2025-10-01 Nr. AB-16000-3-61-3-03985-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1018-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03985-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. (P. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Migracijos departamentas) 2025 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 25S162521, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760192584 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas pareiškėjo sutuoktinės Y. M. byloje. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjo sutuoktinei panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pabrėžė, kad, vykstant ginčui dėl šeimos nario leidimo, Sprendimo įgyvendinimas (leidimo laikinai gyventi panaikinimas ir pareiškėjo išsiuntimas) pažeistų teisėtus interesus ir teisę į šeimą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 23 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą ir tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdė Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis (70 str. 1 d.), taip pat įvertinęs tai, kad Sprendimu pareiškėjo leidimas laikinai gyventi panaikintas dėl to, kad pareiškėjo šeimos nariui (sutuoktinei) panaikintas leidimas laikinai gyventi ir šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, konstatavo, kad tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti Sprendimo galiojimą. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog, laikinai sustabdžius Sprendimo galiojimą, bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai.

III. Atsakovas Migracijos departamentas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį.

Atsakovas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas, taikęs reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė nei vieno konkretaus argumento, susijusio su viena iš būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymo sąlygų, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia skundo reikalavimo pagrįstumą, t. y. pirmosios instancijos teismas nevertino šios sąlygos buvimo / nebuvimo, nors ji yra privaloma, norint taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kokia būtent neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala bus padaryta pareiškėjui, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamoje byloje neatitinka pagrįstumo ir teisingumo kriterijų.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjo argumentai, jog, įgyvendinus Sprendimą, pareiškėjas bus išsiųstas, yra hipotetiniai. Hipotetinė galimybė, kad Migracijos departamentas priims sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nepatvirtina jo skundo teiginių pagrįstumo, taip pat nepatvirtina, kad vien dėl sprendimo priėmimo jis patirs sunkiai atitaisomą arba neatitaisomą žalą. Aplinkybė, kad pareiškėjo turėtas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, savaime nereiškia, kad jo atžvilgiu bus priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją, be to, pareiškėjas galėtų prašyti stabdyti sprendimą išsiųsti jį.

Atsakovas nurodo, kad visi Migracijos departamento sprendimai yra priimami, individualiai išnagrinėjus užsieniečio situaciją, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

Atsakovas akcentuoja, kad, palikus taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę galioti, galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, nes pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog, netaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pareiškėjas nurodė, jog bus pažeisti šeimos interesai, tačiau, MIGRIS duomenimis, nei pareiškėjo byloje, nei jo sutuoktinės bylose nėra duomenų apie nepilnamečius vaikus, abu sutuoktiniai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, pareiškėjo sutuoktinės inicijuotoje administracinėje byloje teismas nusprendė netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti jį.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog žala negali būti padaryta. Panaikinus leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas netenka teisės būti Lietuvos Respublikoje, praranda socialinius ir ekonominius ryšius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutarties dalies, kuria buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdytas Sprendimo galiojimas iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį visa apimtimi, tačiau nagrinėjamu atveju atskirojo skundo dalyku gali būti tik teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 152 str. 1 d. ir 70 str. 7 d.). Atsakovas atskirajame skunde išdėstė argumentus tik dėl nesutikimo su teismo nutarties dalimi, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas vertins tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nuspręsta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima piktnaudžiauti ja, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).

Pažymėtina, kad, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018; 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-824-502/2022).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė stabdyti Sprendimo galiojimą iki kol bus išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo sutuoktinės skundą. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas tuo pagrindu, jog panaikintas pareiškėjo sutuoktinei išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pabrėžė, kad, vykstant ginčui dėl šeimos nario leidimo, Sprendimo įgyvendinimas (leidimo laikinai gyventi panaikinimas ir pareiškėjo išsiuntimas) pažeistų teisėtus interesus ir teisę į šeimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos, nutrūkstant socialiniams, ekonominiams ir integraciniams ryšiams, apribojant aktyvią darbo paiešką, negalint gauti darbo kitoje Europos Sąjungos valstybėje ir netenkant teisės integruotis į Europos Sąjungos visuomenę, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kad, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, jis patirtų žalą. Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-690-968/2022, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5097-552/2020, 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-585-502/2020, 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-278-525/2020).

Teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento argumentais, kad šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė, kad, netaikius jo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, neatitaisomai bus pažeisti jo teisės ir teisėti interesai, be to, nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas pradėjo kokius nors veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, siekdamas išsiųsti jį į kilmės šalį. Be to, ginčijamo Sprendimo priėmimas dar nereiškia, kad bus priimtas sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį. Atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjo išsiuntimo, privalo įvertinti individualias su pareiškėjo situacija susijusias aplinkybes, be kita ko, aplinkybes, susijusias su pareiškėjo šeimine padėtimi.

Įvertinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. neįrodė vienos iš būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija tenkina atsakovo atskirąjį skundą iš dalies, panaikina pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir išsprendžia klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės – atmeta pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.

Netenkinti pareiškėjo P. K. (P. K.) prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis