21b5e591-699c-47c4-af62-4e99f968b87f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4103-580/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06968-2013-8                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 70.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Inos Kirkutienės, JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, Dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. Č.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. Č. skundÄ atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

Pareiškėjas P. Č. prašo:

1) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Vidaus reikalų ministerijos, apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ nuo 2010 m. sausio mėnesio, pritaikius Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, jeigu ji buvo taikoma perskaičiuojant paskirtÄ pensijÄ ;

2) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-11-04 sprendimÄ Nr. 1D-9854(11).PaaiÅ¡kino, kad Vidaus reikalų ministerijos 2009-02-27 sprendimu pareiÅ¡kėjui buvo paskirta 860,16 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ . Ä®sigaliojus Laikinajam įstatymui, P. Č. kiekvienÄ mėnesį mokama sumažinta valstybinė pareigÅ«no pensija. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę pareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientas buvo nustatytas 0,8770, o pensijos dydis perskaičiuotas ir sumažintas iki 728,56 Lt.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimÄ , kuriame konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Kadangi Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo dirbantis pensininkas ir turėjo draudžiamųjų pajamų, jam paskirta pensija buvo sumažinta ne tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio, bet ir 5 straipsnio nuostatas. Remdamasis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu tvirtino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas valstybinių pensijų mažinimas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties valstybėje susidarius ypatingai situacijai buvo netolygus, nes juo pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡taravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, priėmus LaikinÄ jį įstatymÄ bei Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymÄ , P. Č. paskirta pareigÅ«nų ir karių pensija buvo perskaičiuojama bei mokama sumažinta, vadovaujantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis nuostatomis.Vidaus reikalų ministerija 2013-10-30 sprendime Nr. 1D-9854(11) nurodė, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti nepriemokÄ neturi teisinio pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, kad neturi kompetencijos spręsti dėl konkrečiai taikyto sumažinimo, mano, jog tikslinga įpareigoti Vidaus reikalų ministerijÄ nurodyti, kurios prieÅ¡taraujančios Konstitucijai nuostatos buvo taikomos perskaičiuojant jam paskirtÄ pensijÄ . Remdamasis Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarimu tvirtino, kad nėra praradęs teisės ginti savo pažeistas teises bei reikalauti grÄ Å¾inti neteisėtai neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį. Ä® teismÄ kreipėsi nepraleidęs skundo padavimo termino, todėl iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme Vidaus reikalų ministerijos sprendimas perskaičiuoti pensijÄ nėra galutinis.

PareiÅ¡kėjas prašė atnaujinti terminÄ skundui paduoti. Nurodė, kad apie tai, jog pensija buvo neteisėtai sumažinta, jis sužinojo po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo Valstybės žiniose – 2012-09-21. Pažymėjo, kad kreipimosi su skundu metu įstatymų leidėjas nebuvo sureguliavęs pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ Ä¯gyvendinimo tvarkos. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė atnaujinti terminÄ skundui paduoti, pažymėjo, kad jis turėjo sveikatos problemų – patyrė insultÄ , apsirgo diabetu.Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, prašė bylÄ nutraukti.

PaaiÅ¡kino, kad P. Č. pensija nebuvo ribojama pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. PareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo 2010 m. vasario mėnesį, kai jam buvo iÅ¡mokėta pirmoji sumažinta pensija, o į teismÄ kreipėsi 2013-11-20, todėl atsakovai padarė iÅ¡vadÄ , kad į teismÄ buvo kreiptasi praleidus terminÄ tokio pobÅ«džio reikalavimams pareikÅ¡ti. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas iÅ¡ esmės pripažino, jog pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei padėčiai pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį teisėtas.

Taigi, net konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas nepraleido termino kreiptis į teismÄ , Å¡i jo skundo dalis negali bÅ«ti tenkinama. P. Č. pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį buvo ribojama 2012 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais. Terminas kreiptis į teismÄ yra procesinis, o ne materialusis, todėl taikytinas aktualus terminas. Tvirtina, kad pareiÅ¡kėjui taikytinas 6 mėnesių terminas kreiptis į teismÄ , nustatytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nuo 2013-01-01.

Å is terminas P. Č. baigėsi 2013-07-01. Kadangi pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2013-11-20, jis terminÄ praleido, todėl Å¡i bylos dalis turėtų bÅ«ti nutraukta.Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. Atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ administracinės bylos proceso Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai.

Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant. Administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-11-04 sprendimÄ Nr. 1D-9854(11) nutrauktina. Kita skundo dalis tenkintina iÅ¡ dalies.Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2009-03-24 sprendimu Nr. 11SP-813 pareiÅ¡kėjui nuo 2009-03-01 paskirta 860,16 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už 23 metų ir 10 mėnesių ir 2 dienų tarnybÄ (b. l. 24).

P. Č. su 2013-10-03 praÅ¡ymu kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ ir prašė nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu buvo perskaičiuota jam paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, kokiu dydžiu kiekvienÄ mėnesį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio ir nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio buvo sumažinta paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, vadovaujantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis nuostatomis, nurodyti apskaičiavimo metodikÄ bei taikomus koeficientus ir iÅ¡mokėti neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos nepriemokÄ nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesį ir nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio (b. l. 25–26).

Vidaus reikalų ministerija 2013-11-04 sprendime Nr. 1D-9854(11) „Dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos paskaičiavimo bei iÅ¡mokėjimo“ paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarkÄ ir pažymėjo, kad praÅ¡ymo dalies dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, iÅ¡mokėjimo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiÅ¡kėjimo apie nepriemokos neteisėtumÄ dienos, t. y.

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012-09-21. Å iame sprendime taip pat pažymėta, kad Laikinasis įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenustato, o Vidaus reikalų ministerija neturi teisinio pagrindo elgtis kitaip, negu nustato Laikinasis įstatymas ir iÅ¡mokėti P. Č. pensijos nepriemokÄ (b. l. 27–28). 1994-12-13 priimto PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija.

Seimas 2009-12-09 priėmė LaikinÄ jį įstatymÄ , kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto iÅ¡laidas, todėl, nustačius tokį teisinį reguliavimÄ , buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybinės bei valstybinės socialinio draudimo pensijos. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas. Laikinojo įstatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaičiuojamos (sumažinamos) iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinėms iÅ¡mokoms, iÅ¡ jų ir valstybinėms pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2013-12-31.

Å io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ . Pagal įstatymo nuostatas pareigÅ«nų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenustatant kompensavimo mechanizmo.Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Å¡io įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad jeigu Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.2010-02-11 įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2010-03-01, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo pakeista ir nustatyta, kad patikslinant, kad draudžiamųjų pajamų nustatymo momentÄ , kad kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas.

Nuo 2010-12-01 įsigaliojusioje 2010-10-26 įstatymu Nr. IX-1072 priimtoje Laikinojo įstatymo 5 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tÄ mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtinÄ iÅ¡mokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei iÅ¡moka yra perskaičiuota pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos iÅ¡mokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012-09-01 neteko galios. Nurodyto teisinio reglamentavimo analizė rodo, kad asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (iÅ¡skyrus nustatytas iÅ¡imtis), valstybinės pensijos perskaičiuotos (sumažintos) pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 1 dalį jos dar kartÄ perskaičiuotos (sumažintos), atsižvelgiant į jų gaunamas draudžiamÄ sias pajamas.

Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtÄ valstybinę pensijÄ , taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendrÄ sumÄ , ir tais atvejais, kai Å¡i iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ir tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų iÅ¡mokų dydį, gauta iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) pagal nustatytÄ formulę gali bÅ«ti mažinama nuo 5 iki 20 procentų (didėjant iÅ¡mokų sumai, jis didėja).Nagrinėjamu atveju, remiantis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovas, apskaičiavo P. Č. paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientÄ (K1 = 0,8470) ir paskirtÄ pensijÄ su valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu sumažino.

Nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio pareiÅ¡kėjo pensija buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ 2 priede nustatyta tvarka apskaičiuotÄ koeficientÄ , atsižvelgiant į jo turimų draudžiamųjų pajamų dydį (b. l. 27–28, 29).Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai;

Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010-02-11 redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010-10-26 redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ;

Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08 redakcija, Žin., 2009, Nr. 151-6778; 2010-11-12 redakcija, Žin., 2010, Nr. 139-7108) tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡taravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Å is Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21. Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės), mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu.

Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad, Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Pažymėjo, kad, konstatavus, jog Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡taravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, tai savaime nereiÅ¡kia, kad Konstitucijai prieÅ¡tarauja ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuojamos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos.Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009-12-09 redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Sumažintos pensijos gali bÅ«ti mokamos tik laikinai, t. y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir kt.), kai objektyviai trÅ«ksta lėšų, bÅ«tinų pensijoms mokėti, ir tiek, kiek bÅ«tina užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas vertybes; tačiau net ir tokiais iÅ¡imtiniais atvejais pensijos negali bÅ«ti mažinamos pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintÄ asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrÄ ; toks pensijų mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principÄ .Valstybinių pensijų mažinimas, ignoruojant Konstitucinio Teismo nutarimus, pažeidžia teisinės valstybės principo elementus: teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ , teisinį tikrumÄ ir saugumÄ .

Didelis pareiÅ¡kėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiÅ¡kia teisinį netikrumÄ , teisėtų lÅ«kesčių paneigimÄ Ä¯dėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų pažeidimÄ . Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiÅ¡kėjas, dirbantis tam tikrÄ darbÄ , draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, pensijÄ sumažinus pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį daugiau nei valstybines pensijas gaunantiems, bet nedirbantiems asmenims, iÅ¡ esmės buvo diskriminuotas asmenų, gaunančių pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas, tačiau nedirbančių, atžvilgiu vien dėl to, kad dirba tam tikrÄ darbÄ .

Remdamasis iÅ¡dėstytu reguliavimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pensijos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį buvo mažintos neteisėtai, tuo tarpu pensijų sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ nuo sužinojimo apie priimtÄ sprendimÄ dienos, numatytÄ Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje.

Nuo 2013-01-01 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad Å¡ioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiÅ¡ko skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos pagal analogijÄ taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintÄ 3 metų terminÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėta, kad asmuo į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos turi kreiptis per 3 metus. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 suformuotos iÅ¡vados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminÄ .

Darytina iÅ¡vada, kad 3 metų procesinis terminas kreiptis į teismÄ pripažintas tinkamu ir iÅ¡ esmės pakankamu, kad pareiÅ¡kėjas galėtų pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos.Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte įtvirtinta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensijÄ mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta 2010 m. vasario mėnesį.

IÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjui atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo siųstas nebuvo, todėl apie pensijos sumažinimÄ jis galėjo sužinoti tik iÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos veiksmų, o bÅ«tent – iÅ¡ už 2010 m. sausio mėnesį iÅ¡mokėtos pensijos dydžio. Ä® teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo P. Č. kreipėsi tik su 2013-11-15 skundu, t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises.

PareiÅ¡kėjas žinojo, kada jam turi bÅ«ti mokama pensija, o iÅ¡ žiniasklaidos pateikiamos informacijos turėjo bÅ«ti girdėjęs, kad buvo priimti teisės aktai dėl valstybinių pensijų perskaičiavimo, tai reiÅ¡kia, jog jis turėjo suprasti ir tikėtis, kad jo pensijos dydis bus pasikeitęs, dėl to turėjo pasidomėti sumažintos pensijos dydžiu ir per nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ . P. Č. akivaizdžiai praleido terminÄ , per kurį apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turi pasirÅ«pinti savo teisių apsauga.

Teismų praktikoje 3 metų kreipimosi į teismÄ terminas, kuris valstybinių pensijų bylose taikomas pagal analogijÄ su Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi yra atnaujinamas terminas. Tai reiÅ¡kia, jog paaiÅ¡kėjus svarbioms aplinkybėms, teismas gali tokį terminÄ atnaujinti. PareiÅ¡kėjas teismui pateikė 2014-02-21 praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti. P. Č. nuomone, jis Å¡io termino nepraleido, kadangi apie tai, kad jam paskirta pensija sumažinta neteisėtai sužinojo po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012-09-21, tačiau teismui manant kitaip, prašė pripažinti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – reguliavimo nebuvimo.

Teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau Å¡i asmens teisė nėra absoliuti – ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka.

Kalbant apie procesinių terminų skaičiavimo pradžiÄ , pirmiausia reikia pažymėti, kad pareiÅ¡kėjai negali laukti neribotÄ laikÄ iki kreipimosi į teismÄ . Jie privalo įrodyti tam tikrÄ apdairumÄ ir nedelsdami pateikti skundÄ . IÅ¡ tiesų viena veiksmingiausių asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, teisinės gynybos priemonių yra operatyvus teisminio proceso dėl pažeistų teisių atkÅ«rimo inicijavimas. Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimÄ ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbÅ«t pažeistų teisių gynybÄ .

Ä®statyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). PareiÅ¡kėjo pozicija, kad sprendimo dėl pensijos sumažinimo apskundimo senatis turėtų bÅ«ti skaičiuojama nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo oficialaus paskelbimo 2012-09-21, yra klaidinga.

Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo praktikoje ieÅ¡kinio senaties diena laikoma diena, kuriÄ asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ , o ne ta, kuriÄ asmens teisės pažeidimo faktas pripažįstamas teismo sprendimu (2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-432/2013, 2013-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-167/2013, 2012-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-174/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriame pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos prieÅ¡tarauja Konstitucijai, Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje paskelbtas 2012-02-06, o leidinyje „Valstybės žinios“ – 2012-09-21.

Taigi, nuo oficialaus praneÅ¡imo apie teisės pažeidimÄ iki pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ praėjo daugiau nei 1,5 metų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktikÄ , kad, valstybines pensijas gavę asmenys buvo patekę į ekstraordinariÄ padėtį, kuri sudaro pagrindÄ atnaujinti kreipimosi į teismÄ terminus. Kadangi administracinėse bylose priimtose nutartyse (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-213/2014, 2014-02-12 nutartis Nr. AS143-219/2014) priežastys vertinamos ne individualiai, o atsižvelgiant į bendrÄ teisinio reguliavimo Å¡ioje srityje padėtį, tai teismas individualiai pareiÅ¡kėjų nurodytų termino praleidimo priežasčių neanalizuoja ir Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies pagrindu remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuostata teisingumo ir protingumo kriterijų pagrindu atnaujinti praleistÄ terminÄ .Kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, pensija pareiÅ¡kėjui pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį galėjo bÅ«ti perskaičiuojama.

Todėl jo skundo dalis, kurioje praÅ¡oma iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ nuo 2010 m. sausio mėnesio, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį atmestina kaip nepagrįsta. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį sumažinta valstybinė pensija P. Č. iÅ¡mokėta 2012 m. vasario mėnesį. Taigi, pareiÅ¡kėjas su 2013-11-15 skundu, kreipdamasis dėl pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , nebuvo praleidęs trejų metų kreipimosi termino.

Teismas taiko teisinių santykių susidarymo metu galiojusiÄ Ä¯statymo redakcijÄ , kadangi senaties teisės normos yra materialinės, o ne procesinės teisės normos. Materialinės teisės normos, prieÅ¡ingai nei procesinės, visada taikomos tos, kurios galiojo tuo metu, kai įvyko asmens teisių pažeidimas ir apie jį buvo sužinota. Dėl Å¡ios priežasties Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį keitusio ir Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ nustačiusio 2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 teismas netaiko.

Iš Vidaus reikalų ministerijos 2013-10-30 pažymos Nr. 11PP(P)-6432 matyti, kad taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo sumažinta, tačiau vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to neturėtų būti mažinamas.

Taigi, P. Č. nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 susidarė 97,36 Lt nepriemoka (turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 38 435,3 Lt, tačiau iÅ¡mokėta tik 38 337,94 Lt). Kaip jau minėta, Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01, todėl už rugsėjo mėnesį pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nesumažinta pensija. P. Č. taip pat prašė įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Vidaus reikalų ministerijos, apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ nuo 2010 m. sausio mėnesio, pritaikius Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, jeigu ji buvo taikoma perskaičiuojant paskirtÄ pensijÄ , tačiau ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo pensijos dydis nebuvo ribojamas pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, todėl Å¡i P. Č. skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Vidaus reikalų ministerijos, apskaičiuoti neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ nuo 2010 m. sausio mėnesio, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, jeigu ji buvo taikoma perskaičiuojant paskirtÄ pensijÄ , taip pat negali bÅ«ti tenkinama, kadangi Vidaus reikalų ministerija Å¡iuos veiksmus atliko ir pateikė pareiÅ¡kėjui duomenis apie neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį pagal tų teisės aktų nuostatas, pagal kurias valstybinė pareigÅ«nų ir karių pensija buvo ribojama.

Pateiktų duomenų P. Č. neginčija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad Å¡ios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes pastaroji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, dėl to neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Atsižvelgęs į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro iÅ¡vadÄ , kad P. Č. už nuo 2012 m. sausio mėnesį iki 2012 m. rugsėjo mėnesio neiÅ¡mokėta pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis – 97,36 Lt – priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės.Byloje spręstinas klausimas, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę į nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki kreipimosi į teismÄ .

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01, nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A12-219-2004 (Administracinių teismų praktika, Nr. 5, 2004 m.). Å ioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginčijamas.

Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“.Be to, Å¡ioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintiems įstatymams taikyti reikÅ¡minga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis“.

Toliau Å¡ioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad, žemesnės instancijos teismui priimant sprendimÄ , Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo bÅ«ti taikomos. Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo sprendimas dėl pensijos ribojimo yra neįvykdyti. Nagrinėdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti priimant sprendimÄ galiojančius įstatymus, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalį, teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-11-04 sprendimÄ Nr. 1D-9854(11). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 nurodė, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiÅ¡kimo valstybinę pensijÄ mokančiai institucijai procedÅ«ra, kuri negali bÅ«ti sulyginama su numatytÄ ja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis).

Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje Å¡io pobÅ«džio ginčams bendrÄ ja tvarka taikoma Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kuriÄ suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiÅ¡kėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iÅ¡ esmės nėra ginčo. Remdamasis Å¡iomis nuostatomis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiÅ¡kėjas privalo pagrįsti, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas – t. y. į teismÄ kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , ir Å¡iam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka.

Å iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu teismas remiasi vadovaudamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad Vidaus reikalų ministerijos 2013-11-04 sprendimo Nr. 1D-9854(11) nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. PareiÅ¡kėjo teisės apginamos jam priteisiant neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį. P. Č. reikalavimas panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-11-04 sprendimÄ Nr. 1D-9854(11) yra nenagrinėtinas teisme, todėl Å¡i bylos dalis nutrauktina vadovaujantis Administracinių bylų teisenos 101 straipsnio 1 punktu.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė : Administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-11-04 sprendimÄ Nr. 1D-9854(11) „Dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos paskaičiavimo bei iÅ¡mokėjimo“ nutraukti.Priteisti P. Č. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 97,36 Lt (devyniasdeÅ¡imt septynis litus ir trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is centus) neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį.

KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                          Ina Kirkutienė JÅ«ra Marija Strumskienė Donatas Vansevičius