21aebafd-75f5-43d5-9a84-ff9c7cb8bcdf · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-128-390/2021 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01358-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Edvardo Palioko ir RÅ«tos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-304-831/2020 pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovei J. K., trečiasis asmuo O. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir/ar be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovės J. K. ieÅ¡kovo A. K. naudai priteisti 25669,05 Eur be pagrindo įgytas lėšas bei jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad trečiasis asmuo O. K., bÅ«dama ieÅ¡kovo sutuoktine, dukteriai J. K., neteisėtai iÅ¡ ieÅ¡kovo asmeninės banko sÄ skaitos be jo sutikimo periodiÅ¡kai darė pinigines perlaidas didelėmis sumomis, kadangi galėjo laisvai disponuoti ieÅ¡kovo bankine sÄ skaita. IÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos atsakovei vykdomais bankiniais pavedimais 2012 m. – 2016 m. laikotarpyje buvo pervesti pinigai, iÅ¡ viso 54 838,11 Eur. IeÅ¡kovas jautė pareigÄ iÅ¡laikyti dukterį, nuolat rÅ«pinosi atsakove, padėjo jai finansiÅ¡kai, tačiau, nepaisant to, buvo piktnaudžiaujama ir naudojamasi jo banko sÄ skaita pervedinėjant į atsakovės banko sÄ skaitas dideles sumas (nuo 2896,20 Eur iki 14191,38 Eur). Kadangi Å¡ie pinigai yra bendroji jungtinė ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens nuosavybė, todėl ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei tik dėl 1/2 – 27 419,05 Eur.

3. PareiÅ¡kime dėl dalies reikalavimo atsisakymo ieÅ¡kovas nurodė, kad atsisako reikalavimo priteisti 1 750 Eur pagal bankinius pavedimus: 2016-12-16 – 2 500 Eur, 2016-01-20 – 1 000 Eur į A. V. banko sÄ skaitÄ . Esant bendrajai jungtinei nuosavybei, Å¡i suma dalintina per pusę ir ieÅ¡kinio reikalavimo suma yra 25 669,05 Eur (27 419,05 Eur – 1 750 Eur).

4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tėvams bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso daug žemės ūkio paskirties sklypų, kuriuose auginamos įvairios žemės ūkio agrokultūros, įvairi agrotechnika, automobiliai, gyvenamasis namas bei kitas kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas. Kiek atsakovei yra žinoma, iki šios dienos santuoka tarp tėvų nėra nutraukta, bet vyksta turto pasidalinimas, kurio pagrindu ir atsirado šis nepagristas ieškovo ieškinys.

Atsakovė neneigia, kad buvo gauti pervedimai į jos banko sÄ skaitas „Kortelės papildymo“ ir „SÄ skaitos papildymo“ forma, tačiau ieÅ¡kovas laisva valia nieko neverčiamas asmeniÅ¡kai pervesdavo tas lėšas. IeÅ¡kovas visuomet kontroliavo ir žinojo apie jo paties atliekamus pavedimus, sekė savo banko sÄ skaitos likučius, todėl ieÅ¡kovas apie pažeidžiamas teises turėjo suvokti 2012-12-09 - 2016-12-30, o ne, kaip jis nurodo, tik 2018-07-30, kuomet pablogėjo santykiai su O. K. ir jis paliko Å¡eimÄ .

Todėl atsakovė prašė teismo taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

5. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo O. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kinyje paminėtus ir neva tai neteisėtai atliktus pavedimus atsakovei ieÅ¡kovas nurodytu laikotarpiu atliko pats. Trečiasis asmuo kartu su ieÅ¡kovu bendrai sutarę rėmė atsakovę finansiÅ¡kai, skatino jÄ iÅ¡simokslinti, siekti gyvenime aukÅ¡tesnių tikslų ir tai jai pavyko įgyvendinti su tėvų pagalba. Pažymėjo, kad analogiÅ¡ka ieÅ¡kovo pozicija dėl nepagrįsto praturtėjimo yra iÅ¡reikÅ¡ta jo ieÅ¡kiniuose ir kitiems vaikams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mai 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. 750 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei J. K. ir 420 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas trečiajam asmeniui O. K., 10,28 Eur paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei.

7. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos atsakovei vykdomais bankiniais pavedimais 2012 m. - 2016 m. laikotarpyje buvo pervesti pinigai, iÅ¡ viso 51398,10 Eur. IeÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu yra sudarę santuokÄ , atsakovė yra jų dukra. Ginčo ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu gyveno kartu kaip Å¡eima ir vedė bendrÄ Å«kį.

8. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas reikalauja iÅ¡ atsakovės lėšų, kurios jai buvo pervestos, kaip be pagrindo įgyto turto.

9. Teismas nurodė, kad atsakovė yra ieškovo ir trečiojo asmens duktė, kuri ginčo laikotarpiu – 2012-2016 metais studijavo aukštojoje mokykloje. Nors ieškovas nurodė, kad atsakovei materialinė parama nebuvo būtina (CK 3.1921 straipsnio 1 dalis), kadangi ji turėjo savo Ūkininko ūkį ir gavo pajamas, tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovė studijų laikotarpiu mokėsi ir pagal pateiktus duomenis gyveno Kaune ir pati tiesiogiai prižiūrėti ūkį, juo rūpintis praktiškai neturėjo objektyvios galimybės, todėl teismo vertinimu, kad tai už atsakovę darė jai artimiausi asmenys, kurie užsiėmė ta pačia veikla, t. y. jos tėvai.

Šia aplinkybę patvirtina ir faktas, kad teismui nebuvo pateikti jokie duomenys apie atsakovės ginčo laikotarpiu gautas pajamas, be to, net ir tokiu atveju, jeigu atsakovė būtų gavusi pajamas įstatymas nenumato ribojimo remti savo vaikus bei jiems padėti. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo argumentas, jog atsakovė jai pervestas lėšas gavo neturėdama tam pagrindo, yra nepagrįstas ir atmestinas.

10. Teismas nurodė, kad taip pat nėra ginčo, kad atsakovei pervestos lėšos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ginčas dėl tokių trečiojo asmens veiksmų galėtų bÅ«ti vertinamas kaip bendro Å¡eimos turto sumažinimas. LITEKO duomenimis Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«muose 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo gautas ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinys trečiajam asmeniui O. K., kuriuo praÅ¡oma nutraukti Å¡alių santuokÄ ir iÅ¡spręsti kitus su tuo susijusius klausimus.

11. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ teisme nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ , t. y. ieÅ¡kovas gali praÅ¡yti teismÄ ginti jo teises Å¡eimos teisės gynimo bÅ«dais. Dėl to nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys neatitinka subsidiarumo, kaip actio de in rem ieÅ¡kinio (ieÅ¡kinio dėl nepagrįsto praturtėjimo), sÄ lygos, t. y. ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė neiÅ¡naudojęs kitų – jau nurodytų Å¡eimos teisės gynimo bÅ«dų.

12. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ nepagrįsto praturtėjimo atveju, todėl teismas atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti sutrumpintÄ trijų metų senaties terminÄ atmetė.

13. Atmetęs ieÅ¡kinį, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 14. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. K. praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės ir trečiojo asmens ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, grindžiamas prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais, iÅ¡ esmės neįsigilinus į visÄ esamÄ situacijÄ ir objektyviai neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų aplinkybių. 14.2.

IeÅ¡kinys grindžiamas CK 6.242 straipsnyje numatyta nepagrįsto praturtėjimo instituto norma ir Å¡iuo atveju yra visos CK 6.242 straipsnyje nustatytos nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygos pagal teismų praktikÄ â€“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018. Teismas sprendime rėmėsi teismų praktika, kurioje faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Dėl to nėra pagrindo atsižvelgti į teismo nurodomus iÅ¡aiÅ¡kinimus, o bÅ«tent, jog ieÅ¡kovas visų pirma turėjo iÅ¡naudoti kitus Å¡eimos teisės gynybos bÅ«dus.

IÅ¡ viso nesuprantama, kodėl teismas Å¡iÄ bylÄ priskyrė Å¡eimos bylų kategorijai. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atsakovei, o ne trečiajam asmeniui, todėl nesuvokiama apie kokį santuokinį turtÄ yra kalbama sprendime, kadangi atsakovė nėra apelianto sutuoktinė. 14.3. Teismas neteisingai vertino dalį faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės dėl atsakovės nepagrįstai gautų piniginių lėšų, traktuodamas pinigines lėšas kaip rÅ«pinimÄ si.

Atsakovė niekada nebuvo pareiškusi reikalavimo ieškovui dėl jos išlaikymo. Atsakovė pati nuo aštuoniolikos metų save pilnai išsilaikė, įsteigė ūkininko ūkį, iš kurio gaunamų pajamų ir gyveno. Todėl teismo motyvas prieštarauja CK 3.1921 straipsniui, nes išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra priteisiamas tik tada, kai jie neturi galimybės patys save išsilaikyti, tačiau šiuo atveju atsakovė turėjo pajamas iš ūkininko ūkio. 14.4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Teismo proceso metu liudytoja T. B. paaiÅ¡kino, kad O. K. jai darė poveikį, reikalavo teisme duoti jai palankius parodymus, tačiau teismas Å¡io fakto neįvertino, dėl poveikio liudytojui ikiteisminio tyrimo nepradėjo, į įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ dėmesio nekreipė, nepadarė iÅ¡vados, kad O. K. parodymai nepatikimi. Teismas apskritai vertino tik atsakovės ir trečiojo asmens nurodytus argumentus ir paaiÅ¡kinimus. IeÅ¡kovo, trečiojo asmens ir atsakovės santykiai yra gan konfliktiÅ¡ki, teismas privalėjo Å¡iÄ aplinkybę objektyviai įvertinti prieÅ¡ iÅ¡imtinai pasitikėdamas trečiojo asmens parodymais.

Teismas visiÅ¡kai nevertino fakto, kada ieÅ¡kovas sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ , t. y. tik tada, kai gavo duomenis iÅ¡ banko ir pakeitė kodus, kad trečiasis asmuo negalėtų atlikti neteisėtų veiksmų, taip pat teismas nevertino ir ieÅ¡kovo pateiktų bankinių mokėjimo nurodymų, 2018 m. liepos 30 d. sudarytos sutarties su Luminor Bank, AB dėl naudojimosi banko paslaugomis internete. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie savo gaunamas pajamas iÅ¡ savo Å«kininko Å«kio, nepateikė duomenų, kokiÄ technikÄ ji įsigijo, tačiau Å¡ių įrodymų teismas ir nereikalavo. 14.5.

Teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ buvo Å¡aliÅ¡kas.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė J. K. ir trečiasis asmuo O. K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylÄ nagrinėjęs teismas.

Teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė ginčo laikotarpiu t. y. 2012- 2016 metais studijavo aukÅ¡tojoje mokykloje ir, kad konkrečioje situacijoje jos atžvilgiu pagrįstai taikytina įstatyminė CK 3.1921 straipsnio 1 dalies norma. Å ioje vietoje ieÅ¡kovo pozicija yra kardinaliai pasikeitusi vertinant jo paties nurodytus argumentus ieÅ¡kinyje dėl ieÅ¡kovo pareigos iÅ¡laikyti finansiÅ¡kai dukterį – atsakovę, jai esant studentei. 15.2. Teismas pagal teismų praktikÄ pagrįstai nurodė, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiÅ¡kia, jog Å¡is institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais - sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės gynybos bÅ«dais arba jos apginamos nevisiÅ¡kai.

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs visas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas turi teisę praÅ¡yti teismÄ ginti jo teises, susijusias su lėšomis, ieÅ¡kovo teigimu trečiojo asmens perduotomis atsakovei, Å¡eimos teisės gynimo bÅ«dais. 15.3. IeÅ¡kovo pateikti į bylÄ Ä¯rodymai, o bÅ«tent Luminor Bank, AB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai dėl jo atliktų įvairiausio pobÅ«džio mokėjimų operacijų, paneigia melagingus jo teiginius. Operacijų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad ieÅ¡kovas asmeniÅ¡kai atlikinėdavo pervedimus pasinaudodamas el. bankininkystės paslauga ir kaip jis ir teigia galiojusiais banko TAN kodais, kad ieÅ¡kovas po atliktos tam tikros mokėjimo operacijos iÅ¡ banko į savo asmeninį mobilųjį telefonÄ gaudavo SMS žinutę, kuria bÅ«davo informuojamas apie atliktÄ piniginę operacijÄ ir nuskaičiuotÄ mokestį.

Taigi vienu atveju kaip tai jam naudinga ieÅ¡kovas teigia, kad žinojo apie O. K. atliekamus pavedimus, kitu atveju teigia, kad nežinojo, todėl pagrįstai darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas yra nesÄ Å¾iningas asmuo nepagrįstai teikiantis ieÅ¡kinį. 15.4. IeÅ¡kovo argumentai, kad teismas nepradėjo dėl poveikio liudytojui ikiteisminio tyrimo, nekreipė dėmesio į įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra nepagrįsti. Teismas tokio ieÅ¡kovo praÅ¡ymo ir negalėjo iÅ¡ esmės patenkinti, kadangi įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs galimybę kiekvienam asmeniui praneÅ¡ti nustatyta tvarka apie daromÄ arba padarytÄ nuskalstamÄ veikÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

3. Vienu iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų apeliantas nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ buvo Å¡aliÅ¡kas.

4. Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011 ir kt.).

IÅ¡ esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimÄ dėl neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121, Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).

5. Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjančiam bylÄ teisėjui nuÅ¡alinimas ieÅ¡kovo nebuvo reiÅ¡kiamas. Kitų pagrindų bylÄ nagrinėjančiam teisėjui nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo nenustatyta. Kaip matyti iÅ¡ bylos nagrinėjimo eigos, ieÅ¡kovui ir jo atstovei buvo leista pasinaudoti visomis jiems suteiktomis įstatymu procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, nesudaro pagrindo abejoti bylÄ nagrinėjančio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu.

6. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kinio reikalavimu prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės 25669,05 Eur. Tokį savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindė CK 6. 242 straipsnyje numatyta nepagrįsto praturtėjimo instituto norma. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ priimtu ir apelianto ginčijamu sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkino nenustatęs ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti bÅ«tinų sÄ lygų. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada.

7. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstÄ praturtėjimÄ , taikyti turi bÅ«ti nustatyta tokių sÄ lygų visuma: pirma, atsakovas yra praturtėjęs dėl ieÅ¡kovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita); trečia, yra priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi bÅ«ti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį;

Å¡eÅ¡ta, Å¡alis, kurios turtas sumažėjo, neturi bÅ«ti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieÅ¡kovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018). Pastebėtina, kad bent vienos įvardintos sÄ lygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti tokį teisių gynimo bÅ«dÄ ( CK 6. 242 straipsnis) pažeistai materialiajai subjektinei teisei ginti.

8. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 12, 178 str.). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės.

9. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamÄ praktikÄ CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011, 2017-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017). Vadinasi, ir visas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui bÅ«tinas sÄ lygas privalėjo įrodyti ieÅ¡kovas. Tačiau ieÅ¡kovas tokios pareigos neįvykdė.

10. Bylos duomenimis ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo yra sutuoktiniai, o atsakovė yra jų dukra. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo tarp Å¡alių nėra, kad 2012m. – 2016m. laikotarpyje iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos atsakovei bankiniais pavedimais buvo pervesta bendra 51 398, 10 Eur suma. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad Å¡ias pinigines lėšas be jo žinios ir sutikimo atsakovei pervedinėjo trečiasis asmuo ( ieÅ¡kovo sutuoktinė) O. K.. Kadangi piniginės lėšos buvo sutuoktinių turtas, ieÅ¡kovas mano, kad iÅ¡ atsakovės turi bÅ«ti iÅ¡reikalauta pusė piniginių lėšų, nes ji jas gavo nepagrįstai ir tuo praturtėjo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas byloje pateiktais įrodymai neįrodė, jog be jo žinios ir sutikimo buvo pervestos atsakovei piniginės lėšos ir, kad tai buvo atliekama trečiojo asmens veiksmais. Teismas nustatė ir tai, kad atsakovė iÅ¡ tikrųjų 2012-2016 metais studijavo Kauno technologijos universitete ir jai parama buvo bÅ«tina. Pažymėjo, kad CK 3. 192 1 1 dalis numato, kad tėvai turintys galimybę, privalo iÅ¡laikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programÄ ar pagal formaliojo profesinio mokymo programÄ pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukÅ¡tojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programÄ ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems bÅ«tina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamas ir kitas svarbias aplinkybes.

Vertindamas byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas atmetė ieÅ¡kovo teiginius, kad atsakovei materialinė parama nebuvo bÅ«tina ir konstatavo, kad byloje neįrodytas praÅ¡omų priteisti piniginių lėšų gavimo neteisėtas pagrindas. Apeliantas nesutikdamas su tokiomis teismo konstatuotomis aplinkybėmis nurodo, kad teismas priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ netinkamai įvertino bylos įrodymus ir tuo pažeidė CPK 185 straipsnį.

11. Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo yra iÅ¡plėtota ir iÅ¡sami. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.).

12. Teisėjų kolegija įvertinusi ginčijamo teismo sprendimo turinį, apelianto apeliacinio skundo, atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, nustatytus bylos duomenis sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos iÅ¡vados yra iÅ¡ esmės teisingos, pakankamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis bei padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai).

Kaip matyti iÅ¡ bylos eigos, kad pirmosios instancijos teismas užtikrino Å¡alių rungimosi principo laikymÄ si, visapusiÅ¡kai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ , įvertino tiek ieÅ¡kovo, tiek ir atsakovės bei trečiojo asmens duotus paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, byloje dalyvaujančių asmenų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir tai motyvavo savo sprendime ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Taigi, nesutiktina su apelianto apeliacinio skundo argumentacija, kad teismas priimdamas sprendimÄ neteisingai vertino įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

13. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam byloje ginčui spręsti, taip pat nesutiktina su apelianto argumentais dėl netinkamo rėmimosi nagrinėjamojoje byloje kasacinio teismo išaiškinimais, todėl teisėjų kolegija tuo argumentuodama dėl aptartų apelianto argumentų plačiau procesiniame dokumente nepasisako.

14. Apibendrinus kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir priimdamas sprendimÄ tinkamai taikė tiek procesinės, tiek ir materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas dėl ginčijamo teismo sprendimo atmetamas, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 15. Atmetus apelianto apeliacinį skundÄ jam bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Tačiau atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ apelianto pagal CPK 93 straipsnio taisykles priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovei ir trečiajam asmeniui. Atsakovės ir trečiojo asmens praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos ( atsakovės – 300 Eur, trečiojo asmens – 1000 Eur) nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas)“ patvirtintų maksimalių atlygintinų dydžių, todėl priteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. priteisti atsakovei J. K. 300 Eur ir trečiajam asmeniui O. K. 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas Kukalis Edvardas Paliokas Rūta Palubinskaitė