21b1e1d3-fabf-478c-8b82-4e295d2b59e0 · Kauno apygardos teismas

Civiline byla NrCiviline byla Nr. 2S-2396-254/2011Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00536-2011-5Pirmosios instancijos teismo teisejas Vytautas Turauskis (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 95.7;117.1;117.2                          KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 8 d.            Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseja Dale Burduliene, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo pareiškejo A.

P. atskiraji skunda del Kaišiadoriu rajono apylinkes teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties civilineje byloje, kuria pareiškejo skundas netenkintas, ir nustate: Pareiškejas A. P. skundu kreipesi i teisma, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos prokuraturos 2010-06-17 nutarima atsisakyti kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo bei Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos Civiliniu bylu skyriaus prokurores 2010-07-22 nutarima ir perduoti jo prašyma nagrineti pakartotinai Vilniaus apygardos prokuraturai. Skunde nurode, kad nepagristai buvo nenustatytas viešojo intereso pažeidimas bei nepagristai spresta, kad 1992-01-14 priemimo-perdavimo akte nurodymas, jog perduodami 2 garažai yra technine klaida, nes pagal nekilnojamojo turto registro istaigos duomenis LKP (SSKP) Vilniaus rajono komitetas iki 1990-03-11 valde 3 garažus.

Taip pat, kad nepagristai nenustatyta, jog i ginco garažus (ar viena iš ju) kas nors turetu daugiau teisiu negu Lietuvos Respublika. Pareiškejas laiko, kad faktiniai bylos duomenys buvo aiškinami tendencingai, net iškraipant faktus, kuomet iš tuomecio Vyriausybes igaliotinio Vilniaus rajonui 1991-01-14 rašto Nr. 1/86 „Del LKP Vilniaus rajono komiteto turto panaudojimo“ gramatinio turinio aiškinimo akivaizdu, kad rašto pradžioje yra ivardijamas perimamas nekilnojamasis turtas – pastatas Vilniuje, Rinktines g.

Nr. 48 ir 2 garažai, o toliau siuloma kaip ta turta panaudoti. Prokurorai pripažista, kad realiai egzistavo ne du, o trys garažai, todel teikia pirmenybe ne viešo, o vykdomosios valdžios interesui. Pareiškejas nurode, kuomet paaišketu neteisetas vieno iš triju garažu iregistravimas, tada ir butu sprendžiamas klausimas kieno nuosavybe jis yra – valstybes, savivaldybes ar pareiškejo.   Kaišiadoriu rajono apylinkes teismas 2011-10-05 nutartimi pareiškejo A. P. skundo Vilniaus apygardos prokuraturos 2010-06-17 nutarima atsisakyti kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo bei Generalines prokuraturos Civiliniu bylu skyriaus prokurores 2010-07-22 nutarima panaikinti ir perduoti jo prašyma nagrineti pakartotinai Vilniaus apygardos prokuraturai netenkino bei nurode šiuos motyvus.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsejo 21 d. nutarimu yra išaiškines, jog viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisetas asmens ar grupes asmenu interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenes vertybes, kurias itvirtina, saugo ir gina Konstitucija: tai inter alia visuomenes atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teises ir laisves, teises viešpatavimas ir kt. Tai toks visuomenes ar jos dalies interesas, kuri valstybe, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai ipareigota užtikrinti ir tenkinti.

Pareiškejas siekia inicijuoti ieškinio pareiškima ginant viešaji interesa del garažo, esancio H.Manto g. 4A, Vilniuje, daiktiniu teisiu iregistravimo panaikinimo SADM. Iš byloje esancios medžiagos, prokurorai, atsisakydami tenkinti pareiškejo skunda nurode, jog 1972-11-03 buvo užfiksuoti kadastro duomenys apie 48,70 kv.m. bendro ploto pastata - garaža (duomenys neskelbtini), kuri sudare trys patalpos, plane pažymetos 1-1 (16,10 kv. m. ploto), 1-2 (16,30 kv. m. ploto), 1-3 (16, 30 kv.m. ploto), esanti (duomenys neskelbtini).

I aukšciau nurodyta 48,70 kv. m. bendro ploto garaža (duomenys neskelbtini), Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugu biure Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991-12-17 potvarkio Nr.1001p ir 1992-01-14 priemimo-perdavimo akto pagrindu 1996-06-27 buvo iregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybes teises. Mineta turta patikejimo teise valdo SADM. Vyriausybes 1991-12-17 potvarkio Nr.1001 p. 1.1 p. buvo nuspresta perduoti neatlygintinai SADM buvusi LKP Vilniaus rajono komiteto pastata ir garažus, esancius (duomenys neskelbtini), su pastate esanciu turtu.

Mineti garažai nuo 1972 m. archyvinese inventorinese technines – apskaitos kortelese buvo registruoti kaip vienas objektas, veliau suteiktas vienas unikalus numeris. Prie mineto objekto (garažai, (duomenys neskelbtini)), šiuo metu patikejimo teise valdomo SADM, yra ir kitas objektas – 24,73 kv. m. bendro ploto garažas (duomenys neskelbtini), kuris buvo pradetas statyti pareiškejo pateikto Vilniaus miesto darbo žmoniu deputatu tarybos Vykdomojo komiteto 1966-01-21 sprendimo Nr.26 pagrindu. Butent del šio garažo buvo kiles gincas tarp pareiškejo ir statinio savininko Vilniaus miesto savivaldybes.

Taciau teismai nustate, kad garaža, kuri veliau 1996-09-06 pirkimo-pardavimo sutartimi igijo A. P., 1966 metais pastate tuo metu veikusiu savivaldos instituciju sprendimu Pramprekyba, i kuri VI „Lingaile“ Vilniaus miesto valdybos 1994-09-15 potvarkio Nr.1799V ir 1994-09-22 pagrindiniu priemoniu priemimo – perdavimo akto pagrindu, 1994-11-17 iregistravo nuosavybes teises. Lietuvos Aukšciausiasis teismas 2009-10-13 nutartimi konstatavo, kad D. A. nuosavybes teises i ta pati garaža negalejo buti iregistruotos, atitinkamai teismas pripažino, kad velesni garažo perleidimo sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys.

Taigi teismas išsprende pareiškejo ir Vilniaus miesto savivaldybes ginca, kam nuosavybes teisemis priklauso garažas, isiteisejusiais ir nebeskundžiamais sprendimais, todel nebera teisinio pagrindo iš naujo irodineti nuosavybes teisiu i mineta garaža. LR Prokuraturos istatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teises aktu pažeidimu pašalinimas pagal istatymo leidejo valia prokuraturai suteiktus igaliojimus kreiptis i teisma (LR Prokuraturos istatymo 19 str. 2 d. 1 p.). Šia istatymo nustatyta teise prokuroras, vadovaudamasis prokuroro nepriklausomumo principu (LR Prokuraturos istatymo 3 str. 2 d.), kuris reiškia, jog niekas negali itakoti prokuroro priimamo procesinio sprendimo, naudojasi savarankiškai ir vienvaldiškai spresdamas del pagrindo kreiptis i teisma ginti viešaji interesa egzistavimo.

Teismas laike nustatytu, kad skunde nurodytose aplinkybese nera viešo intereso fakto ir pagrindo prokurorui pasinaudoti savo teise ginti viešaji interesa pagal skunde nurodytas aplinkybes.     Pareiškejas A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kaišiadoriu rajono apylinkes teismo 2011-10-05 nutarti ir klausima išspresti iš esmes – skunda tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisake ir netyre skunde nurodytu argumentu, susijusiu su prokuroru išvadu neteisingumu, todel skundas liko iš esmes neišnagrinetas.

Taip pat nepagristai nustate, kad skunduose nurodytose aplinkybese nera viešojo intereso fakto, kurio samprata formuojama teismu jurisprudencijoje kaip tai, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Pareiškejas praše kreiptis i teisma, kad butu panaikintos daiktines teises i viena iš triju garažu, (duomenys neskelbtini). Jos buvo iregistruotos LR Socialines apsaugos ir darbo ministerijai 1992-01-14 priemimo-perdavimo akto ir LR Vyriausybes 1991-10-26 potvarkio Nr. 793P pagrindu. Taciau nurodytu aktu ir potvarkiu buvo perduoti ne trys, o tik du nekilnojamojo turto objektai, todel vien teises aktu pažeidimo fakto užtenka, kad butu konstatuotas viešojo intereso pažeidimas. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuraturos Civiliniu bylu skyriaus prokuroras R.

K. atsiliepime i atskiraji skunda prašo pirmosios instancijos teismo nutarti palikti nepakeista. Nurodo, kad su pareiškejo skundu nesutinka, nes teismas, ivertines byloje nustatytas aplinkybes, pagristai sprende, kad prokuratura atliko išsamius tyrimus del pareiškejo pateikto skundo, todel prokuroras, konstatuodamas, kad daiktines teises i garaža, (duomenys neskelbtini), iregistruotos nepažeidžiant tuo metu galiojusiu norminiu aktu, turejo teisini pagrinda atsisakyti kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo.Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos Civiliniu bylu skyriaus prokurore S. M. atsiliepime i atskiraji skunda prašo atskiraji skunda atmesti.

Nurodo, kad kreiptis i teisma del proceso atnaujinimo, gindamas viešaji interesa, prokuroras gali visais atvejais, kai turi pakankamai duomenu apie toki teises aktu pažeidima, kurio pobudis, generalinio prokuroro nuomone, turi esmines reikšmes asmenu, ju grupiu, valstybes ir visuomenes teisems bei teisetiems interesams ir sudaro pagristas prielaidas reiškiamam materialiniams teisiniam reikalavimui patenkinti. Atlikus tyrima buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto, esancio Rinktines g. 48A, Vilniuje kadastro ir registro duomenu byloje (duomenys neskelbtini) jau 1972-11-03 buvo užfiksuoti kadastro duomenys apie 48,70 kv.m. bendro ploto pastata (duomenys neskelbtini), kuri sudaro trys patalpos, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991-12-17 potvarkio Nr.1001p ir 1992-01-14 priemimo-perdavimo akto pagrindu 1996-06-27 iregistruotos Lietuvos Respublikos nuosavybes teise. Potvarkio 1.1 punkte nurodyta, kad nuspresta perduoti visa turta, neišskiriant daliu, kaip tai bando padaryti pareiškejas.

Tiriant skunda taip pat buvo nustatyta, kad prie šio turto yra ir kitas objektas – 24,73 kv.m. ploto garažas (duomenys neskelbtini), del kurio tarp pareiškejo ir statinio savininko Vilniaus miesto savivaldybes buvo kiles gincas, kuris išsprestas isiteisejusiais teismo sprendimais, todel iš naujo irodineti nuosavybes teises nebuvo teisinio pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas. Apeliacines instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribu, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisetuma ir pagristuma. Neatsižvelgdamas i atskirojo skundo ribas, apeliacines instancijos teismas taip pat patikrino ar nera absoliuciu nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 320 ir 338 str.).

Absoliuciu nutarties negaliojimo pagrindu, nurodytu CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacines instancijos teismas nenustate. Nagrinejamoje byloje buvo sprendžiamas Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos Civiliniu bylu skyriaus prokurores 2010-07-22 nutarimo, kuriuo buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuraturos 2010-06-17 nutarimas, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo, teisineje situacijoje nenustacius viešojo intereso, pagristumas ir teisetumas. Apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarti pripažinti neteiseta ir ja panaikinti.Pagal CPK 5 straipsnio 3 dali, 49 straipsnio 1 dali istatymu numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškini viešajam interesui ginti.

Vienas iš istatymu yra Prokuraturos istatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato prokuroro teise ginant viešaji interesa kreiptis i teisma su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, kai prokuroras turi pagrinda manyti, kad pažeisti teises aktu reikalavimai. Kreiptis i teisma civilinio proceso tvarka, gindamas viešaji interesa, prokuroras gali visais atvejais, nustates toki teises aktu pažeidima, kurio pobudis, prokuroro nuomone, turi esmines reikšmes asmenu, ju grupiu, valstybes ir visuomenes teisems bei teisetiems interesams ir sudaro pagristas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui.

Taigi, tik paciam prokurorui suteikta teise spresti, yra konkreciu atveju viešasis interesas inicijuoti byla ar jo nera (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006-04-19 nutartis, priimta civilineje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius v. V. M., bylos Nr. 3K-3-291/2006; 2009-07-31 nutartis, priimta civilineje byloje Šiauliu apygardos vyriausiojo prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija, S. B., S. D., O.

P., T. S., bylos Nr. 3K-3-319/2009; 2009-10-09 nutartis, priimta civilineje byloje Klaipedos apygardos vyriausiasis prokuroras v. Klaipedos apskrities viršininko administracija, J. Ž., A. Ž., bylos Nr. 3K-3-397/2009 ir kt.). Sprendžiant iš prokurores skundžiamo nutarimo motyvu, buvo pagristai nesutikta su pareiškejo argumentais del neva esamu prielaidu materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. Tokia išvada padaryta remiantis pareiškejo prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinejamoje byloje Nr. 1.3-24 surinktu irodymu turinio pagrindu, kuriuos pirmosios instancijos teismas ne tik nurode skundžiamojoje nutartyje, bet ir ivertino.

Nesutikimas su apelianto tu paciu irodymu vertinimu kitaip, negali buti suprantamas kaip jo skundo neišnagrinejimas. Apeliacines instancijos teismas negali sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismine praktika del viešojo intereso sampratos, kuomet buvo remtasi tik Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarime išdestytu viešojo intereso sampratos išaiškinimu. Papildomai nurodytina, kad kiekvienakart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi buti imanoma pagristi, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupes asmenu intereso, butu pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje itvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybes.

Apeliantas savo skundo šiomis aplinkybemis negrinde. Taciau nagrinejamu atveju skundo patenkinimas turi buti siejamas su dvieju aplinkybiu visuma, tai yra, prokuroras turi tureti pagrinda manyti, kad pažeisti teises aktu reikalavimai bei, kad ieškinys teismui bus susijes su viešuoju interesu. Bylos duomenimis šiu faktu visumos konstatuoti nebuvo galima. Nagrinejamu atveju nera pagrindo konstatuoti, kad prokuroro kreipimasis su ieškiniu butu susijes ir su istatyme specialiai aptartais atvejais (pavyzdžiui, CK 1.84 straipsnio 4 dalyje, 3.32 straipsnio 2 dalyje, 2.114 straipsnio 5 dalyje, CK 3.185 straipsnio 3 dalyje ir kt., CPK 449 straipsnio 2 dalyje, 454 straipsnio 2 dalyje, 493 straipsnio 3 dalyje ir kt. bei kituose istatymuose, pvz Profesiniu sajungu istatymo 9 straipsnio 2 dalyje), kuomet prokuroras turi pareiga kreiptis i teisma, preziumuojant viešaji interesa.

Šiuo atveju prokuroro atsisakymas kreiptis i teisma negali buti vertinamas kaip neveikimas, o prokuroro priimtas nutarimas pareiškejo skundo klausimu kaip jo kompetencijai priskirto teisinio veiksmo neatlikimas. Remdamasi išdestytomis aplinkybemis ir argumentais, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarti atskirajame skunde nurodytais motyvais laikyti nepagrista ir neteiseta nera pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 1 punktu, nutaria:

             Atskiraji skunda atmesti. Kaišiadoriu rajono apylinkes teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarti palikti nepakeista. Teiseja                                                                                                         Dale Burduliene