2023-01-31 Nr. BB-724-1-07-1-00510-2014-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo V. B. gynėjo advokato Zigmo Pečiulio kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio ir baudžiamosios bylos medžiaga,
Legislator headnote
AI generated2023-01-31 Nr. BB-724-1-07-1-00510-2014-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria apygardos teismo nuosprendžio dalis, susijusi su V. B., palikta nepakeista, ir V. B. išteisinti.
Full text
Prašymo Nr. DOK-319/2023
Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00510-2014-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo V. B. gynėjo advokato Zigmo Pečiulio kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio ir baudžiamosios bylos medžiaga,
n u s t a t ė :
Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria apygardos teismo nuosprendžio dalis, susijusi su V. B., palikta nepakeista, ir V. B. išteisinti.
Kasatorius nurodo, kad apkaltinamieji nuosprendžiai V. B. yra priimti padarius esminių BPK pažeidimų, nes teismai išsamiai ir nešališkai neištyrė byloje surinktų įrodymų, nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes buvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, pagal nustatytas aplinkybes neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teismų išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo.
Padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimai, nes teismai įrodymus vertino selektyviai - visiškai ignoravo V. B. teisinančias aplinkybes ir jas patvirtinančius rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas paviršutiniškas, vienpusiškas, logiškai nepaaiškinantis teismo padarytų išvadų, įrodymus teismas vertino apibendrintomis išvadomis, neatliko išsamios kiekvieno įrodymo analizės, neanalizavo ir jų visumos bei nenurodė patikimų motyvų, kuriais vadovaujantis atmeta arba kitaip įvertina V.
B. ir apeliacinių skundų argumentus, nuosprendžius parėmė prielaidomis, spėjimais ir nutylėjimais. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas dėl aplinkybių bei įrodymų, kurie yra specialiųjų žinių dalykas. Apygardos teismas padarė išvadą, kad reklamos paslaugų sutartis prieštarauja verslo logikai. Teisme nebuvo apklaustas nė vienas specialistas, kuris išmanytų verslo logiką. Vien tik neteisėtas bendrovės vadovo disponavimas jam patikėtu ar buvusiu jo žinioje turtu dar nereiškia, jog buvo padaryta BK 184 straipsnyje numatyta veika.
Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai konstatavo, kad V. B. padarė 484 000 Lt (140 176,08 Eur) žalą, kadangi tuo buvo pasunkinta V. B. padėtis, nesant prokuroro skundo. Apygardos teismas išvadą apie V. B. sukurstymą parėmė ne įrodymais, o samprotavimais. Teismai nenurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad V. B. buvo kaip nors susijęs su disponavimu suklastotais dokumentais (BK 300 straipsnis). Gynėjo nuomone, byloje galėtų būti tik civilinis ginčas. Teismai pažeidė baudžiamąjį įstatymą, paskirdami V. B. neproporcingą bausmę.
Teismas nemotyvavo baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, gynėjas nesutinka su V. B. nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Nuteistojo gynėjas, prašydamas V. B. išteisinti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, V. B. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.
Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo V. B. veikas kvalifikuojant pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde prašoma priimti sprendimą, kuris BPK 382 straipsnyje nenumatytas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo V. B. gynėjo advokato Zigmo Pečiulio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Audronė Kartanienė
Artūras Ridikas