2021-04-28 Nr. AB-9289-3-62-3-01214-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-256-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01214-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovas)) 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN kamerose, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. sausio 25 d. jam nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktuose nustatytas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui. Teigė, kad nuteistieji kartą per savaitę buvo vedami nusiprausti duše, nors pagal teisinį reguliavimą, jis turėjo teisę bent du kartus per savaitę pasinaudoti dušu. Be to, naudojantis dušu nebuvo užtikrinamas jo privatumas, tarp dušinių nebuvo pertvarų, dėl to jį galėjo stebėti kiti asmenys.

3. Pažymėjo, kad dėl nurodytų pažeidimų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo pažemintas jo orumas.

4. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. spalio 17 d. atliko bausmę kameroje Nr. 13, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. sausio 25 d. atliko bausmę kameroje Nr. 17. Kameros Nr. 13 plotas yra 16,46 kv. m, joje įrengtos 4 gyvenamos vietos, todėl vienam nuteistajam teko 4,11 kv. m kameros ploto. Teigė, kad pareiškėjas nekildina neturtinės žalos atlyginimo iš jo laikymo kameroje Nr. 17, todėl apie tai plačiau nepasisakė.

6. Paaiškino, kad pareiškėjas į dušines buvo vedamas nusiprausti kartą per savaitę po penkiolika minučių ir tokia praktika neprieštarauja teisiniam reguliavimui. Prausimosi metu pareigūnai nestebi ir neprižiūri nuteistųjų, todėl pareiškėjo argumentai dėl privatumo pažeidimo nepagrįsti. Teisės aktai nenumato pareigos įrengti dureles dušo kabinose.

7. Teigė, kad pareiškėjas nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, jog Marijampolės PN savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalą.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.2 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį kamerų tipo patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

10. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus pažymoje nurodyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. spalio 17 d. bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 13 (plotas – 16,46 kv. m), kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos, patalpoje buvo iki 4 asmenų, o laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. sausio 25 d. bausmę atliko kameroje Nr. 17 (plotas – 16.13 kv. m), kurioje įrengtos 4 miegamos vietos, patalpoje buvo iki 4 nuteistųjų. Teismas sprendė, kad pareiškėjui teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis plotas buvo užtikrintas, todėl pareiškėjo argumentus šiuo aspektu laikė nepagrįstais.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą taip pat kildina iš to, jog į dušą buvo vedamas tik vieną kartą per savaitę po 15 minučių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Vidaus tvarkos taisyklių 732 punkte iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą ir kt. Iš Marijampolės PN dušinės darbo grafiko teismas nustatė, kad kiekvienam būrui, taip pat ir uždarojoje zonoje esantiems nuteistiesiems, yra sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Toks grafikas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas pats skunde nurodė, kad jam buvo suteikiama teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, todėl jo teisė nusiprausti duše nebuvo pažeista.

12. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl privatumo neužtikrinimo duše teismas nurodė, kad iš pateiktų dušinių nuotraukų matyti, jog jose nėra pertvarų. Teismas sprendė, kad šiuo aspektu buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu.

13. Teismas nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinęs pareiškėjo patirtus nepatogumus dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, atsižvelgdamas į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiškėjo patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, nenustatęs kitų pažeidimų, atsižvelgdamas į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-929-520/2019 ir kt.), priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį, sprendė, kad nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo galbūt patirtus nepatogumus, teisingas ir proporcingas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 200 Eur, ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III. 14. Atsakovo atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo skundas tenkintas, ir pareiškėjo skundą atmesti.

15. Marijampolės PN apeliaciniame skunde nurodo, kad dušo patalpa yra įrengta tinkamai, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, todėl teisės aktų nuostatos turi būti interpretuojamos nesukeliant nepakeliamos ar neproporcingos naštos Marijampolės PN, reikalaujant įrengti privatumui užtikrinti sieneles dušo patalpoje, kurios nėra numatytos teisės aktuose. Dušuose yra įrengtos pertvaros, tokiu būdu užtikrinamas minimalus asmenų privatumas naudojantis dušu. Jokių kitų pertvarų įrengimo teisės aktai nenumato.

16. Pažymi, kad pareiškėjas dušu naudojosi tik vieną kartą per savaitę, todėl negalėjo sukelti pareiškėjui jo skunde nurodytų išgyvenimų, sudarančių pagrindą priteisti pareiškėjui neturtinę žalą. Pareiškėjas į pataisos namų psichologus ar administraciją su skundais nesikreipė, skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, kuriems pagrįsti nepateikti jokie įrodymai.

17. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė Marijampolės PN neteisėtus veiksmus dėl privatumo pareiškėjui neužtikrinimo naudojantis dušu, todėl napagrįstai priteisė jam neturtinę žalą.

18. Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo atstovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Marijampolės PN neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. sausio 25 d., neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, nenustatęs Marijampolės PN neteisėtų veiksmų dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 200 Eur suma, kurią priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN.

21. Atsakovo atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų valstybės civilinės (viešosios) atsakomybės atsiradimo sąlygų, kadangi dušų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė privatumo pažeidimą pareiškėjo atžvilgiu, todėl nepagrįstai pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad Marijampolės PN ginčijamu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis dušu, todėl nepagrįstai konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys įrodymai (nuotraukos) patvirtina, jog Marijampolės PN dušuose, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, yra įrengtos pertvaros, skiriančios dušus.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniuose teisės aktuose nesant nustatytai pareigai įrengti pertvaras duše, jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo, t. y. tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose, bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl to toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-520/2020, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017 ir kt.). Pareiškėjas skunde teigė, kad dušuose nėra pertvarų, taip pat nėra durų, tačiau pareiškėjo šį skundo teiginį paneigia byloje esantys įrodymai, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dušuose yra įrengtos pertvaros. Taigi Marijampolės PN apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis dušu, todėl aptariama skundžiamo sprendimo dalis naikintina, o pareiškėjo skundas atmetamas.

26. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjo privatumo neužtikrinimo pažeidimą ir priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo R. M. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė