Legislator Case Law & Legislation
21af2665-4e39-48cf-baad-a82e09e18e04 AI generated

21af2665-4e39-48cf-baad-a82e09e18e04 · Alytaus apylinkės teismas

Case Number 21af2665-4e39-48cf-baad-a82e09e18e04
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nustatyti po ieÅ¡kovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, plotas 27,4600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo suformuoto žemės sklypo, plotas – 24,8565 ha, ribÄ , UAB ,,AMMP“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtÄ posÅ«kio taÅ¡kais 7, 8, 9, 10 ir susijusiÄ su atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

Legislator headnote

AI generated

21af2665-4e39-48cf-baad-a82e09e18e04 · Alytaus apylinkės teismas: Dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyto antrojo reikalavimo – panaikinti UAB ,,AMMP“ žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktus, praÅ¡o bylÄ nutraukti, kadangi pagal 2019 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. e3K-3-304-695/2019 suformuotÄ teisės taikymo taisyklę, toks reikalavimas negali bÅ«ti keliamas, nes nesudaro savarankiÅ¡ko nagrinėjimo dalyko. Å iais argumentais praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė N. Ž. M. su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o patekinti pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-82-743/2020 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00233-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.1.7.6; 3.2.6.5 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 3 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant ieÅ¡kovų atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui, atsakovei N. Ž. M., jos atstovei advokatei Stanislovai Staniukynienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. K., R. L., V. S., A. R., V. K. ieÅ¡kinį atsakovėms N. Ž. M., L. N. dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei atsakovės N. Ž. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams A. K., R. L., V. S., A. R., V. K. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir kitų klausimų sprendimo. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovai praÅ¡o:

1) nustatyti po ieÅ¡kovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, plotas 27,4600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo suformuoto žemės sklypo, plotas – 24,8565 ha, ribÄ , UAB ,,AMMP“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtÄ posÅ«kio taÅ¡kais 7, 8, 9, 10 ir susijusiÄ su atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

2) nustatyti po ieÅ¡kovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, plotas 27,4600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo suformuoto žemės sklypo, plotas – 3,0009 ha, ribÄ , UAB ,,AMMP“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtÄ posÅ«kio taÅ¡kais 18, 19, 20 ir susijusiÄ su atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 1–4). Atsakovė N. Ž. M. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

1) nustatyti ribÄ tarp ieÅ¡kovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, plotas 27,4600 ha, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) k. v., esančio (duomenys neskelbtini), po pertvarkymo suformuotų žemės sklypų plotas – 3,0009 ha ir 24,8565 ha ribÄ , ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), po pertvarkymo suformuoto žemės sklypo plotas 8,5677 ha, pagal Žemės sklypo ribos pasiÅ«lymo plane M 1:5000 sklypo plotas 85 677 kv. m, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) k. v., parengtame 2019 m. spalio 24 d.

UAB „NT matininkai“, žemės sklypo Nr. 200-1 ribÄ , pažymėtÄ taÅ¡kais 4 ir 3, kurių koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje yra: taÅ¡ko 4 – X 5996286,24, Y 471729,86 ir taÅ¡ko 3 – X 5996277,60, Y 471750,52 ir 7,7150 ha žemės sklypo Nr. 200-2 ribÄ , pažymėtÄ taÅ¡kais 6, 5, 4, kurių koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje yra: taÅ¡ko 6 – X 5996275,11, Y 471756,38, taÅ¡ko 5 – X 5996195,83 Y 471943,49, taÅ¡ko 4 – X 5996059,97, Y 472250,32, taÅ¡ko 3 – X 5996187,35, Y – 472308,01;

2) panaikinti UAB „AMMP“, į. k. 302446328, 2017 m. balandžio 4 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktÄ , kuriuo paženklintos 3 009 kv. m žemės sklypo Nr.371-1 (duomenys neskelbtini), ribos, UAB „AMMP“, į. k. 302446328, 2017 m. balandžio 4 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktÄ , kuriuo paženklintos 248 565 kv. m žemės sklypo Nr.371 (duomenys neskelbtini) ribos, UAB „AMMP“, į. k. 302446328, 2017 m. birželio 27 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktÄ , kuriuo paženklintos 3 009 kv. m žemės sklypo Nr.371-1 (duomenys neskelbtini), ribos, UAB „AMMP“, į. k. 302446328, 2017 m. birželio 27 d.

Žemės sklypo ribų paženklinimo aktÄ , kuriuo paženklintos 248 565 kv. m žemės sklypo Nr.371 (duomenys neskelbtini), ribos (t. 1, el. b. l. 138–142,167–168). IeÅ¡kinys grindžiamas Å¡iais argumentais. IeÅ¡kovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 27,4600 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris Å¡iaurinėje pusėje ir dalyje vakarinės pusės ribojasi su atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu 8,5773 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Tokiu būdu atsakovių žemės sklypo pietinė ir dalis rytinė ribos yra ir ieškovų žemės sklypo riba. Ieškovai siekia įregistruoti jiems dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl 2017 m. balandžio 4 d. UAB ,,AMMP“ matininkas Z. P. nustatė jų žemės sklypo ribas, tačiau atsakovės nesutiko su šiomis žemės sklypo ribomis. Atsižvelgęs į tai, 2017 m. birželio 27 d. matininkas Z. P. pakartotinai nustatė jų žemės sklypo ribas vietovėje ir surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus.

Atlikus kadastrinius žemės sklypų matavimus, buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai – 24,8565 ha (Nr. 371) ir 3,0009 ha (Nr. 371-1) ploto, parengti jų žemės sklypo planai, kadangi ieÅ¡kovų žemės sklype yra vietinės reikÅ¡mės kelias, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktÄ , Å¡iuo atveju turi bÅ«ti formuojami atskiri žemės sklypai. Atsakovės su atliktais kadastriniais matavimais nesutiko, kilęs tarp Å¡alių ginčas neiÅ¡spręstas ir po Nacionalinės žemė tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atlikto tyrimo.

Atsižvelgus į tai, ieÅ¡kovai praÅ¡o remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčytinas žemės sklypų ribas nustatyti teismo sprendimu. Pažymi, kad atsakovių siekis jų pietinę žemės sklypo ribÄ labiau patraukti ieÅ¡kovų žemės sklypo link neatitinka žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyros principo, be to, taip suformuotas atsakovių žemės sklypo plotas virÅ¡ytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 211 punkte nustatytÄ leidžiamÄ ploto santykinę paklaidÄ .

Remiantis Å¡iais argumentais praÅ¡o jų ieÅ¡kinį patenkinti. Su atsakovės N. Ž. M. prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas Å¡iais argumentais. Pagal atsakovės pateiktÄ UAB ,,NT matininkai“ 2019 m. spalio 24 d. parengtÄ Å¾emės sklypo ginčo ribos pasiÅ«lymo planÄ atsakovės siÅ«lomos žemės sklypo ribos yra nutolusios nuo nekilnojamojo turto kadastre registruotų sklypo ribų ir įsiterpusios į ieÅ¡kovų sklypus. Nustačius žemės sklypo ribas pagal atsakovės pateiktÄ planÄ , atsakovių žemės sklypo plotas padidėtų nuo 8,2800 ha iki 8,9992 ha, t. y. 0,7192 ha (maksimali paklaida – 0,2877 ha) ir virÅ¡ytų teisės aktuose leidžiamÄ paklaidÄ .

Atsakovei pateikus patikslintÄ Å¾emės sklypo planÄ (t. 1, b. l. 37 ir t. 1, el. b. l. 169), nurodė ir tai, kad Å¡iuo planu atsakovė siekia pakeisti jau kadastriniais matavimais (Å¡iauriau esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytÄ ir įregistruotÄ nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo Å¡iaurinę ir dalį rytinės žemės sklypo ribos, be to, vakarinė žemės sklypo riba yra žymiai ilgesnė, ne mažiau kaip 30 m, nei yra nurodyta abrise, todėl ir pagal šį žemės sklypo plane parengtÄ ribos nustatymo pasiÅ«lymÄ ginčo sklypų ribų nustatymas negalimas.

Dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyto antrojo reikalavimo – panaikinti UAB ,,AMMP“ žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktus, praÅ¡o bylÄ nutraukti, kadangi pagal 2019 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. e3K-3-304-695/2019 suformuotÄ teisės taikymo taisyklę, toks reikalavimas negali bÅ«ti keliamas, nes nesudaro savarankiÅ¡ko nagrinėjimo dalyko. Å iais argumentais praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė N. Ž. M. su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o patekinti pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Nesutikimas su ieÅ¡kiniu ir prieÅ¡ieÅ¡kinys grindžiami Å¡iais argumentais. IeÅ¡kovų atlikti kadastriniai matavimai pažeidžia jos interesus, matavimai atlikti kitomis ribomis nei pagal matininko A. Å . sudarytÄ abrisÄ . Ji nesutinka, kad jos žemės sklypo riba prie Ragožės ežero trumpėtų, nes jos žemės sklypas yra siauras, todėl bet koks ribos mažinimas Å¡ioje vietoje pažeidžia jos interesus. Kadangi matuojant jos žemės sklypÄ gaunasi virÅ¡plotis, jis siekia, kad bÅ«tų sutrumpinti Å¡iaurinės ir pietinės žemės sklypo kraÅ¡tinių ilgiai, taip sutrumpėtų žemės sklypas rytinėje pusėje, tačiau pailgėtų jos žemės sklypo vakarinė kraÅ¡tinė, taip praplatėtų žemės sklypas vakarinėje dalyje nevirÅ¡ijant maksimalaus leidžiamo virÅ¡pločio.

BÅ«tent tokį planÄ ji pateikė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o jį patenkinti. Pažymi ir tai, kad ji savo darbu daug prisidėjo prie ežero pakrantės saugojimo ir priežiÅ«ros, todėl bet koks jos žemės sklypo dalies mažinimas Å¡ioje dalyje yra neteisingas jos atžvilgiu. Mano, kad ieÅ¡kovai nepagrįstai nurodo, kad antrasis jos ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktų panaikinimo yra nepagrįstas: patenkinus teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, bÅ«tina panaikinti Å¡iuos aktus, nes jie jau yra norminiai dokumentai ir jų nepanaikinus, atsakovei bÅ«tų užkirstas kelias realizuoti jos žemės sklypo plane pažymėtas žemės sklypų ribas.

Atsakovė L. N. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Sutikime perduodi ginÄÄ spręsti teisminės mediacijos bÅ«du nurodė, kad esamos žemės sklypo ribos jÄ tenkina, kaimyninių žemės sklypų savininkams pretenzijų nereiÅ¡kia (t. 1, el. b. l. 59). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 27,4600 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

Atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 8,2800 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovų ir atsakovių žemės sklypai ribojasi, juos skiria bendra riba, dėl kurios buvimo vietos tarp šalių kilo ginčas. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad ieškovams priklauso 27,4600 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini);

žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus; atsakovėms priklauso 8,2800 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (t. 1, el. b. l. 34–38). 1999 m. gegužės 14 d. projekto autoriaus A. Š. sudarytame abrise matyti, kad nubraižytos ribos 8,28 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio projektinis Nr. 200-1; žemės sklypo ribų ilgiai: šiaurinės kraštinės ilgis yra 720 m, rytinės – 132 m, pietinės – 595 m, vakarinės, besiribojančios su Ragožės ežeru, – 135 m; abrise pažymėtas 4 m pločio kelias (t. 1, el. b. l. 6). 2002 m. balandžio 26 d. projekto autoriaus A.

Å . sudarytame abrise matyti vietovėje nubraižytas 27,46 ha ploto žemės sklypas Nr. 371, kurio ribos: Å¡iaurinė žemės sklypo riba (besiribojanti su atsakovių žemės sklypo pietine žemės sklypo riba) ilgis yra 605 m, t. y. 0,10 m ilgesnė nei nubraižyta atsakovių žemės sklypo abrise (595 m); abrise pažymėtas 6 m pločio kelias (t. 1, el. b. l. 40). IÅ¡ UAB ,,AMMP“ aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad ieÅ¡kovų turėtas 27,46 ha ploto žemės sklypas kadastrinių matavimų atlikimo metu, atsižvelgus į tai, kad žemės sklypÄ skiria vietinės reikÅ¡mės kelias, padalintas į du žemės sklypus ir suformuoti du atskiri žemės sklypai, kurių bendras plotas – 27,8574 ha (t. 1, el. b. l. 8). 2017 m. balandžio 4 d. bei 2019 m. birželio 27 d.

UAB ,,AMMP“ matininkas Z. P., dalyvaujant atsakovei N. Ž. M., paženklino žemės sklypų ribas vietovėje ir surašė žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktus žemės sklypo Nr. 371, kurio plotas 246 565 kv. m bei žemės sklypo Nr. 371-1, kurio plotas 30 009 kv. m (t. 1, el. b. l. 10,16, 12–14, 18,20, 26,43). Iš situacijos brėžinio ir žemės sklypų planų matyti, kad ieškovų buvęs 27,46 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 371) performuotas į du žemės sklypus; 30 009 kv. m ploto žemės sklypas (Nr. 371-1) su atsakovių žemės sklypu ribojasi taškuose Nr. 18, 19, 20; ieškovų 248 565 kv. m žemės sklypas (Nr. 371) su atsakovių žemės sklypu ribojasi taškuose Nr. 7, 8, 9, 10; situacijos brėžinys patvirtina ir tai, kad pagal matininko Z.

P. parengtus žemės sklypų kadastrinius matavimus, atsakovių žemės sklypo vakarinė kraÅ¡tinė, besiribojanti su Ragožės ežeru, pailgėja, lyginant jÄ su jų žemės sklypo vakarine riba, įklota nekilnojamojo turto registre (t. 1, el. b. l. 27–32). 2017 m. gegužės 29 d., 2017 m. liepos 22 d., 2017 m. spalio 5 d., 2017 m. spalio 12 d. N. Ž. M. raÅ¡tais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) Lazdijų skyrių, matininkÄ Z.

P., seimo narį D. G. raÅ¡tuose nurodydama, kad ji nesutinka su matininko Z. P. žymimomis žemės sklypų ribomis, kadangi jo paženklintos ribos keičia matininko A. Å . paženklintas žemės sklypo ribas abrise, todėl su matininko Z. P. nustatytomis ribomis nesutinka (t. 1, el. b. l. 45–47, 72–75). 2018 m. gegužės 2 d. raÅ¡tu NŽT prie ŽŪM pateikė iÅ¡vadÄ dėl N. Ž. M. raÅ¡yto praÅ¡ymo. IÅ¡vadoje nurodoma, kad sugretinus ieÅ¡kovų ir atsakovių žemės sklypų ribas, nurodytas abrisuose, nekilnojamojo turto registre bei Z.

P. atliktuose planuose nustatyta, kad visos N. Ž. M. žemės sklypo kraÅ¡tinės, palyginus jų ilgius su abrise nurodytomis, pailgėja, todėl jos interesai nepažeidžiami; iÅ¡vadoje iÅ¡aiÅ¡kinta Å¡alims galimybė kreiptis į teismÄ dėl žemės sklypo ribos nustatymo (t. 1, el. b. l. 21–23). IÅ¡ kadastro žemėlapio iÅ¡traukos matyti, kad Å¡iauriau atsakovių žemės sklypo esantis žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas pagal kadastrinius matavimus;

šio žemės sklypo pietinė riba ribojasi su atsakovių žemės sklypo šiaurine ir dalimi rytinės ribos; atsakovių žemės sklypo dalis rytinės ir dalis pietinės žemės sklypo ribos pagal įregistruotus preliminarius matavimus (pietrytinis žemės sklypo kampas) šioje dalyje nesutampa su ieškovų žemės sklypo šiaurinės kraštinės ir dalimi vakarinės kraštinės pagal kadastro vietovės duomenis, įregistruotus pagal preliminarius matavimus; tarp ribų – įsiterpęs nevienodo pločio (įvertinus mastelį, plačiausioje vietoje iki 10 m) žemės plotas (t. 1, el. b. l. 76; t. 1, b. l. 16).

IÅ¡ atsakovės pateikto 2019 m. spalio 8 d. 89 992 kv. m žemės sklypo ribos pasiÅ«lymo bei patikslinto 2019 m. spalio 24 d. 85 677 kv. m žemės sklypo ribos pasiÅ«lymo (M 1:5000) matyti, kad pagal atsakovės siÅ«lomÄ ginčo ribÄ tarp Å¡alių sklypų, jos žemės sklypo dalies rytinė ir pietinė riba nesutampa nekilnojamojo turto registre įklotomis Å¡io žemės sklypo ribomis, formuojamas žemės sklypas pagal ribas yra didesnis nei įregistruotas kadastre; pagal 2019 m. spalio 8 d. parengtÄ pasiÅ«lymÄ , jos žemės sklypo plotas faktiÅ¡kai yra 89 992 kv. m, kai juridinis žemės sklypo plotas yra 82 800 kv. m, o maksimali paklaida gali sudaryti 2 877 kv. m, t. y. taip formuojamas žemės sklypas virÅ¡ytų maksimaliÄ leistinÄ paklaidos ribÄ , dėl ko negalėtų bÅ«ti įregistruotas pagal Å¡io pasiÅ«lymo ribas; 2019 m. spalio 24 d. pasiÅ«lyme nurodytas žemės sklypo plotas nevirÅ¡ija maksimalios paklaidos ribos ir yra suformuotas 85 677 kv. m;

Å¡iame plane atsakovių žemės sklypo Å¡iaurinė riba ir dalis rytinės ribos nesutampa su Å¡iauriau esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iaurine riba, kuri įregistruota nekilnojamojo turto kadastre pagal kadastrinius matavimus: Å¡iaurinė atsakovių žemės sklypo riba sutrumpėja 28,59 m (nuo 374,66 m iki 346,07 m), įregistravus registre Å¡iuos duomenis, liktų neiÅ¡spręstas klausimas dėl Å¡iauriau esančio sklypo atliktų kadastrinių matavimų Å¡ioje dalyje, Å¡i riba turėtų bÅ«ti koreguojama; 2019 m. spalio 24 d. pasiÅ«lyme nurodytas atsakovių žemės sklypo vakarinės kraÅ¡tinės, besiribojančios su Ragožės ežeru, ilgis neatitinka kadastro duomenų, pagal formuojamÄ pasiÅ«lymÄ vakarinė žemės sklypo kraÅ¡tinė, įvertinus mastelį, pailgėja ne mažiau kaip 15 m, Å¡is pailgėjimas yra ieÅ¡kovų žemės sklypo sÄ skaita, nes tuo pačiu atstumu sutrumpėja jų žemės sklypo vakarinė kraÅ¡tinė, besiribojanti su Ragožės ežeru (t. 1, el. b. l. 144; t. 1, b. l. 37).

Teismas k o n s t a t u o j a : I. Dėl žemės sklypo ribų nustatymo Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio, reguliuojančio žemės sklypo ribų nustatymÄ , 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi bÅ«ti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu bÅ«du naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiÅ¡kai įtvirtinto sklypo.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiÅ¡kumas paÅ¡alinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigÅ«racija gali bÅ«ti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumÄ : pagal ribos iÅ¡sidėstymÄ dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, Å¡ulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sÄ lygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas bÅ«tų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai bÅ«tų iÅ¡spręstas ginčas ir nebÅ«tų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014).

Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju bÅ«tina ieÅ¡koti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti iÅ¡imtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sÄ skaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi bÅ«ti apskaičiuojamas ir jų riba privalo bÅ«ti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016, 49 punktas).

Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo Å¡alių faktiÅ¡kai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba bÅ«tų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), prieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015).

Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarkÄ ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Å alių pateiktus pasiÅ«lymus dėl ginčytinos žemės sklypų ribos nustatymo įvertinus aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir formuojamos teisminės praktikos kontekste, pažymėtini Å¡ie pasiÅ«lymų aspektai.

Nuostatų 32.1 punktas reguliuoja, kokie veiksmai yra atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis. Be kitų privalomų atlikti veiksmų, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tas nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos, dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas).

Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais iÅ¡matuotu žemės sklypu, kurio ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, Å¡io (gretimo) žemės sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (Kadastro nuostatų 32.1.1.1 punktas). Paženklinus žemės sklypo ribas, suraÅ¡omas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (Kadastro nuostatų 32.1.1.4 punktas), kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (iÅ¡skyrus laikinÄ statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (Kadastro nuostatų 32.1.2 punktas), apskaičiuojami bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai (Kadastro nuostatų 32.1.5 punktas), parengiamas žemės sklypo planas (Kadastro nuostatų 32.1.8 punktas).

Panašiai žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo procedūra yra reglamentuota ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintose Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse (Taisyklių 15, 25–29 punktai, 2014 m. spalio 25 d. Žemės ūkio ministerijos įsakymo Nr. 3D-780 redakcija, galiojusi kadastrinių matavimų atlikimo metu). Ieškovų prašomos nustatyti ribos grindžiamos UAB ,,AMMP“ atliktais kadastriniais matavimais, kurių atlikimo procedūra atitinka aukščiau aptartiems teisės aktų reikalavimams.

IeÅ¡kovų žemės sklypo ribos paženklintos dalyvaujant ir atsakovei N. Ž. M.. Kadastrinių matavimų metu gauti duomenys patvirtina, kad tokiu bÅ«du suformavus ieÅ¡kovų ir atsakovių žemės sklypus ir tarp jų žemės sklypų ribÄ nustačius ieÅ¡kovų siÅ«lomoje vietoje, tiek ieÅ¡kovams, tiek atsakovėms nekiltų teisinių formalių kliūčių žemės sklypus įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre, kadangi formuojami žemės sklypų virÅ¡pločiai nevirÅ¡ija Nuostatų 21 punkte nustatytos ribos.

Prie ieškovų ir atsakovių esantis žemės viršplotis teka tiek ieškovams, tiek atsakovėms, ieškovų ir atsakovių žemės sklypų konfigūracija nesikeičia ir šios aplinkybės yra svarbios, nes, kaip nurodyta aukščiau paminėtoje kasacinio teismo praktikoje, tuo būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje, būtų išlaikyta abiejų pusių interesų pusiausvyra, nes abiejų šalių sklypų plotai didėtų, maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida būtų taikoma abiem gretimiems sklypams, sklypo konfigūracija liktų nepakitusi.

Atsakovė N. Ž. M. pateikė tik žemės sklypo ribos pasiÅ«lymÄ planÄ . Nors 2019 m. spalio 24 d. pasiÅ«lyme atsakovėms formuojamas žemės sklypas nevirÅ¡ija Nuostatų 21 punkte nustatytos maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos, tačiau tai, kaip jis formuojamas, leidžia spręsti, kad patvirtinus ginčo sklypų ribÄ pagal šį atsakovės planÄ , bÅ«tų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje, nes atsakovė savo pasiÅ«lymu keičia Å¡iauriau jos esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietinę ribÄ , kuri nekilnojamojo turto kadastre įregistruota pagal kadastrinius matavimus.

Pagal šį atsakovės siÅ«lomÄ planÄ suformavus jos žemės sklypus ir nustačius žemės sklypų ribÄ , neaiÅ¡ku, kaip bÅ«tų padalijamas susidaręs virÅ¡plotis: įvertinus ieÅ¡kovų žemės sklypų dydį, Nuostatų 21 punkte apibrėžtÄ maksimaliÄ leistinÄ (ribinę) paklaidÄ , matyti, kad visas susidaręs virÅ¡plotis (nekeičiant pietinės ar kitos jų žemės sklypo ribos) ieÅ¡kovams negalės tekti, o bet koks ribų keitimas sÄ lygotų piečiau bei rytuose esančių žemės savininkų interesus.

Atsižvelgus į tai, Å¡ie atsakovės pateikto pasiÅ«lymo trÅ«kumai yra svarbÅ«s sprendžiant dėl ribos nustatymo. Analizuojant atsakovių pozicijÄ dėl ginčytinos sklypų ribos, pažymėtini ir Å¡ie aspektai. IÅ¡ Å¡alių pateiktų planų matyti, kad iÅ¡ esmės tarp Å¡alių ginčas kyla dėl to, kad atsakovės nesutinka su UAB ,,AMMP“ matininko nustatyta jų žemės sklypo rytine ir pietine žemės sklypo riba. Iki atsakovė N. Ž. M. nepateikė patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio, ginčas iÅ¡ esmės buvo kilęs tik dėl pietinės atsakovės žemės sklypo ribos, nes atsakovė neginčijo, kad jos rytinę žemės sklypo ribÄ Å¾ymi sklypo gale stovintys akmenys (UAB ,,AMMP“ situacijos brėžinyje pažymėti trikampiais), pagal juos nustatytas ir atsakovės Å¡iaurinės žemės sklypo ribos ilgis atliekant Å¡iauriau jos sklypo esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus.

Tai patvirtina ir jos pateiktas 2019 m. spalio 8 d. planas (t. 1, el. b. l. 144). Atsakovės pozicija dėl jos rytinės žemės sklypo ribos pasikeitė, kai tapo aiÅ¡ku, kad prie sklypų yra virÅ¡plotis, o pagal jos siÅ«lomÄ ribų nustatymo planÄ (t. 1, el. b. l. 144), kai link ieÅ¡kovų žemės sklypo pastumiama tik atsakovės žemės sklypo pietinė riba, o rytinė jos žemės sklypo riba sutampa su ieÅ¡kovų siÅ«loma, jos žemės sklypo plotas padidėja daugiau nei maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida pagal Nuostatų 21 punktÄ (maksimali leistina (ribinė) atsakovės ploto paklaida – 0,2877 ha), dėl ko tokia riba tarp ginčo sklypų tampa negalima.

Ä®vertinusi tai, atsakovė pakeitė pozicijÄ ir pateikė pasiÅ«lymÄ rytinę jos žemės sklypo ribÄ sutrumpinti 28,59 m, o vakarinę jos žemės sklypo ribÄ , besiribojančiÄ su Ragožės ežeru, pailginti, įvertinus mastelį, ne mažiau kaip 15 m. Å is pailgėjimas yra ieÅ¡kovų žemės sklypo sÄ skaita, nes tuo pačiu atstumu sutrumpėja jų žemės sklypo vakarinė kraÅ¡tinė, besiribojanti su Ragožės ežeru. Toks ribos nustatymas, be kita ko, suvaržytų iÅ¡imtinai ieÅ¡kovų teises, nes atsakovės žemės sklypo riba prie Ragožės ežero žymiai pailgėtų, o ieÅ¡kovų – atitinkamai sutrumpėtų, o tai pažeistų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintÄ teisingumo principÄ , nes bÅ«tų pažeista protinga prieÅ¡ingų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Tokiu sprendimu bÅ«tų nukrypta ir nuo aukščiau nurodytos kasacinio teismo formuojamos praktikos Å¡io pobÅ«džio ginčuose. Vien tai, kad atsakovės žemės sklypas yra siauresnis negu ieÅ¡kovų ir jai tenka mažesnė dalis ežero pakrantės, ar tai, kad ji rÅ«pinosi pakrantės priežiÅ«ra, nėra pakankamas pagrindas nustatant ribÄ tarp Å¡alių žemės sklypų, teikti prioritetÄ tik atsakovių interesams. IeÅ¡kovė tvirtina, kad vakarinėje žemės sklypų pusėje riba tarp Å¡alių žemės sklypų yra ties kanalo viduriu, tačiau atsakovės paaiÅ¡kinimų apie kanalÄ , jo buvimo vietÄ nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, o ieÅ¡kovai su Å¡ia aplinkybe nesutinka.

Atsakovė tvirtina, kad kanalas pažymėtas ieškovų žemės sklypo abrise raide K, tačiau žiūrint byloje pateiktus abrisus, žemės sklypų planus, tokiai išvadai daryti nėra pakankamo pagrindo: ieškovų žemės sklypo abrise K raidė nurodyta prie išilginio, šiaurės–pietų kryptimi nubrėžto punktyrinio brūkšnio, kurio viename gale įrašas – Pazapsiai, kitame – Klepočiai, prie jo įrašytas skaičius – 6; šiuos įrašus ir žymėjimus sugretinus su žemės sklypų planais, kadastro žemėlapio ištrauka, matyti, kad šie žymėjimai sutampa su kelio buvimo vieta.

Dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai protingo žmogaus požiÅ«riu leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Å iame kontekste vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai nepakankami teismui padaryti iÅ¡vadÄ apie kanalo buvimo ir tai, kad Å¡alių žemės sklypus skirianti riba turi bÅ«ti projektuojama Å¡io kanalo viduriu.

IÅ¡ pateiktų žemės sklypo planų, situacijos brėžinio matyti, kad nustačius žemės sklypų ribÄ ieÅ¡kovų siÅ«lomu bÅ«du, atsakovių žemės sklypas nesumažėtų, prieÅ¡ingai, jo plotas padidėtų iki maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos, taip pat padidėtų ir jų žemės sklypo vakarinės kraÅ¡tinės, besiribojančios su Ragožės ežeru, ilgis. IeÅ¡kovų siÅ«loma atsakovių žemės sklypo riba rytinėje jų žemės sklypo pusėje sutampa su kadastriniais matavimais nustatyta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riba, todėl nebÅ«tų pagrindo ir tolesniems ginčams kilti.

Atsižvelgus į tai, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys tenkintinas ir žemės sklypo ribos nustatytinos pagal UAB ,,AMMP“ 2017 m. rugpjūčio 22 d. parengtus žemės sklypų planus, nes toks ribos nustatymas yra racionalus, užtikrina tinkamÄ naudojimÄ si turtu, labiausiai atitinka Å¡alių interesams ir užtikrina jų pusiausvyrÄ . II. Dėl žemės sklypų ribų paženklinimų aktų panaikinimo Atsakovė N. Ž. M. prieÅ¡ieÅ¡kiniu (antrasis reikalavimas) taip pat reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl UAB ,,AMMP“ 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. birželio 27 d.

žemės sklypų Nr. 371 ir Nr. 371-1, esančių (duomenys neskelbtini), panaikinimo. 2019 m. spalio 28 d. nutartyje Nr. e3K-3-304-695/2019 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo tokiÄ teisės taikymo taisyklę: civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo nėra pagrindo reikÅ¡ti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobÅ«džio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kitokių) panaikinimo.

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės taikymo taisyklę, kasacinis teismas pažymėjo, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotÄ , kad vėliau naudojant, nekiltų neaiÅ¡kumų, nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiÅ¡kai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje. Tai rodo, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai, viena vertus, yra susiję su administracinio pobÅ«džio procedÅ«rų atlikimu, antra vertus, tai yra faktinio pobÅ«džio veiksmai.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinės procedÅ«ros metu, prieÅ¡ priimant galutinį sprendimÄ , gali bÅ«ti ir dažnai yra suraÅ¡omas ne vienas vieÅ¡ojo administravimo institucijos dokumentas ir tokie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«roje, jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigÅ«nų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedÅ«ra.

Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011). Taigi tarpiniais administracinės procedūros dokumentais laikomi dokumentai, kuriuose paprastai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai.

Tokiais tarpiniais dokumentais gali bÅ«ti ir faktinius duomenis apie kadastro objektus turintys dokumentai, kaip, pavyzdžiui, kadastrinių matavimų metu sudaromi planai, aktai ar kitokie dokumentai. Kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobÅ«džio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Å ie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobÅ«džio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedÅ«rose gali sudaryti pagrindÄ priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų.

Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedÅ«ros metu, nors ir sudarantis pagrindÄ spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiÅ¡kai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Atitinkamai tai reiÅ¡kia, kad tokie aktai, iÅ¡kilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiÅ¡ko nagrinėjimo dalyko.

Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimÄ dėl dokumento ar teisės akto, kuriame aiÅ¡kiai suformuluotos asmenų, dėl kurių priimamas sprendimas, teisės bei pareigos ir jei asmuo mano, kad tokiu sprendimu pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, atsakovės N. Ž. M. ginčijami UAB „AMMP“ 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. birželio 27 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai atsakovei jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl toks reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas.

Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iÅ¡kelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes, jo reikalavimÄ teismui priėmus ir iÅ¡nagrinėjus, teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas). Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus Å¡i nagrinėjamos civilinės bylos dalis nutrauktina, nes byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

III. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 300 Eur: 100 Eur iÅ¡laidos žyminiam mokesčiui bei 200 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina sÄ skaitos ir kvitai (t. 1, el. b. 24,41; t. 1, b. l. 38).

IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovų atstovas surašė ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, atstovavo teismo posėdyje, kuris truko 4 val., yra pagrįstos ir nevirÅ¡ija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.

Atsižvelgus į tai, kad ieškinys yra tenkintinas, iš atsakovių priteistina ieškovams 300 Eur jų patirtų bylinėjimosi išlaidų: 100 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kvitai patvirtina, kad šias išlaidas patyrė ieškovas A. K., todėl jos jam ir priteistinos. Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 19,88 Eur. Jos taip pat priteistinos iš atsakovių, iš kiekvienos po 9,94 Eur nes ieškinys tenkinamas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 27,4600 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir N. Ž.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,2800 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), skiriančiÄ ribÄ pagal UAB ,,AMMP“ 2017 m. rugpjūčio 22 d. sudarytus žemės sklypų planus, nustatant, kad ribÄ tarp po kadastrinių matavimų suformuoto 24,8565 ha žemės sklypo (Nr. 371) ir N. Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio 8,2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žymi posÅ«kio taÅ¡kai 7 (koordinatės (x) 5996288,10, (y) 471760,66), 8 (koordinatės (x) 5996204,39, (y) 471946,90), 9 (koordinatės (x) 5996046,46, (y) 472280,84), 10 (koordinatės (x) 5996158,14, (y) 472326,66); ribÄ tarp po kadastrinių matavimų suformuoto 3,0009 ha žemės sklypo (Nr. 371-1) ir N. Ž.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio 8,2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žymi posÅ«kio taÅ¡kai 18 (koordinatės (x) 5996299,86, (y) 471734,48), 19 (koordinatės (x) 5996298,21, (y) 471738,16), 20 (koordinatės (x) 5996290,58, (y) 471755,14). Priteisti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ N. Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡ kiekvienos bylinėjimosi iÅ¡laidų.

N. Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl žemės sklypo ribos nustatymo atmesti. Civilinės bylos Nr. e2-82-743/2020 (teisminio proceso Nr. 2-27-3-00233-2019-4) dalį dėl N. Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimo dėl UAB ,,AMMP“ 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. birželio 27 d. žemės sklypų Nr. 371 ir Nr. 371-1, esančių (duomenys neskelbtini), panaikinimo, nutraukti. Priteisti iÅ¡ N. Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po 9,94 Eur (devynis eurus 94 centus) iÅ¡ kiekvienos bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 5660.

Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paÅ¡tas“ paÅ¡to skyriuose; per  UAB „EVP“ interneto portalÄ www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kaso­se; UAB „Mažeikių butų Å«kis“; UAB „Mokėjimo termi­­nalų siste­mos“ mokė­jimo savitarnos termi­na­luo­se FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi­naluose; per UAB „Viena SÄ skaita“ interneto portalÄ https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus. Teisėja Asta Vailionienė