21a3fb8d-cb4d-4ec1-9def-5635ffc502ed · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas

                                                      Civilinė byla Nr. e2-960-840/ 2017                                                      Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00579-2017-8                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.2.10.; 3.1.7.6.;                                                                    2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.12.;                                                                    3.2.6.1.; 3.4.1.2.; 2.6.10.2.4.2. (S) KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 5 d.Kaišiadorys              Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant ieškovui G.

D., jo atstovui advokatui Ričardui Lilui ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,nedalyvaujant atsakovei D. D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. D. ieÅ¡kinį atsakovei D. D. iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai – KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui – dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės.              Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kinys ir atsikirtimai į ieÅ¡kinį IeÅ¡kovas G.

D. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas: - nutraukti jo – ieÅ¡kovo G. D. – ir atsakovės D. D. santuokÄ dėl atsakovės kaltės;- po santuokos nutraukimo palikti jiems esamas pavardes: (duomenys neskelbtini);- nustatyti nepilnamečių vaikų K. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su juo – tėvu – ieÅ¡kovu G. D.; - nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovė D. D. su nepilnamečiais vaikais K. D. ir M. D. bendrauja nevaržomai;- priteisti iÅ¡ atsakovės D.

D. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams K. D. ir M. D. periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 150,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės;- priteisti iÅ¡ atsakovės D. D. visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys grindžiamas Å¡iais argumentais, iÅ¡dėstytais ieÅ¡kinyje bei ieÅ¡kovo G. D. bei jo atstovo advokato Ričardo Lilo teismo posėdžio metu: ieÅ¡kovas G. D. su atsakove D. D. susituokė (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – KaiÅ¡iadorių r. sav. adm.

CMS). Santuokoje jiems gimė du vaikai: dukra K. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir sÅ«nus M. D., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokinis gyvenimas nepavyko – su atsakove D. D. kartu negyvena nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. Santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės D. D. kaltės – jos nepagarbos ieÅ¡kovui, melo, neiÅ¡tikimybės, Å¡eimos poreikių ignoravimo. Atsakovė gyvendama santuokoje susirado kitÄ vyrÄ ir, palikusi ieÅ¡kovui vaikus, išėjo su juo gyventi. Atsakovė D. D. visiÅ¡kai nesirÅ«pina vaikais, jų nelanko, neprisideda prie jų iÅ¡laikymo.

Sudarydamas santuokÄ su atsakove, ieÅ¡kovas tikėjosi sukurti visaverčius Å¡eimos santykius, kaip bendro gyvenimo pagrindÄ , kurie turėjo bÅ«ti grindžiami abipuse meile, pagarba ir pasitikėjimu bei atsidavimu vienas kitam, be Å¡ių vertybių Å¡eima negali egzistuoti. Nepilnamečiais vaikais ieÅ¡kovas rÅ«pinasi nuo pat jų gimimo, juos lavina, auklėja, juos sieja glaudus dvasinis ryÅ¡ys, vaikai su ieÅ¡kovu – tėvu G. D. – jaučiasi saugiai, todėl ieÅ¡kovas nori, kad, nutraukus santuokÄ , nepilnamečių vaikų K.

D. ir M. D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo – ieškovu G. D.. Atsakovė D. D. po santuokos nutraukimo galės nevaržomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Ieškovas šiuo metu niekur nedirba, gyvena iš atsitiktinių darbų gaunamų pajamų, registruotas darbo biržoje, nedarbo išmokų negauna. Vaikai yra Paparčių mokyklos – daugiafunkcinio centro mokiniai. Vienam ieškovui išlaikyti vaikus yra sunku, vaikai auga, didėja jų poreikiai, todėl ir atsakovė turi prisidėti prie jų išlaikymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad nepilnamečius vaikus materialiai iÅ¡laikyti privalo abu tėvai, todėl nepilnamečių vaikų K. D. ir M. D. iÅ¡laikymui praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės D. D. po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaikų pilnametystės. PraÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymo iÅ¡mokų dydis yra pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio nuostatas dėl iÅ¡laikymo dalies proporcingumo, vaikų poreikių ir iÅ¡laikymÄ teikiančiojo galimybių atžvilgiu.

Kadangi vaikai gyvena kartu su ieÅ¡kovu, jam tenka pareiga suteikti jiems gyvenamÄ jį plotÄ , sudaryti tinkamas sÄ lygas jų augimui ir vystymuisi, taip pat tenka kasdieninė vaikų priežiÅ«ra, rÅ«pinimasis, kurių nekompensuos iÅ¡laikymo priteisimas. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugiÄ aplinkÄ ir tinkamas sÄ lygas augti ir tobulėti. IÅ¡laikymo sau iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovas nereikalauja. Nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė neturi.

Kilnojamųjų daiktų, kurių pasidalinimo klausimÄ reikėtų iÅ¡spręsti nutraukiant santuokÄ , taip pat nėra. IeÅ¡kovas G. D. kreditorinių įsipareigojimų neturi. Apie atsakovės turimus kreditorinius įsipareigojimus, negali pateikti informacijos, kadangi su ja negyvena ir nepalaiko jokių ryÅ¡ių nuo 2013 m. rugsėjo mėn. Po santuokos nutraukimo praÅ¡o palikti pavardes: ieÅ¡kovui – (duomenys neskelbtini), atsakovei – (duomenys neskelbtini). Bylinėjimosi iÅ¡laidas prašė pritiesti iÅ¡ atsakovės. Atsakovė D.

D. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jai praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nepraneÅ¡tos, praÅ¡ymo atidėti bylos nepateikė. Be to, atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, jos turtinę padėtį atspindinčių įrodymų ir duomenų apie kreditorius. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos              Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje – KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus – atstovė Loreta Milkevičienė palaikė teismui pateiktÄ iÅ¡vadÄ , jog neprieÅ¡tarauja dėl ieÅ¡kovo G.

D. reikalavimų dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Nurodė, kad G. D. ir D. D. kartu negyvena, D. D. paliko Å¡eimÄ ir išėjo gyventi kitur. G. D. ir D. D. Å¡eimos yra įraÅ¡ytos į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ . Socialiniai darbuotojai stebi teigiamus pokyčius G. D. Å¡eimoje. D. D. su vaikais K. D. ir M. D. bendrauja pavirÅ¡utiniÅ¡kai, vaikais nesidomi, vaikų bendravimas su motina vyksta vaikų iniciatyva. D. D. ir jos sugyventinis augina dar tris vaikus.

IeÅ¡kinys tenkintinas. Nagrinėjant bylÄ teisme, nustatyta, kad: - ieÅ¡kovas G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių r. sav. adm. CMS (akto įraÅ¡o Nr. 76);- santuokoje gimė du vaikai: dukra K. D. (gim. (duomenys neskelbtini)a. k. (duomenys neskelbtini) ir sÅ«nus M. D. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)- santuokoje įgyto dalintino turto, kreditorių nėra. Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės              IeÅ¡kovas G.

D. praÅ¡o teismo jo ir atsakovės D. D. santuokÄ nutraukti dėl atsakovės kaltės.                           Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigÄ , sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos).

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

NeiÅ¡tikimybė, kaip viena iÅ¡ santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiÅ¡kia ne tik lojalumo pareigos pažeidimÄ , bet ir faktÄ , kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryÅ¡ių. Dėl to teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas santuokinę neiÅ¡tikimybę kaip santuokos iÅ¡irimÄ lemiančiÄ priežastį, kiekvienu atveju turi nustatyti ne tik tÄ aplinkybę, kad vienas iÅ¡ sutuoktinių buvo neiÅ¡tikimas, bet ir tai, kokie buvo sutuoktinių santykiai iki tol, ar vėliau neiÅ¡tikimas sutuoktinis stengėsi iÅ¡saugoti, atkurti santuokinius ryÅ¡ius, taip pat kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos).Ä®vertinęs ieÅ¡kovo G.

D. bei iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus – atstovės Loretos Milkevičienės teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus (atsakovė D. D. paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina, gyvena su kitu vyru) bei bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas atsakovės D. D. elgesys, nepriimtinas teisės bei moralės požiÅ«riu, t. y. atsakovė D.

D. nepaisė sutuoktinių pareigos bÅ«ti iÅ¡tikimai, paliko sutuoktinį ir nepilnamečius vaikus, nesirÅ«pina Å¡eima, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovė palikdama Å¡eimÄ ir pradėdama gyventi su kitu vyru, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryÅ¡ių – todėl atsakovė D. D. laikytina kalta dėl iÅ¡irusios santuokos. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro ir ji nutrauktina dėl atsakovės kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

                          Po santuokos nutraukimo ieškovui G. D. paliktina pavardė – (duomenys neskelbtini), atsakovei paliktina santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CK 3.69 straipsnis). Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo              Ieškovas G. D. teismo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų – dukters K. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus M.

D., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su juo.              KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje nurodyta bei atstovės Loretos Milkevičienės paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu patvirtinta, kad Å¡alių nepilnamečiams vaikams K. D. ir M. D. pas ieÅ¡kovÄ â€“ tėvÄ â€“ G. D. sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, ieÅ¡kovas rÅ«pestingai vykdo tėvo pareigas, todėl gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.

Nepilnamečiai vaikai: K. D. ir M. D. iÅ¡reiÅ¡kia norÄ gyventi su tėvu G. D..             Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes, nepilnamečių vaikų K. D. ir M. D. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų tėvu – ieÅ¡kovu – G. D. (Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnis).             IeÅ¡kovas G. D. praÅ¡o nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovė D. D. su nepilnamečiais vaikais K. D. ir M. D. bendrauja nevaržomai.             Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnio 2 dalis), tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku.

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju Å¡alių nepilnamečiai vaikai jau yra dideli – dukra K. D. – Å¡eÅ¡iolikmetė, sÅ«nus M. D. – keturiolikmetis – ir nėra ginčo dėl atsakovės – motinos – D. D. bendravimo su vaikais tvarkos ir dalyvavimo jų auklėjime nustatymo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju atsakovės D. D. bendravimo su vaikais tvarka ir dalyvavimas jų auklėjime nustatomi abipusiu Å¡alių susitarimu be apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo IeÅ¡kovas G. D. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės D. D. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams: dukrai K. D. ir sÅ«nui M. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 150,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai.

Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Ä®tvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiÅ¡kia, jog vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir panaÅ¡iai. Pažymėtina, kad, nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Nurodytų kriterijų pusiausvyrÄ padeda iÅ¡laikyti Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų iÅ¡laikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Ä®vertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtus įrodymus, atsižvelgęs į Å¡alių vaikų amžių – dukra K.

D. – Å¡eÅ¡iolikmetė, sÅ«nus M. D. – keturiolikmetis, lytį (mergaitė ir berniukas), sveikatos bÅ«klę (specialių poreikių neturi) ir poreikius (maistas, apranga, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, bÅ«stas, ugdymas, poilsis, laisvalaikis), teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju nepilnamečiams Å¡alių vaikams: dukrai K. D. ir sÅ«nui M. D. kas mėnesį teiktinas ieÅ¡kovo nurodytas 300,00 Eur dydžio iÅ¡laikymas kiekvienam vaikui, kuris laikytinas pakankamu vaikų poreikiams patenkinti ir nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.BylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad ieÅ¡kovo G.

D. vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra. IeÅ¡kovas niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Atsakovės D. D. vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra. Atsakovė niekur nedirba.Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtinÄ poreikių tenkinimÄ Å¡iuo metu atitinka 1 bazinė socialinė iÅ¡moka (BSI) – 38,00 Eur (Pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymÄ Nr. X-963 nuo 2007 m. sausio 1 d. minimalus gyvenimo lygis (MGL) – 130,00 Lt.

Pagal 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos iÅ¡mokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymÄ Nr. X-1710 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei iÅ¡mokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tÄ dienÄ galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimÄ Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009 m. sausio 1 d.

BSI – 130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimÄ Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BSI – 38,00 Eur), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramÄ ir socialinių paÅ¡alpų dydis.Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo forma bei dydis negali bÅ«ti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.

Kurį laikÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktikÄ , kad bylose dėl materialinio iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už 1 minimaliÄ mėnesinę algÄ (MMA) – 380,00 Eur (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimÄ Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d.

MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimÄ Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimÄ Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469 / 2006 ir kitos), – tačiau Å¡iuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino iÅ¡laikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrÄ tarp Å¡ių kriterijų padeda iÅ¡laikyti Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209 / 2013 ir kitos).

Nors minimalus darbo užmokestis ir nėra lemiantis kriterijus, nustatant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydį, tačiau, vertinant vaiko poreikius, į jį tikslinga atsižvelgti, nes minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiÅ¡kam vystymuisi užtikrinti turėtų bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai.Ä®statyminė pareiga tėvams iÅ¡laikyti vaikÄ suponuoja pareigÄ teikti įrodymus apie jų realiÄ turtinę padėtį.

Å ios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigÄ turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ä®statyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiÅ¡kia tai, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikÅ¡mės iÅ¡laikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti iÅ¡laikymÄ , privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai rÅ«pintis vaiku. PrieÅ¡ingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikÄ , ugdyti jo asmenybę, sudaryti bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas.

Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiÅ¡kia, kad tėvas ir motina turi visiÅ¡kai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iÅ¡ tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinė padėtis ir pan.

Tačiau Å¡is principas reiÅ¡kia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi bÅ«ti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į vienÄ iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ .

Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569 / 2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37 / 2010 ir kitos).

Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iÅ¡ tėvų ir Å¡iam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243 / 2010 ir kitos).

Pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596 / 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294 / 2010 ir kitos).

Teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo G. D. ir atsakovės D. D. turtinę padėtį, į tai, kad jų vaikai po santuokos nutraukimo gyvens su ieÅ¡kovu, kuris vienas užtikrins vaikų teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , dengs visas su tuo susijusias ir kitas vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, taip pat įvertindamas vaikų amžių (Å¡eÅ¡iolikmetė ir keturiolikmetis), bÅ«tinuosius poreikius, į tai, jog atsakovė nepateikė savo turtinę padėtį atspindinčių įrodymų, jog atsakovė yra darbingo amžiaus, jauna, sveika, ir tai paneigiančių duomenų byloje nėra, daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo G.

D. reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės D. D. nepilnamečiams vaikams: dukrai K. D. ir sÅ«nui M. D. iÅ¡laikymÄ po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos (2017 m. balandžio 11 d.) iki vaikų pilnametystės yra pagrįstas ir tenkintinas. Å i suma kasmet indeksuotina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (Lietuvos Respublikos CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų (iÅ¡laikymo) tvarkytoju iki jų pilnametystės skirtinas vaikų tėvas – ieÅ¡kovas – G.

D. (Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnis).Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iÅ¡ esmės pasikeitus Å¡alių turtinei padėčiai kiekviena iÅ¡ jų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas G. D. Å¡ioje byloje 100 proc. atleistas nuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, taip pat nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimo daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei atlyginamos Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 2 dalis). Jei ieÅ¡kovas G. D. nebÅ«tų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimÄ nutraukti santuokÄ dėl atsakovės kaltės ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius iÅ¡vestinius reikalavimus jis turėtų mokėti 31,00 Eur dydžio žyminį mokestį (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 80 straipsnio 7 dalies redakcija), už reikalavimÄ priteisti iÅ¡laikymÄ 80,00 Eur (((150,00 Eur x 12 mėn.) x 3 %) x 75%)) x 2) dydžio žyminį mokestį (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 80 straipsnio 7 dalies, 85 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcija).

Atsižvelgiant į tai iÅ¡ atsakovės D. D. iÅ¡ viso pritiestina 111,00 Eur (31,00 Eur + 80,00 Eur) žyminio mokesčio.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2017 m. rugsėjo 15 d. pažymÄ , kurioje nurodyta, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos ? 296,23 Eur. Teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos pagrįstos, todėl iÅ¡ atsakovės D. D. priteistina 296,23 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 83, 94, 96 ir 99 straipsniai).Taip pat iÅ¡ atsakovės D.

D. priteistinos ir 5,56 Eur pašto išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 88, 92–93 straipsniai).Bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytos aplinkybės, dėl kurių teismas galėtų atleisti atsakovę D. D. nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei ar jas sumažinti.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–267 straipsniais ir 268–270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :              Ieškinį tenkinti.             G.

D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini)KaiÅ¡iadorių r. sav. adm. CMS (akto įraÅ¡o Nr.

76) nutraukti dėl D. D. kaltės.             Po santuokos nutraukimo D. D. palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), G. D. – (duomenys neskelbtini).             Nepilnamečių vaikų: K. D. (gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. D. (gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su tėvu G. D..             Nustatyti, kad D. D. bendrauja su nepilnamečiais vaikais K.

D. ir M. D. ir dalyvauja jų auklėjime bendru sutarimu.              Priteisti iÅ¡ D. D. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams: dukrai K. D. (gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ir sÅ«nui M. D. (gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) mokant periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 150,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct) kiekvienam vaikui nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos (2017 m. balandžio 11 d.) iki vaikų pilnametystės, kasmet iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų (iÅ¡laikymo) tvarkytoju iki jų pilnametystės paskiriant vaikų tėvÄ â€“ G.

D.. Priteisti iÅ¡ D. D. 111,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ vienuolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio, 296,23 Eur (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 23 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 5,56 Eur (penkis eurus 56 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdoma skubiai.             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                            Joana Kvaselytė