2013-05-08 Nr. AB-1669-3-61-3-02820-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-447/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02820-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 70.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Bennet distributors“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (t. I, b. l. 1-6), patikslintu skundu (t. I, b. l. 197) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. AG-220/05-2012;

2) panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2012 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. S-(4.3-3)-2755 (toliau – ir Sprendimas);

3) įpareigoti Departamentą tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme (toliau – ir AKĮ) įtvirtintas funkcijas ir ištirti pareiškėjos skunde nurodytus AKĮ pažeidimus.

Pabrėžė, jog 2012 m. gegužės 31 d., 2012 m. liepos 26 d. vykusių „Martini Royale Casting” renginių, kuriuos organizavo UAB „Bennet distributors”, metu buvo skleidžiama „Martini” alkoholinių gėrimų reklama. Patys renginiai savaime reklamavo „Martini” alkoholinius gėrimus, tokiu būdu buvo populiarinami „Martini” alkoholiniai gėrimai ir formuojama palanki nuomonė apie juos. Pareiškėjos nuomone, nėra reikšminga, ar „Martini” renginiu buvo siekiama reklamuoti alkoholinius gėrimus, ar ne. Minėti renginiai buvo plačiai aprašyti žiniasklaidoje, pateikiant reklaminio pobūdžio informaciją.

Pareiškėja rėmėsi AKĮ 2 straipsnio 10 dalimi ir nurodė, jog tiek UAB „Bennet distributors” organizuotų renginių metu, tiek interneto svetainėje http://www.bennet.lt paskelbta informacija buvo skleidžiama „Martini” alkoholinių gėrimų reklama, kadangi tokiu būdu buvo formuojamas palankus „Martini” alkoholinių gėrimų įvaizdis. Pabrėžė, jog informacijos pateikimas internetinėje svetainėje yra viešai skleidžiama informacija, todėl alkoholio reklamos, pripažintinos draudžiama, skelbimas internetinėje svetainėje yra draudžiamas ir už ją gali būti taikomos ekonominės sankcijos pagal AKĮ.

Pareiškėjos nuomone, UAB „Bennet distributors” skleidžiama „Martini” alkoholinių gėrimų reklama yra draudžiama, kadangi „Martini” alkoholinių gėrimų reklamoje buvo naudojami visuomenėje žinomi žmonės, jų vardas bei atvaizdas, todėl tokio pobūdžio renginys savaime laikytinas alkoholio reklama, pažeidžiančia AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Alkoholinių gėrimų savybės yra gretinamos su teigiamomis asmens savybėmis – pasitikėjimu savo jėgomis, drąsa, sėkme, gyvenimo džiaugsmu, žavesiu. Remiantis UAB „Bennet distributors” interneto svetainėje nurodyta informacija, „Martini” alkoholiniai gėrimai yra siejami su materialine gerove ir socialine sėkme, todėl reklama pažeidžia AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

Nurodė, jog „Martini” renginio metu dalyvės gavo po vieną 0,75 l talpos butelį alkoholinio gėrimo „Martini bianco”, kuris buvo supakuotas į „Martini” prekių ženklu pažymėtą baltos spalvos dovanų maišelį, pažymėtą UAB „Bennet distributors” prekių ženklu. UAB „Bennet distributors” interneto svetainėje skelbiamose nuotraukose matyti renginio dalyvės A. V. ir A. B., laikančios „Martini” dovanų maišelius. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti AKĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 29 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

Pareiškėja nesutiko su Komisijos nustatyta aplinkybe, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. į Departamentą ji kreipėsi su bendro pobūdžio prašymu. Paaiškino, kad pareiškėja aiškiai įvardijo kreipimosi pobūdį, jos teisės buvo pažeistos, kadangi pareiškėja buvo UAB „Bennet distributors” organizuoto renginio dalyvė ir jos vardu bei atvaizdu buvo pasinaudota alkoholinių gėrimų reklamai. Nurodė, jog Departamentas nagrinėja fizinių asmenų ir fizinių asmenų grupių pateiktus pranešimus, prašymus ir skundus; atsakovo atstovai patvirtino, kad pareiškėjos kreipimąsi nagrinėjo kaip skundą. Paaiškino, kad pažeidimą padariusių asmenų nubaudimas yra įtvirtintas įstatymuose, todėl laikytinas atsakovo pareiga nepriklausomai nuo pareiškėjos išreikštos valios.

Pareiškėja paaiškino, kad tiek skunde Komisijai, tiek posėdžio metu ji nurodė, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neobjektyvus ir tai pažeidžia pareiškėjos teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmens skundų nagrinėjimą, kaip įtvirtinta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ). Sprendime nėra nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas.

Nurodė, kad atsakovo atstovai Komisijos posėdyje pažymėjo, jog pareiškėjos skundas buvo priimtas remiantis VAĮ, kad pareiškėjai 2012 m. spalio 11 d. pateiktas atsakymas yra Departamento Sprendimas. VAĮ 34 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Sprendimas laikytinas sprendimu, kuris užbaigė administracinę procedūrą.

Pareiškėja paaiškino, kad renginys gali būti reklamos kampanijos dalimi, todėl renginiai 2012 m. gegužės 31 d., 2012 m. liepos 26 d. taip pat laikytini reklama, kadangi buvo užsakyti UAB „Bennet distributors”, kuris užsiima alkoholinių gėrimų prekyba ir yra suinteresuotas didinti gėrimų pardavimus, organizuojant renginius ir sudarant sutartis UAB „Bennet distributors“ atstovavo marketingo vadovė D. M., kuri yra atsakinga už alkoholinių gėrimų pardavimų skatinimą. Pabrėžė, jog UAB „Bennet distributors“ interneto svetainėje yra paskelbta alkoholinių gėrimų reklama: „vasariškiausias kokteilis „Martini Royale“, kurioje teigiama, kad šiandien švelnaus skonio „Martini Bianco“ kartu su gaivaus skonio „Martini Prosecco“ sukūrė naują ir įsimintiną kokteilį „Martini Royale“, kuris puikiai tiks, kai į namus sugužės būrys linksmai nusiteikusių draugų, kai gyvenimas pateiks naujų išbandymų, kai laikas pradės lėkti neapsakomu greičiu. „Martini Royale“ spalvingas ir skanus vasariškas kokteilis, naujasis kosmopolitiškas gėrimas”.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 86-91) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, jog, išnagrinėjus pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 17 d. raštu pateiktą bei Departamento surinktą medžiagą, nustatyta, kad UAB „Bennet Distributors” renginių tikslas buvo surengti tarptautinio konkurso „Martini Royale Casting” atranką Lietuvoje. Iš pareiškėjos pateiktos bei Departamento surinktos medžiagos nenustatyta, kad renginiai buvo organizuoti ir pravesti tikslu reklamuoti alkoholinius gėrimus, nenustatyta, kad atrankoje dalyvavę asmenys, komisijos nariai dalyvavo alkoholio reklamoje. Internetinėse svetainėse www.bennet.lt, www.15min.lt, www.lrytas.lt pateikta informacija buvo įvertinta kaip informacija apie renginius, o ne kaip alkoholinių gėrimų reklama. Departamentas nustatė, kad AKĮ 29 straipsnio 1 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti, taip pat nenustatyta, kad renginių metu alkoholiniai gėrimai buvo dalinami nemokamai, teikiami kaip prizai. UAB „Bennet Distributors” 2012 m. spalio 2 d. raštu informavo Departamentą tik apie renginių svečių vaišinimui sunaudotus alkoholinius gėrimus, nenurodant, kad alkoholiniai gėrimai buvo dovanojami atrankos dalyvėms. Departamentas veikė aktyviai, rinko duomenis, siekdamas ištirti pareiškėjos pirminio 2012 m. rugsėjo 17 d. skundo pagrįstumą.

Pabrėžė, jog šiuo atveju vyko atrankos konkursas, bet ne alkoholinių gėrimų reklamos kampanija, nei vienai konkursantei, komisijos nariui ar kviestiniam svečiui nebuvo suteikta teisė reklamuoti alkoholinį gėrimą „Martini”. Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nedraudžia asmenims dalyvauti renginiuose, kuriuos inicijuoja alkoholinių gėrimų gamintojai, platintojai ar licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turintys ūkio subjektai (tam tikrais atvejais galimas amžiaus cenzas) nepaisant to, kad tokie asmenys (pavyzdžiui, M. P., A. V. ar kt.) yra daliai visuomenės žinomi asmenys. Pareiškėja klaidingai aiškina alkoholio reklamos sampratos ypatumus ir jos taikymo kriterijus. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad renginyje buvo pasinaudota dalyvių bei komisijos narių žinomumu, vardu, atvaizdu skleidžiant alkoholinių gėrimų reklamą, kadangi tokie asmenys dalyvavo kaip renginio atrankos dalyviai, komisijos nariai, svečiai, o ne reklaminiai alkoholinių gėrimų „veidai”.

Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad UAB „Bennet distributors“ internetinėje svetainėje alkoholinių gėrimų savybės yra gretinamos su teigiamomis asmens savybėmis – pasitikėjimu savo jėgomis, drąsa, sėkme, gyvenimo džiaugsmu, optimizmu, žavesiu, nes šios savybės buvo keliamos konkursančių atžvilgiu. Vadovaujantis pareiškėjos logika, prekės ženklo pateikimas renginyje, ypač jeigu toks renginys sėkmingas ir jame dalyvauja garsūs žmonės, galėtų būti siejamas su socialine sėkme ar kitomis savybėmis, kas savaime būtų neteisinga ir nelogiška. Pagal AKĮ 2 straipsnio 10 bei 29 straipsnio 1 dalių nuostatas darytina išvada, kad alkoholio reklama turi sieti alkoholinių gėrimų vartojimą su minėtomis savybėmis. Šiuo atveju pareiškėjos aptariamos savybės ir kriterijai yra taikomi konkursančių atžvilgiu, nepateikiant informacijos, kad alkoholinių gėrimų vartojimas gali turėti ar suteikti atitinkamų savybių. Pabrėžė. jog Departamentas nenustatė draudžiamos alkoholinių gėrimų reklamos požymių rengtoje atrankoje. Atvirkščiai, renginys buvo skirtas tam, kad būtų išrinkta mergina, kuri tik patekusi į kitą etapą ir laimėjusi tarptautinę atranką, galės tapti „Martini” reklamos veidu ir reklamuoti minėtą alkoholinį gėrimą.

Pažymėjo, jog nėra objektyvių duomenų, kad alkoholiniai gėrimai buvo dalinami kaip dovanos, nes UAB „Bennet distributors” nurodė, kad alkoholiniai gėrimai buvo naudojami reprezentacinėms reikmėms maišant kokteilius. Galiojantys teisės aktai nedraudžia įmonėms naudoti alkoholinius gėrimus reprezentacinėms reikmėms. Atsakovas nurodė, jog bendrovė, informuodama ir savo internetinėje svetainėje pateikdama informaciją apie renginį, jo taisykles, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nes tokie veiksmai neturi reklamos pažeidimo sudėties elementų.

Pabrėžė, jog nors pareiškėja skundą grindžia tuo, kad buvo pažeistos jos, kaip fizinio asmens, subjektinės teisės, nes buvo pasinaudota jos veidu ir atvaizdu alkoholinių gėrimų reklamoje, tokie pareiškėjos skundo argumentai vertintini kritiškai, kadangi šis klausimas yra civilinių santykių, o ne administracinės teisės dalykas. Pareiškėja savo subjektines teises gali ginti civilinio proceso tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bennet distributors“ atsiliepimu į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 189-194) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėja, teigdama, jog „Martini Royale Casting” renginių metu buvo skleidžiama alkoholio reklama ir kad patys renginiai savaime yra alkoholio reklama, nepateikia tai pagrindžiančių faktinių aplinkybių. UAB „Bennet distributors“ organizuotas konkursas ir su juo susiję renginiai turėjo tikslą atrinkti naują „Martini” prekės ženklo reklaminį veidą. Nugalėtojas atrinko komisija.

Rėmėsi AKĮ 2 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir pažymėjo, jog konkursas „Martini Royale Casting” ir apie jį skleidžiama informacija yra susijusi su UAB „Bennet distributors“ ūkine, komercine veikla, tačiau nesutiko su tuo, jog konkurso ir su juo susijusių renginių metu skleidžiama informacija, vertinant ją visumoje, skatino įsigyti ir vartoti „Martini” alkoholinius gėrimus. Renginių metu nebuvo atliekami jokie žodžio „skatinti” reikšmę atitinkantys veiksmai, t. y. konkurso dalyvėms nebuvo keliama jokių sąlygų, susijusių su alkoholinių gėrimų „Martini” įsigijimu ar vartojimu; patalpose, kuriose vyko renginiai nebuvo reklaminių iškabų, kurios reklamuotų „Martini” alkoholinius gėrimus (konkurso metu panaudoti tentai „Martini Royale Casting” buvo skirti konkurso identifikavimo, o ne alkoholių gėrimų reklamos tikslais) ar kitų reklamos pateikimo priemonių, kurie skleistų „Martini” alkoholinių gėrimų reklamą; renginio vedėjai ir/ar konkurso komisijos nariai renginio metu neskleidė jokios informacijos, kuri skatintų įsigyti „Martini” alkoholinių gėrimų, o iš bendrovės pateikto detalaus renginio scenarijaus matyti, jog ir čia nėra jokių skatinimo įsigyti ir vartoti „Martini” alkoholinius gėrimus elementų, scenarijuje nurodytų veiksmų visuma yra orientuota į konkurso dalyvių atranką bei nugalėtojo išrinkimą, o ne į alkoholio reklamą. Nurodė, jog pareiškėjos skunde pateiktų ištraukų iš interneto svetainių turinyje nėra skatinimo įsigyti ar vartoti alkoholinius gėrimus. Pareiškėjos cituojami tekstai iš interneto svetainės vvww.bennet.lt laikytini informaciniais pranešimais apie renginį.

Pažymėjo, jog „Martini Royale Casting” konkursas ir su juo susiję renginiai neturėtų būti laikomi alkoholio reklama, todėl toks renginys neturi būti vertinamas AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų alkoholio reklamos draudimų kontekste. Nurodė, jog konkurso renginių metu UAB „Bennet distributors“ nenaudojo draudžiamų alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo būdų ir alkoholinių gėrimų butelių nedalino, nedovanojo ar kitaip neatlygintinai niekam iš konkurso dalyvių ar renginių svečių neperdavė. Konkurso renginius organizavo ir vykdė ne UAB „Bennet distributors“, o UAB „Publicum Events” pagal atlygintinų paslaugų teikimo 2012 m. liepos 23 d. sutartį, kurioje nėra nustatyta įsipareigojimų dėl alkoholinių gėrimų dalinimo/dovanojimo.

Nurodė, jog konkursas „Martini Royale Casting” ir susiję renginiai (įskaitant apie renginius skleidžiamą informaciją) nepažeidė pareiškėjos subjektinių teisių. Pareiškėja, manydama, kad jos subjektinės teisės bus pažeistos, galėjo nedalyvauti konkurse. Be to, pareiškėjos nurodytame skundo priede nėra jokios informacijos, kuri liudytų, jog UAB „Bennet distributors“ pažeidė pareiškėjos subjektines teises.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi (t. II, b. l. 17-24) administracinę bylą nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nurodė, jog pareiškėja kreipimesi į Departamentą jokių konkrečių savo teisių pažeidimų, kurias galėjo apginti Departamentas, nenurodė. Departamentas, teikdamas atsakymą, nenurodė, kad jis gali būti kokia nors tvarka skundžiamas.

Teismas pažymėjo, jog AKĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kaip laikomasi šio straipsnio reikalavimų, kontroliuoja Departamentas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 10 punkte nustatyta, kad Departamentas, siekdamas įgyvendinti Nuostatų 8.2 punkte nustatytą veiklos tikslą, inter alia, kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, susijusių su alkoholio ir tabako reklamos draudimu ir ribojimu (10.16 p.); pagal kompetenciją nagrinėja juridinių, fizinių asmenų ir fizinių asmenų grupių pateiktus pranešimus, prašymus ir skundus (10.19 p.). Remdamasis tuo pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja, būdama fizinis asmuo, turėjo subjektinę teisę teikti skundą dėl, jos manymu, padarytų AKĮ reikalavimų pažeidimų.

Pabrėžė, jog Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2011 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. T1-56 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punkte nustatyta, kad ūkio subjektų patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai. Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad neplaninis patikrinimas atliekamas: kontroliuojant, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, susijusių su alkoholio ir tabako reklamos draudimu ir ribojimu, pardavimo skatinimo ribojimu ir draudimu (29.2 p.). Pagal AKĮ 34 straipsnį Departamentas už AKĮ 28, 29 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą juridiniams asmenims (ūkio subjektams) gali skirti baudas, o pagal AKĮ 41 straipsnio 1 dalį ūkio subjektai, nesutinkantys su jiems paskirtomis sankcijomis, nutarimus gali apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Išanalizavęs teisės normas sistemiškai, teismas darė išvadą, jog jos tiesiogiai nenumato, kad, Departamentui nepatenkinus juridinių, fizinių asmenų ir fizinių asmenų grupių pranešimų, prašymų ir skundų, kuriuose nurodyti AKĮ pažeidimai, tokius sprendimus galima skųsti ikiteismine ir/ar teismine tvarka. Įvertinęs šią aplinkybę, taip pat ir aplinkybę, jog skunde Departamentui pareiškėja jokių savo subjektinių teisių pažeidimo nenurodė, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundas Departamente išnagrinėtas tinkamai ir atsisakymas taikyti poveikio priemones už AKĮ pažeidimus pareiškėjos subjektinių teisių nepažeidė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog skundas Komisijai ir teismui buvo nagrinėjamas ir yra nagrinėjamas neišeinant iš reikalavimų ir argumentacijos, nurodytos skunde Departamentui, nes pareiškėja skundą teismui argumentavo plačiau nei skundus Departamentui bei Komisijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. AS10-215/2004).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėja, realizuodama Nuostatų 10.19 punkte numatytą teisę, padavė skundą atsakovui dėl, jos nuomone, padarytų AKĮ pažeidimų, atsakovas, vykdydamas įstatymu jam pavestą kontrolės funkciją, atliko pakankamai išsamų tyrimą pagal skundą, todėl atsakovo sprendimas dėl šio tyrimo yra priimtas ne pareiškėjos atžvilgiu ir jai nesukuria teisinių pasekmių, todėl pareiškėja neturi reikalavimo teisės. Teismo vertinimu, Komisija, iš esmės pasisakiusi, jog pareiškėja neturi reikalavimo teisės teikti skundą Komisijai, priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Remdamasis tuo teismas sprendė, jog yra pagrindas nutraukti administracinę bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja A. G. atskiruoju skundu (t. II, b. l. 28-32) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti teismui iš naujo.

Atskirajame skunde nurodoma, jog administracinė byla priskirtina administracinių teismų kompetencijai, nes ginčo dalykas kyla iš administracinių teisinių santykių, atsiradusių atliekant viešąjį administravimą – Departamentui atsakant į pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 17 d. pateiktą skundą. Mano, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad Departamento Sprendimas negali būti administracinės bylos dalyku, kadangi jis buvo priimtas remiantis VAĮ. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju teismas nepagrindė, kodėl byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai ir nevykdė ABTĮ 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos – nenurodė institucijos, į kurią pareiškėja turėtų kreiptis siekdama išspręsti ginčą.

Pareiškėja pabrėžia, jog skunde Departamentui ji nurodė, kad buvo pažeistos jos subjektinės teisės, todėl Departamentas turėjo tinkamai ištirti galimą AKĮ pažeidimą. Netinkamai įvykdęs šią pareigą Departamentas pažeidė pareiškėjos teisę į gerą viešąjį administravimą ir objektyvų skundo išnagrinėjimą.

Pareiškėja nurodo, jog ji dalyvavo „Martini Royale Casting” talentų atrankoje, kurioje galimai buvo skleidžiama neleistina alkoholio reklama, jos vardas ir atvaizdas buvo panaudoti neleistinoje alkoholio reklamoje, be to, pažeidus AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus alkoholio reklamos draudimus, buvo pažeisti ir pareiškėjos įstatymo saugomi interesai, t. y. teisėtas interesas būti ginamai nuo neleistinos alkoholio reklamos. Mano, jog Departamentui priėmus nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą buvo apsunkintas pareiškėjos teisių gynimas, kadangi ji neteko galimybės remtis aplinkybe, kad skleidžiama alkoholio reklama pažeidžia AKĮ reikalavimus.

Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog jos skundas Departamente buvo išnagrinėtas tinkamai. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad Departamento Sprendimas yra nepagrįstas faktais, įrodymais ar teisės aktais ir yra nemotyvuotas, Sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino UAB „Bennet distributors” interneto svetainėje paskelbtą informaciją, kurioje nurodoma, kad „Martini” renginyje dalyvavo Lietuvoje žinomi žmonės, netinkamai įvertino UAB „Bennet distributors” interneto svetainėje paskelbtą informaciją ir nepagrįstai nelaikė jos alkoholio reklama. Teismas netinkamai neįvertino aplinkybę, kad „Martini” renginio metu pareiškėja ir kitos dalyvės gavo po 0,75 l butelį alkoholinio gėrimo „Martini bianco”, kuris buvo supakuotas į „Martini” prekių ženklu pažymėtą baltos spalvos dovanų maišelį.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS10-215/2004, kadangi nurodytos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje egzistuojančių aplinkybių. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012 yra suformuota kitokia teismo praktika.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog atsakovas savo poziciją yra išdėstęs atsiliepime į pareiškėjos skundą, ginčijamame Sprendime, atsiliepime į pareiškėjos skundą Komisijai.

Pažymi, jog pareiškėjos subjektyvus manymas, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis dėl bylos nutraukimo priimta neteisėtai ir nepagrįstai, nesudaro pagrindo ją naikinti ir įpareigoti teismą bylą nagrinėti iš naujo, taip pat pripažinti draudžiamos alkoholinių gėrimų reklamos faktą.

Pabrėžia, jog pareiškėja tiek pirminius skundus, tiek atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui grindžia tuo, kad buvo pažeistos jos kaip fizinio asmens subjektines teisės, nes buvo pasinaudota jos veidu ir atvaizdu alkoholinių gėrimų reklamoje. Tokie pareiškėjos skundo argumentai vertintini kritiškai, kadangi šis klausimas yra civilinių santykių, o ne administracinės teisės dalykas. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.22 straipsnyje numatyta, kad fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėja kaip fizinis asmuo savo subjektines teises gali ginti civilinio proceso tvarka pateikdama ieškinį ūkio subjektui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bennet distributors“ atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais, kuriais administracinė byla buvo nutraukta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi nuomonės, jog Departamentas pareiškėjos skundą išnagrinėjo tinkamai, remdamasis pateikta medžiaga, paaiškinimais bei atsižvelgdamas į svarbias bylos aplinkybes. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartyje taip pat patvirtino, kad pareiškėjos skundas Departamente išnagrinėtas tinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėja A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį, kuria teismas administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Pirmosios instancijos teismas nutraukdamas administracinę bylą nurodė, jog pareiškėjos skundas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente išnagrinėtas tinkamai ir atsisakymas taikyti poveikio priemones už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme (toliau – ir AKĮ) pažeidimus pareiškėjos subjektinių teisių nepažeidė, jai nesukūrė teisinių pasekmių, todėl byloje pareiškėja neturi reikalavimo teisės, be to, pabrėžė, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisija, iš esmės pasisakiusi, jog pareiškėja neturi reikalavimo teisės teikti skundą komisijai, priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, jog teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas faktais, įrodymais, teisės aktais, yra nemotyvuotas, sprendime nenurodyta jo skundimo tvarka, nepagrįstai vertino, jog jos subjektinės teisės buvo nepažeistos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma atkreipia dėmesį, jog administracinis teismas turi teisę nutraukti administracinę bylą tik konstatavęs procesinio pobūdžio aplinkybes, kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnyje. Pastebėtina, jog tokio reglamentavimo įtvirtinimas yra viena iš teisės kreiptis į teismą garantijų. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto, numatančio, kad administracinė byla nutrauktina, jeigu ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, pagrindu.

Pasisakydama dėl nurodyto administracinės bylos nutraukimo pagrindo, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Jei nagrinėjant bylą nustatoma, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas nutraukia bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2009 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009, 2009 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-466/2009, 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009).

Kita vertus, pastebėtina, jog administracinė byla nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu tais atvejais, kai ginčijamas aktas apskritai negali būti administracinės bylos dalyku, o tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas tokiu nelaikytinas, pagrindo nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu minėtu aspektu nėra (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-879/2011). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylos nutraukimo pagrindu tokių aplinkybių neįvardijo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo, ar byloje skundžiamais sprendimais buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir interesai.

Kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjos teisių ir interesų pažeidimo, teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnyje yra įtvirtinta teisinės gynybos garantija – asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeistos, teisė kreiptis į teismą su skundu, prašymu, pareiškimu. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis taip pat nustato teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje. Pabrėžtina, jog nurodytos nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Atitinkamai, ta aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės.

Pažymėtina, kad konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009). Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas nutraukti administracinę bylą.

Tokia išvada, be kita ko, yra grindžiama ir tuo, kad administracinis teismas, užbaigdamas bylą nutartimi dėl bylos nutraukimo, t. y. procesiniu dokumentu, kuriuo nėra byla išnagrinėjama iš esmės, negali pasisakyti dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Nutraukiant bylą negali būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar materialinės teisės normos nustato asmeniui besikreipiančiam į teismą su tam tikru reikalavimu teisinių pasekmių atsiradimą šiam asmeniui. Šis klausimas yra susijęs su materialinėmis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant byloje sprendimą. Sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą, nustatytos ABTĮ 101 straipsnyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-82/2012).

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog administracinės bylos nutraukimas ar teismo sprendimo priėmimas atmetant pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą iš esmės lemia ir atitinkamą teismo priimtų procesinių dokumentų skundimo tvarką (ABTĮ 19–22 skirsniai).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą, konstatavęs, jog Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skundžiamas aktas yra priimtas ne pareiškėjos atžvilgiu, jos subjektinių teisių nepažeidė, jai nesukūrė teisinių pasekmių, todėl pareiškėja neturi reikalavimo teisės prašyti jo panaikinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus, sprendžia, jog tokia išvada darytina tik priimant teismo sprendimą, kuriuo skundas atmetamas (ABTĮ 88 str.1 d.), bet negali būti pagrindu nutraukti administracinę bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-82/2010, 2011 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-47/2011). Remdamasi tuo teisėjų kolegija pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nutraukti administracinės bylos ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės nuostatas ir todėl priėmė neteisėtą nutartį, nevertina šio teismo padarytų išvadų dėl pareiškėjos materialinio teisinio suinteresuotumo ar pareiškėjos teisių ir/ar teisėtų interesų pažeidimo.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti ir įvertinti visus pareiškėjos argumentus, susijusius su ginčijamu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento sprendimu, nustatyti ir įvertinti, ar atsakovo sprendimas sukėlė pareiškėjai teisines pasekmes, pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus ir teismas, nustatęs, jog skundžiamas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento sprendimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, pareiškėjos skundą turėjo atmesti, o ne bylą nutraukti. Dėl šių priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis