21b59feb-9b21-42e4-bbe0-67bfa40f273b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2S-147-467/2012Teisminio proceso Nr.2-52-3-01527-2011-1              Procesinio sprendimo kategorijos 113.6.1.3.; 122.3.; 129.17.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. sausio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiÅ¡kėjo R. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal pareiÅ¡kėjo R. T. pareiÅ¡kimÄ dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuotieji asmenys – M.

K., M. K., antstolis Dainius Å idlauskas, n u s t a t ė :             PareiÅ¡kėjas R. T. 2011 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti, kad M. K. sutuoktinio M. K. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė nuosavybė ir 50 proc. Å¡ių pajamų priklauso skolininkei M. K., t.y. iÅ¡ Å¡ios dalies galimas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tavo atsakovų M.

K., M. K. ir S. K. turtÄ 315801,63 Lt sumai, Å¡io turto neužtenkant, ar esant nepakankamai – areÅ¡tavo trÅ«kstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.2-4939-511/2011). PareiÅ¡kėjas Å¡iÄ nutartį pateikė vykdyti antstoliui Dainiui Å idlauskui, iÅ¡ kurio 2011 m. gegužės 25 d. gavo patvarkymÄ su pasiÅ«lymu kreiptis į teismÄ dėl turto dalies nustatymo. Vykdomojoje byloje buvo nustatyta, kad skolininkė M.

K. turto neturi, nedirba, 1975 m. sudarė santuokÄ su M. K., kuris gauna su darbo santykiais susijusių pajamų. Kadangi pajamos, gautos iÅ¡ vieno sutuoktinio veiklos, pripažįstamos bendrÄ ja jungtine nuosavybe, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo nustatyti suinteresuoto asmens M. K. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.              Suinteresuotas asmuo antstolis Dainius Å idlauskas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su juo sutinka ir prašė jį tenkinti.              Suinteresuotieji asmenys M.

K. ir M. K. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , kol bus iÅ¡nagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.2-4939-511/2011, kuriame suinteresuotieji asmenys pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.              Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 12 d. nutartimi sustabdė civilinę bylÄ iki bus iÅ¡spręsta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje M. K., M. K. ir S. K. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R.

T. bei antstoliui Dainiui Å idlauskui dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu civilinėje byloje Nr. 2-4939-577/2011. Teismas konstatavo, jog Å¡alys savo pozicijÄ pageidauja grįsti kitos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos rezultatais ir toje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl yra tikslinga sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ .             Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas R. T. praÅ¡o nutartį panaikinti ir tęsti bylos nagrinėjimÄ .

Nurodo, jog pareiškėjas jau daugiau nei du metus bando susisiekti su suinteresuotu asmeniu M. K., tačiau ji slapstosi ir kartu su savo vyru į kreditoriaus pastangas nereaguoja. Suinteresuotieji asmenys nepagrįstai pakartotinai pareiškė reikalavimus dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje apeliantas siekia nuginčyti eilę suinteresuotųjų asmenų su savo giminaičiais sudarytų fiktyvių sandorių, siekiant išvengti savo prievolių įvykdymo apeliantui.

Varžytynėse parduoto turto vertei nustatyti jau du kartus buvo skirta ekspertizė ir priimtas sprendimas turtÄ parduoti iÅ¡ varžytynių. Tiek sustabdytoji, tiek ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla nėra susijusios. Suinteresuotas asmuo M. K. vis tiek nebeturi registruoto turto, į kurį galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , todėl net, jei varžytynių aktas bus pripažintas negaliojančiu, tai reikÅ¡, kad skolininkės skola yra dar didesnė nei Å¡iandien ir tos skolos grÄ Å¾inimas bus nukeltas neapibrėžtam terminui, taip pažeidžiant kreditoriaus teises.

Todėl ypač svarbu nustatyti, ar iÅ¡ suinteresuoto asmens M. K. sutuoktinio darbo užmokesčio dalies yra galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ priimdamas skundžiamÄ nutartį, turėjo pasidomėti Å¡iomis aplinkybėmis, tačiau to nepadarė, o sudarė situacijÄ , kai visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr.2-4939-511/2011.              Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo antstolis Dainius Å idlauskas praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ patenkinti ir panaikinti teismo nutartį.

Nurodo, jog apeliantas teisingai teigia, kad sustabdytoji ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla nėra susijusios.             Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo M. K. praÅ¡o nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog su savo sutuoktine jau seniai nebeveda bendro Å«kio ir nepalaiko santykių, todėl negali prisiimti įsipareigojimų už M. K.. Skolininkė, imdama kreditÄ pas apeliantÄ , įkeitė žemės sklypÄ , kuris jai priklausė asmenine nuosavybe, todėl sutuoktinis apie imamus kreditus nieko nežinojo, o ir kreditas neaiÅ¡ku kokioms reikmėms buvo panaudotas.

Skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ suinteresuoto asmens pensijos ir darbo užmokesčio labai pažeis M. K. teises. Be to M. K. ir M. K. sudarė povedybinę sutartį, pagal kuriÄ visos sutuoktinio pajamos gaunamos iÅ¡ darbo veiklos ar pensijos yra jas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.              Atskirasis skundas tenkintinas.    Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai iÅ¡ esmės sudaro pagrindÄ skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai iÅ¡nagrinėti civilinės bylos.

Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės, atlikimo sustabdymÄ neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. apžvalga „Dėl privalomÄ jį bylos sustabdymÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo (CPK 163 straipsnis)). CPK iÅ¡skirtos dvi civilinės bylos sustabdymo rÅ«Å¡ys pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.).

Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , o fakultatyviojo bylos sustabdymo atvejais teismas turi teisę, bet ne pareigÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , ir teismas sprendžia, ar konkrečiu atveju reikia stabdyti bylÄ .Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktÄ teismas privalo sustabdyti bylÄ : kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-261/2007; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje Nr.3K-3-334/2007; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-413/2008 ir kt.); kai negalima iÅ¡nagrinėti civilinės bylos, kol nebus iÅ¡nagrinėta kita byla, t.y. teismui reikalingi tam tikri faktai, kuriuos bÅ«tina nustatyti kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008).

Teismas, spręsdamas, ar yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokie teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai turi bÅ«ti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimÄ praÅ¡oma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktÄ , ir kokie nustatinėjami kitoje civilinėje byloje, dėl kurios praÅ¡oma sustabdyti bylÄ . Ä®rodinėjimo dalykÄ , byloje nustatytinus faktus lemia ginčo Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. apžvalga „Dėl privalomÄ jį bylos sustabdymÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo (CPK 163 str.);

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas R. T., vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, praÅ¡o teismo nustatyti skolininkės M. K. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – konkrečiai skolininkės sutuoktinio M. K. gaunamame darbo užmokestyje (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.). Tuo atveju, jei iÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ bylÄ , pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas ir teismas nustatytų, jog 50 procentų M. K. su darbo santykiais susijusių gaunamų pajamų priklauso skolininkei M.

K., iÅ¡ieÅ¡kojimas pareiÅ¡kėjo naudai bÅ«tų nukreiptas į skolininkės turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-94-565/2012 (buvęs Nr.2-4939-656/2011) pagal ieÅ¡kovo R. T. ieÅ¡kinį atsakovams M. K., M. K. ir S. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys - antstolis Dainius Å idlauskas ir S. Å ., bei pagal atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, ieÅ¡kovas actio Pauliana ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo pripažinti 2009 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir priteisti iÅ¡ atsakovų 308235 Lt, o atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo pripažinti negaliojančiu varžytynių aktÄ dėl žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,9700 ha, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo.

Tuo atveju, jei teismas patenkintų atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį (kuo remiantis atsakovai prašė stabdyti nagrinėjamÄ bylÄ dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo) ir pripažintų varžytynių aktÄ negaliojančiu bei taikytų restitucijÄ , pasikeistų skolininkės turtinė padėtis – varžytynėse parduotas turtas grįžtų į skolininkės nuosavybę. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjama civilinė byla ir Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.2-94-565/2012 (buvęs Nr.2-4939-656/2011), nors ir vyksta iÅ¡ esmės tarp tų pačių Å¡alių, tačiau nėra susijusios, jose reiÅ¡kiami visiÅ¡kai skirtingos teisinės prigimties reikalavimai.

Tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato civilinėje byloje Nr.2-94-565/2012 (buvęs Nr.2-4939-656/2011) nėra tiesioginio prejudicinio ryÅ¡io, nes Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje nustatytinos aplinkybės ir bylos baigtis neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. CPK 667 straipsnio tikslas - teisiÅ¡kai individualizuoti skolininkui priklausančiÄ turto dalį taip, kad iÅ¡ jos galėtų bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ieÅ¡kotojas - pareiÅ¡kėjas R. T., praÅ¡o teismo individualizuoti skolininkei M. K. priklausančiÄ turto dalį konkrečiame turte – skolininkės sutuoktinio M. K. darbo užmokestyje. Aplinkybė, kad skolininkės sutuoktinis gauna su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo to, ar bus nuginčytas varžytynių aktas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje (arba kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje nuginčys 2009 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį) ar nebus, nepasikeis, kadangi Å¡ios aplinkybės viena nuo kitos nepriklauso ir nėra niekaip susijusios.

Taigi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos baigtis ir teisinis rezultatas joje, kaip jau minėta, neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, tarp jų nėra tiesioginio prejudicinio ryÅ¡io. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, neesant CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyto privalomojo bylos stabdymo iki bus iÅ¡spręsta kita byla pagrindo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai sustabdė nagrinėjamÄ civilinę bylÄ , tuo pažeisdamas civilinio proceso įstatymÄ .

Apeliacinės instancijos vertinimu, Å¡is procesinės teisės pažeidimas sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – suinteresuotųjų asmenų praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo atmesti (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).    Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teismasn u t a r i a : Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – suinteresuotų asmenų M.

K. ir M. K. praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo atmesti. Teisėja                                                                                                  Alma Urbanavičienė