2021-12-22 Nr. AB-27671-3-61-3-01085-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1476-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01085-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 2S-1192 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimu buvo atsisakyta perkelti pareiškėją į Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas) pusiaukelės namus (toliau – ir Pusiaukelės namai). Pareiškėjas nesutinka su Sprendime nurodomais teiginiais, kurių pagrindu jį buvo atsisakyta perkelti į Pusiaukelės namus.

2.2. Pagal Sprendimą viena iš priežasčių, kodėl negalima pareiškėjo perkelti į Pusiaukelės namus yra tai, jog nusikaltimus jis pradėjo gana jauname amžiuje. Pareiškėjo nuomone, Sprendime yra rašoma apie kitą asmenį arba įsivėlė klaida, kadangi pirmą nusikaltimą jis padarė būdamas 24 metų, grįžęs iš armijos, turėdamas darbą bei sukūręs šeimą.

2.3. Sprendime rašoma, kad pareiškėjas 5 kartus vedė, todėl negali būti perkeltas į Pusiaukelės namus. Pareiškėjo įsitikinimu, toks motyvas yra nelogiškas bei absurdiškas. Jokių sunkumų jis nepatyrė ir nepatiria, tai yra jo asmeninis gyvenimas, daug žmonių, kurie turi skirtingas profesijas, yra vedę ir sukūrę naujas šeimas. Skyrybas lemia įvairūs faktoriai – neištikimybė, skirtingi charakteriai ir kt. Pabrėžia, jog šiuo metu yra vėl vedęs, su žmona palaiko gerus santykius.

2.4. Pareiškėjas savo kaltę pripažįsta bei gailisi, yra įsitikinęs, kad daugiau niekada nepadarys naujų nusikaltimų. Atkreipia dėmesį, kad: 1) yra kalinamas jau 9 metus ir neturi nei vienos nuobaudos; 2) yra paskatintas už gerą elgesį; 3) yra vedęs, turi šeimą; 4) yra susiradęs darbą Vilniuje; 5) baigė daugybę kursų, savo darbais palaiko gerbūvį ir kt. Pareiškėjo teigimu, jis atitinka visus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nurodytus reikalavimus, keliamus nuteistiesiems, kurie nori būti perkelti į pataisos įstaigos specialųjį padalinį – Pusiaukelės namus, todėl, jo manymu, į Vilniaus PN Pusiaukelės namus pareiškėjas turėjo būti perkeltas.

3. Atsakovas Vilniaus PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Vilniaus PN Patariamoji komisija nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais (toliau – ir Komisija) 2021 m. vasario 17 d. vykusio posėdžio metu nagrinėjo pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus PN Pusiaukelės namus. Komisija, ištyrusi Socialinio tyrimo išvadą, įvertino, kad pareiškėjas palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 8 kartus paskatintas, nebaustas, nevartoja psichoaktyvių medžiagų. Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nusikaltimus pradėjo vykdyti jauname amžiuje, nusikalstamam elgesiui būdingi bendri bruožai – modelis, kas suponuoja prielaidą apie savo nusikalstamo elgesio profilio pasirinkimą bei įsitvirtinimą. Pareiškėjui buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas ir abu pareiškėjas pažeidė, tuo nepriimdamas jam taikomų poveikio priemonių, todėl neigiamai vertinamos pareiškėjo nuostatos į jo apribojimus. Taip pat šis elgesys suponuoja prielaidą apie polinkį nepasimokyti iš turėtos patirties. Pareiškėjas linkęs menkinti savo vaidmenį nusikaltimuose. Taip pat pabrėžiamas pareiškėjo prastas saviveiksmingumas ir savęs įtvirtinimas asocialiu elgesiu. Mąstymo ir elgesio sritis reikalauja tolimesnio atitinkamo poveikio siekiant nusikalstamo elgesio prevencijos. Taikytos programos resocializacijos procese buvo daugumoje psichoedukacinės ir nepakankamos anksčiau minėtų probleminių sričių korekcijai bei reikiamų įgūdžių lavinimui, siekiant valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Analizuojant pareiškėjo kriminalinę patirtį pastebima, kad pareiškėjas, nepaisant jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių – bausmių rūšių, savo gyvenimo būdo nekeitė ir sąmoningai, nuosekliai vykdė nusikalstamas veikas. Jo elgesiui yra būdingas turtinių bei smurtinių nusikaltimų modelis. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad pareiškėjo nusikalstamai elgsenai yra būdinga agresyvesnė kitų kontrolė, savitvardos praradimai – smurtas prieš partnerę, impulsyvus siekis tenkinti savo reikmes. Pareiškėjui kiek sunku atpažinti jo nusikalstamą elgseną įtakojančias problemas, lanksčiai jas spręsti. Taip pat jam yra būdingas atsakomybės už nusikalstamą veiką minimizavimas.

3.2. Šie pareiškėją charakterizuojantys bruožai leidžia kelti prielaidas apie vis dar aktualią smurtinio bei pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, poreikį pareiškėjui dalyvauti ne tik prevencinio pobūdžio socialinės reabilitacijos priemonėse, bet ir intervencijose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą. Pareiškėjas priklauso vidutinei pakartotinio teistumo rizikos grupei.

3.3. Komisija nusprendė siūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo dėl nuteistojo perkėlimo iš Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) į Vilniaus PN Pusiaukelės namus.

3.4. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, turėjo įtakos sprendimui dėl pareiškėjo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo. Komisija įvertino tiek pozityviąsias, tiek negatyviąsias aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjant pareiškėjo prašymą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, jog Departamentas išsamiai išnagrinėjo surinktą medžiagą ir nenustatė, kad Komisija būtų pažeidusi teisės aktus. Departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, sutiko su Vilniaus PN administracijos 2021 m. vasario 23 d. rašte Nr. 42-623 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ (toliau – ir Raštas) nurodytais argumentais dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą jį perkelti į Vilniaus PN Pusiaukelės namus, todėl priėmė skundžiamą sprendimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo R. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė: pareiškėjas su 2021 m. sausio 14 d. prašymu Nr. B5-46 kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas perkelti jį į Vilniaus PN Pusiaukelės namus; Komisija posėdžio, vykusio 2021 m. vasario 17 d., metu išnagrinėjo pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus PN Pusiaukelės namus ir 2021 m. vasario 22 d. siūlymu „Dėl nuteistojo neperkėlimo į pusiaukelės namus“ pasiūlė Vilniaus PN direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo dėl nuteistojo perkėlimo iš Marijampolės PN į Vilniaus PN Pusiaukelės namus; Vilniaus PN 2021 m. vasario 23 d. raštu „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ Nr. 42-623 pareiškėjo prašymo perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Marijampolės PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus netenkino; pareiškėjas su 2021 m. vasario 25 d. skundu dėl Vilniaus PN rašto kreipėsi į Departamentą; Departamentas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 2S-1192 sutiko su Vilniaus PN Rašte išdėstytais argumentais dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus PN Pusiaukelės namus ir 2021 m. vasario 25 d. pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, galiojo iki 2021 m. liepos 1 d.).

8. Teismas, išanalizavęs BVK 69 straipsnio, Aprašo 3, 5, 8, 10, 11 punktų nuostatas, nustatė, kad pareiškėjas formaliai atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalyje bei Aprašo 3 punkte nurodytus reikalavimus, tačiau pažymėjo, jog BVK 69 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė – „gali būti perkelti“, o Apraše nurodomas reikalavimas Komisijai įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, o ne tik formaliai vadovautis BVK 69 straipsnio 2 dalimi. Teismas konstatavo, kad netgi tais atvejais, kai nuteistasis formaliai atitinka visas sąlygas dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus, nereiškia, kad institucija negali priimti neigiamo sprendimo, įvertinusi ir kitas reikšmingas aplinkybes bei motyvuodama tokį savo sprendimą.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą, iš esmės akcentuoja dvi nustatytas neigiamas savybes: 1) nusikalstamas veikas pradėjo jauno amžiaus; 2) ilgalaikių įsipareigojimų santykiuose nesilaikymas. Su šiomis nustatytomis savybėmis pareiškėjas nesutinka, jo įsitikinimu, nusikalstamų veikų nepradėjo daryti jauno amžiaus, taip pat nesupranta, kaip su perkėlimu į Vilniaus PN Pusiaukelės namus yra susijęs faktas, jog pareiškėjas yra 5 kartus vedęs.

10. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad Komisija 2021 m. vasario 22 d. siūlyme „Dėl nuteistojo neperkėlimo į pusiaukelės namus“, kuriuo remiamasi Vilniaus PN Rašte, įvertino 2021 m. sausio 21 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 85/04-96 ir nustatė, jog pareiškėjas palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 8 kartus paskatintas, nebuvo baustas, taip pat nustatyta, jog pareiškėjas nevartoja psichoaktyvių medžiagų.

Tačiau Rašte atkreiptas dėmesys, jog pareiškėjas nusikaltimus pradėjo vykdyti gana jauname amžiuje, nusikalstamam elgesiui būdingi bendri bruožai – modelis, kas suponuoja prielaidą apie nusikalstamo elgesio profilio pasirinkimą bei įsitvirtinimą. Neigiamai įvertintos pareiškėjos nuostatos į jo apribojimus, kadangi buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas, tačiau juos pareiškėjas pažeidė ir taip nepriėmė taikomų poveikio priemonių. Įvertinta, jog pareiškėjas nesprendžia problemų, nesilaiko ilgalaikių įsipareigojimų santykiuose, todėl keliama prielaida apie būdingą nestabilumą santykiuose.

Nurodyta, jog pareiškėjas išlieka menkinantis savo vaidmenį nusikaltimuose. Taip pat pabrėžiamas prastas saviveiksmingumas ir savęs įtvirtinimas asocialiu elgesiu. Mąstymo ir elgesio sritis reikalauja tolimesnio atitinkamo poveiki pasiekiant nusikalstamo elgesio prevencijos. Taikytos programos resocializacijos procese buvo daugumoje psichoedukacinės ir nepakankamos anksčiau minėtų probleminių sričių korekcijai bei reikiamų įgūdžių lavinimui, siekiant valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Išanalizuota pareiškėjo kriminalinė patirtis ir pastebėta, jog savo gyvenimo būdo pareiškėjas nekeitė ir sąmoningai, nuosekliai vykdė nusikalstamas veikas.

Elgesiui yra būdingas turtinių bei smurtinių nusikaltimų modelis. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog pareiškėjo nusikalstamai elgsenai yra būdinga agresyvesnė kitų kontrolė, savitvardos praradimai – smurtas prieš partnerę, impulsyvus siekis tenkinti savo reikmes. Pareiškėjui sunku atpažinti nusikalstamą elgseną įtakojančias problemas, lanksčiai jas spręsti. Būdingas atsakomybės už nusikalstamą veiką minimizavimas. Šie charakterizuojantys bruožai leidžia kelti prielaidas apie vis dar aktualią smurtinio bei pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, poreikį pareiškėjui dalyvauti ne tik prevencinio pobūdžio socialinės reabilitacijos priemonėse, bet ir intervencijose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą.

11. Teismas iš byloje esančių duomenų sprendė, kad Komisija įvertino Aprašo 11 punkte įtvirtintus kriterijus. Tiek Komisijos 2021 m. vasario 22 d. siūlyme, tiek Vilniaus PN Rašte ir Departamento Sprendime nenurodomos vien tik dvi pareiškėjo neigiamos savybės (nusikalstamų veikų pradėjimas jauno amžiaus ir ilgalaikių įsipareigojimų santykiuose nesilaikymas). Teismas pažymėjo, kad atsakovas įvertino tiek teigiamas, tiek neigiamas pareiškėjo savybes, rėmėsi Socialinio tyrimo išvada bei Komisijos siūlymu.

12. Teismas pažymėjo, kad jeigu atsakovas būtų nustatęs tik dvi anksčiau minėtas neigiamas pareiškėjo savybes, tai būtų pagrindas teigti, jog atsakovas nepakankamai įvertino aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Vilniaus PN Pusiaukelės namus. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, jog atsakovas išnagrinėjo dokumentinę medžiagą, susijusią su nuteistojo prašymu perkelti jį į Vilniaus PN Pusiaukelės namus, ir įvertino kitas svarbias aplinkybes, t. y. neigiamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu dėl perkėlimo į Vilniaus PN Pusiaukelės namus įtakojo ne tik nusikalstamų veikų pradėjimas būnant jauno amžiaus bei ilgalaikių įsipareigojimų santykiuose nesilaikymas, bet ir tai, jog pareiškėjas yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimą bei lygtinį paleidimą. Remiantis Socialinio tyrimo išvada, teigiama, jog pareiškėjas išlieka menkinantis savo vaidmenį nusikaltimuose, prastas savitaigos veiksmingumas ir savęs įtvirtinimas asocialiu elgesiu. Nustatyta, jog pareiškėjo mąstymo ir elgesio sritis reikalauja tolimesnio atitinkamo poveikio siekiant nusikalstamo elgesio prevencijos, programos resocializacijos procese buvo nepakankamos anksčiau minėtų probleminių sričių korekcijai bei reikiamų įgūdžių lavinimui, siekiant valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Pareiškėjas savo gyvenimo būdo nekeitė ir sąmoningai, nuosekliai vykdė nusikalstamas veikas. Jo elgesiui yra būdingas turtinių bei smurtinių nusikaltimų modelis. Nusikalstamai elgsenai yra būdinga agresyvesnė kitų kontrolė, savitvardos praradimai. Pareiškėjui yra sunku atpažinti nusikalstamą elgseną įtakojančias problemas, lanksčiai jas spręsti, būdingas atsakomybės už nusikalstamą veiką minimizavimas.

13. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas akcentuoja palankius sau pavienius Socialinio tyrimo duomenimis, o sprendimus priėmusios institucijos įvertino visumą faktinių duomenų ir aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimus dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus. Vien tai, kad Komisija atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nusikalstamas veikas pradėjo vykdyti gana jauname amžiuje ir tai, jog pareiškėjas patyrė artimų santykių sunkumus, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtų ir pagrįstų sprendimų.

14. Teismas konstatavo, kad Departamentas įvertino pareiškėjo skundą, jį išanalizavo ir pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai motyvuotus argumentus, kodėl pareiškėjo prašymas jį perkelti iš Marijampolės PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus atmestinas ir Vilniaus PN sprendimas paliekamas galioti. Sprendimai, kuriais atmestas pareiškėjo prašymas dėl jo perkėlimo į Vilniaus PN pusiaukelės namus yra teisėti ir pagrįsti, jie negali būti panaikinti skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

15. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad pagal Aprašo 19 punktą, tuo atveju, jei nuteistojo prašymas perkelti į pusiaukelės namus nebuvo patenkintas, nuteistasis pakartotinai su prašymu perkelti į pusiaukelės namus, gali kreiptis ne ankščiau kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo netenkinti prašymo dėl perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimo dienos. Kadangi nuo Vilniaus PN 2021 m. vasario 23 d. rašto „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas perkelti jį į Vilniaus PN pusiaukelės namus priėmimo, yra praėję daugiau kaip 3 mėnesiai, pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis su prašymu jį perkelti į pusiaukelės namus. Be to, po sprendimų priėmimo galėjo pasikeisti pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikų ir jų valdymo vertinimas, kas sudaro pagrindą pareiškėjui kreiptis su nauju prašymu dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus.

III. 16. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinti pareiškėjo skundą ir perkelti jį į Pusiaukelės namus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismu ir teigia, kad jis netinkamai vertino bylos aplinkybes.

16.2. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog jis nusikaltimus ėmė daryti pakankamai jauno amžiaus, ir pabrėžia, jog jam buvo 24 m.; pažymi, jog lygtinį paleidimą pažeidė vienintelį kartą 1993 metais. Pareiškėjas nesutinka su vertinimu, jog jis yra impulsyvus, agresyvus ir pavojingas ir teigia esąs ramus ir nekonfliktiškas, nuo 2017 m. atlieka bausmę lengvojoje grupėje, per 9 m. kalinimo laikotarpį jam nėra skirtos nuobaudos. Pareiškėjas pažymi turintis šeimą, vaikus, suprantąs savo kaltę ir yra pasiryžęs nusikalstamos veikos daugiau nebedaryti.

16.3. Atsiliepime į atsakovo atsiliepimą pareiškėjas akcentuoja, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas reikalauja atlyginti neturtinę žalą, bei, pakartojęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, pažymi, jog teismo prašo perkelti jį į Pusiaukelės namus.

17. Atsakovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas laikėsi teisės aktuose nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje, kurie pirmosios instancijos teismo įvertinti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles.

17.2. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, jis nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo, nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

17.3. Teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą. Teismas sprendime nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą priimto teismo sprendimo panaikinimui. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Departamento atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis ginčui aktualių teisės aktų nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose bei priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti, nes pareiškėjas nepateikė jokių faktinių įrodymų, leidžiančių teigti, kad teismo sprendimas yra negaliojantis ir turi būti naikintinas.

18.2. Teismas, įvertinęs ginčui aktualius teisės aktus, teismų praktiką ir visą su pareiškėjo pareiškimu susijusią medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad Departamentas įvertino pareiškėjo skundą, jį išanalizavo ir pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai motyvuotus argumentus, kodėl pareiškėjo prašymas jį perkelti iš Marijampolės PN į Vilniaus PN Pusiaukelės namus atmestinas ir Vilniaus PN sprendimas paliekamas galioti. Sprendimai, kuriais atmestas pareiškėjo prašymas dėl jo perkėlimo į Vilniaus PN pusiaukelės namus yra teisėti ir pagrįsti, jie negali būti panaikinti skunde išdėstytais ar kitais pagrindais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento 2021 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 2S-1192, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl jo neperkėlimo į Vilniaus PN Pusiaukelės namus, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad sprendimai, kuriais atmestas pareiškėjo prašymas dėl jo perkėlimo į Vilniaus PN Pusiaukelės namus, yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia netinkamai atliktu faktinių aplinkybių vertinimu.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė 2021 m. sausio 14 d. prašymą Nr. B5-46 Vilniaus PN administracijai, prašydamas perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus PN Pusiaukelės namus. Vilniaus PN 2021 m. vasario 23 d. raštu „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ Nr. 42-623 pareiškėjo prašymo netenkino. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN administracijos 2021 m. vasario 23 d. rašto, sutiko su minėtame Rašte nurodytais argumentais dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus PN Pusiaukelės namus, ir pripažino pareiškėjo skundą nepagrįstu.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais sprendimais, apeliaciniame skunde nurodo, kad jis atitinka BVK nurodytas sąlygas, kurioms esant nuteistieji gali būti tolimesniam bausmės atlikimui perkeliami į pusiaukelės namus (yra atlikęs 2/3 bausmės, neturi nuobaudų, turi daug paskatinimų, šiuo metu atlieka bausmę lengvojoje grupėje ir kt.); bei nesutinka su Komisijos vertinimu dėl pareiškėjo šeiminių ryšių, dėl amžiaus, kada jis pradėjo nusikalstamas veikas.

24. Ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl nuteistųjų perkėlimo į pataisos įstaigos specialų padalinį (Pusiaukelės namus) reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) ir Apraše (galiojo nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. liepos 1 d.).

25. BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.

26. Aktualios redakcijos Aprašo 6 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius, įsitikinęs, kad nuteistasis, kuris siekia būti perkeltas į pusiaukelės namus, atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus formaliuosius pagrindus (sąlygas), kuriems esant nuteistasis gali būti perkeltas į pusiaukelės namus, paveda Resocializacijos skyriaus atsakingam darbuotojui parengti sprendimui dėl perkėlimo priimti būtiną šią dokumentinę medžiagą (informaciją): nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą; socialinio tyrimo išvadą; nuteistojo prašymą perkelti į pusiaukelės namus bei sutikimą atskleisti asmens duomenis; nuteistojo sutikimą dirbti pusiaukelės namų pasiūlytą darbą arba kitą informaciją apie nuteistojo galimybes dirbti ir mokytis už pataisos įstaigos ribų; duomenis apie nuteistojo finansinius įsiskolinimus; informaciją apie ankstesnius teistumus, bausmės atlikimo terminą, galimo perkėlimo į pusiaukelės namus bei lygtinio paleidimo datą; nuosprendžio, pagal kurį nuteistasis atlieka bausmę kopiją arba išrašą (tik tuo atveju, jei Komisija neturi galimybės susipažinti su nuteistojo asmens byla); informaciją apie bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, gautus paskatinimus;

žinomą informaciją apie nustatytus apribojimus dirbti tam tikrą darbą (teismo sprendimą, neįgaliojo pažymėjimą, išvadą dėl darbo sąlygų ir pobūdžio ir pan.); kitą dokumentinę medžiagą (informaciją), kuri gali turėti reikšmės priimant sprendimą. Pagal Aprašo 8 punktą, pataisos įstaigos, į kurioje veikiančius pusiaukelės namus nuteistasis pageidauja būti perkeliamas, direktorius paveda Drausmės komisijai nagrinėti dokumentinę medžiagą (informaciją), susijusią su nuteistojo prašymu perkelti į pusiaukelės namus.

Pagal Aprašo 11 punktą, Drausmės komisija priimdama sprendimą, įvertina: likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos; nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu; nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus; individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus; nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius; nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje; nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį; ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą; kitas aplinkybes, kurios, drausmės komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą.

27. Pagal Aprašo 10 punktą, Drausmės komisija, išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, posėdyje priima vieną iš šių sprendimų: teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.1 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.2 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui kreiptis su teikimu į Kalėjimų departamento direktorių perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.3 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti jį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.4 p.). Pagal Aprašo 16 punktą, pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas drausmės komisijos Aprašo 10.4 papunktyje nurodytą sprendimą, motyvuotu raštu apie tai informuoja prašymą pateikusį nuteistąjį ir pataisos įstaigos, kurioje bausmę atlieka nuteistasis, direktorių.

28. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje pateiktus įrodymus nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Komisija, spręsdama dėl pareiškėjo perkėlimo į pusiaukelės namus, įvertino Aprašo 11 punkte įtvirtintus kriterijus, Socialinio tyrimo išvadą ir kt. Atsakovas, atsižvelgdamas į Komisijos išvadą, įvertino teigiamas pareiškėjo savybes, kurias pareiškėjas nurodo skunde ir apeliaciniame skunde (kad pareiškėjas neturi nuobaudų, yra ne kartą skatintas už gerą elgesį, šiuo metu atlieka bausmę lengvojoje grupėje ir kt.). Atsakovas kaip pat įvertino Aprašo 11 punkte nurodytus kriterijus – nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo.

29. Kaip matyti iš paminėtų aplinkybių, Komisija savo rekomendaciją bei atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė atsižvelgdami į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (kad pareiškėjas atlieka bausmę lengvojoje grupėje, neturi nuobaudų, yra skatintas); nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus (pareiškėjas išlieka menkinantis savo vaidmenį nusikaltimuose, prastas savitaigos veiksmingumas ir savęs įtvirtinimas asocialiu elgesiu); individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus (pareiškėjo mąstymo ir elgesio sritis reikalauja tolimesnio atitinkamo poveikio siekiant nusikalstamo elgesio prevencijos, programos resocializacijos procese buvo nepakankamos anksčiau minėtų probleminių sričių korekcijai bei reikiamų įgūdžių lavinimui, siekiant valdyti nusikalstamo elgesio riziką); nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius (pareiškėjas savo gyvenimo būdo nekeitė ir sąmoningai, nuosekliai vykdė nusikalstamas veikas;. jo elgesiui yra būdingas turtinių bei smurtinių nusikaltimų modelis; nusikalstamai elgsenai yra būdinga agresyvesnė kitų kontrolė, savitvardos praradimai; pareiškėjui yra sunku atpažinti nusikalstamą elgseną įtakojančias problemas, lanksčiai jas spręsti, būdingas atsakomybės už nusikalstamą veiką minimizavimas), taip pat atsižvelgė į kitas aplinkybes (kad pareiškėjas nusikalstamas veikas pradėjo būdamas jauno amžiaus, kad jam kyla problemų su socialiniais ir šeiminiais ryšiais, ir kt.).

30. Minėta, kad pagal BVK 69 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuteistieji gali būti perkeliami į pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos. Atsakovas nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti jį į Vilniaus PN Pusiaukelės namus dėl aplinkybių, kurios susijusios su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu (Aprašo 11.2 p.), bei su nuteistajam taikytomis socialinės reabilitacijos priemonėmis ir jų įvykdymo rezultatais (Aprašo 11.3 p.), taip pat su nusikalstamo elgesio rizika (Aprašo 11.5 p.) (pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė, o BVK 69 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika akivaizdžiai sumažinta), t. y. atsakovas įvertino aplinkybes dėl pareiškėjo galimybės intensyviai rengtis būti paleistam iš pataisos įstaigos, bei sprendė, kad šiuo metu pareiškėjas tam dar nėra pasirengęs. Pareiškėjo nurodomos kitos aplinkybės (Komisija nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nusikalstamas veikas pradėjo vykdyti gana jauname amžiuje, bei patiria artimų santykių sunkumus) nesudaro pagrindo vertinti Sprendimo kaip neteisėto, kadangi atsakovas įvertino visumą aplinkybių, ir, atsižvelgdamas į jas, priėmė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis pagrįstą Sprendimą.

31. Teismas, pasisakydamas dėl apeliaciniame skunde nurodomų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, pažymi, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, bei padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų nekartoja iš naujo, bei neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė