21a09d2f-e5ea-41ca-a147-9f0823224529 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-770-257/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00208-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 38; 59; 74 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 11 d.Šiauliai Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos teisėjų Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės, sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjoms I.

Č. ir V. A. J. bei jų atstovui advokatui Dominykui Varnui,dalyvaujant atsakovo RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos atstovui Vytautui Žvikui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų I. Č. ir V. A. J. atstovo advokato D. V. pateiktÄ skundÄ atsakovui RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Å iaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiÅ¡kėjų V.

A. J. ir I. Č. skundas, kuriuo praÅ¡oma panaikinti RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2014-12-18 sprendimo Nr. T-908 1.1 punktÄ ta apimtimi, kuria nebuvo iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjų V. A. J. bei I. Č. atstovo 2014-10-22 praÅ¡ymas atleisti jas nuo žemės mokesčio 2015 metais už RadviliÅ¡kio miesto ribose esančius žemės sklypus arba nustatyti joms 0,01 procento lengvatinio mokesčio tarifÄ , įpareigoti RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybÄ per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡spręsti šį praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo ir priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjų naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjos V.

A. J. ir I. Č. skunde (2–6 b. l.) nurodė, kad ginčijamo 2014-12-18 sprendimo Nr. T-908 dalimi (1.1 p.) atsakovas nusprendė sumažinti 50 procentų 2015 metų žemės mokestį pareiÅ¡kėjoms už žemės sklypus, esančius RadviliÅ¡kio miesto ribose. Sprendimas yra grindžiamas Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu bei Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi. Nurodė, kad RadviliÅ¡kio miesto ribose bendrai po ½ dalį valdo 81 žemės sklypÄ , kurį paveldėjo.

Å i 81 sklypo ir dar didesnė teritorija yra suplanuota dar 1998 m. vasario 27 d. atsakovo sprendimu Nr. 94, kuriuo yra patvirtintas RadviliÅ¡kio miesto rytinės dalies I mikrorajono individualių gyvenamųjų namų statybos detalusis planas. Pagal šį planÄ miesto mikrorajone turėtų bÅ«ti nutiesti keliai ir Å¡aligatviai, elektros įvadai, požeminės komunikacijos, apÅ¡vietimo infrastuktÅ«ra ir atlikti kiti individualių gyvenamųjų namų mikrorajonui statyti bei vystyti reikalingi savivaldybės savarankiÅ¡kosioms funkcijoms priskirti veiksmai.

Jau 17 metų minėta teritorija niekaip netvarkoma, joje pradžioje augo krūmai, šiuo metu pavirtę miškeliu. Nėra įrengta jokių įvažiavimų, gatvių ar vieškelių, būnant šioje suplanuotoje teritorijoje, neįmanoma atskirti, ar esi „gatvėje“, ar „individualių gyvenamųjų namų statybos sklype“, nes visur yra medeliai, mišku ir krūmais apžėlusi nesutvarkyta teritorija. Joje jokia statybos veikla, numatyta 1998 m. detaliajame plane, neįmanoma dėl paties atsakovo neveikimo, t. y. būtinų priimti sprendimų nepriėmimo.

Dėl tos pačios priežasties sklypų niekas nenori pirkti nei kaip namų statybos paskirties, nei kitokiems tikslams, kadangi dirbti Å¡ios žemės taip pat negalima. IlgÄ laikÄ tikėjosi, kad atsakovas ryžtingai imsis įgyvendinti įstatyme numatytas savo savarankiÅ¡kÄ sias funkcijas, tačiau iki Å¡iol tai nevyksta dėl nežinomų priežasčių. Nepaisant to, už Å¡iÄ Å¾emę privalo mokėti žemės mokestį. Kadangi bendrosios nuosavybės teise RadviliÅ¡kio miesto ribose valdo 81 sklypÄ (iÅ¡ viso (duomenys neskelbtini), kasmet susidaro nemaža žemės mokesčio suma – apie 3028 Lt kiekvienai pareiÅ¡kėjai, iÅ¡ viso 6056 Lt (1753,94 Eur).

Dėl to kelis metus iÅ¡ eilės prašė atsakovo atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo arba bent jį sumažinti. Kai kada Å¡iuos praÅ¡ymus atsakovas tenkindavo, tačiau tik iÅ¡ dalies, atleisdamas nuo pusės mokėtino mokesčio. 2014-03-27 sprendimu Nr. T-709 atsakovas nustatė 2015 metų žemės mokesčio tarifus pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį: kita (gyvenamosios teritorijos) 0,8 proc. Tuo pačiu sprendimu nuspręsta atleisti nuo žemės mokesčio savininkus, nesinaudojančius kartu su pastatais grÄ Å¾inta žeme (namų valda), kuriems nuomos mokesčio už žemę nemoka butų nuomininkai arba savivaldybė.

PareiÅ¡kėjos skunde taip pat nurodo, jog 2014-10-22 pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ atleisti nuo 2015 metais mokėtino žemės mokesčio, argumentuojant, kad: „realiai ir pagal nustatytÄ paskirtį jais negalima naudotis, o žemės mokesčiui sumokėti kasmet reikia iÅ¡leisti didžiules lėšas, pvz., už 2012 metus sumokėjo nesumažintÄ mokestį, virÅ¡ijantį 8800 litų. Pagal 2012 m. mokestinio laikotarpio mokesčio apskaičiavimo deklaracijÄ vien už V. A. J. reikėjo sumokėti 4394 Lt, įskaitant kelis rajone esančius žemės sklypus.

I. Č. turėjo mokėti 4421 Lt mokestį, tačiau neiÅ¡galėdama jo sumokėti iÅ¡ karto, 2012-10-23 kreipėsi į VMI su praÅ¡ymu mokestį iÅ¡dėstyti 4 mėnesiams; jau kelinti metai stengiasi Å¡iuos RadviliÅ¡kio miesto ribose turimus žemės sklypus parduoti, skelbia skelbimus įvairiuose interneto puslapiuose ir ieÅ¡ko pirkėjų per NT agentÅ«ras, tačiau tiek joms, tiek ir aplinkinių sklypų savininkams bet kokia kaina nepavyksta parduoti sklypų dėl paprastos priežasties: žemės Å«kio ar kita su namų statyba susijusi veikla Å¡iuos sklypuose negalima, o gyvenamųjų namų statyti neįmanoma dėl infrastruktÅ«ros visiÅ¡ko nebuvimo ir RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos bei administracijos neplanavimo jÄ Ä¯kurti.

Mano, kad Å¡iuo atžvilgiu yra susidariusi bÅ«tent tiksliai ta situacija, kuomet nuo sklypų žemės mokesčių jas reikėtų apskritai atleisti, o ne tik sumažinti mokesčio tarifÄ . Pažymėtina ir tai, kad nesumažintas 81 sklypo mokestis ankstesniais metais bÅ«tų siekęs virÅ¡ apie 8000 Lt, todėl mažinimas jo tik perpus (50 procentų) visos problemos, nuo 1998 metų sukeltos ne dėl jų kaltės, neiÅ¡spręstų – joms vis tiek liktų mokėti virÅ¡ 4000 Lt mokestį už sklypus, kurių dėl minėtų priežasčių net negalima parduoti ar kitaip teisėtai panaudoti;

I. Č. yra bendrosios praktikos slaugytoja Kauno klinikose, jos pajamos per mėnesį į rankas yra apie 1800 Lt, kitų pajamų negauna, o V. A. J. dirba BirÅ¡tono savivaldybėje socialinėje srityje vyresniÄ ja inspektore, jos pajamos per mėnesį į rankas yra taip pat apie 1700 Lt, kitų pajamų negauna, kartu su vyru augina ir iÅ¡laiko 4 metukų dukrytę. Dėl to yra pagrįsta manyti, kad turtinė padėtis nėra gera, tuo pačiu – jų galimybės mokėti kad ir sumažintÄ Å¾emės mokestį yra labai ribotos.Be to, pareiÅ¡kėjos skunde teigia, jog 2014-12-18 ginčo sprendimo dalimi (1.1 punktu) atsakovas be jokių motyvų nusprendė sumažinti šį mokestį 50 procentų (pagal įstatymÄ , pilnas mokestis gali sudaryti nuo 0,4 iki 4 procentų sklypo mokestinės vertės). 2015-01-08 paÅ¡tu per atstovÄ gavo ginčo sprendimo kopijÄ , o atsakovo interneto tinklalapyje vieÅ¡inama Å¡io sprendimo priėmimo protokolo Nr.9 dalis skelbia tokį tekstÄ :

„ Dėl 2015 metų žemės mokesčio sumažinimo. Pranešėjas – D. B., Savivaldybės meras. NUSPRĘSTA: Priimti sprendimÄ (pridedamas). Balsavo už – 16, prieÅ¡ – 0, susilaikė – 2.“. Taip pat atsakovo skelbiamame sprendimo projekto paaiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodoma, jog prieÅ¡ priimant ginčo sprendimÄ atsakovui buvo puikiai žinomos priežastys, įgalinančios spręsti klausimÄ dėl atleidimo nuo žemės mokesčio. PaaiÅ¡kinamajame raÅ¡te „Dėl 2015 metų žemės mokesčio sumažinimo“ nurodyta, kad „2014 m. spalio 22 d.

RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracija gavo iÅ¡ advokato Dominyko Varno, atstovaujančio V. A. J. ir I. Č. (toliau – klientės), praÅ¡ymÄ . PraÅ¡yme teigiama, jog klientėms yra atkurtos nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ RadviliÅ¡kio mieste, žemės sklypus, kurių bendras plotas sudaro (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė žemės paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis – gyvenamųjų namų statybos. PraÅ¡yme konstatuojama, jog minėta teritorija yra visiÅ¡kai nepritaikyta naudoti žemės sklypus pagal jų paskirtį – nėra jokių gatvių, elektros ir vandentiekio įvadų.

Dėl Å¡ių priežasčių, pasak advokato Dominyko Varno, klientės negali tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisių į Å¡iuos žemės sklypus, juos valdyti, naudoti pagal paskirtį. Todėl praÅ¡o atsižvelgti į iÅ¡dėstytus argumentus ir sumažinti žemės mokestį. 2014 m. lapkričio 11 d. RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracija gavo praÅ¡ymÄ iÅ¡ piliečio A. M., kuris praÅ¡o sumažinti žemės mokestį už sklypÄ esantį nuasmeninta, nes žemė ten pelkėta ir užsikišęs drenažas“.

Tačiau cituotame paaiÅ¡kinamajame raÅ¡te net nenurodyta, kad 2014-10-22 praÅ¡yme atsakovas buvo praÅ¡omas priimti maksimaliai įmanomÄ ir įstatymu leidžiamÄ sprendimÄ , t. y. atleisti V. A. J. ir I. Č. nuo žemės mokesčio už RadviliÅ¡kio mieste turimus žemės sklypus 2015 metais mokėjimo, o jei tai neįmanoma, nustatyti joms 0,01 procento lengvatinio mokesčio tarifÄ . IÅ¡ atsakovo priimto ginčo sprendimo liko visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, ar yra neįmanoma ir jei taip – kodėl yra neįmanoma atleisti pareiÅ¡kėjas nuo žemės mokesčio už RadviliÅ¡kio mieste turimus žemės sklypus 2015 metais mokėjimo.

Tik paaiÅ¡kėjus Å¡iai aplinkybei turėjo bÅ«ti sprendžiama dėl mokesčio sumažinimo, o ne atvirkščiai – sumažinus mokestį ginčo sprendimu, apskritai nebesvarstyti klausimo dėl atleidimo nuo žemės mokesčio. NeaiÅ¡ku ir tai, kodėl atsakovas sumažino mokestį ne iki alternatyviai praÅ¡yto 0,01 procento, o tik iki 0,4 procentų (50 procentų nuo patvirtinto tarifo 0,4 proc.). Nurodė, kad vieÅ¡ojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo bÅ«ti tikslÅ«s, suprantami, nedviprasmiÅ¡ki, jų motyvų iÅ¡dėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimÄ .

Nagrinėjamu atveju ginčijamo akto dalis yra nepagrįsta jokiais įrodymais. IÅ¡ ginčijamo akto turinio neaiÅ¡ku, kokios faktinės aplinkybės lėmė bÅ«tent tokį ginčo situacijos vertinimÄ . Daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas teisę savo biudžeto sÄ skaita mažinti žemės mokestį už žemę arba atleisti nuo jo mokėjimo realizavo formaliai ir biurokratiÅ¡kai, nes neįsigilino į ginčo situacijÄ , kad dėl paties atsakovo, o bet kuriuo atveju – ne dėl pareiÅ¡kėjų kaltės negalima naudotis ginčo žeme pagal paskirtį ir jos parduoti, be to, objektyviai neįmanoma iÅ¡ jos gauti bet kokios naudos, netgi jÄ iÅ¡nuomojant – niekam nereikalinga žemė, kurios kol kas neįmanoma nei dirbti, nei joje kÄ nors statyti.

Atsakovas galimai pateiks į bylÄ argumentus, kad savivaldybės tarybai įstatymo deleguota „iÅ¡imtinė“ teisė suteikti žemės mokesčio lengvatÄ ar nuo jo atleisti neva leidžia Å¡ia teise atsakovui naudotis pagal jo diskrecijÄ , nes jokių kriterijų tam teisės aktuose nenustatyta. Tačiau jokia diskrecija, o ypač vieÅ¡ojo administravimo srityje, nėra absoliuti, o naudojimasis bet kuria diskrecija turi bÅ«ti motyvuotas, pagrįstas bei suprantamas. Aukščiau paminėtas teisinis ginčo situacijos reglamentavimas iÅ¡ esmės ir sudaro atsakovo teisės rinktis dėl ginčo lengvatos suteikimo ar nesuteikimo turinį.

Pažymėjo, kad teisės doktrinoje pripažįstamas teisių ir pareigų vienovės principas, kuris aktualus ir nagrinėjamu atveju. Teigiant prieÅ¡ingai bÅ«tų iÅ¡kraipyta teisės esmė ir (ar) pareigos nevykdymÄ taptų galima pateisinti teisės neturėjimu ir pan. Be to, vieÅ¡ojoje teisėje galioja principas, kad tai, kas nėra tiesiogiai leista, yra uždrausta ir Å¡i nuostata plečiamai negali bÅ«ti aiÅ¡kinama (plečiamojo vieÅ¡osios teisės normų aiÅ¡kinimo ribojimas). Taigi, vieÅ¡ojo administravimo subjektui realizuojant teisę, Å¡ios teisės diskretiÅ¡kumas negali remtis vien pačia teise kaip tokia, nevertinant kitų, aktualių tam tikrai situacijai iÅ¡spręsti, faktinių ir juridinių aplinkybių.

Ginčo sprendime nenurodžius jokių faktinių ir (ar) teisinių aplinkybių praÅ¡ymo daliai dėl atleidimo nuo mokesčio atmesti, pats sprendimas tampa ydingas, nepagrįstas ir neaiÅ¡kus. Maža to, faktinių ir teisinių aplinkybių buvo daugiau nei pakankama teigiamam sprendimui dėl visiÅ¡ko atleidimo nuo minimo mokesčio priimti, t. y. tenkinti praÅ¡ymÄ visiÅ¡kai. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas taiko nevienodus standartus iÅ¡ esmės į tokias pačias situacijas patekusiems asmenims, kuriems yra atkurtos nuosavybės teisės į natÅ«ra turėtÄ Å¾emę: 2014-03-27 sprendimo Nr. T-709 4 punktu atleido nuo žemės mokesčio visus be iÅ¡imties žemės savininkus, nesinaudojančius kartu su pastatais grÄ Å¾inta žeme (namų valda), kuriems nuomos mokesčio už žemę nemoka butų nuomininkai arba savivaldybė, o joms tokios lengvatos suteikti nesutiko, ir nesuprantama kodėl.

Jei atleidimui nuo mokesčio lemiamas kriterijus yra netgi ne dėl atsakovo kaltės savininkams nuomininkų nemokamas nuomos mokestis, t. y. pajamų iš tos pačios žemės negavimas, tai analogiška situacija yra ir pareiškėjų atveju: jokių pajamų iš savo 81 žemės sklypo negauna ir gauti negali dėl atsakovo neveikimo, trunkančio jau 17 metų. Atsakovas šiais sprendimais nepagrįstai diskriminuoja pareiškėjas kaip individualių namų (butų) statybai tinkamos žemės savininkes žemės mokesčio lengvatų suteikimo atžvilgiu, dėl to ginčo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Be to, netenkindamas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo dėl atleidimo nuo žemės mokesčio ir nenurodydamas jokių tokio sprendimo motyvų atsakovas pažeidė teisinio saugumo bei tikrumo ir teisėtų lÅ«kesčių principus. Teisėti lÅ«kesčiai – tai asmens tikėjimas savo veiklos teisėtumu ir tikėjimasis gauti teisėtų rezultatų. Teisėti lÅ«kesčiai – tai atitinkama teisėta veikimo priemonė, kuriÄ taikant pagrįstai tikimasi teisėtos pasekmės. Teisėta pasekmė – teisės aktuose numatytas atitinkamo veikimo rezultato legalumo įvertinimas.

Tai yra valstybės teisės normose iÅ¡reikÅ¡tas įsipareigojimas jos piliečiams netaikyti sankcijų už tam tikrÄ veikimo bÅ«dÄ ir jo pasekmes laikyti visuotinai priimtinomis ir siektinomis. Kitaip sakant, tai yra asmens veikimo laisvės bÅ«dų bei siekių teisėtumo iÅ¡ankstinis nustatymas. Teisėtų lÅ«kesčių principas padeda iÅ¡spręsti pagrindinį konfliktÄ tarp siekio apsaugoti individo pasitikėjimÄ , nulemtÄ administraciniais sprendimais, ir administratorių poreikio siekti besikeičiančių politinių tikslų.

Šis principas taip pat reiškia, kad lūkesčiai kyla dėl administracinio elgesio ir gali turėti teisinių pasekmių. Arba administracija turi gerbti tuos lūkesčius, arba pateikti įtikinamus argumentus, kodėl viešajam interesui turėtų būti teikiamas prioritetas. Tai reiškia, kad teisėtų lūkesčių principas apsaugo asmens, kuriam teisinė sistema teikia galimybę tikėti, kad jis pasieks tam tikrų rezultatų, jeigu veiks teisėtai, interesus. Teisėtų lūkesčių principas neatsiejamas nuo teisės viešpatavimo principo.

Jis labai artimas teisinio tikrumo principui, glaudžiai susijęs su proporcingumo principu. Teisinėje valstybėje teisėtų lÅ«kesčių principas taikomas siekiant, kad vieÅ¡ojo administravimo tikslas bÅ«tų kiek galima labiau saugoti individų lÅ«kesčius. Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime konstatavo, kad teisinio saugumo principas – tai vienas iÅ¡ esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiÅ¡kiantis valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius.

Pažymėtina, kad pagal KonstitucijÄ yra saugomi ir ginami ne visi iÅ¡ bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lÅ«kesčiai, bet tik tie, kurie kyla iÅ¡ pačios Konstitucijos ar iÅ¡ įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieÅ¡taraujančių Konstitucijai. Tik tokie lÅ«kesčiai gali bÅ«ti laikomi teisėtais, tik tokie teisėti lÅ«kesčiai yra saugomi ir ginami Konstitucijos. Teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigÄ laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų.

Å is principas taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieÅ¡taraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos. Akivaizdu, kad susiklosčius atitinkamoms faktinėms (mikrorajono infrastruktÅ«ros nevystymas, 1998 m. patvirtinus jo detalųjį planÄ ) bei teisinėms (įstatyme numatyta atsakovo teisė atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo bei pareiga nediskriminuoti asmenų socialinės padėties pagrindu) aplinkybėms, atsakovo pareiga motyvuoti priimamÄ ginčo sprendimÄ buvo neįvykdyta.

Tuo pačiu buvo pažeisti ir teisėti lÅ«kesčiai bei interesai, galiausiai – teisė gauti suprantamÄ ir teisės norma bei faktine situacija pagrįstÄ atsakymÄ (administracinį sprendimÄ ). VieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, nedviprasmiÅ¡ki. Å iuo atveju ginčijamo akto dalis laikytina nepagrįsta visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡tirtais įrodymais. IÅ¡ ginčijamo akto turinio net neaiÅ¡ku, kokios faktinės aplinkybės lėmė bÅ«tent tokį ginčo situacijos vertinimÄ , todėl jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Kadangi ginčijamo sprendimo dalis pripažintina nepagrįsta ir neteisėta, ji naikintina ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 89 straipsnio 2 dalies pagrindu.PareiÅ¡kėjų Vidmantės A. J. ir I. Č. atstovas advokatas Dominykas Varnas teismo posėdžio metu nurodė, kad skundÄ palaiko. Nurodė, kad RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2014-12-18 sprendime Nr. T-908, komiteto posėdžiuose bei aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nenurodyta, kodėl visiÅ¡kai neatleidžiama nuo mokesčio, kodėl mokestis sumažinamas ne tokia suma, kokia prašė pareiÅ¡kėjos.

IÅ¡ aiÅ¡kinamojo raÅ¡to, kurį pridėjo prie skundo, matosi, kad tarnautojai rengia savivaldybės tarybos posėdžiui medžiagÄ , klaidindami savivaldybės tarybos narius, kurie balsuoja. Skunde pajuodintu Å¡riftu trečioje pastraipoje yra citata iÅ¡ aiÅ¡kinamojo raÅ¡to, kad Černevičienė su Jakučioniene praÅ¡o sumažinti žemės mokestį (yra nurodytos priežastys). Apie tai, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡o jas atleisti nuo žemės mokesčio, visiÅ¡kai nepasisakyta, prie aiÅ¡kinamojo raÅ¡to nepridėtas jo pasiraÅ¡ytas pareiÅ¡kėjų vardu kreipimasis dėl atleidimo nuo žemės mokesčio.

Savivaldybės tarybos nariai nieko nežinodami apie tokį pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ , neturėjo kito pasirinkimo, jie balsavo už pasiÅ«lytÄ variantÄ â€“ sumažinti mokestį arba nesumažinti. PraÅ¡o panaikinti sprendimÄ , kuriuo buvo neiÅ¡spręstas klausimas dėl atleidimo nuo mokesčio. PareiÅ¡kėjos neskundžia sprendimo, kad buvo sumažintas mokestis, jos negavo atsakymo dėl visiÅ¡ko atleidimo nuo žemės mokesčio. Mano, kad reikia įpareigoti savivaldybę iÅ¡spręsti klausimÄ dėl atleidimo nuo mokesčio.

Jei toks praÅ¡ymas bus atmestas, tik tuomet spręsti mokesčio sumažinimo galimybės klausimÄ , kÄ ir nurodė 2014 m. spalio 22 d. praÅ¡yme. PraÅ¡o panaikinti tÄ sprendimo dalį ta apimtimi, kuria nurodė, ir įpareigoti atsakovÄ artimiausiu metu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo spręsti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo mokesčio iÅ¡ naujo.PareiÅ¡kėja V. A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pritaria atstovo iÅ¡dėstytai nuomonei ir praÅ¡o skundÄ tenkinti.PareiÅ¡kėja I. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad pritaria atstovo iÅ¡dėstytai nuomonei ir praÅ¡o skundÄ tenkinti.Atsakovas RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės taryba atsiliepime (59–61 b. l.) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjų skundu nesutinka.

Mano, kad skundas nepagrįstas ir atmestinas. Savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, atsižvelgdama į pareiÅ¡kėjų 2014-10-22 praÅ¡ymÄ , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-908 „Dėl 2015 metų žemės mokesčio sumažinimo“ 1.1 punktu sumažino 50 procentų 2015 metų žemės mokestį pareiÅ¡kėjoms už jų turimus žemės sklypus, esančius RadviliÅ¡kio miesto ribose.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatyta, kad „iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija: sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sÄ skaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rÅ«Å¡ių įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetÄ tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta.“ Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sÄ skaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.“ Lietuvos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad „individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi bÅ«ti motyvuotos.

Individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.“ IÅ¡ aukščiau pateikto reglamentavimo ir bylos medžiagos matyti, kÄ pripažįsta ir pareiÅ¡kėjos, kad savivaldybei yra įstatymo deleguota iÅ¡imtinė teisė suteikti žemės mokesčio lengvatÄ ar nuo jo atleisti ir įstatyme nėra nustatyta jokių kriterijų, kaip Å¡i teisė realizuojama. Tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjos, ginčijamas sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir suprantamas, nes sprendime, kaip individualiame administraciniame akte, nurodytas sprendimo teisinis (konkrečios įstatymų nuostatos) bei faktinis pagrindas (pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas), sprendimo projekto paaiÅ¡kinamajame raÅ¡te suprantamai paaiÅ¡kinta, kodėl pareiÅ¡kėjoms mažinamas žemės mokestis, taip pat nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, todėl teigti, kad ginčijamas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, nėra pagrindo.

PraÅ¡o pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovo RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos atstovas Vytautas Žvikas teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad sprendimas dėl mokesčio mažinimo ar atleidimo nuo mokesčio buvo priimtas atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ . Visas priėmimo procesas, projekto pateikimas, svarstymas komitetuose, taryboje, balsavimas vyko atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo reikalavimus, tuo pačiu savivaldybės tarybos prerogatyva yra ir iÅ¡imtinė teisė rinkliavų, mokesčių nustatymas, mažinimas, atleidimas, kuo ir buvo pasinaudota savivaldybės tarybos posėdžio metu.

Tarybai nėra prievolė pareiÅ¡kėjas atleisti nuo mokesčio.PareiÅ¡kėjų V. A. J. ir I. Č. skundas tenkintinas.Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiÅ¡kėjų atstovas kreipėsi į RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybÄ su 2014-10-22 praÅ¡ymu (35–36 b. l.), kuriuo prašė priimti maksimaliai įmanomÄ ir įstatymu leidžiamÄ sprendimÄ , t. y. atleisti pareiÅ¡kėjas nuo žemės mokesčio už RadviliÅ¡kio mieste turimus žemės sklypus 2015 metais mokėjimo, o jei tai neįmanoma, nustatyti pareiÅ¡kėjoms 0,01 procento lengvatinio mokesčio tarifÄ .

Buvo paruoštas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo „Dėl 2015 metų žemės mokesčio sumažinimo“ projektas (24 b. l.), kartu pateiktas paaiškinamasis raštas (25 b. l.), kuriame nurodyta, jog pareiškėjos prašo sumažinti žemės mokestį. Iš Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. posėdžio protokolo Nr. 9 (26–32 b. l.) matyti, jog buvo svarstomas klausimas tik dėl 2015 metų žemės mokesčio sumažinimo.

RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės taryba 2014-12-18 sprendimo Nr. T-908 (7 b. l.) 1.1 punktu pareiÅ¡kėjoms sumažino 50 procentų 2015 metų žemės mokestį už sklypus, esančius RadviliÅ¡kio miesto ribose.PareiÅ¡kėjos V. A. J. ir I. Č. skundu praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2014-12-18 sprendimo Nr. T-908 (7 b. l.) 1.1 punktÄ ta apimtimi, kuria nebuvo iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjų Vidmantės A. J. bei I. Č. atstovo 2014-10-22 praÅ¡ymas atleisti jas nuo žemės mokesčio 2015 metams už RadviliÅ¡kio miesto ribose esančius žemės sklypus arba nustatyti joms 0,01 procento lengvatinio mokesčio tarifÄ , įpareigoti RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybÄ per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡spręsti šį praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo ir priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjų naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjų atstovas advokatas Dominykas Varnas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiÅ¡kėjos neskundžia sprendimo, kuriuo buvo sumažintas 2015 metų žemės mokestis, pareiÅ¡kėjos negavo atsakymo dėl visiÅ¡ko atleidimo nuo žemės mokesčio. Taip pat pareiÅ¡kėjų atstovas teismo posėdžio metu prašė panaikinti RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2014-12-18 sprendimo Nr. T-908 dalį, kuria buvo neiÅ¡spręstas klausimas dėl atleidimo nuo žemės mokesčio, ir įpareigoti atsakovÄ artimiausiu metu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡spręsti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo mokesčio iÅ¡ naujo.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, jog pareiÅ¡kėjos skundžia RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos neveikimÄ (pareigų neatlikimÄ ), kadangi pareiÅ¡kėjos atsakovui pateikė praÅ¡ymÄ su dviem reikalavimais (dėl atleidimo nuo žemės mokesčio, o jei tai neįmanoma – dėl žemės nuomos mokesčio sumažinimo), tačiau vienas iÅ¡ jų (praÅ¡ymas atleisti nuo žemės mokesčio) iÅ¡nagrinėtas nebuvo, dėl Å¡io praÅ¡ymo nebuvo priimta jokio administracinio akto.

Teismas, įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , pareiÅ¡kėjų bei jų atstovo parodymus teismo posėdžio metu, sprendžia, jog Å¡ios bylos dalykas – atsakovo neveikimas dėl sprendimo nepriėmimo atleisti pareiÅ¡kėjas nuo žemės mokesčio. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiÅ¡kėjos neskundžia RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 2014-12-18 sprendimo Nr. T-908, kuriuo joms buvo sumažintas 2015 metų žemės mokestis, teismas, įvertinęs Å¡io sprendimo turinį, nevertins Å¡io sprendimo teisėtumo.Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimÄ , 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatyta, kad iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sÄ skaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rÅ«Å¡ių įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetÄ tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ojo administravimo subjekto valia, to paties straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei.IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pagal pareiÅ¡kėjų 2014-10-22 praÅ¡ymÄ (dėl atleidimo nuo žemės mokesčio, o jei tai neįmanoma – dėl žemės nuomos mokesčio sumažinimo) buvo parengtas 2015 metų žemės mokesčio sumažinimo projektas, dėl jo buvo balsuota RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu ir priimtas 2014-12-18 sprendimas Nr. T-908 (7 b. l.), kuris priimtas remiantis teisės aktais, tačiau nepagrįstas objektyviais duomenimis.

Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktas įtvirtina savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. VieÅ¡ojo administravimo įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatÄ , kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato vieÅ¡ojo administravimo principus, vieÅ¡ojo administravimo sritis, vieÅ¡ojo administravimo subjektų sistemÄ ir administracinės procedÅ«ros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimÄ ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstÄ ir objektyvų asmenų praÅ¡ymų, skundų ir praneÅ¡imų nagrinėjimÄ ;

įtvirtina kitas asmenų ir vieÅ¡ojo administravimo subjektų teises ir pareigas vieÅ¡ojo administravimo srityje (1 straipsnis). VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina vieÅ¡ojo administravimo subjektams pareigÄ priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindÄ , kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Be to, Å¡i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2540/2012).PareiÅ¡kėjos praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ svarstyti jų 2014 m. spalio 22 d. praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo žemės mokesčio, o pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 19, 21 straipsnių nuostatas, asmens (pareiÅ¡kėjo) praÅ¡ymas yra pagrindas administracinei procedÅ«rai pradėti, kuriÄ atliekant turi bÅ«ti atlikti privalomieji veiksmai nagrinėjant asmens praÅ¡ymÄ bei priimant dėl jo sprendimÄ .

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinė procedÅ«ra baigiama administracinės procedÅ«ros sprendimo priėmimu.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinė procedÅ«ra, pradėta pagal pareiÅ¡kėjų 2014 m. spalio 22 d. praÅ¡ymÄ , nebuvo visiÅ¡kai užbaigta, kadangi RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės taryba nesvarstė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo atleisti jas nuo 2015 metų žemės mokesčio ir nepriėmė dėl to sprendimo.Asmens pažeistos teisės galimas gynybos bÅ«das yra ne tik konkrečių individualių administracinių aktų ginčijimas (ABTÄ® 88 str. 1 d. 3 p.), bet ir ginčo iÅ¡sprendimas kitu įstatymų numatytu bÅ«du (ABTÄ® 88 str. 1 d. 4 p.) ar įpareigojant administravimo subjektÄ per nustatytÄ terminÄ priimti atitinkamÄ sprendimÄ arba įvykdyti kitokį patvarkymÄ (ABTÄ® 90 str.), kai nustatomas administravimo subjekto neveikimas, t. y. pareigų nevykdymas, ar vilkinimas spręsti reikalus.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktÄ , savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sÄ skaita, RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės taryba, nepabaigusi iki galo administracinės procedÅ«ros pagal pareiÅ¡kėjų 2014-10-22 praÅ¡ymÄ , kaip tai nustatyta VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, įpareigotina iÅ¡samiai ir argumentuotai pareiÅ¡kėjų 2014 m. spalio 22 d. praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo žemės mokesčio iÅ¡nagrinėti bei pradėtÄ administracinę procedÅ«rÄ turi užbaigti taip, kaip reikalauja teisės aktai, nepriklausomai nuo sprendimo rÅ«Å¡ies.Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas savivaldybių taryboms suteikė diskrecijos teisę įsiterpti į žemės apmokestinimÄ Å¾emės mokesčiu, t. y. suteikė teisę šį mokestį sumažinti arba visiÅ¡kai nuo jo atleisti, ir tai nereiÅ¡kia, jog savivaldybės taryba bet kuriuo atveju neturi pagrįsti savo iÅ¡vadų svariais iÅ¡samaus ir kruopÅ¡taus tyrimo metu surinktais argumentais, ar kad nereikalaujama pateikti iÅ¡samių sprendimo priėmimo priežasčių, atskleidžiančių konkrečius loginius apmastymus, grindžiančių jo sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2540/2012).PareiÅ¡kėjos taip pat praÅ¡o priteisti 691 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Vadovaujantis ABTÄ® 44 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 proc. patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjos pateikė 2015-01-19 mokėjimo nurodymÄ Nr. 42268 (48 b. l.), jog sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjoms priteistina 21 Eur suma.ABTÄ® 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2004-04-16 iki 2015 03 20) 7 punkte yra numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 972, pagal kurį nuo 2014-10-01 MMA – 1035 Lt (300 Eur).PareiÅ¡kėjos 520 Eur patirtas iÅ¡laidas dėl skundo parengimo pagrindžia 2015 m. sausio 15 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. R9-2015 (90 b. l.) ir 2015 m. sausio 15 d. mokėjimu Nr. 17 (89 b. l.).

Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2004-04-16 iki 2015 03 20), 8.2 punktÄ , maksimali priteistina suma už praÅ¡ymo (ieÅ¡kinio) parengimÄ â€“ 3 MMA, t. y. 300 EUR x 3 MMA = 900 Eur. PareiÅ¡kėjų praÅ¡oma priteisti 520 Eur suma už skundo parengimÄ pagrįsta, kadangi nevirÅ¡ija maksimalios priteistinos sumos, todėl pareiÅ¡kėjoms iÅ¡ atsakovo priteistina 520 Eur suma.PareiÅ¡kėjos taip pat praÅ¡o priteisti 150 Eur už advokato atstovavimÄ 2015-04-23 teismo posėdyje.

Å ias iÅ¡laidas pagrindžia 2015 m. balandžio 23 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. R53-2015 (88 b. l.) ir 2015 m. balandžio 23 pinigų priėmimo kvitas Nr. 807013 (87 b. l.). Å iuo atveju aktualus Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) 7 punktas, kuris numato, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Remiantis Statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualiųjų įmonių) 2014 m. ketvirtÄ jį ketvirtį sudarė 714,5 Eur. IÅ¡ bylos medžiagos (95–100 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjų atstovas advokatas atstovaudamas Å iaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. posėdyje (nuo 10.37 val. iki 11.31 val.) užtruko 54 min. Pagal Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) 9 punktÄ , 8.19 punktÄ , numatantį, kad už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme taikytinas 0,1 koeficientas, maksimali priteistina suma už vienos valandos atstovavimÄ teismo posėdyje yra 71,45 Eur, t. y. 714,5 Eur x 0,1=71,45 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjoms priteistina 71,45 Eur suma.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjų V. A. J. ir I. Č. atstovo advokato D. V. pateiktÄ skundÄ tenkinti.Ä®pareigoti RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybÄ užbaigti pradėtÄ administracinę procedÅ«rÄ â€“ pirmojo RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjų V.

A. J. ir I. Č. 2014 m. spalio 22 d. praÅ¡ymo dėl atleidimo nuo žemės mokesčio.Priteisti pareiÅ¡kėjoms V. A. J. ir I. Č. iÅ¡ RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės tarybos 612,45 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvylika eurų ir keturiasdeÅ¡imt penkis centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėjai                                                                                                   Laisvutė Kartanaitė Žanas Kubeckas JarÅ«nė Sedalienė