2013-05-22 Nr. AB-1905-3-61-3-02037-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1162/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02037-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 19.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. Ž. su skundu (I t., b. l. 1−4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, Komisija) 2012 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. KS-79 „Dėl A. B., T. V., D. Ž.“ (toliau – ir Sprendimas) rezoliucinės dalies 3 punktą, kuriame nurodyta, jog Tarptautinės teisės departamento direktorius D. Ž., dalyvaudamas Darbo grupės veikloje, nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto reikalavimo vengti interesų konflikto ir pažeidė 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Paaiškino, jog Komisija atliko tyrimą ir vertino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija, Ministerija) Tarptautinės teisės departamento Teisinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjos A. B., teisingumo viceministro T. V. ir pareiškėjo, tuo metu ėjusio Tarptautinės teisės departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas, veiksmus – dalyvavimą darbo grupės veikloje, kurioje, Komisijos vertinimu, galimai buvo vertinamas pačių minėtų asmenų veikimas (neveikimas) perduodant Baltarusijos Respublikai A.

B. banko duomenis. Skundžiamame Sprendime teigiama, kad D. Ž., Tarptautinės teisės departamentui (toliau – ir Departamentas) perduodant A. B. banko duomenis, ėjo vienas iš vadovaujančių, direktoriaus pavaduotojo, pareigas (direktoriui nesant, jį pavadavo), todėl, esą, galima teigti, kad D. Ž. buvo vienas iš asmenų, turėjusių užtikrinti kokybišką ir tinkamą Departamento darbą, taip pat atsakyti už jo veiklą. Pareiškėjo vertinimu, tokios išvados prieštarauja tiek Tarptautinės teisės departamento direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymui, tiek ir Tarptautinės teisės departamento direktoriaus pareigybės aprašymui, kurių analizė leidžia daryti išvadą, kad Departamento direktorius organizuoja, planuoja bei užtikrina savalaikį ir kvalifikuotą departamentui pavestų funkcijų vykdymą.

Jis ir privalo atsakyti bei atsako už departamento veiklą. Direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis valstybės tarnautojas, vykdo tik konkrečiai jam pavestas funkcijas ir tik laikinai, nesant Direktoriaus, jį pavaduoja bei tuo metu užtikrina, kad Departamentui pavestos funkcijos būtų atliktos kvalifikuotai ir laiku. Esant Departamento direktoriui jo pavaduotojas atsako tik už konkrečiai jam pavestų tiesioginių funkcijų vykdymą ir tuo metu neturi įgalinimų užtikrinti kokybišką ir tinkamą Departamento darbą, taip pat atsakyti už jo veiklą.

Teigė, kad pavaduotojo pareigybė yra išvestinė ir jo atsakomybė už viso Departamento veiklą atsiranda tik tuo atveju, kai direktoriaus pavaduotojui tai būna tiesiogiai pavesta arba jis eina direktoriaus pareigas. Nurodė, jog Sprendimo išvados, kad D. Ž. pareigos apima ne tik formalų dokumentų pasirašymą, bet pačių procesų koordinavimą ir kontrolę, neteisingos. Procesų koordinavimas ir kontrolė jam galima tik pavedimo ribose. Teigė, kad nebuvo atsakingas už tinkamą teisinės pagalbos teikimą bei Lietuvos ir užsienio teismų bei kitų institucijų susižinojimą, tuo pačiu ir duomenų apie A.

B. perdavimą, tai, pareiškėjo nuomone, įrodo Tarptautinės teisės departamento direktoriaus pavaduotojo D. Ž. 2011 m. kovo 31 d. tarnybinės veikos vertinimo išvada. Teigė, jog Tarptautinės teisės departamento direktorė A. B., kaip departamento direktorė, buvo atsakinga už duomenų apie A. B. perdavimą Baltarusijos valstybei, nes ji buvo faktiškai atsakinga už tinkamą teisinės pagalbos teikimą bei Lietuvos ir užsienio teismų bei kitų institucijų susižinojimą. Pažymėjo, kad dalyvaujant Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 199 sudarytos darbo grupės veikloje pareiškėjui nereikėjo vertinti pačiam savo veiksmų (neveikimo), nes nebuvo jokio asmeniško suinteresuotumo šios darbo grupės išvadomis.

Pareiškėjo teigimu, jis dalyvavo tik viename šios darbo grupės posėdyje, vykusiame 2011 m. rugpjūčio 25 d., nes nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. buvo kasmetinėse atostogose ir Teisingumo ministerijos kanclerio 2011 m. rugpjūčio 25 d. potvarkiu Nr. 4P-293 nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d. iš jų buvo atšauktas. Minėtame posėdyje nebuvo vertinami kokie nors valstybės tarnautojų veiksmai, nes pačios darbo grupės išvados buvo parengtos ir aprobuotos iki šio posėdžio pareiškėjui nedalyvaujant. Posėdyje buvo svarstoma institucijų konsultavimosi tvarka.

Tai įrodo ir pranešimo apie posėdį elektroninio laiško tekstas, ir posėdyje dalyvavę asmenys. Nedalyvaujant svarstyme dėl savo paties atliktų veiksmų, nebuvo ir negalėjo kilti interesų konfliktas ar abejonės, jog toks konfliktas yra ar gali atsirasti. Dalyvavimas 2011 m. rugpjūčio 25 d. darbo grupės posėdyje nepažeidė Įstatymo normų, todėl nebuvo pagrindo prieš jį informuoti apie interesų konfliktą ir/ar nusišalinti nuo dalyvavimo tame posėdyje.

Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepimu į skundą (b. l. 23−24) prašė pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti Komisijos Sprendimo 3 punktą nepakeistą.

Teigė, jog Ministras Pirmininkas potvarkiu aptariamai darbo grupei suformulavo dvi aiškias užduotis: pirma − išnagrinėti ir įvertinti banko duomenų apie A. B. perdavimo Baltarusijai aplinkybes, ir antra − parengti pasiūlymus dėl keitimosi informacija tarp valstybės institucijų vykdant teisinės pagalbos sutartis. Pažymėjo, kad pirminis šios darbo grupės tikslas ir jos sudarymo priežastis buvo išsiaiškinti ir įvertinti A. B. banko duomenų perdavimo aplinkybes, o tik paskui teikti siūlymus, kokius mechanizmus įdiegti, kad ateityje tokių situacijų būtų išvengta.

Darbo grupei nustačius tam tikrus tarp Lietuvos ir Baltarusijos sudarytos tarptautinės sutarties vykdymo procedūrinius pažeidimus, Ministerijai buvo rekomenduota atlikti tarnybinius patikrinimus ir įvertinti šiame procese dalyvavusių valstybės tarnautojų veiksmus, dėl ko Tarptautinės teisės departamento skyriaus vedėjai A. B. buvo skirta tarnybinė nuobauda. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojai buvo skirta ne už teisinės pagalbos prašymo įvykdymą, bet už „neiniciatyvumą, nes nepastebėjo sisteminių trūkumų ir nesiūlė jų tobulinti“.

Kitaip tariant, tiesioginė D. Ž. pavaldinė, skyriaus vedėja, turėjo atsakyti už laiku nepastebėtus teisinės pagalbos prašymų vykdymo proceso trūkumus, kai tuo tarpu Departamento vadovų atsakomybės taip ir nebuvo pareikalauta (vadovaujantis teisingumo ministro 2009 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintais Tarptautinės teisės departamento nuostatais, departamentas atlieka ministerijos, kaip centrinės įstaigos, funkcijas teikiant teisinę pagalbą civilinėse ir baudžiamose bylose (7.9. p.) bei užtikrina efektyvų teisinį bendradarbiavimą su užsienio valstybėmis (6.1)).

Pažymėjo, kad vykdant Baltarusijos teisinės pagalbos prašymą, D. Ž. ėjo Departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas ir buvo tiesioginis A. B., dalyvavusios minėtos pagalbos prašymo vykdymo procedūrose, vadovas. Todėl jo kaip vadovo pareigos apėmė ne tik formalų dokumentų pasirašymą, bet ir pačių procesų koordinavimą, kontrolę. Nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaujančias pareigas einantiems asmenims keliami aukštesni kompetencijos, tarnybinės etikos, taigi − ir atsakomybės reikalavimai.

Vadovų veikimo ir neveikimo negalima prilyginti analogiškiems jų pavaldinių veiksmams, nes tai būtų jų statuso neatitinkantis aiškinimas. Kiti Komisijos motyvai yra išdėstyti skundžiamame Sprendime.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 2 d. sprendimu (II t., b. l. 25−30) pareiškėjo D. Ž. skundą patenkino. Panaikino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. KS-79 dalį, nustatančią, jog Tarptautinės teisės departamento direktorius D. Ž., dalyvaudamas darbo grupės veikloje, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto reikalavimo vengti interesų konflikto ir pažeidė 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Teismas pažymėjo, kad aptariamai darbo grupei buvo pavesta išnagrinėti ir įvertinti banko duomenų apie Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovą A. B. perdavimo Baltarusijos valstybės institucijoms aplinkybes, taip pat parengti ir iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. pateikti Ministrui Pirmininkui pasiūlymus (prireikus teisės aktų projektus) dėl keitimosi informacija tarp valstybės institucijų vykdant teisinės pagalbos sutartis reglamentavimo. Darbo grupės posėdžių metu protokolas nebuvo rašomas, todėl nustatyti kurią dieną kokie klausimai buvo svarstomi galima tik remiantis liudytojų parodymais.

Visi apklausti liudytojai patvirtino, kad posėdžiai vyko tris dienas. Pareiškėjas tvirtino dalyvavęs tik paskutiniame posėdyje – rugpjūčio 25 dieną, kai buvo svarstomi siūlymai dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo sprendžiant tarptautinio bendradarbiavimo klausimus ateityje, siekiant išvengti galimų analogiškų klaidų. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojai. Teismas taip pa pažymėjo, jog darbo grupės veiklos rezultatai buvo įforminti priimant Išvadas ir pasiūlymus. Iš teismui pateiktos riboto naudojimo medžiagos, teismas darė išvadą, jog grupės išvados ir siūlymai buvo priimti iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. t. y., pareiškėjas dalyvavo darbo grupės posėdyje tik po to, kai vykę veiksmai jau buvo apsvarstyti.

Todėl akivaizdu, kad D. Ž. nedalyvavo posėdyje, kai galėjo būti aptariami ar vertinami Teisingumo ministerijos darbuotojų veiksmai, sprendžiant pagalbos suteikimo Baltarusijos valstybei klausimus. Atitinkamai VTEK išvada, kad D. Ž. „vertino savo paties veikimą (neveikimą) ir buvo asmeniškai suinteresuotas Darbo grupės išvada“ teismo vertinimu neteisinga ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Teismo sprendime nurodyta, jog tai, kad paskutiniame posėdyje, kuriame dalyvavo D. Ž. nebuvo vertinami Teisingumo ministerijos darbuotojų ankstesni veiksmai, patvirtina ir teismui pateikti elektroninio laiško, kurį siuntė Ministro Pirmininko tarnyba darbo grupėje dalyvaujantiems asmenims, turinys.

Taip pat įvertinta tai, kad į darbo grupę pareiškėjas vadovybės buvo deleguotas dalyvauti profesiniu pagrindu pagal kompetenciją kaip tarnautojas, turintis specialiųjų žinių ir galintis teikti siūlymus dėl procedūrų tobulinimo, siekiant išvengti galimų klaidų ateityje. Darbo grupės išvados buvo svarstomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 29 d. pasitarime (protokolas Nr. 56). Pasitarimo metu buvo nuspręsta (2.1 p.) pavesti Teisingumo ministerijai teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti konkrečių Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojų kompetenciją ir veiksmus, vykdant Baltarusijos Respublikos teisinės pagalbos prašymus dėl duomenų apie B. piniginių lėšų judėjimą.

Ši aplinkybė, teismo vertinimu, dar kartą patvirtina liudytojų nurodomas aplinkybes, kad Darbo grupė savo posėdyje nevertino Teisingumo ministerijos darbuotojų atliktų veiksmų ir atsakomybės dėl B. duomenų perdavimo Baltarusijos valstybei. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, todėl Komisijos Sprendimo dalis, nustatanti, kad D. Ž., dalyvaudamas darbo grupės veikloje, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto reikalavimo vengti interesų konflikto ir pažeidė 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, panaikinta.

Kitų pareiškėjos skundo argumentų teismas atskirai neanalizavo, nes jie nereikšmingi sprendžiant šios bylos proceso šalių ginčą ir nedaro įtakos bylos baigčiai.

III. Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 36−40), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-848-365/2013 ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. KS-79.

Apeliaciniame skunde pateikiami šie argumentai:

1) pirmosios instancijos teismo posėdžiai vyko tendencingai, dėl ko, tikėtina, priimtas neobjektyvus ir nepagrįstas sprendimas. Teisėjų kolegijos nariai liudytojams stengėsi „sufleruoti“ atsakymus, taip jiems darydami neleistiną spaudimą. Buvo ignoruoti teisme liudijusių R. R. ir D. R. parodymai – sprendime apie jų apklausimą neužsiminta, nenurodytas jų parodymų turinys, nepaaiškinta, kodėl jais nesivadovaujama, remtasi nepatikimais pareiškėjo pavaldinės liudijimais.

2) Nesutinka su teismo išvada, jog akivaizdu, kad pareiškėjas nedalyvavo posėdyje, kai galėjo būti aptariami ar vertinami Teisingumo ministerijos darbuotojų veiksmai, sprendžiant pagalbos suteikimo Baltarusijos valstybei klausimus. Ji padaryta neobjektyviai išnagrinėjus ir neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes. Pažymi, kad pareiškėjas, kaip darbo grupės narys, turėjo įgaliojimus ir tikslinį pavedimą išnagrinėti ir įvertinti duomenų apie A. B. perdavimo Baltarusijos institucijoms aplinkybes, dalyvavo 2011 m. rugpjūčio 25 d. posėdyje. Komisijos nuomone, įgaliojimų turėjimas ir jų realizavimas patvirtina, kad pareiškėjas pateko į interesų konflikto situaciją. Teigia, kad pareiškėjas suvokdamas Departamento, kuriame dirba ir savo paties galimai padarytas klaidas, norėjo išvengti atsakomybės, todėl jo dalyvavimas darbo grupėje negalėjo būti objektyvus ir nešališkas.

3) Pažymi, kad darbo grupės veikla neturi būti skaidoma į atskirus posėdžius, nes tai neatitinka faktinio darbo grupės darbo pobūdžio, ypač įvertinus tai, kad liudytojai nurodė, kad duomenų perdavimo aplinkybių vertinimas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo gerinimo klausimų svarstymas vyko paraleliai ir jų išskirti į atskirus posėdžius negalima, o ir darbo grupės išvados priimtos 2011 m. rugpjūčio 25 d. posėdyje. Kartu pažymi, jog teismo argumentas, kad išvados buvo priimtos iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. nelogiškas, nes priešingu atveju darbo grupei nebuvo tikslinga rinktis į 2011 m. rugpjūčio 25 d. posėdį. Komisija priimdama Sprendimą, darbo grupės veiklą vertino kompleksiškai. Vertinta ta aplinkybė, kad darbo grupės įgaliojimai nebuvo apriboti laike, grupės nariai turėjo teisę svarstyti Teisingumo ministerijos ir jos tarnautojų veiksmus tenkinant Baltarusijos teisinės pagalbos prašymą bei galimai padarytas klaidas, pareiškėjas dalyvavo veikloje dieną. Teigia, kad nagrinėjamu atveju svarbios trys aplinkybės: 1) darbo grupės tikslai – ištirti duomenų perdavimo Baltarusijai aplinkybes; 2) pareiškėjo dalyvavimas darbo grupės veikloje; 3) pareiškėjas turėjo interesą išvengti atsakomybės dėl galimų pažeidimų ir buvo asmeniškai suinteresuotas tyrimo rezultatais. Pastebi, jog svarstydamas Teisingumo ministerijos elgesį pareiškėjas netiesiogiai svarstė ir savo paties, buvusios savo viršininkės bei pavaldinės atsakomybės klausimus, tad akivaizdu, kad šiais klausimais negalėjo išlikti nešališkas ir objektyvus, o valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, pagal teismų praktiką, priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės.

4) Remdamasis Direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašu, daro išvadą, kad pareiškėjui buvo pavesta plėtoti teisinį bendradarbiavimą su užsienio valstybių teisingumo klausimus kuruojančiomis institucijomis ir tai buvo nuolatinė pareiškėjo atsakomybės sritis. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos posėdyje T. V. paliudijo, kad pareiškėjo dalyvavimas darbo grupėje buvo būtinas, nes jis yra vienas iš dviejų asmenų, labiausiai nusimanančių tarptautinio bendradarbiavimo srityje, darė išvadą, kad dirbdamas Departamento direktoriaus pavaduotoju, pareiškėjas šią kompetenciją naudojo Departamento tikslams pasiekti. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas, kaip ir A. B., kuriai buvo skirta tarnybinė nuobauda, turėjo pastebėti sisteminius trūkumus ir siūlyti jų sprendimo būdus, tačiau to nepadarė.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 44−49), kuriuo prašo atmesti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimo bei šį teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą, be skunde pateiktų argumentų, nurodo:

1) teisėjų kolegijos nariai objektyviai siekė išsiaiškinti su ginčo dalyku susijusias aplinkybes, teismas jokio spaudimo nedarė, liudytojai nebuvo įtakojami, papasakojo aplinkybes dėl kurių buvo kviečiami į bylą. Komisijos nariai buvo apklausti siekiant išsiaiškinti su kokia darbo grupės medžiaga Komisija buvo susipažinusi ir kokią vertino, jų parodymai atskleidė tik tai, kad visa tyrimo medžiaga aprašyta Sprendime. Komisijos nariai negali ir negalėjo liudyti apie pareiškėjo darbo pobūdį, nes nėra Teisingumo ministerijos darbuotojai ir negali žinoti apie jos darbuotojų faktinius tarnybinius santykius, tad nebuvo ką ignoruoti. Be to, tai, kad pareiškėjas nesprendė užsienio valstybių teisinės pagalbos prašymų patvirtino, ne tik apelianto nurodyti kaip nepatikimi A. B., bet ir kitų liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai.

2) Nesutinka su apelianto argumentu, kad pareiškėjas buvo atsakingas už teisinio bendradarbiavimo su užsienio valstybių teisingumo klausimus kuruojančiomis institucijomis plėtojimą, tai buvo nuolatinė jo atsakomybės sritis. Tai paneigia Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento nuostatai, Departamento direktoriaus pareigybės aprašymas ir Tarptautinės teisės departamento direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymas. Kokius klausimus pareiškėjas sprendė ir kokius jam buvo pavesta spręsti 2011 metais konkrečiai įvardija pareiškėjo 2011 m. kovo 31 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada. Tai, kad pareiškėjui nebuvo pavesta spręsti užsienio valstybių teisinės pagalbos prašymų klausimų, patvirtina surinkti ir tirti įrodymai. Apeliantas užsienio valstybių teisinės pagalbos prašymų sprendimą nepagrįstai prilygina organizaciniam bendradarbiavimui su užsienio valstybių teisingumo klausimus kuruojančiomis ministerijomis, kitomis valstybinėmis ir nevalstybinėmis institucijomis. Bekuruodamas teisinės pagalbos teikimo bei Lietuvos ir užsienio teismų bei kitų institucijų susižinojimo klausimus, pareiškėjas, skirtingai nei teigia apeliantas, negalėjo pastebėti sisteminių trūkumų šioje srityje.

3) Apelianto teiginiai apie pareiškėjo galimai padarytas klaidas (jų neįvardinant) ir norą išvengti atsakomybės neįrodyti ir nesuprantami. Teigia, kad visuomenėje galinčios kilti abejonės dėl valstybės tarnautojo veiksmų negali būti pagrindas nepagrįstai pripažinti tą tarnautoją pažeidus reikalavimą vengti interesų konflikto.

4) Teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas dalyvavo tik viename darbo grupės posėdyje – 2011 m. rugpjūčio 25 d., darbo grupės išvados parengtos ir patvirtintos iki minėto posėdžio, jis buvo skirtas parengti institucijų konsultavimosi tvarką, jame buvo svarstomi būsimo Vyriausybės pasitarimo protokolinio nutarimo klausimai. Tai patvirtina bylos medžiaga. Išvados išdėstytos dokumente, kuris 2011 m. rugpjūčio 23 d. pažymėtas žyma „Riboto naudojimo“ ir pateiktos užregistruoti Ministro Pirmininko tarnyboje. Tad apelianto argumentai apie galutinį išvadų aprobavimą 2011 m. rugpjūčio 25 d. posėdyje neteisingi ir nepagrįsti. Pareiškėjas nedalyvavo svarstant ir vertinant savo paties veiksmus, todėl nebuvo ir negalėjo atsirasti interesų konfliktas ar kilti abejonių dėl tokio konflikto atsiradimo.

5) Pareiškėjo nuomone, byloje esantys įrodymai leidžia daryti dvi išvadas: 1) pareiškėjui nebuvo pavesta spręsti teisinės pagalbos teikimo bei Lietuvos ir užsienio teismų bei kitų institucijų susižinojimo klausimai (taip pat ir duomenų perdavimo Baltarusijos Respublikai), tad net ir svarstant šiuos klausimus darbo grupėje, jam nebūtų reikėję vertinti savo paties veiksmų; 2) 2011 m. rugpjūčio 25 d. posėdyje pareiškėjas nevertino valstybės tarnautojų veiksmų perduodant duomenis Baltarusijos Respublikai ar tokio perdavimo aplinkybių, nes tokio vertinimo posėdyje nebuvo, darbo grupės išvados buvo parengtos ir atiduotos Ministro Pirmininko tarnybai dar iki posėdžio. Jame buvo svarstomi pasiūlymai apie tolesnį institucijų bendradarbiavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VTEK Sprendimo (I t., b. l. 119−125) rezoliucinės dalies 3 punkto. Jame nurodyta, kad Tarptautinės teisės departamento direktorius D. Ž., dalyvaudamas Darbo grupės veikloje, nevykdė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvirtinto reikalavimo vengti interesų konflikto ir pažeidė 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (11 str. 1 d.). Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje (11 str. 2 d.).

Sprendime nurodyta Darbo grupė – tai Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2011 m. rugpjūčio 18 d. potvarkiu Nr. 199 (I t., b. l. 26−27) sudaryta darbo grupė duomenų perdavimo Baltarusijos valstybei aplinkybėms įvertinti ir pasiūlymams dėl keitimosi informacija parengti. Jai pavesta išnagrinėti ir įvertinti banko duomenų apie Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovą A. B. perdavimo Baltarusijos valstybės institucijoms aplinkybes, taip pat parengti ir iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. pateikti Ministrui Pirmininkui pasiūlymus (prireikus − teisės aktų projektus) dėl keitimosi informacija tarp valstybės institucijų vykdant teisinės pagalbos sutartis reglamentavimo.

VTEK Sprendimą priėmė atlikusi tyrimą dėl trijų Darbo grupėje dalyvavusių asmenų, taip pat ir pareiškėjo D. Ž., veiksmų. Sprendime nurodyta, kad Komisijos vertinimo dalykas yra A. B., T. V. ir D. Ž. veiksmų – dalyvavimo Darbo grupės veikloje, kurioje galimai buvo vertinamas jų pačių veikimas (neveikimas) perduodant Baltarusijos Respublikai A. B. banko duomenis.

Taigi, Sprendimas priimtas konkrečiai vertinant pareiškėjo veiklą Darbo grupėje, todėl ir pasisakant dėl jo teisėtumo, vertinama būtent tai, ar pareiškėjas dalyvaudamas Darbo grupėje pažeidė Sprendime nurodytas Įstatymo nuostatas.

Kaip minėta, Darbo grupė sudaryta Ministro Pirmininko potvarkiu. Jame darbo grupei suformuluotos dvi užduotys: 1) išnagrinėti ir įvertinti banko duomenų apie Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovą A. B. perdavimo Baltarusijos valstybės institucijoms aplinkybes; 2) parengti ir iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. pateikti Ministrui Pirmininkui pasiūlymus (prireikus − teisės aktų projektus) dėl keitimosi informacija tarp valstybės institucijų vykdant teisinės pagalbos sutartis reglamentavimo.

Taigi, Darbo grupėje buvo vertinamos duomenų perdavimo aplinkybės ir rengiamos pasiūlymai kaip ateityje nepasikartotų dėl tokio perdavimo susidariusi situacija.

Darbo grupės veikla buvo užbaigta Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikiant Išvadas, kurios įslaptintos „riboto naudojimo“ žyma.

Pritarusi Darbo grupės išvadoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. rugpjūčio 29 d. pasitarime (protokolo Nr. 56) (I t., b. l. 51−52), be kita ko, pavedė Teisingumo ministerijai teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti konkrečių Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojų kompetenciją ir veiksmus vykdant Baltarusijos Respublikos teisingumo ministerijos teisinės pagalbos prašymus dėl duomenų apie A. B. ir V. S. piniginių lėšų judėjimą Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų sąskaitose pateikimo.

Taigi, akivaizdu, jog konkrečių Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojų, taip pat ir pareiškėjo, veiksmai vykdant minėtų duomenų perdavimą Baltarusijos Respublikai buvo vertinami ne Darbo grupėje, o vėliau, Vyriausybei atskiru pavedimu Teisingumo ministerijai pavedus įvertinti konkrečių Teisingumo ministerijos tarnautojų veiksmus. Tuo tarpu Darbo grupėje jokie konkrečių Teisingumo ministerijos tarnautojų veiksmai nebuvo svarstomi. Tokią vienareikšmišką išvadą teisėjų kolegija priėjo susipažinusi su Išvada. Tad akivaizdu, jog pareiškėjas dalyvaudamas Darbo grupėje Sprendime nurodytų Įstatymo pažeidimų nepadarė.

Darbo grupėje rengiant Išvadas buvo nustatinėjamos aplinkybės, renkami duomenys apie duomenų perdavimą Baltarusijos Respublikai, kaip buvo vykdomas toks prašymas, tačiau jokie konkrečių asmenų konkretūs veiksmai nevertinti. Toks uždavinys Darbo grupei nebuvo suformuluotas, jai nebuvo suteikta kompetencija vertinti tokius veiksmus, jie ir nebuvo vertinti. Tad pareiškėjas, būdamas Darbo grupės sudėtyje, negalėjo spręsti ar daryti įtakos sprendimams dėl jo, jam pavaldžių asmenų ar asmenų, kuriems jis pavaldus, veiksmų vertinimo.

Šias išvadas apeliacinės instancijos teisėjų kolegija priėjo atlikusi byloje nustatytų aplinkybių ir bylos medžiagos visumos analizę.

Taip pat vertintina ir tai, jog darbo grupė Ministro Pirmininko pavedimu sudaryta 2011 m. rugpjūčio 18 d., pareiškėjo atostogų metu, iš kurių pareiškėjas buvo atšauktas tik 2011 m. rugpjūčio 25 d. Teisingumo ministerijos kanclerio potvarkiu nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d. Tai leidžia konstatuoti, kad atlikti bet kokias darbines funkcijas, o taip pat ir dalyvauti Darbo grupės veikloje pareiškėjas negalėjo anksčiau nei nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d. Tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, kad Darbo grupės išvados buvo parengtos 2011 m. rugpjūčio 23 d. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog net ir tuo atveju, jei Darbo grupėje būtų svarstyti klausiami dėl pareiškėjo veiksmų, nors, kaip minėta, bylos medžiaga patvirtina, kad jokie konkrečių Teisingumo ministerijos tarnautojų veiksmai Darbo grupės nebuvo tiriami, pareiškėjas, dalyvaudamas tik 2011 m. rugpjūčio 25 d. posėdyje, iki kurio jau buvo parengtos Išvados, negalėjo dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, susijusius su jo, jo pavaldinių ar jo vadovų veiksmų vertinimu.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atlikusi tyrimą dėl to, ar dalyvaudamas Darbo grupėje pareiškėjas vertino savo, o taip pat jam pavaldžių asmenų ar savo vadovų veiksmus, Komisija nepagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas dalyvaudamas Darbo grupėje vertino savo veiksmus, tad, nenusišalindamas nuo tokios veiklos pažeidė įstatymo reikalavimus.

Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas šališkai vertino įrodymus, teismo posėdžio metu „sufleravo“ liudytojams atsakymus, neatsižvelgė į Komisijos narių duotus parodymus ir nenurodė dėl kokios priežasties jais nesivadovavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su teismo posėdžio garo įrašu, akivaizdžių proceso teisės normų pažeidimo byloje nenustatė. Šiuo aspektu svarbu pažymėti ir tai, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvadą, jog Darbo grupėje nebuvo vertinami pareiškėjo, jam pavaldžių asmenų ar jo vadovo veiksmai, vienareikšmiškai ir neginčijamai suponuoja byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, o pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojų duoti parodymai ją tik patvirtina, tačiau išvada prieita ne remiantis jais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė