2018-01-25 Nr. AB-1947-3-64-3-03157-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1460-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03157-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agvasta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agvasta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agvasta“ kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (tolia – ir ŠRAAD) Šiaulių agentūros 2015 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. 1 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį ir UAB „Agvasta“ atžvilgiu taikytiną mokestį už 2014 metų IV ketvirtį ir 2015 m. I, II ketvirčiais išgautą ir laiku nedeklaruotą kitą smėlį ir statybinį gruntą sumažinti iki 2 953,40 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. ŠRAAD Šiaulių agentūra atliko planinį-teminį patikrinimą ir patikrino UAB „Agvasta“ priklausantį Arvydiškių II smėlio telkinį, esantį Šiaulių rajone. 2015 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akte Nr. 66 (toliau – ir Patikrinimo aktas) atsakovas nurodė, kad UAB „Agvasta“ pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes už išgautą ir nedeklaruotą smėlį laiku nesumokėjo 2 953,40 Eur mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog nustačius šiuos per klaidą ir neapdairumą atsiradusius neatitikimus, jis nedelsiant patikslino savo teiktas deklaracijas ir nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. sumokėjo 3 210,57 Eur mokesčio, t. y. sumokėjo visą anksčiau nesumokėtą mokesčio sumą. Šią informaciją UAB „Agvasta“ pateikė ŠRAAD 2015 m. rugsėjo 14 d. atsikirtime į Patikrinimo aktą. Nepaisant to, UAB „Agvasta“ 2015 m. spalio 5 d. gavo Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ŠRAAD pritaikė didesnį mokesčio tarifą, apskaičiuotą įstatymo nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Todėl už išgautą ir nedeklaruotą kitą smėlį ir statybinį gruntą pareiškėjui buvo nurodyta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sąskaitą sumokėti 29 534 Eur sumą.

4. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria pritaikytas koeficientas 10. Pareiškėjo teigimu, mokestis už išgautą kitą smėlį ir statybinį gruntą buvo apskaičiuotas neteisingai dėl žmogiškos klaidos, neturint tyčios išvengti mokesčio mokėjimo. Visi duomenys apie bendrovės išgautą kitą smėlį ir statybinį gruntą buvo pateikti buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei, tačiau buhalterė, užpildžiusi mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją už 2015 metų I ketvirtį, pamiršo ją išsiųsti VMI. Iš patikrinimo duomenų matyti, kad deklaracijos visada buvo išsiunčiamos laiku ir vienintelį kartą deklaracija nepateikta už 2015 metų I ketvirtį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad deklaruojant išgauto smėlio ir grunto kiekius buvo įsivėlusi žmogiška klaida, kuri buvo padaryta ne sąmoningai ir nesant UAB „Agvasta“ tyčios.

5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir VMI viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintų Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13 punkte numatoma, kad deklaracija gali būti tikslinama mokesčio mokėtojo iniciatyva arba pagal mokesčių administratoriaus pranešimą apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus). Dar iki Sprendimo priėmimo dienos UAB „Agvasta“ pasinaudojo teise patikslinti mokesčio mokėtojo deklaraciją ir deklaravo bei sumokėjo visą anksčiau nesumokėtą mokesčio sumą, todėl savo padarytą klaidą sąžiningai ir geranoriškai ištaisė. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 8 straipsnio 3 dalį, mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Todėl, pareiškėjo teigimu, būtina atsižvelgti ir į tai, kad UAB „Agvasta“ yra maža įmonė, kurioje dirba tik 3 darbuotojai, o visos įmonės pajamos 2014 metais sudarė (duomenys neskelbtini). Atėmus patirtas sąnaudas, bendrovė per 2014 metus gavo (duomenys neskelbtini) pelno. Taigi ŠRAAD apskaičiuota mokesčio suma pareiškėjui yra nepakeliama našta.

6. Atsakovas ŠRAAD atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad UAB „Agvasta“ pateikti deklaraciją ir ją apmokėti už 2014 m. IV ketvirtį turėjo iki 2015 m. vasario 1 d., deklaraciją už 2015 m. I ketvirtį turėjo pateikti ir apmokėti iki 2015 m. gegužės 1 d., o deklaraciją už 2015 m. II ketvirtį turėjo pateikti ir apmokėti iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. 2015 m. rugpjūčio 13 d. atlikto planinio-tikslinio patikrinimo metu paaiškėjo, kad 2015 m. I ketvirčio mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracija nebuvo pateikta, o 2014 m. IV ketvirčio ir 2015 m. II ketvirčio pateiktose deklaracijose nurodytas netinkamas išgauto kito smėlio ir statybinio grunto kiekis.

8. Atsakovo manymu, buhalterės aplaidumas negali būti laikomas itin svarbia priežastimi nepateikti mokesčių deklaracijos, nes buhalterines paslaugas teikianti įmonė, kaip juridinis asmuo, kuris specializuojasi šioje srityje, turėjo tinkamai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Be to, UAB „Agvasta“ nepaaiškinimo, kodėl nebuvo tinkamai užpildytos bei apmokėtos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos už 2014 m. IV ketvirtį bei 2015 m. II ketvirtį.

9. Atsakovas akcentavo, jog Įstatyme nėra detalizuota kaltės forma. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir / ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

10. Pareiškėjo argumentas, jog jis pasinaudojo teise patikslinti mokesčio mokėtojo deklaraciją, atsakovo teigimu, yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių duomenų, kadangi klaidas pagal Taisyklių nuostatas galima taisyti pateiktoje deklaracijoje, o šiuo atveju deklaracija už 2015 m. I ketvirtį nebuvo pateikta. UAB „Agvasta“ 2015 m. rugpjūčio 18 d. (t. y. po 2015 m. rugpjūčio 13 d. planinio-teminio patikrinimo) pateikė mokesčių administratoriui užpildytą deklaraciją už 2015 m. I ketvirtį, o atliekant mokestinį patikrinimą mokesčio mokėtojui nėra suteikiama teisė tikslinti deklaraciją ar taisyti joje esančias klaidas.

II. 11. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – Sprendimu patvirtintą mokestį už išgautą ir nedeklaruotą kitą smėlį ir statybinį gruntą sumažino iki 14 767 Eur.

12. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, nustatė, jog atlikus planinį-teminį pareiškėjo patikrinimą, buvo pripažinta, jog UAB „Agvasta“ pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. 2014 m. IV ketv. nedeklaravo išgauto kito smėlio (2 285 kub. m), o 2015 m. I, II ketv. nedeklaravo išgauto kito smėlio (5 085 kub. m) bei statybinio grunto (624 kub. m).

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad mokestis už išgautą gamtos išteklių kiekį apskaičiuojamas ir mokamas Įstatymo bei Taisyklių nustatyta tvarka, o už sąmoningą imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymą įstatymas numato sankciją – taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

14. Pareiškėjo paaiškinimų, jog duomenys apie jo išgautą kitą smėlį ir statybinį gruntą buvo pateikti buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei, o buhalterė, užpildžiusi mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją, netyčia pamiršo ją išsiųsti VMI, teismas nelaikė juridiškai reikšmingais, šalinančiais pažeidimą arba kaip nors kitaip lemiančiais mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžius, nustatytus atsakovo Sprendime. Pareiškėjo elgesys, teismo įsitikinimu, rodo pareiškėjo nerūpestingą ir aplaidų požiūrį į teisės aktais nustatytų pareigų vykdymą. Teismas pritarė atsakovo argumentui, kad pareiškėjo įvardijamos priežastys nėra ypatingos, į kurias atsižvelgiant galėtų būti mažinamas nustatytas mokestis už 2014 m. IV ketv. bei 2015 m. I, II ketv. išgautus ir nedeklaruotus išteklius. Remdamasis tuo teismas pripažino, kad pareiškėjui apskaičiuota 29 534 Eur suma, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, laikytina teisėta.

15. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui apskaičiuoto mokesčio proporcingumo, pabrėžė, kad pareiškėjas realiai valstybės biudžetui už 2014 m. IV ketvirtį nebuvo sumokėjęs 868,22 Eur (2 997,80 Lt) sumos, už 2015 m. I, II ketvirčius – 2 085,2 Eur sumos, o pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas jam apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu sudaro 29 534 Eur. Vertindamas pareiškėjo veiksmus, teismas reikšminga aplinkybe pripažino tai, jog UAB „Agvasta“ iki klaidingų deklaracijų už 2014 m. IV ketv. bei 2015 m. II ketv. pateikimo bei deklaracijos už 2015 m. I ketv. nepateikimo, visada deklaracijas siuntė laiku bei tinkamai. Teismo nuomone, pareiškėjo elgesys rodo, kad jis vykdė savo pareigą įstatymuose numatytu terminu deklaruoti iškastas naudingąsias iškasenas ir mokėti mokesčius, todėl šiuo atveju neturėjo tikslo nuslėpti dalies išgautų valstybinių gamtos išteklių bei turėti mokestinės naudos.

16. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, išanalizavęs pareiškėjo finansinę padėtį patvirtinančius dokumentus bei įvertinęs veiklos pobūdį, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovo nustatytas 29 534 Eur mokestis už laiku nedeklaruotus 2014 m. IV ketv. bei 2015 m, I, II ketv. išgautus gamtos išteklių kiekius pareiškėjui būtų per didelė našta. Įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti, teismo įsitikinimu, pakanka mokestį už laiku nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį 2014 metų IV ketvirtį bei 2015 metų I, II ketvirčiais padidinti penkis kartus (14 767 Eur (5 x 2 953,40 Eur)).

III. 17. Pareiškėjas UAB „Agvasta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti ir jo skundą tenkinti visiškai.

18. Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko padidintu tarifu apskaičiuotą mokestį, netinkamai įvertino pritaikytos sankcijos proporcingumą, neatsižvelgė į realias pareiškėjo galimybes sumokėti mokesčius. Pareiškėjas pažymi, jog mokestis už išgautą gamtos išteklių kiekį apskaičiuojamas ir mokamas Įstatymo bei Taisyklių nustatyta tvarka, o už sąmoningą imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymą įstatymas numato sankciją – taikomas didesnis mokesčio tarifas. Teismas šiuo atveju pripažino, kad valstybės biudžetas žalos dėl neteisingai apskaičiuoto mokesčio nepatyrė, nes mokestis sumokėtas, todėl, pareiškėjo nuomone, imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas nelaikytinas sąmoningu.

19. Teismas nepagrindė savo išvados, kodėl yra teisinga pareiškėjui padidinti mokestį būtent penkis kartus. Pareiškėjas, atėmus patirtas sąnaudas, per 2014 metus gavo (duomenys neskelbtini) pelno, o 2015 ir 2016 metais dirbo nuostolingai, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nemažėjo, todėl net ir 5 kartus didesnio mokesčio pareiškėjas sumokėti neturi jokios galimybės. Pareiškėjui tapus nemokiam ir bankrutuojant, paskirtos ekonominio poveikio priemonės tikslas nebus pasiektas.

20. Atsakovas ŠRAAD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovo teigimu, buhalterės aplaidumas negali būti laikomas itin svarbia priežastimi nepateikti mokesčių deklaracijos, juo labiau, kad pareiškėjas naudojosi specializuotos įmonės paslaugomis. Be to, UAB „Agvasta“ nepaaiškino, kodėl nebuvo tinkamai užpildytos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos už 2014 m. IV ketvirtį bei 2015 m. II ketvirtį.

22. Atsakovas nurodo, kad UAB „Agvasta“ ginčo mokestinei prievolei (14 767 Eur) įvykdyti turi pakankamai lėšų. Atsakovo teigimu, 2014 m. turėtas pelnas ar nuostolis nėra pagrindas spręsti apie dabartinę įmonės finansinę padėtį. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas atkreipia dėmesį, kad 2014 m. įmonės nepaskirstytas pelnas buvo (duomenys neskelbtini), o tų metų nuostolis tik (duomenys neskelbtini), kuris turimą įmonės nepaskirstytą pelną sumažino nežymiai. 2014 m. įmonė per vienerius metus gautinų sumų turėjo už (duomenys neskelbtini), o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – už (duomenys neskelbtini). 2015 m. nepaskirstytas pelnas buvo (duomenys neskelbtini), per metus buvo patirtas (duomenys neskelbtini) nuostolis, įmonės gautinos sumos sudarė (duomenys neskelbtini), o įsipareigojimai sudarė (duomenys neskelbtini). Iš 2016 m. duomenų matyti, kad pareiškėjo padėtis lyginant su kitais metais kinta nežymiai. Įmonės nepaskirstytas pelnas 2016 m. kovo 31 d. sudaro (duomenys neskelbtini), tad lyginant su 2015 m. sumažėjo (duomenys neskelbtini), per vienerius metus gautinos sumos sudaro (duomenys neskelbtini), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjo veiklai yra būdingas sezoniškumas.

23. ŠRAAD pažymi, kad mokestinio patikrinimo metu mokesčio mokėtojui nėra suteikiama teisė tikslinti deklaraciją ar taisyti joje esančias klaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).

25. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XI-1818 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio mokėtojai, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos (Įstatymo 7 str. 4 d.).

26. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

27. Matyti, jog pareiškėjas kelia ginčą dėl Sprendimo dalies, kuria patvirtintos Patikrinimo akto išvados, kad pareiškėjas pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes už 2014 m. IV ketvirtį nedeklaravo išgauto kito smėlio ir už 2015 m. I, II ketvirčius nedeklaravo išgauto kito smėlio bei statybinio grunto. Vadovaudamasis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už 2014 m. spalio–gruodžio mėnesiais išgautą ir nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį atsakovas jam apskaičiavo 8 682 Eur mokestį didesniu tarifu, už 2015 m. sausio–birželio mėnesių laikotarpį – 20 852 Eur mokestį didesniu tarifu.

28. Pareiškėjo nuomone, tokio dydžio mokestis, atsižvelgiant į jo finansinę padėtį bei kitas aplinkybes, yra neadekvatus padarytam pažeidimui.

29. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pareiškėjui pagal didesnį tarifą apskaičiuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius sumažino iki 14 767 Eur, t. y. mokestį už išgautus ir nedeklaruotus gamtos išteklius padaugino iš koeficiento 5.

30. Pareiškėjas UAB „Agvasta“ su nurodytu vertinimu nesutinka ir teigia, kad neturėjo tikslo gauti mokestinės naudos, netinkamą jam priskirtų mokesčio mokėtojo pareigų atlikimą lėmė apsirikimas (žmogiška klaida), pabrėžia, kad net ir teismo perpus sumažinta finansinė sankcija yra aiškiai per griežta. Taigi šiuo atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas padarė atsakovo nustatytus pažeidimus, t. y. laiku nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už išgautus gamtos išteklius, o tik keliamas remiantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės teisingumo klausimas.

31. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai).

32. Proporcingumo principo esmė yra ta, kad pritaikyta poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą (nusikaltimą). Be to, minėtas principas yra neatskiriamas nuo teisingumo reikalavimo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą užtikrinama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Tačiau teisingumas ir įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

33. Vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, šiuo individualiu atveju pasirinkta apimtimi sumažindamas mokėtiną mokestį, surado tinkamą pusiausvyrą tarp pareiškėjo padaryto pažeidimo ir jam taikytos poveikio priemonės dydžio. Teismas, visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertinęs byloje esančią medžiagą, priėjo pagrįstos išvados, kad pažeidimo pripažinimas nepašalina pareiškėjo veiksmų (neveikimo) priešingumo teisei. Antra vertus, jis deramai atsižvelgė į pareiškėjo elgesį iki ir po pažeidimo išaiškinimo, atkreipė dėmesį į bendrovės vykdomos ūkinės veiklos pobūdį bei ekonomines perspektyvas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, toks pareiškėjo akcentuojamų aplinkybių kvalifikavimas yra teisiškai pagrįstas, pareiškėjas naujų ginčo aspektų, kurie galėtų iš esmės pakeisti šį vertinimą, buvimo neįrodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

34. Todėl konstatavus, kad nurodymas sumokėti 14 767 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius pareiškėjui kaip juridiniam asmeniui nedaro lemiamos neigiamos įtakos bet kartu yra pakankamai svari (apčiuopiama) korekcinė priemonė, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agvasta“ apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius