21b1bf67-6734-4d4e-b30b-7797dfd32802 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

    Administracinė byla Nr. I-7049-281/2016     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01650-2016-4Procesinio sprendimo kategorija. 1.19.; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui Virgilijui Kaupui, atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovams Ievai Bučinskienei ir Tomui Čaplinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

R. skundÄ atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A. R. 2016-04-25 teismui pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2016-03-23 sprendimÄ Nr. KS-23 (b. 1. 1–8).PareiÅ¡kėjas nesutinka su skundžiamu sprendimu, kuriame nustatyta, kad jis, bÅ«damas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ (toliau – Alytaus RATC) direktoriumi, spręsdamas klausimus, susijusius su jo vadovaujamojoje įmonėje dirbančio sÅ«naus Ž.

R. darbo eiga, ir nenusišalindamas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Paaiškino, kad pareiškėjas nepriklauso subjektų ratui, kuriems taikomos Įstatymo nuostatos. Pagal Įstatymo 2 str. 1 d. nuostatas, valstybės tarnyboje dirbančiais asmenimis, kurie privalo nusišalinti nuo sprendimų priėmimo esant interesų konfliktui, pripažįstami akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovai, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei.

Alytaus RATC akcijos priklauso ne vienai, bet septynioms savivaldybėmis, todėl neatitinka minėto įstatymo nuostatos, kurioje nurodyta, kad 1/2 balsų turi priklausyti vienai savivaldybei. Teigia, kad pareiÅ¡kėjo „tiesioginiu vadovu“ nėra laikoma nei viena iÅ¡ savivaldybių, bendrovės akcininkių, nes nei viena jų neturi 50 procentų ir daugiau akcijų. Kadangi nei viena iÅ¡ savivaldybių UAB Alytaus RATC akcininkių neturi 50 procentų ir daugiau Å¡ios bendrovės akcijų, tai pareiÅ¡kėjas neturi teisinės galimybės kreiptis raÅ¡tu į kuriÄ nors savivaldybę informuojant apie esamÄ ar tariamÄ interesų konfliktÄ ir nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo priimant sprendimus, priskirtus iÅ¡imtinai uždarosios akcinės bendrovės vadovo kompetencijai.

Nesutinka su VTEK sprendimo iÅ¡vada, jog jo tiesioginis vadovas yra bendrovės valdyba. Alytaus regiono septynių savivaldybių suformuota UAB Alytaus RATC valdyba Ä®statymo prasme nėra institucija, valdyba ir/ar pirmininkas nėra nei tiesioginis vadovas, nei institucijos vadovas, nei institucijos vadovo įgaliotas atstovas. Nei Ä®statymas, nei kiti teisės aktai nėra nustatę tvarkos, kaip ir kokiu bÅ«du jis, bÅ«damas Alytaus RATC vadovu, turėtų įgyvendinti Ä®statymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatÄ informuoti savo tiesioginį vadovÄ ar institucijos vadovo įgaliotÄ atstovÄ ir nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo tolesnėse procedÅ«rose.

Nurodo, kad faktiniai duomenys taip pat patvirtina, jog pareiÅ¡kėjo sÅ«nus realiai dirbo, atliko pagrindines ir turėjo papildomų funkcijų, jam mokamas darbo užmokestis su priedais atitiko kitiems darbininkams mokamÄ darbo užmokestį. Komisijos raÅ¡te apie tyrimo pradėjimÄ nurodomais jo pasiraÅ¡ytais įsakymais darbo užmokesčio priedai Ž. R. buvo skiriami laikantis Ä®statų ir bendrovės vidaus teisės aktų, be to, skatintas ne tik Ž. R., bet ir kiti darbuotojai, todėl, pareiÅ¡kėjo teigimu, nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos Ä®statymo nuostatos.

PareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė VTEK atsiliepime į skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. 1. 18–20).PaaiÅ¡kino, kad siekiant iÅ¡vengti interesų konflikto bei korupcijos apraiÅ¡kų ir tokias galimas rizikas suvaldyti Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialų Ä®statymÄ , kuris pareiÅ¡kėjui taikomas visa apimtimi. Aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjui Ä®statymo nuostatos taikomos pagrindžia ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2012 m., vadovaujantis Ä®statymo nuostatų reikalavimais, deklaruoja savo privačius interesus kaip valstybės tarnautojas.

Skundžiamame sprendime VTEK nekvestionuoja pareiÅ¡kėjo sÅ«naus teisės dirbti Alytaus RATC, gauti jam teisėtai priklausantį darbo užmokestį, įvairius priedus ir priemokas bei kitas socialines garantijas. Å iuo konkrečiu atveju VTEK vertino tik pareiÅ¡kėjÄ , bet ne jo sÅ«nų ir konstatavo, kad pastarojo tarnybos eigos klausimus Alytaus RATC direktorius sprendė bÅ«damas interesų konflikto situacijoje, kurios net nesistengė kaip nors paÅ¡alinti ar suvaldyti. Interesų konflikto pažeidimui konstatuoti nereikia nustatyti valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens elgesio pasekmių, užtenka fakto konstatavimo.Interesų konflikto situacija yra galima bet kurioje klausimo rengimo, svarstymo bei priėmimo stadijoje.

Ä®statymo 11 straipsnio nuostata, įtvirtinusi nusiÅ¡alinimo prievolę, suinteresuotiems asmenims draudžia ne tik dalyvauti sprendimo priėmimo procedÅ«rose, bet ir kitaip tokius sprendimus paveikti. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo statusas Alytaus RATC jam suteikia teisę paveikti bet kurį Å¡ioje bendrovėje priimamÄ sprendimÄ . PareiÅ¡kėjo, kaip bendrovės direktoriaus, galutiniai sprendimai jo sÅ«naus tarnybos eigos klausimais yra bÅ«tina ir privaloma procedÅ«ra, be kurios atitinkamų Alytaus RATC darbuotojų parengti sprendimai neturėtų teisinės galios.Alytaus RATC direktoriaus tiesioginio vadovo funkcijas įgyvendina bendrovės valdyba, kuri taip pat privalo kontroliuoti, kad pareiÅ¡kėjas laikytųsi Ä®statymo reikalavimų.

Apie tai savo skunde raÅ¡o ir pats pareiÅ¡kėjas, nurodydamas esÄ valdyba neprieÅ¡taravusi jo, kaip direktoriaus veiksmams, kai jis Å¡iam bendrovės valdymo organui teikė Alytaus RATC 2014 m. ir 2015 m. atskaitomybės dokumentus. Todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, esÄ jis, dėl Alytaus RATC valdymo specifikos objektyviai neturėjo galimybės ir nežinojo kuriam subjektui teikti nusiÅ¡alinimÄ iÅ¡kilus interesų konflikto situacijai yra nepagrįsti. Atsakovės atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas atmestinas. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015-12-29 STT raÅ¡tu Nr. 4-01-9301 kreipėsi į VTEK, kuriame nurodė, jog 2015-12-08 STT interneto svetainėje www.stt.lt buvo paliktas anoniminis praneÅ¡imas, kuriame teigiama, kad Alytaus RATC direktorius A. R. samdo savo sÅ«nų Ž. R. mechaninių įrenginių operatoriumi Alytaus RATC (b. 1. 21–22). Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2016-01-08 raÅ¡tu Nr. S-12-(2.5) informavo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorių apie pradėtÄ tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. bei 11 str. 1 ir 2 d. nuostatoms, draudžiančioms naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti, įpareigojančiomis vengti interesų konflikto, o Å¡iam iÅ¡kilus – nusiÅ¡alinti (b. l. 88).PareiÅ¡kėjas 2016-01-27 Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus pareigos nepagrįstai priskirtos valstybės tarnautojų kategorijai, faktinės bylos aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad STT 2015-12-29 raÅ¡te ir VTEK 2016-01-08 raÅ¡te nurodyti pareiÅ¡kėjo pasiraÅ¡yti įsakymai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. bei 11 str. 1 ir 2 d. nuostatas (b. l. 91–95).2016-03-23 sprendimu Nr. KS-23 VTEK nusprendė, kad Alytaus RATC direktorius A.

R., spręsdamas klausimus, susijusius su jo vadovaujamojo įmonėje dirbančio sūnaus darbo eiga, ir nenusišalindamas, pažeidė Įstatymo 3 str. 1 d. 2 ir 3 p. nei 11 str. 1 ir 2 d. (b. 1. 9–15). Ginčas byloje kilo dėl Vyriausios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ direktorius, spręsdamas klausimus, susijusius su jo vadovaujamojoje įmonėje dirbančio sūnaus darbo eiga, ir nenusišalindamas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vienas iÅ¡ pagrindų, kuriais pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ yra tai, kad jis (pareiÅ¡kėjas) nepriskirtinas prie asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, todėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimai jam negali bÅ«ti taikomi. Teismas pažymi, kad sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumo klausimÄ pirmiausia bÅ«tina konstatuoti, ar pareiÅ¡kėjui apskritai gali bÅ«ti taikomos Ä®statymo nuostatos.Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas yra specialus teisės aktas, skirtas suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė bÅ«tų teikiama vieÅ¡iesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Ä®statymo 1 str.).

Asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, sÄ voka yra atskleista Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad tai „valstybės tarnautojai, <...>, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas taikytinas asmenims, kurie yra nurodyti Å¡io įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, neatsižvelgiant į tai, kaip Å¡ių asmenų ar institucijų ir įstaigų, kuriose Å¡ie asmenys dirba, teisinį statusÄ reglamentuoja kiti įstatymai (2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2240/2012).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas teigia, kad Ä®statymo nuostatos jam nėra taikomos, nes Alytaus RATC akcijos priklauso ne vienai savivaldybei kaip reikalaujama Ä®statymo 2 str. 1 d., o septynioms skirtingoms savivaldybėmis.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas netinkamai aiškina Įstatymo nuostatas, vadovaujasi ne sisteminiu ir teleologiniu, o apsiriboja vien lingvistiniu aiškinimo metodu. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautoju laikomi akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai. Nors kaip teisingai nurodo pareiškėjas, teisės normoje savivaldybė minima vienaskaitos forma, tačiau savivaldybės samprata šituo aspektu turi būti aiškinama atsižvelgiant į kitas Įstatymo nuostatas ir Įstatymo tikslus.

Ä®statymo 1 str. nurodyta, kad Å¡iuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė bÅ«tų teikiama vieÅ¡iesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Ä®statymu siekiama užkirsti keliÄ bet kokioms korupcijos apraiÅ¡koms. Teismo vertinimu, Ä®statymo 2 str. 1 d. prasme savivaldybė turi bÅ«ti suprantama ne kaip konkreti miesto ar rajono savivaldybė, o kaip įstaiga kuriai priskirtos vietos valdžios, vieÅ¡ojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos.

Byloje nustatyta, kad Alytaus miesto savivaldybei priklauso 31 procentas UAB Alytaus RATC akcijų, Alytaus rajono savivaldybei - 14 procentų, Lazdijų rajono savivaldybei - 12, Varėnos rajono savivaldybei - 14 procentų, Druskininkų savivaldybei - 12 procentų, Prienų rajono savivaldybei - 15 procentų, BirÅ¡tono savivaldybei - 2 procentai. Taigi 100 proc. Alytaus RATC akcijų priklauso vieÅ¡iesiems juridiniams asmenims, kurių funkcijos yra vykdyti vieÅ¡Ä jį administravimÄ ir viešųjų paslaugų teikimÄ .

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime turi priklausyti vienai savivaldybei yra nepagrįsti. Pabrėžtina, kad priešingas Įstatymo nuostatų aiškinimas neatitiktų Įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimo.Pareiškėjas teigia, kad VTEK išvada pagrįsta tik prielaidomis ir samprotavimu, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas yra bendrovės valdyba. Teisės aktai nėra nustatę, kas yra pareiškėjo tiesioginis vadovas, todėl nėra subjekto, kuriam pareiškėjas turėjo pareikšti nusišalinantis.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Alytaus RATC patvirtintų įstatų VIII skirsnio 1 d. bendrovės vadovas – direktorius yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Direktorių renka ir atÅ¡aukia bei atleidžia iÅ¡ pareigų, nustato jo atlyginimÄ , tvirtina pareiginius nuostatus skatina ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba. Direktorius pradeda eiti pareigas nuo jo iÅ¡rinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip (b. 1. 85). To paties skirsnio 9 d. nurodyta, kad direktorius atsakingas ir atsiskaito valdybai už administracijos ir savo veiklÄ vykdant Akcinių bendrovių įstatyme, Å¡iuose įstatuose, administracijos darbo reglamente, pareiginiuose nuostatuose priskirtas funkcijas (b. 1. 85).

Atsižvelgiant į Alytaus RATC įstatus, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad valdyba nėra pareiÅ¡kėjo tiesioginis vadovas yra nepagrįsti, kadangi kaip jau buvo minėta direktorius yra atsakingas ir atsiskaito valdybai už administracijos ir savo veiklÄ . Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas, siekdamas iÅ¡vengti interesų konflikto, priimant sprendimus, susijusius su savo sÅ«naus darbo eiga, turėjo pateikti nusiÅ¡alinimÄ bendrovės valdybai.PareiÅ¡kėjo teigimu, jis tiesiogiai vykdė teisės aktuose nustatytas pareigas, nes teisės aktai imperatyviai įpareigoja pareiÅ¡kėjÄ priimti jo kompetencijai priskirtus sprendimus, vien faktas, jog sÅ«nus dirba darbininku įmonėje, kuriai vadovauja jo tėvas, negali lemti viešųjų ir privačių interesų konflikto savaime.

Pareiškėjo pasirašyti įsakymai dėl priedų mokėjimo sūnui buvo parengti struktūrinio padalinio – biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo padalinio vadovo A. Jučo ir įmonės atsakingų specialistų, todėl pareiškėjas neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindo nepasitikėti teikiama informacija.Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pareiškėjas būdamas Alytaus RATC direktoriumi privalo priimti jo kompetencijai priskirtus sprendimus, tačiau priimdamas sprendimus teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis jis privalo vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p.).

Be to, Ä®statymas draudžia naudotis einamomis pareigomis asmeninei naudai gauti (Ä®statymo 3 str. 1 d. 3 p.). Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ (11 str. 1 d.). PrieÅ¡ pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«rÄ arba pačios procedÅ«ros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovÄ ar institucijos vadovo įgaliotÄ atstovÄ arba kolegialiÄ valstybės ar savivaldybės institucijÄ , kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ , apie esamÄ interesų konfliktÄ , pareikÅ¡ti apie nusiÅ¡alinimÄ ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimÄ (11 str. 2 d.Ginčo dėl pareiÅ¡kėjo sÅ«naus darbo Alytaus regiono tvarkymo centre realumo nėra, Å¡ių aplinkybių dėl pačio darbo fakto ir atliekamų funkcijų neginčija ir atsakovė.

Pareiškėjas, priimdamas savo kompetencijai priskirtinus veiksmus, nuolat sprendė savo sūnaus Ž. R. tarnybos eigos klausimus – skyrė priedus, vienkartines išmokas, tvirtino atostogų prašymus (b. l. 33, 38, 39–76). Remiantis įstatymo 2 str. 5 d., artimi asmenys – tai valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.

Pažymėtina, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, kad asmuo privalo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. KonfliktÄ kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas Å¡aliÅ¡kumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net Å¡aliÅ¡kumo regimybės. Toks teisės aiÅ¡kinimas grindžiamas Interesų derinimo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta Å¡io įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261 –3154/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662 –2728/2012 ir kt.).

Å io įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra bÅ«tina nustatyti, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sÄ skaita, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius ir konstatuoti, kad asmuo nesiėmė Interesų derinimo įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje iÅ¡vengti, t. y. nevykdė Å¡io įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A14 –844/2007, 2010-10-27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011, 2012-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A662 –2312/2012, 2012-09-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662 –2728/2012 ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo sÅ«nus Ž. R. atitinka artimo asmens valstybės tarnyboje sampratÄ , kas reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui, priimant sprendimus, susijusius su sÅ«naus darbo eiga, teko pareiga nusiÅ¡alinti nuo Å¡ių sprendimų priėmimo, taip paÅ¡alinant potencialiÄ ar realiÄ grėsmę pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas. Aplinkybė, jog nenustatyta fakto, kad privatÅ«s interesai buvo tenkinami viešųjų interesų sÄ skaita, nelemia ginčijamo sprendimo nepagrįstumo.

Vien potenciali galimybė, kad pareiÅ¡kėjas, priimdamas sprendimus dėl sÅ«naus darbo eigos, gali daryti įtakÄ Å¡ių sprendimų priėmimui, yra pagrindas nusiÅ¡alinti nuo Å¡ių sprendimų priėmimo, nepaisant to ar nurodytus sprendimus pareiÅ¡kėjas priima vienasmeniÅ¡kai ar kolegialiai, taip pat nepaisant fakto, kad sprendimai priimti vieno Ž. R. atžvilgiu, ar ir kitų darbuotojų atžvilgiu. PareiÅ¡kėjo statusas Alytaus RATC yra direktorius, remiantis Å¡iuo statusu bendrovėje jis gali daryti tiek tiesioginę tiek netiesioginę įtakÄ vidaus sprendimų priėmimui, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad įsakymai dėl priedų mokėjimo jo sÅ«nui buvo parengti kitų specialistų, teisinės reikÅ¡mės neturi.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, kad skundžiamas VTEK sprendimas priimtas kompetentingo subjekto jam suteiktų įgalinimų ribose, nepažeidžiant procedÅ«rinių taisyklių, tinkamai nustačius faktines aplinkybes bei teisingai pritaikius Ä®statymo normas, todėl pagrindo jį naikinti nėra (ABTÄ® 91 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismasn u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo A.

R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                          Mefodija Povilaitienė                                                                                  Henrikas Sadauskas                                                                                                    Liudmila Zaborovska