21b537ce-1eb3-4849-8dcd-675ed2d68bf0 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-891/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27779-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam byla nutraukta, – V.

S. (V. S.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. S., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojo V. M. (V. M.) atsakomybėn vienerių metų terminui su 1 000 Eur užstatu, ir baudžiamoji byla jam nutraukta. V. S. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta 2 metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ V. S. konfiskuota automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti 7 920 Eur suma. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. V. S. 2021 m. rugpjūčio 14 d., apie 8.35 val., Vilniuje, Liepkalnio g. 77, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW SERIE X X70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Å iais veiksmais V. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu V. S. praÅ¡o iÅ¡ dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendį. PraÅ¡o leisti sumokėti jam priteistÄ konfiskuotino automobilio vertę – 7 920 Eur per 6 mėnesius, taip pat sutrumpinti jam uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminÄ iki 1 metų bei taikyti laidavimÄ be užstato, tai yra panaikinti laiduotojui V.

M. paskirtÄ 1 000 Eur užstatÄ . 2.1. Apeliantas nurodo, kad dėl bylos faktinių aplinkybių bei laidavimo instituto, kuris jam taikytas skundžiamu nuosprendžiu, jis tikrai sutinka, tik nesutinka, kad galimam laiduotojui – jo pusbroliui V. M. apylinkės teismas paskyrė sumokėti 1 000 Eur. Pasak V. S., teismui buvo pateikti duomenys, kad V. M. nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kaip asmuo ieÅ¡kantis darbo, taigi nežino, kaip jis galės sumokėti tokio dydžio piniginę įmokÄ , kuri, V.

S. manymu, yra ženkliai per didelė jo atžvilgiu. Apelianto teigimu, Å¡iuo atveju nebuvo atsižvelgta į individualiÄ V. M. situacijÄ ir jo pateiktÄ pažymÄ iÅ¡ Užimtumo tarnybos. 2.2. Dėl praÅ¡ymo sutrumpinti uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminÄ iki 1 metų apeliantas pažymi, kad jis visÄ gyvenimÄ dirbo vairuotoju, turėjo ne vienÄ vairavimo kategorijÄ , dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, prarado darbÄ , Å¡iuo metu yra nedirbantis. Nurodo, kad neseniai atvyko į LietuvÄ iÅ¡ Baltarusijos ieÅ¡kotis darbo, buvo kreipęsis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių dėl vairuotojo darbo ir pateikė teismui Å¡ios įmonės tarpininkavimo raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad įmonei artimiausiu metu bus reikalingi vairuotojai, o jo kandidatÅ«ra jiems tiko, todėl praÅ¡o teismo, kad V.

S. bÅ«tų kuo trumpiau atimta teisė vairuoti transporto priemones, kad galėtų jį priimti į darbÄ , kuris bÅ«tų susijęs su transporto priemonės vairavimu visoje Lietuvoje. Be to, apeliantas pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu jam priteista gana didelė 7 920 Eur konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti suma, kuriÄ jis galėtų sumokėti tik jeigu grįžtų dirbti ir uždirbtų pinigų. Atkreipia dėmesį į tai, kad praeityje nėra teistas, nebuvo įraÅ¡ytas į įskaitÄ dėl alkoholio ir narkotikų žalos, buvo keletÄ kartų baustas administracine tvarka, tačiau skirtos baudos yra sumokėtos ir administracinės nuobaudos jau yra negaliojančios.

Pažymi, kad iki Å¡iol jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis nėra kažkoks piktybinis KET pažeidėjas, įvykio metu niekas nebuvo sužalotas, niekas nenukentėjo. Anot apelianto, jis jau ir taip patyrė nemalonius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus tiek darbe, tiek kasdieniniame gyvenime. Tam, kad suprastų ir suvoktų savo padaryto pažeidimo galimas pasekmes, pats savo noru iÅ¡klausė 4 akademinių valandų privalomÄ mokymÄ dėl alkoholio ir narkotikų žalos ir jam buvo iÅ¡duotas sveikatos žinių bei įgÅ«džių atestavimo pažymėjimas.

Apelianto įsitikinimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams, kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, varžys jį labiau nei reikia nuobaudos tikslams pasiekti. 2.3. Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos priteisimo apeliantas nurodo, kad yra linkęs sumokėti jam priteistÄ tikrai didelę 7 920 Eur sumÄ , jeigu teismas sumažins jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį, tačiau praÅ¡o leisti sumokėti Å¡iÄ sumÄ dalimis, įmokÄ iÅ¡dėstant 6 mėnesių laikotarpiui, nes jam, kÄ tik atvykusiam į LietuvÄ , dar nesusiradus darbo ir negaunant atlyginimo iÅ¡ karto sumokėti tiek pinigų yra tiesiog neįmanoma.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1–ojo skyriaus prokurorė Agnė StankevičiÅ«tė (toliau – prokurorė) praÅ¡o netenkinti V. S. apeliacinio skundo ir palikti galioti skundžiamÄ nuosprendį be pakeitimų. Anot prokurorės, skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, nepadaryta jokių baudžiamojo proceso pažeidimų, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atitinka jų paskirtį, teismų praktikÄ , nėra nei akivaizdžiai per griežtos, nei per Å¡velnios, kad bÅ«tų sprendžiama dėl jų pakeitimo naikinant teisėtÄ teismo sprendimÄ .

Atsiliepime nurodoma, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu atleido asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras prašė asmenį pripažinti kaltu ir skirti bausmę, tačiau priėmus teismo sprendimÄ , susipažinus su jo motyvais bei argumentais, nuspręsta neskųsti Å¡io teismo sprendimo. Prokurorės vertinimu, laikytina, kad V. S. kilo Å¡velniausios galimos pasekmės už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tiek jis pats, tiek jo gynėja prašė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , žinojo apie kylančias pasekmes, taikytinas baudžiamojo poveikio priemones, tačiau siekė taikyti šį procesÄ , taip pat teisminio nagrinėjimo metu laiduotojas neprieÅ¡taravo sumokėti užstatÄ .

Dėl to, pasak prokurorės, darytina iÅ¡vada, kad, turėdamas sau palankų teismo sprendimÄ , V. S. siekia nepagrįstai dar labiau suÅ¡velninti savo padėtį. Prokurorė pažymi, kad nuosprendyje teismas iÅ¡samiai pasisakė ir argumentavo ir dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. 3.1. Prokurorė atsiliepime nurodo, kad transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialiÄ ja teise – vairuoti transporto priemonę (priemones) (BK 68 straipsnis), todėl Å¡i priemonė paskirta pagrįstai.

V. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, tai yra vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jo iÅ¡kvėptame ore buvo 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip jis padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ . Ä®vykio metu važiavo ne vienas, o su trimis keleiviais. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė keičia įprastÄ asmens, kuriam ji taikoma, asmeninį bei visuomeninį gyvenimÄ yra neiÅ¡vengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, bei kas padeda realizuoti jos tikslÄ .

Skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismas, skirdamas Å¡iÄ priemonę, įvertino ir V.

S. teigiamai charakterizuojančius aspektus – teistumų nebuvimÄ , gailėjimÄ si padarius veikÄ ir kt. Taigi, prokurorės vertinimu, teismo V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė bei jos terminas, atsižvelgiant į maksimaliai galimÄ , yra adekvati jo padaryto nusikaltimo pavojingumui ir nelaikytina asmens teises suvaržančia labiau negu tai bÅ«tina tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. 3.2. Atsiliepime taip pat pažymima, kad ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas pritaikyta pagrįstai.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri apibrėžta BK 41 straipsnyje. Tai reiÅ¡kia, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas turi ir nubaudimo elementų ir iÅ¡ esmės yra imperatyvi nuostata, iÅ¡skyrus teismų praktikoje aptartus atvejus, kai Å¡i poveikio priemonė neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, Å¡iuo atveju tokių duomenų nėra.

V. S. automobilį vairavo neblaivus, padarė nusikalstamÄ veikÄ transporto eismo saugumui. Nepasitvirtino, jog automobilio savininkas apie tai žinojo ir suteikė transporto priemonę. Sutiktina su teismo argumentais dėl automobilio vertės nustatymo. Prokurorės vertinimu, nagrinėjamu atveju klausimas dėl aktualios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis, iÅ¡spręstas tinkamai, nes nėra objektyvių duomenų, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas kaltinamajam bÅ«tų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui.

PraÅ¡ymas iÅ¡dėstyti mokėjimÄ dalimis ir mokėjimo laikotarpio klausimas yra bausmės vykdymo aspektai, dėl jų nėra pagrindo keisti teismo nuosprendį. 3.3. Prokurorė atsiliepime taip pat nurodo, kad, kaip minėta, praÅ¡ant atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ laiduotojas sutiko mokėti užstatÄ , suprato savo įsipareigojimų esmę, teismas teisingai įvertino užstato taikymo efektyvumÄ ir reikalingumÄ konkrečioje situacijoje, todėl praÅ¡ymas keisti teismo sprendimÄ dėl užstato paskyrimo nepagrįstas.

Tai grindžiama tuo, kad V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ prašė atleisti jo pusbrolis V. M., anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis, medžiotojų klubo narys ir apibÅ«dinamas teigiamai, kuris teigė, kad bendrauja su V. S.. Tai iÅ¡ esmės patvirtino ir V. S., kuris taip pat teigė, kad daug bendrauja su pusbroliu, kuris jo poelgį vertina neigiamai. Visgi, prokurorės vertinimu, teismas teisingai pažymėjo, kad laiduotojas ir kaltinamasis nėra artimiausio giminystės ryÅ¡io, gyvena atskirai, todėl nors laiduotojas ir įvertintas kaip vertas teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, tačiau Å¡iuo atveju nustatytinas laidavimas taikant 1 000 Eur užstatÄ , kadangi tai stiprins laiduotojo motyvacijÄ užtikrinti, kad V.

S. daugiau nenusikalstų, o V. S. papildomai įpareigos laikytis įsipareigojimų, siekiant neprarasti pusbrolio įmokėtos užstato sumos. Toks teismo sprendimas yra pagrįstas ir objektyvus. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. BPK 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Å¡io kodekso pažeidimų, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad V. S. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, savo kaltės padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , taip pat jo atžvilgiu taikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ instituto pagrįstumo, nustatyto laidavimo termino, be to, sutinka ir su tuo, jog jam pagrįstai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau nesutinka, kad laidavimas jam paskirtas su užstatu, bei nesutinka su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminu, taip pat praÅ¡o leisti sumokėti iÅ¡ jo konfiskuotÄ automobilio vertę atitinkančiÄ 7 920 Eur sumÄ per 6 mėnesius.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Dėl paskirto užstato 6. BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse, be kita ko, numatyta, kad laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad, nors laiduotojas V.

M. ir įvertintas kaip vertas teismo pasitikėjimo bei galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam V. S., tačiau laiduotojas ir kaltinamasis nėra artimiausio giminystės ryÅ¡io (yra pusbroliai), gyvena atskirai, sprendė, kad Å¡iuo atveju laidavimas nustatytinas taikant 1 000 Eur užstatÄ . Anot apylinkės teismo, tai stiprins laiduotojo motyvacijÄ užtikrinti, kad V. S. daugiau nenusikalstų, o V. S. papildomai įpareigos laikytis įsipareigojimų, siekiant neprarasti pusbrolio įmokėtos užstato sumos.

Nors V. S. su tokiu teismo sprendimu nesutinka, tačiau, kolegijos vertinimu, jis yra pagrįstas ir objektyvus.

7. Tiek V. S., tiek laiduotojas V. M. savo praÅ¡ymuose teismui dėl V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir perdavimo laiduotojo V. M. atsakomybėn (1 t., b. l. 136–138, 146–147) prašė taikyti laidavimÄ be užstato, tačiau, kaip atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymi ir prokurorė, teisminio nagrinėjimo metu laiduotojas V. M. nenurodė, kad nesutinka sumokėti užstatÄ , tai yra neprieÅ¡taravo laidavimo taikymui su užstatu, suprato savo įsipareigojimų esmę.

Sutiktina su apeliantu, kad byloje yra pateikti duomenys apie tai, jog laiduotojas V. M. Å¡iuo metu nedirba, ir dėl to jam gali bÅ«ti sunku sumokėti paskirtÄ užstatÄ . Kita vertus, laiduotojas V. M. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kaip ieÅ¡kantis darbo, yra darbingas, turi galimybę dirbti. Be to, pažymėtina, kad praÅ¡ydamas taikyti laidavimo institutÄ , V. S. žinojo, kad laidavimas gali bÅ«ti paskirtas tiek be užstato, tiek ir su juo ir ta aplinkybė, kad laiduotojas V. M. galimai nėra pajėgus sumokėti paskirtÄ užstatÄ , neįpareigoja teismo jo neskirti, jeigu teismas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ instituto paskirtis bus įgyvendinta tik paskyrus asmeniui laidavimÄ su užstatu.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju laiduotojo V. M. asmeninės savybės, įvertinus jas kartu su V. M. ir V. S. tarpusavio ryÅ¡iais (jie nėra labai artimi giminaičiai, yra tik pusbroliai, kartu negyvena), apylinkės teismui leido padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju laidavimas yra galimas tik su užstatu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino užstato taikymo efektyvumÄ ir reikalingumÄ , užstato dydis nėra neproporcingai didelis, be to, apeliaciniame skunde V.

S. pažymi, kad Å¡iuo metu yra iÅ¡vykęs, grįžo į BaltarusijÄ , taigi Lietuvoje gyvenančio laiduotojo V. M. įtaka jam yra tik labai minimali, todėl keisti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje ir taikyti V. S. laidavimÄ be užstato nėra jokio pagrindo. Be to, Å¡iuo kontekstu pažymėtina, kad užstatas yra tik laikinai įmokama pinigų suma, kuri, kaip numatyta BK 40 straipsnio 5 dalyje, grÄ Å¾inama pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytÄ laidavimo terminÄ nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 8. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, tai yra ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iÅ¡ kurių viena – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ­â€“ tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ (BK 68 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju bÅ«tent tokios aplinkybės ir nustatytos, kadangi V. S. vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , vien už vairavimÄ neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje bÅ«na daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, prevencijai užtikrinti paprastai skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Taigi, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė V.

S. paskirta visiškai pagrįstai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės jam paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo V. S. ir neginčija, tačiau nesutinka su jos trukme.

9. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pirmosios instancijos teismas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleidžiamam V. S. nustatė mažesnį nei vidurkis, o bÅ«tent – 2 metų uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminÄ . Teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi nustatytas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad ji proporcingumo principui neprieÅ¡tarauja, atitinka ja siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržo asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

10. V. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad jis, bÅ«damas neblaivus, nors važiavo Å¡eÅ¡tadienį, tačiau važiavo judria Liepkalnio gatve, ryte, apie 8.35 val., kuomet eismas pakankamai intensyvus, be to, važiavo ne vienas, o su trimis keleiviais ir vairavo ne sau priklausantį automobilį. Nustatyta 1,66 promilių etilo alkoholio koncentracija virÅ¡ijo baudžiamajame įstatyme numatytÄ ribÄ tiek, kad galima spręsti, jog V. S. suvokė savo neblaivumÄ , tačiau, to nepaisydamas, vairavo transporto priemonę, tai yra sÄ moningai elgėsi neatsakingai, taip sukeldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo, kartu važiavusių keleivių bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad įvykio metu niekas nebuvo sužalotas ir nenukentėjo, V. S. padaryto nusikaltimo pavojingumo nemažina. Ä®statymų leidėjas, BK 2811 straipsnio 1 dalyje kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimÄ , kai nustatyta 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, jokių Å¡ios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė. Tuo tarpu atsakomybė už analogiÅ¡kÄ veikÄ , dėl kurios buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, atimta gyvybė ar padaryta didelė turtinė žala, numatyta kitame BK straipsnyje, kartu numatančiame galimybę skirti ir griežtesnę bausmę.

11. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į apelianto akcentuotas kitas aplinkybes, o bÅ«tent, kad visÄ gyvenimÄ dirbo vairuotoju, Å¡iuo metu yra nedirbantis, tačiau yra tarpininkavimo raÅ¡tas iÅ¡ įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri sutinka priimti jį į darbÄ , kad praeityje nėra teistas, nebuvo įraÅ¡ytas į įskaitÄ dėl alkoholio ir narkotikų žalos, buvo keletÄ kartų baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, iki Å¡iol jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, pats savo noru yra iÅ¡klausęs 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalÄ Å¾mogaus sveikatai programÄ .

Å ių aplinkybių visuma, kartu su kitomis pirmosios instancijos teismo akcentuotomis aplinkybėmis (prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, teismo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiÅ¡kai, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra ir kt.) leido teismui taikyti V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ institutÄ bei skirti mažesnį nei vidurkis uždraudimo naudotis specialia teise terminÄ . Tačiau minėtos aplinkybės Å¡iuo atveju nevertintinos, kaip lemiančios bÅ«tinybę jam skirti dar trumpesnį minėto draudimo terminÄ .

Tokios bÅ«tinybės nelemia ir apelianto akcentuota aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam bÅ«tina vykdant darbines funkcijas, o bÅ«tent dirbant vairuotojo darbÄ . Pažymėtina, kad Å¡iÄ aplinkybę apeliantas žinojo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai apelianto nuo pavojingo ir teisei prieÅ¡ingo elgesio nesulaikė, nors asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra bÅ«tina dėl darbo pobÅ«džio, turi bÅ«ti ypatingai suinteresuotas nedaryti tokių prieÅ¡ingų teisei veikų, kurios galėtų lemti Å¡ios specialios teisės netekimÄ , tad jis turi prisiimti ir tokių veiksmų teisinius padarinius.

Aplinkybės, susijusios su V. S. poreikiu vairuoti ir tam tikrais nepatogumais jam, negali turėti prioriteto prieÅ¡ visuomenės teisę į saugų eismÄ , o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ar jo artimiesiems, kad yra apsunkintos asmens galimybės dirbti ir gauti pajamas, savaime nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė ir yra bÅ«tent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus.

Objektyvių duomenų, kurių visuma leistų pagrįstai manyti, kad pirmosios instancijos teismo parinktas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas šiuo konkrečiu atveju sukeltų ypatingai neigiamus padarinius V. S. gyvenime, bylos medžiagoje nėra.

12. Apibendrinant spręstina, kad V. S. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka visų reikÅ¡mingų aplinkybių, tiek palankių, tiek ir nepalankių apeliantui, visumÄ . Nustatytas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas yra tinkamas ir proporcingas, nėra aiÅ¡kiai per ilgas, pagrindo jį trumpinti nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, skiriant apeliantui minimalų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminÄ , kaip to praÅ¡oma skunde, nebÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, pasiektas baudžiamojo poveikio priemonių tikslas, numatytas BK 67 straipsnio 1 dalyje, o ypač tikslas atimti ir apriboti galimybę atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui daryti naujas, analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamas veikas.

Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo termino 13. Asmuo, kuriam byla nutraukta, – V. S. apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o iÅ¡dėstyti jam priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 7 920 Eur mokėjimÄ 6 mėnesių laikotarpiui. Pasisakant dėl Å¡io praÅ¡ymo pažymėtina, kad BPK nenumato galimybės iÅ¡dėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo ar nustatyti mokėjimo terminÄ . To nenumato ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK).

Å io kodekso 22 straipsnyje numatyta tik galimybė teismui nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių bausmės – baudos sumokėjimo terminÄ . Turto konfiskavimas (Å¡iuo atveju konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas), kaip baudžiamojo poveikio priemonė, negali bÅ«ti prilyginama baudai, kaip bausmei, ir negali bÅ«ti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Ä®siteisėjus nuosprendžiui Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant jÄ vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas).

Pagal BPK 357 straipsnio 6 dalį, BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuoraÅ¡Ä , <...> vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡siunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Taigi, pirmosios instancijos teismo įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl to, asmeniui, kuriam byla nutraukta, neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis galės kreiptis į antstolį dėl skolos mokėjimo išdėstymo vykdomojoje byloje. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio skundo prašymas dėl priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo išdėstymo negali būti tenkinamas.

14. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to, V. S. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : asmens, kuriam byla nutraukta, – V. S. (V. S.) apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė