Legislator Case Law & Legislation
21a1f092-451e-48b7-bd16-61e12d5ce2f2 AI generated

21a1f092-451e-48b7-bd16-61e12d5ce2f2 · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number 21a1f092-451e-48b7-bd16-61e12d5ce2f2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 12 291,60 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-14 nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Legislator headnote

AI generated

21a1f092-451e-48b7-bd16-61e12d5ce2f2 · Klaipėdos apylinkės teismas: Atsakovas atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad atsakovas neperdavė bankroto administratorei įmonės dokumentų ir taip atsirado priežastinis ryÅ¡ys tarp dokumentų neperdavimo ir žalos atsiradimo. Å ios aplinkybės yra nepagrįstos. Atsakovas nebuvo informuotas apie ieÅ¡kovės bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , todėl negalėjo perduoti dokumentų. Atsakovui apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ tapo žinoma, kai jo darbovietė UAB „Domo prekyba“ gavo iÅ¡ teismo dokumentus su ieÅ¡kiniu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-2815-618/2019 Proceso Nr. 2-06-3-00928-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.18.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Larisa Å imanskienė, sekretoriaujant Kornelijai Butkutei, Skaistei JauniÅ¡kytei, Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vildaira“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Genora“ atstovams A. B., V. J., atsakovo A. K. atstovui advokatui Mindaugui Urbonui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vildaira“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 12 291,60 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-14 nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

VÄ® „Registrų centras“ duomenimis atsakovas įmonės direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2012-04-02 iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, nuo 2012-05-24 atsakovas buvo bendrovės akcininku, valdė 100 proc. akcijų. Taigi, bÅ«tent atsakovui teko pareiga perduoti įmonės turtÄ ir visus dokumentus bankroto administratorei, tačiau atsakovas minėto įpareigojimo neįvykdė. IeÅ¡kovė nurodo, kad bankroto administratorė neturėdama įmonės dokumentų negali patikrinti įmonės sandorių ir nėra galimybės padengti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų.

Neperduodamas bendrovės turto ir dokumentų atsakovas užkerta galimybę bankroto administratorei vykdyti įmonės bankroto procedÅ«ras, t. y. bankrutavusios įmonės turto pardavimÄ , įmonės sandorių patikrinimÄ , debitorinių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ - veiksmus, bÅ«tinus atlikti tam, kad bendrovės kreditoriniai reikalavimai bÅ«tų padengti. Jeigu atsakovas bÅ«tų rÅ«pestingai atlikęs teisės aktuose jam priskiriamas pareigas, t. y. bÅ«tų tinkamai vedęs įmonės buhalterinę apskaitÄ , iÅ¡saugojęs įmonės turtÄ bei kitus dokumentus, įmonės kreditorių reikalavimai galėtų bÅ«ti bent iÅ¡ dalies patenkinti.

Kadangi ieÅ¡kovės skolos kreditoriams nebuvo grÄ Å¾intos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, visa kreditorių reikalaujama suma turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo.

2. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-12-14 nutartimi patvirtino ieÅ¡kovės kreditorinius reikalavimus 12 291,60 Eur sumai, kuriuos sudaro 12 220,93 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreditorinis reikalavimas ir 70,67 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) kreditorinis reikalavimas. IeÅ¡kovė 2012-08-17 iÅ¡rašė UAB „Barsa Proud“ PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ 57 822,64 Eur sumai, iÅ¡ kurios 10 035,00 Eur sudaro PVM.

Minėtos piniginės lėšos turi bÅ«ti perduotos bankroto administratorei, kadangi nėra duomenų, patvirtinančių, kad jos buvo panaudos ieÅ¡kovės veikloje. Visų pirma, nors bankroto administratorei pateiktais dokumentais nustatyta, kad UAB „Barsa Proud“ yra ieÅ¡kovės debitorius 54 520,97 Eur (188 250,00 Lt) sumai, tačiau UAB „Barsa Proud“ bankroto bylos duomenimis ieÅ¡kovė nėra UAB „Barsa Proud“ kreditorė. Antra, nors atsakovas pateikė banko iÅ¡raÅ¡us, pagal kuriuos atsiskaitymai tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Barsa Proud“ nevyko, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog 2012-08-17 PVM sÄ skaita - faktÅ«ra nebuvo įtraukta į UAB „Barsa Proud“ apskaitÄ , pinigus iÅ¡mokant į ieÅ¡kovės kasÄ .

IeÅ¡kovės kasos dokumentai bankroto administratorei neperduoti, ieÅ¡kovė PVM valstybei nesumokėjo. Trečia, atsakovas, eidamas ieÅ¡kovės vadovo pareigas, nesiėmė jokių veiksmų dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ UAB „Barsa Proud“, kas patvirtina, jog ieÅ¡kovei buvo sumokėtos piniginės lėšos pagal PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ . Be to, iÅ¡ bankroto administratorei pateikto nepasiraÅ¡yto ieÅ¡kovės 2012-09-30 balanso, ieÅ¡kovės turtas sudaro 56 378,01 Eur (194 662,00 Lt).

Taigi, piniginės lėšos pagal PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ buvo gautos, iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų nėra, todėl minėtos piniginės lėšos turėtų bÅ«ti perduotos bankroto administratorei.

3. IeÅ¡kovė nurodo, jog atsakovas, bÅ«damas įmonės vadovu, nesilaikė jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, nesirÅ«pino įmonės buhalterinių dokumentų iÅ¡saugojimu. Nuostolinga įmonės veikla, didėjantys įsiskolinimai įmonės kreditoriams tęsėsi pakankamai ilgÄ laikÄ , todėl apie juos atsakovui turėjo bÅ«ti žinoma, jis turėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, tačiau to nedarė, todėl privalo atlyginti žalÄ . Pažymi, jog iki atsakovo A.

K. ieÅ¡kovės direktoriaus pareigas ėjo A. G., kuris vėliau tapo UAB „Barsa Proud“ vadovu, ir Å¡ias pareigas ėjo sandorio, pagal kurį iÅ¡raÅ¡yta 2012-08-17 PVM sÄ skaita – faktÅ«ra metu. Taigi, atsakovas vykdė sandorius su įmone, kurios vadovu buvo ankstesnis pačios ieÅ¡kovės vadovas, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, jam buvo žinoma, kad UAB „Barsa Proud“ bankrutuoja. Atsakovas vengė pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, bijodamas jog minėto sandorio pagrindu ieÅ¡kovė ir UAB „Barsa Proud“ bus susietos, tokiu bÅ«du pripažįstant įmonių bankrotus tyčiniais.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovai patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

4. Atsakovas atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad atsakovas neperdavė bankroto administratorei įmonės dokumentų ir taip atsirado priežastinis ryÅ¡ys tarp dokumentų neperdavimo ir žalos atsiradimo. Å ios aplinkybės yra nepagrįstos. Atsakovas nebuvo informuotas apie ieÅ¡kovės bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , todėl negalėjo perduoti dokumentų. Atsakovui apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ tapo žinoma, kai jo darbovietė UAB „Domo prekyba“ gavo iÅ¡ teismo dokumentus su ieÅ¡kiniu.

Atsakovas dėjo visas pastangas kuo skubiau perduoti visus dokumentus bankroto administratorei. Minėti dokumentai bankroto administratorei buvo perduoti 2019-03-29, t.y. per 14 dienų nuo informacijos apie iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ sužinojimo dienos. IeÅ¡kovė taip pat teigia, jog atsakovas yra kaltas dėl skolos VMI susidarymo, t.y. kad VMI buvo nesumokėtas PVM. Minėta skola VMI atsirado dėl to, kad UAB „Barsa Proud“ nesumokėjo pateiktos sÄ skaitos ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė neturėjo piniginių lėšų sumokėti PVM.

Pažymi, kad bankroto administratorė gali pataisyti įmonės PVM sÄ skaitų registrÄ ir prievolė mokėti PVM dings, todėl nebeliks jokios menamos žalos. Bankroto administratorė taip pat gali kreiptis į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti bankroto bylos nagrinėjimÄ ir praÅ¡yti pakartotinai tvirtinti naujus kreditorinius reikalavimus, kadangi Å¡iuo metu turi visus įmonės finansinius dokumentus. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Patikslintas ieÅ¡kinys atmestinas 5. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas nevykdė savo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo. Dėl Å¡ios priežasties didėjo įsiskolinimai įmonės kreditoriams. Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Ä®monės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ , esant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Ä®monės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ kreditoriams atsako solidariai (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis). Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-344/2014).

6. Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

7. Pagal kasacinio teismo praktikÄ tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, susijusioje su Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡i vadovo pareiga sisteminio Ä®BÄ® nuostatų aiÅ¡kinimo kontekste reiÅ¡kia pareigÄ kreiptis į teismÄ Ä¯monei tapus nemokia Ä®BÄ® prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.

8. Esant prieÅ¡ tai minėtam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, akivaizdu, kad sprendžiant įmonės vadovo (-ų) atsakomybės dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku klausimÄ , reikia nustatyti esminę aplinkybę – momentÄ , kada įmonė tapo nemokia Ä®BÄ® prasme ir atitinkamai atsirado įmonės vadovo (ų) pareiga inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ bei įmonės veikloje teikti prioritetÄ jau nebe pačios įmonės ar jos akcininkų, bet kreditorių (tiek tuo momentu jau egzistuojančių, tiek ir bÅ«simų, potencialių) interesams.

Ä®monės nemokumas yra nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės Å«kinės komercinės veiklos rezultatai. Aplinkybė, kada įmonės bÅ«sena pasiekė Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ nemokumo kriterijų, turėtų bÅ«ti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais Å«kines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymÄ , bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

9. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog ieÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jam nėra žinoma, kada tiksliai ieÅ¡kovė tapo nemoki. Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1584-265/2017 ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog atsakovė ilgÄ laikÄ nemoka privalomųjų mokėjimų VMI. Taigi, bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ieÅ¡kovei lėmė tai, jog ieÅ¡kovė buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI. Klaipėdos apygardos teismas 2017-12-14 nutartimi patvirtino ieÅ¡kovės kreditorinius reikalavimus 12 291,60 Eur sumai, kuriuos sudaro 12 220,93 Eur VMI kreditorinis reikalavimas ir 70,67 Eur VSDFV kreditorinis reikalavimas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad VMI kreditorinį reikalavimÄ sudaro 11 500,35 Eur PVM ir 720,58 Eur PVM delspinigiai pagal VMI 2012-12-20 sprendimÄ Nr. (23.17-08)-320-61599 dėl 10 088,31 Eur (34 832,91 Eur) mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ turto ir 2016-10-25 nurodymÄ Nr. (23.31-08)-467-225100 dėl 1 607,97 Eur mokestinės nepriemokos nuraÅ¡ymo iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos. Å alių paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad minėta ieÅ¡kovės skola VMI atsirado 2012-08-17 PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros, 57 822,64 Eur (199 650,00 Lt) sumai, iÅ¡ kurios 47 787,30 Eur (165 000,00 Lt) pagal 2012-05-01 sutartį ir 10 035,33 Eur (34 650,00 Lt) PVM, iÅ¡raÅ¡ytos UAB „Barsa Proud“, pagrindu.

Pagal ieÅ¡kovės 2012-09-30 balansÄ Ä¯monės turtas sudarė 56 464,90 Eur (194 962,00 Lt), iÅ¡ kurių 54 520,97 Eur (188 250,00 Lt) pirkėjo įsiskolinimas, pradelsti įsipareigojimai – 12 536,78 Eur (43 287,00 Lt). Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, jog minėtas balansas nebuvo patvirtintas įmonės vadovo.

10. Ä®vertinus Sprendimo 9 punkte nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad ieÅ¡kovės nemokumas negalėjo atsirasti anksčiau nei VMI 2012-12-20 sprendimas dėl 10 088,31 Eur (34 832,91 Eur) mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėto sprendimo priėmimo metu ieÅ¡kovė turėjo 54 520,97 Eur (188 250,00 Lt) kreditorinį reikalavimÄ UAB „Barsa Proud“ atžvilgiu. Minėtas sandoris nėra nuginčytas. Tokiu bÅ«du UAB „Barsa Proud“ įvykdžius savo skolinius įsipareigojimus ieÅ¡kovei, pastaroji bÅ«tų turėjusi pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su VMI. Taigi, Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad 2012-12-20 sprendimo priėmimo metu ieÅ¡kovė buvo nemoki.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-05-19 nutartimi UAB „Barsa Proud“ iÅ¡kelta bankroto byla. Teismo 2014-07-18 nutartimi patvirtintas UAB „Barsa Proud“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as. IeÅ¡kovė į teismÄ su praÅ¡ymu patvirtinti jos kreditorinį reikalavimÄ UAB „Barsa Proud“ atžvilgiu nesikreipė. Taigi, akivaizdu, kad ieÅ¡kovei nepateikus praÅ¡ymo patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ 57 822,64 Eur (199 650,00 Lt) sumai, ji prarado galimybę patenkinti savo reikalavimÄ UAB „Barsa Proud“ atžvilgiu ir tokiu bÅ«du atsiskaityti su VMI.

Juolab, kad atsakovo atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog ieškovė UAB „Barsa Proud“ bankroto bylos iškėlimo metu veiklos faktiškai nebevykdė. Tai reiškia, jog ieškovė nebeįgijo naujų apyvartinių lėšų. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, kad ieškovė 2014-07-18 tapo nemoki ĮBĮ prasme.

12. Nustačius pareigos atsiradimo momentÄ , reikia nustatyti kokiÄ Å¾alÄ dėl tokio įmonės vadovo neveikimo patyrė bendrovė ir jos kreditoriai. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl iÅ¡augusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

13. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti bendros iÅ¡augusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Konstatavus laiko momentÄ , nuo kada bendrovės vadovas (dalyvis) pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Å¡is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Vertinant padarytÄ Å¾alos dydį ir priežastinį ryšį turi bÅ«ti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, iÅ¡augusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius Å¡ių dydžių skirtumÄ , galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

14. Teismas taip pat pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrÄ aplinkybę, jis privalo jÄ patvirtinti faktiniais duomenimis. Kaip jau minėta, teismo posėdžio metu Å¡alių atstovai patvirtino, jog ieÅ¡kovės 12 220,93 Eur skola VMI atsirado 2012-08-17 PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros, iÅ¡raÅ¡ytos UAB „Barsa Proud“, pagrindu, t.y. ieÅ¡kovei nesumokėjus PVM valstybei.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė iÅ¡rašė UAB „Barsa Proud“ 2012-08-17 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Serija VIL Nr. 1201 57 822,64 Eur (199 650,00 Lt) sumai, iÅ¡ kurių PVM sudarė 10 035,33 Eur (34 650,00 Lt). VMI 2012-12-20 priėmė sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti 10 088,31 Eur (34 832,91 Eur) mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės turto, 2016-10-25 VMI priėmė nurodymÄ nuraÅ¡yti 1 607,97 Eur mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės turto. Tai reiÅ¡kia, jog VMI kreditorinis reikalavimas ieÅ¡kovės atžvilgiu 10 088,31 Eur sumai atsirado iki ieÅ¡kovei tampant nemokia, todėl nėra pagrindo minėtos sumos laikyti ieÅ¡kovės patirta žala.

Duomenų apie tai, kaip ir kokiu laikotarpiu ieÅ¡kovės skola VMI iÅ¡augo nuo 10 035,33 Eur iki 12 220,93 Eur, t.y. padidėjo 2 185,60 Eur suma, kaip ir kokiu laikotarpiu susidarė ieÅ¡kovės 70,67 Eur skola VSDFV, ieÅ¡kovė nepateikė. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymus dėl teismo liudijimo iÅ¡davimo, siÅ«lė ieÅ¡kovei patikslinti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, tačiau ieÅ¡kovė papildomų duomenų, susijusių su minėtomis aplinkybėmis teismui neteikė.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad iÅ¡ esmės aplinkybės, jog atsakovas nevykdė savo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, nevertina kaip savarankiÅ¡ko pagrindo žalos atlyginimui.

15. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas nevykdė pareigos perduoti įmonės turto ir dokumentų bankroto administratorei, todėl bankroto administratorė negali patikrinti įmonės sandorių ir nėra galimybės padengti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų. Juridinis asmuo įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organÄ ir dalyvių susirinkimÄ , jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia organų struktÅ«ra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis).

ABÄ® 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrovė (tiek akcinė, tiek uždaroji akcinė – ABÄ® 1 straipsnio 1 dalis) turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimÄ ir vienasmenį valdymo organÄ - bendrovės vadovÄ . Atsižvelgiant į nurodytame skirsnyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ , bendrovės vadovas yra asmuo, atsakingas už bendrovės kasdienės Å«kinės komercinės veiklos organizavimÄ ir vienvaldiÅ¡kai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis) veikiantis bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis (ABÄ® 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8, 10, 12 dalys, kt.).

16. Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sÄ raÅ¡Ä , įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

17. Ä®statyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1584-265/2017 ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, ieÅ¡kovės bankroto administratore paskirta UAB „Genora“. Minėta nutartimi ieÅ¡kovės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2012-04-02 buvo ieÅ¡kovės vadovas ir vienintelis įmonės akcininkas. Taigi, atsakovas turėjo pareigÄ perduoti ieÅ¡kovės bankroto administratorei įmonės turtÄ bei dokumentus. Teismas pažymi, jog nors 2019-03-29 atsakovas perdavė ieÅ¡kovei įmonės dokumentus, tačiau iÅ¡ byloje pateikto bankroto administratorės sÄ raÅ¡o matyti, jog bankroto administratorei pateikti įmonės dokumentai už 2004 m. – 2005 m., t.y. ne visi įmonės dokumentai.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas neįvykdė teismo reikalavimo perduoti įmonės dokumentus ir turtÄ .

19. Nustačius, jog valdymo organai pažeidė fiduciarines ir (ar) įstatyme nustatytas pareigas, būtina įvertinti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

20. Teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimas sukelia Ä®BÄ® numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusÄ ; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ ir kt. (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalis). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtÄ Å¡io turto perleidimÄ tretiesiems asmenims, tai bÅ«tent šį turtÄ natÅ«ra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organas.

Atitinkamai nustačius, kad Å¡is turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – Å¡iuo atveju buvusio įmonės savininko ir vadovo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės objektyvų sumažėjimÄ , nuraÅ¡ymÄ ar sunaikinimÄ , vadovas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusiÄ Å¾alÄ , kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1406/2014).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala įmonei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo įmonės vadovo žinioje, netekimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

21. Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės patirtos žalos dydžio svarbu nustatyti ne tik jos finansinių įsipareigojimų dydį, tačiau ir juridinio asmens valdymo organo prarasto ar neperduoto turto dydį. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-14 nutartimi patvirtinti ieÅ¡kovės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai 12 291,60 Eur sumai. Vis dėlto, kartu su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį bei nekilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas ir kt., bei duomenų apie Å¡io turto vertę.

Nesant šių duomenų teismas negali nustatyti, ar ieškovė bankroto bylos iškėlimo metu turėjo finansinio turto, kurį atsakovas privalėjo perduoti bankroto administratorei, kokia šio turo vertė ir tokiu būdu įvertinti, kaip atsakovui neperdavus ieškovės turto bankroto administratorei, padidėjo įmonės kreditorinių įsipareigojimų apimtis, t.y. nustatyti, kokio dydžio žala buvo padaryta ieškovei atsakovo veiksmais.

22. Teismas taip pat pažymi, kad atsakomybė už bankrutuojančios įmonės administratoriui neperduotÄ turtÄ per teismo nustatytÄ terminÄ numatyta IBÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, kuris numato, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytÄ terminÄ perduoti administratoriui turtÄ ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visÄ turtÄ ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudÄ .

Taigi, įstatymas numato specialiÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ spendžiamas įmonės valdymo organų pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ bei dokumentus nevykdymo klausimas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme 2019-08-16 gautas bankroto administratorės praÅ¡ymas skirti atsakovui baudÄ už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtÄ bei dokumentus nevykdymÄ .

23. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad atsakovas neperdavė ieÅ¡kovei piniginių lėšų, gautų iÅ¡ UAB „Barsa Proud“ pagal 2012-08-17 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ . Vis dėlto, teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog UAB „Barsa Proud“ yra sumokėjusi minėtÄ skolÄ ieÅ¡kovei. Visų pirma, nei iÅ¡ byloje pateiktų ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡rašų, nei iÅ¡ UAB „Barsa Proud“ banko sÄ skaitos iÅ¡rašų nenustatyta, jog UAB „Barsa Proud“ bÅ«tų pervedusi minėtas pinigines lėšas ieÅ¡kovei.

Be to, iÅ¡ UAB „Barsa Proud“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog minimu laikotarpiu įmonė nėra iÅ¡gryninusi 57 822,64 Eur piniginių lėšų sumos. Pažymėtina ir tai, kad 2012-12-20 VMI priėmė sprendimÄ dėl 10 088,31 Eur (34 832,91 Eur) mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovės turto, t.y. ėmėsi veiksmų skolai iÅ¡ieÅ¡koti, tačiau minėta skola VMI nėra grÄ Å¾inta. Esant Å¡ioms aplinkybėms, labiau tikėtina, kad UAB „Barsa Proud“ skolos ieÅ¡kovei nėra grÄ Å¾inusi.

Nors ieÅ¡kovė nurodo, jog minėtos piniginės lėšos galėjo bÅ«ti sumokėtos į įmonės kasÄ , tačiau nepateikia Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nepareiÅ¡kė kreditorinio reikalavimo UAB „Barsa Proud“ bankroto byloje, nesant kitų duomenų, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog UAB „Barsa Proud“ buvo grÄ Å¾inusi skolÄ ieÅ¡kovei, juolab, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė tuo metu veiklos faktiÅ¡kai nebevykdė, o atsakovas tiesiog nesiėmė veiksmų uždaryti įmonę.

24. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu bankroto administratorės atstovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės sandoris su UAB „Barsa Proud“, kurio pagrindu iÅ¡raÅ¡yta 2012-08-17 PVM sÄ skaita – faktÅ«ra yra galimai fiktyvus, t.y. ieÅ¡kovė bei UAB „Barsa Proud“ sandorio vykdyti neketino, juo buvo siekiama, kad UAB „Barsa Proud“ įgytų turtinę teisę į valstybės pinigines lėšas, kurios mokėtinos valstybei grÄ Å¾inant UAB „Barsa Proud“ PVM mokestį.

CK 1.86 straipsnyje nurodyta, jog tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo Å¡alies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylÄ pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teismas savo iniciatyva (ex officio) konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011).

25. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė aplinkybę, kad ieÅ¡kovės sandoris su UAB „Barsa Proud“ yra fiktyvus, taip pat grindžia tuo, jog iki atsakovo A. K. paskyrimo ieÅ¡kovės vadovu Å¡ias pareigas ėjo A. G., kuris vėliau tapo UAB „Barsa Proud“ vadovu, ir Å¡ias pareigas ėjo sandorio, pagal kurį iÅ¡raÅ¡yta 2012-08-17 PVM sÄ skaita – faktÅ«ra, sudarymo metu. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-02-22 iki 2012-04-02 A. G. buvo ieÅ¡kovės vadovas, nuo 2012-04-02 ieÅ¡kovės vadovu ir vieninteliu akcininku tapo atsakovas.

Laikotarpiu nuo 2011-05-05 iki 2013-09-13 A. G. buvo UAB „Barsa Proud“ vadovu. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog labiau tikėtina, kad minėto sandorio sudarymo metu atsakovas ir A. G. pažinojo vienas kitÄ . Vis dėlto, Å¡i aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad sudarydami minėtÄ sandorį atsakovas ir A. G. buvo nesÄ Å¾iningi, siekė sudaryti tariamÄ sandorį. Kitų duomenų patvirtinančių nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovė teismui nepateikė.

26. Pažymėtina, jog nors ieÅ¡kovė taip pat nurodo, kad atsakovas ir A. G. pažinojo vienas kitÄ , todėl sandorio sudarymo metu atsakovui buvo žinoma, kad UAB „Barsa Proud“ bankrutuoja, tačiau nepateikė Å¡ias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Be to, nurodyta PVM sÄ skaita – faktÅ«ra UAB „Barsa Proud“ iÅ¡raÅ¡yta 2012-08-17, o bankroto byla UAB „Barsa Proud“ iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2014-05-19 nutartimi, t.y. praėjus beveik dvejiems metams po minėtos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo. Duomenų, kad UAB „Barsa Proud“ 2012-08-17 buvo nemoki ieÅ¡kovė nepateikė.

27. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, nesant visų civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinų sÄ lygų, ieÅ¡kinys atmestinas.

28. Ieškinį atmetus laikinosios apsaugos priemonės, taikytos teismo 2019-02-15 nutartimi, teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškinį atmetus ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

30. Atsakovas prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei duomenų, patvirtinančių šias išlaidas, nepateikė, todėl jos atsakovui iš ieškovės nepriteistinos.

31. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 4,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

PatikslintÄ ieÅ¡kinį atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ priteistina 4,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vildaira“ į valstybės biudžetÄ 4,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. vasario 15 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Civilinę bylÄ per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų civilinių bylų raÅ¡tinei.

Teisėja Larisa Šimanskienė