2022-05-11 Nr. DBT-47-2-68-3-29729-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-20/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29729-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (tretieji asmenys R. B., L. B., akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Diversas“, N. J., uždaroji akcinė bendrovė „Auto moto NG“) rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Ieškovas V. B. patikslintame ieškinyje prašo teismo iš atsakovo Lietuvos kariuomenės jo naudai priteisti 1 714,78 Eur turtinės ir 43 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Grįsdamas ieškinio reikalavimus, ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbiami) kelyje Mažeikiai-Skuodas 13 km 280 m, Mažeikių r., Mažeikių krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-tosios rinktinės 603 kuopos (duomenys neskelbiami) R. B., vairuodamas automobilį Nissan Primastar (valstybinis numeris (duomenys neskelbiami), pažeidė Kelių eismo taisykles ir nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi važiuojančiam, ieškovo vairuojamam motociklui BMW R 1200GS (valstybinis numeris (duomenys neskelbiami), dėl ko eismo įvykio metu buvo sutrikdyta motociklo vairuotojo (ieškovo) sveikata ir padaryta žala jo turtui. Lietuvos kariuomenė atsakovu traukiama todėl, kad išmokėtos draudimo sumos nepakanka žalai visiškai atlyginti. Draudimo bendrovės išmokėto žalos atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą turi atlyginti asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Eismo įvykio kaltininkas – trečiasis asmuo R. B., tarnaujantis Lietuvos Kariuomenėje, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą. Žala ieškovui padaryta eismo įvykio metu R. B. vairuojant automobilį, kurio valdytojas yra Lietuvos kariuomenė. Ieškinyje bei patikslintame ieškinyje remiamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio „Civilinės atsakomybės draudimas“, 6.264 straipsnio „Samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės“ ir 6.270 straipsnio „Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą“ nuostatomis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 28 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (tretieji asmenys R. B., L. B., Akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Diversas“, N. J., uždaroji akcinė bendrovė „Auto moto NG“) perdavė pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje teigia, kad Lietuvos kariuomenė yra viešojo administravimo subjektas, o atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir gavus iš atsakovo Lietuvos kariuomenės reikalautus pateikti duomenis, matyti, kad trečiasis asmuo R. B. turtinę ir neturtinę žalą ieškovui padarė būdamas kariu tarnybos metu atlikdamas tarnybinę užduotį ir teisėtai valdydamas tarnybinę transporto priemonę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, gavęs civilinę bylą, suabejojo jos priskirtinumu administracinių teismų kompetencijai ir nutarė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje nurodo, kad ieškovas reiškia reikalavimus atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškinio teisiniu pagrindu nurodydamas Civilinio kodekso 6.254 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį, bei šio straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Ieškovas ieškinio reikalavimus taip pat grindžia ir Civilinio kodekso 270 straipsnio 1 bei 2 dalyse įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nustatančiu, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (įskaitant transporto priemones), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, o atsakovu tokiu atveju yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu. Pasak Vilniaus apygardos administracinio teismo, vien ta aplinkybė, kad Lietuvos kariuomenė (atsakovas pagal pareikštą ieškinį) yra viešojo administravimo subjektas, nelemia ginčo rūšinio teismingumo. Nagrinėjamu atveju atsakovas Lietuvos kariuomenė nevykdė jokios viešojo administravimo veiklos taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatose. Lietuvos kariuomenės atsakomybė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovui kildinama išskirtinai pagal Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, todėl ieškovui galbūt padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategoriją.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Ginčas byloje yra kilęs dėl atsakovo Lietuvos kariuomenės pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kildinamą iš Lietuvos kariuomenės kario savanorio (trečiojo asmens R. B.), pašaukto į pratybas, veiksmų, kuriais valdant tarnybinę transporto priemonę buvo sukeltas eismo įvykis.

Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 17 punktą, karys savanoris – karys, atliekantis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą. Karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių pratybos, mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu (to paties įstatymo 22 str. 3 d.). Taigi pateiktu ieškiniu prašoma atlyginti žalą, kilusią dėl kario savanorio veiksmų atliekant valstybines pareigas, bet ne dėl jo veiksmų viešojo administravimo srityje, kaip jie suprantami Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 punkto prasme, todėl atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, taip pat į tai, kad ieškinio bei patikslinto ieškinio teisiniu pagrindu nurodomi Civilinio kodekso straipsniai, reglamentuojantys civilinės atsakomybės draudimą (6.254 str.), samdančio darbuotojus asmens atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės (6.264 str.) ir atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą (6.270 str.), byloje kyla civilinio teisinio pobūdžio ginčas, kuris nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.).

Byla pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perduodama įstatymo nustatyta tvarka nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Civilinio proceso kodekso 25 str., 26 str., 29 str.).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (tretieji asmenys R. B., L. B., akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Diversas“, N. J., uždaroji akcinė bendrovė „Auto moto NG“) perduoti įstatymo nustatyta tvarka nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys