21a53c58-00a5-487a-906f-0b314801cb6e · Vilniaus apygardos teismas

Civ                                                                                                           Civilinė byla Nr.2A-1555-619/2013                                                                               Teisminio proceso Nr.2-02-3-10913-2011-5                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 42; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų Ž. R. ir K. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai“ ieÅ¡kinį atsakovams Ž. R. ir K. R. dėl skolos ir netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė                                                                                           ieÅ¡kovas UAB „Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ subsidiarių atsakovų Ž.

R. ir K. R. solidariÄ 10 669,40 Lt skolÄ , 15,14 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu civ. byloje Nr. 2 - 4397-141/2010 priteisė iÅ¡ UAB „Tragesa", kodas 126418075 (Ž. R. individualios įmonės teisių ir pareigų perėmėjos), UAB „Kosterna", įmonės kodas 24274893, skolÄ už krovinio gabenimo paslaugas 10.358,40 Lt, 311,00 Lt žyminio mokesčio, 15,14 Lt procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 10.358,40 Lt sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0008/11/00712 iÅ¡ieÅ¡kotojÄ UAB „Kosterna" į naujÄ iÅ¡ieÅ¡kotojÄ UAB „Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai". Pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ civ. byloje Nr. 2-4397-141/2010 antstolis I. G. vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nustatė, kad areÅ¡tuotose skolininko UAB „Tragesa" vardu atidarytose banko sÄ skaitose skolininkui priklausančių piniginių lėšų nenustatyta, įmonės vardu registruota priemonė VW Sharan, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 1995 m. gamybos, kuriai taikomi kitų institucijų ir antstolių pirmesni areÅ¡tai, kito kilnojamojo/nekilnojamojo turto nerasta, įmonė veiklos nevykdo. 2011 m. gruodžio 5 d. dienai skolos likutis yra 10.669,40 Lt, 15,14 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 206,00 Lt bendrosios vykdymo iÅ¡laidos, sumokėtos antstoliui I. G. pateikiant minėtÄ vykdomÄ jį dokumentÄ vykdymui (2011-12-05 Antstolės V.

M. raštas Nr. 35). Esant tokiai situacijai, vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 5 dalimi iš atsakovų Ž. R. ir K. R. subsidiariai priteistina 10.669,40 Lt skolos, 15,14 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-12-12 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Atsakovė Ž. R. 2012-01-20 pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 preliminaraus sprendimo.

Teigė, kad 2008-09-30 tarp jos įmonės ir UAB „Kosterna“ buvo sudaryta vienkartinė sutartis-užsakymas krovinio pervežimui, sutarta kaina už pervežimÄ 10 358,40 Lt, teigė, kad ji pinigų už reisÄ apmokėjimo negavo. Nurodė, kad ieÅ¡kinys jai ir jos sutuoktiniui yra nepagrįstas ir atmestinas. Teigia, kad ji atsako už įmonės skolas tik tuo atveju, jei iÅ¡ įmonės ji gaudavo pajamas, kurios buvo naudotos namų Å«kio reikmėms. Nurodė, kad 2008 metais kas mėnesį vidutiniÅ¡kai mokėjo sau darbo užmokestį tik po 600 Lt, kuriuos iÅ¡leisdavo daugiausia darbo reikalams. 2009 metais sau neiÅ¡simokėjo nei vieno lito, nors įmonė turėjo 7459 Lt pelno. 2009 metais visas sukauptas lėšas, apie 30 000 Lt, atsakovė panaudojo padengti susidariusius įsiskolinimus, kurie susidarė, kai užsakovai neatsiskaitė už atliktus reisus.

Nurodė, kad Å¡iuo metu vyksta teismai, iÅ¡ieÅ¡kojimai iÅ¡ įmonės skolininkų. Yra priteista daugiau kaip 20 000 Lt ir iÅ¡ieÅ¡koti kitas skolas nėra prarasta galimybė. Visi pinigai atėję į įmonės sÄ skaitÄ yra atiduodami įmonės kreditoriams. Atsakovas K. R. 2012-01-20 pateikė prieÅ¡taravimus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 preliminaraus sprendimo, nurodė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Teigė, kad įmonės kÅ«rime nedalyvavo, jokių sprendimų nepriiminėjo, jokių dokumentų nepasiraÅ¡inėjo, nes yra policijos pareigÅ«nas.

Nurodė, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 17 str. ir Vidaus tarnybos statuto 24 str. negalėjo užsiimti jokia paÅ¡aline veikla. Teigė, kad sutuoktinė iÅ¡ įmonės veiklos nuo 2005 iki 2008 metų naudojo tik savo poreikiams. Jis iÅ¡ savo darbo užmokesčio iÅ¡laikė visÄ namų Å«kį ir vaikus. IeÅ¡kovas atsiliepimu į atsakovų prieÅ¡taravimus prašė palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 preliminarų sprendimÄ . Nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais, kad UAB „Tragesa“ neturi prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kovu, nes skola iÅ¡ UAB „Tragesa“ (Ž.

R. individualios įmonės teisių ir pareigų perėmėjos) yra priteista teismo sprendimu. Mano, kad LR remiantis CK 2.104 str. 2 d., jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre, t.y. naujos teisinės formos juridinio asmens dalyvis tampa atsakingu už pagrindinę prievolę asmeniu kartu su pradiniu skolininku.

Teigia, kad Ž. R. sutuoktinis K. R. yra subsidiariai atsakingas už priteistÄ Ä¯siskolinimÄ , nes Ž. R. individuali įmonė įsteigta po santuokos su K. R. sudarymo, taigi atsakovai yra individualios įmonės savininkai ir dalyviai, todėl už įmonės prievoles atsako pagal CK 2.104 str. 2 d., nepriklausomai nuo pertvarkyto juridinio asmens veiklos ar jos rezultatų. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 30 d. galutiniu sprendimu pakeitė preliminarų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 sprendimÄ , priteisė solidariai iÅ¡ subsidiarių UAB „Tragesa“ skolininkų Ž.

R. ir K. R. 10 669,40 Lt skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 10 669,40 Lt sumÄ už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo 2011-12-12 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir lygiomis dalimis 1975 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 987,50 Lt. Teismas pažymėjo, kad Ž. R. individuali įmonė nuo 2009-09-02 buvo pertvarkyta į UAB „Tragesa“, todėl remiantis CK 2.104 str. 2 d. atsakovai yra subsidiariai atsakingi už individualios įmonės prievoles.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad esant nustatytam, kad įmonė veiklos nevykdo, todėl ieÅ¡kovas pagrįstai reikalavimÄ reiÅ¡kia papildomiems UAB „Tragesa“ skolininkams. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai bÅ«tų sudarę vedybų sutartį, todėl atsakovų turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytÄ sutuoktinių turto teisinį režimÄ . Teismas nurodė, kad pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas, todėl už individualios įmonės skolas atsako ir jos dalyviai.

Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iÅ¡ esmės yra Å¡eimos verslas, dėl to ir iÅ¡ individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi bÅ«ti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi bÅ«ti tenkinamos iÅ¡ sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Tik įrodžius, kad verslu vertėsi tik vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieÅ¡ jo valiÄ ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota Å¡eimos interesais, bÅ«tų galima daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ (CK 2.50 straipsnio 4 dalis, 3.109 straipsnis).

Byloje nenustatyta, kad atsakovas nežinojo apie įmonės įsteigimÄ ir įmonės veikÄ . PrieÅ¡ingai, atsakovas patvirtino, kad jam buvo žinomas įmonės įsteigimo faktas. Atsakovės argumentai, kad ji iÅ¡ įmonės gautas lėšas naudojo įmonės interesais, o ne Å¡eimos poreikiams tenkinti, neturi jokios reikÅ¡mės, kadangi atsakomybė sutuoktiniams pagal individualios įmonės prievoles atsiranda nepriklausomai nuo įmonės veiklos ar jos rezultatų. Teismas laikė, kad Ž. R. ir K.

R. yra individualios įmonės savininkai bei yra solidariai atsakingi už individualios įmonės prievolės. Teismas pažymėjo, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4397-141/2010 nustatytas UAB „Tragesa“ skolos dydis UAB „Kosterna“, t.y. 10 358,40 Lt pagrindinės skolos ir 311 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 10 669,40 Lt, todėl ieÅ¡kovas pagrįstai tokio dydžio reikalavimÄ reiÅ¡kia subsidiariems UAB „Tragesa“ skolininkams.

             Apeliacinio skundo teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu apeliantai (atsakovai) nurodo, kad nesutinka su teismo galutiniu sprendimu, laiko jį nepagrįstu, praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012-03-30 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo UAB „Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus nei žodžiu nepasisakė dėl atsakovo K.

R. pateiktos pažymos apie darbÄ valstybės tarnyboje, kurioje nurodyta, kad K. R. nuo 1993 m. yra vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ pareigÅ«nas. Kadangi atsakovas K. R. yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl jis negalėjo dalyvauti įmonės veikloje, o tai daryti jis galėtų tik gavęs leidimÄ Valstybės tarnybos 161 str. nustatyta tvarka. Mano, kad teismas nevertindamas Å¡io oficialaus raÅ¡ytinio įrodymo, pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas.

2. Teismas netinkamai taikė CK 3.88 str. 2 d., 2.45 str. normas. Po atsakovų santuokos sudarymo verslu užsiėmė tik Ž. R., tokiu atveju atsakovas K. R. negalėjo bÅ«ti pripažintas nei įmonės dalyviu, nei solidariu UAB „Tragesa“ skolininku.3. Pirmos instancijos teismas, priimdimas sprendimÄ , neatsižvelgė į CK 2.50 str. 4 dalies nuostatas, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.

Teismui buvo pateikti įmonėsskolininkai, iÅ¡ kurių pastoviai iÅ¡ieÅ¡komos skolos. Å is sÄ raÅ¡as įrodo, kad įmonė turi turto esančio pas trečiuosius asmenis. Todėl toks teismo sprendimas prieÅ¡tarauja CK 2.50 str. nuostatoms. Taip pat buvo pateikta 2009 metų ataskaita mokesčių inspekcijai, iÅ¡ kurios matyti, kad savininkai savo reikmėms nenaudojo įmonės lėšų.4. Priimtas teismo sprendimas dubliuoja Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012-11-04 sprendimÄ , kuriuo kreditoriui UAB „Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai“ priteisė skolÄ iÅ¡ UAB „Tragesa“.

Pagal abi bylas UAB „Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai“ gali kreiptis į bankroto administratorių su abiejų teismų sprendimais, ir iÅ¡siieÅ¡koti dvigubÄ sumÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai“ praÅ¡o atmesti apeliantų apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-30 sprendimÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ atsakovų apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Tai, kad atsakovas K. R. yra statutinis valstybės tarnautojas, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog valstybės tarnautojas neturi teisės dirbti kitÄ darbÄ - prieÅ¡ingai, tokiÄ jam teisę nustato pats įstatymas (LR valstybės tarnybos įstatymo 16(1) straipsnis, Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12), Nr. XI-53. 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13), Nr. XL936. 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)) ar tuo pat metu neturi teisės savo vardu įgyti ir nuosavybės teise valdyti bei naudoti turtÄ , įskaitant ir individualiÄ Ä¯monę (bÅ«ti juridinio asmens dalyviu), t.y. individualios įmonės ir iÅ¡ jos gaunamų pajamų negalima laikyti individualioje įmonėje atliekamu darbu LR Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.2.

Ž. R. individuali įmonė įsteigta po santuokos su K. R. sudarymo, todėl atsakovai yra individualios įmonės savininkai ir dalyviai (CK 2.45 str., 3.88 str. 2 d.), todėl už įmonės prievoles atsako pagal CK 2.104 str. 2 dalį, nepriklausomai nuo pertvarkyto juridinio asmens veiklos ar jos rezultatų.3. Vertinant apeliantų nurodomÄ Å¾emesnės instancijos procesinį pažeidimÄ - pažymos apie tai, kad K. R. nuo 1993 m. yra vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis" pareigÅ«nas neįvertinimas priimtame teismo sprendime - nenulemia tai, jog dėl Å¡io formalaus pažeidimo galėjo bÅ«ti iÅ¡ esmės neteisingai iÅ¡spręsta byla (priimto sprendimo pagrįstumas ir teismo proceso teisėtumas nepaneigiamas), t.y. iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali bÅ«ti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).4.

Kad ir kokia veikla ar verslu užsiėmė vienas ar abu sutuoktiniai, remiantis CK 3.88 str. 1 d. 3-4 p., gautos pajamos yra laikomos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t.y. santuokoje įsteigta įmonė taip pat pripažįstama bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 4 p. įmonė ir iÅ¡ jos veiklos gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi apeliantai nepateikė jokių įrodymų paneigiančių CK 3.88 str. 2 d. nurodytÄ prezumpcijÄ , o taip pat raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad R.

įmonė buvo įsteigta už jos asmenines lėšas (CK 3.89 str. 2 d.).5. Ž. R. individuali įmonė buvo įsteigta apeliantų santuokos metu, jos veikla nebuvo susijusi su išimtinai vieno sutuoktinio asmeniu, nebuvo įsteigta už asmenines vieno sutuoktinio lėšas, todėl ši įmonė bei jai priklausantis turtas laikytinas abiejų sutuoktinių - apeliantų bendra nuosavybe, todėl ir prievolės (skolos), kylančios iš šios įmonės veiklos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, yra bendros.6.

YpatingÄ reikÅ¡mę Å¡ioje byloje turi ir tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2012-03-05 UAB „Tragesa" iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , kas reiÅ¡kia, jog bendrovė yra nemoki ir neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Esant tokiai situacijai, ieÅ¡kovas įgijo reikalavimo teisę subsidiariesiems skolininkams ir Å¡iuo atveju teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga aplinkybė dėl pertvarkyto juridinio asmens veiklos ar jos rezultatų, nes pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalį kreditoriaus teisė nukreipti reikalavimÄ subsidiariajam skolininkui saistoma reikalavimo pagrindiniam skolininkui pateikimo ir jo neįvykdymo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama atsakovų pateikto apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.).Byloje ginčas kilo dėl subsidiarios sutuoktinių (atsakovų) pareigos atsakyti pagal pertvarkomo juridinio asmens prievolę, atsiradusiÄ iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre.

Dėl įrodymų vertinimo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybėsApeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus nei žodžiu nepasisakė dėl atsakovo K. R. pateiktos pažymos apie darbÄ valstybės tarnyboje, kurioje nurodyta, kad K. R. nuo 1993 m. yra vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ pareigÅ«nas. Apeliantai mano, kad Å¡i aplinkybė yra svarbi dėl to, kad atsakovas K. R. yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl jis negalėjo dalyvauti įmonės veikloje, o tai daryti jis galėtų tik gavęs leidimÄ Valstybės tarnybos 16 1 str. nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Å¡io įrodymo byloje, tačiau toks pirmosios instancijos teismo neįvertinimas pažymos apie tai, kad K. R. nuo 1993 m. yra statutinis valstybės tarnautojas, priimtame teismo sprendime, negali bÅ«ti laikoma pagrindu naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Apeliantai teigia, kad dėl apribojimo statutiniam valstybės tarnautojui dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlyginimÄ (Valstybės tarnybos įstatymo 17 str. 1 d. 4 p. ir Vidaus tarnybos statuto 24 str.) atsakovas K.

R. negalėjo dalyvauti įmonės veikloje, tai daryti jis bÅ«tų galėjęs tik gavęs leidimÄ Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnyje nustatyta tvarka. Po atsakovų santuokos sudarymo verslu užsiėmė tik Ž. R., tokiu atveju atsakovas K. R. negalėjo bÅ«ti pripažintas nei įmonės dalyviu, nei solidariu UAB „Tragesa“ skolininku. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimas įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis turi tikslÄ â€“ pasiekti teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.1 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakovo K. R. turimas statutinio valstybės tarnautojo statusas bei jo užimamos policijos pareigÅ«no pareigos (b.l.

48) iÅ¡ esmės nekeičia sutuoktinių turto teisinio rėžimo (CK 3.87 str.). Vien tik Å¡i aplinkybė, kad atsakovas yra policijos pareigÅ«nas, nesudaro pagrindo teigti, kad įmonės veikla buvo susijusi su iÅ¡imtinai vieno sutuoktinio – Ž. R. asmeniu, kad įmonė buvo įsteigta už asmenines Ž. R. lėšas. Apeliantų nurodomi Valstybės tarnybos įstatymo bei Vidaus tarnybos statuto apribojimai policijos pareigÅ«nui dirbti kitÄ darbÄ , nereiÅ¡kia, kad policijos pareigÅ«nas neturi teisės savo vardu įgyti ir nuosavybės teise valdyti bei naudoti turtÄ .

Įmonė yra turtinis kompleksas ir nuosavybės teisės objektas, įmonė yra laikoma nekilnojamu daiktu. (CK 1.110 str.). Pažymėtina, kad iš individualios įmonės gaunamos pajamos nelaikytinos darbu LR valstybės tarnybos įstatymo 17 str. 1 d. 4 p. prasme. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti.

Pagal CK 2.50 str. 4 d. individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas. Vadinasi, už individualios įmonės skolas atsako ir jos dalyviai. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu atmestinas apeliantų argumentas, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Valstybės tarnybos įstatymu, Vidaus tarnybos statutu, atsakovas K. R. negalėjo būti pripažintas nei įmonės dalyviu, nei subsidiariu UAB „Tragesa“ skolininku. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007 konstatavo, dėl individualios įmonės priklausymo nuosavybės teise turi būti taip pat sprendžiama vadovaujantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad įmonė nėra bendroji jungtinė atsakovų nuosavybė. Å iuo atveju minėta prezumpcija nėra paneigta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai bÅ«tų sudarę vedybų sutartį, pagal kuriÄ jie bÅ«tų pasirinkę atsakovams priimtinÄ turto teisinį režimÄ . Pagal CK 3.109 str. prievolės, kylančios iÅ¡ sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir Å¡eimos poreikių tenkinimo, yra bendros sutuoktinių prievolės, vykdomos iÅ¡ bendro jų turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje 3K-3-383/2005).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tik įrodžius, kad verslu vertėsi iÅ¡imtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieÅ¡ jo valiÄ ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota Å¡eimos interesais, bÅ«tų galima daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad atsakovas nežinojo apie įmonės įsteigimÄ ir jos veiklÄ , prieÅ¡ingai, atsakovas patvirtino, kad jam buvo žinomas įmonės įsteigimo faktas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta atsakovų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.88 str. 2 d. bei 2.45 str. normas.

Dėl CK 2.50 straipsnio 4 dalies taikymo Apeliantai teigia, kad įmonė turto turi, tai įrodo pateiktas įmonių skolininkų sÄ raÅ¡as ir todėl toks teismo sprendimas prieÅ¡tarauja CK 2.50 str. 4 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apeliantų argumentu. CK 2.50 str. 4 d. numatyta, kad jeigu prievolėms neužtenka įvykdyti neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Sutiktina su ieÅ¡kovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentu, kad reikalavimas subsidiariam skolininkui gali bÅ«ti pareikÅ¡tas, jeigu pagrindinis skolininkas atsisako įvykdyti prievolę ar to nepadaro per nustatytÄ terminÄ , o jeigu toks terminas nenustatytas – per protingÄ terminÄ .

Šiuo atveju svarbu, kad būtų konstatuota esminė aplinkybė – pagrindinis skolininkas neįvykdė prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009). Byloje nustatyta, kad Ž. R. individuali įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Tragesa“ nuo 2009-09-02. Vadovaujantis CK 2.104 str. 2 d. pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre, t.y. naujos teisinės formos juridinio asmens dalyvis tampa atsakingu už pagrindinę prievolę asmeniu kartu su pradiniu skolininku.

Ž. R. individuali įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Tragesa“ nuo 2009-09-02, todėl trijų metų terminas reikalavimui pareikÅ¡ti pirmosios instancijos teisme nebuvo praleistas. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2012-03-05 UAB „Tragesa“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Ä®monių bankroto įstatymo 9 str. 7 d. numatyta, kad bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, arba įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

Taigi, bankroto bylos iÅ¡kėlimas patvirtina, kad bendrovė yra nemoki arba negali vykdyti savo įsipareigojimų. Byloje esantis antstolės V. M. kontoros raÅ¡tas patvirtina, kad areÅ¡tuotose skolininko UAB „Tragesa“ vardu atidarytose banko sÄ skaitose skolininkui priklausančių piniginių lėšų nenustatyta, įmonės vardu registruota transporto priemonė VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1995 m. gamybos, kuriai taikomi kitų institucijų irantstolių pirmesni areÅ¡tai, kito kilnojamojo/nekilnojamojo turto nerasta, įmonė veiklos nevykdo (b.l. 25).

Esant tokiai situacijai, remiantis CK 6.245 str. 5 d. kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ subsidiariai atsakingam skolininkui, jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius. Å iuo atveju ieÅ¡kovas pagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ papildomiems UAB „Tragesa“ skolininkams. Apeliantų nurodomi argumentai, kad pertvarkyta įmonė turto turi, nes įmonė turi skolininkų Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡mingi, nes pagal CK 6.245 str. 5 d. kreditoriaus teisė nukreipti reikalavimÄ subsidiariam skolininkui yra saistoma reikalavimo pagrindiniam skolininkui pateikimo ir jo neįvykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja CK 2.50 str. 4 d.              Dėl teismo sprendimų              Apeliantai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Tragesa“, todėl visos bylos iÅ¡keltos žemesnės instancijos teismų turi bÅ«ti sustabdytos iki pasibaigs bankroto byla. Visi kreditoriai turi kreiptis į paskirtÄ bankroto administratorių dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Apeliantai nurodo, kad Vilniaus 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. galutinis sprendimas dubliuoja Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-02 sprendimÄ , kuriuo kreditoriui UAB „Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai“ priteisė skolÄ iÅ¡ UAB „Tragesa“, todėl pagal abi bylas UAB „Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai“ gali kreiptis į bankroto administratorių su abiejų teismų sprendimais ir iÅ¡ieÅ¡koti dvigubÄ sumÄ .              Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis CK 6.245 str. 5 d. teismui buvo pareikÅ¡tas reikalavimas subsidiariems skolininkams nesugrÄ Å¾intos skolos ribose, todėl remiantis CPK 163 str. 1 d. 5 p. pagrindu nebuvo teisinio pagrindo bylos stabdymui.

Subsidiarioji atsakomybė – prievolė, kuri įpareigoja papildomÄ skolininkÄ kartu su pagrindiniu skolininku įvykdyti prievolę, kai jos neįvykdo pagrindinis skolininkas. Nagrinėjamu atveju byloje atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl teismo sprendimo vykdymas galimas tik iÅ¡ atsakovų, kaip iÅ¡ subsidiarių skolininkų, o ne pateikiant teismo sprendimÄ BUAB „Tragesa“ bankroto administratoriui. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovų argumentus, kad priimtas teismo sprendimas dubliuoja Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-12-02 sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4397-141/2010 iÅ¡ atsakovo UAB „Tragesa“ ieÅ¡kovui UAB „Kostera“ buvo priteista 10 669,40 Lt skola, todėl ginčo Å¡alys minėtoje byloje ir Å¡ioje byloje nėra tapačios.Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustatė visas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus įvertino pagal CPK 185 str. reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas neteisingai aiÅ¡kino ar taikė materialinės teisės normas, taigi, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 329, 330 str.).

Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, sprendimas paliekamas nepakeistas.              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Teisėjai                                                                                                                       Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                                    Loreta Lipnickienė                                                                                                                           Andžej Maciejevski