2025-04-02 Nr. AB-5813-2-68-3-18815-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-420-502/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18815-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos projektų ir leidybos centro atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos projektų ir leidybos centro skundu atsakovėms valstybės įmonei Registrų centrui ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Baltijos projektų ir leidybos centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2024 m. sausio 31 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitą faktūrą RC Nr. 14548749, kaip neteisingai išrašytą finansinį dokumentą; 2) įpareigoti VĮ Registrų centrą PVM sąskaitą faktūrą RC Nr. 14548749 išrašyti pareiškėjui ir viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) Visuomeninių iniciatyvų paramos fondui dvi atskiras pagal įstaigų atliktas mokėjimų sumas – po 4,61 Eur; naujai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose datą nurodyti 2024 m. sausio 31 d.; 3) išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) išvadas, atliktas dėl VĮ Registrų centro, ir įvertinti atlikto tyrimo išvadas, priimant nutartį pagal pateiktą pareiškėjo skundo esmę ir faktus; 4) priteisti pareiškėjui ir jo direktoriui A. A. lygiomis dalimis iš VĮ Registrų centro ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos moralinę žalą už VĮ Registrų centro nepagrįstus ir melagingus kaltinimus, kuriems pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, – 10 000 Eur.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo VšĮ Baltijos projektų ir leidybos centro skundo dalį dėl pirmųjų dviejų reikalavimų (panaikinti PVM sąskaitą faktūrą ir įpareigoti išrašyti naujas PVM sąskaitas faktūras), bet priėmė skundo dalį dėl įpareigojimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas nustatė, kad pirmieji du skundo reikalavimai (t. y. panaikinti VĮ Registrų centro PVM sąskaitą faktūrą RC Nr. 14548749, kaip neteisingai išrašytą finansinį dokumentą, bei įpareigoti VĮ Registrų centrą PVM sąskaitą faktūrą RC Nr. 14548749 išrašyti pareiškėjui ir VšĮ Visuomeninių iniciatyvų paramos fondui dvi atskiras pagal įstaigų atliktas mokėjimų sumas – po 4,61 Eur; naujai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose datą nurodyti 2024 m. sausio 31 d.), yra susiję su pareiškėjui teikta administracine paslauga – Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo užsakymu ir pateikimu. Tokiu būdu pareiškėjas iš esmės ginčija jam teiktos paslaugos teisėtumą bei pagrįstumą, iš ko (paslaugos neteisėtumo) kildina ir jam padarytą neturtinę žalą. Ši paslauga pareiškėjai buvo suteikta 2024 m. sausio 31 d., o skundas dėl jos teisėtumo teismui pateiktas tik 2024 m. rugsėjo 30 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintą vieno mėnesio terminą. Teismas nurodė, kad, dadangi pareiškėjas neprašė šio termino atnaujinti, nėra prielaidų spręsti šio termino atnaujinimo klausimą bei priimti nagrinėti šią skundo dalį (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Teismas šiame kontekste papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas ginčą dėl aptariamų reikalavimų tenkinimo pirmą kartą teisme inicijavo 2024 m. kovo 25 d. (žr. administracinę bylą Nr. I2-8232-1064/2024), t. y. jau tuo metu žymiai praleidęs skundo padavimo terminą, todėl ankstesni jo kreipimaisi į teismą teisminės gynybos taip pat nesudaro prielaidų bei sąlygų atnaujinti šį terminą.

Teismo vertinimu, trečiasis skundo reikalavimas – „išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) išvadas, atliktas VĮ Registrų centro prie LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atžvilgiu. Įvertinti atlikto tyrimo išvadas, priimant nutartį pagal pateiktą pareiškėjos skundo esmę ir faktus“ – yra procesinio teisinio pobūdžio ir negali būti laikomas savarankišku materialiuoju reikalavimu, kurį teismas turėtų išnagrinėti, spręsdamas kilusį ginčą, dėl ko jis šalinamas iš pareikštų savarankiškų reikalavimų teismui. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį įrodymus byloje pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Taigi, jeigu pareiškėjas laiko, kad jo nurodyta išvada turi reikšmės nagrinėjamai bylai, jis neturėtų įrodymų rinkimo pareigos perkelti teismui, o pats imtis veiksmų dėl, jo nuomone, reikalingų įrodymų pateikimo.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės atitinka esminius formos ir turinio reikalavimus, todėl yra priimtina.

III. Pareiškėjas VšĮ Baltijos projektų ir leidybos centras atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutarties dalį, kurioje nutarta atsisakyti priimti skundo dalį dėl pirmųjų dviejų reikalavimų (panaikinti PVM sąskaitą faktūrą ir įpareigoti išrašyti naujas PVM sąskaitas faktūras), taip pat iš pareiškėjo materialiųjų skundo reikalavimų pašalinti reikalavimą išreikalauti dokumentus iš VMI, taip pat atnaujinti praleistą skundo terminą, bei tenkinti skundo reikalavimus.

Pareiškėjas apžvelgia ginčo aplinkybes, be kita ko, kad 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje RC Nr. 14548749 buvo nurodyta klaidinga mokėtina suma (9,22 Eur vietoj 4,61 Eur), o VĮ Registrų centras atsisakė parengti naują PVM sąskaitą faktūrą. Pareiškėjas dėl susiklosčiusios situacijos kreipėsi į VMI ir Lietuvos Respublikos finansų ministeriją; Finansų ministerija savo atsakyme pareiškėjui pakartojo VĮ Registrų centro išdėstytus argumentus, o VMI pradėjo tyrimą dėl VĮ Registrų centro. Pareiškėjas teigia, jog jis stengėsi ginčą išspręsti taikiai, laukė atsakymų ir tyrimų išvadų iš valstybės institucijų, todėl nesiėmė ginčą spręsti teisminiu keliu. Nesulaukęs kvalifikuotų atsakymų ir valstybės institucijų išvadų, pareiškėjas 2024 m. kovo 25 d. padavė skundą Regionų administraciniam teismui, bet, pareiškėjui nepašalinus nustatytų skundo trūkumų, šį jo skundą nuspręsta laikyti nepaduotu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-404-520/2024). Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, 2024 m. rugsėjo 20 d. pakartotinai padavė skundą Regionų administraciniam teismui, tačiau teismas atsisakė priimti šį skundą, nurodydamas, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra priskiriamas administracinio teismo kompetencijai (žr. administracinę bylą Nr. I3-15990-473/2024). Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 30 d. pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau, išsprendus bylos teismingumo klausimą, byla buvo persiųsta administraciniam teismui.

Pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti iš VMI tyrimo medžiagą. VMI atsisakė pateikti pareiškėjui prašomą medžiagą, todėl šią medžiagą turi išsireikalauti teismas.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

VĮ Registrų centro nuomone, pareiškėjo nurodytos skundo praleidimo priežastys („laukė atsakymų ir tyrimo išvadų iš įvairių valstybės institucijų“) negali būti laikomos objektyviomis kliūtimis, sutrukdžiusiomis paduoti skundą per įstatyme numatytą terminą. Pareiškėjas niekaip teisiškai nepagrindžia, dėl kokių priežasčių buvo būtina laukti išvadų „iš kitų valstybės institucijų“ ir kuo tai sutrukdė jam paduoti skundą teismui. VĮ Registrų centras taip pat išdėsto nesutikimo su pareiškėjo materialiaisiais reikalavimais argumentus, pavyzdžiui, kad teisės aktai nenumato galimybės „perrašyti“ PVM sąskaitą faktūrą, juo labiau atgaline data, ir tvirtina, kad dėl to, jog pareiškėjas neturi materialiosios teisės reikalauti panaikinti ar pakeisti teisės aktų reikalavimus ir įvykusį paslaugų teikimą atitinkančios PVM sąskaitos faktūros, toks reikalavimas negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku. Be to, VĮ Registrų centras teigia, kad teismas tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimo išreikalauti iš VMI dokumentus pobūdį.

Atsakovas Energetikos ir inovacijų ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Energetikos ir inovacijų ministerija pritaria teismo nutartyje nurodytiems motyvams, pažymi, kad pareiškėjas teismo neprašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, ir mano, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti. Teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją keisti ar naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje atsisakyta priimti pirmuosius du skundo reikalavimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.), ir nutarties dalis, kurioje trečiasis skundo reikalavimas nepripažintas savarankišku materialiuoju skundo reikalavimu.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos laikytis nustatytos tvarkos ir terminų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo 4 reikalavimus: 1) panaikinti VĮ Registrų centro 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą RC Nr. 14548749, kaip neteisingai išrašytą finansinį dokumentą; 2) įpareigoti VĮ Registrų centrą PVM sąskaitą faktūrą RC Nr. 14548749 išrašyti pareiškėjui ir VšĮ Visuomeninių iniciatyvų paramos fondui dvi atskiras pagal įstaigų atliktas mokėjimų sumas – po 4,61 Eur; naujai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose datą nurodyti 2024 m. sausio 31 d.; 3) išreikalauti iš VMI išvadas, atliktas dėl VĮ Registrų centro, ir įvertinti atlikto tyrimo išvadas, priimant nutartį pagal pateiktą pareiškėjo skundo esmę ir faktus; 4) priteisti pareiškėjui ir jo direktoriui A. A. lygiomis dalimis iš VĮ Registrų centro ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos moralinę žalą už VĮ Registrų centro nepagrįstus ir melagingus kaltinimus, kuriems pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, – 10 000 Eur.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundo dalį dėl pirmųjų dviejų reikalavimų, nustatęs, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir neprašė atnaujinti šio praleisto termino, bei nurodęs, kad ankstesni pareiškėjo kreipimaisi į teismą teisminės gynybos nesudaro prielaidų bei sąlygų atnaujinti šį terminą.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Remiantis pareiškėjo paaiškinimais ir pateiktais dokumentais, nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 30 d. užsakė paslaugą iš VĮ Registrų centro, t. y. Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje RC Nr. 14548749 nurodyta šios paslaugos kaina ir siekia, kad VĮ Registrų centras išrašytų naujas PVM sąskaitas faktūras. Pareiškėjas šioje byloje į teismą kreipėsi su 2024 m. rugsėjo 30 d. ieškiniu, kuris, vadovaujantis bylų rūšinio teismingumo taisyklėmis, buvo persiųstas administraciniam teismui. Pareiškėjas atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo tikrinamoje nutartyje padarytos išvados, su kuria sutinka ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kad pareiškėjas, dėl 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros pasikreipdamas į teismą 2024 m. rugsėjo 30 d., praleido vieno mėnesio skundo padavimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai <...>(ABTĮ 30 str. 2 d.).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-415/2024). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-96-815/2024). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2024 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-305-822/2024).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas pirmą kartą ginčą dėl aptariamų jos reikalavimų tenkinimo teisme inicijavo 2024 m. kovo 25 d. (žr. administracinę bylą Nr. I2-8232-1064/2024), t. y, jau tuo metu žymiai praleidusi terminus, nustatytus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, todėl, teismo vertinimu, ankstesni jo kreipimaisi į teismą teisminės gynybos nesudaro prielaidų bei sąlygų atnaujinti šį terminą.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, iš esmės remiasi aplinkybėmis, jog jis, susipažinęs su VĮ Registrų centro 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra RC Nr. 14548749 ir manydamas, jog šiame dokumente nurodyta informacija yra klaidinga, kreipėsi tiek į VĮ Registrų centrą, tiek į kitas institucijas (VMI, Finansų ministeriją), siekdamas, jog ši klaida būtų ištaisyta, o, nesulaukęs jam palankaus atsakymo ir tyrimo išvadų, kreipėsi į teismą. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjo 2024 m. kovo 25 d. skundas, kuriame suformuluoti analogiški reikalavimai dėl VĮ Registrų centro 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros RC Nr. 14548749 panaikinimo ir įpareigojimo VĮ Registrų centrui išrašyti dvi naujas PVM sąskaitas faktūras, buvo laikomas nepaduotu, nes pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino nustatytų šio skundo trūkumų, be to, pareiškėjas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu pateikė praleidęs atskirojo skundo padavimo terminą ir todėl šis atskirasis skundas nebuvo priimtas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-404-520/2024).

Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino praleisto skundo padavimo termino, nes pareiškėjas teismui nepateikė atitinkamo prašymo, o aplinkybės dėl pareiškėjo ankstesnių nesėkmingų bandymų išspręsti kilusį ginčą nebuvo objektyvios ir pakankamai svarbios praleistam terminui atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, kad pavėluotą pasikreipimą į teismą lėmė pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis (sprendimas iš pradžių kreiptis į kitas institucijas, ilgai laukti jų atsakymo, bei teikti teismui procesinius dokumentus, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų), šios aplinkybės negali būti laikomos nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios.

Teisėjų kolegija, atsakydama į atskirojo skundo argumentus dėl trečiojo skundo reikalavimo – išreikalauti iš VMI išvadas, atliktas dėl VĮ Registrų centro, ir įvertinti atlikto tyrimo išvadas, priimant nutartį pagal pateiktą pareiškėjo skundo esmę ir faktus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad šis reikalavimas nėra savarankiškas materialusis reikalavimas. Aptariamas pareiškėjo reikalavimas yra procesinio pobūdžio prašymas, kuriuo pareiškėjas siekia užtikrinti, jog byla būtų išnagrinėta teisingai (pvz., kad teismas turėtų ir įvertintų visus šiai bylai reikšmingus dokumentus). Toks prašymas neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundo priėmimo nagrinėti klausimą. Pareiškėjas, manydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė jo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, tokius savo nusiskundimus galės išdėstyti apeliaciniame skunde.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo pirmuosius du materialiuosius reikalavimus (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o tikrinama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos projektų ir leidybos centro atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė