(1.20)GT2-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Byla Nr. GT1-11/2021

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 28 d. Nr. (1.20)GT2-9

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alės Bukavinienės ir Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos I. Š. skundą dėl Teisėjų garbės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 21P-1.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Teisėjų etikos ir drausmės komisija (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko M. K. 2021 m. vasario 4 d. teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai I. Š. (toliau – ir pareiškėja), 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu iškėlė pareiškėjai drausmės bylą už Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekse įtvirtintų padorumo (Teisėjų etikos kodekso 13 straipsnio 3, 4, 5 ir 7 punktai), pavyzdingumo (Teisėjų etikos kodekso 14 straipsnio 1, 2, 7 punktai), solidarumo (Teisėjų etikos kodekso 16 straipsnio 1 punktas), pagarbos žmogui (Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 1 punktas) ir pareigingumo (Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 1, 3 punktai) principų pažeidimą. Komisija padarė išvadą, kad teisėja I. Š. savo elgesiu pažemino teisėjo vardą.

2. Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjai iškeltą drausmės bylą, 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu nusprendė nutraukti šias iškeltos drausmės bylos dalis: dėl Teisėjų etikos kodekso padorumo, pavyzdingumo, solidarumo, pagarbos žmogui principų reikalavimų pažeidimo pasisakant visuomenės informavimo priemonėse; 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. liepos 17 d. pasisakant ir komentuojant socialiniame tinkle „Facebook“; pasisakant teismo posėdžio, vykusio 2019 m. spalio 31 d. 9 val., baudžiamojoje byloje Nr. 1-129-827/2020 metu. Dėl kitos drausmės bylos dalies – Teisėjų etikos kodekso pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo, pareigingumo principų reikalavimų pažeidimo pasisakant po savo socialinio tinko „Facebook“ paskyroje pasidalytu 2020 m. liepos 18 d. internetinio portalo lrytas.lt straipsniu; reaguojant į kito vartotojo įkeltą turinį socialiniame tinkle „Facebook“; nepranešant teismo pirmininkui apie 2019 m. rugsėjo 16 d. jos inicijuotą teismo procesą Vilniaus apygardos administraciniame teisme Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai I. Š. pareikšta pastaba.

3. Teisėjų garbės teismas vertino, kad teisėjos I. Š. komentaras socialiniame tinkle „Facebook“ po 2020 m. liepos 18 d. internetinio portalo lrytas.lt straipsniu „Išteisinta buvusi teisėja V. S. prabilo apie seklių ir prezidentės kirčius: „Buvo labai baisu“, kuriuo teisėja I. Š. pasidalijo savo paskyroje, buvo apibūdinantis visą teisėjų bendruomenę. Komentaru: „Čia yra baisūs dalykai, apie ką čia jie rašo. Ir jie taip pat puikiai apibūdina mūsų bendruomenę – prasisiekėliai, savanaudžiai karjeristai, egoistai, lipantys kitiems per galvas, abejingi kitų likimui, be principų ir sąžinės. Nereikia manyti, kad mes tik tarpusavyje tokie.

Bylose su žmonėmis mes lygiai tokie patys, tik veidmainystės daugiau“, teisėja I. Š. išreiškė plataus masto apibendrinimą apie visą teisėjų bendruomenę, teigdama, kad visi bendruomenės nariai teisėjai turi jos nurodomas neigiamas savybes („savanaudžiai, lipantys kitiems per galvas, abejingi kitų likimui, be principų ir sąžinės, tokie ir bylose su žmonėmis, veidmainiai“). Nors Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pripažino teisę viešai diskutuoti apie teismų problemas, tačiau, Teisėjų garbės teismo vertinimu, šiuo atveju I.

Š., pati būdama teisėja, pasisakė apie visų teisėjų asmenines savybes, kurios tiek įstatymų, tiek ir visuomenės požiūriu yra labai svarbios ir netgi būtinos nagrinėjant konkrečias bylas. Teisėja I. Š. minėtais pasisakymais sukėlė įtarimų, kad teisėjai ar dauguma iš jų, neišskiriant nei jos pačios, neturi esminių savybių, kurios būtinos asmenų ginčams teisingai išnagrinėti ar kaltumo klausimams išspręsti. Paskelbti teiginiai yra apibendrinamojo pobūdžio, jų įrodyti praktiškai neįmanoma, todėl teiginiai stokoja faktinio pagrindo.

Apibendrinantys vertinimai yra išsakyti pačios teisėjos, kuriai taikytini papildomi saviraiškos laisvės apribojimai kaip valstybės valdžios pareigūnei, kuri yra saistoma lojalumo valstybei pareigos ir kuri turi įvertinti, kokį poveikį jos pasisakymai gali daryti bendram visuomenės įspūdžiui apie teisminės valdžios autoritetą ir nešališkumą. Teisėjų garbės teismas padarė išvadą, kad teisėjos I. Š. pasisakymas „Facebook“, reaguojant į lrytas.lt straipsnį apie teisėjos V. S. išteisinimą, vis dėlto peržengė saviraiškos laisvės ribas, neatitiko Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų pagarbos žmogui (6 straipsnio 1 punktas), padorumo (13 straipsnio 3, 4, 5 ir 7 punktai), pavyzdingumo (14 straipsnio 1, 2 punktai) principų reikalavimų.

Teisėjų garbės teismo nuomone, toks teisėjos I. Š. elgesys nesuderinamas su geru teisėjo vardu ir kenkia teismo autoritetui. Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad dėl šios dalies nustatytas teisėjos I. Š. drausminės atsakomybės pagrindas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Teisėjų garbės teismo nuomone, paskelbti pasisakymai turėjo neigiamą poveikį teismų autoritetui, neprisidėjo prie pasitikėjimo teismais didinimo.

4. Pasisakydamas dėl vadinamojo patiktuko, kuriuo teisėja I. Š. savo „Facebook“ paskyroje pažymėjo kaip patikusius V. S. (buvusios Vilniaus miesto apylinkės teismo darbuotojos) kritiško pobūdžio pasisakymus apie teisėjus, Teisėjų garbės teismas nurodė, kad patiktukai atlieka tam tikrą skatinamąjį vaidmenį, parodo pritarimą teiginiams. Kiti skaitytojai gali matyti, koks konkretus asmuo pažymėjo vieną ar kitą pasisakymą kaip patikusį, vadinasi, pasisakymas apie teisėjus, kuriam pritarė teisėja, suprantamas kaip patikimesnis, labiau atitinkantis tikrovę, kaip jau minėtas „balsas iš vidaus“. Teisėja I. Š., pažymėdama kaip patikusius V. S. įrašytus apibendrinamojo pobūdžio atsiliepimus apie teisėjus („sielos ubagai“, „išsigimėliai“), neįvertino savo pačios teisinio statuso, einamų pareigų, pritarė neigiamiems kolegų teisėjų įvertinimams, tokiu būdu pastiprindama pateiktus apibūdinimus. Teisėjų garbės teismo nuomone, tai padarė neigiamą įtaką teismų valdžios autoritetui ir nešališkumui, todėl buvo konstatuoti Teisėjų etikos kodekse nustatytų pagarbos žmogui (6 straipsnio 1 punktas), padorumo (13 straipsnio 3, 4, 5 ir 7 punktai), pavyzdingumo (14 straipsnio 1, 2 punktai) principų pažeidimai.

5. Teisėjų garbės teismo vertinimu, nustačius aplinkybes, jog teisėja I. Š., turėdama Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytą imperatyvią pareigą, šios pareigos nevykdė – teismo pirmininko raštu neinformavo apie su ja susijusius teisminius procesus, padarė išvadą, kad teisėja I. Š. pažeidė Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalį, tokiu būdu aiškiai aplaidžiai atliko savo, kaip teisėjos, pareigas. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog teisėja I. Š. padarė Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 1 ir 3 punktuose įtvirtinto pareigingumo principo, įpareigojančio teisėją nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų, savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai, pažeidimą. Teisėjų garbės teismo nuomone, toks teisėjos I. Š. elgesys nesuderinamas su geru teisėjo vardu ir kenkia teismo autoritetui.

6. Spręsdamas klausimą dėl teisėjų drausminės atsakomybės poveikio priemonių parinkimo, Teisėjų garbės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo sunkumą ir jo padarymo aplinkybes, į tai, kad anksčiau teisėja I. Š. drausmine tvarka nebuvo bausta, taip pat įvertino visas aplinkybes, reikšmingas teisėjų drausminės atsakomybės poveikio priemonėms parinkti, ir nusprendė, kad teisėjai I. Š. skirtina Teismų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta drausminė nuobauda – pastaba.

7. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Teisėjų garbės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį, kuria jai skirta drausminė nuobauda – pastaba, ir priimti naują sprendimą, kuriuo: 1) Teisėjų etikos kodeksą pripažinti negaliojančiu ir drausmės bylą nutraukti; 2) drausmės bylą nutraukti dėl nepranešimo teismo pirmininkui apie teismo procesą administraciniame teisme byloje Nr. I2-1017-484/2020; 3) tuo atveju, jei teismas vertintų, kad Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalis įpareigoja teisėją raštu informuoti teismo pirmininką apie bet kokį teismo procesą, kuriame tas teisėjas yra proceso šalis, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalies nuostata, įtvirtinanti, kad teisėjas privalo raštu pranešti teismo pirmininkui apie teismo procesą, kuriame tas teisėjas yra proceso šalis, neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintam privataus gyvenimo neliečiamumo principui; 4) dėl komentaro socialiniame tinkle „Facebook“ po pareiškėjos paskyroje pasidalytu 2020 m. liepos 18 d. internetinio portalo lrytas.lt straipsniu „Išteisinta buvusi teisėja V. S. prabilo apie seklių ir prezidentės kirčius: „Buvo labai baisu“ drausmės bylą nutraukti arba apsiriboti drausmės bylos svarstymu; 5) dėl V. S. komentarų po 2020 m. liepos 17 d. socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškėjos paskyroje paskelbtu tekstu pažymėjimo patiktukais ir kitu emociuku drausmės bylą nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teisėjų etikos kodeksas nustato teisėjų etikos principus ir gaires, todėl vien tik šių principų ir gairių pažeidimas savaime negali tapti drausminės atsakomybės pagrindu, juo labiau – drausminių nuobaudų taikymo pagrindu. Principai ir gairės nėra normos ar konkrečios elgesio taisyklės – tai vertybinės nuostatos. Vertybės yra subjektyvios, todėl ir vertinimai, remiantis jomis, yra subjektyvūs. Todėl drausminės atsakomybės taikymas, remiantis vertybiniais principais ir gairėmis, yra nekonkretus, neprognozuojamas ir nepagrįstai išplečia teisėjo drausminės atsakomybės taikymo ribas. Tai sudaro pagrindą pažeisti teisėjo nepriklausomumo principą. Tuo atveju, jei Teisėjų etikos kodeksas pagal nustatomų elgesio taisyklių pobūdį atitinka norminio teisės akto požymius, šis norminis aktas nėra įstatymų nustatyta tvarka paskelbtas Teisės aktų registre. Administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 analogiškoje situacijoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendime, nustatęs, kad Lietuvos visuomenės informavimo kodeksas nėra įregistruotas ir paskelbtas Teisės aktų registre, padarė išvadą, jog šis kodeksas nėra įsigaliojęs ir negali būti taikomas. Kad įstatymas turi būti oficialiai paskelbtas, kad galiotų ir būtų taikomas, yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį. Kadangi Teisėjų etikos kodeksas nėra oficialiai paskelbtas Teisės aktų registre, todėl jis nėra įsigaliojęs ir teismas negali jo taikyti kaip drausminės atsakomybės pagrindo.

7.2. Teisėjų garbės teismas, skirdamas nuobaudą už Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalies įtvirtintos pareigos nevykdymą, šią nuostatą aiškino formaliai gramatiškai. Pareiškėja teigia sąmoningai nepranešusi teismo pirmininkui apie administraciniame teisme vykstantį procesą, nes mano, kad ši įstatymo nuostata aiškintina siaurai. Teisėjas privalo teismo pirmininkui pranešti ne apie visus jo turimus teismo procesus, o tik apie tokius, dėl kurių gali iškilti interesų konflikto grėsmė arba jie turi visuomeninę reikšmę. Reikalavimas pranešti apie bet kokius teismo procesus, susijusius su teisėju, neproporcingai pažeidžia teisėjo teisę į privatų gyvenimą. Ginčas vyko administraciniame teisme, teismų sistemos viduje, todėl jokios grėsmės negalėjo kilti ir pranešimas apie jį nebuvo tikslingas, bereikalingai pažeidžiantis pareiškėjos teisę į privatumą. Tai nepakenkė teismų autoritetui, todėl nuobaudos paskyrimas neadekvatus formaliam pažeidimo pobūdžiui. Tuo atveju, jei Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalies nuostata turi būti aiškinama gramatiškai, būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinti, ar ji neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintam žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principui.

7.3. Teisėjų garbės teismas, vertindamas komentarą socialiniame tinkle „Facebook“, paskelbtą po pasidalytu 2020 m. liepos 18 d. internetinio portalo lrytas.lt straipsniu „Išteisinta buvusi teisėja V. S. prabilo apie seklių ir prezidentės kirčius: „Buvo labai baisu“, neįsigilino į faktines aplinkybes, nevertino pasisakymo konteksto, viso pasisakymo teksto ir turinio, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėja kalba apie visą teismų bendruomenę, apie visus teisėjus. Atsakydama į po pasidalytu straipsniu paskelbtą komentarą, pareiškėja paskelbė: „Čia yra baisūs dalykai, apie ką čia jie rašo. Ir jie taip pat puikiai apibūdina mūsų bendruomenę – prasisiekėliai, savanaudžiai karjeristai, egoistai, lipantys kitiems per galvas, abejingi kitų likimui, be principų ir sąžinės. Nereikia manyti, kad mes tik tarpusavyje tokie. Bylose su žmonėmis mes lygiai tokie patys, tik veidmainystės daugiau.“ Pareiškėjos teigimu, ji turėjusi omeny straipsnyje nurodytus buvusios teisėjos V. S. išgyvenimus, nes ir pati turėjo panašių išgyvenimų, sulaukė kolegų atstūmimo. Šia lrytas.lt publikacija pareiškėja pasidalijo 2020 m. liepos 18 d., po to, kai 2020 m. liepos 17 d. Teisėjų garbės teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl pareiškėjos garbės gynimo, sprendimą paskelbdamas nuotoliniu būdu, nors tuo pačiu metu kito kolegos sprendimą paskelbė viešai. Tai pasisakymas ne apie visus teisėjus, o tik apie tuos, kurie minėtame straipsnyje pasmerkė kolegę nepagrįstam teisiniam persekiojimui ir kančioms, t. y. apie tuometinės Teisėjų tarybos narius. Komentaras buvo būtent apie straipsnyje nurodytas aplinkybes. Paskelbti teiginiai yra subjektyvi nuomonė, bet ne faktai, todėl Teisėjų garbės teismas nepagrįstai juos įvertino kaip stokojančius faktinio pagrindo. Pareiškėjos vertinimu, vieno komentaro, kuris yra šiek tiek hiperbolizuotas ir abejotinas, pripažinimas etikos pažeidimu, galinčiu būti drausminės atsakomybės pagrindu, yra neadekvatus ir kelia pavojų teisėjo nepriklausomumui. Teisėjų garbės teismas nemotyvavo, kodėl šis komentaras pareiškėjos paskyroje žemina teisėjo vardą ir kenkia teismų autoritetui.

7.4. Teisėjų garbės teismas, skirdamas pastabą už tai, kad pareiškėja pažymėjo kaip patikusius V. S. komentarus, netyrė esamos faktinės situacijos ir į ją neįsigilino. Be to, neaišku, ar visų trijų komentarų pažymėjimą emociukais Teisėjų garbės teismas įvertino kaip etikos pažeidimą, ar tik dviejų. Pirmasis komentaras buvo pažymėtas ne patiktuku, bet emociuku „cha cha“, tačiau Teisėjų garbės teismas nevertino, ar yra skirtumas, kai komentaras pažymimas patiktuku ir kai jis pažymimas kokiu nors emociuku. Teismas nevertino konteksto, komentarų turinio, todėl padarė nepagrįstas ir pernelyg apibendrinančias išvadas, jog komentaruose kalbama apie visus teisėjus.

Komentarai parašyti prie pareiškėjos teksto, kuriame pareiškėja, kaip ji pati teigia, išreiškė įspūdį dvejopų standartų taikymu teismų sistemoje skirtingiems teisėjams ir skirtingiems atvejams. Pirmajame V. S. komentare („Tai dabar jau žinomas labai geras būdas, kaip atsikratyti bylų nieko nenagrinėjant: prisigeriat ir važiuojat į darbą taip, kad jus sulaikytų policija <...>“), kurį pareiškėja pažymėjo emociuku „cha cha“, nekalbama apie visus teisėjus, jame aprašoma teisėjo M. S. situacija, jo neminint. Komentare nebuvo įžeidimų, tik ironija ir sarkazmas, todėl, jį pažymėjus emociuku, negalėjo būti pažeistos teisėjų etikos nuostatos.

Toliau susirašinėdama pareiškėja patiktuku pažymėjo šį V. S. komentarą: „Neverta, pora dienų žvakutė teismo kiemelyje padegtų, o šitie nusipelniusieji tik pasidžiaugtų (na nebent palikti raštelį, kad jie privedė iki savižudybės) Bet manau, kad gyvenimas jiems ir taip jau atkeršijo, kad gimė tokiais sielos ubagais“. Paskutinius sakiniu turimi omeny kartu su pareiškėja teisme dirbantys teisėjai, kurie neatsisako dalyvauti prieš pareiškėją vykdomame mobinge, t. y. tie, kurie 2019 m. rinko parašus, atsiribodami nuo pareiškėjos kreipimosi į Teisėjų tarybą.

Pareiškėja šiuo patiktuku išreiškė sutikimą, kad dėl kolegų mobingo neverta šokti nuo tilto. Trečiasis pareiškėjos patiktuku pažymėtas V. S. komentaras („per daug išsigimėlių priviso, veisiasi kaip triušiai“) susijęs su kito vartotojo pastaba, kad doram žmogui mūsuose nėra vietos. Šiuo atveju kalbama ne apie visus teisėjus, o tik apie dvejopus teismų sistemos savivaldos institucijų standartus. Teisėjų garbės teismas nemotyvavo, kokiu būdu sureagavimas į tokio pobūdžio komentarus pažemino teisėjo vardą, tik deklaratyviai nurodė, kad tai padarė neigiamą įtaką teismų valdžios autoritetui ir nešališkumui.

8. 2022 m. sausio 26 d. pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus su fotonuotraukomis iš savo „Facebook“ paskyros ir prašė juos pridėti prie bylos. Ji nurodė, kad nors Teisėjų garbės teismas kai kuriuos pareiškėjos pasisakymus ar pažymėjimą emociukais pripažino neetiškais, tačiau nepareikalavo ar neįpareigojo jų pašalinti. Pareiškėjos nuomone, tai rodo, jog Teisėjų garbės teismo tikslas buvo ne atkurti teismų sistemos nešališkumą, autoritetą ar gerą vardą, o tik nubausti pareiškėją. Kai kuriuos iš ginčo komentarų kaip patinkančius pažymėjo ir kiti teisėjai, bet kiti teisėjai už tą patį elgesį buvo nevertinami. Be to, pareiškėja nurodo, jog, pastaruoju metu paaiškėjus neblaivių vairuotojų faktams, viešojoje erdvėje kilo diskusijų, kodėl teisėjai geria ir neblaivūs vairuoja. Tačiau pareiškėjos atveju niekas niekada nekėlė klausimo, kodėl taip atsitiko, kad teisėja viešai pradėjo kelti tas problemas, apie jas rašyti, diskutuoti. Pareiškėjos teigimu, tai rodo teismų sistemos ir teismų savivaldos tendencingumą ir neigiamą nusistatymą jos atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Dėl papildomų paaiškinimų priėmimo

9. Teismų įstatymo 86 straipsnis reglamentuoja Teisėjų garbės teismo sprendimų rūšis ir jų apskundimo tvarką. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui. Tokius skundus Aukščiausiajame Teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Skundą turi teisę paduoti teisėjas, iškelti drausmės bylą pasiūlęs subjektas, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, vidinį teismų administravimą ir teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekantys subjektai. Nei šis, nei kiti Teismų įstatymo straipsniai nedetalizuoja, kokia tvarka – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ar kita specialia procesine tvarka turėtų būti nagrinėjami skundai dėl Teisėjų garbės teismo sprendimų. Teismų įstatymo nuostatos suponuoja, kad Teisėjų garbės teismo sprendimas yra apskundimo objektas, jo teisėtumas yra peržiūrimas apeliacine tvarka. Nors Teismų įstatymas nedetalizuoja, kokios proceso teisės normos yra taikomos nagrinėjant skundus dėl Teisėjų garbės teismo sprendimo teisėtumo, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad skundas paduodamas drausminio pažeidimo byloje, nusprendžia, jog artimesnės yra civilinio, o ne baudžiamojo proceso teisės normos. Tokio požiūrio laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. (1.4)-1T-34 patvirtintoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijų skundams dėl Teisėjų garbės teismo sprendimų ir skundams dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje į laisvas ar atsilaisvinančias teisėjų vietas dalyvavusių pretendentų įvertinimui, nagrinėti sudarymo ir skundų joms paskirstymo tvarkoje (toliau – Tvarka). Šios Tvarkos 6 punkte nurodyta, kad Teismų įstatyme nesureguliuoti šios Tvarkos 2 punkte nurodytų skundų nagrinėjimo klausimai (tarp kurių – skundai dėl Teisėjų garbės teismo sprendimų) sprendžiami mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant CPK nuostatas. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad nagrinėjant skundus dėl Teisėjų garbės teismo sprendimų mutatis mutandis taikytinos CPK normos, reglamentuojančios bylų procesą apeliacinės instancijos teisme.

10. Pagal CPK 314 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis įstatyme nustatytas draudimas įtvirtintas siekiant užtikrinti civilinio proceso koncentracijos ir operatyvumo principus (CPK 7 straipsnis).

11. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016, kt.).

12. Pareiškėja, pateikusi skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, vėliau pateikė prašymą priimti papildomus paaiškinimus ir juos pridėti prie bylos.

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad papildomais paaiškinimais nėra grindžiamos naujos aplinkybės, tik detalizuojamos ir vizualiai aiškiau pateikiamos byloje jau nurodytos ir Teisėjų garbės teismo tirtos aplinkybės, nusprendžia, kad pareiškėjos pateikti papildomi paaiškinimai bylos nagrinėjimo neužvilkins bei kitų byloje dalyvaujančių suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeis. Nurodytų motyvų pagrindu pareiškėjos pateikti papildomi paaiškinimai priimami ir vertintini, nagrinėjant jos skundą dėl Teisėjų garbės teismo sprendimo.

Dėl teisėjo pareigos laikytis teisėjų etikos reikalavimų

14. Pareiškėjos nuomone, skundžiamo Teisėjų garbės teismo sprendimo dalis dėl drausminės nuobaudos paskyrimo naikintina ir drausmės byla nutrauktina vien tuo pagrindu, kad drausminiai pažeidimai konstatuoti ir drausminė nuobauda paskirta negaliojančio Teisėjų etikos kodekso pagrindu, nes šis kodeksas nėra paskelbtas, kaip to reikalauja įstatymai.

15. Pasisakydama dėl šio pareiškėjos argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad esminę reikšmę vertinant pareiškėjos argumentus dėl drausminės nuobaudos teisėtumo turi pati teisėjo pareigos laikytis teisėjų etikos reikalavimų prigimtis ir jos teisinė reikšmė, nulemta teisėjo statuso ypatumų.

16. Teismai, būdami viena iš valstybės valdžią – teisminę valdžią – įgyvendinančių, teisingumą vykdančių institucijų, turi veikti taip, kad visuomenė jais pasitikėtų. Visuomenės pasitikėjimas teismais yra svarbus demokratinės teisinės valstybės, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės elementas, reikšminga teisminės valdžios veiksmingos veiklos sąlyga. Visuomenės pasitikėjimą teismais lemia įvairūs veiksniai, inter alia (be kita ko), teisėjų kvalifikacija, jų profesionalumas, sugebėjimas spręsti bylas vadovaujantis ne tik įstatymu, bet ir teise, tinkamo teisinio proceso užtikrinimas, pagarba procese dalyvaujantiems asmenims, racionalus teisinis baigiamųjų teismo aktų argumentavimas (motyvavimas), baigiamųjų teismo aktų aiškumas byloje dalyvaujantiems asmenims ir kt. Teisėjams keliami ir itin dideli etinio bei moralinio pobūdžio reikalavimai: jų reputacija turi būti nepriekaištinga; teisėjo elgesys – tiek susijęs su tiesioginiu pareigų atlikimu, tiek su jo veikla, kuri nėra susijusi su jo pareigomis, – neturi kelti abejonių dėl jo nešališkumo ir nepriklausomumo; teisėjas savo pareigas atlikti, taip pat elgtis turi taip, kad savo poelgiu nepažemintų teisėjo vardo (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas).

17. Atsižvelgiant į išskirtinę teismo vaidmens svarbą užtikrinant žmogaus teises bei teisės viršenybę vykdant teisingumą, yra svarbus visuomenės pasitikėjimas teismų sistema, teisėjų etika ir jų sąžiningumu. Etiškas teisėjų elgesys, teisėjų etikos reikalavimų laikymasis yra vienas esminių teisėjų veiklos elementų. Išskirtinis teisėjo profesijos vaidmuo valstybės ir visuomenės gyvenime lemia, kad teisėjams taikomi ne bet kokie, o aukšti teisėjo elgesio standartai. Asmuo, tapdamas teisėju, savanoriškai prisiima jam šiuo statusu nulemtus reikalavimus, taigi ir etikos reikalavimus, kurių jis privalo laikytis tiek vykdydamas tiesiogines su teisingumu susijusias funkcijas, tiek ir visose kitose srityse.

18. Teisėjo pareiga laikytis Konstitucijos ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos taisyklių reikalavimus yra įtvirtinta įstatyme (Teismų įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Už teisėjo pareigų nevykdymą teisėjas atsako Teismų įstatyme nustatyta tvarka (Teismų įstatymo 43 straipsnio 6 dalis). Taigi teisėjo statuso ypatumai lemia, kad teisėjas privalo laikytis etikos reikalavimų nepriklausomai nuo to, ar jie yra atitinkamu lygmeniu detalizuoti. Būtent pareigos laikytis etikos reikalavimų pažeidimas sudaro teisėjų drausminės atsakomybės pagrindą.

19. Teisėjų etikos reikalavimai, detalizuoti Teisėjų etikos kodeksu, yra patvirtinti Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimu. Šis kodeksas yra savireguliacinis instrumentas, priimtas remiantis principu „teisėjai – teisėjams“. Teisėjų etikos vertybės ir principai yra suformuluoti ir priimti savarankiškai pačios teisėjų bendruomenės, suprantant savo vaidmenį ir atsakomybę visuomenei. Šios teisėjų etikos vertybės ir principai yra ir turi būti žinomi visiems teisėjams. Šias nuostatas atspindi ir paties Teisėjų etikos kodekso turinys. Šio kodekso III skyriuje, be kita ko, nustatyta, kad teisėjai įsipareigoja laikytis šio kodekso reikalavimų; teisėjai savo noru priima reikalavimų jų socialiniam statusui ypatumus; teismų savivaldos institucijos bei teismų administracijos pareigūnai imasi priemonių užtikrinti, kad šiame kodekse, Teismų įstatyme, tarptautiniuose teisės aktuose nustatytos moralės ir etikos normos būtų žinomos kiekvienam teisėjui ir pretendentui į teisėjus.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjų etikos reikalavimai yra priimti remiantis ir tarptautiniais teisės aktais, todėl jie yra aiškinami ir taikomi atsižvelgiant ir į tarptautiniu mastu priimtinus reikalavimus teisėjų elgsenai, be to, aiškinami ir taikomi atsižvelgiant ir į besikeičiančias visuomenės gyvenimo realijas, t. y. dinamiškai. Tai, kad teisėjų etikos reikalavimai aiškinami remiantis tarptautiniu mastu priimtinais teisėjų etikos principais, patvirtina ir pareiškėjos ginčijamas Teisėjų garbės teismo sprendimas, iš kurio turinio matyti, kad vertindamas pareiškėjos elgesį teismas atsižvelgė ir į Bangaloro teisėjų elgesio principus, kurie buvo priimti teismų pirmininkų posėdyje 2002 metais ir išreiškia daugumos teisėjų bendruomenių sampratą apie teisėjų elgsenos principus, taip pat į Neprivalomas gaires dėl teisėjų bendravimo socialiniuose tinkluose, parengtas antrajame Pasaulinio teismų sąžiningumo tinklo forume, vykusiame 2020 m. vasario 24–27 dienomis Dohoje.

21. Pareiškėja neteikia argumentų ir neįrodinėja, jog savo noru nėra prisiėmusi jos kaip teisėjos socialiniam statusui taikytinų ypatumų ir tokio statuso sąlygojamų pareigų, kad pareiga laikytis etikos reikalavimų ir šią pareigą detalizuojantis Teisėjų etikos kodekso turinys jai yra nežinomi, ji neturėjo galimybių susipažinti su šio kodekso turiniu.

22. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad, vertinant skundžiamos Teisėjų garbės teismo sprendimo dalies teisėtumą pagal pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus, nėra poreikio spręsti dėl paties Teisėjų etikos kodekso galiojimo ir abejoti jo teisine galia tuo pagrindu, kad šis kodeksas nėra paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka, ir dėl to kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Dėl pareigos informuoti apie teismuose nagrinėjamas bylas pažeidimo

23. Teisėjų garbės teismas, nustatęs, kad pareiškėja neįvykdė pareigos raštu informuoti teismo pirmininką apie su ja susijusius teismo procesus, padarė išvadą, kad pareiškėja pažeidė Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalį, tokiu būdu aplaidžiai atlikdama savo kaip teisėjos pareigas. Pareiškėja su tokiu Teisėjų garbės teismo vertinimu ir padaryta išvada nesutinka, nurodydama, kad Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalies norma turi būti aiškinama siaurai kaip nelemianti teisėjo pareigos pranešti apie visus teismo procesus, kuriuose teisėjas yra proceso šalis, todėl, pareiškėjos vertinimu, taip aiškinant šią normą nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja neįvykdė įstatyme nustatytos informavimo pareigos.

24. Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisėjo pareiga raštu pranešti teismo pirmininkui apie teismo procesą, kuriame tas teisėjas yra proceso šalis. Teisėjas taip pat privalo raštu pranešti teismo pirmininkui apie teismo procesą, kuriame to teisėjo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) yra proceso šalis, jei byla teisminga teismui, kuriame jis dirba teisėju. Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnyje, reglamentuojančiame teisingumo ir nešališkumo principus, be kita ko, nurodyta, kad vadovaudamasis teisingumo ir nešališkumo principais teisėjas privalo neatstovauti teisme, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus, pranešti teismo pirmininkui, jei teisėjo ar jo šeimos narių, giminaičių byla teisminga tam teismui, kuriame teisėjas dirba, kad pastarasis spręstų klausimą dėl bylos perdavimo kitam teismui, o jei byla nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ar Lietuvos apeliaciniame teisme, kad būtų užtikrintas nešališkumas (Teisėjų garbės kodekso 8 straipsnio 9 punktas). Siekiant užtikrinti teisingumo ir nešališkumo principą, Teismų įstatymo 34 straipsnio 2–5 dalys nustato bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui ar teisėjui taisykles, jei teisėjas ar įstatyme nustatyti asmenys byloje yra proceso šalis ir ta byla teisminga teismui, kuriame jis dirba ar jame dirba įstatyme nustatyti asmenys.

25. Nurodytų taisyklių turinys suponuoja, kad šios taisyklės, sudarančios bendrą visumą, yra skirtos užtikrinti teisingumo ir nešališkumo principų teismo proceso metu įgyvendinimui, taigi ir efektyviam teisingumo administravimui. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šių nuostatų paskirtis – sudaryti tinkamas prielaidas teismo pirmininkui, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, nedelsiant spręsti dėl bylų perdavimo spręsti kitam teisėjui arba kitam tos pačios pakopos teismui, tokiu būdu užtikrinant teismo nepriklausomumą ir nešališkumą bei teismo proceso operatyvumą, išvengiant situacijų, kai nušalinimas teisėjui pareiškiamas teisėjo jau pradėtoje nagrinėti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis byloje Nr. GT1-1/2020, 36 punktas). Teismų įstatymas nenustato jokių kitų, nei nustatyti Teismų įstatymo 34 straipsnyje, specifinių teismo pirmininko įgalinimų teismo veiklos administravimo procese, kurių jis turėtų imtis, gavęs teisėjo pateiktą informaciją apie teisėjo dalyvavimą teismo procese, ir kurie leistų spręsti ir pagrįstų Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatytos teisėjo pareigos, kaip apimančios teisėjo pareigą informuoti apie visus ir bet kokius teismo procesus, aiškinimą. Akivaizdu, kad informacijos rinkimas, neturint aiškios jos panaudojimo paskirties, laikytinas pertekliniu. Tokio perteklinės informacijos rinkimo nepateisina net ir su teisėjo statusu siejami ypatumai.

26. Šių taisyklių tikslas lemia ir teisėjo pareigos raštu pranešti teismo pirmininkui apie teismo procesą, kuriame tas teisėjas yra proceso šalis, turinį. Tai reiškia, kad teisėjo pareiga pranešti teismo pirmininkui apie teismo procesą nėra savitikslė, lemianti informacijos apie visus teismo procesus, kuriuose teisėjas yra proceso šalis, surinkimą. Kaip minėta, ja siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo administravimą. Todėl tokie teismo procesai, kuriuose teisėjas yra proceso šalis, tačiau nėra susiję su efektyviu teisingumo administravimu, neturėtų patekti į šios pareigos turinį.

27. Teisėjų garbės teismas nustatė, kad pareiškėja neinformavo teismo pirmininko apie teismo procesą, vykusį Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir vėliau Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kuriame buvo nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovėms Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai ir Nacionalinei teismų administracijai. Taigi, akivaizdu, kad minėtas teismo procesas, visų pirma, vyko ne tame teisme, kuriame dirba pareiškėja, o antra, jis buvo susijęs su pareiškėjos kaip teisėjos teisės į karjerą įgyvendinimu, šiame procese dalyvavo tik su teismų sistemos administravimu susiję asmenys, o ne kiti asmenys, kurie galėtų būti bylos šalimi bendrosios kompetencijos teisme, kuriame dirba pareiškėja. Teisėjų garbės teismas nenustatė, kad minėtas teismo procesas būtų galėjęs turėti įtakos teismo procesų, vykstančių tame teisme, kuriame teisėja dirba, ar ir kitame teisme vykstančių procesų administravimui ir pakenkti teisingumo ir nešališkumo principų įgyvendinimui.

28. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad Teisėjų garbės teismas nepagrįstai Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisėjo pareigą raštu pranešti teismo pirmininkui apie teismo procesą, kuriame tas teisėjas yra proceso šalis, aiškino ir kaip apimančią teisėjo pareigą pranešti apie tokį teismo procesą kaip nurodytas nagrinėjamoje byloje ir konstatavo pareiškėją pažeidus teisėjo pareigą pranešti apie teismo procesus, kuriuose tas teisėjas yra bylos šalis, todėl yra pagrindas šią Teisėjų garbės teismo sprendimo dalį panaikinti ir drausmės bylą dėl šios dalies nutraukti.

29. Atsižvelgdama į padarytas išvadas, teisėjų kolegija klausimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Teismų įstatymo 43 straipsnio 3 dalies nuostata, įpareigojanti teisėją pateikti teismo pirmininkui informaciją apie visus ir bet kokius teismo procesus, kuriuose teisėjas yra šalis, neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinam žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principui, nesprendžia.

Dėl įrašų ir komentarų socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje

30. Teisėjų garbės teismas vertino, kad drausminio poveikio priemonę – pastabą yra pagrindas skirti už šiuos pareiškėjos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtus įrašus ir komentarus: 1) po savo paskyroje pasidalytu 2020 m. liepos 18 d. internetinio portalo lrytas.lt straipsniu „Išteisinta buvusi teisėja V. S. prabilo apie seklių ir prezidentės kirčius: „Buvo labai baisu“: „Čia yra baisūs dalykai, apie ką čia jie rašo. Ir jie taip pat puikiai apibūdina mūsų bendruomenę – prasisiekėliai, savanaudžiai karjeristai, egoistai, lipantys kitiems per galvas, abejingi kitų likimui, be principų ir sąžinės. Nereikia manyti, kad mes tik tarpusavyje tokie. Bylose su žmonėmis mes lygiai tokie patys, tik veidmainystės daugiau“; 2) pareiškėja, savo „Facebook“ paskyroje 2020 m. liepos 17 d. įdėjusi pirmiau minėtą tekstą, toleravo po šiuo tekstu kitų „Facebook“ vartotojų įžeidaus turinio komentarus, kurie adresuoti tiek konkretiems teisėjams, tiek visai teismų bendruomenei. „Facebook“ vartotojos V. S. (buvusios Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorės) komentarus, kuriuose teisėjas vadintas „apsisnarglėjusiu“, kiti teisėjai vadinti „sielos ubagais“, „išsigimėliais“, teisėja I. Š. toleravo ir pažymėjo kaip patikusius.

31. Pareiškėja, nesutikdama su Teisėjų garbės teismo vertinimu ir išvadomis dėl pirmojo įrašo, teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, nes neįsigilino į faktines aplinkybes, nevertino pasisakymo konteksto, viso pasisakymo teksto ir turinio ir netinkamai vertino, jog komentare kalbama apie visą teisėjų bendruomenę. Pareiškėja nurodo, jog savo komentaru turėjo omenyje tai, kas buvo rašoma lrytas.lt portalo publikacijoje, t. y. turėjo omenyje buvusios teisėjos teiginius, todėl, komentarą vertinant šiame kontekste, akivaizdu, kad jis susijęs su konkrečia situacija, konkrečia byla, o ne visa teisėjų bendruomene apskritai, be to, šis pasisakymas vertintinas pareiškėjos patirties, kai ji pati patyrė teisėjų bendruomenės atstūmimą, kontekste.

32. Teisėjų kolegija su nurodytais pareiškėjos argumentais nesutinka. Kaip matyti iš Teisėjų garbės teismo sprendimo, teismas vertino visą pasisakymo turinį ir kontekstą bei pareiškėjos patirtį; būtent šias aplinkybes teismas laikė svarbiomis, sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos drausminės nuobaudos rūšies.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu aspektu svarbu atsižvelgti ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl teisėjo teisės į saviraiškos laisvę ir ribojimų, nulemtų teisėjo statuso, santykio. Teisėjų garbės teismas ginčijamame sprendime, vertindamas pareiškėjos pasisakymų turinį ir jos, kaip teisėjos, statusą, taip pat rėmėsi EŽTT sprendimais (1997 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu byloje Worm prieš Austriją, peticijos Nr. 22714/93, 2009 m. vasario 26 d. sprendimu byloje Kudeshkina prieš Rusiją, peticijos Nr. 29492/05, 1999 m. rugsėjo 28 d. sprendimu byloje Öztürk prieš Turkiją, peticijos Nr. 22479/93, 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimu byloje Handyside prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 5493/72, 2019 m. spalio 9 d. sprendimu byloje Szima prieš Vengriją, peticijos Nr. 29723/11, 2013 m. liepos 9 d. sprendimu byloje Di Giovanni prieš Italiją, peticijos Nr. 51160/06, 2016 m. birželio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimu byloje Baka prieš Vengriją, peticijos Nr. 20261/12, 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu byloje Panioglu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 33794/14).

34. EŽTT ne kartą yra nurodęs, kad valstybės pareigūnai, einantys pareigas teismuose, turėtų elgtis santūriai, naudodamiesi savo saviraiškos laisve visais atvejais, kai gali būti suabejota teisminės valdžios autoritetu ir nešališkumu (pvz., jau minėti Baka, par. 164, Kudeshkina, par. 86 ir kiti), taip pat kai kritikuojami kolegos (valstybės tarnautojai), ypač kiti teisėjai (žr. 2021 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Eminağaoğlu prieš Turkiją, peticijos Nr. 76521/12, par. 136). Net tikslios informacijos sklaida turi būti vykdoma nuosaikiai ir tinkamai (žr. cituoto Kudeshkina par. 93). EŽTT dažnai pabrėžia ypatingą teisminės valdžios vaidmenį visuomenėje; kad teisminė valdžia galėtų tinkamai funkcionuoti, ja, kaip teisingumo garantu, pagrindine vertybe teisinėje valstybėje, visuomenė turi pasitikėti (žr. ten pat, par. 86). Būtent dėl šios priežasties teisėjai tiek, kiek tai susiję su jų vykdoma teismine funkcija, turi laikytis maksimalios diskrecijos dėl nagrinėjamų bylų, kad būtų apsaugotas jų, kaip nešališkų teisėjų, įvaizdis (žr. cituoto Baka par. 164, 2009 m. vasario 5 d. sprendimo byloje Olujić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 22330/05, par. 59).

35. EŽTT praktikoje taip pat nurodyta, kad teisėjų diskretiškumo pareiga susijusi su ypatingu tikslu: teisėjo, skirtingai nei advokato, žodis yra priimamas kaip objektyvaus vertinimo išraiška, įpareigojanti ne tik pasisakantįjį, bet per jį – ir visą teisingumo instituciją (žr. 2022 m. kovo 1 d. sprendimo Kozan prieš Turkiją, peticijos Nr. 16695/19, par. 45).

36. EŽTT praktikoje taip pat pažymėta, kad demokratinėje visuomenėje su valdžių padalijimu ir būtinybe apsaugoti teismų nepriklausomumą susiję klausimai gali būti priskirti prie bendrojo intereso klausimų; vykstant diskusijoms bendrojo intereso klausimais pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnį paprastai užtikrinama aukšto lygio apsauga (žr. Kozan, par. 44). Vertindamas susidūrusius interesus, Konvencijos 10 straipsnio kontekste, be iškeltos diskusijos pobūdžio, EŽTT analizuoja teiginių paskleidimo aplinkybes ir bendrą jų paskleidimo foną; skundžiamas apribojimas vertinamas bylos, kaip visumos, kontekste, ypatingą reikšmę skiriant pareiškėjo einamoms pareigoms, teiginiams ir jų kontekstui; galiausiai atsižvelgiama į galimų sankcijų atgrasomąjį poveikį kitiems teisėjams, norintiems dalyvauti viešoje diskusijoje su teisingumo vykdymu ir teismų sistema susijusiais klausimais (sankcijų pobūdis susijęs su ribojimo proporcingumo klausimu) (žr. Baka, par. 167).

37. Vertindamas teisininkų (konkrečiai – advokatų) paskleistus teiginius, EŽTT yra nurodęs, kad jiems nėra leidžiama daryti absoliučiai jokio faktinio pagrindo neturinčių pareiškimų (žr., pvz., mutatis mutandis 2012 spalio 30 d. sprendimo byloje Karpetas prieš Graikiją, peticijos Nr. 6086/10, par. 78; 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 139) ar įžeidinėti kitų teisingumo vykdymo dalyvių (žr. mutatis mutandis 2008 m. sausio 24 d. sprendimą byloje Coutant prieš Prancūziją, peticijos Nr. 17155/03). Panašių išvadų EŽTT yra padaręs ir bylose dėl teisėjų, pvz., kai rimti su kitų kolegų reputacija susiję pareiškimai buvo visiškai nepagrįsti (žr., pvz., cituotą Di Giovanni prieš Italiją). Savo ruožtu cituotoje Kozan byloje EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjo (teisėjo) pasidalyto straipsnio vertinamojo pobūdžio teiginių faktinis pagrindimas buvo pakankamas. Be to, kiekvienu atveju vertinamas pareiškimų tonas (jis įžeidžiantis ar tik kandus ar sarkastiškas) (žr., pvz., 2011 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Gouveia Gomes Fernandes ir Freitas e. Costa prieš Portugaliją, peticijos Nr. 1529/08, par. 48). EŽTT pareiškimus analizuoja bendrame kontekste, visų pirma, siekdamas išsiaiškinti, ar šie pareiškimai gali būti laikomi klaidinančiais ar prilygstančiais nepagrįstam asmeniniam puolimui (žr. cituotą Gouveia Gomes Fernandes ir Freitas e. Costa).

38. Dėl teiginių paskleidimo internete specifikos EŽTT jurisprudencijoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į interneto prieinamumą ir gebėjimą saugoti ir perduoti didžiulį informacijos kiekį, jis atlieka svarbų vaidmenį gerinant visuomenės prieigą prie naujienų ir supaprastinant informacijos sklaidą; internetas sukūrė beprecedentę platformą naudotis saviraiškos laisve (žr. cituoto Kozan par. 48). Vis dėlto, be interneto saviraiškos laisvei suteikiamų pranašumų, esama ir tam tikrų su tuo susijusių pavojų: šmeižikiški ir kiti aiškiai neteisėti teiginiai, įskaitant kurstančius neapykantą ar skatinančius smurtą, gali būti paskleidžiami sekundės greičiu pasauliniu mastu kaip niekada anksčiau ir kartais išlikti nuolat prieinami (žr. cituoto Kozan par. 50; 2015 m. birželio 16 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Delfi AS prieš Estiją, peticijos Nr. 64569/09, par. 110). Konvencijos 10 straipsnis taip pat taikomas bendravimui internetu. EŽTT atsižvelgia į įvairius veiksnius: ar pranešimas buvo siunčiamas aplinkoje, skirtoje vienos ar kitos srities specialistams; ar pranešimo išplatinimas buvo pernelyg ribotas, kad padarytų žymią žalą, ar, priešingai – prieinamas visiems interneto vartotojams (žr. cituotą Kozan).

39. Taigi EŽTT jurisprudencijoje pasisakant vykdomų „teisminių funkcijų“ kontekste reikalaujama maksimalaus diskretiškumo, o diskutuojant kitais, bendrojo intereso klausimais (pvz., apie teismų sistemos problemas), saviraiškai suteikiama plati apsauga. Tačiau bet kuriuo atveju būtina pasirinkti tinkamą saviraiškos formą: vengtini savitiksliai įžeidimai, nepagrįsti puolimai, jokio faktinio pagrindo neturintys pareiškimai ir pan.

40. Teisėjų kolegija sutinka su Teisėjų garbės teismo išvadomis, kad nurodytu komentaru pareiškėja išreiškė plataus masto apibendrinimą apie visą teisėjų bendruomenę, teigdama, kad visi bendruomenės nariai teisėjai turi jos nurodomas savybes („savanaudžiai, lipantys kitiems per galvas, abejingi kitų likimui, be principų ir sąžinės, tokie ir bylose su žmonėmis, veidmainiai“). Nors, kaip matyti iš komentaro, pareiškėja atsiliepia apie konkrečią situaciją, vis dėlto, pasisakydama dėl konkrečios situacijos, kartu vartoja apibendrinančius teiginius, nurodančius į visą teisėjų bendruomenę, ir šie teiginiai vidutiniam skaitytojui leidžia suprasti, kad visa teisėjų bendruomenė pasižymi tokiomis savybėmis, kaip nurodo pareiškėja savo komentare. Teisėjų kolegija pritaria Teisėjų garbės teismo vertinimui, kad šioje situacijoje reikšminga yra tai, jog apibendrinantys vertinimai yra išsakyti pačios teisėjos, kuriai taikytini papildomi saviraiškos laisvės apribojimai kaip valstybės valdžios pareigūnei, kuri yra saistoma lojalumo valstybei pareigos ir kuri turi įvertinti, kokį poveikį jos pasisakymai gali daryti bendram visuomenės įspūdžiui apie teisminės valdžios autoritetą ir nešališkumą; teisėjos išsakyti apibendrinti vertinimai apie jos korpuso kolegų asmenines savybes daro visuomenei stipresnį įspūdį kaip „balsas iš vidaus“, verčia manyti, kad visi ar bent jau dauguma teisėjų yra tokie, kaip juos apibūdino pareiškėja.

41. Pareiškėja nurodo, kad jos teiginiai nėra faktai, o tai yra jos subjektyvi nuomonė, susiformavusi pareiškėjai bandant save apginti Teisėjų taryboje, Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje, Teisėjų garbės teisme, taip pat perskaičius publikaciją. Todėl, jos nuomone, Teisėjų garbės teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos teiginiai stokoja faktinio pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pareiškėjos argumentas iš esmės neturi teisinės reikšmės, nes akivaizdu, kad, pirma, pati pareiškėja tiesiogiai neįrodinėja, jog jos teiginiai yra faktiškai pagrįsti, antra, Teisėjų garbės teismas, konstatavęs, kad tokie teiginiai stokoja faktinio pagrįstumo, juos vertino kaip pareiškėjos nuomonę ir ją vertino teisės į saviraiškos laisvę ir pareiškėjos kaip teisėjos statuso nulemtų ribojimų santykio kontekste.

42. Pareiškėja nurodo, kad net jei ir būtų vertinama tai, jog jos pasisakyme galima įžvelgti požymių, kad galimai buvo pažeisti teisėjo etikos principai, tai, atsižvelgiant į kontekstą, paties pasisakymo turinį, į tai, kad jis paskelbtas asmeninėje paskyroje apsikeičiant nuomonėmis, pareiškėjos asmeninę situaciją, turi būti vertinama, kad pažeidimas nėra tokio pobūdžio ir tokio masto, jog būtų vertinamas kaip drausminis nusižengimas, užtraukiantis drausminę atsakomybę, todėl, pareiškėjos nuomone, drausminės nuobaudos taikymas yra per griežtas ir yra pagrindas drausminę bylą nutraukti arba apsiriboti svarstymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Teisėjų garbės teismas, įvertinęs pareiškėjos elgesį, konstatavo, jog toks elgesys neatitiko pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo principų reikalavimų, o tai nesuderinama su geru teisėjo vardu ir kenkia teismo autoritetui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių pareigų pažeidimo pakanka, kad būtų galima konstatuoti esant drausminės atsakomybės pagrindą. Teismų įstatymas, reglamentuodamas teisėjo drausminę atsakomybę, nenustato papildomos drausminės atsakomybės taikymo sąlygos – pažeidimo masto ar sistemiškumo. Tokios aplinkybės gali būti reikšmingos konkrečios drausminės nuobaudos rūšies taikymui. Kaip matyti, Teisėjų garbės teismas vertino visas pareiškėjos nurodomas aplinkybes ir būtent į jas atsižvelgdamas pritaikė švelniausią nuobaudą – pastabą. Teisėjų kolegija pritaria Teisėjų garbės teismo išvadai, kad šiuo atveju tokia nuobauda yra tinkama ir pakankama drausminio poveikio priemonė.

43. Pareiškėja, nesutikdama su Teisėjų garbės teismo vertinimu ir išvadomis dėl antrojo įrašo, nurodo, kad Teisėjų garbės teismas išvadą, jog, pažymėdama kaip patikusius V. S. įrašytus bendro pobūdžio atsiliepimus apie teisėjus („sielos ubagai“, „išsigimėliai“), pareiškėja padarė neigiamą įtaką teismų valdžios autoritetui ir nešališkumui, padarė neįsigilinęs į faktinę situaciją, t. y. pažymėtų kaip patikusių pasisakymų turinį, pasisakymo kontekstą, formaliai įvertinęs situaciją ir šios išvados nemotyvuodamas.

44. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Kaip matyti iš Teisėjų garbės teismo sprendimo turinio, teismas vertino visas aplinkybes, taip pat pagrindė, kodėl tai, kad pareiškėja pažymėjo patiktuku bendro pobūdžio komentarus, daro neigiamą įtaką teismų valdžios autoritetui ir nešališkumui.

45. Teisėjų garbės teismas vertino teisėjų elgesio socialiniuose tinkluose ypatumus. Pažymėdamas, kad Lietuvoje nėra detalizuotos teisėjų elgesio taisyklės bendravimo socialiniuose tinkluose klausimu, teismas rėmėsi rekomendaciniu dokumentu – Neprivalomomis gairėmis dėl teisėjų bendravimo socialiniuose tinkluose. Šios gairės nurodo, jog teisėjai turėtų žinoti praktinius išraiškos internete aspektus ir atsižvelgti į šia išraiška sukeliamas asociacijas. Šiems aspektams priskiriamas potencialiai didesnis viešumas ar stiprinimas didesniuose tinkluose ir ilgiau išliekantys pasisakymai (tai iš esmės atitinka EŽTT poziciją, žr., pvz., Kozan), taip pat potencialiai reikšmingas santykinai mažų ir atsitiktinių veiksmų (pvz., „mėgti“) arba kitaip perduodamos informacijos poveikis. Teisėjų garbės teismas vertino, kad aplinkybė, jog tam tikri pasisakymai pažymimi ženkliuku „patinka“, gairėse yra pripažįstama kaip santykinai mažas ir atsitiktinis veiksmas, kurio reikšmingumas tik potencialus. Tačiau taip pat teismas, vertindamas pareiškėjos elgesį, nurodė, kad vadinamieji patiktukai atlieka tam tikrą skatinamąjį vaidmenį, parodo pritarimą teiginiams, kurie pažymimi kaip patikę, todėl kiti skaitytojai gali matyti, koks konkretus asmuo pažymėjo vieną ar kitą pasisakymą kaip patikusį, vadinasi, pasisakymas apie teisėjus, kuriam pritarė pareiškėja, suprantamas kaip patikimesnis, labiau atitinkantis tikrovę, kaip jau minėtas „balsas iš vidaus“. Teisėjų garbės teismas nurodė, kad pareiškėja, pažymėdama kaip patikusius V. S. įrašytus apibendrinančio pobūdžio atsiliepimus apie teisėjus („sielos ubagai“, „išsigimėliai“), neįvertino savo pačios teisinio statuso, einamų pareigų, pritarė neigiamiems kolegų teisėjų įvertinimams, tokiu būdu pastiprindama pateiktus apibūdinimus.

46. Teisėjų kolegija sutinka, kad nors žymėjimas vadinamaisiais patiktukais bendrai pripažįstamas kaip santykinai mažas ir atsitiktinis veiksmas, vis dėlto jo reikšmė ir poveikis turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju. Toks teisėjos elgesys, kai teisėja pažymi kaip patinkančius teiginius, apibūdinančius teisėjus kaip dvasios ubagus ir išsigimėlius, reiškia pritarimą neigiamiems kolegų įvertinimams ir jų pastiprinimą. Pareiškėja nurodo, kad patiktuku pažymėjo V. S. teiginį: „Neverta, porą dienų žvakutė teismo kiemelyje padegtų, o šitie nusipelniusieji tik pasidžiaugtų (na nebent palikti raštelį, kad jie privedė prie savižudybės😊) Bet manau, kad gyvenimas jiems ir taip jau atkeršijo, kad gimė tokiais sielos ubagais“, sutikdama su tuo, kad vis dėlto neverta šokti nuo tilto, nes V. S. šį teiginį parašė atsakydama į prieš tai buvusį pareiškėjos teiginį. Vis dėlto yra aišku, kad patiktuku pažymėtas visas teiginys, kurio dalyje, be kita ko, yra išreikšta atitinkama nuomonė. Turint omenyje, kad pareiškėja, kaip pati nurodo, patiktuką pažymėjo, nes V. S. šį teiginį parašė atsakydama į prieš tai buvusį pareiškėjos 2020 m. liepos 17 d. įrašą, kuriame buvo aptariama situacija teisėjų bendruomenėje, vidutinis skaitytojas vienprasmiškai tokį apibendrintą teiginį suprastų kaip apibūdinantį dalį teisėjų bendruomenės ar ją visą. Be to, teiginys apie išsigimėlius taip pat buvo susijęs, kaip nurodo ir pati pareiškėja, su pareiškėjos 2020 m. liepos 17 d. įrašu. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad Teisėjų garbės teismas padarė nepagrįstas ir pernelyg apibendrinančias išvadas, jog komentaruose kalbama apie visus teisėjus, visą korpusą. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad susirašinėjimas vyko ne uždaroje, ribotesniam žmonių skaičiui prieinamoje „Facebook“ grupėje (žr., a contrario (priešingai), Kozan).

47. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, padaro išvadą, kad Teisėjų garbės teismas pagrįstai pareiškėjai taikė poveikio priemonę – pastabą už pareiškėjos elgesį pareiškėjos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbus nurodytus įrašus ir komentarus, todėl pareiškėjos skundas dėl šios teismo sprendimo dalies netenkintinas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nėra pagrindo Teisėjų garbės teismo sprendimą vertinti kaip tendencingą ar rodantį neigiamą nusistatymą pareiškėjos atžvilgiu. Tai, kad Teisėjų garbės teismas tam tikrą pareiškėjos elgesį vertino kaip pažeidžiantį teisėjų etikos reikalavimus, savaime nereiškia, jog teismas yra tendencingai ir neigiamai nusistatęs pareiškėjos atžvilgiu. Be to, vien ta aplinkybė, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija iškėlė drausmės bylą daugeliu aspektų, o Teisėjų garbės teismas, juos ištyręs ir įvertinęs, tik kai kuriuos jų pripažino pagrįstais, rodo, kad teismas kiekvieną atvejį tyrė ir vertino, dėl jo pasisakė, o ne buvo tendencingai ir neigiamai nusistatęs pareiškėjos atžvilgiu.

48. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog sutinka su pareiškėja, kad apie problemas ir spręstinus klausimus teismų sistemoje ne tik galima, bet ir būtina diskutuoti, jie neabejotinai patenka į bendrojo intereso klausimų sritį pagal EŽTT praktiką. Konstruktyvumas, pagrįsti ir konkretūs argumentai, pagarba bendruomenei, jos nariui bei visai visuomenei turi būti tokios diskusijos pagrindas. Kaip minėta, teisėjas taip pat turi teisę į saviraiškos laisvę, tačiau, kitaip nei kitą žmogų, jį varžo teisėjo statuso nulemti ypatumai. Todėl teisėjas, reikšdamas savo nuomonę, privalo vengti tokių teiginių, tokios teisės į saviraiškos laisvę įgyvendinimo būdo, kaip kad šiuo atveju yra pateikiami apibendrinantys visą teismų bendruomenę žeminantys teiginiai, neturintys iš esmės faktinio pagrindo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kaip nurodo jau minėtos Neprivalomos gairės dėl teisėjų bendravimo socialiniuose tinkluose, šiais elektroninės komunikacijos laikais teisėjams neturėtų būti uždrausta dalyvauti socialinėse medijose, tačiau turi būti užtikrinama pusiausvyra tarp tokio teisėjų dalyvavimo (įsitraukimo) ir poreikio išlaikyti visuomenės pasitikėjimą teismine valdžia, teisės į teisingą teismą ir nešališkumą, teisminės valdžios integralumo ir nepriklausomumo kaip visumos (Gairių 1 punktas); individualus teisėjų naudojimasis socialine žiniasklaida turėtų išlaikyti jų kaip teisėjų pareigų moralinį autoritetą, vientisumą, padorumą ir orumą (Gairių 5 punktas). Toks požiūris atitinka ir šioje nutartyje minėtą EŽTT praktiką teisėjų saviraiškos laisvės ir teisėjo statuso nulemtų ribojimų santykio srityje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 86 straipsnio 4 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos I. Š. skundą dėl Teisėjų garbės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 21P-1 tenkinti iš dalies.

Teisėjų garbės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 21P-1 dalį dėl teisėjos pareigos informuoti teismo pirmininką apie teismo procesą pažeidimo panaikinti ir dėl šios dalies Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai I. Š. iškeltą drausmės bylą nutraukti.

Kitą Teisėjų garbės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 21P-1 dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Danguolė Bublienė

Alė Bukavinienė

Audronė Kartanienė