2020-03-18 Nr. AB-5924-3-62-3-01058-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-779-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01058-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 70 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Kalint Marijampolės PN 2015 m. birželio mėnesį iš 10 būrio buvo perkeltas į 21A būrio gyvenamąją patalpą Nr. 4, kurioje buvo apgyvendinta 10 asmenų. Kameroje Nr. 4 buvo įrengtas sanitarinis mazgas, jis buvo visiškai atskirtas nuo kameros, tačiau užėmė dalį kameros ploto. Pareiškėjas vėliau buvo perkeltas į kamerą Nr. 6, kurioje kalėjo 12 asmenų. Šioje kameroje taip pat sanitarinis mazgas visiškai buvo atskirtas nuo kameros, tačiau užėmė dalį kameros ploto. Minėtos kameros būdavo nuo 22 val. iki 6 val. rakinamos, nors to teisės aktai nenumatė. Kamerose Nr. 4 ir Nr. 6 buvo nešvaru, buvo tarakonų. Kameros niekada nebuvo dezinfekuotos, nebuvo išduotos priemonės tarakonams naikinti.

2.2. Vėliau pareiškėjas buvo apgyvendintas 22 būrio gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo kalinami 58–62 asmenys. 22 būryje trūko sanitarinių įrenginių. 22 būryje buvo tik 3 klozetai ir 3 pisuarai. Tualetai nebuvo įrengti atitvertose kabinose, dėl to naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas privatumas.

2.3. Po to pareiškėjas buvo apgyvendintas gyvenamojoje patalpoje Nr. 3, kurioje kalėjo 10 asmenų, o patalpa buvo maža. Minėta patalpa nuo 22.30 val. iki 6 val. būdavo rakinama. Skaudant skrandžiui, nebuvo įmanoma išsikviesti pagalbos. 10 asmenų buvo skirtas tik 1 tupimas klozetas. Vėliau pareiškėją perkėlė atgal į 22 būrį, į didelę patalpą, kurioje kalėjo nuo 58 iki 62 asmenų.

2.4. Marijampolės PN įvedė naują maitinimo sistemą, maistas buvo dalinamas su padėklais. Indai buvo sužymėti pagal „kastas“. Aukštesnių „kastų“ nuteistiesiems išduodami indai nebuvo sužymėti, jiems buvo duodami ir šaukštai. Pareiškėjui šaukštai nebuvo išduodami. Prie pirmojo langelio pasiimti maisto galėjo ateiti aukščiausios „kastos“ nuteistieji, prie antrojo langelio – žemesnės „kastos“ nuteistieji, o prie trečiojo langelio – žemiausios „kastos“ nuteistieji. Dėl to susidarydavo nuteistųjų eilės laukiant pasiimti maisto. Po maitinimo nebuvo galima nusiplauti šaukštą ir rankas, nes to neleisdavo pareigūnai. Marijampolės PN taip pat trūko praustuvių, reikėdavo laukti, kol kiti nuteistieji nusipraus. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų (pažeistos minimalios ploto normos, higienos ir sanitarinių reikalavimų) laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas jo orumas, t. y. patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui tik dalį kalinimo laikotarpio teko mažiau nei 3,1 kv. m ploto. Pareiškėjas visą Marijampolės PN kalinimo laikotarpį nesiskundė ir neteikė prašymų atlikti patikrinimą dėl gyvenamųjų patalpų atitikimo higienos normų reikalavimams. Ropojančių (tarakonai, skruzdėlės) ir skraidančių (musės, kandis, uodai ir kt.) vabzdžių kontrolė ir naikinimas (dezinsekcija), graužikų (pelės ir žiurkės) kontrolė ir naikinimas (deratizacija) Marijampolės PN vykdomi operatyviai naudojant specialias gaudykles vabzdžiams ir briketus graužikams naikinti. Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos atlikimo Marijampolės PN yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“. Nuteistieji taip pat privalo patys tvarkytis savo gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas. Marijampolės PN įrengta pakankamai sanitarinių įrenginių. 22 būryje klozetai yra atskirti sienelėmis. Nuteistieji gyvenamosiose patalpose užrakinami pagal teisės aktų reikalavimus. Marijampolės PN visi nuteistieji yra lygūs. Nuteistųjų maitinimas Marijampolės PN vykdomas pagal teisės aktų reikalavimus. Nenustačius neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, nekyla prievolė valstybei atlyginti neturtinę žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn.

7. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad ginčo laikotarpiu 153 paras nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, t. y. buvo pažeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas, kuriame nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, turinti tekti vienam asmeniui, kadangi minėtu laikotarpiu pareiškėjui teko 2,58 kv. m ploto.

8. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (neteko galios 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 76:2010) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015). Pagal HN 76:2010 60 punktą, laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Analogiški reikalavimai įtvirtinti HN 134:2015 20 punkte.

9. Teismas pažymėjo, kad kalinimo įstaiga, paneigdama pareiškėjo teiginius dėl tarakonų, dezinfekcijos neatlikimo, turi pateikti pagrįstus ir pakankamus to įrodymus (pvz., dezinsekcijos ir deratizacijos darbų atlikimo aktus, žurnalus ir pan.). Marijampolės PN teismui pateikė 2018 m. kovo 20 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 27/10-28, kuri su UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta 2018 m. kovo 20 d., tačiau duomenų apie tai, ar ginčo laikotarpiu buvo sudarytos tokios sutartys atsakovo atstovas į bylą nepateikė ir nepateikė kitų duomenų, patvirtinančių, jog buvo vykdoma kenkėjų kontrolė. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiškėjas, iš dalies yra pagrįsti. Tačiau teismas šiuo aspektu pabrėžė, kad pareigą tvarkyti ir valyti gyvenamąsias patalpas turi ir nuteistieji, t. y. ir pareiškėjas.

10. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad jis negalėdavo prisikviesti pagalbos vakare, kai būdavo užrakintas patalpose. Pareiškėjo argumentai, kad negalėdavo išsikviesti pareigūnų naktimis lieka nepaneigti, nors Taisyklių 731.2 punkte numatyta, jog nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų, t. y. kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus.

11. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprūpinimo normos), buvo nustatyta, kad tualete turi būti 1 praustuvė dešimčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas ir 1 pisuaras dvylikai asmenų. Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusioje Aprūpinimo normų redakcijoje nustatyta, kad 1 klozetas arba pisuaras turi tekti ne daugiau nei 15 nuteistųjų, 1 praustuvė – ne daugiau kaip 15 asmenų. 22 būryje yra įrengti 3 unitazai ir 2 pisuarai, o prausykloje yra 1 praustuvė su 5 vandens maišytuvais. 22 būryje buvo nuteistųjų: 2016 m. II ketvirtyje – iki 53 nuteistųjų (su 21 būrio nuteistaisiais); 2016 m. III ketvirtyje – iki 78 nuteistųjų (su 21 būrio nuteistaisiais), 2016 m. IV ketvirtyje – iki 63 nuteistųjų; 2017 m. I ketvirtyje – iki 64 nuteistųjų; 2017 m. II ketvirtyje – iki 62 nuteistųjų; 2017 m. III ketvirtyje – iki 63 nuteistųjų. Teismas, įvertinęs minėtus duomenis, pripažino, kad praustuvių buvo nepakankamas skaičius. Vis dėlto pagal pateiktus duomenis teismas sprendė, kad sanitariniuose mazguose įrenginių (tualetų) kiekis atitiko teisės aktuose numatytą kiekį.

12. Teismas nustatė, kad 22 būryje sanitariniai įrenginiai vienas nuo kito buvo atskirti pertvaromis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos. Pareiškėjui būnant 21A būryje privatumas naudojantis tualetu taip pat buvo užtikrintas, kadangi ir pats pareiškėjas skunde nurodo, jog sanitarinis mazgas buvo visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos.

13. Teismas konstatavo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas buvo diskriminuojamas ir priskirtas kuriai nors „kastai“. Pareiškėjui nepagrindus, kokią būtent žalą konkrečiu atveju jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės, pvz., valgymas iš pažymėtų dubenėlių, nėra pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti šiuo aspektu.

14. Vis dėlto teismui nekilo abejonių, kad dėl atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos, todėl jis patyrė nepatogumus, išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Nustatyti pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu. Įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, teismas priteisė pareiškėjui 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 15. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.

16. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo nurodytą aplinkybę, jog indai Marijampolės PN yra žymimi, tokiu būdu maistas dalinimas nuteistuosius skirstant pagal „kastas“. Teismas sprendimą pagrindė tik atsakovo atstovo nurodytomis prielaidomis apie tai, kiek gyvenamosiose patalpose galėtų kalėti asmenų, kad nebūtų pažeista minimali ploto norma.

17. Atsakovo atstovas Marijampolės PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos sprendimą ir pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo nepriteisti.

18. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

18.1. Minimalus ploto trūkumas negalėjo pareiškėjui sukelti tokius neigiamus padarinius, kurie galėtų būti įvertinti piniginę išraiška, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįrodė patirtų dvasinių išgyvenimų. Pareiškėjas dėl tekusio per mažo ploto nesikreipė į Marijampolės PN administraciją.

18.2. Pareiškėjas bausmę atlikinėjo Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. iki 22.30 val. (nuo 2017 m. spalio mėn. – iki 17 val.), o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – Marijampolės PN direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Todėl pareiškėjas galėjo naudotis visais kitais Marijampolės PN teritorijoje esančiais sanitariniais mazgais. Taigi sanitarinių įrenginių trūkumas negalėjo sukelti ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių pareiškėjui.

19. Teismo išvados dėl dezinsekcijos ir deratizacijos darbų neatlikimo Marijampolės PN yra nepagrįstos visapusišku ir išsamių bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas neįpareigojo ir (ar) nepasiūlė Marijampolės PN pateikti papildomus duomenis vertindamas, kad esamų duomenų pakanka.

20. Pareiškėjas neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą, o atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, kurie galėtų būti atlyginti pinigine išraiška. Teisės pažeidimo pripažinimas savaime gali būti pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

21. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo atstovo paduotą apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) išreikalauti iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenis apie tai, kiek laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d. kasdien buvo laikoma asmenų 21A, 21, 22 būriuose. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad Marijampolės PN pateiktus argumentus grindžia prielaidomis.

22. Atsakovo atstovas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžia, kad ginčui aktualius argumentus yra pateikęs anksčiau teiktuose dokumentuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

24. Nors pareiškėjas pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas tokį prašymą tenkinti, nepateikė. Taip pat pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją. Be to, šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

V. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2015 m birželio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn.

26. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pagal ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalis, 87 straipsnio 4 dalies 1 punktą priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatavęs, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (liet. be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka šios nutarties 26 ir 27 punktuose nurodytų reikalavimų, keliamų administracinio teismo sprendimui, kadangi:

28.1. Teismas išnagrinėjo bylą neapibrėžęs konkrečių ginčo ribų. Nors pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą už kalinimą netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2017 m. mėn., o atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad teikia argumentus (duomenis) dėl pareiškėjo kalinimo laikotarpio nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d., tačiau iš skundžiamo sprendimo nėra vienareikšmiškai aišku, kokį pareiškėjo kalinimo Marijampolės PN laikotarpį teismas laikė ginčui aktualiu laikotarpiu. Teismas sprendime tik nurodė frazę „ginčui aktualus laikotarpis“, tačiau šios frazės nesukonkretino ir konkrečių ginčo ribų neapibrėžė.

28.2. Teismas skundžiamame sprendime nekonkretizavo nustatytų pažeidimų (išskyrus kalinimą per mažo ploto sąlygomis) trukmės, t. y. iš skundžiamo teismo sprendimo nėra aišku, kiek laiko tęsėsi teismo nustatyti pažeidimai (išskyrus kalinimą per mažo ploto sąlygomis).

28.3. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1660-554/2016 nustatė, kad pareiškėjas R. S. nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2015 m. birželio 21 d. pirmiausia buvo kalinamas Marijampolės PN baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 8, o po to kameroje Nr. 20. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Tačiau, remiantis šioje byloje pateiktais duomenimis (b. l. 25), pareiškėjas nuo 2015 m. birželio 16 d. buvo kalinamas Marijampolės PN 21A būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 4. Taigi, kaip matyti, nesutampa administracinėje byloje Nr. I-1660-554/2016 nustatyti ir šioje byloje pateikti duomenys apie gyvenamąsias patalpas, kuriose pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. birželio 21 d. Teismas skundžiamame sprendime minėtų duomenų nesutapimo nevertino, nors tai turėjo padaryti siekdamas teisingai išnagrinėti bylą.

28.4. Tiek iš bylos duomenų, tiek iš teismo sprendimo nėra aišku, kokiu konkrečiu laikotarpiu (kiek laiko) pareiškėjas buvo kalinamas 21A būrio gyvenamosiose patalpose Nr. 4 ir Nr. 6, 22 būrio gyvenamosiose patalpose Nr. 2 ir Nr. 3.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šios nutarties 28.1.–28.4. punktuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėdamas bylą ir tirdamas įrodymus pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, sprendime išdėstė aiškius argumentus bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas tinkamai nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 87 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintų bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje keliamų reikalavimų, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas taip pat padarė materialiosios teisės normos pažeidimus, kadangi: 1) nustatydamas Taisyklių 111.1 punkte įtvirtintos minimalios 3,1 kv. m ploto normos pažeidimą nepagrįstai vertino visą būrio, o ne konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas, plotą; 2) teismas nepagrįstai taikė Aprūpinimo normos redakciją, įsigaliojusią nuo 2017 m. birželio 7 d., kadangi tokia minėto teisės akto redakcija nebuvo priimta. Atsižvelgiant į nustatytų teismo padarytų pažeidimų visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą išnagrinėti bylą išsamiai ir visapusiškai, nagrinėdamas bylą iš naujo, be kita ko, turi:

1) nustatyti konkrečias ginčo ribas, t. y. už kokiu konkrečiu laikotarpiu (dienų tikslumu) kalinimą netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo apsektu pažymėtina, kad teismas turėtų atsižvelgti, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3489-414/2015 (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2353-662/2016) išnagrinėjo bylą dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2015 m. birželio 6 d., o Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1660-554/2016 išnagrinėjo bylą dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2015 m. birželio 21 d.;

2) išsiaiškinti, kodėl nesutampa Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1660-554/2016 nustatyti ir šioje byloje pateikti duomenys apie tai, kokiose gyvenamosiose patalpose (kamerose) pareiškėjas buvo kalinamas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. birželio 21 d.;

3) nustatyti, kiek laiko (dienų tikslumu), kokiose gyvenamosiose patalpose (kamerose) pareiškėjas buvo laikomas;

4) nustatydamas, ar buvo padarytas Taisyklių 111.1 punkte įtvirtintos minimalios 3,1 kv. m ploto normos pažeidimas, vertinti ne visą būrio plotą, bet konkrečios gyvenamosios patalpose (bendrabučio tipo patalpos), kurioje pareiškėjas buvo kalinamas, plotą;

5) jei teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo nustatytų pareiškėjui padarytus pažeidimus, nustatyti konkrečią jų trukmę;

6) atsižvelgiant į Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3489-414/2015 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2353-662/2016) ir Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1660-554/2016, esant pagrindui spręsti dėl dalies nagrinėjamos bylos nutraukimo pagal ABTĮ 103 straipsnio 2 punktą.

31. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo ir dėl to šioje proceso stadijoje detaliau bylos aplinkybės netiriamos, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo prašymo išreikalauti naujus duomenis, kadangi jei, pareiškėjo nuomone, tokie duomenys bus reikalingi nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, tokį prašymą jis galės pateikti minėtam teismui (ABTĮ 52 str. 2 d.).

32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, šį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė