2013-12-09 Nr. AB-10042-3-61-3-02752-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1345/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02752-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5.; 38. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu (b. l. 10-12) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. TS-6 (toliau – ir skundžiamas sprendimas);

2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją (toliau – ir atsakovas, Krašto apsaugos ministerija) sudaryti naują tarnybinio tyrimo komisiją ir jai pavesti pilnai ir visapusiškai ištirti Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos 3–ojo sprogmenų neutralizavimo skyriaus laikinai vado pareigas ėjusio standartinių sprogmenų neutralizavimo vyresniojo specialisto vyr. srž. L. B. žūties aplinkybes, priežastis ir galimus kaltininkus.

Pareiškėja paaiškino, jog ji nesutinka su ginčijamo sprendimo nuostata, kad jos sutuoktinio L. B. mirtis, ištikusi jį 2012 m. balandžio 18 d., nėra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba. Pažymėjo, jog ginčijamame sprendime nenurodyta duomenų apie Komisiją, kas ją paskyrė, jos kompetencija, darbo reglamentas ir panašiai. Komisija iš esmės rėmėsi Vilniaus apygardos prokuratūros ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei išvadomis, nors pati privalėjo nustatyti ne tik žūties faktą, bet ir aplinkybes bei kaltus asmenis, dėl kurių veikimo ar neveikimo pareiškėjos vyro žūtis įvyko.

Pareiškėjos manymu, būtina atlikti išsamų ir visapusišką tyrimą bei nustatyti esmines aplinkybes. Komisija privalėtų ištirti, iš kur sprogmuo buvo paimtas, kokiu būdu jis buvo pristatytas į batalioną, kodėl tokio sprogmens pristatymas tapo įmanomas, nes tai yra ne tik bataliono, bet ir štabo teritorija, kokį uždavinį galimai vykdė L. B., ar tas uždavinys buvo teisėtas, taip pat ištirti klausimą dėl bataliono ar aukštesnės vadovybės atsakomybės, ar veiksmai nebuvo daromi kurio nors vado privačiu įsakymu, ar įvykis nekelia pavojaus daugelio karių gyvybėms, pačios kariuomenės sąrangai bei tvarkai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į pareiškėjos R. B. skundą (b. l. 22-24) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog Komisijos kompetencija bei šios kompetencijos ribos yra nustatytos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 patvirtintuose Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijos sudėties ir jos veiklos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai). Pareiškėjos nurodyti klausimai neįeina į Komisijos kompetenciją. Komisijos sprendžiami klausimai nėra susiję su pačių įvykių aplinkybių, atsakingų asmenų, kaltės formos ar atsakomybės, taip pat žalos nustatymu. Šiuos klausimus nagrinėja kitos atsakingos institucijos ar asmenys. Komisijos veikla yra skirta nustatyti priežastinį ryšį tarp kario mirties (sveikatos sutrikimo) ir jo tarnybinių pareigų vykdymo.

Pabrėžė, jog ginčijamas Komisijos sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio tokiems aktams taikomus reikalavimus, Komisijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nagrinėtas priežastinis ryšys, pateikti motyvai, nurodytas teisinis pagrindas bei apskundimo tvarka). Komisijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato privalomo Komisijos vertinimui reikalingų dokumentų sąrašo (dokumentų apimties). Komisijos renkamų dokumentų apimtis kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo tiriamų aplinkybių, t. y. nuo to, ar šių dokumentų pakanka Komisijos sprendimui priimti.

Nurodė, jog dėl L. B. mirties aplinkybių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl šio įvykio buvo priimti atitinkami procesiniai sprendimai, taigi Komisija pagal savo kompetenciją priimdama ginčijamą sprendimą pagrįstai vadovavosi kompetentingų institucijų (Karo policijos bei prokuratūros) nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iš L. B. tarnybos vietos pateiktais dokumentais (Lietuvos kariuomenės Inžinerijos bataliono 2012 m. spalio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7 ir prie jos pridėto nelaimingo atsitikimo darbe aktu).

Atsakovo nuomone, nepagrįstas yra pareiškėjos reikalavimas įpareigoti naujai sudaryti Komisiją ir pavesti jai nustatyti L. B. žūties aplinkybes bei priežastis, nes šios aplinkybės jau yra nustatytos. Komisija vadovaudamasi Nuostatais ir minėtuose dokumentuose nustatytomis aplinkybėms neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad L. B. mirtis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Iš tyrimo medžiagos matyti, kad L. B. mirė dėl savo paties neteisėtų veiksmų, pavedimo atlikti minėtus veiksmus jis nebuvo gavęs, todėl kario mirtis negali būti laikoma įvykusia dėl tarnybos ar susijusia su specifiniais kario veiklos požymiais. Atsakovo nuomone, spendžiant priežastinio ryšio buvimo klausimą turėtų būti atsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-735/2005, kurioje buvo pateikta priežastinio ryšio dėl tarnybos sąvoka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu (b. l. 32-36) pareiškėjos R. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas) 67 straipsnio 3 dalimi ir nurodė, jog kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta Komisija. Komisijos funkcijas, teises, dokumentų pateikimą, darbo organizavimą, veiklos finansavimą bei atsakomybę reglamentuoja Nuostatai. Komisija yra nuolat veikianti krašto apsaugos sistemos institucija, kuri nustato karių ir šaulių mirties ar žūties, susižalojimo ar kitokio sveikatos sutrikdymo (ligos ar traumos) priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario ar šaulio tarnyba. Komisijos uždaviniai: ištirti ir nustatyti kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikdymo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba; analizuoti kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikdymo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba atsiradimo priežastis ir siūlyti priemones jų atsiradimui išvengti. Remiantis Nuostatų 26 punktu, Komisija priima vieną iš šių sprendimų: kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba; kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.

Sprendimą, kad kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, Komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kario ar šaulio vykdytų pareigų, nustatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir įvykusios mirties ar patirto sveikatos sutrikdymo. Sprendimas priimamas, įvertinus turimą informaciją ir KMEK medicininę išvadą. Sprendimą, kad kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, Komisija priima, kai karys ar šaulys miršta ar patiria sveikatos sutrikdymą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų (jeigu tas apsvaigimas nėra susijęs su darbo ar tarnybos procese vartojamomis medžiagomis – spiritu, dažais, narkotiniais ar toksiniais preparatais); karys ar šaulys miršta ar patiria sveikatos sutrikdymą darydamas (rengdamas) nusikalstamą veiką, administracinį teisės pažeidimą ar kitą teisės pažeidimą, kurio pasekmės galėjo lemti mirtį ar sukelti kario ar šaulio sveikatos sutrikdymą; karys ar šaulys miršta ar patiria sveikatos sutrikdymą, nes tyčia ar dėl aplaidumo nevykdė arba netinkamai vykdė teisėtą įsakymą; karys ar šaulys nusižudė arba bandė nusižudyti, arba tyčia save žalojo; karys ar šaulys miršta ar patiria sveikatos sutrikdymą, nes tyčia arba dėl aplaidumo pažeidė saugos taisykles ar kitus teisės aktus, reglamentuojančius saugias tarnybos sąlygas; karys ar šaulys miršta ar patiria sveikatos sutrikdymą, nevykdydamas tarnybos pareigų; karys ar šaulys miršta ar patiria sveikatos sutrikdymą savavališkai pasišalinęs iš tarnybos vietos; dėl kitų objektyvių priežasčių negalima nustatyti, ar kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas buvo susijęs su tarnyba ir priimti Nuostatų 27 punkte numatyto sprendimo; kai Komisija nustato, kad šaulio tarnyba jo mirties ar sveikatos sutrikdymo metu nebuvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju sprendžiant ginčą dėl ginčijamo Komisijos sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo svarbu nustatyti, ar L. B. mirtis nėra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba.

Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2012 m. balandžio 18 d. apie 12.50 val. Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono teritorijoje J. K. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dislokuoto Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos 3–iojo sprogmenų neutralizavimo skyriaus tarnybinėse patalpose įvykus sprogimui buvo mirtinai sužalotas laikinai šio skyriaus vado pareigas ėjęs standartinių sprogmenų neutralizavimo vyresnysis specialistas vyr. srž. L. B., įvykio metu taip pat buvo sužalotas kartu patalpoje buvęs sprogmenų neutralizavimo specialistas vyr. eil. D. R. (sužeistos abi kojos). Vilniaus apygardos prokuratūros nutarime buvo konstatuota, kad L. B. padarė nusikalstamą veiką (neteisėtai disponavo sprogmeniu), nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos buvo nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 7 punktą, L. B. mirus. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad L. B. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus 1991 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 63 patvirtintas Išminavimo darbų saugos taisykles (toliau – ir Išminavimo darbų saugos taisyklės), Standartinių sprogmenų neutralizavimo tvarką, nes į tarnybines patalpas įnešė sprogstamuosius užtaisus, tarnybinėse patalpose esančioje savo metalinėje drabužių spintoje laikė minosvaidžių minų sprogdiklius, pirotechnikos užtaisą, dirbo su sprogstamosiomis medžiagomis ne šiam tikslui skirtoje vietoje. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisija atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė 2012 m. spalio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7, kurioje konstatavo, kad vyr. srž. L. B. mirtis įvyko dėl jo paties veiksmų, t. y. neteisėtai disponuojant sprogmeniu, kuriam sprogus, jį ištiko mirtis, ir siūlo šį įvykį pripažinti nedraudiminiu.

Teismas nurodė, jog Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos 3–iojo sprogmenų neutralizavimo skyriaus patalpos yra Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono teritorijoje atskirame pastate. Jame yra sandėlis, mokymo klasė, poilsio kambarys, skyriaus vado kabinetas. Skyriaus tarnybinėse patalpose sprogmenys nelaikomi, neardomi ar neutralizuojami, jie laikomi atskiroje patalpoje – užrakintame ir užantspauduotame bunkeryje. Raktai yra pas bataliono budėtoją. Užduočiai vykdyti imamos sprogstamosios medžiagos, kitos priemonės ir gabenamos į užduoties vykdymo vietą. Nepanaudoti sprogmenys grąžinami į sandėlį. Įvykio dieną išvykimo užduočių nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono sprogmenų neutralizavimo kuopos 1–ojo sprogmenų neutralizavimo būrio skyriaus vyriausiojo specialisto pareiginių nuostatų (su kuriais L. B. buvo supažindintas pasirašytinai) (toliau – ir Pareiginiai nuostatai) 5 punkte nustatyta, kad asmuo turi būti susipažinęs su krašto apsaugos statutais, turimos sprogmenų neutralizavimo įrangos veikimo principais ir techniniais duomenimis, standartinių sprogmenų sandara, jų veikimo principais bei neutralizavimo būdais, standartinių sprogmenų neutralizavimo darbus reglamentuojančiais dokumentais, sprogstamųjų medžiagų apskaitos, sandėliavimo, transportavimo, išdavimo taisyklėmis, darbų saugos reikalavimais. Pagal Išminavimo darbų saugos taisykles draudžiama naudoti sprogstamąsias medžiagas ir sprogdinimo priemones ne pagal paskirtį, nešti bet kokius sprogstamuosius užtaisus į žmonių poilsio (susitelkimo) vietas, dirbti su sprogstamosiomis medžiagomis ir sprogdinimo priemonėmis sprogstamųjų medžiagų sandėliuose, gyvenamosiose patalpose ir kitose ne šiam tikslui skirtose vietose. Teismas pabrėžė, jog su šiomis taisyklėmis susipažinęs turėjo būti ir L. B., nes jam Lietuvos kariuomenės vado 2011 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1219 buvo suteikta II kvalifikacinė sprogmenų neutralizavimo specialisto kategorija, tačiau jis šių taisyklių nesilaikė. Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono 2012 m. spalio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7 bei nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 7 taip pat buvo konstatuota, kad L. B. mirtis įvyko dėl jo paties veiksmų, t. y. neteisėtai disponuojant sprogmeniu, kuriam sprogus, karį ištiko mirtis.

Teismas rėmėsi Nuostatų 29.2, 29.5 punktais ir nurodė, jog atsakovas pagrįstai nusprendė, kad L. B. savo veiksmais pažeidė Išminavimo darbų saugos taisykles, Standartinių sprogmenų neutralizavimo tvarką, nes į tarnybines patalpas įnešė sprogstamuosius užtaisus, tarnybinėse patalpose esančioje savo metalinėje drabužių spintoje laikė minosvaidžių minų sprogdiklius, pirotechnikos užtaisą, dirbo su sprogstamosiomis medžiagomis ne šiam tikslui skirtoje vietoje. Komisija, vadovaudamasi Nuostatų 29.2, 29.6 punktais, teisėtai nusprendė, kad L. B. mirtis nėra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Komisijai buvo pateikta Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono 2012 m. spalio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7 dėl vyr. srž. L. B. ir 2012 m. spalio 4 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 7, todėl atmestinas pareiškėjos skundo motyvas, kad atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą vadovavosi tik Vilniaus prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiaga (Nuostatų 11 p.). Pabrėžė, jog kiti pareiškėjos argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktą teisės aktų analizę, atmetami kaip nepagrįsti.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėja R. B. apeliaciniu skundu (b. l. 38-39) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pateiktą skundą.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog Komisija privalėjo nustatyti ne tik pareiškėjos vyro žūties faktą, bet ir aplinkybes bei kaltus asmenis, dėl kurių veikimo ar neveikimo ši mirtis įvyko. Būtina atlikti išsamų ir visapusišką tyrimą, nes šiuo metu nenustatytos esminės aplinkybės: buvo konstatuotas L. B. žūties faktas, tačiau liko nenustatyta, iš kur sprogmuo buvo paimtas, kokiu būdu jis buvo pristatytas į batalioną, kodėl tokio sprogmens pristatymas tapo įmanomas, kokį uždavinį galimai vykdė L. B., ar tas uždavinys buvo teisėtas ir nenagrinėtas klausimas dėl bataliono ar aukštesnės vadovybės atsakomybės. Netirta, ar tai nebuvo daroma kurio nors vado privačiu įsakymu, netirtas klausimas dėl tokio įvykio tyrimo pavojaus daugelio karių gyvybėms, pačios kariuomenės sąrangai bei tvarkai. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių pareiškėjos argumentų neįvertino ir taip pažeidė pareiškėjos ir jos sūnaus teises.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą (b. l. 44-46) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjos skundą. Papildomai pažymima, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas faktines aplinkybes bei turimus įrodymus, tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Atsakovas pabrėžia, jog Komisija atlieka liudytojų, kitų su įvykiu susijusių asmenų paaiškinimų ir kitos rašytinės medžiagos analizę bei vertinimą ir priima vieną iš Nuostatuose numatytų sprendimų. Komisijos statusas, jos kompetencija bei šios kompetencijos ribos aiškiai nustatytos. Komisijos sprendžiami klausimai nėra susiję su pareiškėjos skunde keliamais klausimais, t. y. su atsakingų asmenų, jų galimos atsakomybės, kaltės formos, žalos nustatymu. Šiuos klausimus nagrinėja kitos atsakingos institucijos ar asmenys. Pažymi, kad ginčijamas Komisijos sprendimas pareiškėjai buvo siunčiamas registruotu paštu. Sprendime buvo nurodytas Komisijos veiklos pagrindas bei atitinkamas leidinio „Valstybės žinios” numeris ir data. Taigi nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjos teiginius, kad skundžiamame sprendime nenurodyta duomenų apie Komisiją, jos kompetenciją ir pan. Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio tokiems aktams taikomus reikalavimus, Komisijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus (jame pasisakyta dėl priežastinio ryšio, pateikti motyvai, nurodytas teisinis pagrindas bei apskundimo tvarka).

Pabrėžia, jog Komisija iš esmės neatlieka savarankiškų procesinių veiksmų, būdingų atliekant drausmės pažeidimų ar ikiteisminius tyrimus. Pagal kompetenciją Komisija atlieka tyrimui reikiamų dokumentų (medžiagos) rinkimą ir jų vertinimą. Komisijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato baigtinio sąrašo veiksmų ar dokumentų (jų apimties), kurie būtų privalomi Komisijai nustatant priežastinį ryšį. Taigi Komisijos renkamų dokumentų (tyrimo medžiagos) apimtys jų pakankamumo prasme kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo tiriamų aplinkybių specifiškumo ir galimybės priimti vieną iš numatytų sprendimų. Nagrinėjamu atveju dėl L. B. mirties aplinkybių buvo atliekamas privalomas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo nustatomos ir visos Komisijos vertinimui reikšmingos aplinkybės (mirties priežastys, įvykio aplinkybės, kalti asmenys ir pan.), dėl to buvo priimti atitinkami procesiniai sprendimai, taigi Komisija neturėjo pagrindo abejoti kompetentingų institucijų (Karo policijos, prokuratūros) nustatytomis įvykio faktinėmis aplinkybėmis bei priimtais procesiniais sprendimais.

Pažymi, jog L. B. tarnavo Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalione, dislokuotame Kaune, tačiau šio bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos 3–čias sprogmenų neutralizavimo skyrius (kuriame ir tarnavo L. B.) buvo dislokuotas Lietuvos kariuomenės Gedimino štabo bataliono teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtas skyrius buvo atsakingas už sprogmenų neutralizavimą Vilniaus regione. L. B. 2012 m. balandžio 18 d. vykdė skyriaus vado pareigas ir instruktuodavo skyriaus karius dėl tarnybos bei išminavimo darbų saugos taisyklių. Taigi įvykio metu skyriuje jis buvo vyriausias pagal pareigas karys ir skyriaus kariai jam buvo pavaldūs visais tarnybos klausimais, atitinkamai, niekas iš pavaldžių karių įsakymų jam duoti negalėjo. Gedimino štabo bataliono vadovybė skyriaus vadui ar kitiems skyriaus kariams negalėjo duoti privalomų įsakymų, susijusių su skyriaus atliekamomis funkcijomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kyla dėl Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijos 2012 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. TS-6 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat atsakovo pareigos sudaryti naują tarnybinio tyrimo komisiją, kuri visapusiškai ištirtų Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos 3–ojo sprogmenų neutralizavimo skyriaus laikinai vado pareigas ėjusio standartinių sprogmenų neutralizavimo vyresniojo specialisto vyr. srž. L. B. žūties aplinkybes ir priežastis.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas pažeidė procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, todėl netinkamai išnagrinėjo bylą.

Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka.

Iš pareiškėjos pareiškėjos 2012 m. balandžio 12 d. prašymo Tarnybinio tyrimo komisijai (Tyrimo byla, b.l. 3), taip pat skundo teismui matyti, kad pareiškėja iš esmės siekia patvirtinimo, jog jos vyro L. B. mirtis sietina su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba.

Ginčijamu 2012 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijos sprendimu Nr. TS-6 (b.l. 14-15) Komisija nusprendė, kad L. B. mirtis, ištikusi jį 2012 m. balandžio 18 d., nėra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ir tarnyba.

Pažymėtina, kad bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (bylai aktuali 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija), taip pat Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. V-379 „Dėl tarnybinio tyrimo komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ (bylai aktuali 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1353 pakeista redakcija) nuostatos.

Krašto apsaugos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kariui žuvus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba dėl tarnybos, išmokama šio straipsnio 11 dalyje nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu, o 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kario žūties, ligos ar sveikatos problemos priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Jos darbo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Pastarosios įstatymo nuostatos pagrindu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2005 m. balandžio 4 d. priėmė įsakymą Nr. V-379 „Dėl tarnybinio tyrimo komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“, kuriuo patvirtino Tarnybinio tyrimo komisijos sudėtį ir Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatus.

Nors pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame Komisijos sprendime nenurodyta jokių duomenų apie Komisiją, toks teiginys atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas, nes personalinė Komisijos sudėtis yra patvirtinta pirmiau minėtu Krašto apsaugos ministro įsakymu, jos veiklos teisinis pagrindas yra minėtu ministro įsakymu patvirtinti Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatai. Šis teisės aktas yra viešai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka (Valstybės žinios, 2009, Nr. 150-6732), taigi su juo galima susipažinti, pareiškėja nenurodo, kaip jos minimų duomenų nenurodymas skundžiamame sprendime pažeidžia jos teises.

Apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat teigia, kad iš esmės Komisija nepagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei išvadomis, o savarankiško tyrimo neatliko, nors privalėjo atlikti. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėja nenurodė, kokias konkrečiai teisės normas ar principus pažeidė Komisija priimdama skundžiamą sprendimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, nei Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatai, nei kiti teisės aktai nedraudžia Komisijai remtis ir vertinti ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų 10 punkte įtvirtintos Komisijos teisės ir nurodyta, kad Komisija turi teisę į komisijos posėdžius kviesti karį, šaulį ar jų įgaliotus atstovus, mirusio kario ar šaulio šeimos narius, KAS institucijų ar jų padalinių, LŠS ar jos padalinių, kuriuose užregistruota kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas, vadovus, karinio vieneto gydytoją, kitus asmenis ir (ar) gauti jų rašytinius paaiškinimus; apklausti nukentėjusįjį, įvykio liudytojus, KAS institucijų ar jų padalinių, LŠS ar jos padalinių vadovus, kitus asmenis, galinčius suteikti informacijos apie įvykį; kreiptis į valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, ar fizinius asmenis ir gauti iš jų su tiriamuoju įvykiu susijusią medžiagą, paaiškinimus bei kitus dokumentus; reikalauti iš KAS institucijų ir jų padalinių, LŠS ir jos padalinių vadovų pateikti paaiškinimus dėl karių ar šaulių mirties ar sveikatos sutrikdymo ir gauti karių ar šaulių mirties ar sveikatos sutrikdymo faktą ir aplinkybes patvirtinančius dokumentus (planus, pareiginius nuostatus, projektus, tarnybinio tyrimo išvadas ir kt.); kviesti atitinkamos medicinos srities specialistus iš KMT, taip pat KAS institucijų ar jų padalinių nelaimingų atsitikimų tarnyboje tyrimo komisijų narius.

Kaip matyti iš Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų 10.3 punkto turinio, Komisija turi teisę kreiptis į valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas (taigi, ir į ikiteisminio tyrimo įstaigas), ar fizinius asmenis ir gauti iš jų su tiriamuoju įvykiu susijusią medžiagą, paaiškinimus bei kitus dokumentus. Be to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, kaip matyti iš tyrimo medžiagos, Komisijai buvo pateikta ne tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet ir Lietuvos kariuomenės Juozo Vaitkaus inžinerijos bataliono 2012 m. spalio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7 (Tyrimo medžiaga, b.l. 21) bei 2012 m. spalio 4 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas (Tyrimo byla, b.l. 22).

Nors pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, kd nenustatytos esminės aplinkybės, nes konstatuotas tik L. B. žūties faktas, taip pat tai, kokį uždavinį galimai vykdė L. B., ar tas uždavinys buvo teisėtas, toks teiginys nepagrįstas.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad ginčijamame sprendime konstatuotas ne tik minėto asmens žūties faktas, bet nurodyta ir jo mirties priežastis – nelaimingas atsitikimas, kilęs dėl paties nukentėjusiojo asmens neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėto aviacinės bombos įsigijimo ir jos paties sukelto sprogimo. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (Tyrimo medžiaga, b.l. 8-11) matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo apklausti įvykio liudytojai, kiti asmenys, dalyvaujant ginklų ir sprogmenų ekspertui apžiūrėta įvykio vieta, įvertinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kiti dokumentai. Iš minėtų duomenų visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad L. B. buvo pavesta atlikti kokią nors tarnybinę užduotį, darytina išvada, kad jis veikė savo iniciatyva ir rizika.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylai reikšmingo ikiteisminio tyrimo išvadų pagrįstumą patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartyje (byla Nr. 1S-286-468/2013). Šioje nutartyje Vilniaus apygardos teismas, be kita ko, nurodė, kad buvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai: apklausti liudytojai, apžiūrėta įvykio vieta, atlikti tyrimai priimant specialisto išvadas, surinkti, ištirti bei įvertinti reikšmingi dokumentai bei kita informacija, teismo vertinimu, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai. Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad į tarnybines patalpas neteisėtai įgytą sprogmenį atgabeno pats L. B., kuris įvykio dieną mechaniškai paveikė aviacinės bombos sprogdiklį, dėl to įvyko sprogimas, kurio metu L. B. mirė. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenų pakako konstatuoti, kad L. B. mirtis įvyko dėl jo paties veiksmų – neteisėto disponavimo sprogmeniu, nutartyje taip pat konstatuota, jog nėra duomenų, kad L. B. įvykio dieną ar anksčiau būtų vykdęs užduotį, kad jam būtų buvusi pavesta vykdyti užduotis pažeidžiant saugumo reikalavimus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja skunde ir apeliaciame skunde nenurodė, kokius papildomus veiksmus turėtų atlikti atsakovas vertindamas priežastinio ryšio buvimą, kokie prieštaravimai egzistuoja jo padarytose išvadose, kokie procedūrinio pobūdžio reikalavimai buvo pažeisti atliekant tyrimą.

Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad Komisija nepagrįstai nevertino dėl vadovybės atsakomybės, įvykio poveikio kariuomenės tvarkai, poreikio konstatuoti kariuomenės bei jos vadų atsakomybę ir pan.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja į Tarnybinio tyrimo komisiją kreipėsi būtent su prašymu susieti L. B. žūtį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba (Tyrimo byla, b.l. 3). Pažymėtina ir tai, kad Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų 8.1 punkte nurodyta, jog vienas iš Komisijos uždavinių yra ištirti ir nustatyti kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikdymo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Taigi kadangi pareiškėja į Tarnybinio tyrimo komisiją kreipėsi būtent dėl L. B. mirties priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustatymo, pirmiau minėtų faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas skundžiamo sprendimo kontekste nėra teisiškai reikšmingas, kadangi konstatavus, jog L. B. žuvo dėl jo paties neteisėtų ir neatsargių veiksmų, ir, atitinkamai, nesant priežastinio ryšio tarp žūties ir tarnybinių pareigų vykdymo ar tarnybos, minėtų aplinkybių nustatymas ir vertinimas tokios išvados bet kuriuo atveju nepakeistų.

Dėl pirmiau minėtų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, jų atžvilgiu tinkamai taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą. Pareiškėja apeliacinime skunde nenurodė aplinkybių ar argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys