Legislator Case Law & Legislation
21c78e77-cdda-4170-82e2-203cc2b0ded6 AI generated

21c78e77-cdda-4170-82e2-203cc2b0ded6 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 21c78e77-cdda-4170-82e2-203cc2b0ded6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ž. S. pagal laidavimÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to žuvo kitas žmogus, o bÅ«tent: jis 2015 m. sausio 16 d., apie 07.32 val., Klaipėdoje, Taikos prospekte, ties 117 namu, Å¡eÅ¡ių eismo juostų su skiriamÄ ja žaliÄ ja veja kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, važiuodamas Taikos prospekto antra eismo juosta, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Space Star“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), su negaliojančiais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu, esant blogoms oro sÄ lygoms – lyjant, elgdamasis neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ Ä¯Ä—jusį pėsčiÄ jį, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir partrenkė per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ jam iÅ¡ kairės ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ R.

Legislator headnote

AI generated

21c78e77-cdda-4170-82e2-203cc2b0ded6 · Klaipėdos apygardos teismas: Nurodytu atveju V. M. artimam giminaičiui – broliui Ž. S. bei Å¡eimos nariui – sutuoktiniui A. M., kaip tai iÅ¡aiÅ¡kinta BK 248 straipsnyje, esant solidariai atsakomybei ir konkurencijai dėl autoįvykio metu kilusių pasekmių bei padarytos didelės žalos atlyginimo, Å¡i laiduotoja dėl nurodytų aplinkybių negalės bÅ«ti visiÅ¡kai nepriklausoma, ir taip eliminuojama galimybė jai per teismo nustatytÄ trejų metų laikotarpį daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BPK 40 str. 1 d.). Pabrėžia, jog laidavimo procesas negali bÅ«ti tik formalus, jis privalo efektyviai veikti visÄ teismo skirtÄ laikotarpį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrPranešėjas L. PauliukėnasTeisėja V. BalčiÅ«nienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-3-557/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03731-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.4.; 1.1.6.6.;2.4.6.5.3.;2.4.6.4.1.;2.4.6.4.3.;2.4.6.4.4. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n U O S P R E N D i sLietuvos respublikos vardu 2017 m. kovo 30 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Dalios Kursevičienės ir Eduardo MaÅ¡kevičiaus,sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei,dalyvaujant prokurorėms Jolantai Sarpalienei, Vilijai Žukauskienei,atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Å½.

S. ir jo gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, nukentėjusiųjų Z. S., G. S., L. S., N. K. įgaliotajam atstovui advokatui Aleksandrui JokÅ«bauskui,civilinių atsakovų A. M. ir A. K. įgaliotajam atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų Zigmo, Gretos, L. S., N. K. įgaliotojo atstovo A. J. ir civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis BK 40 str., Ž.

S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 5 d. atleistas, perduodant jį pagal laidavimÄ be užstato V. M. atsakomybei trejų metų laidavimo laikotarpiui, ir baudžiamoji byla prieÅ¡ Ž. S. nutraukta. Nuosprendžiu nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams Z. S., G. S., L. S., N. K., Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Z. S., G. S., L. S. ir N. K. reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies ir iš Ž. S. priteista nukentėjusiesiems Z. S., G. S. ir L. S. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, N. K. – 400 Eur.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Ž. S. pagal laidavimÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to žuvo kitas žmogus, o bÅ«tent: jis 2015 m. sausio 16 d., apie 07.32 val., Klaipėdoje, Taikos prospekte, ties 117 namu, Å¡eÅ¡ių eismo juostų su skiriamÄ ja žaliÄ ja veja kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, važiuodamas Taikos prospekto antra eismo juosta, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Space Star“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), su negaliojančiais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu, esant blogoms oro sÄ lygoms – lyjant, elgdamasis neatsargiai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ Ä¯Ä—jusį pėsčiÄ jį, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir partrenkė per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ jam iÅ¡ kairės ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ R.

S.. R. S. 2015-02-17 16.40 val. mirė nuo eismo įvykio metu patirtos sunkios galvos smegenų traumos, iÅ¡sivysčiusios dėsningoms komplikacijoms. Å iais neatsargiais veiksmais Ž. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 30 p. (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ <...> perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį.

Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iÅ¡ vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.) reikalavimÄ ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ .2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų Z. G. L. S. ir N. K. įgaliotasis atstovas A. J. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo Ž.

S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: pripažinti Ž. S. kaltu padarius BK 281 str. 5 d. numatytÄ nusikaltimÄ , paskirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 str., jos vykdymÄ atidėti 3 metams, paskiriant nuteistajam įpareigojimus tęsti darbÄ arba registruotis darbo biržoje ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Skundu taip pat praÅ¡oma tenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius ir jų reikalavimus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. 2.1.

Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas. Pasisakydamas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo Ž. S. pagal laidavimÄ pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priimant sprendimÄ reikia atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 str. 1, 3 d.). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi.

Pažymi, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, reikia atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės bylos Nr. 2K- 323/2007; 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010).

Mano, kad V. M. nėra tinkama laiduotoja, kad bÅ«tų verta teismo pasitikėjimo, nutraukiant baudžiamÄ jÄ bylÄ Å½. S.. Ji yra A. M., kurį pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pripažino autoįvykyje dalyvavusios (neįregistruotos VÄ® „(duomenys neskelbtini)“, be valstybinės techninės apžiÅ«ros, neapdraustos savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, daugiau kaip prieÅ¡ 1,5 metų pasibaigus iÅ¡duotų laikinų valstybinių numerių galiojimo laikui) transporto priemonės faktiniu savininku ir kartu Å¡ioje byloje solidariu su Ž.

S. bendraatsakoviu, sutuoktinė. V. M., apklausta kaip liudytoja, parodė, jog perdavus automobilį „Mitsubishi Space Star“ jos broliui Ž. S., sutuoktinis A. M. pasakė, jog su tokiu automobiliu niekur negalima važiuoti, bet ji brolio dėl to, kas nurodyta, neįspėjo. Toks V. M. abejingumas ir neveikimas netiesiogiai sietinas su kilusiu autoįvykiu bei jo pasekmėmis. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. M. laiduotoja, šitų aplinkybių, akivaizdžiai charakterizuojančių moters neigiamas asmenines savybes, nevertino.

Nurodytu atveju V. M. artimam giminaičiui – broliui Ž. S. bei Å¡eimos nariui – sutuoktiniui A. M., kaip tai iÅ¡aiÅ¡kinta BK 248 straipsnyje, esant solidariai atsakomybei ir konkurencijai dėl autoįvykio metu kilusių pasekmių bei padarytos didelės žalos atlyginimo, Å¡i laiduotoja dėl nurodytų aplinkybių negalės bÅ«ti visiÅ¡kai nepriklausoma, ir taip eliminuojama galimybė jai per teismo nustatytÄ trejų metų laikotarpį daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BPK 40 str. 1 d.). Pabrėžia, jog laidavimo procesas negali bÅ«ti tik formalus, jis privalo efektyviai veikti visÄ teismo skirtÄ laikotarpį.

BK 40 str. 2 d. 2 p. esanti sÄ lyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamÄ veikÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog gailėjimasis pasireiÅ¡kia ne vien apgailestavimu, neigiamu padarytos veikos vertinimu, nukentėjusiojo atsipraÅ¡ymu, pastangomis atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , bet ir padėjimu teisėsaugos institucijoms aiÅ¡kinantis nusikalstamÄ veikÄ , bendradarbiavimu teismui vykdant teisingumÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-84/2010).

BK 40 str. 2 d. 3 p. nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atlyginti ir paÅ¡alinti žalÄ , jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti jÄ atlyginti, o Å¡io straipsnio 4 punktas numato, kad turi bÅ«ti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ . Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki sprendimo nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ priėmimo turi bÅ«ti iÅ¡spręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiųjų susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir bÅ«do ateityje.2.2.

Pažymi, jog baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti pagrįsti civiliniai ieÅ¡kiniai. Jų dydžio pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė. Ž. S. pats pateikė į baudžiamÄ jÄ bylÄ duomenis, kad jo galimybės atlyginti padarytÄ Å¾alÄ yra mažos bei sunkiai įgyvendinamos. Ž. S. ignoravo galimybę susitarti su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo dydžio ir bÅ«do ateityje. Žalos atlyginimo dydžiai ir bÅ«das baudžiamojoje byloje neiÅ¡spręsti. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti Ž.

S. baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal laidavimÄ yra nepagrįstas ir naikintinas. Nukentėjusiųjų atstovas atkreipia dėmesį, jog nutraukiant Ž. S. baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal laidavimÄ , pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų pateiktus argumentus. Jie skundžiamame nuosprendyje net neanalizuoti ir neįvertinti. Tokius teismo veiksmus laiko neteisingais, nes mano, jog atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos (BK 40 str.) faktiÅ¡kai analogiÅ¡kos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sÄ lygoms (BK 38 str.).

Tik atleidžiant pagal laidavimÄ , kaltininkui nereikalingas susitaikymas su nukentėjusiais asmenimis bei, formaliai žiÅ«rint, susitarimas su nukentėjusiais asmenimis dėl padarytos žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, tačiau mano, kad autoįvykių bylose, atleidžiant kaltinamÄ jį pagal laidavimÄ , teismai procesiniuose sprendimuose turėtų įvertinti nukentėjusiųjų iÅ¡sakytÄ pozicijÄ . Å iuo atveju tai nebuvo nepadaryta. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme bei 2016-06-21 nuosprendyje nenustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys pagrįstai manyti, kad teisiamasis Ž.

S. visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ . Mano, kad nesant tokių duomenų, baudžiamoji byla pagal laidavimÄ nutraukta nepagrįstai.2.3. Pasisakydamas dėl civilinių ieÅ¡kinių, nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų atstovas nurodo, kad apylinkės teismas, nuosprendžiu pripažindamas jo atstovaujamųjų teisę į ieÅ¡kinių patenkinimÄ ir klausimÄ dėl ieÅ¡kinių dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, tokį sprendimÄ argumentavo tuo, jog dėl pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių solidariai atsako ir A.

M., bet jis į bylÄ civiliniu atsakovu įtrauktas nebuvo, Å¡io asmens solidarios atsakomybės klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl A. M. įtraukimas be jo žinios ir atitinkamos žalos atlyginimo priteisimas pažeistų tiek teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, tiek A. M. procesines teises, taip pat ir teisę gintis nuo pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių. Teismas nurodė, kad kaltinamasis Ž. S. kiekvienÄ mėnesį perveda atitinkamas sumas nukentėjusiajam Z. S., tačiau, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo Z.

S. patikslintų ieÅ¡kinių, Å¡ios sumos nėra įskaitomos. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad Ž. S. atlygino 400 Eur N. K. dėl R. S. mirties, todėl manė, jog lieka neaiÅ¡ku, kokia tiksli neatlyginta žalos suma yra Z. S., G. S., L. S., N. K., dėl to teismas nurodė negalįs iÅ¡spręsti nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų reikalavimų pagrįstumo klausimo. Apeliantas nurodo, kad jo atstovaujami nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai dar 2015-02-27 pateikė į baudžiamÄ jÄ bylÄ patikslintus civilinius ieÅ¡kinius, kuriuose civiliniais atsakovais nurodyti A.

K. bei A. M.. Tokio savo reikalavimo Z., G., L. S. ir N. K. niekad neatsisakė bei nėra atsiėmę. Prokuroro J. Syko 2015-03-15 priimto nutarimo, atsisakant apriboti nuosavybės teises į A. K. ir A. M. turtÄ , teiginys, kad A. K. ir A. M. nėra materialiai atsakingi už Ž. S. veiksmais padarytÄ Å¾alÄ ir negali bÅ«ti pripažinti civiliniais ieÅ¡kovais, netrukdė teismui pripažinti A. M. byloje civiliniu atsakovu ir kviesti jį į teismo posėdžius. Akcentuoja, jog nukentėjusiųjų reikalavimas, civiliniais atsakovais nurodant N. K. ir A.

M., baudžiamojoje byloje pateiktas iki įrodymų tyrimų teisme pradžios, kaip to ir reikalauja baudžiamojo proceso norma (BPK 112 str. 1 d.). A. M. buvo ne kartÄ kviestas į teismo posėdžius, bet neatvyko, nors jo sutuoktinė V. M., pirmosios instancijos teismo pripažinta laiduotoja, nutraukiant Ž. S. baudžiamÄ jÄ bylÄ , į tuos pačius posėdžius atvykdavo. Taigi A. M. apie posėdžių vietÄ ir laikÄ buvo žinoma. BPK 252 str. 3 d. reglamentuoja, jog civilinio atsakovo ar jo atstovo neatvykimas nesustabdo civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimo.

Pabrėžia, kad aplinkybė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendžiu pripažino nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ bei Å¡iame dokumente pasisakė ir dėl A. M. procesinės padėties (solidari atsakomybė su Ž. S.), patvirtina pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių nagrinėjimo baudžiamajame procese eigÄ bei faktinį A. M. asmens įtraukimÄ Ä¯ civilinį procesÄ atsakovu. O jeigu tuo pažeisti teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, jie automatiÅ¡kai nebus iÅ¡taisyti klausimÄ dėl ieÅ¡kinių dydžių perdavus nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Mano, kad vienintelis įmanomas bÅ«das iÅ¡taisyti pažeidimus yra atnaujinant įrodymų tyrimÄ bei atliekant baudžiamojoje byloje su A. M. ir A. K. bÅ«tinus procesinius veiksmus. 2.4. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti konkretÅ«s civiliniai ieÅ¡kiniai dėl turtinės ir neturtinės žalų atlyginimo. Jeigu Ž. S. civiliniams ieÅ¡kovams kokiais nors periodais mokėjo, tai netrukdo tiksliai apskaičiuoti priteistinų civilinių ieÅ¡kinių dydžių. Visi Ž. S. atliktų mokėjimų dokumentai pateikti į baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Z. S. ir jo mažametės dukros pateikė į bylÄ visus dokumentus dėl R. S. gydymo, laidojimo ir su tuo susijusių kitų iÅ¡laidų. Pateikti dokumentai ir dėl gautų iÅ¡mokų. Taip pat Z. S. pateikė visus dokumentus dėl jam padarytos 19050,51 Eur turtinės žalos (CK 2.249 str.), priverstinai dėl įvykio nutraukus darbÄ Norvegijos Karalystės „(duomenys neskelbtini)“ gamykloje. N. K. pateikė visus dokumentus, susijusius su jos ir sutuoktinio kelionės iÅ¡laidomis, vykstant aplankyti sunkiai sužeistos dukters ir į jos laidotuves, bei dėl sugrįžimo į nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Taigi pirmosios instancijos teismo aiÅ¡kinimas nuosprendyje, kad negalima tiksliai apskaičiuoti civilinių ieÅ¡kinių, yra nepagrįstas. Pažymi, jog kitų iÅ¡imtinių atvejų, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį (Å¡iuo atveju baudžiamoji byla Ž. S. nutraukta pagal laidavimÄ ), galėtų pripažinti civiliniams ieÅ¡kovams teisę į ieÅ¡kinių patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinių, perduotų nagrinėti civilinio proceso tvarka, dydžių įstatymų leidėjas nenumatė (BPK 115 str. 2 d.), todėl civiliniai ieÅ¡kiniai visa apimtimi turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti baudžiamajame procese.2.5.

Pasisakydamas dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo nurodo, kad advokatas A. J. atstovavo nukentėjusiesiems Z., G., L. S. ir N. K. ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir ikiteisminiame tyrime. Visos advokato darbo ir laiko sÄ naudos atsispindi į baudžiamÄ jÄ bylÄ teiktuose procesiniuose dokumentuose – tai ir civilinių ieÅ¡kinių, patikslintų civilinių ieÅ¡kinių su priedais parengimas ir pateikimas, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme medžiaga, praÅ¡ymų paruoÅ¡imas ir teikimas prokurorui ikiteisminio tyrimo metu bei teismui bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, nukentėjusiųjų turėtų iÅ¡laidų kodifikavimas, mokėjimo dokumentų kopijų paruoÅ¡imas, pateikimas teismui ir t. t.

Nors Ž. S. pripažino savo kaltę, bet tai nereiÅ¡kia, kad Å¡i baudžiamoji byla savo pobÅ«džiu yra nesudėtinga. Dėl pateiktų civilinių ieÅ¡kinių vyksta tikra ginčo teisena, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad civiliniai ieÅ¡kiniai atitinka tik standartinio ieÅ¡kinio pobÅ«dį. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio“ numato už ieÅ¡kinį – 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Toks 2015 m. ketvirto ketvirčio bruto darbo užmokestis sudarė 756,9 Eur. Taigi vien už civilinio ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ maksimaliai priteistina 1892,25 Eur suma. Už vienÄ bet kokių teisinių paslaugų teikimo valandÄ priteistina 0,1 x 756,9, t. y. 75, 69 Eur suma, už kito vieno dokumento, susijusio su atstovavimu bylų procese parengimu, priteistina 0,1 x 756,9, t. y. 75,69 Eur suma. Pabrėžia, jog atsižvelgiant į tai, kad advokatas A. J. Å¡ioje byloje nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams atstovauja nuo 2015 m. vasario 24 d., ruošė bei teikė daug ir įvairių bei sudėtingų dokumentų, dalyvavo nukentėjusiųjų apklausose ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teismo posėdžiuose, po 500 Eur iÅ¡laidų S. ir K. sudaro už atstovavimÄ ir procesinių dokumentų ruoÅ¡imÄ bei teikimÄ ikiteisminiame tyrime (dėl to, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje net nepasisakė), bei po 700 Eur iÅ¡laidų sudaro tiems patiems asmenims baudžiamosios bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, įskaitant ir kelionės iÅ¡laidas, nes advokatas reziduoja Palangoje.

Todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkte numatytais kriterijais bei sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, iÅ¡laidos buvo pagrįstos, jų mažinti nurodytu konkrečiu atveju nebuvo teisinio pagrindo. Pažymi, kad advokato A. J. atstovavimas N. K. net žymiai sutaupė bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , nes pastarajai gyvenant JAV, vien tik vykimui į paskirtus teismo posėdžius, kurių buvo ne vienas, bei grįžimui atgal į nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ Ž.

S. būtų buvusios žymiai didesnės. Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-659/2016 yra nepagrįstas ir privalo būti panaikintas, nes teismas padarė esminių Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodeksų pažeidimų.3. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių palikimo nenagrinėtų ir Biurui pareikštus civilinius ieškinius atmesti bei priteisti patirtas proceso išlaidas. 3.1.

Nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir klausimas dėl ieÅ¡kinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pasisakydamas dėl civilinių ieÅ¡kinių neteisėtumo, pažymi, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 13 straipsnio 1 dalies nuostatose yra įtvirtinta, jog nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos pasirinktinai gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui, atsakingam draudikui, arba TPVCAPDÄ® 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui.

Tuo tarpu TPVCAPDÄ® 13 straipsnio 3 dalies nuostatose yra įtvirtinta, kad pretenzija dėl padarytos žalos negali bÅ«ti teikiama Biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismÄ , kad per eismo įvykį padarytÄ Å¾alÄ atlygintų kaltininkas (kaip ir nagrinėjamu atveju) arba atsakingas draudikas. Nukentėję tretieji asmenys pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti Biurui tik atsisakę eismo įvykio kaltininkui (Å¡iuo atveju – Ž. S.) arba atsakingam draudikui pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, jei šį atsisakymÄ teismas priėmė ir bylÄ nutraukė.

Nagrinėjamu atveju civiliniai ieÅ¡kovai civiliniam atsakovui Ž. S. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio neatsisakė (prieÅ¡ingai, nuostolių atlyginimo buvo reikalaujama solidariai iÅ¡ Ž. S. ir Biuro) ir teismas atsisakymo nepriėmė bei bylos nenutraukė, todėl Biurui pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai turėjo bÅ«ti atmesti kaip neteisėti. Pažymi, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-03 nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-139/2016, nuostatomis, ir neatsižvelgė į LAT civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 suformuluotÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad tinkamu pretenzijos pateikimu galima laikyti jos pateikimÄ tik atsakingam draudikui ar Biurui, o ne atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui (LAT nutarties Nr. 3K-7-43-706/2016, 56 punktas).

Be to, kasacinis teismas, pakeisdamas anksčiau suformuluotas teisės aiÅ¡kinimo taisykles, yra konstatavęs, kad net atsakingo už žalos padarymÄ asmens ir atsakingo draudiko prievolė atlyginti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾ala nėra solidari (LAT nutarties Nr. 3K-7-43-706/2016, 64 punktas). Todėl Å¡iuo atveju teismas, spręsdamas civilinio pobÅ«džio ginÄÄ , nepagrįstai neatsižvelgė į LAT iÅ¡plėstinės kolegijos civilinėje byloje suformuluotas teisės aiÅ¡kinimo taisykles, skirtas tokio pobÅ«džio ginčams spręsti. 3.2.

Pasisakydamas dėl Biuro atstovo kelionės į teismo posėdį iÅ¡laidų atlyginimo nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad Biuro patirtos kelionės į teismo posėdį iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažintos proceso iÅ¡laidomis. Pažymi, kad BPK 103 straipsnio 6 punkto nuostatose yra įtvirtinta, jog proceso iÅ¡laidas sudaro ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. Mano, jog tais atvejais, kai net ir Biurui pateikus raÅ¡tiÅ¡kÄ pozicijÄ dėl byloje pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių, bÅ«tent teismo iniciatyva Biuro atstovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas bÅ«tinu, kelionės iÅ¡laidų nepripažinimas proceso iÅ¡laidomis neatitiktų bendrųjų teisės principų turinio nuostatų.4.

Teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė iÅ¡ dalies tenkinti nukentėjusiųjų atstovo apeliacinį skundÄ , o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundÄ atmesti. Civilinių atsakovų A. M. ir A. K. atstovas, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. S. ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti. 4.1. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų įgaliotojo atstovo apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinis skundas atmestinas.

5. Byloje nėra ginčo dėl Ž. S. kaltės ir jo veiksmais padarytos veikos kvalifikacijos, apeliaciniuose skunduose keliamas civilinių atsakovų ir civilių ieÅ¡kinių dydžio nustatymo bei Ž. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ klausimai. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).5.1. IÅ¡ nukentėjusiųjų atstovo apeliacinio skundo matyti, jog su Ž. S. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ jis nesutinka dėl to, jog, jo manymu, asmuo, laiduojantis už Ž.

S., nėra vertas teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 1 d.), taip pat dėl to, jog nėra pagrindo manyti, kad Ž. S. visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ (BK 40 str. 2 d. 4 p.). Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas Ž. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , Z. S., G. S., L. S., N. K., Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pripažino teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir klausimÄ dėl ieÅ¡kinių dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokiai didelei bendrai byloje pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių sumai – 183584,55 Eur, neiÅ¡sprendus civilinių ieÅ¡kinių ir civilinių atsakovų nustatymo klausimo, nėra galimybės įvertinti, ar yra pagrindas manyti, jog Ž. S. visiÅ¡kai atlygins padarytÄ Å¾alÄ , t. y. ar egzistuoja BK 40 str. 2 d. 4 p. numatyta atleidimo pagal laidavimÄ sÄ lyga. Dėl Å¡ios priežasties visų pirma nustatytina padaryta žala, civiliniai atsakovai ir tik nustačius Ž. S. tenkančios atlygintinos žalos dydį, toliau sprendžiamas Ž.

S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ klausimas.5.2. BPK 109 str. įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį. BPK 115 str. 1 d. numato, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai patenkina civilinį ieÅ¡kinį ar jį atmeta. To paties str. 2 d. numato, kad iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Taip ir buvo padaryta Å¡ioje byloje.5.3. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis Ž. S. kiekvienÄ mėnesį perveda atitinkamas sumas nukentėjusiajam Z. S., ir pažymėjo, jog kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiųjų Z. S., G. S. ir L. S. patikslintų ieÅ¡kinių, Å¡ios sumos nėra įskaitomos, be to, analogiÅ¡ka situacija yra tiek su nukentėjusiosios N. K., tiek su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais.

Pirmos instancijos teismas nurodė, jog iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad Ž. S. atlygino 400 Eur N. K. dėl R. S. mirties, atlygino dalį žalos Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, taip pat pervedė dalį lėšų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tačiau Å¡ių institucijų ieÅ¡kiniuose įskaitymai taip pat nėra padaryti, dėl to, atsižvelgiant į tai, kad Ž. S. nuolat perveda atitinkamÄ dalį lėšų nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams, lieka neaiÅ¡ku, kokia tiksli neatlyginta žalos suma yra Z.

S., G. S., L. S., N. K., Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. 5.4. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis. Kaip minėta, BPK 115 str. 2 d. numato, kad pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka teismas gali tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų nagrinėjant bylÄ baudžiamojo proceso tvarka iÅ¡spręsti ir civilinių ieÅ¡kinių klausimus: nustatyti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydžius, nustatyti civilinius atsakovus ir paskirstyti jiems tenkančios atlygintinos žalos dydžius.

Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams, kuriems tenka pareiga įrodyti jų pareikÅ¡tus ieÅ¡kininius reikalavimus, proceso metu buvo sudarytos visos galimybės pateikti pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius pagrindžiančius įrodymus. Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams pateikus, jų manymu, reikalingus įrodymus, ieÅ¡kinių pagrįstumas ir dydis, kolegijos vertinimu, gali bÅ«ti sprendžiamas pagal byloje sukauptÄ medžiagÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nesant ginčo dėl Ž.

S. kaltės, bÅ«tent nukentėjusiųjų patirtai žalai ir jos atlyginimo klausimui (vertinant Å¡iÄ aplinkybę ir BK 40 str. taikymo kontekste), taip pat ir asmenų, atsakingų už žalos atlyginimÄ nustatymui, buvo skiriamas itin didelis dėmesys, apklausiami nukentėjusieji, pateikiami žalos dydžius patvirtinantys dokumentai, iÅ¡reikalaujami papildomi duomenys, todėl apylinkės teismas turėjo visas galimybes nustatyti neaiÅ¡kias aplinkybes ir apskaičiuoti civilinių ieÅ¡kinių dydžius, tačiau pirmos instancijos teismas to nepadarė ir nepagrįstai klausimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Dėl Å¡ios priežasties byloje pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai, neperžengiant apeliacinių skundų ribų, sprendžiami bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Dėl turtinės žalos dydžio6. Byloje nukentėjusysis Z. S. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o atlyginti 19050,51 Eur turtinės žalos, patirtos dėl jo negautų pajamų. 6.1. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.).

Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 str. apibrėžta turtinės žalos sÄ voka bendrÄ ja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios iÅ¡laidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui.

Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . CK 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.6.2. Nagrinėjamoje byloje nukentėjęs asmuo siekia nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iÅ¡ kurios buvo numatyta jas realiai gauti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad negautos pajamos turi bÅ«ti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 str. 1 d., turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų, ir pan. (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-305/2007, Nr. 3K-3-469/2009). Bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų padarinių.

Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims, o bÅ«tent – negautų pajamų realumo, jų dydžio ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir negautų pajamų įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui (Å¡iuo atveju Z. S.). Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek ieÅ¡kovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ , o didesnės nei faktiÅ¡kai asmens patirtos žalos atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ .

Nuostolius negautų pajamų forma (t. y. pajamas, kurias ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs, jei jo žmona nebÅ«tų sužalota ir mirusi, ir jis bÅ«tų tęsęs darbÄ Norvegijos Karalystėje) apibÅ«dina tokie požymiai: realumas, bÅ«tinumas ir protingumas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).6.3. Nukentėjusieji ieÅ¡kinyje nurodo, kad Ž. S. neatsargiais veiksmais buvo sunkiai sužalota R. S., kuri nuo patirtų traumų už mėnesio mirė. Dėl to Z. S. 2015-01-16 nutraukė Å¡eÅ¡ių mėnesių bandomajam laikotarpiui, t. y. nuo 2015-01-01 iki 2015-07-01 sudarytÄ darbo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, esančia (duomenys neskelbtini), Norvegijos Karalystėje, ir skubiai iÅ¡vyko prižiÅ«rėti sunkiai sužeistos žmonos bei mažamečių dukrų.

Po žmonos mirties Z. S. prižiÅ«rėjo mažametes dukras ir niekur nedirbo, tai patvirtina VSDFV Klaipėdos skyriaus pažyma dėl Z. S. valstybinio socialinio draudimo už 2015-01-01– 2015-10-31 laikotarpį. IeÅ¡kinyje nurodoma, jog už sutartimi nustatytas 22 savaites po 37,5 valandų per savaitę darbo Z. S., jo iÅ¡laikomos mažametės dukros G. ir L. S. negavo 159538,5 Norvegijos kronų, tai atitinka 19050,51 Eur pajamų, kurias praÅ¡o jiems priteisti.6.4. Analizuojat nukentėjusiųjų patirtos žalos (negautų pajamų) klausimÄ , svarbu nustatyti, kokia apimtimi neteisėti Ž.

S. veiksmai apribojo Z. S. galimybes dirbti ir užsidirbti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Z. S. 2015-01-01 sudarė darbo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, esančia Norvegijos Karalystėje, dėl mechaniko darbo, kuria sulygtas 193,38 NOK valandinis atlyginimas dirbat po 7,5 valandos per dienÄ . Sutartyje nustatytas 6 mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpis. Ž. S. 2015-01-16 sunkiai sužalojus R. S., Z. S. 2015-01-16 nutraukė Å¡iÄ darbo sutartį ir iÅ¡vyko į LietuvÄ . BÅ«tent už Å¡io laikotarpio (nuo 2015-01-16 iki 2015-07-01) metu pagal minėtÄ sutartį Z.

S. negautas pajamas – 19050,51 Eur – nukentėjusysis ir nori prisiteisti iÅ¡ Ž. S., tačiau teisėjų kolegijos manymu, tokia negautų pajamų suma yra žymiai per didelė, todėl mažintina.6.5. Visų pirma pastebėtina, jog Z. S. byloje nepateikė jokių duomenų, kurie rodytų, kad dėl Ž. S. veikos jis negalėjo dirbti visÄ laikotarpį nuo 2015-01-16 iki pat 2015-07-01. Neginčytina, jog dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalota jo žmona, kuri viena rÅ«pinosi dviem mažametėmis dukromis, Z.

S. turėjo grįžti į LietuvÄ , t. y. jo grįžimas buvo nulemtas Ž. S. veiksmų. VisÄ mėnesį iki žmonos mirties 2015-02-16 Z. S. rÅ«pinosi dukterimis ir lankė savo žmonÄ , esančiÄ ligoninėje, aprÅ«pino jÄ bÅ«tinais daiktais (vaistais, higienos prekėmis ir pan. (t. 3, b. l. 49–52), todėl Å¡is Z. S. nedarbo laikotarpis taip pat laikytinas nulemtu Ž. S. neteisėtų veiksmų. Tai, jog sergančio Å¡eimos nario slauga yra pakankama priežastis nedirbti, numatyta ir Darbo kodekso (toliau – DK) 184 str. 1 d. 6 p., nurodančiame, jog darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojui, slaugančiam sergantį Å¡eimos narį.

Be to, Å¡io straipsnio 1 d. 8 p. numato, jog nemokamos atostogos mirusio Å¡eimos nario laidotuvėms suteikiamos ne mažiau kaip trims kalendorinėms dienoms. Taigi įstatymų leidėjas numato, jog maksimalus laikas, kurį darbuotojas savo valia gali nedirbti mirus artimam asmeniui – trys dienos, todėl laikytina, kad Z. S. nedarbas buvo nulemtas Ž. S. veikos dar trims dienomis po jo žmonos mirties iki 2015-02-20. Kartu pastebėtina, jog po žmonos mirties Z. S. turėjo visas galimybes grįžti į darbo rinkÄ , registruotis darbo biržoje ir gauti darbines pajamas, tačiau, kaip matyti iÅ¡ jo pateiktos pažymos apie socialinį draudimÄ , to nepadarė ir niekur oficialiai nedirbo (t. 3, b. l. 4). 6.6.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip minėta, netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumÄ bei neiÅ¡vengiamumÄ . Taigi Å¡iuo atveju svarbu ir tai, kokio dydžio žalos dėl nusikalstamų Ž. S. veiksmų bÅ«tų patyręs Z. S., jei jis bÅ«tų bandęs iÅ¡vengti ieÅ¡kinyje nurodytos apimties nuostolių. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog sužinojęs, kad jo žmona pateko į eismo įvykį, Z. S. galėjo praÅ¡yti darbdavį iÅ¡leisti jį nemokamų atostogų, tačiau, kaip matyti iÅ¡ darbdavio raÅ¡to, iÅ¡ darbo nukentėjusysis išėjo savo noru, o duomenų, jog žmonos ligos laikotarpiui jis bÅ«tų prašęs iÅ¡leisti jį nemokamų atostogų – nėra, todėl nėra ir pagrindo konstatuoti, jog jis rodė iniciatyvÄ iÅ¡saugoti darbo santykius ir taip sumažinti jam kilsiančiÄ Å¾alÄ dėl negaunamų pajamų.

Taip pat pažymėtina, jog Z. S. nepateikė jokių duomenų, jog po žmonos mirties jis bÅ«tų kreipęsis į buvusį darbdavį, praÅ¡ydamas jį priimti atgal į darbÄ , o Å¡is bÅ«tų atsisakęs tai padaryti. Nors Z. S. nurodė, kad jis turėjo rÅ«pintis dukterimis ir negali jų palikti, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jis, duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jei nelaimė nebÅ«tų įvykusi, pas jį gyventi viena pati žadėjo atvažiuoti jo žmona, palikusi dukras Z.

S. mamai. Pažymėtina ir tai, jog kalbėdamas apie ateities darbų perspektyvÄ , Z. S. nurodė, kad galėtų iÅ¡vykti į užsienį dirbti, prieÅ¡ tai susitaręs su savo mama dėl vaikų priežiÅ«ros (t. 4, b. l. 8). Be to, likusio vieniÅ¡o tėvo pareiga prižiÅ«rėti vaikus liks ir vėliau iki pat jų pilnametystės (CK 3.155), tačiau tėvų pareiga prižiÅ«rėti vaikus negali bÅ«ti laikoma priežastimi ilgÄ laikÄ nedirbti ir reikalauti dėl to susidariusių negautų pajamų atlyginimo. 6.7.

Å i aplinkybė atskleidžia, jog Z. S. turėjo galimybę po žmonos laidotuvių bandyti grįžti į buvusiÄ darbovietę, tačiau duomenų, jog jis bÅ«tų dėjęs pastangas įsidarbinti – nėra. Kita vertus, iÅ¡ Z. S. pateiktos darbo sutarties matyti, jog joje buvo numatytas 6 mėnesių jo bandomasis laikotarpis, o darbo sutartis bandomuoju laikotarpiu galėjo bÅ«ti nutraukta įspėjus jį prieÅ¡ 14 dienų, todėl Å¡i aplinkybė taip pat atskleidžia, jog Z. S., jam iÅ¡ darbo išėjus vos po 2 savaičių, kai buvo numatytas 6 mėnesių bandomasis laikotarpis, dar buvo darbdavio tinkamai neiÅ¡bandytas, todėl jis galėjo bÅ«ti atleistas ir anksčiau nei 2015-07-01, taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog jis bÅ«tų besÄ lygiÅ¡kai dirbęs ir realiai gavęs pajamas iki pat 2015-07-01.

Pastebėtina ir tai, jog nors iÅ¡ jo pateiktos pažymos apie socialinį draudimÄ (t. 3, b. l.

4) matyti, jog Z. S. po žmonos laidotuvių oficialiai nedirbo, tačiau, kaip matyti iš jo parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jis dirba vienadienius darbus, už kuriuos, be jokios abejonės, gauna užmokestį. Be to, Z. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog nedirba ne dėl to, kad negali, o dėl to, jog šiuo metu nėra vietų ten, kur jis nori įsidarbinti (t. 4, b. l. 8), tai atskleidžia, jog jo tolesnis nedarbas nebuvo nulemtas vien tik (išimtinai) Ž. S. veiksmų. Išvardytos aplinkybės taip pat rodo, jog Ž.

S. nusikalstama veika nelaikytina nulėmusia (susijusia priežastiniu ryÅ¡iu) Z. S. negautas pajamas laikotarpiu po žmonos laidotuvių (nuo 2015-02-20), nes jis turėjo visas, kad ir apsunkintas, galimybes įsidarbinti (grįžti į buvusiÄ darbovietę Norvegijoje ar pasinaudoti gautais darbo pasiÅ«lymais Lietuvoje), tačiau to nepadarė, oficialių pajamų negavo, ir dirbo pavienius darbus.6.8. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡vardyta, nukentėjusiųjų byloje pateikto civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos (negautų pajamų) visa apimtimi negali bÅ«ti tenkinama.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Ž. S. veiksmai apribojo Z. S. galimybes dirbti ir užsidirbti laikotarpiu nuo 2015-01-16 iki 2015-02-20, ir Å¡iuo laikotarpiu negautos pajamos Z. S. turi bÅ«ti atlyginamos. Ä® laikotarpį nuo 2015-01-16 iki 2015-02-20 įeina 25 darbo dienos (19–23, 26–30, 2–6, 9–13, 16–20). IÅ¡ darbo sutarties matyti, jog Z. S. per dienÄ dirbo 7,5 val., per valandÄ uždirbdavo 22,37 Eur (193,38 NOK, pagal Lietuvos banko oficialiai skelbiamÄ 2015-02-20 Euro ir Norvegijos kronos santykį).

Vis dėlto negalima sutikti su civiliniame ieÅ¡kinyje pateiktu negautų pajamų apskaičiavimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kovo negautos pajamos suprantamos kaip (negautas) grynasis pelnas (asmens netto pajamos), jis turi bÅ«ti įrodomas ir laikytinas priteistina žala. Negautos pajamos neturi bÅ«ti suprantamos kaip visa tikėtina gauti iÅ¡ asmens veiklos suma, neatskaičius sÄ naudų (mokesčių). IÅ¡ civiliniame ieÅ¡kinyje nurodomo matematinio nuostolių apskaičiavimo matyti, jog negautos pajamos skaičiuojamos dauginant neiÅ¡dirbtų valandų skaičių iÅ¡ valandinio darbuotojo atlyginimo (bruto), nuo kurio dar bus nuskaitomi mokesčiai, todėl toks skaičiavimas nėra teisingas.

Be to, norėdamas gauti minėtas pajamas Z. S. bÅ«tų turėjęs gyventi Norvegijos Karalystėje, kurioje yra žymiai aukÅ¡tesnis pragyvenimo lygis (didesnės gyvenamųjų patalpų nuomos, maisto produktų ir paslaugų kainos), tačiau Å¡iuo atveju Z. S. gyveno Lietuvoje, žmonos motinos padovanotame bute, dėl to, be jokios abejonės, turėjo mažesnes iÅ¡laidas, nei bÅ«tų patyręs norėdamas dirbti Norvegijos Karalystėje ir gauti sutartÄ atlyginimÄ , dėl Å¡ios priežasties Z. S. negautos pajamos mažintinos. 6.9.

Atkreiptinas dėmesys, kad Z. S. nurodo, jog jam turi bÅ«ti atlygintos negautos pajamos todėl, kad jis dėl Ž. S. padarytos nusikalstamos veikos negalėjo tęsti darbo Norvegijoje, nes turėjo grįžti ne tik pasirÅ«pinti dukterimis, bet ir slaugyti sunkiai sužalotÄ Å¾monÄ . Vis dėlto iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog Z. S. grįžus į LietuvÄ , jo sunkiai sužalota žmona visÄ laikÄ po eismo įvykio iki jos mirties buvo hospitalizuota VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kur R.

S. gydė ir ja rÅ«pinosi ligoninės personalas, todėl Z. S. nekilo bÅ«tinybė visÄ Å¡Ä¯ laikÄ nedirbti, kad galėtų nepertraukiamai bÅ«ti su sunkiai sužalota sutuoktine ir jÄ slaugyti. IÅ¡ byloje pateikto VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės civilinio ieÅ¡kinio matyti, jog už R. S. suteiktas asmens priežiÅ«ros paslaugas gydymo įstaiga pareiÅ¡kė 3595,26 Eur ieÅ¡kinį Ž. S.. Nustačius, jog didžioji R. S. slaugymo ir gydymo naÅ¡ta teko VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei, kuriai už nukentėjusiosios priežiÅ«rÄ ir gydymÄ turės atlyginti Ž.

S., darytina iÅ¡vada, jog nėra pagrindo teigti, kad Z. S. visÄ savo nedarbo laikÄ , kol jo žmona gulėjo ligoninėje, turėjo nuolatos ir nepertraukiamai (visÄ darbo dienÄ ) jÄ slaugyti ir rÅ«pintis, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad Ž. S. turi atlyginti visas žmonos gulėjimo ligoninėje metu negautas Z. S. pajamas, nes ne visÄ (atvirkščiai – maÅ¾Ä jÄ dalį) žmonos slaugymÄ ir priežiÅ«rÄ atliko jos vyras. Pažymėtina ir tai, kad ir pats Z. S. nenurodė, jog nuolatos darbo laiku slaugė žmonÄ , jis teigė tik lankydavęs jÄ ligoninėje, daug laiko praleisdavęs su vaikais, todėl apeliaciniame skunde akcentuojamo Z.

S. žmonos slaugymo negalima pripažinti pakankamai intensyviu (nuolatinis buvimas ir nebuvo bÅ«tinas) ir nulėmusiu jo visų pajamų negavimÄ . Kitu atveju susiklostytų ydinga situacija, jog Ž. S., visas R. S. gydimo ir priežiÅ«ros iÅ¡laidas atlygindamas VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei, kuri visÄ parÄ nepertraukiamai prižiÅ«rėjo eismo įvykio metu nukentėjusiÄ moterį, turėtų atlyginti ir visas Z. S. dėl nukentėjusiosios slaugos (kaip nurodoma apeliaciniame skunde) Å¡iuo laikotarpiu negautas darbines pajamas (už 7,5 darbo valandos per dienÄ ), nors Z.

S. tik kartais atvykdavo pas žmonÄ , atveždavo bÅ«tiniausių daiktų, ir nuolatos jos neslaugė. Akivaizdu, jog Z. S. bÅ«tinybė visÄ darbo dienÄ bÅ«ti ligoninėje ir slaugyti sunkiai sužeistÄ Å¾monÄ nebuvo kilusi, to jis ir nedarė, todėl negalima pripažinti, jog visos žmonos hospitalizavimo metu Z. S. negautos pajamos buvo sÄ lygotos neiÅ¡vengiamos bÅ«tinybės (kilusios dėl Ž. S. veikos) slaugyti žmonÄ .6.10. Teisėjų kolegija, nustačiusi, jog dėl Ž. S. nusikalstamos veikos Z.

S. negavo pajamų laikotarpiu nuo 2015-01-16 iki 2015-02-20 (iÅ¡ viso 25 darbo dienos, 187,5 darbo valandos pagal Z. S. darbo sutartį, gaunant valandinį 22,37 Eur darbo užmokestį), jas sudaro 4194,38 Eur bruto darbo užmokesčio, atsižvelgdama į tai, jog nuo Å¡ios sumos dar bÅ«tų nuskaičiuoti mokesčiai, jog Z. S., norėdamas uždirbti Å¡iuos pinigus bÅ«tų turėjęs patirti papildomų iÅ¡laidų Norvegijos Karalystėje (kurių realiai nepatyrė Lietuvoje), bei tai, jog ne visÄ nedarbo laikÄ (ne nuolatos) Z.

S. slaugė savo sunkiai sužalotÄ Å¾monÄ (žmona buvo prižiÅ«rima ligoninės personalo), Z. S. patirtos turtinės žalos (negautų pajamų) dydis mažintinas iki 1500 Eur.6.11. Byloje nukentėjusysis Z. S. civiliniu ieÅ¡kiniu taip pat prašė atlyginti 2500 Eur turtinės žalos, patirtos dėl R. S. gydimo, laidojimo ir su tuo susijusių iÅ¡laidų (t. 1, b. l.

64) ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (t. 3, b. l. 44-69). Iš bylos duomenų matyti, jog Z. S. pateikė 10 kuro pirkimo kvitų, kurie pagrindžia jo turėtas kelionės išlaidas – 477,74 Eur. Nr.DataSuma EurBylos lapas1.2015-02-1649,2t. 3, b. l. 452.2015-01-0576,69t. 3, b. l. 453.2015-01-0457,15t. 3, b. l. 454.2015-01-0329,13t. 3, b. l. 465.2015-01-1820t. 3, b. l. 466.2015-01-1850t. 3, b. l. 467.2015-01-0354,58t. 3, b. l. 468.2015-01-1945,56t. 3, b. l. 479.2015-02-0144,19t. 3, b. l. 4710.2015-01-2151,24t. 3, b. l. 47 VISO477,74 Tačiau, kaip matyti iš ant kasos kvitų esančių datų, dalis jų yra datuoti prieš 2015-01-16, kai įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota R.

S., ir Z. S. pradėjo ruoÅ¡tis neplanuotai kelionei atgal į LietuvÄ . Z. S. pateikti kuro įsigijimo kvitai už laikotarpį nuo 2015-01-03 iki 2015-01-05 (viso 4 kvitai, bendrai 217,75 Eur sumai), kai jis vyko į Norvegijos Karalystę, ir ten dirbo iki pat 2015-01-16, nelaikytini iÅ¡laidomis, atsiradusiomis dėl Ž. S. nusikalstamos veikos, tokiu bÅ«du Z. S. turi bÅ«ti atlyginta kita pateiktais mokėjimo kvitais (viso 6 kvitai) patvirtinta suma už laikotarpį nuo 2015-01-18 iki 2015-02-01, kurios bendras dydis lygus 260,19 Eur. 6.12.

Z. S. taip pat pateikė 3 kvitus už stovėjimÄ Å¾monos laidotuvių laikotarpiu (viso 1,2 Eur), 1 kelionės iÅ¡ Helsinkio į TalinÄ 2015-01-19 bilietÄ (71 Eur), 1 kelionės iÅ¡ Talino į Kelionės 2015-01-03 bilietÄ (80 Eur), bei 1 keleivio skrydžio 2015-04-12 iÅ¡ Rygos į TromsÄ su persėdimu Osle bilietÄ (duomenis patvirtinančius apmokėjimÄ už jį (147,34 Eur) ir dalies pinigų gražinimÄ (47,34 Eur), bendrai 252,50 Eur sumai. Nr.DataSumaBylos lapas1.2015-02-240,6t. 3, b. l. 532.2015-02-190,3t. 3, b. l. 533.2015-02-240,6t. 3, b. l. 534.2014-12-2380t. 3, b. l. 655.2015-01-1971t. 3, b. l. 686.2015-01-14147,34t. 3, b. l. 707.2015-01-14-47,34t. 3, b. l. 71 VISO252,5 Teisėjų kolegija sutinka, kad automobilio stovėjimo iÅ¡laidos laidotuvių periodu, taip pat 2015-01-19 kelto iÅ¡ Helsinkio į TalinÄ bilietas (viso 72,2 Eur) yra iÅ¡laidos, susidariusios dėl Ž.

S. nusikalstamos veikos, tačiau negali sutikti, jog Z. S. iÅ¡laidos patirtos jo 2015-01-03 kelionėje į NorvegijÄ , kur jis dvi savaites dirbo ir už tai gavo darbo užmokestį, taip pat iÅ¡laidos patirtos dėl 2015-04-12 jo vardu nupirkto (t. 3, b. l.

69) lėktuvo bilieto grÄ Å¾inimo yra nulemtos nusikaltimo padarymo, todėl jos neatlygintinos. 6.13. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Z. S. pateikė 16 kvitų, kurie patvirtina laikotarpiu nuo 2015-01-17 iki 2015-02-11 jo turėtas iÅ¡laidas medikamentams ir asmens higienos prekėms. Nr.DataSuma EurBylos lapas1.2015-02-105,45t. 3, b. l. 492.2015-01-214,42t. 3, b. l. 49-503.2015-02-042,46t. 3, b. l. 494.2015-02-103,38t. 3, b. l. 495.2015-02-0345,53t. 3, b. l. 496.2015-02-1015,82t. 3, b. l. 497.2015-02-103,1t. 3, b. l. 518.2015-02-1113,9t. 3, b. l. 519.2015-01-280,66t. 3, b. l. 5210.2015-01-2816,56t. 3, b. l. 5211.2015-01-173,4t. 3, b. l. 5212.2015-01-282,76t. 3, b. l. 5213.2015-01-233,76t. 3, b. l. 5214.2015-01-252,14t. 3, b. l. 5215.2015-01-3016,11t. 3, b. l. 5316.2015-02-021,62t. 3, b. l. 53 VISO141,07 Teisėjų kolegijos nuomone, visos Å¡ios iÅ¡laidos, sudarančios bendrÄ 141,07 Eur sumÄ buvo nulemtos Ž.

S. nusikalstamos veikos, kurios metu buvo sunkiai sužalota R. S., todėl jos priteistinos Z. S..6.14. Byloje taip pat pateiki 15 kvitų, kurie patvirtina Z. S. patirtas žmonos laidojimo išlaidas – 1937,78 Eur. Nr.DataSuma EurBylos lapas1.2015-02-2070t. 3, b. l. 552.2015-02-2175t. 3, b. l. 563.2015-02-20924t. 3, b. l. 57-584.2015-02-23200t. 3, b. l. 59-605.2015-02-208,97t. 3, b. l. 616.2015-02-200,95t. 3, b. l. 617.2015-02-208,72t. 3, b. l. 618.2015-02-2012t. 3, b. l. 619.2015-02-2016t. 3, b. l. 6110.2015-02-2055,39t. 3, b. l. 6111.2015-02-193,97t. 3, b. l. 6112.2015-02-203,78t. 3, b. l. 6113.2015-02-21100t. 3, b. l. 6214.2015-02-21299t. 3, b. l. 6315.2015-02-20160t. 3, b. l. 64 VISO1937,78 Iš kvituose nurodytų pirktų prekių ir paslaugų pavadinimų, bei jų įsigijimo laiko (laikotarpis nuo 2015-02-19 iki 2015-02-23) matyti, jog jos buvo skirtos R.

S. laidotuvių reikmėms, tačiau teisėjų kolegijos manymu, nėra tikslinga kaip turtinę žalÄ vertinti 2015-02-20 (t. 3, b. l.

61) laidotuvėms įsigytus alkoholinius gėrimus – 4 butelius degtinės (0,7 l talpos), ir 2 butelius brendžio (0,5 l talpos), dėl to jiems iÅ¡leista suma – 37,74 Eur, nelaikytina pagrįstomis dėl žmonos mirties patirtomis Z. S. iÅ¡laidomis, dėl to Z. S. priteistinos laidojimo iÅ¡laidos Å¡ia suma mažintinos. Taip pat pažymėtina, kad CK 6.291 str. 2 d. nustatyta, jog įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo paÅ¡alpa įskaitoma į laidojimo iÅ¡laidas. Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymas numato, jog mirusįjį asmenį laidojančiam asmeniui savivaldybės administracija skiria vienkartinę 8 BSI (bazinė socialinė iÅ¡moka) dydžio paÅ¡alpÄ (6 str., 9 str. 1 d.).

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Z. S. 2015-02-23 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija iÅ¡mokėjo 304 Eur iÅ¡mokÄ (t. 4, b. l. 56). Taigi akivaizdu, kad Z. S. iÅ¡mokėta laidojimo paÅ¡alpa turi bÅ«ti įskaityta į nukentėjusiojo praÅ¡omas atlyginti laidojimo iÅ¡laidas, kurios sudaro jos patirtÄ turtinę žalÄ . Tokiu bÅ«du nustatytina, jog atlygintinas R. S. laidojimo iÅ¡laidas sudaro 1596,04 Eur (1937,78 – 304 – 37,74). 6.15. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Z.

S. patirtos iÅ¡laidos (turtinė žala, apimanti kelionės, gydymo ir laidojimo iÅ¡laidas) dėl Ž. S. nusikalstamos veikos, kurios metu buvo sunkiai sužalota R. S., yra 2069,50 Eur. 6.16. Byloje nukentėjusioji N. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 3569,92 Eur turtinės žalos atlyginimo, patirtos dėl neteisėtų Ž. S. veiksmų (t. 3 b. l. 99–101). IeÅ¡kinyje nurodoma, jog Å¡iÄ sumÄ sudaro kelionės iÅ¡laidos, kai 2015-01-16 ir 2015-02-18 N. K. kartu su sutuoktiniu V. B. du kartus vyko į LietuvÄ iÅ¡ savo gyvenamosios vietos JAV.

Teisėjų kolegija sutinka, jog N. K. kelionės iÅ¡laidos iÅ¡ JAV į LietuvÄ tiek sužinojus apie sunkų dukros sužalojimÄ , tiek ir sužinojus apie jos mirtį buvo bÅ«tinos ir nulemtos Ž. S. neteisėtų veiksmų, todėl turi bÅ«ti atlygintos. Kita vertus, nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . Gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys.

Nors civiliniame ieškinyje nurodoma, kad esant ekstremalioms situacijoms, stresui dėl mylimos dukters sužalojimo ir jos mirties N. K. viena vykti negalėjo, todėl atlygintinos ir jos palydovo kelionės išlaidos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, N. K. sutuoktinio V. B., kuris nėra R. S. tėvas, kelionės kartu su eismo įvykyje nukentėjusios dukros motina nebuvo būtinos, todėl ir dėl šių kelionių metu jo patirtos išlaidos nelaikytinos būtinomis ir neišvengiamomis. Nėra abejonės, jog norėdamas žmogiškai palaikyti savo sutuoktinę, V.

B. galėjo jausti pareigÄ vykti kartu su N. K., nes po jos dukros mirtimi pasibaigusio eismo įvykio ji jautė didelį stresÄ ir neigiamas emocijas, tačiau jo kelionės iÅ¡laidos nelaikytinos nulemtomis Ž. S. nusikalstamos veikos (susijusiomis priežastiniu ryÅ¡iu). V. B. kelionę kartu lėmė N. K. emocinė bÅ«klė (psichinis nukentėjusiosios santykis su padaryta nusikalstama veika ir jos padariniais), į kuriÄ turi bÅ«ti ir bus atsižvelgta sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tomis pačiomis aplinkybėmis grįsti ir turtinės žalos atsiradimo neiÅ¡vengiamumÄ (iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ), ir tenkinti civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl V. B. patirtų kelionės iÅ¡laidų nėra teisinio pagrindo. Remiantis tuo, kas iÅ¡vardyta, civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos dviejų asmenų kelionės iÅ¡laidos dalytinos pusiau, ir konstatuotina, jog N. K. patirtos turtinės žalos dydis mažintinas iki 1784,96 Eur.6.17. Byloje civilinius ieÅ¡kinius Ž.

S. taip pat pareiÅ¡kė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (3595,29 Eur turtinės žalos atlyginimui už R. S. gydymÄ (t. 1, b. l. 93–95)) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (47368,83 Eur turtinės žalos atlyginimui už nukentėjusiesiems Z. S., G. S. ir L. S. iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas (t. 3, b. l. 151–155)). Pirmosios instancijos teismas civiliniams ieÅ¡kovams pripažino teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , tačiau klausimÄ dėl ieÅ¡kinių dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

BPK 320 str. 4 d. inter alia nustatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo apeliaciniai skundai. Kadangi nagrinėjamoje byloje civilinių ieÅ¡kovų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinių skundų nėra, todėl laikantis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, Å¡ių asmenų byloje pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai negali bÅ«ti iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka.

Todėl Å¡iems civiliniams ieÅ¡kovams priteistinos sumos nenustatinėjamos, ir dėl minėtų civilinių ieÅ¡kinių, neperžengiant apeliacinių skundų ribų ir nebloginant nuteistojo padėties, priimamas sprendimas kuris yra analogiÅ¡kas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priimtam sprendimui – vadovaujantis BPK 115 str. 2 d., civiliniams ieÅ¡kovams Klaipėdos teritorinės ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pripažintina teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ iÅ¡ kaltininko Ž.

S. ir klausimas dėl ieÅ¡kinių dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Dėl neturtinės žalos dydžio7. Å ioje byloje nukentėjusieji Z. S., G. S., L. S. ir N. K. pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius reikalaudami priteisti neturtinę žalÄ : 50000 Eur žuvusiosios vyrui Z. S., po 20000 Eur žuvusiosios dukroms G. S. ir L. S., 20000 Eur žuvusiosios motinai N. K.. 7.1. CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).7.2.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalÄ , tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę.

Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktikÄ , formuojamÄ aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms aplinkybėms, bÅ«tina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

Å is reikalavimas kildinamas iÅ¡ teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas bÅ«tina spręsti taip, kaip iÅ¡spręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio žuvus žmogui priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikÄ priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011, baudžiamojoje byloje 2K-244-942/2015, 2K-212-693/2015). 7.3.

IeÅ¡kinyje pateikiamas praÅ¡ymas dėl G. ir L. S. patirtos neturtinės žalos, susijusios su motinos netekimu, atlyginimo yra iÅ¡ dalies pagrįstas. Sprendžiant klausimÄ dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dėl motinos netekties, atsižvelgtina į tai, jog mergaitės eismo įvykio metu buvo jauno amžiaus (9 ir 7 metų), gyveno kartu su mama (nes tėvas dirbdavo užsienyje), todėl artimiausio žmogaus netektis, su kuriuo jos buvo saistomos stipraus emocinio ir dvasinio ryÅ¡io, be jokios abejonės, stipriai paveikė jų gyvenimus.

Mažamečiai jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, žuvusiosios dukros patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , ilgalaikį emocinį stresÄ , sielvartÄ , tėvas jas vedė pas psichologÄ . Atsižvelgus į motinos ir vaiko ryÅ¡io svarbÄ vaiko raidai, yra pagrindas teigti, kad Å¡i netektis G. ir L. S. turės neigiamos įtakos ir ateityje. Taip pat pastebėtina, jog byloje nenustatyta, kad eismo įvykio metu iÅ¡eidama į perėjÄ KET reikalavimus bÅ«tų pažeidusi pati nukentėjusioji, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog prie žalos atsiradimo prisidėjo ir nukentėjusioji, bei Å¡iuo pagrindu mažinti atlygintinos žalos dydį.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Ž. S. automobilį vairavo blaivus, eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, nebėgo iÅ¡ įvykio vietos, paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , savo kaltę pripažino, lankė partrenktÄ moterį ligoninėje, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino dalį žalos ir gailėjosi dėl savo padaryto pažeidimo. Kaltininkas dirba, gauna vidutinei algai artimÄ atlyginimÄ , todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog jo turtinė padėtis bÅ«tų itin sunki.

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur (žuvusiojo vaikui) ir nuo 4344,30 Eur iki 20000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016). Pažymėtina, jog minėta 30000 Eur suma buvo priteista teismui konstatuojant (kasacinė nutartis Nr. 2K-346-511/2016), jog šis neturtinės žalos atlyginimas, priteistas nukentėjusiajam E. B., yra kiek didesnis, nei paprastai priteisiama vaikui, žuvus jo motinai ar tėvui, tačiau minėtu atveju atsižvelgta į tai, kad ši suma dėl motinos netekties priteista mažamečiui, kurio akivaizdoje buvo padaryti mirtini sužalojimai motinai (be to, buvo sužalotas ir pats vaikas), tuo tarpu šioje byloje R.

S. per perėjÄ Ä—jo viena, Å¡alia jos mažamečių vaikų nebuvo, jie nebuvo sužaloti. Analizuojant kitas kasacinio teismo nutartis matyti, jog paprastai vaikui, netekusiam tėvo (motinos), priteisiami civiliniai ieÅ¡kiniai neturtinei žalai atlyginti yra per pus mažesni nei minimoje byloje (kasacinė nutartis Nr. 2K-243-648/2015). Dėl to laikytina, jog vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 str. 2 d., t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, jÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, į teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, neturtinės žalos atlyginimas, praÅ¡omas civiliniame ieÅ¡kinyje, G. ir L.

S. mažinamas ir nustatomas po 15000 Eur kiekvienai.7.4. IeÅ¡kinyje pateikiamas praÅ¡ymas dėl Z. S. patirtos neturtinės žalos, susijusios su žmonos netekimu, atlyginimo yra iÅ¡ dalies pagrįstas. Sprendžiant klausimÄ dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dėl žmonos netekties, nėra abejonės, jog Z. S. dėl sutuoktinės žūties patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , grįžęs į LietuvÄ , jis turėjo rÅ«pintis mažametėmis dukromis, padėti joms iÅ¡gyventi patirtÄ netektį.

Tačiau negalima neįvertinti ir tos aplinkybės, jog jis pats duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pastaruosius dvejus metus iki žmonos žūties namie bÅ«davo retai (t. 4, b. l. 8). Nutikusios nelaimės metu jis teigia turėjęs 6 mėnesių darbo sutartį Norvegijos Karalystėje, ir bÅ«tų šį laikÄ praleidęs ne namuose, tai rodo, jog Z. S. nors ir buvo susituokęs, nuolatos su savo žmona negyveno, jų ryÅ¡ys nebuvo įprastai artimas sutuoktiniams, nes jis itin daug laiko praleisdavo užsienyje atskirai nuo žmonos.

Be to, kaip jau minėta, Ž. S. automobilį vairavo blaivus, eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, po įvykio elgėsi atsakingai, padėjo nukentėjusiesiems, atlygino dalį žalos. Minėtoje teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 4344,30 Eur iki 20000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui). Dėl to laikytina, jog vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 str. 2 d., t. y.

žalos dydį ir jos pasekmes, jÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir į teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, neturtinės žalos atlyginimas, praÅ¡omas civiliniame ieÅ¡kinyje, Z. S. mažinamas ir nustatomas 10000 Eur.7.5. Byloje pateiktas ieÅ¡kinys ir dėl N. K. patirtos neturtinės žalos, susijusios su dukros netekimu, atlyginimo yra iÅ¡ dalies pagrįstas.

Sprendžiant klausimÄ dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dėl dukters netekties, nėra abejonės, jog N. K. dėl dukters žūties patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiosios dukra buvo suaugusi, savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ gyvenanti ir savo Å¡eimÄ sukÅ«rusi moteris. Nors N. K. nurodė, jog jos ir dukros artimÄ ryšį atskleidžia tai, jog ji prieÅ¡ kelerius metus jai padovanojo butÄ , tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog N. K. gyvena JAV, buvo tik kelis kartus atvažiavusi (t. 4, b. l. 7).

Nors Z. S. nurodė, kad N. K. dažnai skambindavo dukrai, tačiau toks bendravimas nelaikytinas itin artimu. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog Ž. S. padaryta nusikalstama veika, nulėmusi N. K. dukters mirtį, buvo padaryta esant neatsargiai kaltės formai, bei į tai, kad dėl eismo įvykio kilimo žuvusiosios kaltės nenustatyta. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 5792 Eur iki 25000 Eur (žuvusiojo tėvams) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2011 – 25000 Lt (7240,50 Eur), Nr. 2K-7-49-788/2016 – 7240,50 Eur, Nr. 2K-346-511/2016 – 25000 Eur, Nr. 2K-29/2009 – 50000 Lt (14481 Eur), Nr. 2K-377/2009 - 5792 Eur.

Dėl to laikytina, jog vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 str. 2 d., t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, jÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, į teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, neturtinės žalos atlyginimas, praÅ¡omas civiliniame ieÅ¡kinyje, N. K. mažinamas ir nustatomas 7000 Eur.7.6. Baudžiamosiose bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kai eismo įvykio metu žūsta žmonės, jų artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4344 iki 90 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016 ir kt.).

Taigi Å¡ioje byloje visiems nukentėjusiesiems dėl eismo įvykio metu žuvusios R. S. jos artimiesiems priteista bendra neturtinės žalos suma (47000 Eur) laikytina atitinkanti teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, ja nenukrypstama nuo teismų formuojamos praktikos analogiÅ¡kose bylose. Dėl A. K. ir A. M. kaip civilinių atsakovų8. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl A. K., kaip Ž. S. vairuoto automobilio savininkės, ir A. M., kaip Å¡io automobilio faktinio valdytojo, civilinės atsakomybės dėl to, kad automobilis buvo perduotas valdyti Ž.

S. ir jam sukėlus eismo įvykį, kurio metu žuvo R. S., jos artimiesiems buvo padaryta žala. Taigi nukentėjusieji kelia transporto priemonės valdymÄ perdavusio asmens A. M. ir transporto priemonės savininkės A. K. solidariosios atsakomybės kartu su vairuotoju už didesnio pavojaus Å¡altiniu padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , kai Ž. S. buvo perduotas techniÅ¡kai netvarkingo ir nustatyta tvarka neapdrausto automobilio valdymas.8.1. Spręsdama šį teisės klausimÄ , teisėjų kolegija turi įvertinti, kas yra transporto priemonės valdytojas, kai transporto priemonė perduota trumpam laikui asmens, kuriam pačiam automobilio savininkas buvo perdavęs automobilio valdymÄ , kokiu teisiniu pagrindu gali kilti valdymÄ perdavusio (tiek savininko, tiek faktinio valdytojo) asmens atsakomybė ir ar tokia atsakomybė gali bÅ«ti solidari su transporto priemonę vairavusiu asmeniu.8.2.

Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytÄ Å¾alÄ reglamentuoja specialios CK 6.270 str. normos. CK 6.270 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ä®statyme įtvirtinta didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybė yra griežtoji (be kaltės). Remiantis CK 6.270 str. 2 d. nustatyta, kad Ž.

S. pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį Å¡altinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimÄ ir t. t.), nes įvykio dienÄ jam buvo perduotas automobilis, su kuriuo jis važiavo į darbÄ ir sukėlė eismo įvykį. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio, valdymo perleidimo sandoriui įstatymai nenumato specialios formos – valdymas gali bÅ«ti teisėtai perleistas nuo nuomos, panaudos, pavedimo ar kitokios sutarties sudarymo ir transporto priemonės savininkui ar jos teisėtam valdytojui perdavimo jÄ naudotis naujam valdytojui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CK 6.270 str. 2 d. teisėtas valdymas yra tada, kai jis atliekamas teisėto civilinio sandorio pagrindu, esant valdymÄ perduodančio ir valdymÄ priimančiojo asmens valiai. Sandorį dėl transporto priemonės valdymo perdavimo sudarančių asmenų valia yra ribojama CK 6.156 str. 1 d., 6.157 str. nustatytų sutarties laisvės principo ribų – imperatyviųjų teisės normų. Valdymo perdavimas yra tada, kai valdymÄ Ä¯gyjantis asmuo įgauna teisę daryti transporto priemonei faktinį poveikį, savarankiÅ¡kai priimti sprendimus dėl transporto priemonės naudojimo (net ir trumpÄ laikÄ ).

CK 6.270 str. 3 d. nustatyta, kad didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas už padarytÄ Å¾alÄ neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų ir dėl valdymo praradimo nėra jo kaltės; jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai Å¡is ir didesnio pavojaus Å¡altinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai; atlyginęs žalÄ valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iÅ¡ neteisėtai didesnio pavojaus Å¡altinį užvaldžiusio asmens.

CK 6.270 str. 3 d. nustatytu atveju už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ atsakomybė be kaltės (griežtoji) kyla neteisėtai (be savininko ar teisėto valdytojo valios) jį užvaldžiusiam faktiniam valdytojui, valdymÄ praradęs teisėtas valdytojas atsako nustačius jo kaltę.8.3. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl CK 6.270 str. 3 d. nuostatų dėl solidariosios atsakomybės konstitucingumo, konstatavo, kad įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui yra nustatyta pareiga atlyginti žalÄ solidariai su tÄ Å¡altinį neteisėtai užvaldžiusiu ir žalÄ tiesiogiai padariusiu asmeniu, atitinka iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 30 str. 2 d., kylantį imperatyvÄ , kad žala turi bÅ«ti atlyginta teisingai, taip pat konstitucinį žalos atlyginimo proporcingumo principÄ , pagal kurį reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės bÅ«tų proporcingos siekiamam tikslui – užtikrinti nuo didesnio pavojaus Å¡altinio nukentėjusio asmens teisę į žalos atlyginimÄ .

Teisinis reguliavimas, pagal kurį didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, atlyginęs visÄ didesnio pavojaus Å¡altiniu padarytÄ Å¾alÄ ar didesnę, nei jis privalėtų atlyginti, žalos dalį, turi teisę regreso tvarka iÅ¡ didesnio pavojaus Å¡altinį neteisėtai užvaldžiusio asmens iÅ¡sireikalauti žalos atlyginimo dalį, kuriÄ Å¡is privalo sumokėti, suponuoja teismo pareigÄ , sprendžiant bylÄ dėl už asmenį, neteisėtai užvaldžiusį didesnio pavojaus Å¡altinį, sumokėtos žalos atlyginimo dalies susigrÄ Å¾inimo, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ir nuspręsti, kokiÄ Å¾alos atlyginimo dalį privalėjo sumokėti didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas ir kokiÄ â€“ tÄ Å¡altinį užvaldęs ir juo žalos padaręs asmuo (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas).8.4.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal aptartÄ teisinį reglamentavimÄ už didesnio pavojaus Å¡altinio sukeltÄ Å¾alÄ tiek teisėtas, tiek neteisėtas faktinis jo valdytojas atsako be kaltės. Nagrinėjamoje byloje civilinė atsakovė transporto priemonės savininkė A. K. savo valia perdavė automobilį teisėtam valdytojui A. M., o Å¡is trumpam laikui savo valia patikėjo automobilį Ž. S., bÅ«tent Å¡is asmuo tapo transporto priemonės (didesnio pavojaus Å¡altinio) valdytoju. Kadangi nei civilinė atsakovė A.

K., nei civilinis atstovas A. M. žalÄ padariusio eismo įvykio metu nebuvo transporto priemonės valdytojai, vertinant galimybę jiems atsakyti už žalÄ turi bÅ«ti nustatytas jų atsakomybės teisinis pagrindas. CK 6.263 str. įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalÄ , padarytÄ asmens turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalÄ atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.8.5. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 2 d. (Eismo įvykio metu galiojusi 2014-06-26 įstatymo Nr. XII-970 redakcija) yra įtvirtinta imperatyvi teisės norma, pagal kuriÄ draudžiama vairuoti techniÅ¡kai netvarkingÄ , transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančiÄ transporto priemonę.

PrieÅ¡ pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės maÅ¡inos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga. AnalogiÅ¡ka teisės norma įtvirtinta Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų KET 15 p. Tačiau, skirtingai nei neblaivių ar teisės vairuoti neturinčių asmenų atveju (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 2 d., KET 15 p.), įstatymas nenumato, jog techniÅ¡kai netvarkingos ar nustatyta tvarka neapdraustos transporto priemonės perdavimas asmeniui kokiu nors bÅ«du pažeistų imperatyvias vieÅ¡osios teisės normas, ir leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog toks automobilio perdavimas civilinės atsakomybės požiÅ«riu yra laikytinas neteisėtais veiksmais (CK 6.246 str. 1 d.).

Atvirkščiai – minėti teisės aktai numato, jog pareiga įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę kyla vairuotojui prieš pradedant vairuoti automobilį. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju vien automobilio, kuriam neatlikta techninė apžiūra ir kuris neapdraustas įstatymų numatyta tvarka, perdavimas kitam asmeniui nelaikytinas neteisėtu veiksmu, už jį atsakomybės nenumato ir teisės aktai.8.6.

Kartu pastebėtina, jog civilinei atsakomybei kilti reikalingi ne tik neteisėti veiksmai, tačiau ir kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryÅ¡io sÄ lyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nelėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal CK 6.6 str. 3 d. preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Iš 2015-03-24 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Mitsubishi Space Star“ ir nustatyta, kad visų ratų padangos žieminės, oro slėgis yra, padangų protektoriaus gylis didesnis nei 5 mm. Darbinės stabdžių sistemos pažeidimo požymių nėra. Artimųjų ir tolimųjų šviesų žibintai šviečia. Priekinio lango valytuvai, apipurškimas veikia. Pastabdžius automobilį stabdžiai veikia, stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) suveikia (t. 1, b. l. 25–28).

Iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninės apžiūros rezultatų kortelės matyti, jog 2015-01-13 atliktoje techninėje apžiūroje (likus trims dienoms iki eismo įvykio) buvo nustatyta, kad blogai veikia stovėjimo stabdis, neteisingai sureguliuotos artimosios šviesos, nešvietė arba netinkamai švietė automobilio gabarito žibintai, nustatytas abiejų svirčių šarnyrų laisvumas (t. 1, b. l. 130). Šie duomenys atskleidžia, jog automobilio darbinių stabdžių sistema buvo tvarkinga, be to, nors tinkamai nesureguliuoti, švietė priekiniai žibintai, todėl darytina išvada, jog eismo įvykis apšviestoje pėsčiųjų perėjoje buvo nulemtas išimtinai netinkamų vairuotojo veiksmų (pažeisto KET 30 p.), ir nelaikytina, jog bloga A.

K. priklausančio ir A. M. Ž. S. perduoto automobilio techninė bÅ«klė (nustatyti neatitikimai) buvo susiję priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais – R. S. žūtimi.8.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis byloje nustatytais duomenimis, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus, yra automobilio savininkės A. K. ir transporto priemonės valdymÄ Å½. S. perdavusio A. M. kaltės, ir kad jų veiksmai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su atsiradusia žala, už kuriÄ jie (kaip padidinto pavojaus Å¡altinio savininkė ir faktinis automobilio valdytojas) turėtų atsakyti solidariai kartu su eismo įvykio metu automobilį valdžiusiu Ž.

S.. Iš teismų praktikos matyti, jog solidari atsakomybė automobilį perdavusiam asmeniui kyla tuomet, kai automobilį perduodantis asmuo pažeidžia imperatyvias įstatyme numatytas pareigas – neperduoti automobilio neblaiviam (kasacinė nutartis Nr. 2K-312-697/2016) ar teisės vairuoti neturinčiam (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016) asmeniui, t. y. kai automobilio valdymas perduodamas įstatymo draudžiamam subjektui. Šiuo atveju automobilis buvo perduotas tinkamam subjektui (Ž. S. buvo blaivus ir turėjo teisę vairuoti), bet perduodamas objektas (automobilis) neatitiko jam keliamų techninių reikalavimų.

Tačiau, skirtingai nei neblaivių ar teisės vairuoti neturinčių asmenų atveju, įstatyme nekeliamas reikalavimas neperduoti techniÅ¡kai netvarkingo automobilio, nes dėl tokio automobilio eksploatavimo ir dalyvavimo su juo eisme kiekvienu atveju sprendžia ir prisiima atsakomybę pats vairuotojas, todėl laikytina, jog tokį automobilį perdavęs asmuo solidariai su jį vairavusiu asmeniu dėl tokiu automobiliu padarytos žalos neatsako. Tokios praktikos, jog transporto priemonės savininkui perdavus techniÅ¡kai netvarkingÄ automobilį transporto priemonės valdytojui, kuris ir sukėlė eismo įvykį, net jei eismo įvykis galėjo bÅ«ti nulemtas automobilio techninės bÅ«klės, atsakomybė kyla vien eismo įvykį sukėlusiam valdytojui (vairuotojui), nes bÅ«tent jis nesilaikė KET ir vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ automobilį, kai jį naudoti draudžia teisės aktai, ir dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-27/2013).

Dėl Å¡ių priežasčių nukentėjusiųjų pareikÅ¡ti ieÅ¡kininiai reikalavimai dėl A. K. ir A. M. atmestini kaip nepagrįsti.8.8. Kartu pažymėtina, jog nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. K. ir A. M. kartu su Ž. S. turi solidariai atsakyti nukentėjusiesiems dėl eismo įvykio metu kilusios žalos, kadangi Ž. S. perduota transporto priemonė nebuvo apdrausta. TPVCAPDÄ® 13 str. 1 d. numato, jog nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – Å¡io įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui.

Taigi įstatymas nenumato galimybės nukentėjusiam asmeniui dėl žalos atlyginimo kreiptis į automobilio savininkÄ dėl padarytos žalos atlyginimo vien dėl tos priežasties, jog Å¡is pažeidė pareigÄ apdrausti automobilį įstatyme numatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimÄ dėl atsakomybės taikymo, kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi fiziniai asmenys iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDÄ® 17 str. 1 d. 1 p. suponuoja dviejų skolininkų solidariÄ jÄ atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDÄ® 4 str. 2 d. nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamÄ transporto priemonę (LAT nutartis Nr. 3K-3-55-378/2016).

TPVCAPDÄ® 23 str. 1 d. draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos iÅ¡mokos, sumokėtos tretiesiems asmenims, už žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone, tiek iÅ¡ asmens, atsakingo už žalos padarymÄ , tiek iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-7-300/2010). Taigi automobilio savininko atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo neapdraustu automobiliu, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamÄ jÄ Ä¯statymo normÄ , ir atsakomybė kyla ne prieÅ¡ nukentėjusįjį asmenį, bet prieÅ¡ BiurÄ (Biuras įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į automobilio neapdraudusį jo savininkÄ ).

Tokiu atveju atsakovų solidarioji atsakomybė atsiranda ne iÅ¡ CK 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytÄ Å¾alÄ , bet iÅ¡ TPVCAPDÄ®. Todėl Å¡iuo atveju Biuras galės civiline tvarka (nes regresiniai ieÅ¡kiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2014) pareikÅ¡ti atgręžtinį reikalavimÄ atsakingiems asmenims, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėję asmenys turi teisę reikalauti žalos ne tik iÅ¡ TPVCAPDÄ® 13 str. 1 d. nurodytų asmenų (kaltininko ir Biuro), bet ir iÅ¡ automobilio savininko.

Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro kaip civilinio atsakovo9. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) apeliaciniu skundu praÅ¡o Biurui pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius atmesti, nes ieÅ¡kinys dėl žalos gali bÅ«ti pareikÅ¡tas tik atsakingam draudikui ar Biurui, o ne atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui (LAT nutarties Nr. 3K-7-43-706/2016, 56 punktas). Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu. 9.1.

Visų pirma pažymėtina, jog Biuro apeliaciniame skunde nurodomoje kasacinėje nutartyje Nr. 3K-7-43-706/2016 ir akcentuojamuose jos 56 ir 64 p. buvo sprendžiamas klausimas dėl pretenzijos pareiÅ¡kimo ir ieÅ¡kinio senaties terminų skaičiavimo nukentėjusio asmens draudikui, subrogacijos pagrindu įgijusiam reikalavimo teisę atsakingam draudikui ir dėl eismo įvykio kaltininko atsakomybės nukentėjusio asmens draudikui, reiÅ¡kiančiam subrogacinį reikalavimÄ . Tuo tarpu Å¡ioje byloje sprendžiamas tinkamo civilinio atsakovo dėl padarytos žalos nustatymo (o ne dėl draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimo draudikui) klausimas, taigi nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nurodytos bylos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, atmestinas.9.2.

Biuro teiginiai, kad pagal TPVCAPDÄ® 12-19 straipsnių nuostatas eismo įvykio metu nukentėję asmenys gali pasinaudoti alternatyva (t. y. turi diskrecijÄ ) gauti draudimo iÅ¡mokÄ arba iÅ¡ Biuro, arba reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ jÄ padariusių asmenų, yra neteisingi. Tokios pozicijos baudžiamosiose bylose laikosi ir kasacinis teismas (nutartis Nr. 2K-166-139/2016). BPK 109 str. inter alia numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

BPK 111 str. 1 d. numato, jog civiliniais atsakovais gali bÅ«ti tėvai, globėjai, rÅ«pintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytÄ Å¾alÄ . Asmuo įtraukiamas į bylÄ kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi. Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 112 str. 1 d., 113 str.).9.3.

Pagal TPVCAPDÄ® 13 str. 1 d. nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – Å¡io įstatymo 17 ir 18 str. nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytÄ subjektÄ .

EiliÅ¡kumo, iÅ¡ ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, Å¡ioje normoje nenustatyta. Ä®statymo 13 str. 1 d. nuostatos „nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (toliau – kaltininkas)“ sÄ voka pretenzija aiÅ¡kintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti įstatymo 13 str. 1 d. nurodytÄ subjektÄ , kuris turi atlyginti žalÄ . SÄ voka „pretenzija“ teisine turinio prasme gali reikÅ¡ti: kreditoriaus, pirkėjo, užsakovo, kliento ir kito asmens kreipimÄ si sumokėti skolÄ , atlyginti žalÄ , paÅ¡alinti prekės ar darbų trÅ«kumus ir kt. pareiÅ¡kimÄ (pvz., CK 2.162, 2,185, 6.321, 6.424 ir kt. str., CPK 749 str.); privalomÄ pretenzijų pareiÅ¡kimÄ prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ (pvz., CK 6.821 str.).

Ä®statymo 13 str. 1 d. nenurodyta, kad pretenzijos pareiÅ¡kimas dėl žalos atlyginimo yra kaip privalomas pretenzijos pareiÅ¡kimas prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ . Minėta, kad Ä®statymo 13 str. 1 d. sÄ vokos „pretenzija“ vartojimas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip nukentėjusio asmens pareigos nustatymas dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudikÄ . Å i sÄ voka taip pat negali bÅ«ti aiÅ¡kinama ir kaip nustatyta privaloma iÅ¡ankstinė ginčo sprendimo ne teisme procedÅ«ra. Taigi Ä®statymo 13 str. 1 d. nukentėjusiam asmeniui nustatyta teisė reikÅ¡ti pretenzijÄ dėl padarytos žalos pasirinktinai vienam iÅ¡ joje nurodytam subjektui aiÅ¡kintina ir kaip nukentėjusio asmens teisė teisme reikÅ¡ti ieÅ¡kinį eismo įvykio kaltininkui dėl žalos atlyginimo. 9.4.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimÄ apsaugos sistema, pagal kuriÄ atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo iÅ¡mokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustÄ ar neapdraustÄ transporto priemonę, o ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį tiek kaltininkui, tiek Biurui, nepanaikina Biuro pareigos atlyginti žalÄ .

Pagal TPVCAPDÄ® 17 str. 1 p. Biuras moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai reiÅ¡kia, jog Biuras tokiu atveju yra BPK 111 str. numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytÄ Å¾alÄ . IÅ¡ to, kas iÅ¡vardyta, matyti, jog nepaisant to, kad nukentėjusieji pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį tiek eismo įvykio kaltininkui, tiek ir Biurui (kaip solidariems atsakovams), Å¡iuo atveju, teismo nuomone, bÅ«tent Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra tinkamas civilinis atsakovas byloje, kuriam kyla įstatyme numatyta pareiga atlyginti neapdrausto automobilio vairuotojo padarytÄ Å¾alÄ (neperžengiant TPVCAPDÄ® 11 str. 1 d. 3 p. numatytų ribų).

Kaip minėta anksčiau, atlyginęs žalÄ nukentėjusiesiems, draudikų biuras turės teisę pareikÅ¡ti atgręžtinį reikalavimÄ tiek asmeniui, atsakingam už eismo įvykį, tiek TPVCAPDÄ® 4 str. 2 d. nurodytam asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamÄ transporto priemonę. 9.5. Kadangi byloje Draudikų biuras pripažintas civiliniu atsakovu, jis, užtikrindamas nukentėjusiesiems padarytos žalos apsaugÄ , nes kaltininkas vairavo neapdraustÄ automobilį, kuriuo padarytas eismo įvykis, yra prilyginamas draudikui, kuriam kyla pareiga atlyginti kilusiÄ Å¾alÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, tai yra pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ (CK 6.254, 6.987 str.). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiÅ¡kai nepadengia nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ Å¾alos dalį privalo atlyginti žalÄ padaręs ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (kasacinės nutartys 2K-213-489/2015, 2K-280/2014, 2K-149/2013, 2K-86/2012 ir kt.).9.6.

Byloje yra pareikÅ¡ti ir civilinių ieÅ¡kovų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civiliniai ieÅ¡kiniai dėl Ž. S. veika padarytos žalos atlyginimo. Teismų praktikoje nustatyta, jog įgyvendindamas iÅ¡mokų mokėjimo eismo įvykių metu nukentėjusiems asmenims pareigÄ , Biuras vykdo vieÅ¡Ä jÄ socialinės apsaugos funkcijÄ ir Å¡ia apimtimi yra horizontalaus funkcinio lygmens socialinės apsaugos partneris socialinio draudimo įstaigoms.

Toks Biuro teisinės padėties vertinimas ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. įtvirtintos nuostatos, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos tais atvejais, kai sužalojama sveikata ar atimama gyvybė, ir įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo paÅ¡alpa įskaitomos į atlygintinos pagal šį įstatymÄ Å¾alos dydį, taip pat Å¡ioje teisės normoje įtvirtintos nuostatos, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingÄ draudikÄ , o kai tokio nėra - į žalÄ padariusį asmenį, bei nuostata, jog Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io Ä®statymo 17 str. 1 d. 1 p. (Ä®statymo 23 str. 1 d.) suponuoja, kad iÅ¡ įstatymų kilusi socialinio draudimo įstaigos regreso teisė neapima atgręžtinio reikalavimo teisės į BiurÄ .

Toks įstatyminis reglamentavimas reiÅ¡kia tai, jog nagrinėjamoje byloje tiek Valstybinė ligonių kasa, kaip institucija, vykdanti privalomÄ jį sveikatos draudimÄ (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 str., 9 str.), tiek ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kaip institucija, organizuojanti socialinį draudimÄ (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 str., 34 str.), neturi regreso teisės į Draudikų biurÄ , kuris ir nepripažintinas atsakovu dėl Ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių dėl žalos atlyginimo.

Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-198/2009, 2K-633/2013). Remdamasi iÅ¡vardytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog civiliniams ieÅ¡kovams Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pripažintina teisė į ieÅ¡kinių patenkinimÄ tik iÅ¡ nuteistojo Ž. S.. Dėl priteistų sumų paskirstymo 10. Å iuo nuosprendžiu nustatyta, jog Ž. S. nusikalstama veika buvo padaryta 5354,46 Eur turtinės ir 47000 Eur neturtinės žalos:

ŽalaŽalos dydisNukentėjusysis1.Turtinė (kelionės, gydymo, laidojimo išlaidos)2069,5Z. S.2.Turtinė (negautos pajamos)1500Z. S.3.Turtinė (kelionės išlaidos)1784,96N. K.4.Neturtinė10000Z. S.5.Neturtinė15000G. S.6.Neturtinė15000L. S.7.Neturtinė7000N. K. 10.1. Iš bylos duomenų matyti, jog Ž. S. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu atlygino dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams: DataSumaGavėjasMokėjimo paskirtisBylos lapas2015-01-29210Z.

S.R. S. gydymuit. 2, b. l. 922015-02-10230Z. S.R. S. gydymuit. 2, b. l. 932015-02-183000Z. S.R. S. laidotuvėmst. 2, b. l. 942015-03-22150Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 2, b. l. 952015-04-08300Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 2, b. l. 962015-05-12300Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 2, b. l. 972015-06-09250Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 2, b. l. 982015-07-08250Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 2, b. l. 992015-08-14250Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 2, b. l. 1002015-09-09250Z.

S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 2, b. l. 1012015-10-09250Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 2, b. l. 1022015-11-06250Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 2, b. l. 1032015-12-07250Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 2, b. l. 1382016-01-12200Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 3, b. l. 1892016-03-18200Z. S.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 3, b. l. 190VISO6340 DataSumaGavėjasMokėjimo paskirtisBylos lapas2016-04-27200N. K.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 4, b. l. 452016-05-10200N.

K.Žalos atlyginimui dėl R. S. mirtiest. 4, b. l. 68VISO400 DataSumaGavėjasMokėjimo paskirtisBylos lapas2016-05-13100Valstybinė ligonių kasaUž R. S. gydymÄ t. 4, b. l. 692016-05-13100VSDFV Klaipėdos skyriusÄ®mokos kodas: 282t. 4, b. l. 70VISO200 10.2.TPVCAPDÄ® 11 str. numatyta, jog civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (iÅ¡ jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui.

Pagal TPVCAPDÄ® 21 str. 3 d. Biuras nemoka iÅ¡mokos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, jeigu žalÄ atlygina kaltininkas. Nuosprendžiu nustatyta, jog Z. S. iÅ¡laidos, susidariusios dėl jo vykimo namo, dėl R. S. gydymo ir laidotuvių sudaro 2069,5 Eur, tuo tarpu konkrečiai Å¡ioms iÅ¡laidoms atlyginti Ž. S. sumokėta suma siekia 3440 Eur (2015-01-29, 2015-02-10, 2015-02-18 mokėjimai). Todėl laikytina, jog Å¡iuo metu Ž. S. yra atlyginęs Å¡ias nukentėjusiojo Z. S. patirtas iÅ¡laidas (tai matyti ir iÅ¡ patikslintų civilinių ieÅ¡kinių, kuriuose reikalavimas atlyginti laidojimo ir gydimo iÅ¡laidas nebekeliamas).

Likusi (1370,5 Eur) Ž. S. Z. S. sumokėta suma turtinei žalai padengti (laidotuvėms ir gydimo išlaidoms), panaudotina padengti likusiai Z. S. patirtai turtinei žalai atlyginti – 1500 Eur (negautos pajamos), todėl nustatytina, jog Z. S. patirta ir Ž. S. neatlyginta turtinė žala sudaro 129,5 Eur (1500-1370,5), kuri priteistina iš Draudikų biuro. Iš Draudikų biuro taip pat priteistina visa N. K. patirta turtinė žala – 1784,96 Eur, nes jos Ž. S. neatlygino. 10.3. Analizuojant Ž. S. mokėjimus nukentėjusiajam Z.

S. nuo 2015-03-22 iki 2016-03-18 (viso 12 įmokų) ir nukentėjusiajai N. K. (2 įmokos) matyti, jog Å¡ių mokėjimų paskirtyje nebenurodoma konkreti kaltininko atlyginama nukentėjusiųjų patirta žala, nurodant, kad mokėjimas skirtas „Žalos atlyginimui dėl R. S. mirties“. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog iki tol atlikdamas mokėjimus Ž. S. nurodė konkrečiÄ savo veiksmais padarytÄ turtinę žalÄ , kuriai atlyginti skirtos jo įmokos, į tai, jog jos pradėtos mokėti po R.

S. mirties, nukentėjusiesiems jau nebepatiriant civiliniuose ieÅ¡kiniuose nurodomos turtinės žalos, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iais mokėjimais Ž. S. siekė atlyginti dalį nukentėjusiųjų (viso 2900 Eur Z. S. ir 400 Eur N. K.) patirtos neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, Å¡iomis sumomis mažinama N. K. ir Z. S. iÅ¡ Ž. S. priteistina neturtinė žala.10.4. Kaip jau minėta pagal TPVCAPDÄ® 11 str. iÅ¡ Biuro neturtinės žalos atlyginimui gali bÅ«ti priteista maksimaliai 5000 Eur, o nustatyti neturtinės žalos dydžiai skiriasi, todėl visiems keturiems nukentėjusiesiems (Z.

S., G. S., L. S. ir N. K.) neturtinė žala iš abiejų civilinių atsakovų (Ž. S. ir Draudikų biuro), proporcingai visiems nukentėjusiesiems priteistų sumų dydžiui ir neviršijant įstatyme nustatytos maksimalios neturtinės žalos sumos Biurui, priteisiama: nukentėjusiajai G. S. iš Biuro priteisiama 15/47 dalis iš 5000 eurų maksimalios galimos išmokėti draudimo sumos neturtinės žalos (1595,74 Eur); nukentėjusiajai L. S. iš Biuro priteisiama 15/47 dalis iš 5000 eurų maksimalios galimos išmokėti draudimo sumos neturtinės žalos (1595,74 Eur); nukentėjusiajam Z.

S. iš Biuro priteisiama 10/47 dalis iš 5000 eurų maksimalios galimos išmokėti draudimo sumos neturtinės žalos (1063,83 Eur); nukentėjusiajai N. K. iš Draudikų biuro priteisiama 7/47 dalis iš 5000 eurų maksimalios galimos išmokėti draudimo sumos neturtinės žalos (744,69 Eur). Likusi neturtinės žalos atlyginimo dalis nukentėjusiesiems (G. S. – 13404,26 Eur (15000–1595,74); L. S. – 13404,26 Eur (15000–1595,74); Z. S. – 6036,17 Eur (10000–1063,83–2900); N. K.

– 5855,31 Eur (7000–744,69–400) priteisiama iÅ¡ kaltininko Ž. S.. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 11. BK 40 str. numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 str. 2 d. įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 str. 2 d., bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 str. 1 bei 3 d. esančias sÄ lygas.

Net ir nustačius visas BK 40 str. nurodytas formalias sÄ lygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Tai yra teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinė nutartis Nr. 2K-445-489/2016).11.1.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl Ž. S. atleidimo pagal laidavimÄ nustatė, jog Ž. S. padarė neatsargų nusikaltimÄ nusikalstamo nerÅ«pestingumo forma, po nusikalstamos veikos jis ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta skaudžių padarinių, kad kaltinamasis jauno amžiaus, neteistas, turi nuolatinį darbÄ ir darbdavio charakterizuojamas kaip atsakingas, kruopÅ¡tus, sÄ Å¾iningai ir kokybiÅ¡kai savo darbÄ atliekantis, bendradarbių mėgstamas ir gerbiamas darbuotojas, jog praeityje kaltinamasis baustas administracine tvarka 12 kartų, tačiau tai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Å¡is įvykis yra dėsningas, nulemtas Ž.

S. neatsakingo elgesio rezultatas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje nustatytas dvi Ž. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į kaltinamojo elgesį po eismo įvykio, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamÄ jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atlygins nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu aplinkybių vertinimu.11.2.

BK 40 str. 2 d. 3 p. nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atlyginti ir paÅ¡alinti žalÄ , jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti jÄ atlyginti, o Å¡io straipsnio 4 p. numato, kad turi bÅ«ti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ . Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ priėmimo turi bÅ«ti iÅ¡spręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiÅ¡kus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir bÅ«do ateityje, ir turi bÅ«ti prielaidos pagrįstam manymui, jog kaltininko padaryta žala bus visiÅ¡kai atlyginta. 11.3.

Iš bylos duomenų matyti, jog Ž. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur per mėnesį uždirba apie 800 Eur (t. 2, b. l. 89). Iš pateiktos Ž. S. 2016 m. kovo mėn. pajamų-išlaidų lentelės matyti, jog jo darbo užmokesčio užtenka nukentėjusiesiems sumokėti iki 200 Eur per mėnesį (t. 3, b. l. 198–199). Tai, jog brolio finansinė padėtis yra sunki, kad jam sunku gauti daugiau pajamų, duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė ir Ž. S. sesuo V.

M. (t. 4, b. l. 38). Iš byloje esančios priminimo pažymos matyti, jog Ž. S. ne visuomet laiku sumoka už komunalinius patarnavimus (t. 4, b. l. 43). Be to, nors po eismo įvykio Ž. S. atlygino dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos, dalį šių pinigų jis pasiskolino iš A. R. (t. 2, b. l. 128). Taip pat paminėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog Ž. S. dar 2013-05-05 pasiskolino 6661,26 Eur iš V. G., ir iki 2016-02-07 buvo negražinęs 2884,88 Eur, t. y. vėlavo vykdyti savo finansinius įsipareigojimus (t. 2, b. l. 104, t. 3, b. l. 196).

Å iuo nuosprendžiu nustatyta, jog Ž. S. savo nusikalstama veika nukentėjusiesiems padarė neturtinės žalos, įvertintos 47000 Eur, iÅ¡ kurių 38670 Eur atlyginimas priteistas iÅ¡ Ž. S. (3330 Eur Ž. S. jau atlygino, o 5000 Eur priteista iÅ¡ Biuro). Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civiline tvarka perduoti nagrinėti byloje Ž. S. pareikÅ¡ti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (3595,29 Eur) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (47368,83 Eur) civiliniai ieÅ¡kiniai, už bendrÄ 50964,12 Eur sumÄ (iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Ž.

S. Å¡iems civiliniams ieÅ¡kovams atlygino tik po 100 Eur). IÅ¡ to, kas iÅ¡vardyta, matyti, jog Ž. S. finansinė situacija yra sudėtinga, nors jis ir turi nuolatinį darbÄ , tačiau neturi santaupų, yra įsiskolinęs kitiems asmenims, todėl atsižvelgiant į Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ Ž. S. priteisto neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dydį, taip pat į Ž. S. pareikÅ¡tų civiline tvarka perduotų nagrinėti civilinių ieÅ¡kinių dydžius, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo metu nėra prielaidų pagrįstam manymui, jog kaltininko padaryta žala bus visiÅ¡kai atlyginta, t. y. nėra BK 40 str. 2 d. 4 p. numatyto pagrindo.11.4.

Be to, pagal BK 40 str. 1 ir 3 d. laiduotoju gali bÅ«ti tik teismo pasitikėjimo verti asmenys, pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį turintys galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Pagal teismų praktikÄ iÅ¡vadas apie laiduotojo tinkamumÄ teismas gali daryti įvertinęs laiduotojÄ apibÅ«dinančių savybių visumÄ : jo asmenines savybes, veiklos pobÅ«dį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, kad Å¡is ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011, 2K–86-895/2015).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. M. kaip laiduotojos savybes, atsižvelgė į tai, kad ji neteista, augina dukrÄ , dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojama teigiamai, ir remdamasis tuo padarė iÅ¡vadÄ , jog ji yra verta teismo pasitikėjimo, nes neigiamai V. M. charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Nagrinėjamu atveju Ž. S. vairuodamas transporto priemonę padarė neatsargų nusikaltimÄ nusikalstamo nerÅ«pestingumo kaltės forma, todėl akivaizdu, jog tinkamu ir galinčiu daryti teigiamÄ poveikį nuteistajam laikytinas toks laiduotojas, kuris pats bÅ«tų itin rÅ«pestingas ir atidus, laikytųsi teisės reglamentuojamų ir visuomenėje priimtų taisyklių, t. y. rodytų tinkamÄ pavyzdį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui.

Duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. M. nurodė, kad kai jos brolis Ž. S. paprašė paskolinti jam automobilį, vyras buvo jai sakęs, kad automobilis dar ne visai sutvarkytas, bet ji broliui nesakė nieko. Kad automobiliu negalima važiuoti, sužinojo išvakarėse, bet broliui nepaskambino, kodėl taip pasielgė, pasakyti negali (t. 4, b. l. 38). Šie duomenys atskleidžia, kad Ž. S. sesuo pati nėra pakankamai atsakinga, net ir žinodama, jog jos broliui perduotas automobilis, kuriuo negalima dalyvauti eisme, jo neįspėjo, ir taip pat elgėsi lengvabūdiškai ir nerūpestingai. 11.5.

Nors duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. M. nurodė, kad jÄ su broliu sieja artimi santykiai, jie laisvalaikį dažnai leidžia kartu, ir ji yra autoritetas jam, tačiau byloje nenustatyta, jog ji, pasinaudodama savo autoritetu, savo pavyzdingu elgesiu galėtų teigiamai paveikti Ž. S.. Akivaizdu, jog V. M. pademonstruotas aplaidus požiÅ«ris į eismo saugÄ , į Kelių eismo taisyklių laikymÄ si rodo, kad dėl tokių asmeninių savybių ji negalės daryti teigiamos įtakos nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui taip, kad Å¡is ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kita vertus, nors V. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad artimai bendrauja su broliu, o pati būdama ekonomiška jam pataria, kaip ūkiškai tvarkytis, ji atskleidė, kad iki įvykio nežinojo visų jo skolų, finansinių įsipareigojimų, nežinojo apie tai, kad jis buvo pasirašęs vekselį, nes smulkmenų neklausinėja ir ataskaitų nereikalauja (t. 4, b. l. 38), o tai verčia pagrįstai abejoti, ar V. M. apskritai turi pakankamai žinių apie savo brolį ir jo gyvenimo aplinkybes, ar suaugusiam broliui svarbi jos nuomonė, ar jis paiso jos autoriteto ir ar pati V.

M., iÅ¡laikydama atstumÄ ir brolio neklausinėdama smulkmenų ir laidavimo laikotarpiu, nepraÅ¡ydama ataskaitų apie Ž. S. gyvenimÄ ir jame vykstančius pokyčius, galės teigiamai koreguoti jo elgesį. IÅ¡ to, kas iÅ¡vardyta, matyti, jog byloje nenustatyta, kad V. M. galėtų bÅ«ti laikoma teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, kuris pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį turi galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, todėl darytina iÅ¡vada, jog nenustatyta ir BK 40 str. 1 ir 3 d. numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga.11.6.

Nenustačiusi BK 40 str. 1 ir 3 d., bei 2 d. 4 p. numatytų sÄ lygų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Ž. S. taikė BK 40 str. nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagal laidavimÄ bei baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukė. Nuosprendis, priimtas Ž. S., naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 3 p.). Dėl bausmės skyrimo 12. Nustačius, kad Ž. S. nepagrįstai buvo pritaikytos BK 40 str. nuostatos, sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.12.1.

BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokiÄ bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).12.2.

Skirdama bausmę Ž. S. kolegija vadovaujasi minėtais BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Ž. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Å i aplinkybė neginčijama ir nukentėjusiųjų apeliaciniu skundu.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog Ž. S. Å¡iuo metu nėra atlyginęs savo veika padarytos žalos, todėl sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti Ž. S. veikoje buvus dar vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas savo noru pats ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina visÄ Å¾alÄ (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis BK 59 str. 2 d. ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-476/2010, 2K-379/2010, 2K-579/2010 ir kt.).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Ž. S. yra atlyginęs tik nedidelę jo padarytos žalos dalį, be to, Å¡iuo nuosprendžiu nustatyta, jog dėl didelio žalos (turtinės ir neturtinės) dydžio apskritai kyla abejonė, ar jis sugebės jÄ atlyginti (tai viena iÅ¡ aplinkybių, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas neatleidžia Ž. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ), todėl darytina iÅ¡vada, kad surinkti ir iÅ¡tirti duomenys neleidžia pripažinti Ž. S. veikoje buvus dar vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Tai, jog Ž. S. atlygino nedidelę dalį žalos, gali bÅ«ti laikoma tik jo prisipažinimÄ dėl padarytos veikos ir gailėjimÄ si patvirtinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tačiau ne savarankiÅ¡ka atsakomybę lengvinančia aplinkybe .12.4. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad savo veiksmais Ž. S. Å¡iurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. tamsiu paros metu, esant blogoms oro sÄ lygoms, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, ir tokiu bÅ«du partrenkė pėsčiÄ jÄ R.

S.. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Ž. S. eismo įvykį sukėlė turėdamas galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ už greičio virÅ¡ijimÄ , prieÅ¡ tai už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas net 10 kartų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog eismo įvykio metu Ž. S. vairavo neįregistruotÄ VÄ® „(duomenys neskelbtini)“, be valstybinės techninės apžiÅ«ros, neapdraustÄ savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, daugiau kaip prieÅ¡ 1,5 metų pasibaigus iÅ¡duotų laikinų valstybinių numerių galiojimo laikui automobilį, tai rodo, jog Ž.

S. sÄ moningai sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, nepaiso nei kelių transporto eismo saugumo, nei transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, ir kelyje elgiasi nerÅ«pestingai. IÅ¡vardytos aplinkybės atskleidžia, jog nors Ž. S. praeityje padaryti pažeidimai nėra itin Å¡iurkÅ¡tÅ«s (greičio virÅ¡ijimas (2005-05-25, 2008-07-02, 2009-02-17, 2012-09-07, 2014-09-05), kalbėjimas telefonu be laisvų rankų įrangos (2009-08-20, 2012-06-03, 2013-01-17), eismo įvykio sukėlimas (2006-02-14), važiavimas be saugos diržų (2010-01-26), automobilio statymas netinkamoje vietoje (2007-06-19, 2015-03-22), posÅ«kio signalo nerodymas (2013-01-17), tačiau jie daromi nuolat ir sistemingai, o tai rodo, jog Ž.

S. yra linkęs pažeidinėti KET, taip keldamas realiÄ grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, ir Å¡is jo padarytas KET pažeidimas, nulėmęs R. S. mirtį nebuvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Ž. S. darbovietės ir bendradarbių charakterizuojamas teigiamai (atsakingas, kruopÅ¡tus, sÄ Å¾iningai ir kokybiÅ¡kai savo darbÄ atliekantis, bendradarbių mėgstamas ir gerbiamas darbuotojas), jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, po nusikalstamos veikos Ž.

S. ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta skaudžių padarinių. Kolegija mano, kad kaltinamajam turi bÅ«ti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis, esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatomas mažesnis, nei įstatyme už neatsargius nusikaltimus numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kaltinamasis nuo nusikalstamos veikos padarymo daugiau nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau padarė KET pažeidimÄ , yra jauno amžiaus, dirba, teismas turi pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 12.5.

Esant nurodytoms aplinkybėms Ž. S. pagal BK 281 str. 5 d. skirtina trejų metų laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 75 str., jos vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistÄ jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ . Nors apeliaciniu skundu praÅ¡oma bausmės vykdymÄ atidėti maksimaliam įstatyme numatytam 3 metų laikotarpiui, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog Å¡ioje byloje procesas jau vyksta daugiau kaip dvejus metus, jog per šį laikotarpį Ž.

S. jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, savo veiksmais viso proceso metu (pripažino kaltę, lankė sužeistÄ jÄ , atlygino dalį žalos, pareigingai dalyvavo teismo posėdžiuose ir ikiteisminio tyrimo veiksmuose) demonstravo tinkamÄ elgesį, norÄ pasitaisyti ir nebekartoti klaidų, daro iÅ¡vadÄ , jog trumpesnis bausmės vykdymo atidėjimo terminas (2 metai) bus pakankamas pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus bausmės tikslus. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji taip pat praÅ¡o įpareigoti nuteistÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡ioje normoje iÅ¡vardytas pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, jog skirdamas įpareigojimus teismas turi atsižvelgti, ar nuteistasis galės juos įvykdyti, taip pat į nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir kitas bylos aplinkybes. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Ž. S. darbas (o tuo pačiu ir gaunamos pajamos, kurios reikalingos tiek Ž.

S. pragyvenimui, tiek ir padarytai žalai nukentėjusiesiems atlyginti) yra susijęs su darbu Klaipėdos mieste ir rajone vairuojant automobilį ir lankant įmonės prižiūrimus objektus, todėl tokio įpareigojimo vykdymas būtų apsunkintas. Be to, iš byloje surinktų duomenų analizės nėra pagrindo konstatuoti, jog Ž. S. judėjimo apribojimas vien Klaipėdoje kokiu nors būdu prisidėtų prie šio asmens perauklėjimo, ar padėtų išvengti naujų neatsargių nusikalstamų veikų darymo ateityje.

Remdamasi iÅ¡vardytu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad įpareigojimas neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bÅ«tų perteklinis, dėl to neskirtinas.12.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 68 str. 1 d. nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sÄ lyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Vis dėl to, Å¡iuo atveju Ž. S. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti nei Å¡iÄ , nei kokiÄ kitÄ Ä¯statyme numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę (BK 75 str. 4 d.). 12.7. BPK 320 str. 4 d. nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai; nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali bÅ«ti pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Dėl Å¡ios normos taikymo teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo padėtį BPK 320 str. 4 d. prasme, be kita ko, reiÅ¡kia priimti sprendimÄ , sukeliantį nuteistajam ar iÅ¡teisintajam sunkesnes teisines pasekmes, negu buvo nustatytos apskųstame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje: nustatyti aplinkybes, sunkinančias nuteistojo teisinę padėtį, sugriežtinti paskirtÄ bausmę, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemones, padidinti priteistÄ sumÄ Å¾alai atlyginti ir pan. (kasacinės nutartys 2K-130/2008, 2K-391/2008, 2K-7-428/2010, 2K-527-648/2015).

Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų atstovas praÅ¡o nuteisti Ž. S., jam paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę, taikant BK 75 str. jos vykdymÄ atidėti 3 metams, paskirti BK 75 str. 2 d. 5 p. ir 8 p. numatytus įpareigojimus, tačiau nepraÅ¡o skirti Å¡io kodekso IX skyriuje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Nors BK 75 str. 2 d. atidedant bausmės vykdymÄ baudžiamasis įstatymas imperatyviai reikalauja paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas BK numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (kasacinė nutartis 2K-527-648/2015), tačiau LAT plenarinė sesija iÅ¡aiÅ¡kino, jog nuteistajam atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ pagal BK 75 str. 2 d. baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nėra privalomas (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-6/2010).

Tokiu bÅ«du, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir nepasunkindamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens padėties labiau, nei to praÅ¡oma nukentėjusiųjų atstovo skundu, nuteistajam taikydamas BK 75 str. ir atidėdamas jam paskirtos bausmės vykdymÄ , gali tik parinkti vienÄ ar kelis iÅ¡ apeliaciniu skundu praÅ¡omų paskirti įpareigojimų nuteistajam, tačiau savo iniciatyva negali paskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į aptartÄ , Ž.

S. baudžiamojo poveikio priemonė neskiriama. Dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo 13. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Biuras) praÅ¡o priteisti patirtas proceso iÅ¡laidas, kurias sudaro minėtos iÅ¡laidos, patirtos dėl Biuro atstovo kelionės į teismo posėdį.13.1. Pirmosios instancijos teismui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė praÅ¡ymÄ pripažinti proceso iÅ¡laidomis Å¡ios institucijos patirtas 52,43 Eur iÅ¡laidas dėl atstovo kelionės į 2016-03-22 teisiamÄ jį posėdį ir duomenis, kurie patvirtina kelionės iÅ¡laidas (t. 4, b. l. 14-19).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog BPK 103 str. reglamentuoja, kas sudaro proceso iÅ¡laidas, atsižvelgė į tai, kad minėtame straipsnyje nėra numatyta, kad civilinio atsakovo atstovo patirtos kelionės iÅ¡laidos gali bÅ«ti pripažintos proceso iÅ¡laidomis, todėl Draudikų biuro praÅ¡ymo netenkino. 13.2. BPK 103 str. 1 p. numato, jog proceso iÅ¡laidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti jų kelionės į iÅ¡kvietimo vietÄ ir gyvenimo joje iÅ¡laidoms atlyginti.

To paties straipsnio 6 p. įtvirtinta, kad proceso iÅ¡laidas sudaro ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡iuo nuosprendžiu nustatyta, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra tinkamas civilinis atsakovas byloje, jo įtraukimas atsakovu atitinka BPK bei TPVCAPDÄ® nuostatas ir yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi jis privalo atlyginti Ž. S. nusikalstamais veiksmais padarytÄ turtinę ir dalį neturtinės žalos, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai pripažino bÅ«tinu Biuro atstovo dalyvavimÄ teismo posėdyje ir pagrįstai nepripažino Biuro atstovo kelionės į teismo posėdį iÅ¡laidų atlygintinomis proceso iÅ¡laidomis.

Konstatuotina, kad tokioje situacijoje draudikų Biuro atstovo kelionės iÅ¡laidų, patirtų vykstant į teismo posėdį iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ nuteistojo neatitiktų proceso teisės principų ir nebÅ«tų teisingas. Å iuo atveju transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsirado civilinė atsakomybė, kuriÄ , automobiliui esant neapdraustam, atlygina ne atsakingas draudikas, bet Biuras, kuris iÅ¡moka iÅ¡mokÄ , ir dėl patirtų iÅ¡laidų įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltininkÄ ir automobilio neapdraudusį jo savininkÄ . 13.3.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų Z. G. L. S. ir N. K. atstovas A. J. praÅ¡o visiÅ¡kai tenkinti nukentėjusiųjų reikalavimus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.13.4. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis Nr. 2K-605/2011, 2K-418-222/2016). 13.5.

Pirmosios instancijos teismui nukentėjusiųjų atstovas A. J. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti nukentėjusiųjų patirtas iÅ¡laidas – 1200 Eur Z. G. L. S. bei 1200 Eur N. K. – advokato paslaugoms apmokėti, pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus (t. 3, b. l. 89, 90, 102, 103). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis nuo pat pradžių kaltę pripažino, įvykio aplinkybės buvo aiÅ¡kios, bei tai, jog Å¡i byla savo pobÅ«džiu nėra sudėtinga ir iÅ¡ advokato didelių laiko sÄ naudų ir pastangų nepareikalavo, jog byloje esantys civiliniai ieÅ¡kiniai atitinka standartinio ieÅ¡kinio pobÅ«dį, jog advokatas nukentėjusiajai N. K. atstovavo teisme tik tiek, kiek tai buvo susiję su civilinio ieÅ¡kinio palaikymu, padarė iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omas iÅ¡laidų advokato darbui apmokėti dydis prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams, todėl jį sumažino ir priteisė iÅ¡ kaltinamojo Ž.

S. bylinėjimosi iÅ¡laidas: 700 Eur nukentėjusiesiems Z. G. L. S., 400 Eur nukentėjusiajai N. K..13.6. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo vertinimu, nes iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiųjų atstovas advokatas A. J. atstovavo nukentėjusiesiems Z. G. L. S. ir N. K. ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir ikiteisminiame tyrime. Nors Ž. S. pripažino savo kaltę, ir Å¡iuo aspektu byla nelaikytina sudėtinga, tačiau Å¡ioje byloje nukentėjusieji siekė, jog kaltininkas bÅ«tų nuteistas ir nebÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jog bÅ«tų atlyginta Z.

S. ir N. K. patirta turtinė žala, taip pat ir visų nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala. Apeliacinės instancijos teismas šiuos nukentėjusiųjų prašymus (visiškai ar iš dalies) tenkino. Iš bylos duomenų matyti, jog advokatas atstovavo nukentėjusiuosius viso pakankamai ilgai besitęsiančio proceso metu: Z. G. L. S. nuo 2015-02-19 (t. 1, b. l. 54), N. K. nuo 2015-02-24 (t. 1, b. l. 69). Ikiteisminio tyrimo metu jis dalyvavo nukentėjusiųjų apklausose, nukentėjusiųjų vardu teikė pakankamai išsamius civilinius ieškinius, patikslintus civilinius ieškinius, jų priedus, atliko pakankamai didelės apimties išlaidų paskaičiavimus, ruošė dokumentų kopijas, atstovavo nukentėjusiuosius pirmos instancijos teismo posėdžiuose Klaipėdoje, į kuriuos vyko iš savo darbo vietos Palangoje, teikė prašymus ir pan.

Be to, nukentėjusiųjų atstovas advokatas A. J. surašė ir apeliacinį skundÄ , nukentėjusiesiems atstovavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau papildomo praÅ¡ymo atlyginti ir Å¡ias atstovavimo iÅ¡laidas nepateikė. Atsižvelgiant į iÅ¡vardytÄ , į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio pateikiamus orientacinio pobÅ«džio dydžius, teisėjų kolegija mano, kad nukentėjusiųjų sumokėtos ir praÅ¡omos priteisti iÅ¡ nuteistojo 1200 Eur Z.

G. L. S. ir 1200 Eur N. K. advokato atstovavimo iÅ¡laidos nėra pernelyg didelės, atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius bei teisingumo ir proporcingumo principus. Todėl iÅ¡ nuteistojo priteistos nukentėjusiųjų atstovavimo iÅ¡laidos didintinos iki 1200 Eur Z. G. L. S. (Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos atstovo darbÄ apmokėjusiam Z. S.) ir 1200 Eur N. K.. 13.7. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme civilinių atsakovų A. M. ir A. K. įgaliotasis atstovas D. Cvetkovas pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiantį dokumentÄ (t. 5, b. l. 29).13.8.

Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

Atsiliepimo suraÅ¡ymas ir pateikimas teismui yra viena civilinio atsakovo dalyvavimo ir savo teisių gynimo formų. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys civilinių atsakovų interesus byloje, į tai, jog bÅ«tent nukentėjusieji siekė, jog civiliniais atsakovais bÅ«tų pripažinti ne tik Ž. S. bei Biuras, tačiau ir A. M. ir A. K., Å¡ie asmenys buvo priversti kreiptis į advokatÄ profesionalios pagalbos suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

Nukentėjusiųjų atstovo paduotas apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmetamas nustačius, jog A. M. ir A. K. neatsako nukentėjusiesiems dėl Ž. S. veiksmais padarytos žalos, todėl laikytina, kad civiliniai atsakovai, kuriems nukentėjusieji pareiÅ¡kė nepagrįstÄ civilinį ieÅ¡kinį, turi teisę į minėtų iÅ¡laidų (ar jų dalies) atlyginimÄ .13.9. Proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ civilinių ieÅ¡kovų BPK normų tiesiogiai nenumatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 str. 2 d., kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (kasacinė nutartis 2K-428-788/2016).

Pagal CPK 98 str. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir laiko sÄ naudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Å io straipsnio nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimas nagrinėjamojoje byloje spręstinas atsižvelgiant į Å¡ias CPK normas.13.10 PraÅ¡omų atlyginti advokato iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ apeliaciniame procese Å¡ioje byloje dydis (1000 eurų) yra nežymiai mažesnis už maksimalų pirmiau minėtu aktu nustatytÄ rekomenduotinÄ dydį už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ , be to, atsižvelgiant į jo apimtį, nėra proporcingas ir neatitinka už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje tokiais atvejais priteisiamų sumų dydžio, todėl mažintinas.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinių atsakovų A. M. ir A. K. turėtos iÅ¡laidos už advokato teisines paslaugas suraÅ¡ant atsiliepimÄ ir atstovaujant apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos ne iÅ¡ nuteistojo Ž. S., bet iÅ¡ civilinių ieÅ¡kovų ir nukentėjusiųjų Z. G. L. S. ir N. K., tačiau iÅ¡ieÅ¡kotina suma mažintina iki 600 Eur, jÄ priteisiant lygiomis dalimis iÅ¡ nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų (kasacinė nutartis 3K-3-332/2012).

Atsižvelgiant į tai, jog civilinis ieÅ¡kovas ir nukentėjusysis Z. S. yra mažamečių civilinių ieÅ¡kovių ir nukentėjusiųjų Z. ir G. S. atstovas pagal įstatymÄ , ¾ sumos priteistina iÅ¡ jo (450 Eur), o likusi ¼ (150 Eur) iÅ¡ civilinės ieÅ¡kovės N. K., iÅ¡laidos priteisiamos atstovo darbÄ apmokėjusiam A. M..13.11. Pagal BPK 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, suteiktos Ž. S., iÅ¡laidas sudaro 133,17 Eur dydžio advokato užmokestis, ir praÅ¡oma priteisti Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ nuteistojo. PraÅ¡ymas netenkintinas, nes bÅ«tinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ Ž. S. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytÄ kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015).

Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi praÅ¡ymÄ priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį, patvirtinantį, kad jis iÅ¡gali susimokėti už gynybÄ . Tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimÄ dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas (kasacinė nutartis Nr. 2K-167-693/2016), tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatytos prieÅ¡ingos aplinkybės apie pakankamai sudėtingÄ Å½.

S. finansinę padėtį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p., 329 str. 3 p., 331 str., n u s p r e n d ž i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 5 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistÄ jį Ž.

S. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ . Ž. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti.Nukentėjusiųjų Z. S., G. S., L. S. ir N. K. civilinius ieÅ¡kinius tenkinti iÅ¡ dalies:nukentėjusiajam Z. S. priteisti 129,5 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro;nukentėjusiajai G. S. priteisti 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant iÅ¡ Ž. S. 13404,26 Eur, iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1595,74 Eur;nukentėjusiajai L.

S. priteisti 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant iÅ¡ Ž. S. 13404,26 Eur, iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1595,74 Eur;nukentėjusiajam Z. S. priteisti 7100 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant iÅ¡ Ž. S. 6036,17 Eur, iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1063,83 Eur;nukentėjusiajai N. K. priteisti 1784,96 Eur turtinės žalos iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, bei 6600 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisiant neturtinę žalÄ iÅ¡ Ž.

S. 5855,31 Eur, iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 744,69 Eur.Likusioje dalyje nukentėjusiųjų Z. S., G. S., L. S. ir N. K. civilinius ieÅ¡kinius atmesti.Vadovaujantis BPK 115 str. 2 d. pripažinti civiliniams ieÅ¡kovams Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui teisę į ieÅ¡kinių patenkinimÄ iÅ¡ Ž. S., o klausimÄ dėl ieÅ¡kinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Priteisti iÅ¡ nuteistojo Ž.

S. nukentėjusiesiems Z. S. ir N. K. po 1200 Eur iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti.Priteisti iÅ¡ nukentėjusiojo Z. S. 450 Eur, iÅ¡ nukentėjusiosios N. K. 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų civiliniam atsakovui A. M.. LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ Ž. S. turtÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 3/16 dalis negyvenamųjų patalpų – garažo, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 3/16 dalis buto su rÅ«siu, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėda, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo įvykdymo.Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundÄ atmesti.

             Kolegijos pirmininkas                                                                              Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                                                                         Dalia Kursevičienė                                                                                                                      Eduardas Maškevičius