21c78e77-cdda-4170-82e2-203cc2b0ded6 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedŽ. S. pagal laidavimÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad pažeidÄ kelių transporto eismo saugumo taisykles, dÄl to žuvo kitas žmogus, o bÅ«tent: jis 2015 m. sausio 16 d., apie 07.32 val., KlaipÄdoje, Taikos prospekte, ties 117 namu, Å¡eÅ¡ių eismo juostų su skiriamÄ ja žaliÄ ja veja kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, važiuodamas Taikos prospekto antra eismo juosta, vairuodamas automobilį âMitsubishi Space Starâ, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), su negaliojanÄiais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu, esant blogoms oro sÄ lygoms â lyjant, elgdamasis neatsargiai, artÄdamas prie nereguliuojamos pÄsÄiųjų perÄjos, nesulÄtino važiavimo greiÄio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ âPÄsÄiųjų perÄjaâ, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ Ä¯Äjusį pÄsÄiÄ jį, nesiÄmÄ papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, kad pÄsÄiųjų perÄjoje nÄra pÄsÄiųjų, kuriuos turÄtų praleisti, ir partrenkÄ per nereguliuojamÄ pÄsÄiųjų perÄjÄ jam iÅ¡ kairÄs ÄjusiÄ pÄsÄiÄ jÄ R.
Legislator headnote
AI generated21c78e77-cdda-4170-82e2-203cc2b0ded6 · KlaipÄdos apygardos teismas: Nurodytu atveju V. M. artimam giminaiÄiui â broliui Ž. S. bei Å¡eimos nariui â sutuoktiniui A. M., kaip tai iÅ¡aiÅ¡kinta BK 248 straipsnyje, esant solidariai atsakomybei ir konkurencijai dÄl autoįvykio metu kilusių pasekmių bei padarytos didelÄs žalos atlyginimo, Å¡i laiduotoja dÄl nurodytų aplinkybių negalÄs bÅ«ti visiÅ¡kai nepriklausoma, ir taip eliminuojama galimybÄ jai per teismo nustatytÄ trejų metų laikotarpį daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BPK 40 str. 1 d.). PabrÄžia, jog laidavimo procesas negali bÅ«ti tik formalus, jis privalo efektyviai veikti visÄ teismo skirtÄ laikotarpį.
Full text
CivilinÄ byla NrPraneÅ¡Äjas L. PauliukÄnasTeisÄja V. BalÄiÅ«nienÄBaudžiamoji byla Nr. 1A-3-557/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03731-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.4.; 1.1.6.6.;2.4.6.5.3.;2.4.6.4.1.;2.4.6.4.3.;2.4.6.4.4. (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS n U O S P R E N D i sLietuvos respublikos vardu 2017 m. kovo 30 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Lino PauliukÄno (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), teisÄjų Dalios KurseviÄienÄs ir Eduardo MaÅ¡keviÄiaus,sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei,dalyvaujant prokurorÄms Jolantai Sarpalienei, Vilijai Žukauskienei,atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ Å½.
S. ir jo gynÄjai advokatei Vandai LaukeviÄienei, nukentÄjusiųjų Z. S., G. S., L. S., N. K. įgaliotajam atstovui advokatui Aleksandrui JokÅ«bauskui,civilinių atsakovų A. M. ir A. K. įgaliotajam atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų Zigmo, Gretos, L. S., N. K. įgaliotojo atstovo A. J. ir civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau â Biuras) apeliacinius skundus dÄl KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis BK 40 str., Ž.
S. nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 281 str. 5 d. atleistas, perduodant jį pagal laidavimÄ be užstato V. M. atsakomybei trejų metų laidavimo laikotarpiui, ir baudžiamoji byla prieÅ¡ Ž. S. nutraukta. Nuosprendžiu nukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams Z. S., G. S., L. S., N. K., KlaipÄdos teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyriui pripažinta teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dÄl ieÅ¡kinių dydžio perduotas nagrinÄti civilinio proceso tvarka.
NukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų Z. S., G. S., L. S. ir N. K. reikalavimai dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ Ž. S. priteista nukentÄjusiesiems Z. S., G. S. ir L. S. 700 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų, N. K. â 400 Eur.TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :
1. Ž. S. pagal laidavimÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad pažeidÄ kelių transporto eismo saugumo taisykles, dÄl to žuvo kitas žmogus, o bÅ«tent: jis 2015 m. sausio 16 d., apie 07.32 val., KlaipÄdoje, Taikos prospekte, ties 117 namu, Å¡eÅ¡ių eismo juostų su skiriamÄ ja žaliÄ ja veja kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, važiuodamas Taikos prospekto antra eismo juosta, vairuodamas automobilį âMitsubishi Space Starâ, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), su negaliojanÄiais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu, esant blogoms oro sÄ lygoms â lyjant, elgdamasis neatsargiai, artÄdamas prie nereguliuojamos pÄsÄiųjų perÄjos, nesulÄtino važiavimo greiÄio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ âPÄsÄiųjų perÄjaâ, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ Ä¯Äjusį pÄsÄiÄ jį, nesiÄmÄ papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, kad pÄsÄiųjų perÄjoje nÄra pÄsÄiųjų, kuriuos turÄtų praleisti, ir partrenkÄ per nereguliuojamÄ pÄsÄiųjų perÄjÄ jam iÅ¡ kairÄs ÄjusiÄ pÄsÄiÄ jÄ R.
S.. R. S. 2015-02-17 16.40 val. mirÄ nuo eismo įvykio metu patirtos sunkios galvos smegenų traumos, iÅ¡sivysÄiusios dÄsningoms komplikacijoms. Å iais neatsargiais veiksmais Ž. S. pažeidÄ Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 30 p. (artÄdamas prie nereguliuojamos pÄsÄiųjų perÄjos, vairuotojas privalo sulÄtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ âPÄsÄiųjų perÄjaâ, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ <...> perÄjoje įÄjusį pÄsÄiÄ jį.
Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pÄsÄiųjų perÄja iÅ¡ vairuotojo vietos nÄra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pÄsÄiųjų perÄjoje nÄra pÄsÄiųjų, kuriuos turÄtų praleisti.) reikalavimÄ ir tai lÄmÄ Å¡io eismo įvykio kilimÄ .2. Apeliaciniu skundu nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų Z. G. L. S. ir N. K. įgaliotasis atstovas A. J. praÅ¡o panaikinti apylinkÄs teismo nuosprendį, kuriuo Ž.
S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: pripažinti Ž. S. kaltu padarius BK 281 str. 5 d. numatytÄ nusikaltimÄ , paskirti jam 4 metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, vadovaujantis BK 75 str., jos vykdymÄ atidÄti 3 metams, paskiriant nuteistajam įpareigojimus tÄsti darbÄ arba registruotis darbo biržoje ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo. Skundu taip pat praÅ¡oma tenkinti nukentÄjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius ir jų reikalavimus dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo. 2.1.
Nurodo, kad apylinkÄs teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas. Pasisakydamas dÄl baudžiamosios bylos nutraukimo Ž. S. pagal laidavimÄ pažymi, jog Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad priimant sprendimÄ reikia atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobÅ«dį ir galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 str. 1, 3 d.). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi.
Pažymi, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikÄjimo, laikytini pilnameÄiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinÄiu pasitikÄjimÄ ir galinÄiu bÅ«ti laiduotoju, reikia atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinÄs bylos Nr. 2K- 323/2007; 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010).
Mano, kad V. M. nÄra tinkama laiduotoja, kad bÅ«tų verta teismo pasitikÄjimo, nutraukiant baudžiamÄ jÄ bylÄ Å½. S.. Ji yra A. M., kurį pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pripažino autoįvykyje dalyvavusios (neįregistruotos VÄ® â(duomenys neskelbtini)â, be valstybinÄs techninÄs apžiÅ«ros, neapdraustos savininkų ir valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu, daugiau kaip prieÅ¡ 1,5 metų pasibaigus iÅ¡duotų laikinų valstybinių numerių galiojimo laikui) transporto priemonÄs faktiniu savininku ir kartu Å¡ioje byloje solidariu su Ž.
S. bendraatsakoviu, sutuoktinÄ. V. M., apklausta kaip liudytoja, parodÄ, jog perdavus automobilį âMitsubishi Space Starâ jos broliui Ž. S., sutuoktinis A. M. pasakÄ, jog su tokiu automobiliu niekur negalima važiuoti, bet ji brolio dÄl to, kas nurodyta, neįspÄjo. Toks V. M. abejingumas ir neveikimas netiesiogiai sietinas su kilusiu autoįvykiu bei jo pasekmÄmis. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. M. laiduotoja, Å¡itų aplinkybių, akivaizdžiai charakterizuojanÄių moters neigiamas asmenines savybes, nevertino.
Nurodytu atveju V. M. artimam giminaiÄiui â broliui Ž. S. bei Å¡eimos nariui â sutuoktiniui A. M., kaip tai iÅ¡aiÅ¡kinta BK 248 straipsnyje, esant solidariai atsakomybei ir konkurencijai dÄl autoįvykio metu kilusių pasekmių bei padarytos didelÄs žalos atlyginimo, Å¡i laiduotoja dÄl nurodytų aplinkybių negalÄs bÅ«ti visiÅ¡kai nepriklausoma, ir taip eliminuojama galimybÄ jai per teismo nustatytÄ trejų metų laikotarpį daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BPK 40 str. 1 d.). PabrÄžia, jog laidavimo procesas negali bÅ«ti tik formalus, jis privalo efektyviai veikti visÄ teismo skirtÄ laikotarpį.
BK 40 str. 2 d. 2 p. esanti sÄ lyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiÅ¡kai pripažinti savo kaltÄ ir gailÄtis padarius nusikalstamÄ veikÄ . Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog gailÄjimasis pasireiÅ¡kia ne vien apgailestavimu, neigiamu padarytos veikos vertinimu, nukentÄjusiojo atsipraÅ¡ymu, pastangomis atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , bet ir padÄjimu teisÄsaugos institucijoms aiÅ¡kinantis nusikalstamÄ veikÄ , bendradarbiavimu teismui vykdant teisingumÄ (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-84/2010).
BK 40 str. 2 d. 3 p. nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybÄs asmuo turi visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atlyginti ir paÅ¡alinti žalÄ , jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti jÄ atlyginti, o Å¡io straipsnio 4 punktas numato, kad turi bÅ«ti nustatyti faktai ir aplinkybÄs, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ . Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki sprendimo nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ priÄmimo turi bÅ«ti iÅ¡sprÄstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentÄjusiųjų susitarimas dÄl tokio atlyginimo dydžio ir bÅ«do ateityje.2.2.
Pažymi, jog baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti pagrįsti civiliniai ieÅ¡kiniai. Jų dydžio pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendÄ. Ž. S. pats pateikÄ Ä¯ baudžiamÄ jÄ bylÄ duomenis, kad jo galimybÄs atlyginti padarytÄ Å¾alÄ yra mažos bei sunkiai įgyvendinamos. Ž. S. ignoravo galimybÄ susitarti su nukentÄjusiaisiais dÄl žalos atlyginimo dydžio ir bÅ«do ateityje. Žalos atlyginimo dydžiai ir bÅ«das baudžiamojoje byloje neiÅ¡sprÄsti. DÄl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti Ž.
S. baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal laidavimÄ yra nepagrįstas ir naikintinas. NukentÄjusiųjų atstovas atkreipia dÄmesį, jog nutraukiant Ž. S. baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal laidavimÄ , pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgÄ Ä¯ nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų pateiktus argumentus. Jie skundžiamame nuosprendyje net neanalizuoti ir neįvertinti. Tokius teismo veiksmus laiko neteisingais, nes mano, jog atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ sÄ lygos (BK 40 str.) faktiÅ¡kai analogiÅ¡kos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs, kai kaltininkas ir nukentÄjÄs asmuo susitaiko, sÄ lygoms (BK 38 str.).
Tik atleidžiant pagal laidavimÄ , kaltininkui nereikalingas susitaikymas su nukentÄjusiais asmenimis bei, formaliai žiÅ«rint, susitarimas su nukentÄjusiais asmenimis dÄl padarytos žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, taÄiau mano, kad autoįvykių bylose, atleidžiant kaltinamÄ jį pagal laidavimÄ , teismai procesiniuose sprendimuose turÄtų įvertinti nukentÄjusiųjų iÅ¡sakytÄ pozicijÄ . Å iuo atveju tai nebuvo nepadaryta. Bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme bei 2016-06-21 nuosprendyje nenustatyti faktai ir aplinkybÄs, leidžiantys pagrįstai manyti, kad teisiamasis Ž.
S. visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ . Mano, kad nesant tokių duomenų, baudžiamoji byla pagal laidavimÄ nutraukta nepagrįstai.2.3. Pasisakydamas dÄl civilinių ieÅ¡kinių, nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų atstovas nurodo, kad apylinkÄs teismas, nuosprendžiu pripažindamas jo atstovaujamųjų teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinių patenkinimÄ ir klausimÄ dÄl ieÅ¡kinių dydžio perduodamas nagrinÄti civilinio proceso tvarka, tokį sprendimÄ argumentavo tuo, jog dÄl pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių solidariai atsako ir A.
M., bet jis į bylÄ civiliniu atsakovu įtrauktas nebuvo, Å¡io asmens solidarios atsakomybÄs klausimas nebuvo sprendžiamas, todÄl A. M. įtraukimas be jo žinios ir atitinkamos žalos atlyginimo priteisimas pažeistų tiek teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, tiek A. M. procesines teises, taip pat ir teisÄ gintis nuo pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių. Teismas nurodÄ, kad kaltinamasis Ž. S. kiekvienÄ mÄnesį perveda atitinkamas sumas nukentÄjusiajam Z. S., taÄiau, kaip matyti iÅ¡ nukentÄjusiojo Z.
S. patikslintų ieÅ¡kinių, Å¡ios sumos nÄra įskaitomos. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad Ž. S. atlygino 400 Eur N. K. dÄl R. S. mirties, todÄl manÄ, jog lieka neaiÅ¡ku, kokia tiksli neatlyginta žalos suma yra Z. S., G. S., L. S., N. K., dÄl to teismas nurodÄ negalįs iÅ¡sprÄsti nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų reikalavimų pagrįstumo klausimo. Apeliantas nurodo, kad jo atstovaujami nukentÄjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai dar 2015-02-27 pateikÄ Ä¯ baudžiamÄ jÄ bylÄ patikslintus civilinius ieÅ¡kinius, kuriuose civiliniais atsakovais nurodyti A.
K. bei A. M.. Tokio savo reikalavimo Z., G., L. S. ir N. K. niekad neatsisakÄ bei nÄra atsiÄmÄ. Prokuroro J. Syko 2015-03-15 priimto nutarimo, atsisakant apriboti nuosavybÄs teises į A. K. ir A. M. turtÄ , teiginys, kad A. K. ir A. M. nÄra materialiai atsakingi už Ž. S. veiksmais padarytÄ Å¾alÄ ir negali bÅ«ti pripažinti civiliniais ieÅ¡kovais, netrukdÄ teismui pripažinti A. M. byloje civiliniu atsakovu ir kviesti jį į teismo posÄdžius. Akcentuoja, jog nukentÄjusiųjų reikalavimas, civiliniais atsakovais nurodant N. K. ir A.
M., baudžiamojoje byloje pateiktas iki įrodymų tyrimų teisme pradžios, kaip to ir reikalauja baudžiamojo proceso norma (BPK 112 str. 1 d.). A. M. buvo ne kartÄ kviestas į teismo posÄdžius, bet neatvyko, nors jo sutuoktinÄ V. M., pirmosios instancijos teismo pripažinta laiduotoja, nutraukiant Ž. S. baudžiamÄ jÄ bylÄ , į tuos paÄius posÄdžius atvykdavo. Taigi A. M. apie posÄdžių vietÄ ir laikÄ buvo žinoma. BPK 252 str. 3 d. reglamentuoja, jog civilinio atsakovo ar jo atstovo neatvykimas nesustabdo civilinio ieÅ¡kinio nagrinÄjimo.
PabrÄžia, kad aplinkybÄ, jog KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas nuosprendžiu pripažino nukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinio patenkinimÄ bei Å¡iame dokumente pasisakÄ ir dÄl A. M. procesinÄs padÄties (solidari atsakomybÄ su Ž. S.), patvirtina pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių nagrinÄjimo baudžiamajame procese eigÄ bei faktinį A. M. asmens įtraukimÄ Ä¯ civilinį procesÄ atsakovu. O jeigu tuo pažeisti teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, jie automatiÅ¡kai nebus iÅ¡taisyti klausimÄ dÄl ieÅ¡kinių dydžių perdavus nagrinÄti civilinio proceso tvarka.
Mano, kad vienintelis įmanomas bÅ«das iÅ¡taisyti pažeidimus yra atnaujinant įrodymų tyrimÄ bei atliekant baudžiamojoje byloje su A. M. ir A. K. bÅ«tinus procesinius veiksmus. 2.4. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti konkretÅ«s civiliniai ieÅ¡kiniai dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalų atlyginimo. Jeigu Ž. S. civiliniams ieÅ¡kovams kokiais nors periodais mokÄjo, tai netrukdo tiksliai apskaiÄiuoti priteistinų civilinių ieÅ¡kinių dydžių. Visi Ž. S. atliktų mokÄjimų dokumentai pateikti į baudžiamÄ jÄ bylÄ .
Z. S. ir jo mažametÄs dukros pateikÄ Ä¯ bylÄ visus dokumentus dÄl R. S. gydymo, laidojimo ir su tuo susijusių kitų iÅ¡laidų. Pateikti dokumentai ir dÄl gautų iÅ¡mokų. Taip pat Z. S. pateikÄ visus dokumentus dÄl jam padarytos 19050,51 Eur turtinÄs žalos (CK 2.249 str.), priverstinai dÄl įvykio nutraukus darbÄ Norvegijos KaralystÄs â(duomenys neskelbtini)â gamykloje. N. K. pateikÄ visus dokumentus, susijusius su jos ir sutuoktinio kelionÄs iÅ¡laidomis, vykstant aplankyti sunkiai sužeistos dukters ir į jos laidotuves, bei dÄl sugrįžimo į nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .
Taigi pirmosios instancijos teismo aiÅ¡kinimas nuosprendyje, kad negalima tiksliai apskaiÄiuoti civilinių ieÅ¡kinių, yra nepagrįstas. Pažymi, jog kitų iÅ¡imtinių atvejų, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį (Å¡iuo atveju baudžiamoji byla Ž. S. nutraukta pagal laidavimÄ ), galÄtų pripažinti civiliniams ieÅ¡kovams teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinių patenkinimÄ , o klausimÄ dÄl ieÅ¡kinių, perduotų nagrinÄti civilinio proceso tvarka, dydžių įstatymų leidÄjas nenumatÄ (BPK 115 str. 2 d.), todÄl civiliniai ieÅ¡kiniai visa apimtimi turi bÅ«ti iÅ¡nagrinÄti baudžiamajame procese.2.5.
Pasisakydamas dÄl proceso iÅ¡laidų priteisimo nurodo, kad advokatas A. J. atstovavo nukentÄjusiesiems Z., G., L. S. ir N. K. ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir ikiteisminiame tyrime. Visos advokato darbo ir laiko sÄ naudos atsispindi į baudžiamÄ jÄ bylÄ teiktuose procesiniuose dokumentuose â tai ir civilinių ieÅ¡kinių, patikslintų civilinių ieÅ¡kinių su priedais parengimas ir pateikimas, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme medžiaga, praÅ¡ymų paruoÅ¡imas ir teikimas prokurorui ikiteisminio tyrimo metu bei teismui bylos nagrinÄjimo pirmojoje instancijoje metu, nukentÄjusiųjų turÄtų iÅ¡laidų kodifikavimas, mokÄjimo dokumentų kopijų paruoÅ¡imas, pateikimas teismui ir t. t.
Nors Ž. S. pripažino savo kaltÄ, bet tai nereiÅ¡kia, kad Å¡i baudžiamoji byla savo pobÅ«džiu yra nesudÄtinga. DÄl pateiktų civilinių ieÅ¡kinių vyksta tikra ginÄo teisena, todÄl nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad civiliniai ieÅ¡kiniai atitinka tik standartinio ieÅ¡kinio pobÅ«dį. PabrÄžia, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos âRekomendacijos dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžioâ numato už ieÅ¡kinį â 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraÄjusio ketvirÄio vidutinio bruto darbo užmokesÄio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).
Toks 2015 m. ketvirto ketvirÄio bruto darbo užmokestis sudarÄ 756,9 Eur. Taigi vien už civilinio ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ maksimaliai priteistina 1892,25 Eur suma. Už vienÄ bet kokių teisinių paslaugų teikimo valandÄ priteistina 0,1 x 756,9, t. y. 75, 69 Eur suma, už kito vieno dokumento, susijusio su atstovavimu bylų procese parengimu, priteistina 0,1 x 756,9, t. y. 75,69 Eur suma. PabrÄžia, jog atsižvelgiant į tai, kad advokatas A. J. Å¡ioje byloje nukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams atstovauja nuo 2015 m. vasario 24 d., ruoÅ¡Ä bei teikÄ daug ir įvairių bei sudÄtingų dokumentų, dalyvavo nukentÄjusiųjų apklausose ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teismo posÄdžiuose, po 500 Eur iÅ¡laidų S. ir K. sudaro už atstovavimÄ ir procesinių dokumentų ruoÅ¡imÄ bei teikimÄ ikiteisminiame tyrime (dÄl to, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje net nepasisakÄ), bei po 700 Eur iÅ¡laidų sudaro tiems patiems asmenims baudžiamosios bylos nagrinÄjime pirmosios instancijos teisme, įskaitant ir kelionÄs iÅ¡laidas, nes advokatas reziduoja Palangoje.
TodÄl, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkte numatytais kriterijais bei sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, iÅ¡laidos buvo pagrįstos, jų mažinti nurodytu konkreÄiu atveju nebuvo teisinio pagrindo. Pažymi, kad advokato A. J. atstovavimas N. K. net žymiai sutaupÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumÄ , nes pastarajai gyvenant JAV, vien tik vykimui į paskirtus teismo posÄdžius, kurių buvo ne vienas, bei grįžimui atgal į nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ Ž.
S. bÅ«tų buvusios žymiai didesnÄs. Ä®vertinus visas anksÄiau nurodytas aplinkybes mano, kad KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-659/2016 yra nepagrįstas ir privalo bÅ«ti panaikintas, nes teismas padarÄ esminių Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodeksų pažeidimų.3. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau â Biuras) praÅ¡o pakeisti apylinkÄs teismo nuosprendžio dalį dÄl civilinių ieÅ¡kinių palikimo nenagrinÄtų ir Biurui pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius atmesti bei priteisti patirtas proceso iÅ¡laidas. 3.1.
Nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria nukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams pripažinta teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir klausimas dÄl ieÅ¡kinių dydžio perduotas nagrinÄti civilinio proceso tvarka. Pasisakydamas dÄl civilinių ieÅ¡kinių neteisÄtumo, pažymi, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo (toliau â TPVCAPDÄ®) 13 straipsnio 1 dalies nuostatose yra įtvirtinta, jog nukentÄjÄs treÄiasis asmuo pretenzijÄ dÄl padarytos žalos pasirinktinai gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui, atsakingam draudikui, arba TPVCAPDÄ® 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais â Biurui ar Biuro atstovui.
Tuo tarpu TPVCAPDÄ® 13 straipsnio 3 dalies nuostatose yra įtvirtinta, kad pretenzija dÄl padarytos žalos negali bÅ«ti teikiama Biurui, jeigu nukentÄjÄs treÄiasis asmuo yra kreipÄsis į teismÄ , kad per eismo įvykį padarytÄ Å¾alÄ atlygintų kaltininkas (kaip ir nagrinÄjamu atveju) arba atsakingas draudikas. NukentÄjÄ tretieji asmenys pretenzijÄ dÄl padarytos žalos gali pateikti Biurui tik atsisakÄ eismo įvykio kaltininkui (Å¡iuo atveju â Ž. S.) arba atsakingam draudikui pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, jei šį atsisakymÄ teismas priÄmÄ ir bylÄ nutraukÄ.
NagrinÄjamu atveju civiliniai ieÅ¡kovai civiliniam atsakovui Ž. S. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio neatsisakÄ (prieÅ¡ingai, nuostolių atlyginimo buvo reikalaujama solidariai iÅ¡ Ž. S. ir Biuro) ir teismas atsisakymo nepriÄmÄ bei bylos nenutraukÄ, todÄl Biurui pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai turÄjo bÅ«ti atmesti kaip neteisÄti. Pažymi, kad teismas nepagrįstai rÄmÄsi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016-05-03 nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-139/2016, nuostatomis, ir neatsižvelgÄ Ä¯ LAT civilinÄje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 suformuluotÄ teisÄs aiÅ¡kinimo taisyklÄ, kad tinkamu pretenzijos pateikimu galima laikyti jos pateikimÄ tik atsakingam draudikui ar Biurui, o ne atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui (LAT nutarties Nr. 3K-7-43-706/2016, 56 punktas).
Be to, kasacinis teismas, pakeisdamas anksÄiau suformuluotas teisÄs aiÅ¡kinimo taisykles, yra konstatavÄs, kad net atsakingo už žalos padarymÄ asmens ir atsakingo draudiko prievolÄ atlyginti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾ala nÄra solidari (LAT nutarties Nr. 3K-7-43-706/2016, 64 punktas). TodÄl Å¡iuo atveju teismas, sprÄsdamas civilinio pobÅ«džio ginÄÄ , nepagrįstai neatsižvelgÄ Ä¯ LAT iÅ¡plÄstinÄs kolegijos civilinÄje byloje suformuluotas teisÄs aiÅ¡kinimo taisykles, skirtas tokio pobÅ«džio ginÄams sprÄsti. 3.2.
Pasisakydamas dÄl Biuro atstovo kelionÄs į teismo posÄdį iÅ¡laidų atlyginimo nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad Biuro patirtos kelionÄs į teismo posÄdį iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažintos proceso iÅ¡laidomis. Pažymi, kad BPK 103 straipsnio 6 punkto nuostatose yra įtvirtinta, jog proceso iÅ¡laidas sudaro ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisÄjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. Mano, jog tais atvejais, kai net ir Biurui pateikus raÅ¡tiÅ¡kÄ pozicijÄ dÄl byloje pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių, bÅ«tent teismo iniciatyva Biuro atstovo dalyvavimas teismo posÄdyje buvo pripažintas bÅ«tinu, kelionÄs iÅ¡laidų nepripažinimas proceso iÅ¡laidomis neatitiktų bendrųjų teisÄs principų turinio nuostatų.4.
Teismo posÄdyje nukentÄjusiųjų atstovas praÅ¡Ä jo apeliacinį skundÄ tenkinti. ProkurorÄ praÅ¡Ä iÅ¡ dalies tenkinti nukentÄjusiųjų atstovo apeliacinį skundÄ , o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundÄ atmesti. Civilinių atsakovų A. M. ir A. K. atstovas, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybÄs Ž. S. ir jo gynÄja praÅ¡Ä apeliacinius skundus atmesti. 4.1. NukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų įgaliotojo atstovo apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinis skundas atmestinas.
5. Byloje nÄra ginÄo dÄl Ž. S. kaltÄs ir jo veiksmais padarytos veikos kvalifikacijos, apeliaciniuose skunduose keliamas civilinių atsakovų ir civilių ieÅ¡kinių dydžio nustatymo bei Ž. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ klausimai. ApeliacinÄs instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).5.1. IÅ¡ nukentÄjusiųjų atstovo apeliacinio skundo matyti, jog su Ž. S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ jis nesutinka dÄl to, jog, jo manymu, asmuo, laiduojantis už Ž.
S., nÄra vertas teismo pasitikÄjimo (BK 40 str. 1 d.), taip pat dÄl to, jog nÄra pagrindo manyti, kad Ž. S. visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ (BK 40 str. 2 d. 4 p.). Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas Ž. S. nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , Z. S., G. S., L. S., N. K., KlaipÄdos teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyriui pripažino teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir klausimÄ dÄl ieÅ¡kinių dydžio perdavÄ nagrinÄti civilinio proceso tvarka.
TeisÄjų kolegijos nuomone, esant tokiai didelei bendrai byloje pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių sumai â 183584,55 Eur, neiÅ¡sprendus civilinių ieÅ¡kinių ir civilinių atsakovų nustatymo klausimo, nÄra galimybÄs įvertinti, ar yra pagrindas manyti, jog Ž. S. visiÅ¡kai atlygins padarytÄ Å¾alÄ , t. y. ar egzistuoja BK 40 str. 2 d. 4 p. numatyta atleidimo pagal laidavimÄ sÄ lyga. DÄl Å¡ios priežasties visų pirma nustatytina padaryta žala, civiliniai atsakovai ir tik nustaÄius Ž. S. tenkanÄios atlygintinos žalos dydį, toliau sprendžiamas Ž.
S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ klausimas.5.2. BPK 109 str. įtvirtinta, kad asmuo, dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs turtinÄs ar neturtinÄs žalos, turi teisÄ baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį. BPK 115 str. 1 d. numato, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dÄl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai patenkina civilinį ieÅ¡kinį ar jį atmeta. To paties str. 2 d. numato, kad iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaiÄiuoti neatidÄjus baudžiamosios bylos nagrinÄjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisÄ Ä¯ civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dÄl civilinio ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinÄti civilinio proceso tvarka.
Taip ir buvo padaryta Å¡ioje byloje.5.3. ApylinkÄs teismas skundžiamame nuosprendyje nurodÄ, kad kaltinamasis Ž. S. kiekvienÄ mÄnesį perveda atitinkamas sumas nukentÄjusiajam Z. S., ir pažymÄjo, jog kaip matyti iÅ¡ nukentÄjusiųjų Z. S., G. S. ir L. S. patikslintų ieÅ¡kinių, Å¡ios sumos nÄra įskaitomos, be to, analogiÅ¡ka situacija yra tiek su nukentÄjusiosios N. K., tiek su KlaipÄdos teritorinÄs ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyriaus pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais.
Pirmos instancijos teismas nurodÄ, jog iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad Ž. S. atlygino 400 Eur N. K. dÄl R. S. mirties, atlygino dalį žalos KlaipÄdos teritorinei ligonių kasai, taip pat pervedÄ dalį lÄšų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyriui, taÄiau Å¡ių institucijų ieÅ¡kiniuose įskaitymai taip pat nÄra padaryti, dÄl to, atsižvelgiant į tai, kad Ž. S. nuolat perveda atitinkamÄ dalį lÄšų nukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams, lieka neaiÅ¡ku, kokia tiksli neatlyginta žalos suma yra Z.
S., G. S., L. S., N. K., KlaipÄdos teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyriui. 5.4. TeisÄjų kolegija negali sutikti su tokiomis apylinkÄs teismo iÅ¡vadomis. Kaip minÄta, BPK 115 str. 2 d. numato, kad pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisÄ Ä¯ civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dÄl civilinio ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinÄti civilinio proceso tvarka teismas gali tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaiÄiuoti, taÄiau, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų nagrinÄjant bylÄ baudžiamojo proceso tvarka iÅ¡sprÄsti ir civilinių ieÅ¡kinių klausimus: nustatyti tiek turtinÄs, tiek ir neturtinÄs žalos dydžius, nustatyti civilinius atsakovus ir paskirstyti jiems tenkanÄios atlygintinos žalos dydžius.
NukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams, kuriems tenka pareiga įrodyti jų pareikÅ¡tus ieÅ¡kininius reikalavimus, proceso metu buvo sudarytos visos galimybÄs pateikti pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius pagrindžianÄius įrodymus. NukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams pateikus, jų manymu, reikalingus įrodymus, ieÅ¡kinių pagrįstumas ir dydis, kolegijos vertinimu, gali bÅ«ti sprendžiamas pagal byloje sukauptÄ medžiagÄ . Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, jog viso baudžiamosios bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu, nesant ginÄo dÄl Ž.
S. kaltÄs, bÅ«tent nukentÄjusiųjų patirtai žalai ir jos atlyginimo klausimui (vertinant Å¡iÄ aplinkybÄ ir BK 40 str. taikymo kontekste), taip pat ir asmenų, atsakingų už žalos atlyginimÄ nustatymui, buvo skiriamas itin didelis dÄmesys, apklausiami nukentÄjusieji, pateikiami žalos dydžius patvirtinantys dokumentai, iÅ¡reikalaujami papildomi duomenys, todÄl apylinkÄs teismas turÄjo visas galimybes nustatyti neaiÅ¡kias aplinkybes ir apskaiÄiuoti civilinių ieÅ¡kinių dydžius, taÄiau pirmos instancijos teismas to nepadarÄ ir nepagrįstai klausimÄ dÄl civilinio ieÅ¡kinio dydžio perdavÄ nagrinÄti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
DÄl Å¡ios priežasties byloje pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai, neperžengiant apeliacinių skundų ribų, sprendžiami bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka. DÄl civilinių ieÅ¡kinių DÄl turtinÄs žalos dydžio6. Byloje nukentÄjusysis Z. S. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o atlyginti 19050,51 Eur turtinÄs žalos, patirtos dÄl jo negautų pajamų. 6.1. PažymÄtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentÄjusiuoju, turi teisÄ reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo, taip pat gauti dÄl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.).
DÄl to asmuo, dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs turtinÄs ar neturtinÄs žalos, turi teisÄ baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinÄjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taÄiau kai nagrinÄjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.
Žala â tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų. CK 6.249 str. apibrÄžta turtinÄs žalos sÄ voka bendrÄ ja prasme, taÄiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios iÅ¡laidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų), kitaip tariant, turtinÄ Å¾ala asmeniui.
Nuostolių kaip piniginÄs žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentÄjÄs asmuo dÄl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . CK 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.6.2. NagrinÄjamoje byloje nukentÄjÄs asmuo siekia nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Negautos pajamos yra asmens negautos lÄÅ¡os (grynasis pelnas), kurias jis tikÄjosi gauti ir kurios negautos dÄl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iÅ¡ kurios buvo numatyta jas realiai gauti.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad negautos pajamos turi bÅ«ti realios, o ne hipotetinÄs. DÄl to, remiantis CK 6.249 str. 1 d., turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybÄs gauti konkreÄias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių ÄmÄsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų, ir pan. (kasacinÄs nutartys civilinÄse bylose Nr. 3K-3-305/2007, Nr. 3K-3-469/2009). Bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrÄ realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dÄl pažeidÄjo neteisÄtų veiksmų padarinių.
Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikÄtinomis pajamomis. Rungimosi principas lemia tai, kad įrodinÄjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinÄjant tenka įrodinÄjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims, o bÅ«tent â negautų pajamų realumo, jų dydžio ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisÄtų veiksmų ir negautų pajamų įrodinÄjimo naÅ¡ta tenka nukentÄjusiam asmeniui (Å¡iuo atveju Z. S.). Nuostolių, kaip piniginÄs žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek ieÅ¡kovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ , o didesnÄs nei faktiÅ¡kai asmens patirtos žalos atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtÄjimÄ .
Nuostolius negautų pajamų forma (t. y. pajamas, kurias ieÅ¡kovas bÅ«tų gavÄs, jei jo žmona nebÅ«tų sužalota ir mirusi, ir jis bÅ«tų tÄsÄs darbÄ Norvegijos KaralystÄje) apibÅ«dina tokie požymiai: realumas, bÅ«tinumas ir protingumas (kasacinÄ nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-335/2013).6.3. NukentÄjusieji ieÅ¡kinyje nurodo, kad Ž. S. neatsargiais veiksmais buvo sunkiai sužalota R. S., kuri nuo patirtų traumų už mÄnesio mirÄ. DÄl to Z. S. 2015-01-16 nutraukÄ Å¡eÅ¡ių mÄnesių bandomajam laikotarpiui, t. y. nuo 2015-01-01 iki 2015-07-01 sudarytÄ darbo sutartį su â(duomenys neskelbtini)â, esanÄia (duomenys neskelbtini), Norvegijos KaralystÄje, ir skubiai iÅ¡vyko prižiÅ«rÄti sunkiai sužeistos žmonos bei mažameÄių dukrų.
Po žmonos mirties Z. S. prižiÅ«rÄjo mažametes dukras ir niekur nedirbo, tai patvirtina VSDFV KlaipÄdos skyriaus pažyma dÄl Z. S. valstybinio socialinio draudimo už 2015-01-01â 2015-10-31 laikotarpį. IeÅ¡kinyje nurodoma, jog už sutartimi nustatytas 22 savaites po 37,5 valandų per savaitÄ darbo Z. S., jo iÅ¡laikomos mažametÄs dukros G. ir L. S. negavo 159538,5 Norvegijos kronų, tai atitinka 19050,51 Eur pajamų, kurias praÅ¡o jiems priteisti.6.4. Analizuojat nukentÄjusiųjų patirtos žalos (negautų pajamų) klausimÄ , svarbu nustatyti, kokia apimtimi neteisÄti Ž.
S. veiksmai apribojo Z. S. galimybes dirbti ir užsidirbti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Z. S. 2015-01-01 sudarÄ darbo sutartį su â(duomenys neskelbtini)â, esanÄia Norvegijos KaralystÄje, dÄl mechaniko darbo, kuria sulygtas 193,38 NOK valandinis atlyginimas dirbat po 7,5 valandos per dienÄ . Sutartyje nustatytas 6 mÄnesių iÅ¡bandymo laikotarpis. Ž. S. 2015-01-16 sunkiai sužalojus R. S., Z. S. 2015-01-16 nutraukÄ Å¡iÄ darbo sutartį ir iÅ¡vyko į LietuvÄ . BÅ«tent už Å¡io laikotarpio (nuo 2015-01-16 iki 2015-07-01) metu pagal minÄtÄ sutartį Z.
S. negautas pajamas â 19050,51 Eur â nukentÄjusysis ir nori prisiteisti iÅ¡ Ž. S., taÄiau teisÄjų kolegijos manymu, tokia negautų pajamų suma yra žymiai per didelÄ, todÄl mažintina.6.5. Visų pirma pastebÄtina, jog Z. S. byloje nepateikÄ jokių duomenų, kurie rodytų, kad dÄl Ž. S. veikos jis negalÄjo dirbti visÄ laikotarpį nuo 2015-01-16 iki pat 2015-07-01. NeginÄytina, jog dÄl įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalota jo žmona, kuri viena rÅ«pinosi dviem mažametÄmis dukromis, Z.
S. turÄjo grįžti į LietuvÄ , t. y. jo grįžimas buvo nulemtas Ž. S. veiksmų. VisÄ mÄnesį iki žmonos mirties 2015-02-16 Z. S. rÅ«pinosi dukterimis ir lankÄ savo žmonÄ , esanÄiÄ ligoninÄje, aprÅ«pino jÄ bÅ«tinais daiktais (vaistais, higienos prekÄmis ir pan. (t. 3, b. l. 49â52), todÄl Å¡is Z. S. nedarbo laikotarpis taip pat laikytinas nulemtu Ž. S. neteisÄtų veiksmų. Tai, jog serganÄio Å¡eimos nario slauga yra pakankama priežastis nedirbti, numatyta ir Darbo kodekso (toliau â DK) 184 str. 1 d. 6 p., nurodanÄiame, jog darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojui, slauganÄiam sergantį Å¡eimos narį.
Be to, Å¡io straipsnio 1 d. 8 p. numato, jog nemokamos atostogos mirusio Å¡eimos nario laidotuvÄms suteikiamos ne mažiau kaip trims kalendorinÄms dienoms. Taigi įstatymų leidÄjas numato, jog maksimalus laikas, kurį darbuotojas savo valia gali nedirbti mirus artimam asmeniui â trys dienos, todÄl laikytina, kad Z. S. nedarbas buvo nulemtas Ž. S. veikos dar trims dienomis po jo žmonos mirties iki 2015-02-20. Kartu pastebÄtina, jog po žmonos mirties Z. S. turÄjo visas galimybes grįžti į darbo rinkÄ , registruotis darbo biržoje ir gauti darbines pajamas, taÄiau, kaip matyti iÅ¡ jo pateiktos pažymos apie socialinį draudimÄ , to nepadarÄ ir niekur oficialiai nedirbo (t. 3, b. l. 4). 6.6.
TeisÄjų kolegija pažymi, jog, kaip minÄta, netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumÄ bei neiÅ¡vengiamumÄ . Taigi Å¡iuo atveju svarbu ir tai, kokio dydžio žalos dÄl nusikalstamų Ž. S. veiksmų bÅ«tų patyrÄs Z. S., jei jis bÅ«tų bandÄs iÅ¡vengti ieÅ¡kinyje nurodytos apimties nuostolių. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog sužinojÄs, kad jo žmona pateko į eismo įvykį, Z. S. galÄjo praÅ¡yti darbdavį iÅ¡leisti jį nemokamų atostogų, taÄiau, kaip matyti iÅ¡ darbdavio raÅ¡to, iÅ¡ darbo nukentÄjusysis iÅ¡Äjo savo noru, o duomenų, jog žmonos ligos laikotarpiui jis bÅ«tų praÅ¡Äs iÅ¡leisti jį nemokamų atostogų â nÄra, todÄl nÄra ir pagrindo konstatuoti, jog jis rodÄ iniciatyvÄ iÅ¡saugoti darbo santykius ir taip sumažinti jam kilsianÄiÄ Å¾alÄ dÄl negaunamų pajamų.
Taip pat pažymÄtina, jog Z. S. nepateikÄ jokių duomenų, jog po žmonos mirties jis bÅ«tų kreipÄsis į buvusį darbdavį, praÅ¡ydamas jį priimti atgal į darbÄ , o Å¡is bÅ«tų atsisakÄs tai padaryti. Nors Z. S. nurodÄ, kad jis turÄjo rÅ«pintis dukterimis ir negali jų palikti, taÄiau atkreiptinas dÄmesys, jog jis, duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad jei nelaimÄ nebÅ«tų įvykusi, pas jį gyventi viena pati žadÄjo atvažiuoti jo žmona, palikusi dukras Z.
S. mamai. PažymÄtina ir tai, jog kalbÄdamas apie ateities darbų perspektyvÄ , Z. S. nurodÄ, kad galÄtų iÅ¡vykti į užsienį dirbti, prieÅ¡ tai susitarÄs su savo mama dÄl vaikų priežiÅ«ros (t. 4, b. l. 8). Be to, likusio vieniÅ¡o tÄvo pareiga prižiÅ«rÄti vaikus liks ir vÄliau iki pat jų pilnametystÄs (CK 3.155), taÄiau tÄvų pareiga prižiÅ«rÄti vaikus negali bÅ«ti laikoma priežastimi ilgÄ laikÄ nedirbti ir reikalauti dÄl to susidariusių negautų pajamų atlyginimo. 6.7.
Å i aplinkybÄ atskleidžia, jog Z. S. turÄjo galimybÄ po žmonos laidotuvių bandyti grįžti į buvusiÄ darbovietÄ, taÄiau duomenų, jog jis bÅ«tų dÄjÄs pastangas įsidarbinti â nÄra. Kita vertus, iÅ¡ Z. S. pateiktos darbo sutarties matyti, jog joje buvo numatytas 6 mÄnesių jo bandomasis laikotarpis, o darbo sutartis bandomuoju laikotarpiu galÄjo bÅ«ti nutraukta įspÄjus jį prieÅ¡ 14 dienų, todÄl Å¡i aplinkybÄ taip pat atskleidžia, jog Z. S., jam iÅ¡ darbo iÅ¡Äjus vos po 2 savaiÄių, kai buvo numatytas 6 mÄnesių bandomasis laikotarpis, dar buvo darbdavio tinkamai neiÅ¡bandytas, todÄl jis galÄjo bÅ«ti atleistas ir anksÄiau nei 2015-07-01, taigi nÄra pagrindo konstatuoti, jog jis bÅ«tų besÄ lygiÅ¡kai dirbÄs ir realiai gavÄs pajamas iki pat 2015-07-01.
PastebÄtina ir tai, jog nors iÅ¡ jo pateiktos pažymos apie socialinį draudimÄ (t. 3, b. l.
4) matyti, jog Z. S. po žmonos laidotuvių oficialiai nedirbo, taÄiau, kaip matyti iÅ¡ jo parodymų pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu, jis dirba vienadienius darbus, už kuriuos, be jokios abejonÄs, gauna užmokestį. Be to, Z. S. teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog nedirba ne dÄl to, kad negali, o dÄl to, jog Å¡iuo metu nÄra vietų ten, kur jis nori įsidarbinti (t. 4, b. l. 8), tai atskleidžia, jog jo tolesnis nedarbas nebuvo nulemtas vien tik (iÅ¡imtinai) Ž. S. veiksmų. IÅ¡vardytos aplinkybÄs taip pat rodo, jog Ž.
S. nusikalstama veika nelaikytina nulÄmusia (susijusia priežastiniu ryÅ¡iu) Z. S. negautas pajamas laikotarpiu po žmonos laidotuvių (nuo 2015-02-20), nes jis turÄjo visas, kad ir apsunkintas, galimybes įsidarbinti (grįžti į buvusiÄ darbovietÄ Norvegijoje ar pasinaudoti gautais darbo pasiÅ«lymais Lietuvoje), taÄiau to nepadarÄ, oficialių pajamų negavo, ir dirbo pavienius darbus.6.8. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡vardyta, nukentÄjusiųjų byloje pateikto civilinio ieÅ¡kinio dalis dÄl turtinÄs žalos (negautų pajamų) visa apimtimi negali bÅ«ti tenkinama.
TeisÄjų kolegija konstatuoja, jog Ž. S. veiksmai apribojo Z. S. galimybes dirbti ir užsidirbti laikotarpiu nuo 2015-01-16 iki 2015-02-20, ir Å¡iuo laikotarpiu negautos pajamos Z. S. turi bÅ«ti atlyginamos. Ä® laikotarpį nuo 2015-01-16 iki 2015-02-20 įeina 25 darbo dienos (19â23, 26â30, 2â6, 9â13, 16â20). IÅ¡ darbo sutarties matyti, jog Z. S. per dienÄ dirbo 7,5 val., per valandÄ uždirbdavo 22,37 Eur (193,38 NOK, pagal Lietuvos banko oficialiai skelbiamÄ 2015-02-20 Euro ir Norvegijos kronos santykį).
Vis dÄlto negalima sutikti su civiliniame ieÅ¡kinyje pateiktu negautų pajamų apskaiÄiavimu. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kovo negautos pajamos suprantamos kaip (negautas) grynasis pelnas (asmens netto pajamos), jis turi bÅ«ti įrodomas ir laikytinas priteistina žala. Negautos pajamos neturi bÅ«ti suprantamos kaip visa tikÄtina gauti iÅ¡ asmens veiklos suma, neatskaiÄius sÄ naudų (mokesÄių). IÅ¡ civiliniame ieÅ¡kinyje nurodomo matematinio nuostolių apskaiÄiavimo matyti, jog negautos pajamos skaiÄiuojamos dauginant neiÅ¡dirbtų valandų skaiÄių iÅ¡ valandinio darbuotojo atlyginimo (bruto), nuo kurio dar bus nuskaitomi mokesÄiai, todÄl toks skaiÄiavimas nÄra teisingas.
Be to, norÄdamas gauti minÄtas pajamas Z. S. bÅ«tų turÄjÄs gyventi Norvegijos KaralystÄje, kurioje yra žymiai aukÅ¡tesnis pragyvenimo lygis (didesnÄs gyvenamųjų patalpų nuomos, maisto produktų ir paslaugų kainos), taÄiau Å¡iuo atveju Z. S. gyveno Lietuvoje, žmonos motinos padovanotame bute, dÄl to, be jokios abejonÄs, turÄjo mažesnes iÅ¡laidas, nei bÅ«tų patyrÄs norÄdamas dirbti Norvegijos KaralystÄje ir gauti sutartÄ atlyginimÄ , dÄl Å¡ios priežasties Z. S. negautos pajamos mažintinos. 6.9.
Atkreiptinas dÄmesys, kad Z. S. nurodo, jog jam turi bÅ«ti atlygintos negautos pajamos todÄl, kad jis dÄl Ž. S. padarytos nusikalstamos veikos negalÄjo tÄsti darbo Norvegijoje, nes turÄjo grįžti ne tik pasirÅ«pinti dukterimis, bet ir slaugyti sunkiai sužalotÄ Å¾monÄ . Vis dÄlto iÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, jog Z. S. grįžus į LietuvÄ , jo sunkiai sužalota žmona visÄ laikÄ po eismo įvykio iki jos mirties buvo hospitalizuota VšĮ KlaipÄdos universitetinÄje ligoninÄje, kur R.
S. gydÄ ir ja rÅ«pinosi ligoninÄs personalas, todÄl Z. S. nekilo bÅ«tinybÄ visÄ Å¡Ä¯ laikÄ nedirbti, kad galÄtų nepertraukiamai bÅ«ti su sunkiai sužalota sutuoktine ir jÄ slaugyti. IÅ¡ byloje pateikto VšĮ KlaipÄdos universitetinÄs ligoninÄs civilinio ieÅ¡kinio matyti, jog už R. S. suteiktas asmens priežiÅ«ros paslaugas gydymo įstaiga pareiÅ¡kÄ 3595,26 Eur ieÅ¡kinį Ž. S.. NustaÄius, jog didžioji R. S. slaugymo ir gydymo naÅ¡ta teko VšĮ KlaipÄdos universitetinei ligoninei, kuriai už nukentÄjusiosios priežiÅ«rÄ ir gydymÄ turÄs atlyginti Ž.
S., darytina iÅ¡vada, jog nÄra pagrindo teigti, kad Z. S. visÄ savo nedarbo laikÄ , kol jo žmona gulÄjo ligoninÄje, turÄjo nuolatos ir nepertraukiamai (visÄ darbo dienÄ ) jÄ slaugyti ir rÅ«pintis, todÄl negalima daryti iÅ¡vados, kad Ž. S. turi atlyginti visas žmonos gulÄjimo ligoninÄje metu negautas Z. S. pajamas, nes ne visÄ (atvirkÅ¡Äiai â maÅ¾Ä jÄ dalį) žmonos slaugymÄ ir priežiÅ«rÄ atliko jos vyras. PažymÄtina ir tai, kad ir pats Z. S. nenurodÄ, jog nuolatos darbo laiku slaugÄ Å¾monÄ , jis teigÄ tik lankydavÄs jÄ ligoninÄje, daug laiko praleisdavÄs su vaikais, todÄl apeliaciniame skunde akcentuojamo Z.
S. žmonos slaugymo negalima pripažinti pakankamai intensyviu (nuolatinis buvimas ir nebuvo bÅ«tinas) ir nulÄmusiu jo visų pajamų negavimÄ . Kitu atveju susiklostytų ydinga situacija, jog Ž. S., visas R. S. gydimo ir priežiÅ«ros iÅ¡laidas atlygindamas VšĮ KlaipÄdos universitetinei ligoninei, kuri visÄ parÄ nepertraukiamai prižiÅ«rÄjo eismo įvykio metu nukentÄjusiÄ moterį, turÄtų atlyginti ir visas Z. S. dÄl nukentÄjusiosios slaugos (kaip nurodoma apeliaciniame skunde) Å¡iuo laikotarpiu negautas darbines pajamas (už 7,5 darbo valandos per dienÄ ), nors Z.
S. tik kartais atvykdavo pas žmonÄ , atveždavo bÅ«tiniausių daiktų, ir nuolatos jos neslaugÄ. Akivaizdu, jog Z. S. bÅ«tinybÄ visÄ darbo dienÄ bÅ«ti ligoninÄje ir slaugyti sunkiai sužeistÄ Å¾monÄ nebuvo kilusi, to jis ir nedarÄ, todÄl negalima pripažinti, jog visos žmonos hospitalizavimo metu Z. S. negautos pajamos buvo sÄ lygotos neiÅ¡vengiamos bÅ«tinybÄs (kilusios dÄl Ž. S. veikos) slaugyti žmonÄ .6.10. TeisÄjų kolegija, nustaÄiusi, jog dÄl Ž. S. nusikalstamos veikos Z.
S. negavo pajamų laikotarpiu nuo 2015-01-16 iki 2015-02-20 (iÅ¡ viso 25 darbo dienos, 187,5 darbo valandos pagal Z. S. darbo sutartį, gaunant valandinį 22,37 Eur darbo užmokestį), jas sudaro 4194,38 Eur bruto darbo užmokesÄio, atsižvelgdama į tai, jog nuo Å¡ios sumos dar bÅ«tų nuskaiÄiuoti mokesÄiai, jog Z. S., norÄdamas uždirbti Å¡iuos pinigus bÅ«tų turÄjÄs patirti papildomų iÅ¡laidų Norvegijos KaralystÄje (kurių realiai nepatyrÄ Lietuvoje), bei tai, jog ne visÄ nedarbo laikÄ (ne nuolatos) Z.
S. slaugÄ savo sunkiai sužalotÄ Å¾monÄ (žmona buvo prižiÅ«rima ligoninÄs personalo), Z. S. patirtos turtinÄs žalos (negautų pajamų) dydis mažintinas iki 1500 Eur.6.11. Byloje nukentÄjusysis Z. S. civiliniu ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡Ä atlyginti 2500 Eur turtinÄs žalos, patirtos dÄl R. S. gydimo, laidojimo ir su tuo susijusių iÅ¡laidų (t. 1, b. l.
64) ir pateikÄ tai patvirtinanÄius dokumentus (t. 3, b. l. 44-69). IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Z. S. pateikÄ 10 kuro pirkimo kvitų, kurie pagrindžia jo turÄtas kelionÄs iÅ¡laidas â 477,74 Eur. Nr.DataSuma EurBylos lapas1.2015-02-1649,2t. 3, b. l. 452.2015-01-0576,69t. 3, b. l. 453.2015-01-0457,15t. 3, b. l. 454.2015-01-0329,13t. 3, b. l. 465.2015-01-1820t. 3, b. l. 466.2015-01-1850t. 3, b. l. 467.2015-01-0354,58t. 3, b. l. 468.2015-01-1945,56t. 3, b. l. 479.2015-02-0144,19t. 3, b. l. 4710.2015-01-2151,24t. 3, b. l. 47 VISO477,74 TaÄiau, kaip matyti iÅ¡ ant kasos kvitų esanÄių datų, dalis jų yra datuoti prieÅ¡ 2015-01-16, kai įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota R.
S., ir Z. S. pradÄjo ruoÅ¡tis neplanuotai kelionei atgal į LietuvÄ . Z. S. pateikti kuro įsigijimo kvitai už laikotarpį nuo 2015-01-03 iki 2015-01-05 (viso 4 kvitai, bendrai 217,75 Eur sumai), kai jis vyko į Norvegijos KaralystÄ, ir ten dirbo iki pat 2015-01-16, nelaikytini iÅ¡laidomis, atsiradusiomis dÄl Ž. S. nusikalstamos veikos, tokiu bÅ«du Z. S. turi bÅ«ti atlyginta kita pateiktais mokÄjimo kvitais (viso 6 kvitai) patvirtinta suma už laikotarpį nuo 2015-01-18 iki 2015-02-01, kurios bendras dydis lygus 260,19 Eur. 6.12.
Z. S. taip pat pateikÄ 3 kvitus už stovÄjimÄ Å¾monos laidotuvių laikotarpiu (viso 1,2 Eur), 1 kelionÄs iÅ¡ Helsinkio į TalinÄ 2015-01-19 bilietÄ (71 Eur), 1 kelionÄs iÅ¡ Talino į KelionÄs 2015-01-03 bilietÄ (80 Eur), bei 1 keleivio skrydžio 2015-04-12 iÅ¡ Rygos į TromsÄ su persÄdimu Osle bilietÄ (duomenis patvirtinanÄius apmokÄjimÄ už jį (147,34 Eur) ir dalies pinigų gražinimÄ (47,34 Eur), bendrai 252,50 Eur sumai. Nr.DataSumaBylos lapas1.2015-02-240,6t. 3, b. l. 532.2015-02-190,3t. 3, b. l. 533.2015-02-240,6t. 3, b. l. 534.2014-12-2380t. 3, b. l. 655.2015-01-1971t. 3, b. l. 686.2015-01-14147,34t. 3, b. l. 707.2015-01-14-47,34t. 3, b. l. 71 VISO252,5 TeisÄjų kolegija sutinka, kad automobilio stovÄjimo iÅ¡laidos laidotuvių periodu, taip pat 2015-01-19 kelto iÅ¡ Helsinkio į TalinÄ bilietas (viso 72,2 Eur) yra iÅ¡laidos, susidariusios dÄl Ž.
S. nusikalstamos veikos, taÄiau negali sutikti, jog Z. S. iÅ¡laidos patirtos jo 2015-01-03 kelionÄje į NorvegijÄ , kur jis dvi savaites dirbo ir už tai gavo darbo užmokestį, taip pat iÅ¡laidos patirtos dÄl 2015-04-12 jo vardu nupirkto (t. 3, b. l.
69) lÄktuvo bilieto grÄ Å¾inimo yra nulemtos nusikaltimo padarymo, todÄl jos neatlygintinos. 6.13. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Z. S. pateikÄ 16 kvitų, kurie patvirtina laikotarpiu nuo 2015-01-17 iki 2015-02-11 jo turÄtas iÅ¡laidas medikamentams ir asmens higienos prekÄms. Nr.DataSuma EurBylos lapas1.2015-02-105,45t. 3, b. l. 492.2015-01-214,42t. 3, b. l. 49-503.2015-02-042,46t. 3, b. l. 494.2015-02-103,38t. 3, b. l. 495.2015-02-0345,53t. 3, b. l. 496.2015-02-1015,82t. 3, b. l. 497.2015-02-103,1t. 3, b. l. 518.2015-02-1113,9t. 3, b. l. 519.2015-01-280,66t. 3, b. l. 5210.2015-01-2816,56t. 3, b. l. 5211.2015-01-173,4t. 3, b. l. 5212.2015-01-282,76t. 3, b. l. 5213.2015-01-233,76t. 3, b. l. 5214.2015-01-252,14t. 3, b. l. 5215.2015-01-3016,11t. 3, b. l. 5316.2015-02-021,62t. 3, b. l. 53 VISO141,07 TeisÄjų kolegijos nuomone, visos Å¡ios iÅ¡laidos, sudaranÄios bendrÄ 141,07 Eur sumÄ buvo nulemtos Ž.
S. nusikalstamos veikos, kurios metu buvo sunkiai sužalota R. S., todÄl jos priteistinos Z. S..6.14. Byloje taip pat pateiki 15 kvitų, kurie patvirtina Z. S. patirtas žmonos laidojimo iÅ¡laidas â 1937,78 Eur. Nr.DataSuma EurBylos lapas1.2015-02-2070t. 3, b. l. 552.2015-02-2175t. 3, b. l. 563.2015-02-20924t. 3, b. l. 57-584.2015-02-23200t. 3, b. l. 59-605.2015-02-208,97t. 3, b. l. 616.2015-02-200,95t. 3, b. l. 617.2015-02-208,72t. 3, b. l. 618.2015-02-2012t. 3, b. l. 619.2015-02-2016t. 3, b. l. 6110.2015-02-2055,39t. 3, b. l. 6111.2015-02-193,97t. 3, b. l. 6112.2015-02-203,78t. 3, b. l. 6113.2015-02-21100t. 3, b. l. 6214.2015-02-21299t. 3, b. l. 6315.2015-02-20160t. 3, b. l. 64 VISO1937,78 IÅ¡ kvituose nurodytų pirktų prekių ir paslaugų pavadinimų, bei jų įsigijimo laiko (laikotarpis nuo 2015-02-19 iki 2015-02-23) matyti, jog jos buvo skirtos R.
S. laidotuvių reikmÄms, taÄiau teisÄjų kolegijos manymu, nÄra tikslinga kaip turtinÄ Å¾alÄ vertinti 2015-02-20 (t. 3, b. l.
61) laidotuvÄms įsigytus alkoholinius gÄrimus â 4 butelius degtinÄs (0,7 l talpos), ir 2 butelius brendžio (0,5 l talpos), dÄl to jiems iÅ¡leista suma â 37,74 Eur, nelaikytina pagrįstomis dÄl žmonos mirties patirtomis Z. S. iÅ¡laidomis, dÄl to Z. S. priteistinos laidojimo iÅ¡laidos Å¡ia suma mažintinos. Taip pat pažymÄtina, kad CK 6.291 str. 2 d. nustatyta, jog įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo paÅ¡alpa įskaitoma į laidojimo iÅ¡laidas. Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymas numato, jog mirusįjį asmenį laidojanÄiam asmeniui savivaldybÄs administracija skiria vienkartinÄ 8 BSI (bazinÄ socialinÄ iÅ¡moka) dydžio paÅ¡alpÄ (6 str., 9 str. 1 d.).
Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Z. S. 2015-02-23 KlaipÄdos miesto savivaldybÄs administracija iÅ¡mokÄjo 304 Eur iÅ¡mokÄ (t. 4, b. l. 56). Taigi akivaizdu, kad Z. S. iÅ¡mokÄta laidojimo paÅ¡alpa turi bÅ«ti įskaityta į nukentÄjusiojo praÅ¡omas atlyginti laidojimo iÅ¡laidas, kurios sudaro jos patirtÄ turtinÄ Å¾alÄ . Tokiu bÅ«du nustatytina, jog atlygintinas R. S. laidojimo iÅ¡laidas sudaro 1596,04 Eur (1937,78 â 304 â 37,74). 6.15. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad Z.
S. patirtos iÅ¡laidos (turtinÄ Å¾ala, apimanti kelionÄs, gydymo ir laidojimo iÅ¡laidas) dÄl Ž. S. nusikalstamos veikos, kurios metu buvo sunkiai sužalota R. S., yra 2069,50 Eur. 6.16. Byloje nukentÄjusioji N. K. pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį dÄl 3569,92 Eur turtinÄs žalos atlyginimo, patirtos dÄl neteisÄtų Ž. S. veiksmų (t. 3 b. l. 99â101). IeÅ¡kinyje nurodoma, jog Å¡iÄ sumÄ sudaro kelionÄs iÅ¡laidos, kai 2015-01-16 ir 2015-02-18 N. K. kartu su sutuoktiniu V. B. du kartus vyko į LietuvÄ iÅ¡ savo gyvenamosios vietos JAV.
TeisÄjų kolegija sutinka, jog N. K. kelionÄs iÅ¡laidos iÅ¡ JAV į LietuvÄ tiek sužinojus apie sunkų dukros sužalojimÄ , tiek ir sužinojus apie jos mirtį buvo bÅ«tinos ir nulemtos Ž. S. neteisÄtų veiksmų, todÄl turi bÅ«ti atlygintos. Kita vertus, nuostolių kaip piniginÄs žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentÄjÄs asmuo dÄl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . Gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmÄ, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys.
Nors civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad esant ekstremalioms situacijoms, stresui dÄl mylimos dukters sužalojimo ir jos mirties N. K. viena vykti negalÄjo, todÄl atlygintinos ir jos palydovo kelionÄs iÅ¡laidos, taÄiau, teisÄjų kolegijos vertinimu, N. K. sutuoktinio V. B., kuris nÄra R. S. tÄvas, kelionÄs kartu su eismo įvykyje nukentÄjusios dukros motina nebuvo bÅ«tinos, todÄl ir dÄl Å¡ių kelionių metu jo patirtos iÅ¡laidos nelaikytinos bÅ«tinomis ir neiÅ¡vengiamomis. NÄra abejonÄs, jog norÄdamas žmogiÅ¡kai palaikyti savo sutuoktinÄ, V.
B. galÄjo jausti pareigÄ vykti kartu su N. K., nes po jos dukros mirtimi pasibaigusio eismo įvykio ji jautÄ didelį stresÄ ir neigiamas emocijas, taÄiau jo kelionÄs iÅ¡laidos nelaikytinos nulemtomis Ž. S. nusikalstamos veikos (susijusiomis priežastiniu ryÅ¡iu). V. B. kelionÄ kartu lÄmÄ N. K. emocinÄ bÅ«klÄ (psichinis nukentÄjusiosios santykis su padaryta nusikalstama veika ir jos padariniais), į kuriÄ turi bÅ«ti ir bus atsižvelgta sprendžiant klausimÄ dÄl neturtinÄs žalos priteisimo nukentÄjusiajai.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, tomis paÄiomis aplinkybÄmis grįsti ir turtinÄs žalos atsiradimo neiÅ¡vengiamumÄ (iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ), ir tenkinti civilinio ieÅ¡kinio dalį dÄl V. B. patirtų kelionÄs iÅ¡laidų nÄra teisinio pagrindo. Remiantis tuo, kas iÅ¡vardyta, civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos dviejų asmenų kelionÄs iÅ¡laidos dalytinos pusiau, ir konstatuotina, jog N. K. patirtos turtinÄs žalos dydis mažintinas iki 1784,96 Eur.6.17. Byloje civilinius ieÅ¡kinius Ž.
S. taip pat pareiÅ¡kÄ KlaipÄdos teritorinÄ ligonių kasa (3595,29 Eur turtinÄs žalos atlyginimui už R. S. gydymÄ (t. 1, b. l. 93â95)) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyrius (47368,83 Eur turtinÄs žalos atlyginimui už nukentÄjusiesiems Z. S., G. S. ir L. S. iÅ¡mokÄtas iÅ¡mokas (t. 3, b. l. 151â155)). Pirmosios instancijos teismas civiliniams ieÅ¡kovams pripažino teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinio patenkinimÄ , taÄiau klausimÄ dÄl ieÅ¡kinių dydžio perdavÄ nagrinÄti civilinio proceso tvarka.
BPK 320 str. 4 d. inter alia nustatyta, kad pabloginti nuteistojo padÄtį apeliacinÄs instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dÄl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo apeliaciniai skundai. Kadangi nagrinÄjamoje byloje civilinių ieÅ¡kovų KlaipÄdos teritorinÄs ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyriaus apeliacinių skundų nÄra, todÄl laikantis bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribų, Å¡ių asmenų byloje pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai negali bÅ«ti iÅ¡ esmÄs iÅ¡sprÄsti bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka.
TodÄl Å¡iems civiliniams ieÅ¡kovams priteistinos sumos nenustatinÄjamos, ir dÄl minÄtų civilinių ieÅ¡kinių, neperžengiant apeliacinių skundų ribų ir nebloginant nuteistojo padÄties, priimamas sprendimas kuris yra analogiÅ¡kas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priimtam sprendimui â vadovaujantis BPK 115 str. 2 d., civiliniams ieÅ¡kovams KlaipÄdos teritorinÄs ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyriui pripažintina teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinio patenkinimÄ iÅ¡ kaltininko Ž.
S. ir klausimas dÄl ieÅ¡kinių dydžio perduotinas nagrinÄti civilinio proceso tvarka. DÄl neturtinÄs žalos dydžio7. Å ioje byloje nukentÄjusieji Z. S., G. S., L. S. ir N. K. pareiÅ¡kÄ civilinius ieÅ¡kinius reikalaudami priteisti neturtinÄ Å¾alÄ : 50000 Eur žuvusiosios vyrui Z. S., po 20000 Eur žuvusiosios dukroms G. S. ir L. S., 20000 Eur žuvusiosios motinai N. K.. 7.1. CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinÄ Å¾ala atlyginama, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ , atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra nurodÄs, kad neturtinÄs žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinÄs (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkreÄiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo neturtinÄms vertybÄms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinÄ nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).7.2.
NeturtinÄs žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kÄsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. CivilinÄje atsakomybÄje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnÄ ir svarbesnÄ yra vertybÄ, tuo stipriau ji ginama. Asmens gyvybÄ yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todÄl turi bÅ«ti itin saugoma. Priteisiant neturtinÄ Å¾alÄ , tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybÄ.
Kaip jau minÄta, pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iÅ¡ neturtinÄs žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmÄs. Dar vienas iÅ¡ neturtinÄs žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ â neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiÅ¡kusi kaltÄ sudaro prielaidas neturtinÄs žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad teismams sprendžiant neturtinÄs žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktikÄ , formuojamÄ aiÅ¡kinant ir taikant neturtinÄs žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapaÄioms ar iÅ¡ esmÄs panaÅ¡ioms aplinkybÄms, bÅ«tina vadovautis konkreÄioje Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu (kasacinÄ nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
Å is reikalavimas kildinamas iÅ¡ teismo precedento esmÄs â stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapaÄias vÄlesnes bylas bÅ«tina sprÄsti taip, kaip iÅ¡sprÄsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kartu teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad dÄl sukelto eismo įvykio žuvus žmogui priteistinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikÄ priteistinos neturtinÄs žalos dydžio prasme iÅ¡ esmÄs neįmanoma, nes kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinÄs žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mÄ ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartys civilinÄje byloje Nr. 3K-3-171/2011, baudžiamojoje byloje 2K-244-942/2015, 2K-212-693/2015). 7.3.
IeÅ¡kinyje pateikiamas praÅ¡ymas dÄl G. ir L. S. patirtos neturtinÄs žalos, susijusios su motinos netekimu, atlyginimo yra iÅ¡ dalies pagrįstas. Sprendžiant klausimÄ dÄl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dÄl motinos netekties, atsižvelgtina į tai, jog mergaitÄs eismo įvykio metu buvo jauno amžiaus (9 ir 7 metų), gyveno kartu su mama (nes tÄvas dirbdavo užsienyje), todÄl artimiausio žmogaus netektis, su kuriuo jos buvo saistomos stipraus emocinio ir dvasinio ryÅ¡io, be jokios abejonÄs, stipriai paveikÄ jų gyvenimus.
MažameÄiai jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, žuvusiosios dukros patyrÄ didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrÄtimÄ , ilgalaikį emocinį stresÄ , sielvartÄ , tÄvas jas vedÄ pas psichologÄ . Atsižvelgus į motinos ir vaiko ryÅ¡io svarbÄ vaiko raidai, yra pagrindas teigti, kad Å¡i netektis G. ir L. S. turÄs neigiamos įtakos ir ateityje. Taip pat pastebÄtina, jog byloje nenustatyta, kad eismo įvykio metu iÅ¡eidama į perÄjÄ KET reikalavimus bÅ«tų pažeidusi pati nukentÄjusioji, todÄl nÄra pagrindo konstatuoti, jog prie žalos atsiradimo prisidÄjo ir nukentÄjusioji, bei Å¡iuo pagrindu mažinti atlygintinos žalos dydį.
Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, jog iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Ž. S. automobilį vairavo blaivus, eismo taisykles pažeidÄ dÄl neatsargumo, nebÄgo iÅ¡ įvykio vietos, papraÅ¡Ä iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , savo kaltÄ pripažino, lankÄ partrenktÄ moterį ligoninÄje, nukentÄjusiųjų atsipraÅ¡Ä, atlygino dalį žalos ir gailÄjosi dÄl savo padaryto pažeidimo. Kaltininkas dirba, gauna vidutinei algai artimÄ atlyginimÄ , todÄl nÄra pagrindo konstatuoti, jog jo turtinÄ padÄtis bÅ«tų itin sunki.
Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dÄl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur (žuvusiojo vaikui) ir nuo 4344,30 Eur iki 20000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016). PažymÄtina, jog minÄta 30000 Eur suma buvo priteista teismui konstatuojant (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-346-511/2016), jog Å¡is neturtinÄs žalos atlyginimas, priteistas nukentÄjusiajam E. B., yra kiek didesnis, nei paprastai priteisiama vaikui, žuvus jo motinai ar tÄvui, taÄiau minÄtu atveju atsižvelgta į tai, kad Å¡i suma dÄl motinos netekties priteista mažameÄiui, kurio akivaizdoje buvo padaryti mirtini sužalojimai motinai (be to, buvo sužalotas ir pats vaikas), tuo tarpu Å¡ioje byloje R.
S. per perÄjÄ Äjo viena, Å¡alia jos mažameÄių vaikų nebuvo, jie nebuvo sužaloti. Analizuojant kitas kasacinio teismo nutartis matyti, jog paprastai vaikui, netekusiam tÄvo (motinos), priteisiami civiliniai ieÅ¡kiniai neturtinei žalai atlyginti yra per pus mažesni nei minimoje byloje (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-243-648/2015). DÄl to laikytina, jog vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 str. 2 d., t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, jÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, į teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, neturtinÄs žalos atlyginimas, praÅ¡omas civiliniame ieÅ¡kinyje, G. ir L.
S. mažinamas ir nustatomas po 15000 Eur kiekvienai.7.4. IeÅ¡kinyje pateikiamas praÅ¡ymas dÄl Z. S. patirtos neturtinÄs žalos, susijusios su žmonos netekimu, atlyginimo yra iÅ¡ dalies pagrįstas. Sprendžiant klausimÄ dÄl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dÄl žmonos netekties, nÄra abejonÄs, jog Z. S. dÄl sutuoktinÄs žūties patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrÄtimÄ , grįžÄs į LietuvÄ , jis turÄjo rÅ«pintis mažametÄmis dukromis, padÄti joms iÅ¡gyventi patirtÄ netektį.
TaÄiau negalima neįvertinti ir tos aplinkybÄs, jog jis pats duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad jis pastaruosius dvejus metus iki žmonos žūties namie bÅ«davo retai (t. 4, b. l. 8). Nutikusios nelaimÄs metu jis teigia turÄjÄs 6 mÄnesių darbo sutartį Norvegijos KaralystÄje, ir bÅ«tų šį laikÄ praleidÄs ne namuose, tai rodo, jog Z. S. nors ir buvo susituokÄs, nuolatos su savo žmona negyveno, jų ryÅ¡ys nebuvo įprastai artimas sutuoktiniams, nes jis itin daug laiko praleisdavo užsienyje atskirai nuo žmonos.
Be to, kaip jau minÄta, Ž. S. automobilį vairavo blaivus, eismo taisykles pažeidÄ dÄl neatsargumo, po įvykio elgÄsi atsakingai, padÄjo nukentÄjusiesiems, atlygino dalį žalos. MinÄtoje teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dÄl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 4344,30 Eur iki 20000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui). DÄl to laikytina, jog vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 str. 2 d., t. y.
žalos dydį ir jos pasekmes, jÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir į teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, neturtinÄs žalos atlyginimas, praÅ¡omas civiliniame ieÅ¡kinyje, Z. S. mažinamas ir nustatomas 10000 Eur.7.5. Byloje pateiktas ieÅ¡kinys ir dÄl N. K. patirtos neturtinÄs žalos, susijusios su dukros netekimu, atlyginimo yra iÅ¡ dalies pagrįstas.
Sprendžiant klausimÄ dÄl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dÄl dukters netekties, nÄra abejonÄs, jog N. K. dÄl dukters žūties patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, taÄiau atsižvelgtina į tai, kad nukentÄjusiosios dukra buvo suaugusi, savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ gyvenanti ir savo Å¡eimÄ sukÅ«rusi moteris. Nors N. K. nurodÄ, jog jos ir dukros artimÄ ryšį atskleidžia tai, jog ji prieÅ¡ kelerius metus jai padovanojo butÄ , taÄiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog N. K. gyvena JAV, buvo tik kelis kartus atvažiavusi (t. 4, b. l. 7).
Nors Z. S. nurodÄ, kad N. K. dažnai skambindavo dukrai, taÄiau toks bendravimas nelaikytinas itin artimu. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog Ž. S. padaryta nusikalstama veika, nulÄmusi N. K. dukters mirtį, buvo padaryta esant neatsargiai kaltÄs formai, bei į tai, kad dÄl eismo įvykio kilimo žuvusiosios kaltÄs nenustatyta. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dÄl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 5792 Eur iki 25000 Eur (žuvusiojo tÄvams) (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2011 â 25000 Lt (7240,50 Eur), Nr. 2K-7-49-788/2016 â 7240,50 Eur, Nr. 2K-346-511/2016 â 25000 Eur, Nr. 2K-29/2009 â 50000 Lt (14481 Eur), Nr. 2K-377/2009 - 5792 Eur.
DÄl to laikytina, jog vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 str. 2 d., t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, jÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, į teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, neturtinÄs žalos atlyginimas, praÅ¡omas civiliniame ieÅ¡kinyje, N. K. mažinamas ir nustatomas 7000 Eur.7.6. Baudžiamosiose bylose dÄl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kai eismo įvykio metu žūsta žmonÄs, jų artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4344 iki 90 000 Eur (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016 ir kt.).
Taigi Å¡ioje byloje visiems nukentÄjusiesiems dÄl eismo įvykio metu žuvusios R. S. jos artimiesiems priteista bendra neturtinÄs žalos suma (47000 Eur) laikytina atitinkanti teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, ja nenukrypstama nuo teismų formuojamos praktikos analogiÅ¡kose bylose. DÄl A. K. ir A. M. kaip civilinių atsakovų8. NagrinÄjamoje byloje kilo klausimas dÄl A. K., kaip Ž. S. vairuoto automobilio savininkÄs, ir A. M., kaip Å¡io automobilio faktinio valdytojo, civilinÄs atsakomybÄs dÄl to, kad automobilis buvo perduotas valdyti Ž.
S. ir jam sukÄlus eismo įvykį, kurio metu žuvo R. S., jos artimiesiems buvo padaryta žala. Taigi nukentÄjusieji kelia transporto priemonÄs valdymÄ perdavusio asmens A. M. ir transporto priemonÄs savininkÄs A. K. solidariosios atsakomybÄs kartu su vairuotoju už didesnio pavojaus Å¡altiniu padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , kai Ž. S. buvo perduotas techniÅ¡kai netvarkingo ir nustatyta tvarka neapdrausto automobilio valdymas.8.1. SprÄsdama šį teisÄs klausimÄ , teisÄjų kolegija turi įvertinti, kas yra transporto priemonÄs valdytojas, kai transporto priemonÄ perduota trumpam laikui asmens, kuriam paÄiam automobilio savininkas buvo perdavÄs automobilio valdymÄ , kokiu teisiniu pagrindu gali kilti valdymÄ perdavusio (tiek savininko, tiek faktinio valdytojo) asmens atsakomybÄ ir ar tokia atsakomybÄ gali bÅ«ti solidari su transporto priemonÄ vairavusiu asmeniu.8.2.
Transporto priemonÄs valdytojo civilinÄ atsakomybÄ už padarytÄ Å¾alÄ reglamentuoja specialios CK 6.270 str. normos. CK 6.270 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dÄl nenugalimos jÄgos arba nukentÄjusio asmens tyÄios ar didelio neatsargumo. Ä®statyme įtvirtinta didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybÄ yra griežtoji (be kaltÄs). Remiantis CK 6.270 str. 2 d. nustatyta, kad Ž.
S. pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį Å¡altinį nuosavybÄs, patikÄjimo teise ar kitokiu teisÄtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimÄ ir t. t.), nes įvykio dienÄ jam buvo perduotas automobilis, su kuriuo jis važiavo į darbÄ ir sukÄlÄ eismo įvykį. Transporto priemonÄs, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio, valdymo perleidimo sandoriui įstatymai nenumato specialios formos â valdymas gali bÅ«ti teisÄtai perleistas nuo nuomos, panaudos, pavedimo ar kitokios sutarties sudarymo ir transporto priemonÄs savininkui ar jos teisÄtam valdytojui perdavimo jÄ naudotis naujam valdytojui.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CK 6.270 str. 2 d. teisÄtas valdymas yra tada, kai jis atliekamas teisÄto civilinio sandorio pagrindu, esant valdymÄ perduodanÄio ir valdymÄ priimanÄiojo asmens valiai. Sandorį dÄl transporto priemonÄs valdymo perdavimo sudaranÄių asmenų valia yra ribojama CK 6.156 str. 1 d., 6.157 str. nustatytų sutarties laisvÄs principo ribų â imperatyviųjų teisÄs normų. Valdymo perdavimas yra tada, kai valdymÄ Ä¯gyjantis asmuo įgauna teisÄ daryti transporto priemonei faktinį poveikį, savarankiÅ¡kai priimti sprendimus dÄl transporto priemonÄs naudojimo (net ir trumpÄ laikÄ ).
CK 6.270 str. 3 d. nustatyta, kad didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas už padarytÄ Å¾alÄ neatsako, jeigu įrodo, kad galimybÄ valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį jis prarado dÄl kitų asmenų neteisÄtų veiksmų ir dÄl valdymo praradimo nÄra jo kaltÄs; jeigu dÄl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltÄs, tai Å¡is ir didesnio pavojaus Å¡altinį neteisÄtai užvaldÄs asmuo atsako solidariai; atlyginÄs žalÄ valdytojas įgyja regreso teisÄ reikalauti sumokÄtų sumų iÅ¡ neteisÄtai didesnio pavojaus Å¡altinį užvaldžiusio asmens.
CK 6.270 str. 3 d. nustatytu atveju už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ atsakomybÄ be kaltÄs (griežtoji) kyla neteisÄtai (be savininko ar teisÄto valdytojo valios) jį užvaldžiusiam faktiniam valdytojui, valdymÄ praradÄs teisÄtas valdytojas atsako nustaÄius jo kaltÄ.8.3. Konstitucinis Teismas, nagrinÄdamas bylÄ dÄl CK 6.270 str. 3 d. nuostatų dÄl solidariosios atsakomybÄs konstitucingumo, konstatavo, kad įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui yra nustatyta pareiga atlyginti žalÄ solidariai su tÄ Å¡altinį neteisÄtai užvaldžiusiu ir žalÄ tiesiogiai padariusiu asmeniu, atitinka iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 30 str. 2 d., kylantį imperatyvÄ , kad žala turi bÅ«ti atlyginta teisingai, taip pat konstitucinį žalos atlyginimo proporcingumo principÄ , pagal kurį reikalaujama, kad teisÄs aktuose nustatytos ir taikomos priemonÄs bÅ«tų proporcingos siekiamam tikslui â užtikrinti nuo didesnio pavojaus Å¡altinio nukentÄjusio asmens teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ .
Teisinis reguliavimas, pagal kurį didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, atlyginÄs visÄ didesnio pavojaus Å¡altiniu padarytÄ Å¾alÄ ar didesnÄ, nei jis privalÄtų atlyginti, žalos dalį, turi teisÄ regreso tvarka iÅ¡ didesnio pavojaus Å¡altinį neteisÄtai užvaldžiusio asmens iÅ¡sireikalauti žalos atlyginimo dalį, kuriÄ Å¡is privalo sumokÄti, suponuoja teismo pareigÄ , sprendžiant bylÄ dÄl už asmenį, neteisÄtai užvaldžiusį didesnio pavojaus Å¡altinį, sumokÄtos žalos atlyginimo dalies susigrÄ Å¾inimo, kiekvienu konkreÄiu atveju atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ir nusprÄsti, kokiÄ Å¾alos atlyginimo dalį privalÄjo sumokÄti didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas ir kokiÄ â tÄ Å¡altinį užvaldÄs ir juo žalos padarÄs asmuo (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas).8.4.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad pagal aptartÄ teisinį reglamentavimÄ už didesnio pavojaus Å¡altinio sukeltÄ Å¾alÄ tiek teisÄtas, tiek neteisÄtas faktinis jo valdytojas atsako be kaltÄs. NagrinÄjamoje byloje civilinÄ atsakovÄ transporto priemonÄs savininkÄ A. K. savo valia perdavÄ automobilį teisÄtam valdytojui A. M., o Å¡is trumpam laikui savo valia patikÄjo automobilį Ž. S., bÅ«tent Å¡is asmuo tapo transporto priemonÄs (didesnio pavojaus Å¡altinio) valdytoju. Kadangi nei civilinÄ atsakovÄ A.
K., nei civilinis atstovas A. M. žalÄ padariusio eismo įvykio metu nebuvo transporto priemonÄs valdytojai, vertinant galimybÄ jiems atsakyti už žalÄ turi bÅ«ti nustatytas jų atsakomybÄs teisinis pagrindas. CK 6.263 str. įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalÄ , padarytÄ asmens turtui, o įstatymų numatytais atvejais â ir neturtinÄ Å¾alÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.
Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinÄ atsakomybÄ â prievolÄ atlyginti žalÄ atsiranda dÄl neteisÄtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisÄtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisÄtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.8.5. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 2 d. (Eismo įvykio metu galiojusi 2014-06-26 įstatymo Nr. XII-970 redakcija) yra įtvirtinta imperatyvi teisÄs norma, pagal kuriÄ draudžiama vairuoti techniÅ¡kai netvarkingÄ , transporto priemonÄms keliamų techninių reikalavimų neatitinkanÄiÄ transporto priemonÄ.
PrieÅ¡ pradÄdamas važiuoti, motorinÄs transporto priemonÄs, traktoriaus, savaeigÄs maÅ¡inos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonÄ tvarkinga. AnalogiÅ¡ka teisÄs norma įtvirtinta VyriausybÄs 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų KET 15 p. TaÄiau, skirtingai nei neblaivių ar teisÄs vairuoti neturinÄių asmenų atveju (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 2 d., KET 15 p.), įstatymas nenumato, jog techniÅ¡kai netvarkingos ar nustatyta tvarka neapdraustos transporto priemonÄs perdavimas asmeniui kokiu nors bÅ«du pažeistų imperatyvias vieÅ¡osios teisÄs normas, ir leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog toks automobilio perdavimas civilinÄs atsakomybÄs požiÅ«riu yra laikytinas neteisÄtais veiksmais (CK 6.246 str. 1 d.).
AtvirkÅ¡Äiai â minÄti teisÄs aktai numato, jog pareiga įsitikinti, ar transporto priemonÄ tvarkinga, taip pat kelionÄs metu stebÄti transporto priemonÄs techninÄ bÅ«klÄ kyla vairuotojui prieÅ¡ pradedant vairuoti automobilį. Taigi, teisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju vien automobilio, kuriam neatlikta techninÄ apžiÅ«ra ir kuris neapdraustas įstatymų numatyta tvarka, perdavimas kitam asmeniui nelaikytinas neteisÄtu veiksmu, už jį atsakomybÄs nenumato ir teisÄs aktai.8.6.
Kartu pastebÄtina, jog civilinei atsakomybei kilti reikalingi ne tik neteisÄti veiksmai, taÄiau ir kitos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinÄs atsakomybÄs priežastinio ryÅ¡io sÄ lyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susijÄ su veiksmais, nelÄmusiais skolininko civilinÄ atsakomybÄ tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinÄs atsakomybÄs prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal CK 6.6 str. 3 d. preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolÄ yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.
IÅ¡ 2015-03-24 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rÄtas automobilis âMitsubishi Space Starâ ir nustatyta, kad visų ratų padangos žieminÄs, oro slÄgis yra, padangų protektoriaus gylis didesnis nei 5 mm. DarbinÄs stabdžių sistemos pažeidimo požymių nÄra. Artimųjų ir tolimųjų Å¡viesų žibintai Å¡vieÄia. Priekinio lango valytuvai, apipurÅ¡kimas veikia. Pastabdžius automobilį stabdžiai veikia, stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) suveikia (t. 1, b. l. 25â28).
IÅ¡ byloje esanÄios UAB â(duomenys neskelbtini)â techninÄs apžiÅ«ros rezultatų kortelÄs matyti, jog 2015-01-13 atliktoje techninÄje apžiÅ«roje (likus trims dienoms iki eismo įvykio) buvo nustatyta, kad blogai veikia stovÄjimo stabdis, neteisingai sureguliuotos artimosios Å¡viesos, neÅ¡vietÄ arba netinkamai Å¡vietÄ automobilio gabarito žibintai, nustatytas abiejų svirÄių Å¡arnyrų laisvumas (t. 1, b. l. 130). Å ie duomenys atskleidžia, jog automobilio darbinių stabdžių sistema buvo tvarkinga, be to, nors tinkamai nesureguliuoti, Å¡vietÄ priekiniai žibintai, todÄl darytina iÅ¡vada, jog eismo įvykis apÅ¡viestoje pÄsÄiųjų perÄjoje buvo nulemtas iÅ¡imtinai netinkamų vairuotojo veiksmų (pažeisto KET 30 p.), ir nelaikytina, jog bloga A.
K. priklausanÄio ir A. M. Ž. S. perduoto automobilio techninÄ bÅ«klÄ (nustatyti neatitikimai) buvo susijÄ priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais â R. S. žūtimi.8.7. TeisÄjų kolegijos vertinimu, remiantis byloje nustatytais duomenimis, nÄra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog dÄl įvykusio eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus, yra automobilio savininkÄs A. K. ir transporto priemonÄs valdymÄ Å½. S. perdavusio A. M. kaltÄs, ir kad jų veiksmai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu priežastiniu ryÅ¡iu susijÄ su atsiradusia žala, už kuriÄ jie (kaip padidinto pavojaus Å¡altinio savininkÄ ir faktinis automobilio valdytojas) turÄtų atsakyti solidariai kartu su eismo įvykio metu automobilį valdžiusiu Ž.
S.. IÅ¡ teismų praktikos matyti, jog solidari atsakomybÄ automobilį perdavusiam asmeniui kyla tuomet, kai automobilį perduodantis asmuo pažeidžia imperatyvias įstatyme numatytas pareigas â neperduoti automobilio neblaiviam (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-312-697/2016) ar teisÄs vairuoti neturinÄiam (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016) asmeniui, t. y. kai automobilio valdymas perduodamas įstatymo draudžiamam subjektui. Å iuo atveju automobilis buvo perduotas tinkamam subjektui (Ž. S. buvo blaivus ir turÄjo teisÄ vairuoti), bet perduodamas objektas (automobilis) neatitiko jam keliamų techninių reikalavimų.
TaÄiau, skirtingai nei neblaivių ar teisÄs vairuoti neturinÄių asmenų atveju, įstatyme nekeliamas reikalavimas neperduoti techniÅ¡kai netvarkingo automobilio, nes dÄl tokio automobilio eksploatavimo ir dalyvavimo su juo eisme kiekvienu atveju sprendžia ir prisiima atsakomybÄ pats vairuotojas, todÄl laikytina, jog tokį automobilį perdavÄs asmuo solidariai su jį vairavusiu asmeniu dÄl tokiu automobiliu padarytos žalos neatsako. Tokios praktikos, jog transporto priemonÄs savininkui perdavus techniÅ¡kai netvarkingÄ automobilį transporto priemonÄs valdytojui, kuris ir sukÄlÄ eismo įvykį, net jei eismo įvykis galÄjo bÅ«ti nulemtas automobilio techninÄs bÅ«klÄs, atsakomybÄ kyla vien eismo įvykį sukÄlusiam valdytojui (vairuotojui), nes bÅ«tent jis nesilaikÄ KET ir vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ automobilį, kai jį naudoti draudžia teisÄs aktai, ir dÄl jo kaltÄs įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala, laikosi ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas (kasacinÄ nutartis Nr. 3K-3-27/2013).
DÄl Å¡ių priežasÄių nukentÄjusiųjų pareikÅ¡ti ieÅ¡kininiai reikalavimai dÄl A. K. ir A. M. atmestini kaip nepagrįsti.8.8. Kartu pažymÄtina, jog nukentÄjusiųjų apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. K. ir A. M. kartu su Ž. S. turi solidariai atsakyti nukentÄjusiesiems dÄl eismo įvykio metu kilusios žalos, kadangi Ž. S. perduota transporto priemonÄ nebuvo apdrausta. TPVCAPDÄ® 13 str. 1 d. numato, jog nukentÄjÄs treÄiasis asmuo pretenzijÄ dÄl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (toliau â kaltininkas), tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybÄs narÄs ar užsienio valstybÄs draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinÄ atsakomybÄ (toliau â atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinÄti arba â Å¡io įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais â Biurui ar Biuro atstovui.
Taigi įstatymas nenumato galimybÄs nukentÄjusiam asmeniui dÄl žalos atlyginimo kreiptis į automobilio savininkÄ dÄl padarytos žalos atlyginimo vien dÄl tos priežasties, jog Å¡is pažeidÄ pareigÄ apdrausti automobilį įstatyme numatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimÄ dÄl atsakomybÄs taikymo, kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi fiziniai asmenys iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atgrÄžtinis draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDÄ® 17 str. 1 d. 1 p. suponuoja dviejų skolininkų solidariÄ jÄ atsakomybÄ: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDÄ® 4 str. 2 d. nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinÄ atsakomybÄ valdant atitinkamÄ transporto priemonÄ (LAT nutartis Nr. 3K-3-55-378/2016).
TPVCAPDÄ® 23 str. 1 d. draudikų biurui suteikta teisÄ reikalauti visos iÅ¡mokos, sumokÄtos tretiesiems asmenims, už žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone, tiek iÅ¡ asmens, atsakingo už žalos padarymÄ , tiek iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartį (LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos nutartis Nr. 3K-7-300/2010). Taigi automobilio savininko atsakomybÄ atsiranda ne dÄl žalos padarymo neapdraustu automobiliu, bet dÄl to, kad neįvykdÄ Ä¯statymo imperatyvo ir pažeidÄ draudžiamÄ jÄ Ä¯statymo normÄ , ir atsakomybÄ kyla ne prieÅ¡ nukentÄjusįjį asmenį, bet prieÅ¡ BiurÄ (Biuras įgyja atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ Ä¯ automobilio neapdraudusį jo savininkÄ ).
Tokiu atveju atsakovų solidarioji atsakomybÄ atsiranda ne iÅ¡ CK 6.279 straipsnio normos, nustatanÄios atsakomybÄ už kelių asmenų bendrai padarytÄ Å¾alÄ , bet iÅ¡ TPVCAPDÄ®. TodÄl Å¡iuo atveju Biuras galÄs civiline tvarka (nes regresiniai ieÅ¡kiniai baudžiamajame procese nenagrinÄjami (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-269/2014) pareikÅ¡ti atgrÄžtinį reikalavimÄ atsakingiems asmenims, taÄiau nÄra pagrindo konstatuoti, jog dÄl eismo įvykio metu padarytos žalos nukentÄjÄ asmenys turi teisÄ reikalauti žalos ne tik iÅ¡ TPVCAPDÄ® 13 str. 1 d. nurodytų asmenų (kaltininko ir Biuro), bet ir iÅ¡ automobilio savininko.
DÄl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro kaip civilinio atsakovo9. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau â Biuras) apeliaciniu skundu praÅ¡o Biurui pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius atmesti, nes ieÅ¡kinys dÄl žalos gali bÅ«ti pareikÅ¡tas tik atsakingam draudikui ar Biurui, o ne atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui (LAT nutarties Nr. 3K-7-43-706/2016, 56 punktas). TaÄiau teisÄjų kolegija negali sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu. 9.1.
Visų pirma pažymÄtina, jog Biuro apeliaciniame skunde nurodomoje kasacinÄje nutartyje Nr. 3K-7-43-706/2016 ir akcentuojamuose jos 56 ir 64 p. buvo sprendžiamas klausimas dÄl pretenzijos pareiÅ¡kimo ir ieÅ¡kinio senaties terminų skaiÄiavimo nukentÄjusio asmens draudikui, subrogacijos pagrindu įgijusiam reikalavimo teisÄ atsakingam draudikui ir dÄl eismo įvykio kaltininko atsakomybÄs nukentÄjusio asmens draudikui, reiÅ¡kianÄiam subrogacinį reikalavimÄ . Tuo tarpu Å¡ioje byloje sprendžiamas tinkamo civilinio atsakovo dÄl padarytos žalos nustatymo (o ne dÄl draudÄjo teisių į žalos atlyginimÄ perÄjimo draudikui) klausimas, taigi nagrinÄjamos bylos ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nurodytos bylos aplinkybÄs iÅ¡ esmÄs skiriasi, todÄl apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkÄs teismas nukrypo nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, atmestinas.9.2.
Biuro teiginiai, kad pagal TPVCAPDÄ® 12-19 straipsnių nuostatas eismo įvykio metu nukentÄjÄ asmenys gali pasinaudoti alternatyva (t. y. turi diskrecijÄ ) gauti draudimo iÅ¡mokÄ arba iÅ¡ Biuro, arba reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ jÄ padariusių asmenų, yra neteisingi. Tokios pozicijos baudžiamosiose bylose laikosi ir kasacinis teismas (nutartis Nr. 2K-166-139/2016). BPK 109 str. inter alia numato, jog asmuo, dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs turtinÄs ar neturtinÄs žalos, turi teisÄ baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.
BPK 111 str. 1 d. numato, jog civiliniais atsakovais gali bÅ«ti tÄvai, globÄjai, rÅ«pintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonÄs, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytÄ Å¾alÄ . Asmuo įtraukiamas į bylÄ kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro nutarimu, teisÄjo ar teismo nutartimi. Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinÄjamas pagal BPK nuostatas, taÄiau, kai nagrinÄjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 112 str. 1 d., 113 str.).9.3.
Pagal TPVCAPDÄ® 13 str. 1 d. nukentÄjÄs treÄiasis asmuo pretenzijÄ dÄl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (toliau â kaltininkas), tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybÄs narÄs ar užsienio valstybÄs draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinÄ atsakomybÄ (toliau â atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinÄti arba â Å¡io įstatymo 17 ir 18 str. nurodytais atvejais â Biurui ar Biuro atstovui. Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentÄjusio asmens teisÄ kreiptis dÄl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytÄ subjektÄ .
EiliÅ¡kumo, iÅ¡ ko pirmiausia nukentÄjÄs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, Å¡ioje normoje nenustatyta. Ä®statymo 13 str. 1 d. nuostatos ânukentÄjÄs treÄiasis asmuo pretenzijÄ dÄl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (toliau â kaltininkas)â sÄ voka pretenzija aiÅ¡kintina kaip nukentÄjusio asmens teisÄ pasirinkti įstatymo 13 str. 1 d. nurodytÄ subjektÄ , kuris turi atlyginti žalÄ . SÄ voka âpretenzijaâ teisine turinio prasme gali reikÅ¡ti: kreditoriaus, pirkÄjo, užsakovo, kliento ir kito asmens kreipimÄ si sumokÄti skolÄ , atlyginti žalÄ , paÅ¡alinti prekÄs ar darbų trÅ«kumus ir kt. pareiÅ¡kimÄ (pvz., CK 2.162, 2,185, 6.321, 6.424 ir kt. str., CPK 749 str.); privalomÄ pretenzijų pareiÅ¡kimÄ prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ (pvz., CK 6.821 str.).
Ä®statymo 13 str. 1 d. nenurodyta, kad pretenzijos pareiÅ¡kimas dÄl žalos atlyginimo yra kaip privalomas pretenzijos pareiÅ¡kimas prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ . MinÄta, kad Ä®statymo 13 str. 1 d. sÄ vokos âpretenzijaâ vartojimas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip nukentÄjusio asmens pareigos nustatymas dÄl žalos atlyginimo kreiptis į draudikÄ . Å i sÄ voka taip pat negali bÅ«ti aiÅ¡kinama ir kaip nustatyta privaloma iÅ¡ankstinÄ ginÄo sprendimo ne teisme procedÅ«ra. Taigi Ä®statymo 13 str. 1 d. nukentÄjusiam asmeniui nustatyta teisÄ reikÅ¡ti pretenzijÄ dÄl padarytos žalos pasirinktinai vienam iÅ¡ joje nurodytam subjektui aiÅ¡kintina ir kaip nukentÄjusio asmens teisÄ teisme reikÅ¡ti ieÅ¡kinį eismo įvykio kaltininkui dÄl žalos atlyginimo. 9.4.
Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dÄl transporto priemonÄs poveikio per eismo įvykį nukentÄjusių treÄiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimÄ apsaugos sistema, pagal kuriÄ atsiradus transporto priemonÄs valdytojo civilinei atsakomybei dÄl žalos nukentÄjusiajam treÄiajam asmeniui, žalos atlyginimo iÅ¡mokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonÄs valdytojo civilinÄ atsakomybÄ dÄl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustÄ ar neapdraustÄ transporto priemonÄ, o ta aplinkybÄ, kad nukentÄjusieji dÄl žalos atlyginimo pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį tiek kaltininkui, tiek Biurui, nepanaikina Biuro pareigos atlyginti žalÄ .
Pagal TPVCAPDÄ® 17 str. 1 p. Biuras moka iÅ¡mokÄ dÄl per eismo įvykį padarytos žalos nukentÄjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarÄ Å¾alÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonÄ ir dÄl žalos padarymo atsiranda transporto priemonÄs valdytojo civilinÄ atsakomybÄ. Tai reiÅ¡kia, jog Biuras tokiu atveju yra BPK 111 str. numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytÄ Å¾alÄ . IÅ¡ to, kas iÅ¡vardyta, matyti, jog nepaisant to, kad nukentÄjusieji pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį tiek eismo įvykio kaltininkui, tiek ir Biurui (kaip solidariems atsakovams), Å¡iuo atveju, teismo nuomone, bÅ«tent Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra tinkamas civilinis atsakovas byloje, kuriam kyla įstatyme numatyta pareiga atlyginti neapdrausto automobilio vairuotojo padarytÄ Å¾alÄ (neperžengiant TPVCAPDÄ® 11 str. 1 d. 3 p. numatytų ribų).
Kaip minÄta anksÄiau, atlyginÄs žalÄ nukentÄjusiesiems, draudikų biuras turÄs teisÄ pareikÅ¡ti atgrÄžtinį reikalavimÄ tiek asmeniui, atsakingam už eismo įvykį, tiek TPVCAPDÄ® 4 str. 2 d. nurodytam asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinÄ atsakomybÄ valdant atitinkamÄ transporto priemonÄ. 9.5. Kadangi byloje Draudikų biuras pripažintas civiliniu atsakovu, jis, užtikrindamas nukentÄjusiesiems padarytos žalos apsaugÄ , nes kaltininkas vairavo neapdraustÄ automobilį, kuriuo padarytas eismo įvykis, yra prilyginamas draudikui, kuriam kyla pareiga atlyginti kilusiÄ Å¾alÄ .
Tai reiÅ¡kia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs taisykles, o pagal teisÄs normas, reglamentuojanÄias draudimo santykius, tai yra pagal Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymÄ (CK 6.254, 6.987 str.). Bendra taisyklÄ yra ta, kad draudikui visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todÄl jeigu padarytos žalos visiÅ¡kai nepadengia nukentÄjusiajam (ieÅ¡kovui) iÅ¡mokÄta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ Å¾alos dalį privalo atlyginti žalÄ padarÄs ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (kasacinÄs nutartys 2K-213-489/2015, 2K-280/2014, 2K-149/2013, 2K-86/2012 ir kt.).9.6.
Byloje yra pareikÅ¡ti ir civilinių ieÅ¡kovų KlaipÄdos teritorinÄs ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyriaus civiliniai ieÅ¡kiniai dÄl Ž. S. veika padarytos žalos atlyginimo. Teismų praktikoje nustatyta, jog įgyvendindamas iÅ¡mokų mokÄjimo eismo įvykių metu nukentÄjusiems asmenims pareigÄ , Biuras vykdo vieÅ¡Ä jÄ socialinÄs apsaugos funkcijÄ ir Å¡ia apimtimi yra horizontalaus funkcinio lygmens socialinÄs apsaugos partneris socialinio draudimo įstaigoms.
Toks Biuro teisinÄs padÄties vertinimas ir Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. įtvirtintos nuostatos, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos tais atvejais, kai sužalojama sveikata ar atimama gyvybÄ, ir įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo paÅ¡alpa įskaitomos į atlygintinos pagal šį įstatymÄ Å¾alos dydį, taip pat Å¡ioje teisÄs normoje įtvirtintos nuostatos, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokÄjusios socialinio draudimo įstaigos teisÄs aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisÄ Ä¯ atsakingÄ draudikÄ , o kai tokio nÄra - į žalÄ padariusį asmenį, bei nuostata, jog Biuras turi teisÄ reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdÄs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dÄl padarytos žalos iÅ¡mokÄtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokÄta pagal Å¡io Ä®statymo 17 str. 1 d. 1 p. (Ä®statymo 23 str. 1 d.) suponuoja, kad iÅ¡ įstatymų kilusi socialinio draudimo įstaigos regreso teisÄ neapima atgrÄžtinio reikalavimo teisÄs į BiurÄ .
Toks įstatyminis reglamentavimas reiÅ¡kia tai, jog nagrinÄjamoje byloje tiek ValstybinÄ ligonių kasa, kaip institucija, vykdanti privalomÄ jį sveikatos draudimÄ (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 str., 9 str.), tiek ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kaip institucija, organizuojanti socialinį draudimÄ (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 str., 34 str.), neturi regreso teisÄs į Draudikų biurÄ , kuris ir nepripažintinas atsakovu dÄl Ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių dÄl žalos atlyginimo.
Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinÄs nutartys Nr. 3K-3-198/2009, 2K-633/2013). Remdamasi iÅ¡vardytu, teisÄjų kolegija konstatuoja, jog civiliniams ieÅ¡kovams KlaipÄdos teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyriui pripažintina teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinių patenkinimÄ tik iÅ¡ nuteistojo Ž. S.. DÄl priteistų sumų paskirstymo 10. Å iuo nuosprendžiu nustatyta, jog Ž. S. nusikalstama veika buvo padaryta 5354,46 Eur turtinÄs ir 47000 Eur neturtinÄs žalos:
ŽalaŽalos dydisNukentÄjusysis1.TurtinÄ (kelionÄs, gydymo, laidojimo iÅ¡laidos)2069,5Z. S.2.TurtinÄ (negautos pajamos)1500Z. S.3.TurtinÄ (kelionÄs iÅ¡laidos)1784,96N. K.4.NeturtinÄ10000Z. S.5.NeturtinÄ15000G. S.6.NeturtinÄ15000L. S.7.NeturtinÄ7000N. K. 10.1. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Ž. S. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinÄjimo pirmos instancijos teisme metu atlygino dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos nukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams: DataSumaGavÄjasMokÄjimo paskirtisBylos lapas2015-01-29210Z.
S.R. S. gydymuit. 2, b. l. 922015-02-10230Z. S.R. S. gydymuit. 2, b. l. 932015-02-183000Z. S.R. S. laidotuvÄmst. 2, b. l. 942015-03-22150Z. S.Žalos atlyginimui dÄl R. S. mirtiest. 2, b. l. 952015-04-08300Z. S.Žalos atlyginimui dÄl R. S. mirtiest. 2, b. l. 962015-05-12300Z. S.Žalos atlyginimui dÄl R. S. mirtiest. 2, b. l. 972015-06-09250Z. S.Žalos atlyginimui dÄl R. S. mirtiest. 2, b. l. 982015-07-08250Z. S.Žalos atlyginimui dÄl R. S. mirtiest. 2, b. l. 992015-08-14250Z. S.Žalos atlyginimui dÄl R. S. mirtiest. 2, b. l. 1002015-09-09250Z.
S.Žalos atlyginimui dÄl R. S. mirtiest. 2, b. l. 1012015-10-09250Z. S.Žalos atlyginimui dÄl R. S. mirtiest. 2, b. l. 1022015-11-06250Z. S.Žalos atlyginimui dÄl R. S. mirtiest. 2, b. l. 1032015-12-07250Z. S.Žalos atlyginimui dÄl R. S. mirtiest. 2, b. l. 1382016-01-12200Z. S.Žalos atlyginimui dÄl R. S. mirtiest. 3, b. l. 1892016-03-18200Z. S.Žalos atlyginimui dÄl R. S. mirtiest. 3, b. l. 190VISO6340 DataSumaGavÄjasMokÄjimo paskirtisBylos lapas2016-04-27200N. K.Žalos atlyginimui dÄl R. S. mirtiest. 4, b. l. 452016-05-10200N.
K.Žalos atlyginimui dÄl R. S. mirtiest. 4, b. l. 68VISO400 DataSumaGavÄjasMokÄjimo paskirtisBylos lapas2016-05-13100ValstybinÄ ligonių kasaUž R. S. gydymÄ t. 4, b. l. 692016-05-13100VSDFV KlaipÄdos skyriusÄ®mokos kodas: 282t. 4, b. l. 70VISO200 10.2.TPVCAPDÄ® 11 str. numatyta, jog civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo suma dÄl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentÄjusių treÄiųjų asmenų, yra 5000000 eurų dÄl žalos asmeniui (iÅ¡ jų 5000 eurų dÄl neturtinÄs žalos) ir 1000000 eurų dÄl žalos turtui.
Pagal TPVCAPDÄ® 21 str. 3 d. Biuras nemoka iÅ¡mokos nukentÄjusiajam treÄiajam asmeniui, jeigu žalÄ atlygina kaltininkas. Nuosprendžiu nustatyta, jog Z. S. iÅ¡laidos, susidariusios dÄl jo vykimo namo, dÄl R. S. gydymo ir laidotuvių sudaro 2069,5 Eur, tuo tarpu konkreÄiai Å¡ioms iÅ¡laidoms atlyginti Ž. S. sumokÄta suma siekia 3440 Eur (2015-01-29, 2015-02-10, 2015-02-18 mokÄjimai). TodÄl laikytina, jog Å¡iuo metu Ž. S. yra atlyginÄs Å¡ias nukentÄjusiojo Z. S. patirtas iÅ¡laidas (tai matyti ir iÅ¡ patikslintų civilinių ieÅ¡kinių, kuriuose reikalavimas atlyginti laidojimo ir gydimo iÅ¡laidas nebekeliamas).
Likusi (1370,5 Eur) Ž. S. Z. S. sumokÄta suma turtinei žalai padengti (laidotuvÄms ir gydimo iÅ¡laidoms), panaudotina padengti likusiai Z. S. patirtai turtinei žalai atlyginti â 1500 Eur (negautos pajamos), todÄl nustatytina, jog Z. S. patirta ir Ž. S. neatlyginta turtinÄ Å¾ala sudaro 129,5 Eur (1500-1370,5), kuri priteistina iÅ¡ Draudikų biuro. IÅ¡ Draudikų biuro taip pat priteistina visa N. K. patirta turtinÄ Å¾ala â 1784,96 Eur, nes jos Ž. S. neatlygino. 10.3. Analizuojant Ž. S. mokÄjimus nukentÄjusiajam Z.
S. nuo 2015-03-22 iki 2016-03-18 (viso 12 įmokų) ir nukentÄjusiajai N. K. (2 įmokos) matyti, jog Å¡ių mokÄjimų paskirtyje nebenurodoma konkreti kaltininko atlyginama nukentÄjusiųjų patirta žala, nurodant, kad mokÄjimas skirtas âŽalos atlyginimui dÄl R. S. mirtiesâ. TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog iki tol atlikdamas mokÄjimus Ž. S. nurodÄ konkreÄiÄ savo veiksmais padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ , kuriai atlyginti skirtos jo įmokos, į tai, jog jos pradÄtos mokÄti po R.
S. mirties, nukentÄjusiesiems jau nebepatiriant civiliniuose ieÅ¡kiniuose nurodomos turtinÄs žalos, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iais mokÄjimais Ž. S. siekÄ atlyginti dalį nukentÄjusiųjų (viso 2900 Eur Z. S. ir 400 Eur N. K.) patirtos neturtinÄs žalos. Atsižvelgiant į tai, Å¡iomis sumomis mažinama N. K. ir Z. S. iÅ¡ Ž. S. priteistina neturtinÄ Å¾ala.10.4. Kaip jau minÄta pagal TPVCAPDÄ® 11 str. iÅ¡ Biuro neturtinÄs žalos atlyginimui gali bÅ«ti priteista maksimaliai 5000 Eur, o nustatyti neturtinÄs žalos dydžiai skiriasi, todÄl visiems keturiems nukentÄjusiesiems (Z.
S., G. S., L. S. ir N. K.) neturtinÄ Å¾ala iÅ¡ abiejų civilinių atsakovų (Ž. S. ir Draudikų biuro), proporcingai visiems nukentÄjusiesiems priteistų sumų dydžiui ir nevirÅ¡ijant įstatyme nustatytos maksimalios neturtinÄs žalos sumos Biurui, priteisiama: nukentÄjusiajai G. S. iÅ¡ Biuro priteisiama 15/47 dalis iÅ¡ 5000 eurų maksimalios galimos iÅ¡mokÄti draudimo sumos neturtinÄs žalos (1595,74 Eur); nukentÄjusiajai L. S. iÅ¡ Biuro priteisiama 15/47 dalis iÅ¡ 5000 eurų maksimalios galimos iÅ¡mokÄti draudimo sumos neturtinÄs žalos (1595,74 Eur); nukentÄjusiajam Z.
S. iÅ¡ Biuro priteisiama 10/47 dalis iÅ¡ 5000 eurų maksimalios galimos iÅ¡mokÄti draudimo sumos neturtinÄs žalos (1063,83 Eur); nukentÄjusiajai N. K. iÅ¡ Draudikų biuro priteisiama 7/47 dalis iÅ¡ 5000 eurų maksimalios galimos iÅ¡mokÄti draudimo sumos neturtinÄs žalos (744,69 Eur). Likusi neturtinÄs žalos atlyginimo dalis nukentÄjusiesiems (G. S. â 13404,26 Eur (15000â1595,74); L. S. â 13404,26 Eur (15000â1595,74); Z. S. â 6036,17 Eur (10000â1063,83â2900); N. K.
â 5855,31 Eur (7000â744,69â400) priteisiama iÅ¡ kaltininko Ž. S.. DÄl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ 11. BK 40 str. numato galimybÄ asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , jeigu yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos:
1) asmuo pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 str. 2 d. įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas. TaÄiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ yra galimas nustaÄius ne tik BK 40 str. 2 d., bet taip pat ir apsvarsÄius BK 40 str. 1 bei 3 d. esanÄias sÄ lygas.
Net ir nustaÄius visas BK 40 str. nurodytas formalias sÄ lygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsisprÄsti tiek dÄl asmens atleidimo, tiek ir dÄl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ . Tai yra teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turÄs teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-445-489/2016).11.1.
Pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl Ž. S. atleidimo pagal laidavimÄ nustatÄ, jog Ž. S. padarÄ neatsargų nusikaltimÄ nusikalstamo nerÅ«pestingumo forma, po nusikalstamos veikos jis ÄmÄsi visų įmanomų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta skaudžių padarinių, kad kaltinamasis jauno amžiaus, neteistas, turi nuolatinį darbÄ ir darbdavio charakterizuojamas kaip atsakingas, kruopÅ¡tus, sÄ Å¾iningai ir kokybiÅ¡kai savo darbÄ atliekantis, bendradarbių mÄgstamas ir gerbiamas darbuotojas, jog praeityje kaltinamasis baustas administracine tvarka 12 kartų, taÄiau tai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Å¡is įvykis yra dÄsningas, nulemtas Ž.
S. neatsakingo elgesio rezultatas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgÄ Ä¯ byloje nustatytas dvi Ž. S. atsakomybÄ lengvinanÄias aplinkybes ir atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių nebuvimÄ , į kaltinamojo elgesį po eismo įvykio, todÄl padarÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamÄ jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atlygins nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija negali sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu aplinkybių vertinimu.11.2.
BK 40 str. 2 d. 3 p. nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybÄs asmuo turi visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atlyginti ir paÅ¡alinti žalÄ , jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti jÄ atlyginti, o Å¡io straipsnio 4 p. numato, kad turi bÅ«ti nustatyti faktai ir aplinkybÄs, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ . Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ priÄmimo turi bÅ«ti iÅ¡sprÄstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiÅ¡kus kaltininko ir nukentÄjusiojo susitarimas dÄl tokio atlyginimo dydžio ir bÅ«do ateityje, ir turi bÅ«ti prielaidos pagrįstam manymui, jog kaltininko padaryta žala bus visiÅ¡kai atlyginta. 11.3.
IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Ž. S. dirba UAB â(duomenys neskelbtini)â, kur per mÄnesį uždirba apie 800 Eur (t. 2, b. l. 89). IÅ¡ pateiktos Ž. S. 2016 m. kovo mÄn. pajamų-iÅ¡laidų lentelÄs matyti, jog jo darbo užmokesÄio užtenka nukentÄjusiesiems sumokÄti iki 200 Eur per mÄnesį (t. 3, b. l. 198â199). Tai, jog brolio finansinÄ padÄtis yra sunki, kad jam sunku gauti daugiau pajamų, duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu nurodÄ ir Ž. S. sesuo V.
M. (t. 4, b. l. 38). IÅ¡ byloje esanÄios priminimo pažymos matyti, jog Ž. S. ne visuomet laiku sumoka už komunalinius patarnavimus (t. 4, b. l. 43). Be to, nors po eismo įvykio Ž. S. atlygino dalį nukentÄjusiesiems padarytos žalos, dalį Å¡ių pinigų jis pasiskolino iÅ¡ A. R. (t. 2, b. l. 128). Taip pat paminÄtina, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Ž. S. dar 2013-05-05 pasiskolino 6661,26 Eur iÅ¡ V. G., ir iki 2016-02-07 buvo negražinÄs 2884,88 Eur, t. y. vÄlavo vykdyti savo finansinius įsipareigojimus (t. 2, b. l. 104, t. 3, b. l. 196).
Å iuo nuosprendžiu nustatyta, jog Ž. S. savo nusikalstama veika nukentÄjusiesiems padarÄ neturtinÄs žalos, įvertintos 47000 Eur, iÅ¡ kurių 38670 Eur atlyginimas priteistas iÅ¡ Ž. S. (3330 Eur Ž. S. jau atlygino, o 5000 Eur priteista iÅ¡ Biuro). Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civiline tvarka perduoti nagrinÄti byloje Ž. S. pareikÅ¡ti KlaipÄdos teritorinÄs ligonių kasos (3595,29 Eur) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyriaus (47368,83 Eur) civiliniai ieÅ¡kiniai, už bendrÄ 50964,12 Eur sumÄ (iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Ž.
S. Å¡iems civiliniams ieÅ¡kovams atlygino tik po 100 Eur). IÅ¡ to, kas iÅ¡vardyta, matyti, jog Ž. S. finansinÄ situacija yra sudÄtinga, nors jis ir turi nuolatinį darbÄ , taÄiau neturi santaupų, yra įsiskolinÄs kitiems asmenims, todÄl atsižvelgiant į Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ Ž. S. priteisto neturtinÄs žalos atlyginimo nukentÄjusiesiems dydį, taip pat į Ž. S. pareikÅ¡tų civiline tvarka perduotų nagrinÄti civilinių ieÅ¡kinių dydžius, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo metu nÄra prielaidų pagrįstam manymui, jog kaltininko padaryta žala bus visiÅ¡kai atlyginta, t. y. nÄra BK 40 str. 2 d. 4 p. numatyto pagrindo.11.4.
Be to, pagal BK 40 str. 1 ir 3 d. laiduotoju gali bÅ«ti tik teismo pasitikÄjimo verti asmenys, pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį turintys galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Pagal teismų praktikÄ iÅ¡vadas apie laiduotojo tinkamumÄ teismas gali daryti įvertinÄs laiduotojÄ apibÅ«dinanÄių savybių visumÄ : jo asmenines savybes, veiklos pobÅ«dį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinÄn atsakomybÄn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, kad Å¡is ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011, 2Kâ86-895/2015).
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. M. kaip laiduotojos savybes, atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad ji neteista, augina dukrÄ , dirba UAB â(duomenys neskelbtini)â, darbdavio charakterizuojama teigiamai, ir remdamasis tuo padarÄ iÅ¡vadÄ , jog ji yra verta teismo pasitikÄjimo, nes neigiamai V. M. charakterizuojanÄių duomenų byloje nÄra. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija negali sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. NagrinÄjamu atveju Ž. S. vairuodamas transporto priemonÄ padarÄ neatsargų nusikaltimÄ nusikalstamo nerÅ«pestingumo kaltÄs forma, todÄl akivaizdu, jog tinkamu ir galinÄiu daryti teigiamÄ poveikį nuteistajam laikytinas toks laiduotojas, kuris pats bÅ«tų itin rÅ«pestingas ir atidus, laikytųsi teisÄs reglamentuojamų ir visuomenÄje priimtų taisyklių, t. y. rodytų tinkamÄ pavyzdį nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleistam asmeniui.
Duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu V. M. nurodÄ, kad kai jos brolis Ž. S. papraÅ¡Ä paskolinti jam automobilį, vyras buvo jai sakÄs, kad automobilis dar ne visai sutvarkytas, bet ji broliui nesakÄ nieko. Kad automobiliu negalima važiuoti, sužinojo iÅ¡vakarÄse, bet broliui nepaskambino, kodÄl taip pasielgÄ, pasakyti negali (t. 4, b. l. 38). Å ie duomenys atskleidžia, kad Ž. S. sesuo pati nÄra pakankamai atsakinga, net ir žinodama, jog jos broliui perduotas automobilis, kuriuo negalima dalyvauti eisme, jo neįspÄjo, ir taip pat elgÄsi lengvabÅ«diÅ¡kai ir nerÅ«pestingai. 11.5.
Nors duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu V. M. nurodÄ, kad jÄ su broliu sieja artimi santykiai, jie laisvalaikį dažnai leidžia kartu, ir ji yra autoritetas jam, taÄiau byloje nenustatyta, jog ji, pasinaudodama savo autoritetu, savo pavyzdingu elgesiu galÄtų teigiamai paveikti Ž. S.. Akivaizdu, jog V. M. pademonstruotas aplaidus požiÅ«ris į eismo saugÄ , į Kelių eismo taisyklių laikymÄ si rodo, kad dÄl tokių asmeninių savybių ji negalÄs daryti teigiamos įtakos nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui taip, kad Å¡is ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Kita vertus, nors V. M. pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad artimai bendrauja su broliu, o pati bÅ«dama ekonomiÅ¡ka jam pataria, kaip Å«kiÅ¡kai tvarkytis, ji atskleidÄ, kad iki įvykio nežinojo visų jo skolų, finansinių įsipareigojimų, nežinojo apie tai, kad jis buvo pasiraÅ¡Äs vekselį, nes smulkmenų neklausinÄja ir ataskaitų nereikalauja (t. 4, b. l. 38), o tai verÄia pagrįstai abejoti, ar V. M. apskritai turi pakankamai žinių apie savo brolį ir jo gyvenimo aplinkybes, ar suaugusiam broliui svarbi jos nuomonÄ, ar jis paiso jos autoriteto ir ar pati V.
M., iÅ¡laikydama atstumÄ ir brolio neklausinÄdama smulkmenų ir laidavimo laikotarpiu, nepraÅ¡ydama ataskaitų apie Ž. S. gyvenimÄ ir jame vykstanÄius pokyÄius, galÄs teigiamai koreguoti jo elgesį. IÅ¡ to, kas iÅ¡vardyta, matyti, jog byloje nenustatyta, kad V. M. galÄtų bÅ«ti laikoma teismo pasitikÄjimo vertu asmeniu, kuris pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį turi galimybÄ daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, todÄl darytina iÅ¡vada, jog nenustatyta ir BK 40 str. 1 ir 3 d. numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs sÄ lyga.11.6.
NenustaÄiusi BK 40 str. 1 ir 3 d., bei 2 d. 4 p. numatytų sÄ lygų, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Ž. S. taikÄ BK 40 str. nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleido pagal laidavimÄ bei baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukÄ. Nuosprendis, priimtas Ž. S., naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 3 p.). DÄl bausmÄs skyrimo 12. NustaÄius, kad Ž. S. nepagrįstai buvo pritaikytos BK 40 str. nuostatos, sprendžiamas bausmÄs skyrimo klausimas.12.1.
BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokiÄ bausmÄ, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmÄ ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į:
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltÄs formÄ ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;
5) kaltininko asmenybÄ;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;
7) atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes. Be Å¡ių aplinkybių teismas, skirdamas bausmÄ, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybÄs, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmÄ turi bÅ«ti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmÄs taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmÄs, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmÄ, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmÄs tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidÄjo asmenybÄ, nÄra per griežta. Teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl kaltininko asmenybÄs pavojingumo bei jam taikytinos bausmÄs rūšies, dydžio, laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymo atidÄjimo ir kitų su bausmÄs paskyrimu susijusių klausimų, turi ypaÄ atkreipti dÄmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dÄl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosÄius aplinkybÄms, ar kaltininko antivisuomeninÄs nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenÄs, gali kilti grÄsmÄ visuomenÄs, jos narių saugumui ir pan. (kasacinÄ nutartis Nr. 2A-7-6/2013).12.2.
Skirdama bausmÄ Å½. S. kolegija vadovaujasi minÄtais BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmÄs skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybÄ, į bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Ž. S. atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dÄl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Å i aplinkybÄ neginÄijama ir nukentÄjusiųjų apeliaciniu skundu.
TaÄiau teisÄjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybÄ, jog Ž. S. Å¡iuo metu nÄra atlyginÄs savo veika padarytos žalos, todÄl sprendžia, jog nÄra pagrindo konstatuoti Ž. S. veikoje buvus dar vienÄ jo atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, kad jis savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ nustatoma tada, kai kaltininkas savo noru pats ar jo valia kiti asmenys nukentÄjusiajam atlygina visÄ Å¾alÄ (t. y. tiek turtinÄ, tiek neturtinÄ) iki teismo nuosprendžio priÄmimo, o jį apskundus â iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme.
Teismas, vadovaudamasis BK 59 str. 2 d. ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , taÄiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentÄjusiesiems tikÄtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį â nuoÅ¡irdžios (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-476/2010, 2K-379/2010, 2K-579/2010 ir kt.).
IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Ž. S. yra atlyginÄs tik nedidelÄ jo padarytos žalos dalį, be to, Å¡iuo nuosprendžiu nustatyta, jog dÄl didelio žalos (turtinÄs ir neturtinÄs) dydžio apskritai kyla abejonÄ, ar jis sugebÄs jÄ atlyginti (tai viena iÅ¡ aplinkybių, dÄl kurių apeliacinÄs instancijos teismas neatleidžia Ž. S. nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ ), todÄl darytina iÅ¡vada, kad surinkti ir iÅ¡tirti duomenys neleidžia pripažinti Ž. S. veikoje buvus dar vienÄ jo atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ â kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Tai, jog Ž. S. atlygino nedidelÄ dalį žalos, gali bÅ«ti laikoma tik jo prisipažinimÄ dÄl padarytos veikos ir gailÄjimÄ si patvirtinanÄia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taÄiau ne savarankiÅ¡ka atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe .12.4. Skiriant bausmÄ atsižvelgtina į tai, kad savo veiksmais Ž. S. Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidÄ Kelių eismo taisykles, t. y. tamsiu paros metu, esant blogoms oro sÄ lygoms, artÄdamas prie nereguliuojamos pÄsÄiųjų perÄjos, neįsitikino, kad pÄsÄiųjų perÄjoje nÄra pÄsÄiųjų, ir tokiu bÅ«du partrenkÄ pÄsÄiÄ jÄ R.
S.. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Ž. S. eismo įvykį sukÄlÄ turÄdamas galiojanÄiÄ administracinÄ nuobaudÄ už greiÄio virÅ¡ijimÄ , prieÅ¡ tai už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas net 10 kartų. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, jog eismo įvykio metu Ž. S. vairavo neįregistruotÄ VÄ® â(duomenys neskelbtini)â, be valstybinÄs techninÄs apžiÅ«ros, neapdraustÄ savininkų ir valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu, daugiau kaip prieÅ¡ 1,5 metų pasibaigus iÅ¡duotų laikinų valstybinių numerių galiojimo laikui automobilį, tai rodo, jog Ž.
S. sÄ moningai sistemingai pažeidinÄja Kelių eismo taisykles, nepaiso nei kelių transporto eismo saugumo, nei transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, ir kelyje elgiasi nerÅ«pestingai. IÅ¡vardytos aplinkybÄs atskleidžia, jog nors Ž. S. praeityje padaryti pažeidimai nÄra itin Å¡iurkÅ¡tÅ«s (greiÄio virÅ¡ijimas (2005-05-25, 2008-07-02, 2009-02-17, 2012-09-07, 2014-09-05), kalbÄjimas telefonu be laisvų rankų įrangos (2009-08-20, 2012-06-03, 2013-01-17), eismo įvykio sukÄlimas (2006-02-14), važiavimas be saugos diržų (2010-01-26), automobilio statymas netinkamoje vietoje (2007-06-19, 2015-03-22), posÅ«kio signalo nerodymas (2013-01-17), taÄiau jie daromi nuolat ir sistemingai, o tai rodo, jog Ž.
S. yra linkÄs pažeidinÄti KET, taip keldamas realiÄ grÄsmÄ kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, ir Å¡is jo padarytas KET pažeidimas, nulÄmÄs R. S. mirtį nebuvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime. TeisÄjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Ž. S. darbovietÄs ir bendradarbių charakterizuojamas teigiamai (atsakingas, kruopÅ¡tus, sÄ Å¾iningai ir kokybiÅ¡kai savo darbÄ atliekantis, bendradarbių mÄgstamas ir gerbiamas darbuotojas), jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, po nusikalstamos veikos Ž.
S. ÄmÄsi visų įmanomų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta skaudžių padarinių. Kolegija mano, kad kaltinamajam turi bÅ«ti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmÄ â laisvÄs atÄmimas, kurios dydis, esant vienai atsakomybÄ lengvinanÄiai aplinkybei ir nesant atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, nustatomas mažesnis, nei įstatyme už neatsargius nusikaltimus numatytas laisvÄs atÄmimo bausmÄs vidurkis. Kaltinamasis nuo nusikalstamos veikos padarymo daugiau nusikalstamų veikų nepadarÄ, taÄiau padarÄ KET pažeidimÄ , yra jauno amžiaus, dirba, teismas turi pagrindÄ manyti, kad bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo. 12.5.
Esant nurodytoms aplinkybÄms Ž. S. pagal BK 281 str. 5 d. skirtina trejų metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, taikant BK 75 str., jos vykdymas atidÄtinas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistÄ jį bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpiu tÄsti darbÄ . Nors apeliaciniu skundu praÅ¡oma bausmÄs vykdymÄ atidÄti maksimaliam įstatyme numatytam 3 metų laikotarpiui, taÄiau teisÄjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog Å¡ioje byloje procesas jau vyksta daugiau kaip dvejus metus, jog per šį laikotarpį Ž.
S. jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarÄ, savo veiksmais viso proceso metu (pripažino kaltÄ, lankÄ sužeistÄ jÄ , atlygino dalį žalos, pareigingai dalyvavo teismo posÄdžiuose ir ikiteisminio tyrimo veiksmuose) demonstravo tinkamÄ elgesį, norÄ pasitaisyti ir nebekartoti klaidų, daro iÅ¡vadÄ , jog trumpesnis bausmÄs vykdymo atidÄjimo terminas (2 metai) bus pakankamas pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus bausmÄs tikslus. Apeliaciniu skundu nukentÄjusieji taip pat praÅ¡o įpareigoti nuteistÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo.
BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmÄs vykdymas, teismas skiria vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡ioje normoje iÅ¡vardytas pareigas. TeisÄjų kolegija pažymi, jog skirdamas įpareigojimus teismas turi atsižvelgti, ar nuteistasis galÄs juos įvykdyti, taip pat į nuteistojo asmenybÄ, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir kitas bylos aplinkybes. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Ž. S. darbas (o tuo paÄiu ir gaunamos pajamos, kurios reikalingos tiek Ž.
S. pragyvenimui, tiek ir padarytai žalai nukentÄjusiesiems atlyginti) yra susijÄs su darbu KlaipÄdos mieste ir rajone vairuojant automobilį ir lankant įmonÄs prižiÅ«rimus objektus, todÄl tokio įpareigojimo vykdymas bÅ«tų apsunkintas. Be to, iÅ¡ byloje surinktų duomenų analizÄs nÄra pagrindo konstatuoti, jog Ž. S. judÄjimo apribojimas vien KlaipÄdoje kokiu nors bÅ«du prisidÄtų prie Å¡io asmens perauklÄjimo, ar padÄtų iÅ¡vengti naujų neatsargių nusikalstamų veikų darymo ateityje.
Remdamasi iÅ¡vardytu, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad įpareigojimas neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo bÅ«tų perteklinis, dÄl to neskirtinas.12.6. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad BK 68 str. 1 d. nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonÄ, taikymo sÄ lyga â kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamÄ veikÄ .
Taigi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Taip pat atkreiptinas dÄmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, jog nors BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonÄs skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, taÄiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .
Vis dÄl to, Å¡iuo atveju Ž. S. atžvilgiu nÄra pagrindo taikyti nei Å¡iÄ , nei kokiÄ kitÄ Ä¯statyme numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ (BK 75 str. 4 d.). 12.7. BPK 320 str. 4 d. nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padÄtį apeliacinÄs instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai; nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padÄtis negali bÅ«ti pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.
DÄl Å¡ios normos taikymo teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo padÄtį BPK 320 str. 4 d. prasme, be kita ko, reiÅ¡kia priimti sprendimÄ , sukeliantį nuteistajam ar iÅ¡teisintajam sunkesnes teisines pasekmes, negu buvo nustatytos apskųstame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje: nustatyti aplinkybes, sunkinanÄias nuteistojo teisinÄ padÄtį, sugriežtinti paskirtÄ bausmÄ, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemones, padidinti priteistÄ sumÄ Å¾alai atlyginti ir pan. (kasacinÄs nutartys 2K-130/2008, 2K-391/2008, 2K-7-428/2010, 2K-527-648/2015).
Apeliaciniu skundu nukentÄjusiųjų atstovas praÅ¡o nuteisti Ž. S., jam paskirti 4 metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, taikant BK 75 str. jos vykdymÄ atidÄti 3 metams, paskirti BK 75 str. 2 d. 5 p. ir 8 p. numatytus įpareigojimus, taÄiau nepraÅ¡o skirti Å¡io kodekso IX skyriuje numatytos baudžiamojo poveikio priemonÄs. Nors BK 75 str. 2 d. atidedant bausmÄs vykdymÄ baudžiamasis įstatymas imperatyviai reikalauja paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas BK numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (kasacinÄ nutartis 2K-527-648/2015), taÄiau LAT plenarinÄ sesija iÅ¡aiÅ¡kino, jog nuteistajam atidedant paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ pagal BK 75 str. 2 d. baudžiamojo poveikio priemonÄs paskyrimas nÄra privalomas (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-P-6/2010).
Tokiu bÅ«du, laikytina, jog apeliacinÄs instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir nepasunkindamas baudžiamojon atsakomybÄn traukiamo asmens padÄties labiau, nei to praÅ¡oma nukentÄjusiųjų atstovo skundu, nuteistajam taikydamas BK 75 str. ir atidÄdamas jam paskirtos bausmÄs vykdymÄ , gali tik parinkti vienÄ ar kelis iÅ¡ apeliaciniu skundu praÅ¡omų paskirti įpareigojimų nuteistajam, taÄiau savo iniciatyva negali paskirti baudžiamojo poveikio priemonÄs. Atsižvelgiant į aptartÄ , Ž.
S. baudžiamojo poveikio priemonÄ neskiriama. DÄl proceso iÅ¡laidų atlyginimo 13. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Biuras) praÅ¡o priteisti patirtas proceso iÅ¡laidas, kurias sudaro minÄtos iÅ¡laidos, patirtos dÄl Biuro atstovo kelionÄs į teismo posÄdį.13.1. Pirmosios instancijos teismui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikÄ praÅ¡ymÄ pripažinti proceso iÅ¡laidomis Å¡ios institucijos patirtas 52,43 Eur iÅ¡laidas dÄl atstovo kelionÄs į 2016-03-22 teisiamÄ jį posÄdį ir duomenis, kurie patvirtina kelionÄs iÅ¡laidas (t. 4, b. l. 14-19).
Pirmosios instancijos teismas nurodÄ, jog BPK 103 str. reglamentuoja, kas sudaro proceso iÅ¡laidas, atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad minÄtame straipsnyje nÄra numatyta, kad civilinio atsakovo atstovo patirtos kelionÄs iÅ¡laidos gali bÅ«ti pripažintos proceso iÅ¡laidomis, todÄl Draudikų biuro praÅ¡ymo netenkino. 13.2. BPK 103 str. 1 p. numato, jog proceso iÅ¡laidas sudaro liudytojams, nukentÄjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertÄjams iÅ¡mokami pinigai, skirti jų kelionÄs į iÅ¡kvietimo vietÄ ir gyvenimo joje iÅ¡laidoms atlyginti.
To paties straipsnio 6 p. įtvirtinta, kad proceso iÅ¡laidas sudaro ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisÄjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. TeisÄjų kolegija pažymi, jog Å¡iuo nuosprendžiu nustatyta, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra tinkamas civilinis atsakovas byloje, jo įtraukimas atsakovu atitinka BPK bei TPVCAPDÄ® nuostatas ir yra teisÄtas bei pagrįstas, kadangi jis privalo atlyginti Ž. S. nusikalstamais veiksmais padarytÄ turtinÄ ir dalį neturtinÄs žalos, todÄl pirmosios instancijos teismas tinkamai pripažino bÅ«tinu Biuro atstovo dalyvavimÄ teismo posÄdyje ir pagrįstai nepripažino Biuro atstovo kelionÄs į teismo posÄdį iÅ¡laidų atlygintinomis proceso iÅ¡laidomis.
Konstatuotina, kad tokioje situacijoje draudikų Biuro atstovo kelionÄs iÅ¡laidų, patirtų vykstant į teismo posÄdį iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ nuteistojo neatitiktų proceso teisÄs principų ir nebÅ«tų teisingas. Å iuo atveju transporto priemonÄs valdytojui dÄl padarytos žalos nukentÄjusiam treÄiajam asmeniui atsirado civilinÄ atsakomybÄ, kuriÄ , automobiliui esant neapdraustam, atlygina ne atsakingas draudikas, bet Biuras, kuris iÅ¡moka iÅ¡mokÄ , ir dÄl patirtų iÅ¡laidų įgyja atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ Ä¯ kaltininkÄ ir automobilio neapdraudusį jo savininkÄ . 13.3.
Apeliaciniu skundu nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų Z. G. L. S. ir N. K. atstovas A. J. praÅ¡o visiÅ¡kai tenkinti nukentÄjusiųjų reikalavimus dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo.13.4. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti.
Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinÄ padÄtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad nukentÄjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelÄ (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-605/2011, 2K-418-222/2016). 13.5.
Pirmosios instancijos teismui nukentÄjusiųjų atstovas A. J. pateikÄ praÅ¡ymÄ priteisti nukentÄjusiųjų patirtas iÅ¡laidas â 1200 Eur Z. G. L. S. bei 1200 Eur N. K. â advokato paslaugoms apmokÄti, pateikÄ Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžianÄius dokumentus (t. 3, b. l. 89, 90, 102, 103). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis nuo pat pradžių kaltÄ pripažino, įvykio aplinkybÄs buvo aiÅ¡kios, bei tai, jog Å¡i byla savo pobÅ«džiu nÄra sudÄtinga ir iÅ¡ advokato didelių laiko sÄ naudų ir pastangų nepareikalavo, jog byloje esantys civiliniai ieÅ¡kiniai atitinka standartinio ieÅ¡kinio pobÅ«dį, jog advokatas nukentÄjusiajai N. K. atstovavo teisme tik tiek, kiek tai buvo susijÄ su civilinio ieÅ¡kinio palaikymu, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omas iÅ¡laidų advokato darbui apmokÄti dydis prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams, todÄl jį sumažino ir priteisÄ iÅ¡ kaltinamojo Ž.
S. bylinÄjimosi iÅ¡laidas: 700 Eur nukentÄjusiesiems Z. G. L. S., 400 Eur nukentÄjusiajai N. K..13.6. TeisÄjų kolegija nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo vertinimu, nes iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nukentÄjusiųjų atstovas advokatas A. J. atstovavo nukentÄjusiesiems Z. G. L. S. ir N. K. ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir ikiteisminiame tyrime. Nors Ž. S. pripažino savo kaltÄ, ir Å¡iuo aspektu byla nelaikytina sudÄtinga, taÄiau Å¡ioje byloje nukentÄjusieji siekÄ, jog kaltininkas bÅ«tų nuteistas ir nebÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , jog bÅ«tų atlyginta Z.
S. ir N. K. patirta turtinÄ Å¾ala, taip pat ir visų nukentÄjusiųjų patirta neturtinÄ Å¾ala. ApeliacinÄs instancijos teismas Å¡iuos nukentÄjusiųjų praÅ¡ymus (visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) tenkino. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog advokatas atstovavo nukentÄjusiuosius viso pakankamai ilgai besitÄsianÄio proceso metu: Z. G. L. S. nuo 2015-02-19 (t. 1, b. l. 54), N. K. nuo 2015-02-24 (t. 1, b. l. 69). Ikiteisminio tyrimo metu jis dalyvavo nukentÄjusiųjų apklausose, nukentÄjusiųjų vardu teikÄ pakankamai iÅ¡samius civilinius ieÅ¡kinius, patikslintus civilinius ieÅ¡kinius, jų priedus, atliko pakankamai didelÄs apimties iÅ¡laidų paskaiÄiavimus, ruoÅ¡Ä dokumentų kopijas, atstovavo nukentÄjusiuosius pirmos instancijos teismo posÄdžiuose KlaipÄdoje, į kuriuos vyko iÅ¡ savo darbo vietos Palangoje, teikÄ praÅ¡ymus ir pan.
Be to, nukentÄjusiųjų atstovas advokatas A. J. suraÅ¡Ä ir apeliacinį skundÄ , nukentÄjusiesiems atstovavo apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje, taÄiau papildomo praÅ¡ymo atlyginti ir Å¡ias atstovavimo iÅ¡laidas nepateikÄ. Atsižvelgiant į iÅ¡vardytÄ , į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintoje Rekomendacijoje dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio pateikiamus orientacinio pobÅ«džio dydžius, teisÄjų kolegija mano, kad nukentÄjusiųjų sumokÄtos ir praÅ¡omos priteisti iÅ¡ nuteistojo 1200 Eur Z.
G. L. S. ir 1200 Eur N. K. advokato atstovavimo iÅ¡laidos nÄra pernelyg didelÄs, atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius bei teisingumo ir proporcingumo principus. TodÄl iÅ¡ nuteistojo priteistos nukentÄjusiųjų atstovavimo iÅ¡laidos didintinos iki 1200 Eur Z. G. L. S. (Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos atstovo darbÄ apmokÄjusiam Z. S.) ir 1200 Eur N. K.. 13.7. BylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme civilinių atsakovų A. M. ir A. K. įgaliotasis atstovas D. Cvetkovas pateikÄ praÅ¡ymÄ atlyginti bylinÄjimosi iÅ¡laidas, pateikÄ Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiantį dokumentÄ (t. 5, b. l. 29).13.8.
Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti. Å ios nuostatos galioja ir nagrinÄjant bylÄ apeliacinÄs instancijos teisme, taÄiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokÄti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinÄta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinÄjimo rezultatas.
Atsiliepimo suraÅ¡ymas ir pateikimas teismui yra viena civilinio atsakovo dalyvavimo ir savo teisių gynimo formų. Atsižvelgiant į tai, kad nukentÄjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde buvo ginÄijami klausimai, tiesiogiai veikiantys civilinių atsakovų interesus byloje, į tai, jog bÅ«tent nukentÄjusieji siekÄ, jog civiliniais atsakovais bÅ«tų pripažinti ne tik Ž. S. bei Biuras, taÄiau ir A. M. ir A. K., Å¡ie asmenys buvo priversti kreiptis į advokatÄ profesionalios pagalbos suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .
NukentÄjusiųjų atstovo paduotas apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmetamas nustaÄius, jog A. M. ir A. K. neatsako nukentÄjusiesiems dÄl Ž. S. veiksmais padarytos žalos, todÄl laikytina, kad civiliniai atsakovai, kuriems nukentÄjusieji pareiÅ¡kÄ nepagrįstÄ civilinį ieÅ¡kinį, turi teisÄ Ä¯ minÄtų iÅ¡laidų (ar jų dalies) atlyginimÄ .13.9. Proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ civilinių ieÅ¡kovų BPK normų tiesiogiai nenumatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 str. 2 d., kai nagrinÄjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (kasacinÄ nutartis 2K-428-788/2016).
Pagal CPK 98 str. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padÄjÄjo, dalyvavusių nagrinÄjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padÄjÄjo pagalba, atsižvelgiant į konkreÄios bylos sudÄtingumÄ ir laiko sÄ naudas, priteisiamos ne didesnÄs, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dÄl užmokesÄio dydžio.
Å io straipsnio nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padÄjÄjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinÄs instancijos ir kasaciniame teisme. TeisÄjų kolegijos nuomone, proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimas nagrinÄjamojoje byloje sprÄstinas atsižvelgiant į Å¡ias CPK normas.13.10 PraÅ¡omų atlyginti advokato iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ apeliaciniame procese Å¡ioje byloje dydis (1000 eurų) yra nežymiai mažesnis už maksimalų pirmiau minÄtu aktu nustatytÄ rekomenduotinÄ dydį už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ , be to, atsižvelgiant į jo apimtį, nÄra proporcingas ir neatitinka už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje tokiais atvejais priteisiamų sumų dydžio, todÄl mažintinas.
Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija sprendžia, kad civilinių atsakovų A. M. ir A. K. turÄtos iÅ¡laidos už advokato teisines paslaugas suraÅ¡ant atsiliepimÄ ir atstovaujant apeliacinÄs instancijos teisme turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos ne iÅ¡ nuteistojo Ž. S., bet iÅ¡ civilinių ieÅ¡kovų ir nukentÄjusiųjų Z. G. L. S. ir N. K., taÄiau iÅ¡ieÅ¡kotina suma mažintina iki 600 Eur, jÄ priteisiant lygiomis dalimis iÅ¡ nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų (kasacinÄ nutartis 3K-3-332/2012).
Atsižvelgiant į tai, jog civilinis ieÅ¡kovas ir nukentÄjusysis Z. S. yra mažameÄių civilinių ieÅ¡kovių ir nukentÄjusiųjų Z. ir G. S. atstovas pagal įstatymÄ , ¾ sumos priteistina iÅ¡ jo (450 Eur), o likusi ¼ (150 Eur) iÅ¡ civilinÄs ieÅ¡kovÄs N. K., iÅ¡laidos priteisiamos atstovo darbÄ apmokÄjusiam A. M..13.11. Pagal BPK 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybÄs garantuojama teisinÄ pagalba, advokatui apmokama ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.
Byloje gauta ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos KlaipÄdos skyriaus pažyma, jog nagrinÄjamoje byloje antrinÄs teisinÄs pagalbos, suteiktos Ž. S., iÅ¡laidas sudaro 133,17 Eur dydžio advokato užmokestis, ir praÅ¡oma priteisti Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ nuteistojo. PraÅ¡ymas netenkintinas, nes bÅ«tinos valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ Ž. S. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytÄ kaltinamojo teisÄ (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-165-648/2015).
Be to, ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnyba, pateikusi praÅ¡ymÄ priteisti valstybÄs naudai antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas, nepateikÄ teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra bÅ«tinas gynÄjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį, patvirtinantį, kad jis iÅ¡gali susimokÄti už gynybÄ . Tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimÄ dÄl galimybÄs priteisti valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-167-693/2016), tuo tarpu nagrinÄjamoje byloje nustatytos prieÅ¡ingos aplinkybÄs apie pakankamai sudÄtingÄ Å½.
S. finansinÄ padÄtį. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p., 329 str. 3 p., 331 str., n u s p r e n d ž i a : KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 5 d., ir nubausti jį laisvÄs atÄmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmÄs vykdymÄ atidÄti 2 metams, įpareigojant nuteistÄ jį Ž.
S. per visÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpį tÄsti darbÄ . Ž. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti.NukentÄjusiųjų Z. S., G. S., L. S. ir N. K. civilinius ieÅ¡kinius tenkinti iÅ¡ dalies:nukentÄjusiajam Z. S. priteisti 129,5 Eur turtinÄs žalos (negautų pajamų) iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro;nukentÄjusiajai G. S. priteisti 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant iÅ¡ Ž. S. 13404,26 Eur, iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1595,74 Eur;nukentÄjusiajai L.
S. priteisti 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant iÅ¡ Ž. S. 13404,26 Eur, iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1595,74 Eur;nukentÄjusiajam Z. S. priteisti 7100 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant iÅ¡ Ž. S. 6036,17 Eur, iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1063,83 Eur;nukentÄjusiajai N. K. priteisti 1784,96 Eur turtinÄs žalos iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, bei 6600 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant neturtinÄ Å¾alÄ iÅ¡ Ž.
S. 5855,31 Eur, iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 744,69 Eur.Likusioje dalyje nukentÄjusiųjų Z. S., G. S., L. S. ir N. K. civilinius ieÅ¡kinius atmesti.Vadovaujantis BPK 115 str. 2 d. pripažinti civiliniams ieÅ¡kovams KlaipÄdos teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyriui teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinių patenkinimÄ iÅ¡ Ž. S., o klausimÄ dÄl ieÅ¡kinių dydžio perduoti nagrinÄti civilinio proceso tvarka.Priteisti iÅ¡ nuteistojo Ž.
S. nukentÄjusiesiems Z. S. ir N. K. po 1200 Eur iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokÄti.Priteisti iÅ¡ nukentÄjusiojo Z. S. 450 Eur, iÅ¡ nukentÄjusiosios N. K. 150 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų civiliniam atsakovui A. M.. LaikinÄ nuosavybÄs teisÄs apribojimÄ Ä¯ Ž. S. turtÄ â butÄ su rÅ«siu, esanÄius (duomenys neskelbtini), KlaipÄda; 3/16 dalis negyvenamųjų patalpų â garažo, esanÄias (duomenys neskelbtini), KlaipÄda; 3/16 dalis buto su rÅ«siu, esanÄius (duomenys neskelbtini), KlaipÄda, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dÄl civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo įvykdymo.Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundÄ atmesti.
             Kolegijos pirmininkas                                                                              Linas PauliukÄnas TeisÄjai                                                                                                         Dalia KurseviÄienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Eduardas MaÅ¡keviÄius