2020-09-16 Nr. AB-16703-3-62-3-00600-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-533-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00600-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno teritorinės muitinės atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Č. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. Č. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 10000399116 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ ir 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 10000403373 „Dėl Kauno teritorinės muitinės 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 10000399116 taisymo“ (toliau – ir ginčijami sprendimai).

Pareiškėjas pateikė teismui atsisakymą nuo skundo ir prašė administracinę bylą nutraukti. Jis nurodė, kad atsakovas pateikė į bylą Kauno teritorinės muitinės 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 10000429901 „Dėl sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo buvo pripažinti netekusiais galios ginčijami sprendimai, todėl neliko ginčo dalyko. Pareiškėjas taip pat prašė teismo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį bei 280 Eur išlaidų, patirtų sumokant advokatei už skundo parengimą bei su tuo susijusias teisines konsultacijas.

Atsakovas sutiko su pareiškėjo prašymu nutraukti bylą, tačiau prašė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Muitinė, priimdama ginčijamus sprendimus, veikė teisėtai ir pagrįstai, nes vykdė išieškojimo veiksmus. Panaikinus Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą, Kauno teritorinė muitinė buvo priversta pripažinti netekusiais galios šioje administracinėje byloje ginčijamus sprendimus. Šiuo atveju pareiškėjo skundas nebuvo patenkintas geruoju.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 25 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo pateiktas prašymas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punkte numatytą bylos nutraukimo pagrindą, jis buvo pateiktas įstatyme nustatytu terminu, skundo atsisakymas neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia proceso šalių ir kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų, todėl teismas administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 104 str.).

Teismas nurodė, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas prašė panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 10000399116 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ ir 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 10000403373 „Dėl Kauno teritorinės muitinės 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 10000399116 taisymo“. Atsakovas 2020 m. birželio 9 d. raštu Nr. (6.12)-1B-5258 „Dėl informacijos pateikimo administracinėje byloje Nr. eI3-26-505/2020“ informavo teismą, kad Kauno teritorinės muitinės 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 10000429901 „Dėl sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto pripažinimo netekusiu galios“ buvo nuspręsta pripažinti netekusiu galios Kauno teritorinės muitinės 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 10000399116 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ (mokesčių mokėtojas S. Č.). Teismas įvertino, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą, jam padavus skundą teismui, todėl pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 2 d.).

Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 26 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate D. J.. Pareiškėjo patirtas 280 Eur išlaidas už advokatės suteiktas teisines paslaugas (už skundo parengimą bei teisines konsultacijas) patvirtina 2018 m. lapkričio 16 d. sąskaita už teisines paslaugas DJ Nr. 20181116-1 ir 2018 m. lapkričio 16 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 904712. Taip pat pareiškėjas už skundo padavimą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, taip pat atsižvelgęs į prašomos priteisti sumos bei maksimaliai galimos priteisti sumos dydį, į tai, kad išlaidos priteistinos byloje, kurioje dalyvavo vienas atsakovas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, priteisė pareiškėjui iš atsakovo iš viso 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant šią administracinę bylą.

III. Atsakovas atskirajame skunde prašo iš dalies pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. nutartį ir panaikinti jos dalį, kuria nutarta priteisti pareiškėjui iš atsakovo 302,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas nurodo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį yra atsakingas atsakovas ir kad jis geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą po to, kai pastarasis su skundu kreipėsi į teismą.

Muitinė ginčijamus sprendimus pripažino netekusiais galios, nes Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjęs kitų solidarių skolininkų skundus, 2019 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 1A-77 panaikino Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0035 „Dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo solidariems skolininkams už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes“, kurio pareiškėjas neskundė. Tai reiškia, kad Muitinė, priimdama ginčijamus sprendimus, teisėtai ir pagrįstai vykdė išieškojimo veiksmus, o Muitinės departamentui panaikinus Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą, kurio pagrindu išieškojimo veiksmus vykdė Kauno teritorinė muitinė, jai neliko jokio faktinio pagrindo vykdyti išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo turto. Taigi, Muitinės departamento sprendimo pagrindu, o ne todėl, kad geranoriškai buvo patenkintas pareiškėjo skundas ar Muitinė buvo atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, Muitinė pripažino netekusiais galios ginčijamus sprendimus.

Atsakovo nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad administracinės bylos nutraukimas pareiškėjui atsisakius skundo pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį prilygo teismo sprendimui, priimtam pareiškėjo naudai, todėl nebuvo jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir priteisti jam iš atsakovo šioje byloje patirtas išlaidas, nes pareiškėjas savo skundo atsisakė iš esmės dėl pasikeitusių aplinkybių.

Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad Muitinės departamento, Vilniaus teritorinės muitinės ir atsakovo tarpusavio bendradarbiavimo procedūros, sprendimų priėmimo ir vykdymo tvarka negali turėti neigiamos įtakos pareiškėjui ir sudaryti tokios situacijos, jog pareiškėjui nebūtų atlygintos išlaidos, patirtos ne dėl jo kaltės. Atsakovas, atlyginęs bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui, turi galimybę reikšti atgręžtinius reikalavimus subjektui, kuris, jo nuomone, priėmė nepagrįstus sprendimus, nulėmusius atsakovo elgesį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. nutarties dalies, kuria teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjui (šiam atsisakius skundo ir nutraukus administracinę bylą) jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjas atsisakė skundo ir teismas nutraukė administracinę bylą ne dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo skundo reikalavimus, o dėl kitų aplinkybių, t. y. kitai institucijai panaikinus sprendimą – ginčijamų sprendimų priėmimo pagrindą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 pažymėjo, jog formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Pastebėtina, kad ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010).

Pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad administracinių teismų praktikoje, aiškinant teisinį reguliavimą, pagal kurį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pastarasis atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui, konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016; 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-421-502/2020).

Iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo pirmosios instancijos teismui turinio matyti, kad ginčytų sprendimų neteisėtumą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad jie priimti vykdant, pareiškėjo nuomone, neteisėtą Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0035. Būtent pastarojo Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo panaikinimas nulėmė tai, kad atsakovas panaikino šioje byloje ginčytus sprendimus. Vadinasi, nėra jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, kuris ginčijamais sprendimais vykdė vėliau neteisėtu pripažintą Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą, nėra atsakingas dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų). Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad esant tokioms aplinkybėms, kurios susiklostė nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriklauso.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Atsakovo atskirasis skundas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Kauno teritorinės muitinės atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė