2019-03-20 Nr. AB-7039-3-62-3-01264-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1243-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01264-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. Č. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo A. Č. (toliau – ir atsakovas) 83,40 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., ir 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas teisės aktų pagrindu privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prienų rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 13 ir 14 punktais pavedė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas naudojasi nekilnojamojo turto objektu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sodo namas) ir nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovui buvo apskaičiuota Nuostatų pagrindu. Pareiškėjas nurodė, jog iki 2011 m. gegužės 10 d. Sodo namas priklausė P. Č., nuo 2011 m. gegužės 10 d. šį turtą paveldėjo atsakovas, kuriam perėjo pareiga apmokėti palikėjo skolą. Aplinkybė, jog asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, gyvenamąją vietą deklaravęs ar faktiškai gyvena kitur, neatleidžia asmens nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas buvo įspėtas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, tačiau įspėjimus ignoravo, į pareiškėją nesikreipė.

3. Atsakovas A. Č. atsiliepime į pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, jog su pareiškėju nėra sudaręs jokios sutarties, sode negyvena, šiukšlių nebūna. Atsakovas yra pristatęs pareiškėjui pažymą iš Elektros tinklų apie elektros suvartojimą. Atsakovas nurodė, kad dirba Anglijoje ir yra priverstas grįžti pasiaiškinti, jog sode negyvena.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino, t. y. priteisė iš atsakovo A. Č. pareiškėjui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui 83,40 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. gegužės 10 d. priklausė P. Č., o nuo 2011 m. gegužės 10 d. paveldėjimo teise pagal įstatymą priklauso atsakovui A. Č.. Teismas nurodė, kad savivaldybės teisė nustatyti vietines rinkliavas bei numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme, kuriame vietinė rinkliava apibrėžiama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje.

7. Teismas nustatė, kad Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintuose Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu: pastatais, žemės sklypais, Savivaldybės teritorijoje. Nuostatuose (Savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T3-175 redakcija) yra nustatytas vietinės rinkliavos dydis už sodo valdą, esančią sodų bendrijoje, o pagal Nuostatų 13–14 punktus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismas pažymėjo, kad vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinė rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, ji negali būti laikoma komunaline paslauga.

8. Įvertinęs bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad atsakovas nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, t. y. laiku ir tinkamai nevykdė iš administracinio akto kilusios prievolės, todėl susidarė įsiskolinimas 83,40 Eur, kuris priteistinas iš atsakovo.

9. Kadangi pareiškėjo prašymas buvo tenkintas, teismas sprendė, kad pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nors, teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (38,12 Eur) atitiko Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytą maksimalią ribą, tačiau tokio pobūdžio bylose kvalifikuota teisinė pagalba nebūtina. Teismas darė išvadą, jog prašoma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų ir suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, todėl ją sumažino iki 15 Eur ir šią sumą priteisė pareiškėjui.

III. 10. Atsakovas A. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 10 d. sprendimą, bylą nutraukti.

11. Atsakovas nurodo, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras yra gavęs Elektros tinklų pažymą, jog atsakovas sode nenaudojo elektros, tačiau teigia, kad jis vis tiek turi mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovas pažymi, kad sode negyvena, tik atvažiuoja pažiūrėti, ar viskas tvarkoje, todėl ir atliekų nesusidaro. Atsakovas nurodo, kad jo miręs tėvas buvo neįgalus, į lauką neišeidavo, todėl atliekų nebūdavo, o tėvo skola negalėjo pereiti atsakovui. Atsakovo teigimu, pareiškėjas turėjo pasidomėti, ar faktiškai sode gyvenama, o ne vadovautis vien Nekilnojamojo turto registro išrašu, pareiškėjas neteisėtai reikalauja mokėti už šiukšles, kurių nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 83,40 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo A. Č. pagal pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo vietinę rinkliavą – 83,40 Eur, susidariusią nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui priklauso Sodo namas, esantis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, todėl jis privalo mokėti vietinę rinkliavą.

14. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis privalo mokėti vietinę rinkliavą, nes niekas Sodo name negyvena, jokios atliekos nesusidaro, pareiškėjas nepagrįstai apskaičiuoja įsiskolinimą, nors atsakovas pateikė įrodymus iš Elektros tinklų (pastaba: taip atsakovas įvardija elektros energiją į Sodo namą tiekiančią įmonę), kad sode negyvenama, jokia ūkinė veikla nevykdoma.

15. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, Rinkliavų įstatymas bei su šių įstatymų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.). Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 39 d.).

16. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004; 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

17. Teisę – mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019).

18. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

19. Byloje esantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad 2011 m. gegužės 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3004 pagrindu įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į nekilnojamojo turto objektą – Sodo namą, esantį Savivaldybės teritorijoje. Tai reiškia, jog atsakovas atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – nuosavybės teise valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Aplinkybė, kad atsakovo deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitos savivaldybės teritorijoje, sprendžiant šį ginčą teisiškai nereikšminga. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovui nekilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka.

20. Dėl atsakovo teiktų įrodymų, susijusių su aplinkybe, jog Sodo name niekas negyvena ir atliekos nesusidaro, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas į bylą pateikė tik akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) 2016 m. rugpjūčio 25 d. pranešimą „Dėl sutarties nutraukimo“, kurioje atsakovas informuojamas, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. Sodo name, daugiau nei 36 mėnesius iš eilės nenaudojama elektros energija, bus nutraukta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir elektros energijos tiekimas, jei per 3 mėnesius atsakovas nepateiks ESO prašymo dėl minėtos sutarties sudarymo ir elektros energijos tiekimo atnaujinimo.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis informacinio pobūdžio pranešimas savaime neįrodo aplinkybės, kad Sodo namo bei sodo valda visiškai nesinaudojama. Akcentuotina, kad pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo nurodomą aplinkybę, kad jis nesinaudoja Sodo namu ir sodo valda (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 4 d.).

22. Šiuo aspektu primintina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

23. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatų 32 punkte nurodyta, jog vietinės rinkliavos lengvatas nustato Savivaldybės taryba. Prienų rajono savivaldybės taryba 2009 m. gruodžio sprendimo Nr. T3-331 (pakeitimai patvirtinti Savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T3-60 ir 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T3-90) (toliau – ir Sprendimas dėl lengvatų) 1 punktu nustatė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatas: 100 proc. atleidimą nuo įmokos – asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam netinkamu naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintu nekilnojamojo turto objektu Prienų rajono savivaldybės teritorijoje (1.1.p.); 100 proc. atleidimą nuo įmokos I ir IV ketvirčiais – asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam nekilnojamojo turto objektu Savivaldybės teritorijoje, kuriam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimas I ir IV ketvirčiais neįmanomas (1.2. p.); 100 proc. atleidimą nuo įmokos – asmeniui, laikinai gyvenančiam globos namuose ar palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektu Savivaldybės teritorijoje (1.3 p.); 50 proc. atleidimą nuo įmokos – asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam nekilnojamo turto objektu Savivaldybės teritorijoje, turinčiam galiojantį statybos leidimą ir pasirašiusiam sutartį su statybines atliekas tvarkančia įmone, išskyrus tuos atvejus, kai, esant nebaigtai statybai, statinys naudojamas pagal paskirtį (1.4. p.) ir 100 proc. atleidimą nuo įmokos – asmeniui, nenaudojusiam nekilnojamojo turto pagal paskirtį vienus kalendorinius metus (1.5 p.). Sprendimo dėl lengvatų 1.5 punktas Savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T3-90 buvo pakeistas, nustatant 50 proc. atleidimą nuo įmokos asmeniui, nenaudojusiam nekilnojamojo turto pagal paskirtį vienus kalendorinius metus.

24. Sprendimo dėl lengvatų 2.5 punkte nustatyta, kad asmuo, norintis, kad jam būtų suteikta lengvata (50 proc. atleidimas nuo įmokos – asmeniui, nenaudojusiam nekilnojamojo turto pagal paskirtį vienus kalendorinius metus), UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui privalo pateikti: prašymą; dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas pagal paskirtį vienus kalendorinius metus; akcinės bendrovės Lesto pažymą, kad elektros energijos buvo suvartota 0–20 kWh; UAB „Prienų vandenys“ pažymą apie tai, kad vanduo buvo nevartojamas (taikoma, jei pareiškėjas yra sudaręs sutartį su UAB „Prienų vandenys“); seniūno ir sodų bendrijos pirmininko pažymas apie tai, kad sodų valda, esanti sodų bendrijoje, buvo nenaudojama vienus kalendorinius metus. Pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, kad jam buvo suteikta lengvata.

25. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad atsakovas neprivalo mokėti vietinės rinkliavos dėl jo nurodomos aplinkybės, kad jis faktiškai Sodo namu nesinaudojo, nes pareiškėjas byloje nepateikė įtikinamų ir objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjui valdant, naudojant ar disponuojant Sodo namu ir sodo valda, jokios atliekos nesusidaro.

26. Tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas iš atsakovo priteisė 83,40 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą, kuris susidarė nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl minėto įsiskolinimo priteisimo į teismą kreipėsi 2017 m. birželio 21 d.

27. Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1335-575/2015).

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi 2017 m. birželio 21 d., todėl, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2017 metus) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2017 m. sausio 1 d., t. y. už 2016 metus, 2015 metus, 2014 metus, 2013 metus ir 2012 metus. Atsižvelgiant į tai, iš dalies sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kiek jais ginčijama pareiga mokėti vietinę rinkliavą už 2011 metus.

29. Atsakovo skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas, sumažinant pirmosios instancijos teismo pareiškėjui iš atsakovo priteistą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumą (83,40 Eur) už 2011 metus atsakovui apskaičiuota ir nesumokėta vietinės rinkliavos suma, t. y. 25,48 Eur (88 Lt), ir priteisiant 57,92 Eur. Konstatavus, kad atsakovas neturi prievolės mokėti vietinę rinkliavą už 2011 metus, teisėjų kolegija nepasisakys dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, susijusių su atsakovo nuosavybės teisės į Sodo namą atsiradimu ir palikėjo įsiskolinimų perėmimu.

30. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo, be kita ko, iš atsakovo pareiškėjui buvo priteista 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau nepateikia jokių argumentų dėl šios sumos pagrįstumo ir apskaičiavimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus dėl pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nenustatė pagrindo nesutikti su teismo išvadomis šiuo klausimu. Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos priteistos bylinėjimosi išlaidos yra adekvataus dydžio, todėl nėra pagrindo jų dar labiau mažinti.

31. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo A. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalis.

Priteisti iš atsakovo A. Č. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui 57,92 Eur (penkiasdešimt septynis eurus ir 92 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą prašymo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė