21d34993-557a-4cce-b5c4-e0aa47c86101 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1118-577/2016                            Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20111-2015-2             Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.2.4.2.7., 2.5.7., 3.3.1.3.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 5 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo AB Lesto apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D.

R. ieÅ¡kinį atsakovui AB Lesto dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:                                                     I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė D. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė CK 1.91 str. pagrindu – kaip sudarytÄ dėl apgaulės pripažinti negaliojančia tarp AB LESTO Vilniaus rajono klientų aptarnavimo centro ir D.

R. 2011-03-28 sudarytÄ Buitinio vartotojo skolos grÄ Å¾inimo sutartį Nr. 15815930-1 dėl 11 929,10 Lt skolos grÄ Å¾inimo, priteisti iÅ¡ atsakovo 3 454,90 Eur žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2009-06-21 mirė ieÅ¡kovės tėvas, jam priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo ieÅ¡kovė ir kiti du vaikai. Sutartis dėl elektros energijos tiekimo minėtam namui buvo sudaryta su ieÅ¡kovės tėvu, kuris už elektros energijÄ mokėjo pagal skaitiklių rodmenis.

Elektros skaitiklių rodmenys buvo tikrinami kiekvienais metais, už suteiktÄ energijÄ visada buvo atsiskaitoma. 2008 m. sausio mėn. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pakeitė skaitiklį, tačiau akto su skaitiklio rodmenimis tėvui nepateikė, jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo nepateikė. Nuo 2008 m. vasaros už elektros energijÄ mokėjo ieÅ¡kovė su seserimi. 2010 m. elektros energijos tiekimas buvo atjungtas, AB LESTO pareiÅ¡kus, kad tėvas liko skolingas už suvartotÄ energijÄ 30 136,65 Lt, ir kad paveldėję turtÄ vaikai turi sumokėti skolÄ . 2011-03-28 AB LESTO darbuotojai, grasindami, kad ieÅ¡kovė bus iÅ¡mesta iÅ¡ bÅ«sto, apgaule pateikę negaliojantį 2009-07-07 Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymÄ , kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovės tėvo S. S. (S. S.) priteista AB „Rytų skirstomieji tinklai“ naudai 29 303,15 Lt skolos, privertė ieÅ¡kovę pasiraÅ¡yti skolos grÄ Å¾inimo sutartį ir sumokėti 11 929,10 Lt neegzistuojančios tėvo skolos.

AB LESTO Vilniaus rajono klientų aptarnavimo vadovas gÄ sdinimais privertė pasiraÅ¡yti sutartį, tyčia nuslėpdamas, kad 2009-07-07 teismo įsakymas 2009-07-31 nutartimi panaikintas. IeÅ¡kovė sutartį pasirašė tik todėl, kad buvo įtikinta, jog teismo įsakymas įsiteisėjęs ir ji nieko negali pakeisti. Apie tai, kad 2009-07-07 teismo įsakymas panaikintas, ieÅ¡kovė sužinojo tik 2014-10-13, dalyvaudama byloje Vilniaus rajono teismo nagrinėjamoje byloje, iÅ¡keltoje pagal AB LESTO ieÅ¡kinį dėl dalies tėvo skolos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės sesers T.

T.. Pažymėjo, kad minėtoje byloje ieÅ¡kovas AB LESTO savo ieÅ¡kinį atsiėmė, nes negalėjo pateikti įrodymų, kad S. S. turėjo įsiskolinimÄ už tiektÄ elektros energijÄ . AB LESTO atstovai teisme negalėjo paaiÅ¡kinti, už kokį laikotarpį paskaičiuotas 30 136,65 Lt S. S. įsiskolinimas, ir nepaaiÅ¡kino, kodėl panaikinus 2009-07-07 teismo įsakymÄ , AB LESTO per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinio S. S. įpėdiniams. AB LESTO privertė ieÅ¡kovę pasiraÅ¡yti 2011-03-28 sutartį, neiÅ¡siaiÅ¡kinę, ar ieÅ¡kovės tėvas iÅ¡ tikrųjų buvo skolingas.

Pažymėjo, kad niekada nepripažino 29 521 Lt tėvo skolos už elektros energijÄ , kuri, kaip reikalaudami pasiraÅ¡yti sutartį tvirtino AB LESTO, susidarė nuo 2008-01-24 iki 2010-06-21. Tokio elektros energijos kiekio per metus nebuvo įmanoma sunaudoti. Teigė, kad dar prieÅ¡ tėvo mirtį mokesčius mokėjo ir už viskÄ pagal AB LESTO siųstus praneÅ¡imus buvo atsiskaičiusi. Vėliau pasiskolinusi pinigų sumokėjo ir sumas pagal praÅ¡omÄ negaliojančia pripažinti sutartį, tačiau elektra jai iki Å¡iol nėra įjungta.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu pripažįsta, kad yra susidaręs įsiskolinimas už sunaudotÄ elektros energijÄ . Šį faktÄ ieÅ¡kovė taip pat pripažino, sudarydama su atsakovu 2011-03-28 sutartį dėl skolos grÄ Å¾inimo. IeÅ¡kiniu ginčijama sutartis yra sudaryta ieÅ¡kovės laisva valia, be jokios prievartos, ji suprato sutarties sudarymo priežastį, jos pasekmes bei pareigÄ atsiskaityti už elektros energijÄ . IeÅ¡kovės teiginys dėl prievartos yra nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Atsakovas pateikė visÄ informacijÄ , nieko nenuslėpė.

Pažymėjo, kad 2009-07-07 teismo įsakymas negalėjo suklaidinti ieÅ¡kovės, kadangi apie jo panaikinimÄ ji buvo informuota. Atkreipė dėmesį į tai, kad sudarydamas sutartis kiekvienas protingas, apdairus bei rÅ«pestingas asmuo susipažįsta su jos sÄ lygomis. IeÅ¡kovė puikiai supranta lietuvių kalbÄ , todėl suprato sutarties esmę, sÄ lygas, ja prisiimamus įsipareigojimus, su viskuo sutiko, sutartį įvykdė. II.             Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino; pripažino AB LESTO ir D.

R. 2011-03-28 sudarytÄ Buitinio vartotojo skolos grÄ Å¾inimo sutartį Nr. 15815930-1 negaliojančia, taikė restitucijÄ bei priteisė iÅ¡ atsakovo AB LESTO ieÅ¡kovės D. R. naudai 3 454,90 Eur, sumokėtų pagal sutartį, ir 103,65 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pirmos instancijos teismas byloje nustatytÄ aplinkybę, jog atsakovas, žinodamas, kad 2009-07-07 teismo įsakymas buvo panaikintas dar 2009-07-31, į sutartį, sudaromÄ su ieÅ¡kove beveik po dvejų metų, įrašė, kad skola, dėl kurios iÅ¡dėstymo Å¡alys tariasi, yra priteista teismo bÅ«tent 2009-07-07 įsakymu, vertino kaip tyčinį ieÅ¡kovės suklaidinimÄ , sÄ lygojusį sutarties sudarymÄ , ir padarė iÅ¡vadÄ , kad sandoris sudarytas dėl atsakovo apgaulės. Ginčo AB LESTO ir D.

R. sudaryta 2011-03-28 Buitinio vartotojo skolos grÄ Å¾inimo sutartį Nr. 15815930-1 pripažino negaliojančia ab initio CK 1.91 str. 1, 5 d., 1.95 str. pagrindu. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje reikÅ¡mės neturi aplinkybė, jog sutartyje Å¡alys susitarė ir dėl dalies skolos ne pagal nurodytÄ teismo įsakymÄ sumokėjimo (sutarties 1 p., b.l. 15). Teismas akcentavo, jog nurodant skolÄ už elektros energijÄ , suvartotÄ iki 2010-06-21, nenurodytas nei skolos susidarymo pradžios laikotarpis, nei sunaudotos energijos kiekis.

Taip pat pažymėjo, jog Å¡i dalis yra ypač maža, lyginant su visa skola, dėl kurios iÅ¡dėstymo Å¡alys tarėsi, todėl sprendė, kad esminės reikÅ¡mės ieÅ¡kovės apsisprendimui sudaryti sutartį turėjo bÅ«tent atsakovo apgaule nurodyta aplinkybė, jog skola priteista teismo. Pripažinus Å¡alių sudarytÄ sutartį negaliojančia, kaip sudarytÄ dėl apgaulės, taikė restitucijÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 11 929,10 Lt (3 454,91 EUR), kuriuos ieÅ¡kovė atsakovui pagal Å¡iÄ sutartį yra sumokėjusi (CK 1.91 str. 2 d., 6.145 str. 1 d.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas AB Lesto apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmos instancijos teismo 2015-10-07 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad tenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimus teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto dėl apgaulės, procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymÄ tarp Å¡alių civiliniame procese, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos.

Tvirtina, jog ginčo skolos sutartis buvo sudaryta dėl to, kad ieÅ¡kovė pripažino savo pareigÄ mokėti už objekte sunaudotÄ elektros energijÄ , o ne dėl to, kad buvo priimtas (skolos grÄ Å¾inimo sutarties sudarymo metu panaikintas) Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymas. Pirmos instancijos teismas netinkamai interpretavo Skolos grÄ Å¾inimo sutarties įraÅ¡Ä , jog skolÄ už sunaudotÄ elektros energijÄ sudarė 30 136,65 Lt, iÅ¡ kurių 29 521,15 Lt priteista Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymu, ir 615,50 Lt už elektros energijÄ , suvartotÄ iki 2010-06-21, ir nepagrįstai laikė tai suklaidinimo įrodymu.

Pasak apelianto, pagrindinė skolos grÄ Å¾inimo sutarties sudarymo priežastis buvo ne teismo įsakymo priėmimas, o elektros energijos tiekimo į objektÄ nutraukimas dėl skolos. Teigia, kad ieÅ¡kovė klaidino teismÄ , tvirtindama, kad atsakovas grasino areÅ¡tuoti bei „atimti“ namÄ , kadangi skolos grÄ Å¾inimo sutarties sudarymo metu skola nebuvo priteista, o teismo įsakymas buvo panaikintas. Atkreipė dėmesį, jog skolos grÄ Å¾inimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė, kaip mirusio tėvo S. S. įpėdinė, turėjo pareigÄ sumokėti atsakovui skolos dalį, paskaičiuotÄ proporcingai jos paveldėtai objekto daliai, todėl įraÅ¡as apie priimtÄ teismo įsakymÄ negalėjo turėti įtakos Å¡ios pareigos vykdymui.

Pasak apelianto, ieÅ¡kovė sudarė skolos grÄ Å¾inimo sutartį, suprasdama savo pareigÄ sumokėti dalį susidariusios skolos ir žindama skolos susidarymo faktÄ . Pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovo ieÅ¡kinio, pareikÅ¡to ieÅ¡kovės seseriai T. T., atsiėmimas įrodo skolos, dėl kurios grÄ Å¾inimo buvo susitarta skolos grÄ Å¾inimo sutartimi, dydžio nepagrįstumÄ . Atsiimdamas ieÅ¡kinį atsakovas nenurodė, jog iÅ¡ T. T. praÅ¡oma priteisti skola yra nepagrįsta.

Atsakovo procesinio veiksmo įgyvendinimas kitoje byloje neturi prejudicinės reikÅ¡mės byloje, kurioje nagrinėjami sutartiniai santykiai tarp atsakovo ir kito asmens. Akcentavo, jog ieÅ¡kovė negrindė savo pozicijos bei reikalavimo įraÅ¡u skolos grÄ Å¾inimo sutartyje; šį aplinkybė nebuvo teismo tiriama, atsakovas dėl jos neturėjo galimybės pasisakyti, tuo buvo pažeista atsakovo teisė į teisinę gynybÄ . Teismas nepagrįstai laikė, jog skolos grÄ Å¾inimo sutartis sudaryta dėl apgaulės, kadangi ji apėmė dalį skolos, susidariusios ieÅ¡kovei vartojant elektros energijÄ .IeÅ¡kovė D.

R. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pasak ieÅ¡kovės, Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertino visas bylos aplinkybes bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad skolos grÄ Å¾inimo sutartis buvo ieÅ¡kovės pasiraÅ¡yta dėl apgaulės, pateikus jai Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-07-07 įsakymÄ , kuriuo buvo iÅ¡ ieÅ¡kovės tėvo atsakovui priteista 29 521,15 Lt; atsakovė nuslėpė, kad Å¡is teismo įsakymas panaikintas, t.y. tyčia nutylėjo svarbiÄ aplinkybę, apie kuriÄ Å¾inodama ieÅ¡kovė nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi ginčo sutarties.

Atsakovo darbuotojai iÅ¡ anksto paruošę sutartį rėmėsi negaliojančiu teismo įsakymu ir tyčia gÄ sdino, kad skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas bus perduotas antstoliams, ieÅ¡kovė gali netekti vienintelio bÅ«sto. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje nustatyta, kad 19/48 dalys nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise ieškovei D.

R. 2011-01-18 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu po tėvo S. S. (S. S.) mirties 2009-06-21 (b.l. 9, 10-14). Pagal atsakovo pareiÅ¡kimÄ (b.l. 20-21) 2009-07-07 buvo iÅ¡duotas Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymas (c.b. Nr. L2-2747-341/2009) dėl 29 301,15 Lt skolos už laikotarpį nuo 1999-08-24 iki 2009-06-19, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2009-07-07, iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir 220 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ S. S. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ naudai (b.l. 22-23).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-07-31 nutartimi (c.b. Nr. L2-2747-341/2009) 2009-07-07 teismo įsakymas buvo panaikintas, pareiÅ¡kimas paliktas nenagrinėtas (b.l. 24). 2011-03-28 ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė ginčo Buitinio vartotojo skolos už gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sunaudotÄ elektros energijÄ grÄ Å¾inimo sutartį Nr. 15815930-1, kuria D. R. įsipareigojo sumokėti AB LESTO 11 929,10 Lt (b.l. 15); ieÅ¡kovė sutartyje sulygtÄ sumÄ atsakovui sumokėjo (b.l. 25-40).

Skolos grÄ Å¾inimo sutartyje buvo nurodyta, kad skola už sunaudotÄ elektros energijÄ 2011-03-25 sudaro 30 136,35 Lt, iÅ¡ kurių 29 521,15 Lt priteista 2009-07-07 Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-2747-341/2009, ir 615,50 Lt už elektros energijÄ , sunaudotÄ iki 2010-06-21. IeÅ¡kovė nurodo, kad apie tai, jog 2009-07-07 teismo įsakymas negalioja, sužinojusi Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant bylÄ pagal AB „Lesto“ ieÅ¡kinį jos seseriai T. T., taip pat paveldėjusiai dalį nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), dėl kitos dalies tos pačios S. S. skolos priteisimo (c.b. 2-226-860/2014).

AB LESTO ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ T. T., atsiėmus, nes negalėjo pateikti įrodymų, pagrindžiančių skolÄ , D. R. nurodo kreipusis į AB LESTO su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti jos sumokėtus pinigus. 2014-12-23 raÅ¡tu į 2014-12-10 ieÅ¡kovės raÅ¡tÄ atsakovas nurodė neturintis pagrindo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei sumokėtų 11 929 Lt, motyvuodamas tuo, kad ji yra pasiraÅ¡iusi praÅ¡omÄ nuginčyti sutartį (b.l. 17).             IeÅ¡kovė prašė CK 1.91 str. pagrindu – kaip sudarytÄ dėl apgaulės pripažinti negaliojančia tarp AB LESTO Vilniaus rajono klientų aptarnavimo centro ir D.

R. 2011-03-28 sudarytÄ Buitinio vartotojo skolos grÄ Å¾inimo sutartį Nr. 15815930-1 dėl 11 929,10 Lt skolos grÄ Å¾inimo, priteisti iÅ¡ atsakovo 3 454,90 Eur žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, konstatavęs atsakovo tyčinį ieÅ¡kovės suklaidinimÄ , sÄ lygojusį sutarties sudarymÄ , sprendė, jog ginčo sandoris sudarytas dėl atsakovo apgaulės, pripažino jį negaliojančiu, taikė restitucijÄ . Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmos instancijos teismo sprendimÄ panaikinti, ieÅ¡kinį atmesti.

IÅ¡ esmės apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus; nurodė, kad: a/ ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sudarant ginčo sutartį ji buvo suklaidinta; b/ sutarties sudarymo priežastis buvo ne teismo įsakymo priėmimas, o elektros energijos tiekimo į ObjektÄ nutraukimas dėl skolos; c/ ieÅ¡kovė sudarė sutartį suprasdama savo pareigÄ sumokėti dalį susidariusios skolos ir žinodama skolos susidarymo faktÄ ; d/ ieÅ¡kovė negrindė savo pozicijos bei reikalavimo įraÅ¡u dėl įsakymo Skolos grÄ Å¾inimo sutartyje.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentais.Visų pirma akcentuotina tai, jog sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t.y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl skolos grÄ Å¾inimo sutarties, kuri, kaip ieÅ¡kovė teigia, buvo sudaryta dėl atsakovo apgaulės. Pirmos instancijos teismas spręsdamas ginÄÄ pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl CK 1.91 straipsnio nuostatų taikymo, kur nurodoma, jog apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį.

Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek sudarant sandorį, bei po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kurie iÅ¡ esmės grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.).

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aktuali ir kasacinio teismo suformuota taisyklė, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo konstatuoti pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo bei nepritarti pirmos instancijos padarytoms iÅ¡vadoms, kad atsakovo apgaulė sÄ lygojo ginčo sandorio sudarymÄ ; atsakovas, siekdamas sudaryti su ieÅ¡kove ginčo sutartį dėl skolos grÄ Å¾inimo, sutartyje aptariamo įsiskolinimo faktÄ ir dydį grindė teismo įsakymu, žinodamas, jog teismo įsakymas yra panaikintas.

Akivaizdu, jog tokie tyčiniai atsakovo veiksmai turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovės valiai suformuoti sudarant ginčo sutartį, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atsakovo veiksmus vertino kaip ieÅ¡kovės tyčinį suklaidinimÄ . Apeliantas tvirtina, jog sutarties sudarymÄ sÄ lygojo ne aptariamas teismo įsakymas dėl įsiskolinimo pritesimo, o elektros tiekimo nutraukimas, tačiau elektros tiekimas buvo nutrauktas ieÅ¡kovei bÅ«tent dėl susidariusio įsiskolinimo, kurio pagrįstumÄ atsakovas ginčo sutarties sudarymo metu grindė negaliojančiu teismo įsakymu, o ne kokiais nors kitais įrodymais.

Atsakovas nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminio sudaromo sandorio elemento – įsiskolinimo (jo pagrįstumo), siekdamas suklaidinti ieškovę. Akivaizdu, jog ieškovė, tyčia klaidingai įtikinėjama atsakovo, jog įsiskolinimas jau yra priteistas teismo sprendimu, suvokdama galiojančio teismo procesinio sprendimo (kuriuo priteistas įsiskolinimas) priverstinio įvykdymo pasekmes, buvo paskatinta sudaryti ginčo sandorį. Toks ieškovės elgesys negali būti vertinamas kaip neatitinkantis protingo ir rūpestingo asmens elgesio standartų.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartyje nurodant skolÄ už elektros energijÄ , suvartotÄ iki 2010-06-21, nebuvo nurodytas nei skolos susidarymo pradžios laikotarpis, nei sunaudotos energijos kiekis, Å¡i dalis yra ypač maža, pritartina pirmos instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad esminės reikÅ¡mės ieÅ¡kovės apsisprendimui sudaryti sutartį (visa apimtimi) turėjo bÅ«tent atsakovo apgaule nurodyta aplinkybė, jog skola priteista teismo. Todėl atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmos instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovės elgesio per apdairaus, protingo ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartÄ ; o ieÅ¡kovė, bÅ«dama pakankamai protinga ir rÅ«pestinga, turėjo galimybę įvertinti skolos grÄ Å¾inimo sutarties jai sukeliamas pasekmes, skolos grÄ Å¾inimo sutartį sudarė suprasdama savo pareigÄ sumokėti dalį susidariusios skolos ir žinodama skolos sudarymo faktÄ .

Taip pat negalima sutikti su apelianto argumentais, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovo ieÅ¡kinio, pareikÅ¡to ieÅ¡kovo seseriai T. T., atsiėmimas įrodo skolos, dėl kurios grÄ Å¾inimo buvo susitarta Skolos grÄ Å¾inimo sutartimi, dydžio nepagrįstumÄ . Pastebėtina, jog pirmos instancijos teismas prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, pabrėžė, kad nagrinėjamojoje byloje nėra vertinama ir nustatinėjama nei įsiskolinimo pagrįstumas, nei jo dydis, nei ieÅ¡kovės pareigos sumokėti įsiskolinimÄ buvimas ar nebuvimas.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ginÄÄ pareikÅ¡to reikalavimo ribose, ir vertino, ar ieÅ¡kovė buvo apgauta atsakovo sudarant ginčo sandorį, ir ar tai turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ jos valios susiformavimui. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų nepasisakytina. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir E. Ž. Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis iÅ¡vadomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo faktines aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo AB Lesto apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015m. spalio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .  Kolegijos pirmininkė                                                                                       Jadvyga Mardosevič  Teisėjai                                                                                                             Alvydas Barkauskas                                                                                   Asta Pikelienė