21d8f674-e36d-41b5-bc53-f128dfa85be7 · Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-177-999/2022 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00587-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 3.2.3.1.; 3.2.6.13.; 3.2.6.1. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 27 d. Å ilalė Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų teisėja Daina Dyburienė, sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei V. A., jos atstovei advokato padėjėjai RÅ«tai Zarankienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

A. ieÅ¡kinį atsakovui V. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė V. A. ieÅ¡kiniu praÅ¡o nutraukti jos ir atsakovo V. A. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ; ieÅ¡kovės vardu registruotÄ Å«kininko Å«kį (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti ieÅ¡kovės asmeninės nuosavybe; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti pavardę „A.“; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡alys susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje Å¡alims gimė dvi dukros: M. A. ir M. A., kurios santuokos nutraukimo metu yra pilnametės. Nurodė, jog Å¡alių Å¡eima faktiÅ¡kai yra iÅ¡irusi. Atsakovui nesutikus santuokÄ nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ieÅ¡kovė kreipiasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų iÅ¡sprendimo. Ä®registravus santuokÄ ir Å¡alims pradėjus gyventi Å¡eimyninį gyvenimÄ , faktiÅ¡kai tik keletÄ metų sutuoktiniai gyveno pakankamai gražiai, augino ir auklėjo vaikus, bendrai rÅ«pinosi Å¡eimos gerbÅ«viu.

Ilgainiui atsakovas pradėjo dažniau piktnaudžiauti alkoholiu, įžeidinėti ir žeminti ieÅ¡kovę, ne kartÄ naudojo fizinį bei psichologinį smurtÄ , faktiÅ¡kai nesirÅ«pino jokiais Å¡eimyniniais reikalais. Nuo 2018 m. vasaros Å¡alių tarpusavio santykiai visiÅ¡kai paÅ¡lijo ir atÅ¡alo dėl atsakovo netinkamo gyvenimo bÅ«do, t. y. nuolatinio girtavimo, jie nustojo vesti bendrÄ Å¡eimos Å«kį, o 2020 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovė iÅ¡sikėlė gyventi į savo tėvų namus. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes mano, kad atsakovas iÅ¡ esmės ir grubiai pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, dėl ko ieÅ¡kovė yra visiÅ¡kai įsitikinusi, jog Å¡eima faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl sutuoktinio kaltės. Santuokoje įgytÄ turtÄ praÅ¡o padalinti sekančiai: ieÅ¡kovei V.

A. priteisti 2,0000 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 3470,00 Eur, esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vertė 300,00 Eur, viso turto už 3 770,00 Eur; atsakovui V. A. priteisti 0,2100 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 379,00 Eur, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vertė 1500 Eur;

Å¡aldytuvÄ , vertė 100,00 Eur; 2 televizorius, kurių bendra vertė 200,00 Eur; virtuvės baldų komplektÄ , vertė 200,00 Eur; 2 sofas lovas, kurių bendra vertė 300,00 Eur; skalbyklę, vertė 100,00 Eur; prieÅ¡kambario baldų komplektÄ , vertė 120,00 Eur, viso turto už 2 899,00 Eur. Nurodė, jog tokį turto padalinimo bÅ«dÄ ieÅ¡kovė pasirinko, atsižvelgdama į faktines aplinkybes, kad 2,0000 ha žemės sklypas jai reikalingas Å«kininkaujant (Å«kininko Å«kio įregistravimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), ji viena faktiÅ¡kai Å¡iuo sklypu naudojasi, neregistruotini kilnojamieji daiktai praÅ¡omi priteisti atsakovui, kadangi jie visi yra atsakovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir yra atsakovo naudojami.

Santuokoje įgyti automobiliai po santuokos nutraukimo atitektų tam iÅ¡ sutuoktinių, kurio vardu yra įregistruoti VÄ® Regitra. Pažymi, jog dalinamo turto vertės ieÅ¡kinyje yra nurodytos, atsižvelgiant į VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto įvertinimÄ , kilnojamojo turto vertės nustatytos, remiantis Å¡iandieninės rinkos kainomis bei atsižvelgiant į jų nusidėvėjimÄ . Nurodo, jog praÅ¡ydama nurodytu bÅ«du padalinti turtÄ , ieÅ¡kovė nedidele dalimi nukrypsta nuo lygių dalių principo, tačiau mano, jog neturėtų bÅ«ti priteista iÅ¡ jos piniginė kompensacija atsakovui už jai tenkančiÄ didesnę dalį santuokoje įgyto turto, kadangi faktiÅ¡kai atsakovas yra kaltas dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, o dėl savo netinkamo gyvenimo bÅ«do, t. y. nuolatinio girtavimo, ne tik, kad neprisidėdavo prie Å¡eimos gerbÅ«vio, tačiau nuolat blogindavo turtinę padėtį, pajamas naudodamas svaigalams, taip pat mokėdamas įvairias baudas už savo administracinius nusižengimus.

Taipogi, ieÅ¡kovė nurodo, jog turi savo vardu įregistravusi Å«kininko Å«kį (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame verčiasi gyvulininkyste ir savo vardu yra užregistravusi 5 galvijus: (duomenys neskelbtini). Kadangi IeÅ¡kovė savo galvijų Å«kį pradėjo vystyti gavusi iÅ¡ savo tėvų dovanotų galvijų (duomenys neskelbtini), o vėliau vienÄ karvę numeris (duomenys neskelbtini) ir dvi telyčaites Nr. (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini) įsigijo jau už savo asmenines lėšas, Å¡alims negyvenant Å¡eimyninio gyvenimo ir nevedant bendro Å«kio, visi nurodyti galvijai laikytini asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe ir į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä netraukiami.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė taip pat nurodo, jog nutraukiant santuokÄ , atsakovas turi savo asmeninio turto, t. y. 2,0178 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamÄ jÄ patalpÄ - garaÅ¾Ä , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/23 dalis Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė sutinka, jog santuokos metu bendromis lėšomis Å¡is turtas nebuvo pagerintas, todėl po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo nuosavybe ir į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä netraukiamas.

IeÅ¡kovė nurodo, kad nutraukiant santuokÄ , bendrų skolinių įsipareigojimų su atsakovu neturi, savo asmeninių skolų neturi, o apie atsakovo galimus kreditorius ieÅ¡kovei nėra žinoma. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė praÅ¡o palikti jai santuokinę pavardę – „A.“, bei neprieÅ¡tarauja, kad atsakovui bÅ«tų palikta jo prigimtinė pavardė – „A.“. IÅ¡laikymo sau iÅ¡ atsakovo V. A. nereikalauja. Kadangi faktiÅ¡kai Å¡eima jau yra iÅ¡irusi ir nėra galimybės ir prasmės jÄ iÅ¡saugoti, ieÅ¡kovė praÅ¡o netaikyti susitaikymo termino, kadangi tokio termino paskyrimas vis tiek susitaikymo tikslų nepasiektų.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad ieÅ¡kinį palaiko. PaaiÅ¡kino, jog iÅ¡ pradžių santuokoje apie du metus viskas buvo normaliai, tačiau vėliau atsakovas pradėjo vartoti alkoholį. Ji vaikus augino kaip ir viena, labai padėjo tėvai, o iÅ¡ atsakovo materialinės pagalbos mažai sulaukė. Buvo kartÄ iÅ¡sikrausčiusi pas tėvus gyventi, atsakovas atvyko, pažadėjo pasikeisti ir ji sugrįžo. Neblaivus buvo pakliuvęs už automobilio vairo. Ji vėl liepė keisti gyvenimo bÅ«dÄ ir buvo priimtas sprendimas, po kurio atsakovas iÅ¡vyko dirbti į užsienį.

IÅ¡ pradžių viskas lyg ir susitvarkė, bet po to vėl alkoholį pradėjo vartoti. Taip metai iÅ¡ metų ir gyveno. Buvo toks laikotarpis, kai visus metus iÅ¡ užsienio nebuvo grįžęs. Užsienyje vėl vartojo alkoholį, neteko darbo ir gyveno asocialų gyvenimÄ . PasiÅ«lė grįžti namo ir gydytis arba ji skirsis. Atsakovas sugrįžo. Tačiau per 2 metus niekas nepasikeitė, darbÄ susirasdavo savaitę ir vėl viskas iÅ¡ pradžių. Galų gale ji išėjo gyventi į atskirÄ kambarį.

Butas priklauso atsakovui pagal paveldėjimÄ , todėl atsakovas kviesdavosi draugus ir butas buvo tapęs landyne. Galiausiai ji 2020 m. vasarÄ išėjo pas tėvus gyventi, o bute atskirame kambaryje gyveno dar apie du metus prieÅ¡ iÅ¡sikraustymÄ pas tėvus. Atsakovas teigia, kad nori taikytis, tačiau jis net nebando ieÅ¡koti jos, kalbėtis, į telefono skambučius neatsiliepia. Yra naudojęs ir fizinį smurtÄ , tačiau ji niekur nesikreipė. Santuokoje turi įgiję du žemės sklypus: praÅ¡o žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priskirti jai, o kompensacijos iÅ¡ jos nepriteisti, nes ji išėjo iÅ¡ namų daug kÄ kÅ«rusi, viskÄ palikusi ir nieko su savimi neiÅ¡sineÅ¡dama.

Jai žemės sklypas yra naudojamas ūkio veiklai. Tuos sklypus jie kaip ir faktiškai yra pasidalinę, nes ir dabar kiekvienas rūpinasi savo sklypais. Automobilius prašo priskirti tam, kas jais naudojasi. Bute palikę daiktai turi būti priskirti atsakovui, nes daiktai ten ir liko. Teigia, kad ūkininko ūkis laikytinas jos asmenine nuosavybe, nors ir įregistruotas santuokos metu. Tačiau atsakovas visiškai nesirūpino ūkiu, nes jo pastoviai ir nebūdavo. Galvijus, tai yra dvi karvytes, tėvai padovanojo, ji važiuodavo į tėvų ūkį ir dirbdavo, o po to likę galvijai jau yra kaip prieauglis.

Å iuo metu Å«kyje yra penki galvijai, karves įvertina po 600 Eur, telyčaites – po 500 Eur. Atsakovas žinojo apie tÄ Å«kį, bet visiÅ¡kai juo nesirÅ«pino. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį atsakovas informuotas elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) du kartus - 2022 m. balandžio 27 d. ir pakartotinai 2022 m. balandžio 29 d. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, taipogi, nepateikė teismui praÅ¡ymų ir (ar) įrodymų dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių.

CPK 7 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas imasi Å¡iame Kodekse nustatytų priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Å alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

Kai Å¡alys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iÅ¡ anksto teismui pateikti praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 str. 5 d.). Kadangi atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieÅ¡kinys bei teismo Å¡aukimas atvykti į teismo posėdį, atsakovas apie teisme nagrinėjamÄ civilinę bylÄ Å¾inojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirÅ«pino, įrodymų neteikė, nepranešė teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdžiuose.

Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė prašė bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės atsakovui nedalyvaujant, nurodė, kad pateikė visus įrodymus, teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 str., 246 str. 2 d.). Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens Å¡eimos bylose taisyklė, pagal kuriÄ teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas gali virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, patenkinti daugiau reikalavimų, nei buvo pareikÅ¡ta, spręsti dėl nepareikÅ¡tų reikalavimų, savo iniciatyva rinkti įrodymus, bÅ«tinus bylai iÅ¡spręsti, ir kt.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. A. ir V. A. (pavardė iki santuokos sudarymo – B.) (duomenys neskelbtini). VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡u nustatyta, kad Å¡alys santuokoje įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ : 2,0000 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3470,00 Eur, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,2100 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 379,00 Eur, esantį (duomenys neskelbtini). VÄ® Regitra pateikta pažyma nustatyta, kad V.

A. savo vardu yra įregistravusi transporto priemonę „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o V. A. savo vardu yra įregistravęs transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ä® bylÄ pateiktas Å«kininko Å«kio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotas V. A. Ūkio įregistravimo data – 2014 m. gegužės 29 d. Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų pateiktu sÄ raÅ¡u nustatyta, kad V. A. (laikytoja) turi užregistravusi 5 galvijus: (duomenys neskelbtini).

Pateiktas administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡as apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas 2021 m. sausio 7 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 str. 4 d., kad kambaryje vartojo alkoholį ir pažeidė karantino sÄ lygas, 2019 m. birželio 4 d. ir 2019 m. balandžio 4 d. baustas pagal ANK 484 str. 2 d. ir 484 str. 1 d. už pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje bÅ«damas neblaivus. 2018 m. spalio 10 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimu Nr. 2-7178 matyti, kad atsakovas asmenine nuosavybe valdo: 2,0178 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamÄ jÄ patalpÄ - garaÅ¾Ä , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/23 dalį Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Dėl termino susitaikyti nustatymo. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (CK 3.64 straipsnis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminÄ susitaikymui (CK 3.54 straipsnio 2 dalis). Å iuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai ilgiau kaip metus laikus netvarko bendro Å«kio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimÄ , santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, todėl nutrauktina. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukÅ«rimas.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016;

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, teigia, kad atsakovas pastoviai vartojo alkoholį, naudojo psichologinį, o vėliau ir fizinį smurtÄ , nesirÅ«pino Å¡eima. Å ias aplinkybes ieÅ¡kovė grindžia savo paaiÅ¡kinimais bei pateiktais administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡ais apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas 2021 m. sausio 7 d. baustas pagal ANK 45 str. 4 d., kad kambaryje vartojo alkoholį ir pažeidė karantino sÄ lygas, 2019 m. birželio 4 d. ir 2019 m. balandžio 4 d. baustas pagal ANK 484 str. 2 d. ir 484 str. 1 d. už pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje bÅ«damas neblaivus.

Pagrindinis motyvas santuokos nutraukimo – tai bÅ«tent atsakovo nuolatinis alkoholio vartojimas. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog visus bendro gyvenimo metus, ji vis tikėjo, kad atsakovas pasitaisys, nevartos alkoholio, todėl delsė ir nenutraukė santuokos, tačiau atsakovas alkoholio neatsisakė. Taipogi, ieÅ¡kovė nurodė, jog bÅ«damas neblaivus atsakovas jos atžvilgiu netgi buvo pavartojęs fizinį smurtÄ , tačiau ji pagalbos į policijÄ nesikreipė, todėl raÅ¡ytinių įrodymų apie tai negali pateikti.

Aplinkybę, kad atsakovas turi polinkį vartoti alkoholinius gėrimus teismo posėdžio metu patvirtino ir apklausta liudytoja šalių dukra M. A. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Vertindamas priežastis, dėl kurių iširo šalių santuoka, teismas sprendžia, kad yra tikėtina, jog ieškovė buvo lojali šeimai ir sutuoktiniui, siekė gyventi santuokoje, kurti šeiminius santykius. Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas teismui atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, taigi, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neprieÅ¡tarauja, jog santuoka bÅ«tų nutraukta dėl atsakovo kaltės. Vertindamas Å¡alių pozicijÄ dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo kaltės. Laikytina, kad atsakovas, gyvendamas santuokoje pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, Å¡alių santuoka iÅ¡irusi galutinai, iÅ¡saugoti Å¡eimos nėra galimybės, todėl Å¡alių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str. str.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). IeÅ¡kovė praÅ¡o po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „A.“. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis neprieÅ¡tarauja, jog ieÅ¡kovei bÅ«tų palikta santuokinė pavardė. CK 3.69 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę ir tik tuo atveju, kai santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę (CK 3.96 str. 2 d.), todėl po santuokos nutraukimo Å¡alims paliktinos jų santuokoje turėtos pavardės – ieÅ¡kovei „A.“, atsakovui „A.“.

Dėl Å¡alių tarpusavio iÅ¡laikymo IÅ¡laikymo ieÅ¡kovė sau nereikalauja, pagrindų tokį iÅ¡laikymÄ priteisti nenustatė ir teismas (CK 3.72 str.). Dėl kreditorinių įsipareigojimų IeÅ¡kovės pateiktais į bylÄ duomenimis kreditorių ir nebaigtų vykdyti solidaraus pobÅ«džio jiems prievolių, dėl kurių tolimesnio vykdymo po santuokos nutraukimo reikėtų nuspręsti teismui, neturi. Dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise Å¡alims priklausančio turto padalinimo ir turto padalijimo bÅ«do.

Vienas iÅ¡ santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.), t. y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimÄ turi bÅ«ti padalytas bendras sutuoktinių turtas. Visų pirma, sprendžiant santuokoje įgyto turto padalinimo klausimÄ , yra bÅ«tina nustatyti asmeninį sutuoktinių turtÄ , bendrÄ dalytinÄ turtÄ , o paskui kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių bendro turto dalis. Byloje nustatyta, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto: 2,0178 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamÄ jÄ patalpÄ - garaÅ¾Ä , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/23 dalis Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Minėtas turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, ieÅ¡kovė to fakto ginčija, todėl Å¡is turtas nedalintinas. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise Å¡alys įgijo šį turtÄ : 2,0000 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 3470,00 Eur, esantis (duomenys neskelbtini), 0,2100 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 379,00 Eur, esantis (duomenys neskelbtini), automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vertė 300,00 Eur; automobilį Audi A4, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vertė 1500 Eur. Ginčo tarp Å¡alių dėl turto vertės nėra. Dalinant santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ , įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijÄ (CK 3.117 str. 1 d.), pagal kuriÄ bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po ½ dalis turto. Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo Å¡io lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., 3.118 str. 4 d.).

CK 3.123 str. pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrÄ turtÄ sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, taigi yra galimybė pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar nepilnamečio vaiko interesus.

IeÅ¡kovė praÅ¡o santuokos metu įgytÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti jai, atsakovui priteisti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepriteisiant atsakovui kompensacijos iÅ¡ ieÅ¡kovės, kadangi Å¡alys kaip ir faktiÅ¡kai yra pasidalijusios žemės sklypus, ieÅ¡kovė Å«kininkauja ir prižiÅ«ri žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui yra paliktas prižiÅ«rėti žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas, vėlgi, šiuo klausimu savo pozicijos neišsakė. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių iÅ¡dėstytus pageidavimus – Å¡ių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iÅ¡ esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ .

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natÅ«ra bÅ«das yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje teismų pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais (LAT 2008-05-19 nutartis Nr. 3K-3-139/2008; 2012-03-15 nutartis Nr. 3K-3-115/2012 ir kt.). Nagrinėjamojoje byloje teismo nuomone turto padalijimas natūra labiausiai atitiktų šalių interesus. Kadangi šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė naudojasi 2,000 žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), vertė 3470 Eur, o atsakovas naudojasi 0,2100 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 379,00 Eur, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas 2,000 žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė 3470 Eur, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinas 0,2100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 379,00 Eur, esantis (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė tiek ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžio metu prašė teismo nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi nemano, jog turėtų bÅ«ti priteista iÅ¡ jos piniginė kompensacija atsakovui už jai tenkančiÄ didesnę dalį santuokoje įgyto turto, nes faktiÅ¡kai atsakovas yra kaltas dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, o dėl savo netinkamo gyvenimo bÅ«do, t. y. nuolatinio girtavimo, ne tik, kad neprisidėdavo prie Å¡eimos gerbÅ«vio, tačiau nuolat blogindavo turtinę padėtį, pajamas naudodamas svaigalams, taip pat mokėdamas įvairias baudas už savo administracinius nusižengimus.

Kaip jau buvo minėta, CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimÄ nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (LAT plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas Nr. 3K-P-186/2010, LAT 2011-06-17 nutartis Nr. 3K-3-291/2011 ir kt.).

Nors teismas ir konstatavo, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, tačiau pažymėtina, jog kaltė santuokos nutraukimo atveju nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas vadovaujasi Kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ konkretiems sutuoktinių interesams patenkinti, nepilnamečių vaikų interesų apsaugai užtikrinti gali pakakti atitinkamo turto padalijimo bÅ«do taikymo ar vertingesnio turto paskyrimo natÅ«ra, turto vertės skirtumÄ kompensuojant pinigais, nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (LAT 2004-09-13 nutartis Nr. 3K-3-435/2004 ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad neegzistuoja pagrįstų ir tam tikrų teisinių gėrių gynybai svarbių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.127 str. 1 d.), todėl nėra pagrindo nukrypti nuo turto lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina kompensacija už ieÅ¡kovei atitenkančiÄ didesnę turto dalį 1545,50 Eur ((3470 Eur – 379 Eur) / 2).

Šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vertė 300,00 Eur; automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vertė 1500 Eur. Ginčo tarp šalių dėl turto vertės nėra. Ieškovė nurodė, jog prašomomis padalinti transporto priemonėmis šalys šiuo metu ir naudojasi, todėl automobilis „Toyota Yaris“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieÅ¡kovei, o automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovui. Nustačius, kad bendro turto sutuoktinių dalys lygios, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 600 Eur kompensacija už atitenkančiÄ didesnę turto dalį ((1500 Eur - 300 Eur) / 2) Be to, ieÅ¡kovė praÅ¡o padalinti ir santuokoje įgytus neregistruotinus kilnojamuosius daiktus, tai yra Å¡aldytuvÄ , vertė 100,00 Eur; 2 televizorius, kurių bendra vertė 200,00 Eur; virtuvės baldų komplektÄ , vertė 200,00 Eur; 2 sofas lovos, kurių bendra vertė 300,00 Eur; skalbyklę, vertė 100,00 Eur; prieÅ¡kambario baldų komplektÄ , vertė 120,00 Eur.

Nurodo, kad šie daiktai turėtų būti priteisti atsakovui, kadangi minėti daiktai liko atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Esant nustatytoms aplinkybėms ir nesant ginčo, šis reikalavimas tenkintinas ir atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteistinas šaldytuvas, vertė 100,00 Eur; 2 televizoriai, kurių bendra vertė 200,00 Eur; virtuvės baldų komplektas, vertė 200,00 Eur; 2 sofos lovos, kurių bendra vertė 300,00 Eur; skalbyklė, vertė 100,00 Eur; prieškambario baldų komplektas, vertė 120,00 Eur, viso neregistruotino kilnojamojo turto vertė 1020 Eur.

Ä®skaičius Å¡alių viena kitai mokėtinas kompensacijas už santuokoje įgytÄ dalintinÄ turtÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 74,50 Eur kompensacija už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtÄ (1545,50 – 600 Eur – 1200 Eur). Dėl Å«kininko Å«kio pripažinimo ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe 110 IeÅ¡kovė nurodo, jog turi savo vardu įregistravusi Å«kininko Å«kį (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame verčiasi gyvulininkyste ir savo vardu yra užregistravusi 5 galvijus: (duomenys neskelbtini).

Kadangi IeÅ¡kovė savo galvijų Å«kį pradėjo vystyti gavusi iÅ¡ savo tėvų dovanotų galvijų ((duomenys neskelbtini)), o vėliau vienÄ karvę numeris (duomenys neskelbtini) ir dvi telyčaites Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo jau už savo asmenines lėšas, Å¡alims negyvenant Å¡eimyninio gyvenimo ir nevedant bendro Å«kio, visi nurodyti galvijai laikytini asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe, todėl į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä neįtraukė. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å«kininko Å«kis, kaip Å«kininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiÅ¡ko Å«kio subjekto statuso), galinčiu bÅ«ti nuosavybės teisės objektu.

Tais atvejais, kai Å«kininko Å«kis įregistruotas vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, santuokos nutraukimo byloje privalo bÅ«ti iÅ¡spręstas Å¡io turto teisinės priklausomybės klausimas, t. y. ar jis priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, ar abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės arba bendrosios dalinės nuosavybės teise. Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, taip pat CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatomis, atsakovo (sutuoktinio) vardu įregistruotas Å«kininko Å«kis pripažintinas Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Å«kininko Å«kis ieÅ¡kovės V. A. vardu buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini), tai yra Å¡alims esant santuokoje. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nepraÅ¡o Å¡io Å«kio pripažinti jos asmenine nuosavybe, tačiau praÅ¡o laikyti asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe. Teismas šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ tikslina ir nagrinėja kaip ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti Å«kininko Å«kį jos asmenine nuosavybe. Pažymėtina, kad CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo.

Tačiau CK 3.89 straipsnyje nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali bÅ«ti pripažintas vieno iÅ¡ sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , gali bÅ«ti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Taigi tam, kad bÅ«tų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi bÅ«ti nustatytos dvi sÄ lygos:

1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas;

2) buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamÄ turtÄ Ä¯gyti savo asmeninėn nuosavybėn. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog Å«kininko Å«kį ji įregistravo, kai iÅ¡ savo tėvų gavo dovanų du galvijus – karves (duomenys neskelbtini), o vėliau vienÄ karvę numeris (duomenys neskelbtini) ir dvi telyčaites Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo jau už savo asmenines lėšas, Å¡alims negyvenant Å¡eimyninio gyvenimo ir nevedant bendro Å«kio.

Tėvai dovanojo galvijus asmeniškai ieškovei, kad ji galėtų užsiimti gyvulininkyste. Atsakovas niekada nėra prisidėjęs nei prie gyvulių auginimo, nei prie žemės ūkio darbų. Liudytojas A. P. patvirtino aplinkybę, jog du galvijai (karvės) buvo padovanoti ieškovei jos tėvų, jis tai žino, nes iki pensijos dirbo veterinarijos gydytoju ir prižiūrėjo tiek ieškovės ūkį, tiek jos tėvų. Taipogi, liudytojas patvirtino, jog jis niekada nėra matęs, kad atsakovas dirbtų ūkio darbus.

Liudytoja M. A. patvirtino, jog mama – ieškovė V. A. į ūkį visada važiuodavo viena be tėčio – atsakovo V. A.. Pažymėtina, jog byloje nustatyta aplinkybė, kad šalys kartu negyvena ir neveda bendro jau 4 metus, tai yra 2020 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė paliko namus, kuriuose gyveno su atsakovu, ir persikėlė gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), tačiau iki tos datos dar apie 2 metus, nors ieškovė ir gyveno bute (duomenys neskelbtini), kartu su atsakovu, tačiau gyveno atskirame kambaryje ir bendro ūkio nevedė.

Taigi, atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, jog nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio Å¡alys neveda bendro Å«kio ir negyvena kartu bei į tai, jog karvė numeris (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta 2019 m. vasario 25 d., viena telyčaitė Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyta 2020 m. sausio 30 d., antra telyčaitė, numeris (duomenys neskelbtini) įsigyta 2021 m. kovo 5 d., jau Å¡alims gyvenant kartu, todėl darytina iÅ¡vada, kad minėti galvijai buvo įsigyti ieÅ¡kovės už jos asmenines lėšas.

Byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovės V. A. ir atsakovo V. A. būtų kilęs ginčas dėl ūkininko ūkio teisinės padėties. Byloje nenustatyta, kad atsakovas V. A. būtų savo lėšomis ir (ar) darbu prisidėjo, dėl kurių nebūtų galima pripažinti ūkininko ūkį asmenine ieškovės nuosavybe. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ūkininko ūkis įregistruotas 2014 m. gegužės 29 d. ir jame esantys registruoti galvijai, pripažintini ieškovės V.

A. asmenine nuosavybe. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, tai bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingi patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IeÅ¡kovė už reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo sumokėjo viso 168 Eur žyminį mokestį. IeÅ¡kovė taip pat turėjo 650 Eur iÅ¡laidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbÄ .

Taigi ieškovė iš viso patyrė 818 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas apytiksliai 83,33 proc. Proporcingai patenkintai ieškinio daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 681,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (818 Eur × 83,33 proc.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 385 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieÅ¡kovės V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo V. A. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei V. A. palikti pavardę – A., atsakovui V. A. palikti pavardę – A. Priteisti ieÅ¡kovei V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 2,0000 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Pripažinti, kad V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotas ūkininko ūkis, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė. Pripažinti, kad V. A. vardu registruoti galvijai: (duomenys neskelbtini), yra V.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė. Priteisti atsakovui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 0,2100 ha žemės sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Priteisti atsakovui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Priteisti atsakovui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise Å¡aldytuvÄ , du televizorius, virtuvės baldų komplektÄ , dvi sofas lovas, skalbyklę ir prieÅ¡kambario baldų komplektÄ .

IÅ¡ atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 74,50 Eur (septyniasdeÅ¡imt keturių eurų 50 centų) piniginę kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį. IÅ¡ atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 681,64 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 64 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«muose.

Teisėja Daina Dyburienė