21cabd3a-2d65-421e-9c10-ce4f938c6a00 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1256-260/2013,

Proceso Nr. 2-28-3-04667-2012-3,

Procesinio sprendimo kategorijos: 99.5; 122.4; 129.5;

(S)

KAUNOÂ APYGARDOSÂ TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio

6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuotų asmenų P. Ž. ir J. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės

rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-942-802/2013 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės ,,Arvi cukrus“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Mecro technikonas“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Audrokesta“ prašymus dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys P. Ž., J. Ž., antstolė A. L., akcinė bendrovė DNB bankas ir n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

PareiÅ¡kėja UAB ,,Arvi cukrus“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu (b. l. 2-6, t. I) nustatyti, kad skolininkui P. Ž. priklauso ½ dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. Ž. esančio nekilnojamojo turto: (duomenys neskelbtini) esančio 4,1800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5,2300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) esančio 4,0500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9,2400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7,7700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8,4600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 67,2600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6,7800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) esančio 3,3600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); trijų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); nustatyti bendraturčių naudojimosi nurodytu butu naudojimosi butu tvarkÄ , atsižvelgiant į bendraturčių idealiÄ sias turto dalis; nustatyti, kad J. Ž. gaunamas darbo užmokestis ar kitos pajamos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir nustatyti, kad 50 procentų Å¡ių pajamų priklauso skolininkui P. Ž., bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėja UAB ,,Mecro technikonas“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu (b. l. 1-2, t. II) nustatyti, kad skolininkui P. Ž. priklauso ½ dalis J. Ž. darbo užmokesčio.

PareiÅ¡kėja UAB ,,Audrokesta“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu (b. l. 1-2, t. III) nustatyti, kad skolininkui P. Ž. priklauso ½ dalis J. Ž. darbo užmokesčio.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi (b. l. 50-52, t. I) pareiÅ¡kėjos UAB ,,Arvi cukrus“ praÅ¡ymÄ tenkino visiÅ¡kai.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi (b. l. 5, t. II) pareiÅ¡kėjos UAB ,,Mecro technikonas“ praÅ¡ymÄ tenkino visiÅ¡kai.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi (b. l. 7, t. III) pareiÅ¡kėjos UAB ,,Audrokesta“ praÅ¡ymÄ tenkino visiÅ¡kai.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų P. Ž. ir

J. Ž. atskiruosius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d., 2012 m. lapkričio 28 d. ir 2012 m. gruodžio 3 d. nutarčių (civ. b. Nr. 2S-508-264/2013), 2013 m. vasario 11 d. nutartimi (b. l. 133-137, t. I) panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį, 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį ir 2012 m.

lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuriomis nustatyta, kad skolininkui P. Ž. priklauso ½ dalis P. Ž. ir jo

sutuoktinės J. Ž. bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančio turto – J. Ž. darbo užmokesčio ir šį klausimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismas nurodė, kad J.

Ž. nėra bendraskolė, todėl būtina išsiaiškinti ar skolos yra skolininko P. Ž. asmeninės, susiję su jo ūkininko ūkio veikla ar bendros

sutuoktinių. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktinė J. Ž. bÅ«tų skolininko Å«kio nare pagal Ūkininko Å«kio įstatymÄ . Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditorių praÅ¡ymus formaliai, esant duomenims apie nepilnamečius vaikus, sprendė esant bÅ«tinÄ Å¾odinį nagrinėjimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas iš naujo išnagrinėjęs prašymus, 2013 m. balandžio 2 d.

nutartimi pareiškėjų prašymus tenkino iš dalies, nustatė, kad skolininkui P. Ž. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su

sutuoktine J. Ž. priklauso 1/3 dalis J. Ž. darbo užmokesčio ar kitokių pajamų, pareiškėjoms UAB ,,Mecro technikonas“ ir UAB ,,Audrokesta“ priteisė kiekvienai po 400 Lt atstovavimo išlaidų – po 200 Lt iš P. Ž. ir J. Ž..

Teismas nustatė, kad skolininko P. Ž. skolos yra tiesiogiai susiję su jo, kaip Å«kininko veikla (įsigyjant žemės Å«kio technikÄ ir kitas žemės Å«kio veiklos vystymui reikalingas prekes), įsigytos prekės nebuvo naudojamos Å¡eimos ar namų Å«kio tikslais. Ginčo dėl to tarp Å¡alių nekilo. Skolininkas ir jo sutuoktinė nurodė, kad Å«kininko veikla verčiasi vienas P. Ž., jo sutuoktinė nėra Å«kio nare, o prižiÅ«ri vaikus bei turi darbÄ . Kito asmeninio

turto, į kurį pirmiausiai bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal skolininko P. Ž. asmenines skolas, P. Ž. neturi,

todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į jam priklausančio turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Teismas taip pat nustatė, kad P. Ž. ir

J. Ž. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus, kurių iÅ¡laikymui per mėnesį skiria apie 800 Lt kiekvienam, apie 1 000 Lt privalo kas mėnesį mokėti bankui pagal paskolÄ , už kuriÄ Ä¯sigijo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , nemaÅ¾Ä dalį pajamų iÅ¡leidžia bÅ«stui iÅ¡laikyti bei asmeninėms reikmėms. Visas skolininko turtas ir bet kokios pajamos bei

išmokos yra areštuotos, jomis disponuoti negali. Šeima gyvena iš J. Ž. darbo užmokesčio, kuris atskaičius mokesčius vidutiniškai

sudaro 1 868 Lt. Jo nepakankant šalys lėšas pragyvenimui skolinasi. J. Ž. teigė, kad darbo užmokestis sumažės, kadangi nustojo

mokėti priedus, tačiau įrodymų nepateikė. Teismas nenustatė, kad ji gautų kitokių pajamų. Å alių teigimu Å¡alys vedybų ar povedybinės sutarties sudarę nebuvo. Teismas nurodė, kad P. Ž. ir jo sutuoktinė nemaÅ¾Ä dalį vaikams tenkančių iÅ¡laidų pagrindė įrodymais. Å iuo aspektu taip pat pažymėjo, kad bendrieji vaiko poreikiai yra bÅ«dingi visiems vaikams, nepriklausomai nuo jo amžiaus, iÅ¡silavinimo, įgimtų ar įgytų savybių ir todėl papildomai jų įrodinėti nereikia. Å iuo atveju abu tėvai yra sveiki ir darbingi, todėl konstatavo nesant pagrindų kuriam nors iÅ¡ tėvų skirti didesnę dalį vaikų iÅ¡laikymo pareigos. Pažymėjo, kad vaikų tėvas taip pat privalo dėti visas pastangas pajamoms, reikalingoms vaikų iÅ¡laikymui, gauti.  Įvertinęs tai, ir atsižvelgdamas į aplinkybę, kad skolininko sutuoktinė taip pat turi pareigÄ iÅ¡laikyti du jųdviejų vaikus, Å¡eimoje dirba viena ir gauna tik vidutinį atlyginimÄ , yra bendraskolė ir turi skolinių įsipareigojimų, susijusių su Å¡eimos gyvenamojo bÅ«sto įsigijimu, sprendė esant bÅ«tinÄ nukrypimÄ nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies.

Spręsdamas klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pareiÅ¡kėjoms UAB ,,Mecro technikonas“ ir UAB ,,Audrokesta“ priteisimo, teismas atsižvelgė į tai, kad posėdis, įskaitant pertraukÄ , truko 2 valandas, atstovaujamųjų interesas ir reikalavimas iÅ¡ esmės buvo identiÅ¡kas, antstolė byloje neturėjo jokio materialinio teisinio intereso ir veikė tik kaip valstybės įgaliotas atlikti vykdymo funkcijas asmuo bei į tai, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymai patenkinti iÅ¡ dalies, ir priteisė po 400 Lt advokato iÅ¡laidų kiekvienai pareiÅ¡kėjai iÅ¡ abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, kadangi CPK nenumato galimybės bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti solidariai. Teismas nurodė, kad byloje taip pat susidarė 17,35 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, tačiau vadovaudamasis Finansų ir teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ motyvai

Atskiruoju skundu (b. l. 62-76, t. IV) praÅ¡o spręsti klausimÄ dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Ūkininko Å«kio įstatymo 1-5 str., 8 str. 8(1) str. ir kt. įstatymų normos neprieÅ¡tarauja Civilinio Kodekso 2.1-2.2 str., 2.4-2.6 str., 2.11 str., 2.33-2.34 str., 2.44-2.48 str., 2.50 str., 2.58 str., 2.74-2.75 str., 2.95 str., 2.104-2.114 str., 3.88-3.89 str., 3.91 str., 3.112 str., 3.117 str. ir kt., Civilinio Proceso Kodekso 593 str., 663-668 str. ir kt., nes iki Å¡iol nėra aiÅ¡ku, kas pagal teisinį statusÄ ir (į)vertinimÄ yra Å«kininkas: ribotos/ neribotos atsakomybės juridinis ar fizinis asmuo, nes tokio asmens net nėra Civilinio Kodekso normose ir kituose teisės aktuose; panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį.

Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad:

1. Teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nes netinkamai įvertino esmines ir reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, susijusias su dviejų apeliantų nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymu ir jų gyvenamojo bÅ«sto užtikrinimu, apeliantų bent minimalaus pragyvenimo ir minimalių poreikių užtikrinimu. Vykdomosiose byloje antstolei areÅ¡tavus apeliantų pinigines lėšas, jie nebegali patenkinti savo vaikų poreikių, užtikrinti teisės į tinkamÄ auklėjimÄ , lavinimÄ ir pan. Teismas, nagrinėdamas Å¡eimos bylas, privalo bÅ«ti aktyvus ir imtis visų priemonių, kad visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintų bylos aplinkybes, tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismo nutartis yra formali, prieÅ¡taraujanti protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams, pažeidžianti prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principÄ ;

2. Teismas kreditorių reikalavimu sumažindamas iki 1/3 dalies, netinkamai pritaikė minėtas materialinės teisės normas ir netinkamai įvertino įrodymus. Teismas privalėjo apskaičiuoti ir nustatyti bÅ«tinas apeliantų Å¡eimos pragyvenimui reikalingas lėšas, įvertinti Å¡eimos piniginių įplaukų Å¡altinius ir piniginių įplaukų absoliutų dydį pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, ypač atsižvelgti į tai, kad Å¡iuo metu pinigines įplaukas gauna tik apeliantė, o apeliantas kurį laikÄ iÅ¡vis ne(be)gali disponuoti nei įšaldytomis ir areÅ¡tuotomis piniginėmis lėšomis ir iÅ¡mokomis, nei kitu turtu (neįkeistu), palyginti, ar jų užtektų kasmėnesiniam jų Å¡eimos pragyvenimui ir poreikiams, ir tik tada spręsti, kokia apeliantės darbo užmokesčio dalis galėtų bÅ«ti atidalyta ir skirta apelianto Å«kio skoloms dengti. Nuo 2012 m. lapkričio mėn. apeliantės darbo užmokestis sumažėjo ir Å¡iuo metu nebesiekia net 1 200 Lt (neto);

3. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad jis taip pat privalo dėti visas pastangas gauti pajamų vaikų iÅ¡laikymui, kadangi pastaruosius dvejus metus yra priverstas dalyvauti teismuose dėl jo Å«kiui padarytos turtinės žalos atlyginimo ir Å«kio veiklos, nes Å¡eima lėšų advokato pagalbai apmokėti neturi, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisininko irgi neskiria, nes apeliantai neatitinka dėl valstybės nemokamos teisinės pagalbos (su)teikimo nustatytų reikalavimų. Tačiau apeliantas pastaraisiais metais ėmėsi radikalių ir esminių priemonių sumažinti Å«kio skolas, t. y. surado pirkėjus įkeistam turtui, dalyvavo ginant interesus vykdymo procese, ėmėsi visų įstatyminių priemonių, kad Å«kio turtas nebÅ«tų parduotas pusvelčiui ir t. t. Dėl to jis neturėjo ir Å¡iuo metu neturi laisvo laiko, ir nepajėgia dirbti kito darbo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apeliantų Å¡eima kiekvienÄ mėnesį patiria 5 000 Lt iÅ¡laidų, su tokiomis iÅ¡laidomis ir jų dydžiu bylos Å¡alys sutinka. Be to, apeliantai ruoÅ¡ia pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡ys teismo nustatyti pragyvenimui skirtų bÅ«tinų lėšų sumÄ kiekvienam mėnesiui ir kuri nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma pagal vykdomuosius dokumentus.

4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , kreditoriams tenka pareiga įrodinėti, kad dėl verslo veiklos – Å¡iuo atveju apelianto Å«kininko Å«kio – yra teisinis pagrindas iÅ¡ieÅ¡koti ir iÅ¡ bÅ«tinų Å¡eimos narių piniginių įplaukų. Dėl to kyla pagrįstos abejonės, kad kai kurios Ūkininko Å«kio įstatymo normos gali prieÅ¡tarauti Civilinio Kodekso 2.1-2.2 str., 2.4 - 2.6 str., 2.11 str., 2.33 - 2.34 str., 2.44-2.48 str., 2.50 str., 2.58 str., 2.74-2.75 str., 2.95 str., 2.104-2.114 str., 3.88 - 3.89 str., 3.91 str., 3.112 str., 3.117 str. ir kt. straipsniams bei Civilinio Proceso Kodekso 593 str., 663-668 str. ir kt. straipsniams.

5. Teismas

nepagristai savo iniciatyva peržengė pareiškėjų UAB „Mecro technikonas“ ir UAB „Audrokesta“

reikalavimų ribas, skundžiamoje nutartyje visiems trims kreditoriams

nustatydamas ne tik 1/3 dalį P. Ž. ir jo sutuoktinės J. Ž. bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančio turto – J. Ž. darbo užmokesčio, bet ir kitokių pajamų, nes tokį

reikalavimÄ praÅ¡yme teismui buvo iÅ¡dėsčiusi tik kreditorė UAB „Arvi cukrus“;

6. Teismas pažeidė CPK

93 straipsnio 2 dalies, 443 straipsnio 6 dalies ir kitų straipsnių nuostatas,

kadangi pareiškėjų (kreditorių) prašymus tenkinęs iš dalies, prašymus dėl bylinėjimosi

iÅ¡laidų priteisimo turėjo atmesti. Pažymi, kad Å¡ios bylos klausimas yra specifinis ir nagrinėjamas ypatingÄ ja teisena, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, elementaraus pobÅ«džio bylos neturi tapti neteisėtu pasipelnymo Å¡altiniu. Nurodo, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , turi vadovautis bylinėjimosi iÅ¡laidų ribojimo principu, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į atskirajame skunde aptartas aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus.

Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų P. Ž. ir J. Ž. atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo DNB bankas praÅ¡o skundo netenkinti, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ (b. l. 84-85, t. IV). Atsiliepime nurodo, kad skunde daugiausia vadovaujamasi teismų praktika ir keliami klausimai, kurie yra aktualÅ«s ir spręstini santuokos nutraukimo, o ne skolininko turto dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo bylose. Dėl to, absoliuti dauguma apeliantų

atskirojo skundo argumentų ir nurodomų aplinkybių, įskaitant šeimos per mėnesį patiriamas išlaidas, į kuriuos tariamai

neatsižvelgė ar netinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Skundžiama nutartis priimta tinkamai įvertinus visas šios bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ir savaime jokių neigiamų pasekmių apeliantų šeimos interesams bei sutuoktinių pareigoms vaikų atžvilgiu nesukuria ir jų nepažeidžia. Tuo tarpu priverstinį

skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal vykdomuosius dokumentus vykdantis antstolis, prieÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kodamas pinigines sumas iÅ¡

apeliantės darbo užmokesčio ir kitokių pajamų dalies, bet kokiu atveju turės įvertinti, ar toks išieškojimas

apskritai yra galimas (leidžiamas), o jei ir yra galimas (leidžiamas), tai darydamas atitinkamus iÅ¡skaitymus, privalės vadovautis imperatyviomis CPK LI skyriaus nuostatomis, kurios įstatyme įtvirtintos siekiant užtikrinti tiek skolininko ir jo Å¡eimos, tiek ir skolininko kreditorių interesų pusiausvyrÄ . IÅ¡ atskirojo skundo neaiÅ¡ku, su kokia P. Ž. tenkančia

J. Ž. darbo užmokesčio ir kitokių pajamų dalimi apeliantai sutinka. Apeliantų veiksmai, kai jie nesutinka su bet kokiu teismo priimtu sprendimu, rodo akivaizdų siekį nepagrįstai vilkinti bylų nagrinėjimÄ ir galimÄ piktnaudžiavimÄ suteikiamomis teisėmis. Juolab, kad atskirajame skunde apeliantas iÅ¡ esmės pats pripažįsta,

jog visÄ dėmesį skiria ne įstatymų nustatyta tvarka priimtų vykdomųjų dokumentų tinkamam ir operatyviam įvykdymui bei

atsiskaitymui su kreditoriais, o bylinėjimuisi su jais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio

2 d. nutarties atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje išspręsti pareiškėjų CPK 667 straipsnyje nustatytu pagrindu pareikšti prašymai nustatyti, kokia yra skolininko P. Ž. dalis jo sutuoktinės

J. Ž. gaunamose pajamose.

Kadangi CPK 667 straipsnio tikslas – teisiÅ¡kai individualizuoti skolininkui priklausančiÄ turto dalį taip, kad iÅ¡ jos galėtų bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, pirmosios instancijos teismas šį praÅ¡ymÄ iÅ¡sprendė pagrįstai, iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ priėmė pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su suinteresuoto asmens AB DNB bankas atsiliepime nurodytais argumentais, kad apeliantai atskirajame skunde nurodė daug teismų praktikos ir  argumentų, susijusių su tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus ir užtikrinti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kuriuos,  apeliantų vertinimu, teismas skundžiama nutartimi pažeidė, tačiau bÅ«tina pažymėti, kad teismo nutartimi iÅ¡spręstas klausimas dėl skolininko P. Ž. turto, kuris yra jo bendra su sutuoktine nuosavybė, dalies nustatymo, o ne vaikų iÅ¡laikymo. Nustatydamas, kad šio skolininko dalis jo sutuoktinės gaunamose pajamose yra ne ½ dalis, o mažesnė – 1/3 dalis, teismas įvertino  nepilnamečių vaikų interesus. BÅ«tent atsižvelgdamas į vaikų interesus teismas nustatė, kad sutuoktinių dalys paminėtame turte – J. Ž. gaunamose pajamose – nėra lygios, kaip preziumuojama pagal įstatymÄ â€“ CK 3.117 str.1 d.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teismas tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus turėjo pagrindÄ dėl tokių priežasčių. Nustatyta, kad apelianto P. Ž. skolos yra tiesiogiai susiję su jo kaip Å«kininko veikla, kuria jis verčiasi vienas, kito asmeninio turto, į kurį pirmiausiai bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal jo asmenines skolas, jis neturi. Lietuvos Respublikos Å«kininko Å«kio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės Å«kio veikla ir miÅ¡kininkyste, o jo Å«kis yra įregistruotas Ūkininkų Å«kių registre, o Å¡io įstatymo 5 dalis nustato, kad ūkininko Å«kis – Å«kininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Remiantis Å¡iomis nuostatomis P. Ž. kaip fizinis asmuo yra atsakingas už savo kaip Å«kininko veiklÄ . Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK

667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į nustatytÄ skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Nagrinėjamu

byloje atveju  nėra ginčo dėl to, kad apeliantai P. Ž. ir J. Ž. yra sutuoktiniai, dėl to  apelianto turto, esančio

bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymas yra galimas. Todėl teismas pagrįstai sprendė klausimÄ dėl apeliantui priklausančios dalies jo sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitokių pajamų nustatymo, o nustatęs, kad apeliantė gauna darbo užmokestį, pagrįstai Å¡ias pajamas laikė bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad  Ūkininko Å«kio įstatymo 1-5, 8, 8(1) straipsnių ir kitos įstatymo normos prieÅ¡tarauja Civilinio kodekso bei Civilinio proceso kodekso apeliantų nurodytoms normoms, todėl pripažįsta, kad kreiptis į Konstitucinį teismÄ su praÅ¡ymu spręsti ar Ūkininko Å«kio įstatymas ar jo dalis atitinka kitus įstatymus, nėra pagrindo.

Negalima, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teigti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė pareiÅ¡kėjų reikalavimus, nes tik UAB „Arvi cukrus“ prašė nustatyti apelianto turto dalį iÅ¡ J. Ž. darbo užmokesčio ir kitokių pajamų, tuo tarpu teismas visų trijų pareiÅ¡kėjų atžvilgiu reikalavimus tenkino pagal UAB „Arvi cukrus“ praÅ¡ymÄ . ApskustÄ ja nutartimi teismas nustatė visiems iÅ¡ieÅ¡kotojams taikytinÄ Â tvarkÄ , skirtingų iÅ¡ieÅ¡kotojų kiek skirtingų praÅ¡ymų pateikimas neleidžia byloje nagrinėjamu atveju nustatyti skirtingas tvarkas.

Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ jų pareiÅ¡kėjams bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1, 2 d.). CPK 443 straipsnio 6 dalis leidžia priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir bylose, nagrinėjamose ypatingos teisenos tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos UAB ,,Mecro technikonas“ ir UAB ,,Audrokesta“ prašė priteisti po

800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas pareiÅ¡kėjų reikalavimus patenkino iÅ¡ dalies. Po 400 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų kiekvienai iÅ¡ pareiÅ¡kėjų teismas priteisė atsižvelgęs į tai, kad posėdis, įskaitant pertraukÄ , truko 2 valandas, atstovaujamųjų interesas ir reikalavimas iÅ¡ esmės buvo identiÅ¡kas bei į tai, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymai patenkinti iÅ¡ dalies. Pažymėtina, kad pagal 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymÄ â€žDėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Nr. 1R-85 vien už atstovavimÄ teisme pareiÅ¡kėjoms galėjo bÅ«ti priteistos didesnės sumos,  todėl nutartis  ir Å¡ioje dalyje laikytina pagrįsta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjas

n u t a r i a :

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                                                                    Raimondas

Buzelis