21a72acf-e545-4cb4-bab1-b154f7a2ebfa · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-243-790/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00226-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2 (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitras-S“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį su ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitras-S“ ieÅ¡kinį atsakovėms akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo panaikinimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vitras-S“ kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ 2019 m. spalio 30 d. raÅ¡te iÅ¡dėstytus viešųjų pirkimų komisijos sprendimus nesudaryti sutarties su tiekėju – jungtinės veiklos partneriais UAB „Vitras-S“, UAB „Leonhard Weiss Lietuva“, Leonhard Weiss RTE AS ir Leonhard Weiss GmbH & Co.KG – ir sudaryti pirkimo sutartį su antroje vietoje pasiÅ«lymų eilėje esančiu tiekėju UAB „Geležinkelių tiesimo centras“; panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2019 m. spalio 16 d. nutarimÄ Nr. 1042-K-8 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ (toliau – Nutarimas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės UAB „Vitras-S“ ieÅ¡kinio dalį dėl Vyriausybės Nutarimo panaikinimo kaip neteismingÄ bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

3. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tarp pareikÅ¡tų reikalavimų dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir reikalavimo dėl Vyriausybės Nutarimo panaikinimo nėra tiesioginio ryÅ¡io. Ginčas dėl Vyriausybės Nutarimo teisėtumo iÅ¡ esmės yra susijęs su faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie yra individualių poįstatyminių teisės aktų pagrindas, tyrimu, duomenų pagrįstumo, pakankamumo įvertinimu, tai yra pareikÅ¡tų reikalavimų faktiniai pagrindai iÅ¡ esmės skiriasi. Tokių iÅ¡ esmės nesusijusių reikalavimų formalus sujungimas viename ieÅ¡kinyje neiÅ¡vengiamai apsunkins ir užvilkins ginčo iÅ¡ viešųjų pirkimų santykių nagrinėjimÄ .

4. Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-713-790/2019, kurioje išaiškinta, kad atsakovės ginčo pirkime priimto sprendimo teisėtumas turi būti vertinamas pagal jo priėmimo metu egzistavusias aplinkybes, ir tuo atveju, jei ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo metu Vyriausybės Nutarimas galiojo, o vėliau būtų pripažintas neteisėtu, tai savaime nelemtų perkančiosios organizacijos sprendimo neteisėtumo. III. Atskirojo skundo argumentai 5.

IeÅ¡kovė „Vitras-S“ pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priimti ieÅ¡kovės UAB „Vitras-S“ ieÅ¡kinį atsakovei Vyriausybei dėl Vyriausybės Nutarimo panaikinimo arba priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovei ir kreiptis į SpecialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ dėl bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui arba perduoti civilinės bylos dalį pagal ieÅ¡kovės UAB „Vitras-S“ ieÅ¡kinį atsakovei Vyriausybei dėl Nutarimo panaikinimo pagal rÅ«Å¡inį teismingumÄ (CPK 36 straipsnis).

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti dalį ieÅ¡kinio remdamasis iÅ¡imtinai tik tuo, kad atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ginčijamo sprendimo priėmimo dienÄ Vyriausybės Nutarimas buvo galiojantis, ir tokiu bÅ«du jau ieÅ¡kinio priimtinumo stadijoje iÅ¡sprendė Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigÄ nustatyti bylai aktualiÄ teisinę bazę ir įvertinti, ar kiekvienas Å¡ioje byloje aktualus teisės aktas yra galiojantis ir teisėtas.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė Å¡iÄ savo pareigÄ , kadangi nutartyje apskritai atsisakė tikrinti Vyriausybės Nutarimo teisėtumÄ , nors atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimas buvo priimtas iÅ¡imtinai Å¡io nutarimo pagrindu. 5.2. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, analizuojamos faktinės aplinkybės yra visiÅ¡kai netapačios ir nepanaÅ¡ios į nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes. Minėtoje civilinėje byloje Lietuvos apeliacinis teismas Vyriausybės nutarimų įtakÄ perkančiosios organizacijos sprendimams vertino iÅ¡imtinai tik CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto kontekste, tai yra siekdamas atsakyti į klausimÄ , ar jo nagrinėjamos bylos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo negalima nagrinėti tol, kol administraciniame teisme bus iÅ¡nagrinėta byla dėl Vyriausybės nutarimų teisėtumo.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje bylos sustabdymo klausimas nesprendžiamas, dėl skundžiamo Vyriausybės Nutarimo nėra pradėta jokia kita byla. 5.3. Atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimas dėl tiekėjo paÅ¡alinimo iÅ¡ pirkimo buvo priimtas vieninteliu ir iÅ¡imtiniu pagrindu – Vyriausybės Nutarimo priėmimo faktu. Todėl ieÅ¡kovė, siekdama nuginčyti minėtÄ atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimÄ , yra priversta ginčyti ir Vyriausybės nutarimo teisėtumÄ bei, atitinkamai, reikÅ¡ti papildomÄ reikalavimÄ dėl Vyriausybės nutarimo panaikinimo.

PrieÅ¡ingu atveju, tai yra ieÅ¡kovei ginčijant tik atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimÄ , ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas bÅ«tų beprasmis, todėl Å¡ie ieÅ¡kinio reikalavimai yra tarpusavyje susiję, dėl to turi bÅ«ti nagrinėjami vienoje byloje. 5.4. Ä®prastai, Lietuvos Respublikos nacionaliniams saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – NSUSOAÄ®) pagrindu priimti Vyriausybės nutarimai skundžiami administraciniams teismams, tačiau Å¡ios bylos specifika nulemia, kad reikalavimas dėl Vyriausybės nutarimo turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas bendrosios kompetencijos teismui, kuris turi kompetencijÄ iÅ¡nagrinėti visus su ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamus reikalavimus, įskaitant ir reikalavimÄ dėl Vyriausybės Nutarimo panaikinimo, vienoje byloje.

Bylos rÅ«Å¡inį teismingumÄ bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, pobÅ«dis. Kai teisinis santykis yra miÅ¡rus, bylos rÅ«Å¡inis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Bylas, kuriose keliami ir (papildomai) administracinio teisinio pobÅ«džio reikalavimai, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, jeigu vieÅ¡ojo administravimo subjekto aktai pagal savo esmę yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, Å¡iame konkrečiame ginče dominuojantis teisinis santykis yra bÅ«tent civilinio pobÅ«džio. 5.5. IeÅ¡kovės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti ieÅ¡kinį ir, esant abejonėms dėl teismingumo, kreiptis į SpecialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ arba ieÅ¡kinio dalį perduoti kompetentingam teismui. 5.6. PrieÅ¡ingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, reikalavimas dėl Vyriausybės Nutarimo panaikinimo net nereikalauja faktinių aplinkybių, kurios sudaro jo pagrindÄ , tyrimo, kadangi pagal įstatyminę prezumpcijÄ , ieÅ¡kovės ir atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ sandorio patikra apskritai negalėjo bÅ«ti pradėta.

Nutartimi pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieÅ¡kinio faktinio pagrindo pagrįstumo net nepradėjęs bylos nagrinėjimo, tai sudaro savarankiÅ¡kÄ ir pakankamÄ pagrindÄ panaikinti nutartį. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. IeÅ¡kovė Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. sausio 3 d. pateikė paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu, kuriuose praÅ¡o atkreipti dėmesį į atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikto atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentus, iÅ¡ kurių, ieÅ¡kovės vertinimu, matyti, kad reikalavimai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo ir Vyriausybės Nutarimo panaikinimo yra neatsiejamai susiję.

Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė Å¡iuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡ esmės nenurodo naujų skundžiamos nutarties panaikinimo argumentų, o tik, realizuodama CPK 42 straipsnyje įtvirtintÄ teisę, juos papildomai pagrindžia atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ į bylÄ pateikto procesinio dokumento argumentų vertinimu, Å¡iuos paaiÅ¡kinimus priima.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl bylos rÅ«Å¡inio teismingumo – ar Vyriausybės Nutarimo teisėtumo klausimas turi bÅ«ti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme kartu su ginču, kylančiu iÅ¡ viešųjų pirkimų teisinių santykių, ar jį pagal kompetencijÄ turi nagrinėti administracinis teismas.

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismÄ yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklių.

10. RÅ«Å¡inis teismingumas (lot. competentia ratione materiae) reiÅ¡kia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylÄ , tai yra nustatoma teismo rÅ«Å¡is; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimÄ konkrečiai teismų sistemos grandžiai, tai yra kuris teismas nagrinės bylÄ kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rÅ«Å¡inį teismingumÄ atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija.

Ä®statymų leidėjas įtvirtina, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iÅ¡ administracinių teisinių santykių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 straipsnis), o bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iÅ¡ privatinės teisės reglamentuojamų santykių (CPK 22 straipsnis). RÅ«Å¡inį teismingumÄ , be kita ko, gali nustatyti ir specialieji įstatymai.

11. NSUSOAÄ® 20 straipsnis nustato sprendimų, priimtų taikantį šį įstatymÄ , teisminę kontrolę. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad Å¡io įstatymo pagrindu vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti sprendimai gali bÅ«ti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTÄ® nustatyta tvarka. Toks skundas turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo skundo priėmimo dienos, o apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo – ne vėliau kaip per 30 dienų nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Taigi ginčo, kylančio iÅ¡ NSUSOAÄ® įstatymo taikymo, rÅ«Å¡inis teismingumas yra sureguliuotas lex specialis (specialaus įstatymo) teisės normomis.

12. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Vyriausybė, pagal NSUSOAÄ® nuostatas priimdama sprendimÄ dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams, nutarimo forma priima administracinį teisės aktÄ , sukeliantį konkretiems asmenims teisines pasekmes, kurio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ suinteresuoti asmenys turi teisę ginčyti ABTÄ® nustatyta tvarka paduodami skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-624-756/2018).

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. KT2-S2/2019 grÄ Å¾indamas pareiÅ¡kėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti, ar NSUSOAÄ® 20 straipsnis ir jo turinį atskleidžianti praktika, pagal kuriÄ Vyriausybės nutarimai gali bÅ«ti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalies nuostatai ir 105 straipsnio 2 dalies 2 punktui, be kita ko, nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nėra aiÅ¡ku, kodėl, atsižvelgiant į oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, negali bÅ«ti nustatytas NSUSOAÄ® 20 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo turi teisę dėl Å¡io įstatymo pagrindu priimto Vyriausybės nutarimo, kuriuo buvo (galėjo bÅ«ti) pažeistos jo teisės ar laisvės, teisėtumo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

14. Nors ieškovė sutinka, kad NSUSOAĮ pagrindu priimti Vyriausybės nutarimai skundžiami administraciniams teismams, tačiau akcentuoja, jog šiame konkrečiame ginče dominuojantis teisinis santykis yra būtent civilinio pobūdžio, reikalavimai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo ir Vyriausybės Nutarimo panaikinimo yra neatsiejamai susiję. Tokie ieškovės argumentai vertinami kaip nepagrįsti.

15. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad pagal NSUSOAÄ® nuostatas galutinis Vyriausybės teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai pagrįstas sprendimas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams priimamas remiantis Vyriausybės sudarytos Komisijos iÅ¡vada ir rekomendacijomis (NSUSOAÄ® 12 straipsnio 13 dalis). Komisija priima iÅ¡vadÄ dėl investuotojo (sandorio) atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinusi investuotojo atitiktį NSUSOAÄ® 11 straipsnyje nustatytiems kriterijams, – be kita ko, investuotojo turimus ar praeityje turėtus didinančius rizikÄ ar keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui ryÅ¡ius su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis (2 punktas), vykdomÄ investuotojo baudžiamÄ jį persekiojimÄ dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ ar dėl tokio nusikaltimo požymius atitinkančio nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus padarymo ir neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ investuotojo teistumÄ už padarytÄ nusikaltimÄ (4 punktas), ir kt., – taip pat įvertinusi Å¡iuo klausimu kompetentingų valstybės institucijų pateiktas iÅ¡vadas.

Tokios taisyklės taikomos ir atliekant sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrÄ .

16. Taigi ginčijamas Vyriausybės Nutarimas yra priimtas kitais, savarankiÅ¡kais pagrindais, nei ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas, iÅ¡analizavus specifinę, ne su ginčo vieÅ¡uoju pirkimu susijusiÄ , bet nacionalinio saugumo interesams įtakÄ turinčiÄ , medžiagÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčas dėl Vyriausybės Nutarimo teisėtumo iÅ¡ esmės yra susijęs su faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie yra Å¡io Nutarimo pagrindas, tyrimu, duomenų pagrįstumo, pakankamumo, t. y. kitų ir platesnės apimties aplinkybių, nei sprendžiant ginÄÄ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo, įvertinimu, todėl negalima spręsti, kad Å¡iame konkrečiame ginče dominuojantis teisinis santykis yra bÅ«tent civilinio pobÅ«džio.

17. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, Å¡iuo atveju aktuali Specialiosios teisėjų kolegijos formuojama praktika, pagal kuriÄ , tais atvejais, kai byloje yra keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai, neatsiranda dominuojančio teisinio santykio situacijos, ir tokiais atvejais yra pagrindas pareikÅ¡tus reikalavimus iÅ¡skirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas (pavyzdžiui, Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-36/2019, 2018 m. sausio 22 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-2/2018, 2017 m. liepos 17 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-78/2018 ir kt.).

18. Atitinkamai nėra pagrindo laikyti, kad ieÅ¡kinio reikalavimai yra tiek susiję, kad negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėti atskirai. Kaip jau minėta, skiriasi skundžiamų perkančiosios organizacijos ir Vyriausybės sprendimų teisinė prigimtis, jų priėmimÄ nulėmusios faktinės aplinkybės, todėl reikalavimai dėl jų teisėtumo gali bÅ«ti teisingai iÅ¡nagrinėti ir atskirose bylose skirtingos kompetencijos teismuose. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, pareikÅ¡tų reikalavimų nagrinėjimas atskirai administraciniame ir bendrosios kompetencijos teismuose neapsunkins jos teisės ginti savo pažeistas teises per kuo įmanomai trumpesnį laikÄ .

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad NSUSOAĮ 20 straipsnyje numatyti trumpi bylų dėl šio įstatymo pagrindu viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų nagrinėjimo terminai, kurie inter alia (be kita ko) užtikrina ir tai, kad nebus užtęstas ginčo, kylančio iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, nagrinėjimas bendrosios kompetencijos teisme, jei bus nustatyta, kad pastarosios bylos baigtis tiesiogiai priklauso nuo administracinės bylos dėl Vyriausybės priimto sprendimo teisėtumo baigties.

19. IeÅ¡kovė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netgi turėdamas abejonių dėl ieÅ¡kinio dalies teismingumo, turėjo visų pirma priimti visÄ ieÅ¡kinį. Su Å¡iais atskirojo skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas pareikÅ¡to ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , visų pirma ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti ieÅ¡kinio teismingumÄ , t. y. nustatyti ieÅ¡kinyje nurodomo teisinio santykio prigimtį ir pobÅ«dį. Tuo atveju, jeigu pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, arba ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui, teismas tokį ieÅ¡kinį privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Tačiau, jeigu, priėmus ieÅ¡kinį bendrosios kompetencijos teisme ir iÅ¡kėlus civilinę bylÄ , vėliau paaiÅ¡kėja, kad byla teisminga administraciniam teismui, teismas negali tokios bylos nutraukti arba palikti ieÅ¡kinio nenagrinėto, o privalo bylÄ perduoti pagal rÅ«Å¡inį teismingumÄ administraciniam teismui. Jeigu bendrosios kompetencijos teismas procesiniu sprendimu iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėja bylÄ , kuri teisminga administraciniam teismui, tai sudaro absoliutų tokio procesinio sprendimo negaliojimÄ pagrindÄ (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

20. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti dalį ieÅ¡kinio reikalavimų, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, o atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Marius Bajoras