2020-05-13 Nr. AB-9533-3-61-3-02946-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-327-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02946-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. S-129(7-102/2018), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 68-56 ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (36.9)FR0682-85.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. kovo 19 d. advokatė G. R. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašyme nurodoma, kad apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo buvo pateiktas 2019 m. lapkričio 18 d., apeliacinis skundas nebuvo priimtas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2019 m. lapkričio 20 d. nutartyje konstatavus, kad jis buvo paduotas įgaliojimų neturinčio atstovo. Pareiškėjo teigimu, jis 2019 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatuodamas, kad prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti paduotas įgaliojimų neturinčio atstovo advokato T. B. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė ir nurodė tinkamo atstovavimo šioje byloje sąlygas. Pareiškėjo nuomone, terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas dėl byloje nagrinėto atskirojo skundo, todėl, pašalinęs nustatytus trūkumus dėl tinkamo atstovavimo, pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsniu, 138 straipsnio 4 dalimi, prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti apeliacinį skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 132 straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo paskelbimo dienos praėjo penki mėnesiai, todėl atsisakė priimti prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui.

III. Pareiškėjas A. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti apeliacinį skundą.

Pareiškėjas teigia, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl byloje nagrinėto atskirojo skundo. Pareiškėjas, pašalinęs byloje nustatytus trūkumus dėl tinkamo atstovavimo, vadovaudamasis ABTĮ 30 straipsniu, 138s straipsnio 4 dalimi, pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti apeliacinį skundą. Taigi teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, pareiškėjo įsitikinimu, apribojo jo teisę pateikti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo taip pažeisdamas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principus.

Pažymi, kad dar 2019 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti apeliacinį skundą. Tačiau teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą. Taigi, pareiškėjo manymu, terminas praleistas ne dėl jo neveikimo, o teismui pateikus išaiškinimą dėl konkrečių procesinių veiksmų šioje byloje atlikimo, kuriuos faktiškai pareiškėjas ir atliko. Jo įsitikinimu, jis yra baudžiamas už teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje pateiktų nurodymų (išaiškinimų) vykdymą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties, kuria teismas netenkino prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl praleisto termino, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad terminas apeliaciniam skundui buvo praleistas dėl nagrinėto atskirojo skundo. pareiškėjo manymu, terminas praleistas ne dėl jo neveikimo, o teismui pateikus išaiškinimą dėl konkrečių procesinių veiksmų šioje byloje atlikimo, kuriuos faktiškai pareiškėjas ir atliko. Jo įsitikinimu, jis yra baudžiamas už teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje pateiktų nurodymų (išaiškinimų) vykdymą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 132 str. 2 d.). Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (ABTĮ 132 str. 4 d.). ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Taigi, ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-191-602/2020).

Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje. byloje Nr. AS-986-552/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniu skundu siekia apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą. Atsižvelgiant į ABTĮ 132 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo turėjo būti paduotas iki 2019 m. lapkričio 18 d. imtinai (kadangi 2019 m. lapkričio 17 d. buvo sekmadienis), tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pašalinus nustatytus trūkumus apeliacinis skundas trečiąjį kartą dėl minėto teismo sprendimo pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2020 m. kovo 19 d., t. y. praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti. Teismų informacinės sistemos duomenimis, 2019 m. lapkričio 30 d. teismo sprendimas, kurį pareiškėjas siekia apskųsti, įsiteisėjo. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą praleidęs ne tik ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, bet ir to paties straipsnio 4 dalyje numatytą, baigtinį 3 mėnesių apeliacinio skundo padavimo teismui terminą.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl atskirojo skundo nagrinėjimo. Tačiau pažymėtina, kad įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Asmuo negali neribotą laiką ginčyti jo netenkinusio sprendimo, nes taip atsirastų neapibrėžtumas administraciniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamas teises įgiję asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties. Teisėjų kolegija, pabrėžia, kad asmuo, siekiantis įgyvendinti savo teises, turi tai daryti įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, taip pat, savo teises gali įgyvendinti pasitelkdamas teisinę pagalbą, nusprendžiant, kokiais teisės įrankiais jis turi galimybę pasinaudoti ir kaip jam savo teises tinkamai realizuoti nepažeidžiant įstatyme (šiuo konkrečiu atveju ABTĮ) nustatytą tvarką ir terminus. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėją šioje byloje atstovavo advokatas, kuriam, kaip savo srities profesionalui, taikytini aukštesni atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai nei asmenims, kasdienėje veikloje nesusiduriantiems su administraciniu procesu ir jo reikalavimais. Dėl šios priežasties pareiškėjo nurodytos termino pateikti apeliaciniam skundui praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjo nurodytos apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastys nebuvo svarbios, ekstraordinarios. Atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo pateikti apeliacinio skundo iki termino pabaigos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius