21a73ca3-5ce2-407c-a129-2aac04bc4196 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Irma Čuchraj                      Civilinė byla Nr. 2A-778-513/2014Teisėja Elena Pauliukienė                     Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14240-2010-5                          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              45.5; 121.14; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. rugsėjo 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės AB „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės AB „Klaipėdos energija“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui T.

J., tretieji asmenys UAB „Sobo sistemos“, UAB „Danės bÅ«stas“, UAB „Adrastėja“, dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 6 253,77 Lt skolÄ , 186,57 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog atsakovas yra negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkas.

IeÅ¡kovė tiekė atsakovui Å¡ilumos energijÄ , tačiau atsakovas už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. neatsiskaito už jam patiektÄ Å¡ilumos energijÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė privalo tiekti Å¡ilumos energijÄ iki objekto įvadinio mazgo, jeigu dėl tam tikrų priežasčių patalpose nėra Å¡ilta ar nėra Å¡ildymo įrenginių patalpų viduje, tai nėra ieÅ¡kovės kompetencija, Å¡iuo atveju Å¡ilumos tiekimÄ pastate prižiÅ«ri UAB „Sobo sistemos“.

Namo administratorius yra UAB „Danės bÅ«stas“. IeÅ¡kovė tiekia Å¡ilumos energijÄ visam namui (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra atsijungęs nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos neteisėtai, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, todėl jis vis dar yra laikomas Å¡ilumos vartotoju ir turi pareigÄ mokėti už tiekiamÄ Å¡ilumÄ .Atsakovas atsiliepimu su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad 2006-09-28 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kuriose nebuvo ir iki Å¡iol nėra Å¡ilumos įrenginių, kuriais bÅ«tų tiekiama Å¡ilumos energija.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovas neturi prievolės mokėti už Å¡ilumos energijÄ , kuri faktiÅ¡kai į jo patalpas nebuvo tiekiama. Patikino, kad tarp Å¡alių nebuvo sudaryta energijos pirkimo–pardavimo sutartis, todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, jog atsakovas pažeidė sutartines prievoles. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė žinojo apie tai, kad ginčo patalpose nėra Å¡ildymo prietaisų, nes apie tai ne kartÄ buvo informuota raÅ¡tais ir praÅ¡ymu iÅ¡duoti technines sÄ lygas Å¡ildymo prietaisų prijungimui.

Pats atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir savavaliÅ¡kai Å¡ildymo prietaisų neatjungė; patalpas be Å¡ildymo prietaisų pirko, todėl atsakovui negali bÅ«ti taikoma atsakomybė už neteisėtÄ Å¡ildymo prietaisų atjungimÄ â€“ tolesnis mokesčio už Å¡ilumos tiekimÄ skaičiavimas, nesant faktinio Å¡ilumos tiekimo. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai V. J. ir advokatė R. Å . su patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstÄ atmesti.

Trečiasis asmuo UAB „Danės bÅ«stas“ atsiliepimu teismo prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Å ios paslaugos yra specifinės tuo atžvilgiu, jog jos nėra teikiamos konkrečiam patalpų savininkui asmeniÅ¡kai. PrižiÅ«ri tik namo bendro naudojimo patalpas ir savo ruožtu neprižiÅ«ri atsakovo valdomų patalpų, kurias prižiÅ«rėti turi pareigÄ pats atsakovas.

Bendrovei nėra žinoma, jog atsakovo valdomose negyvenamosiose patalpose nėra Å¡ildymo įrenginių, taip pat nežino, kad atsakovas siekia prisijungti prie Å¡ilumos tiekimo sistemos, atsakovas tokiu klausimu į namo administratorių nesikreipė.Tretieji asmenys UAB „Danės bÅ«stas“, UAB „Sobo sistemos“, UAB „Adrastėja“ atsiliepimų į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-06 sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovo T.

J. 881,08 Lt skolos, 26,30 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 907,38 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2010-10-29) dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovei AB „Klaipėdos energija“. KitÄ patikslinto ieÅ¡kinio dalį atmetė. Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 3 018,63 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis, motyvuodamas Å ilumos Å«kio įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymÄ , keitimÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl Å¡ilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, nepagrįstu laikė atsakovo argumentÄ , kad jis neturi jokių sutartinių įsipareigojimų ieÅ¡kovei, nes atsakovui nuosavybės teise įgijus negyvenamÄ jÄ patalpÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), tarp Å¡alių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta energijos pirkimo–pardavimo sutartis.

Sprendė, kad ieÅ¡kovės argumentas, kad atsakovas yra atsijungęs nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos neteisėtai, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, todėl jis vis dar yra laikomas Å¡ilumos vartotoju ir turi pareigÄ mokėti už tiekiamÄ Å¡ilumÄ , yra nepagrįstas. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), niekada nėra buvę Å¡ildymo įrenginių, iÅ¡skyrus vamzdynÄ po grindimis, o atsakovui tinkamai sutvarkius vamzdynÄ , Å¡iluma patalpų nebepasiekia ir tai patvirtina Å¡iluminės aplinkos matavimai, todėl atsakovas jokios veiklos įsigytose patalpose nuo 2006 metų vykdyti negali.

Atsakovo pateiktieji raÅ¡ytiniai įrodymai nurungia ieÅ¡kovės teiginius, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), visose patalpose yra centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų ir dėl to negalima duoti atsakovui leidimo įsirengti vietinį centrinį Å¡ildymÄ . Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) namo 5 ir 6 butų savininkai yra įsirengę vietinį centrinį Å¡ildymÄ , to ieÅ¡kovė nepaneigė. Taigi, Nekilnojamojo turto registro centro iÅ¡raÅ¡e apie įsigytÄ turtÄ esantys duomenys, jog atsakovo negyvenamosiose patalpose yra centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų, neatitinka tikrovės – Registrų centre įrodymų, kad minėtuose butuose (5 ir 6) yra įrengtas vietinis centrinis Å¡ildymas, nėra.

Å ių aplinkybių pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas iÅ¡ dalies nurungė ieÅ¡kovės teiginius, jog nepakanka vien įraÅ¡o Registro centro duomenyse apie turimÄ centrinį Å¡ildymÄ , nes pagal faktÄ atsakovo patalpose tokios įrangos nėra. Å alys dažniausiai įvairius klausimus sprendė žodžiu. Atsakovas žodinius susitarimus įvykdė, o ieÅ¡kovė, faktiÅ¡kai bÅ«dama stipresniÄ ja sutarties Å¡alimi, susitarimų nesistengė įforminti raÅ¡tu, todėl, nesant raÅ¡ytinių įrodymų apie duotus pažadus atsakovui, dabar reikalaujama mokėti mokesčius vadovaujantis įstatymais.

IeÅ¡kovė nepakankamai su atsakovu bendradarbiavo, neįsiklausė ir nereagavo į atsakovo (vartotojo) praÅ¡ymus dėl prisijungimo prie Å¡iluminės trasos bei vėliau – dėl techninių sÄ lygų vidaus Å¡ildymo prietaisų su atsiskaitomuoju Å¡ilumos apskaitos prietaisu įrengimui, todėl dalis atsakomybės turi tekti ir ieÅ¡kovei.             Teismas motyvavo, jog pagal 2003 m. gegužės 20 d. Å ilumos Å«kio įstatymo, įsigaliojusio 2003 m. liepos 1 d., 21 straipsnio 2 dalį daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nepaisydamas to, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos.

Ta pati nuostata įtvirtinta 2007 m. lapkričio 20 d. Å ilumos Å«kio įstatymo pakeitimo įstatymu iÅ¡dėstytos naujos Å¡io teisės akto redakcijos 25 straipsnyje. Ä®vertinęs tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, esančios pastate (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad atsakovas, kaip bendrųjų namo konstrukcijų bendraturtis, yra atsakingas už namo tinkamÄ priežiÅ«rÄ ir iÅ¡saugojimÄ , kaip ir kiti savininkai. Å iai prievolei neturi teisinės reikÅ¡mės konkrečių patalpų atjungimo nuo centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos energijos faktas, kokiu bÅ«du Å¡ildomos konkrečios asmeniui priklausančios patalpos ir pan., asmuo atsako už bendrojo naudojimo objektų Å¡ildymÄ , nes tokia prievolė įstatymo nuostatų jam priskirtina kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkui.

IÅ¡analizavęs ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovui už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ laikotarpiu nuo 2008 metų lapkričio mėnesio iki 2009 metų balandžio mėnesio, nustatė, kad atsakovas už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ liko skolingas ieÅ¡kovei 881,08 Lt (131,03 Lt + 148,89 Lt + 179,50 Lt + 156,53 Lt + 174,83 Lt + 90,30 Lt), ir Å¡iÄ sumÄ , taip pat 26,30 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei, o kitÄ patikslinto ieÅ¡kinio dalį atmetė (CK 4.82 str. 1, 3 dalys, 4.83 str., Å ilumos Å«kio įstatymo 25 str.).

Remdamasis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1, 2 dalimis, 98 str. 1, 2 dalimis, įvertinęs Å¡alių byloje turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, atlikęs tarpusavio iÅ¡laidų užskaitÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 3 018,63 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu apeliantė AB „Klaipėdos energija“ praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-06 sprendimo dalį dėl nepatenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų (5 372,69 Lt skolos ir 160,27 Lt delspinigių) panaikinti bei priteisti visas apeliantės byloje turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Argumentuoja, jog bylos esantys dokumentai (2008-01-18 Å ilumos Å«kio patikrinimo aktas) patvirtina aplinkybę, jog ginčo patalpose, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo demontuoti Å¡ildymo prietaisai, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo patalpose niekada nėra buvę Å¡ildymo įrenginių, yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja minėto akto turiniui. Be to, Nekilnojamo turto registre esantys duomenys apie ginčo patalpÄ yra galiojantys (nepakeisti) ir patvirtina faktÄ , kad jose nuo Å¡io objekto įregistravimo ir įraÅ¡o sukÅ«rimo buvo tiekiamas centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų Å¡ildymo sistemų.

Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad galiojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka būtų atliktas atsakovui priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), atjungimas nuo centralizuoto šildymo sistemos. Teigia, kad centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų tiekimo atsakovo patalpoms faktas byloje yra įrodytas, todėl ieškovės reikalavimai atsakovui yra pagrįsti (tiek teisės aktų nuostatomis, tiek ir kasacinio teismo praktika). Atsakovas turėjo būti rūpestingas ir apdairus bei pirkdamas ginčo patalpas, kurios yra faktiškai atjungtos nuo namo šildymo sistemos, tačiau teisiškai Nekilnojamojo turto registre traktuojamos kaip šildomos iš centralizuotų sistemų, privalėjo iš buvusio savininko pareikalauti įrodymų, kad atjungimas teisėtas.

Kadangi atsakovas neapmokėjo jam siunčiamų sÄ skaitų už teikiamas paslaugas, tinkamai neįformino atjungimo bei nesikreipė dėl patalpų prijungimo prie namo Å¡ildymo sistemos, patalpų Å¡ildymo sistemos įrenginių atjungimo procedÅ«rų pažeidimas laikytinas tęstiniu. Atsakovui nuosavybės teise priklausančios patalpos nuo ieÅ¡kovės Å¡ilumos tinklų yra atjungtos savavaliÅ¡kai, neteisėtai, todėl atsakovas iÅ¡lieka Å¡ilumos energijos vartotoju ir turi pareigÄ atsiskaityti už ieÅ¡kovės suteiktas paslaugas.Atsakovas T.

J. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , o apeliantės argumentai nepagrįsti. PaaiÅ¡kina, kad atsakovas 2006-10-09 nuosavybės teise įsigijo ginčo patalpas iÅ¡ UAB „Adrastėja“ be Å¡ildymo prietaisų. Kadangi UAB „Adrastėja“ privatizavo patalpas be Å¡ildymo prietaisų, todėl logiÅ¡ka, kad ji neatliko neteisėto veiksmo – Å¡ildymo prietaisų patalpose demontavimo, todėl ir atsakovas neperėmė ir objektyviai negalėjo perimti iÅ¡ pardavėjos UAB „Adrastėja“ jokių teisių ir pareigų, susijusių su tariamu Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimu.

Aplinkybę, kad ne visos patalpos name, adresu (duomenys neskelbtini), yra Å¡ildomos iÅ¡ centralizuotų Å¡ilumos tinklų, o turi vietinį centrinį Å¡ildymÄ (t. y. Å¡ildymÄ , kurio įvedimui atsakovui neduoda leidimo AB „Klaipėdos energija“), pagrindė, o kartu ir akivaizdžiai paneigė ieÅ¡kovės liudytojų AB „Klaipėdos energijos“ klientų aptarnavimo grupės vadovo G. K. ir vyresniojo inžinieriaus V. P. paaiÅ¡kinimus oficialus, aukÅ¡tesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turintis raÅ¡ytinis įrodymas – 2013-12-03 VÄ® Registrų centro pažyma Nr. (4.4.2) KLS-1271, atsakovo atstovės 2013-11-28 praÅ¡ymas Nr. 13/AK-778, liudytojo G.

K. teismui pateiktas 1999-10-20 aktas. Å ių įrodymų ieÅ¡kovė nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nepaneigė, todėl argumentais apie viso namo Å¡ildymÄ iÅ¡ centralizuotų Å¡ilumos tinklų klaidina teismÄ .Atsakovas įsigijo ginčo patalpas be Å¡ildymo prietaisų, savo lėšomis pakeitė per patalpas ėjusius namo Å¡ildymo, karÅ¡to vandens ir cirkuliacinės linijos vamzdynus. Vamzdynų avarinę bÅ«klę, jų pažeidimÄ dėl korozijos bei aplinkybę, jog ginčo patalpose, net ir nesant Å¡ildymo prietaisų, visada buvo Å¡ilta ir drėgna (buvo Å¡ilumos nuotėkis), patvirtina byloje esantys įrodymai (UAB „Sobo sistemos“ 2006 m. balandžio 3 d.

Å ilumos Å«kio apžiÅ«ros aktas, UAB „Adrastėja“ direktoriaus A. T. 2012-09-27 raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas). Atsakovui pakeitus vamzdynus ir juos izoliavus (AB „Klaipėdos energija“ priėmė atliktus darbus kaip tinkamus) Å¡ilumos nuotėkis patalpose pasibaigė ir tai patvirtina 2012-02-01 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Klaipėdos skyriaus atliktas Å¡iluminės aplinkos matavimo aktas. Ginčo atveju ieÅ¡kovė nepakankamai su atsakovu bendradarbiavo, neįsiklausė ir nereagavo į atsakovo (vartotojo) praÅ¡ymus dėl prijungimo prie Å¡iluminės trasos bei vėliau – dėl techninių sÄ lygų vidaus Å¡ildymo prietaisų su atsiskaitomuoju Å¡ilumos apskaitos prietaisu įrengimui, todėl dalis atsakomybės turi tekti ir ieÅ¡kovei. 2008-01-18 Å ilumos Å«kio patikrinimo aktas tik įrodo aplinkybę, kad patalpose nėra Å¡ildymo prietaisų, tačiau neįrodo neteisėto veiksmo įvykdymo fakto.

Be to, neginčijama byloje aplinkybė, jog atsakovas niekada nesiekė atsijungti nuo Å¡ildymo sistemos, t. y. jis nei planavo, nei vykdė neteisėto atjungimo veiksmus, todėl ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys negali bÅ«ti taikomos, nes jose aiÅ¡kinama apie vartotojų tikslÄ atsijungti nuo Å¡ildymo sistemos ir nemokėti už jas. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas ar trečiasis asmuo patalpų pardavėja UAB „Adrastėja“ atjungė patalpas nuo Å¡ildymo sistemos neteisėtai, taip pat neįrodė atjungimo momento, todėl aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovė grindžia apeliacinį skundÄ , neįrodytos.

Atsakovas, negaudamas ir nevartodamas Å¡ilumos patalpose, žalos kitų butų savininkams nepadarė, namo Å¡ildymo sistema dėl Å¡ilumos netiekimo į atsakovo patalpas yra neiÅ¡balansuota, o dėl atsakovo investicijų į namo vamzdynų pakeitimÄ namo Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema veikia be avarijų ir ieÅ¡kovė gauna pajamas. Žala, jei ji ir padaryta, tai tik ieÅ¡kovės neveikimu, naudojimusi stipresniosios Å¡alies pozicijomis ir susidariusios situacijos ignoravimu. Reikalaudama delspinigių priteisimo apeliantė Å¡io reikalavimo argumentų nenurodo.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ bei atsiliepimo į šį skundÄ argumentus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).Ä®rodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.).

ReikÅ¡mingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, iÅ¡vardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Ä®rodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (CPK 185 str.).

Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sÄ sajumÄ ), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokiÄ iÅ¡vadÄ . Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti aplinkybes.

Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančiÄ informacinę medžiagÄ laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sÄ sajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų (CPK 176– 185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iÅ¡ esmės atsakyta į apeliantės argumentus, nurodytus patikslintame ieÅ¡kinyje, apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantei jas savaip interpretuojant, naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v.

UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Dėl atsakovo pareigos sumokėti už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos, naudojantis bendrÄ ja daline nuosavybe, nustatytos CK 4.83 straipsnyje.

Kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ (CK 4.76 straipsnis).CK 4.82 str. 1 d. reglamentuota, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Kiekvienas iÅ¡ bendraturčių (butų ir kitų patalpų savininkas) privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas bendram daiktui (namui) iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Daugiabučio gyvenamojo namo buto (patalpų) savininko teisės į bendrÄ ja nuosavybe esantį turtÄ grindžiamos proporcingumo principu, t. y. bendraturčio (buto ir kitų patalpų savininko) dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 5 d.).Å ilumos Å«kio įstatymo 25 str. nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nesvarbu, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos.

Å ios įstatymo normos aiÅ¡kiai nustato daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų bendraturčio pareigÄ apmokėti iÅ¡laidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, tarp jų ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ . Taigi, Å¡i prievolė daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkams galioja nepriklausomai nuo to, ar patalpos yra Å¡ildomos ar jos atjungtos nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos.Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ laikotarpiu nuo 2008 metų lapkričio mėnesio iki 2009 metų balandžio mėnesio, už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ yra skolingas ieÅ¡kovei 881,08 Lt, ir teisėtai Å¡iÄ skolÄ (bei delspinigius) ieÅ¡kovei priteisė (t. 1, 63–68).

Be to, atsakovas byloje neginčijo ir neginčija, jog yra skolingas ieÅ¡kovei už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ . Dėl Å¡ilumos energijos pirkimo–pardavimo santykių pobÅ«džio Å ilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rÅ«Å¡ių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams taikytinos CK normos (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d., CK 6.391 str.) ir specialiosios normos – Å ilumos Å«kio įstatymas (2 str. 44 punkto, 12 str., 19 str. 5 d., 20 str. 1 ir 2 dalys, 25, 26, 27 str. 1 d.) bei jį detalizuojantys teisės aktai, t. y. energetikos ministro įsakymu patvirtintos Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Å«kio ministro įsakymu patvirtintos Å ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sÄ lygos.

Pagal Civilinio kodekso nuostatas, Å¡ilumos energija yra prekė. Å ilumos energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra vieÅ¡oji sutartis (CK 6.161 str. 1 d., 6.383 str. 3 d.). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ilumos energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energijÄ naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.IÅ¡samiai iÅ¡analizavusi ir įvertinusi bylos raÅ¡ytinius duomenis, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose buvo (yra) Å¡ildymo įrenginiai, kurių pagalba atsakovui buvo tiekiama Å¡ilumos energija, nes tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Byloje nustatyta, kad jokių šildymo įrenginių bei apskaitos prietaisų atsakovo patalpose nėra, iš esmės tik atsakovo iniciatyva buvo sutvarkyti avarinės būklės karšto vandens ir šildymo sistemos paskirstomieji vamzdžiai (t. 1, b. l. 30, 33), einantys po ginčo patalpos grindimis (t. 1, b. l. 31, 32). Aplinkybė, kad VĮ Registrų centro išrašo duomenimis atsakovo parduotuvė (patalpos nuo 1-1 iki 1-6) (t.

1. b. l.

13) yra Å¡ildoma iÅ¡ centralizuotų sistemų, neįrodo, jog ginčo patalpoje (jos viduje) faktiÅ¡kai buvo Å¡ilumos įrenginiai (radiatoriai ir pan.), naudojantys Å¡ilumos energijÄ iÅ¡ centrinės Å¡ildymo sistemos. Akivaizdu, jog ginčo patalpoje nesant Å¡ilumos energijÄ naudojančių įrenginių ir (ar) įrengtų apskaitos prietaisų, objektyviai neįmanomas ir joks apeliantės nurodytas savavaliÅ¡kas ar neteisėtas Å¡ių įrenginių atjungimas nuo bendros Å¡ildymo sistemos. Be to, bylos raÅ¡ytiniai dokumentai leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovas, įsigijęs patalpas, visada siekė jas prijungti prie bendro Å¡ilumos tinklo, o ne prieÅ¡ingai (t. 1, b. l. 38, 39, 41). Duomenų, jog patalpas atsakovas įsigijo su jose esančiais Å¡ilumos įrenginiais, prijungtais prie energijos tiekimo tinklų, ir (ar) įrengtais apskaitos prietaisais, byloje nėra. Apeliantės nurodytame 2008-01-18 Å ilumos Å«kio patikrinimo akte (t. 1, b. l.

35) nurodoma, kad atsakovas savavaliÅ¡kai, neteisėtai demontavo Å¡ildymo prietaisus ginčo patalpose. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡ie prietaisai iÅ¡ esmės ir yra minėti karÅ¡to vandens ir Å¡ildymo sistemos vamzdžiai, kuriuos savo lėšomis ir iniciatyva sutvarkė atsakovas, o ne Å¡ilumos įrenginiai, kurie naudojo energijÄ ginčo patalpai Å¡ildyti. Pažymėtina, kad bylos dalykas nėra žalos dėl neteisėto Å¡ilumos įrenginių atjungimo atlyginimo priteisimas ieÅ¡kovei ar pan., o iÅ¡ esmės sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovo už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ .IÅ¡dėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad naikinti arba keisti skundžiamÄ sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųApeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimÄ (CPK 93 str. 1 d.).Atsakovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, jog advokatei už konsultacijas ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo 1 815 Lt.

Remdamasi Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 2.1–2.2, 2.8, 8.11, 11 punktais, atsižvelgdama į ginčo pobÅ«dį, iÅ¡samų, aiÅ¡kų ir teisiÅ¡kai motyvuotÄ atsiliepimo turinį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos (CPK 98 str., t. 2, b. l. 161, 162).Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Klaipėdos energija“ atsakovui T. J. 1 815 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.                          Kolegijos pirmininkė                                                                                         Irma Čuchraj Kolegijos teisėjai                                                                       Jolanta Gailevičienė                               Alvydas Žerlauskas            Â