219d025d-cc1f-4a40-8a5b-197eee1b6ddb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2891-345/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13737-2011-1                           Procesinio sprendimo kategorijos: 21.6.; 22.8.; 44.5.1.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 30 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės, Zitos Smirnovienės,                     sekretoriaujant A.

N.,             dalyvaujant ieÅ¡kovo UAB „JG reklamos dovanos“ atstovui advokatui G. G.,           atsakovų D. S. bei UAB „Verslo inkorporacijos centras“ atstovei advokatei A. B.,              vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės D. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo bei ieÅ¡kovo UAB „JG reklamos dovanos“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo ir 2012 m. gegužės 2 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „JG reklamos dovanos“ ieÅ¡kinį atsakovams D.

S. bei UAB „Verslo inkorporacijos centras“ dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų nutraukimo ir atsakovės D. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB „JG reklamos dovanos“ dėl nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu.             Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė              IeÅ¡kovas UAB „JG reklamos dovanos“ prašė teismo įpareigoti atsakovus per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu;

įpareigoti atsakovus nutraukti tarpusavio darbo santykius; įpareigoti atsakovus nutraukti atsakovo UAB „Verslo inkorporacijos centras“ vykdomÄ verslo dovanų prekybÄ , įskaitant, bet neapsiribojant prekyba, kuri yra vykdoma naudojantis prekės ženklu „VIC Dovanos“; įpareigoti atsakovÄ UAB „Verslo inkorporacijos centras“ iÅ¡stoti iÅ¡ tarptautinės verslo dovanų organizacijos PSI; teismo sprendimo nevykdymo atveju paskirti atsakovams 10000 Lt baudÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PaaiÅ¡kino, kad su atsakovė D. S. dirbo pas ieÅ¡kovÄ pardavimų vadybininke, su ja buvo sudaryta Konfidencialumo sutartis, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo ir po darbo santykių pasibaigimo saugoti ieÅ¡kovo konfidencialiÄ informacijÄ , ir Nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimas (toliau ir Nekonkuravimo susitarimas), pagal kurį atsakovė įsipareigojo darbo sutarties galiojimo metu ir dviejų metų laikotarpiu po jos pasibaigimo laikytis ieÅ¡kovo atžvilgiu nekonkuravimo ir neviliojimo įsipareigojimų, o ieÅ¡kovas – mokėti atsakovei kompensacijÄ .

NutrÅ«kus ieÅ¡kovo ir atsakovės darbo santykiams, atsakovė pradėjo dirbti įmonėje, kuri verčiasi analogiÅ¡ka ieÅ¡kovo vystomai veiklai, bendrauja su ieÅ¡kovo klientais ir atlieka kitus veiksmus, kuriais kenkia ieÅ¡kovo galimybei konkuruoti rinkoje.              Atsakovė D. S. pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti tarp Å¡alių sudarytÄ Nekonkuravimo susitarimÄ negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad ginčo susitarimas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimams bei imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nes jis iÅ¡ esmės pažeidžia darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyra dėl jame nustatytos kompensacijos už nustatytÄ darbinės veiklos ribojimÄ dydžio.

II. Ginčijamų pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.              Teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys bei atsakovės priešieškinis yra nepagrįsti bei neįrodyti, todėl atmestini. Ieškovas neįrodė visų aplinkybių, reikalingų ieškiniui pagrįsti, t. y. kad atsakovė pažeidė tarp šalių sudaryto Nekonkuravimo susitarimo nuostatas.

Teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kadangi jie neįrodo tiesioginio ryÅ¡io bÅ«tent su atsakove ir jos teisėtais ar neteisėtais veiksmais. Byloje nėra duomenų, jog informacija buvo paimta bÅ«tent iÅ¡ atsakovės darbinio kompiuterio ir bÅ«tent tik jos darbo metu pas ieÅ¡kovÄ , taip pat apie tai, kad bÅ«tent atsakovė siuntė informacijÄ klientams dėl jų perviliojimo ir atliko neteisėtus nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu. Tai, jog atsakovai įkÅ«rė įmonę, vykdančiÄ veiklÄ , analogiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo vykdomai veiklai, dalyvavo tarptautinėje parodoje ir bendrauja su ieÅ¡kovo verslo partneriais, be to, atsakovų įmonė tapo Tarptautinės verslo dovanų organizacijos PSI nare ir naudojasi prekės ženklu „VIC dovanos“, neturi jokio tiesioginio ryÅ¡io su tarp Å¡alių sudaryto Nekonkuravimo susitarimo nuostatų pažeidimu iÅ¡ atsakovės pusės, t. y. negalima tai traktuoti kaip atsakovės nesÄ Å¾iningo konkuravimo veiksmų atlikimÄ .

             Teismas taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog Nekonkuravimo susitarimas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms, kadangi ginčijamÄ susitarimÄ abi Å¡alys sudarė abipusiu sÄ lygų derinimu bei susitarimu ir byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡is susitarimas jo sudarymo metu neiÅ¡reiÅ¡kė atsakovės tikrosios valios ir buvo sudarytas primetimo bÅ«du atsakovei. Atsakovė, pasiraÅ¡ydama susitarimÄ , pilnai sutiko su visomis jame iÅ¡dėstytomis darbinės veiklos ribojimo termino bei kompensacijos už tokį ribojimÄ dydžio ar kitomis sÄ lygomis.             2012 m. gegužės 2 d. papildomu teismas sprendimu priteisė atsakovui UAB „Verslo inkorporacijos centras” iÅ¡ ieÅ¡kovo 4 240 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Teismas mažino praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi dydį, nes, anot teismo, kai kurių atsakovo advokato suteiktų teisinių paslaugų kaina virÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nurodytÄ tokių paslaugų maksimalų dydį. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai              Atsakovė D.

S. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimÄ toje dalyje, kurioje atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliantės naudai visas, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.             SkundÄ grindžia tokiais argumentais:             1. Teismas, laikydamas Nekonkuravimo susitarimÄ civiliniu sandoriu, vadovaudamasis CK 1.78 str. 5 d. turėjo ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktÄ ir jo teisines pasekmes.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nekonkuravimo susitarimams pagal analogijÄ taikomas CK 2.164 str., kurio nuostatos, dėl maksimalaus nekonkuravimo susitarimu nustatomo termino ir nekonkuravimo įsipareigojimÄ prisiimančio asmens teisės į adekvačiÄ kompensacijÄ , yra imperatyvios. O vienas iÅ¡ pagrindų pripažinti sandorį niekiniu yra jo prieÅ¡taravimas imperatyvioms įstatymų normoms. Teismas privalėjo vertinti niekinių sandorio pagrindų buvimÄ , siekdamas apginti ne tik darbuotojo, kaip silpnesnės darbo santykių Å¡alies, bet ir apskritai vieÅ¡Ä jį interesÄ .

             2. Teismas nevertino to fakto, kad Nekonkuravimo susitarimas su atsakove apskritai neturėjo bÅ«ti sudaromas, o sudarytas, be pagrindo užkirto jai keliÄ 2 metus dirbti Lietuvoje bet kokia forma visus darbus reklamos srityje, kurioje ji turi geriausius įgÅ«džius ir patirtį, todėl pripažintinas negaliojančiu kaip nepagrįstai varžantis atsakovės teises ir pažeidžiantis bendruosius teisingumo, sÄ Å¾iningumo, proporcingumo principus, taip pat CK 2.6 str. ir CK 2.164 str. 8 d.

Pasak atsakovės, toks susitarimas turėtų bÅ«ti sudaromas tik su tais darbuotojais, dėl kurių nesudarius susitarimo, darbdavys galėtų realiai patirti didelės žalos ir kurie galėtų realiai konkuruoti su darbdaviu. Tuo tarpu atsakovė yra tik įmonės pardavimų vadybininkė. Vienas vadybininkas savo veiksmais negalėtų realiai kelti grėsmę stabiliai rinkoje veikiančiai bendrovei. Teismas, nepasisakydamas dėl Nekonkuravimo susitarimo pagrįstumo bei teisėtumo ir nenurodydamas motyvų, kodėl nusprendė nepasisakyti, be pagrindo susiaurino įrodinėjimo dalykÄ .             3.

Teismas neįvertino darbo santykių specifikos ir atsakovės kaip darbuotojos ir silpnesnės Å¡alies galimybės reikalauti Nekonkuravimo susitarimo nuostatų keitimo ir/ar jos galimybės daryti įtakÄ faktiniam jų pakeitimui savo naudai, todėl nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog Å¡is susitarimas jo sudarymo metu neiÅ¡reiÅ¡kė atsakovės tikrosios valios ir buvo sudarytas primetimo bÅ«du atsakovei. Darbo sutarties sudarymo su ieÅ¡kovu metu, apeliantė turėjo akivaizdžiai mažesnę derybinę galiÄ , be to, Nekonkuravimo susitarimas, buvo pasiraÅ¡ytas nepasibaigus darbo sutartyje numatytam trijų mėnesių bandomajam laikotarpiui.

Atsakovė, norėdama darbo santykių tęstinumo ir po bandomojo laikotarpio pabaigos bei neturėdama ankstesnės patirties dėl darbo sÄ lygų keitimo ar papildomų susitarimų sudarymo, buvo priversta pasiraÅ¡yti Nekonkuravimo susitarimÄ ieÅ¡kovo nurodytomis sÄ lygomis. IeÅ¡kovas atsakovei nesiÅ«lė derėtis arba bent kartu peržiÅ«rėti ir suderinti susitarimo sÄ lygų, o tiesiog liepė pasiraÅ¡yti bei grÄ Å¾inti po kelių dienų.              4. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad Nekonkuravimo susitarimÄ Å¡alys sudarė abipusiu derinimu bei susitarimu, todėl visiÅ¡kai nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad susitarimas buvo sudarytas abiejų Å¡alių valia ir atitiko jų valiÄ .

Be to, Nekonkuravimo susitarimo standartinė nuostata, jog susitarimo Å¡alims susitarimas yra aiÅ¡kus, suprantamas ir atitinka Å¡alių iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , negali bÅ«ti absoliutinama, atsižvelgiant į minėtas susitarimo sudarymo aplinkybes. Nekonkuravimo susitarimo pasiraÅ¡ymas laikytinas prisijungimu prie sutarties pagal CK 6.185 str., kadangi apeliantei buvo pateikta pasiraÅ¡yti iÅ¡ anksto paruoÅ¡ta forma, kuriÄ ieÅ¡kovas naudojo sudarydamas nekonkuravimo susitarimus su savo darbuotojais. Taigi teismas be pagrindo neatsižvelgė ir neįvertino stipresnės Å¡alies – darbdavio (ieÅ¡kovo) – galimybių diktuoti sÄ lygas sudaromam Nekonkuravimo susitarimui.

Remiantis liudytojos (buvusios ieÅ¡kovo darbuotojos) K. L. parodymais (CPK 314 str.), ieÅ¡kovas nekonkuravimo susitarimus sudarė su visais darbuotojais taikant to paties dydžio, t.y. 9 % kompensacijÄ , ir darbuotojai neturėjo galimybių keisti susitarimo sÄ lygų.              5. Nekonkuravimo susitarime įtvirtinta kompensacija iÅ¡ esmės suvaržo apeliantę ir neatitinka sÄ Å¾iningos, proporcingos bei teisingos kompensacijos. Draudimas konkuruoti nesumokant adekvačios kompensacijos pažeidžia imperatyvias CK 2.164 str. normas ir pablogina nekonkuravimo įsipareigojimÄ prisiėmusio asmens padėtį, o dėl to toks susitarimas laikomas negaliojančiu. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad apeliantei priskaičiuota kompensacija buvo beveik tris kartus mažesnė nei Nekonkuravimo susitarimo sudarymo metu patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Tuo tarpu, Nekonkuravimo susitarimo nuostatomis atsakovė buvo ribojama dirbti tose srityse, kuriose galėjo geriausiai realizuoti savo įgytÄ kvalifikacijÄ . Be to, kompensacija realiai neatlieka dėl susitarimo apribojimų atsiradusių nuostolių kompensavimo funkcijos, nes atsakovei susiradus darbÄ kitoje verslo srityje nei nurodyta Nekonkuravimo susitarimo 2.2 p., kompensacijos mokėjimas yra nutraukiamas be atskiro praneÅ¡imo. Darbdavys, siekiantis, kad buvęs darbuotojas sutartÄ laikotarpį nedirbtų toje pačioje srityje, turi kompensuoti darbuotojo patiriamus nuostolius, t.y. sumažėjusį atlyginimÄ dėl to, kad darbuotojas negali pilnai iÅ¡naudoti savo potencialo jo kvalifikacijÄ atitinkančioje srityje.

             6. Nekonkuravimo susitarimas neproporcingai iÅ¡plečia verslo sritis, kuriose numatomi apribojimai apeliantei. IeÅ¡kovas vykdo tik verslo dovanų prekybos, bet ne visų reklamos paslaugų veiklÄ . Reklamos verslo sÄ voka yra žymiai platesnė už bendrovės vykdomÄ veiklÄ . Tuo tarpu susitarimas konkuruojančiÄ veiklÄ apibrėžia kaip reklamos verslo, verslo dovanų, reklaminių suvenyrų verslo vykdymÄ . Remiantis CK 2.164 str. 2 d., konkurencijos ribojimas gali bÅ«ti apibrėžtas tik tam tikra teritorija ir prekių ir paslaugų rÅ«Å¡imi arba klientų grupe ir teritorija, kurios asmeniui buvo patikėtos.

             IeÅ¡kovas UAB „JG reklamos dovanos“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.             SkundÄ grindžia tokiais argumentais:              1. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo bei teismo sprendimo motyvavimo taisykles, be to, nenustatė reikÅ¡mingų faktinių bylos aplinkybių.

Teismui pakako kelių abstrakčių sakinių visai bylos medžiagai įvertinti ir kilusiam ginčui iÅ¡spręsti, nors byla yra sudėtinga ir didelės, trijų tomų, apimties. IeÅ¡kovo pateikti įrodymai, prieÅ¡ingai nei pasisakė teismas, tiesiogiai patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus, tačiau teismas įrodymus vertino pavirÅ¡utiniÅ¡kai.              2. Byloje įrodyta, kad dar atsakovei dirbant pas ieÅ¡kovÄ susiformavo atsakovų bendra valia pradėti vykdyti verslo dovanų ir reklaminių suvenyrų prekybÄ ir taip nesÄ Å¾iningai konkuruoti su ieÅ¡kovu.

Atsakovė, negavusi iÅ¡ankstinio raÅ¡tiÅ¡ko ieÅ¡kovo sutikimo, įsidarbino atsakovo projektų vadove ir buvo atsakinga už tapačios ieÅ¡kovo vykdomai atsakovo veiklos vykdymÄ . Atsakovė pažeidė Nekonkuravimo sutartį. Tuo tarpu atsakovas pažeidė Konkurencijos įstatymo draudimÄ atlikti veiksmus, prieÅ¡taraujančius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti. Atsakovė susituokė su atsakovo direktoriumi ir vieninteliu akcininku dar iki darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimo.

Netrukus atsakovas pradėjo verstis verslo dovanų ir reklaminių suvenyrų prekyba, o atsakovė netikėtai nusprendė nutraukti darbo santykius su ieÅ¡kovu ir tapo atsakovo projektų vadove.                           3. IeÅ¡kovas buvo parengęs Komercinių paslapčių sÄ raÅ¡Ä ir su juo pasiraÅ¡ytinai supažindinęs atsakovę, su kuria sudarė ir Konfidencialumo sutartį. Atsakovai neįrodė, kad Å¡i informacija buvo kada nors vieÅ¡ai skelbta ar žinoma tretiesiems asmenims, tuo tarpu akivaizdu, kad ieÅ¡kovas ėmėsi protingų pastangų savo komercinėms paslaptims apsaugoti ir atsakovė tikrai žinojo, kokiai ieÅ¡kovo informacijai suteikta apsauga.

Per ilgÄ laikotarpį klientų duomenų bazėje sukaupta informacija, kurios neįmanoma rasti internete, yra jo komercinė paslaptis, kadangi ji užtikrina jo veiklos stabilumÄ bei pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus Å«kio subjektus. Atsakovė, eidama analogiÅ¡kas pareigas pas atsakovÄ , vargu ar galėtų nepasinaudoti darbo pas ieÅ¡kovÄ metu įgytos konfidencialios informacijos. Aplinkybę, kad atsakovė konfidencialia informacija sėkmingai naudojasi dirbdama atsakovui paliudija faktinės aplinkybės: atsakovė, jau nuspendusi nutraukti darbo santykius su ieÅ¡kovu, sukÅ«rė savo kompiuteryje komercinį pasiÅ«lymÄ (kuriame yra informacija apie ieÅ¡kovo prekes, tiekėjus, galimas kainas), turėdama tikslÄ perduoti jį atsakovui, be to, atsakovo naudojamos pirkimo-pardavimo sutartys, komercinių pasiÅ«lymų formos yra analogiÅ¡kos ieÅ¡kovo sutartims, naudojamoms pasiÅ«lymų formoms.

IdentiÅ¡ka ir informacija, pateikta ieÅ¡kovo ir atsakovo internetinėse svetainėse.              Apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. papildomo sprendimo ieÅ¡kovas praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti. PaaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovas stengėsi iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ taikiai, todėl atsakovas, kuris nebendradarbiavo, nesiėmė jokių veiksmų, kad bÅ«tų iÅ¡vengta teisminio proceso ir didelių bylinėjimo iÅ¡laidų patyrimo, atsakovas privalo pats prisiimti savo patirtas iÅ¡laidas.             Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PaaiÅ¡kina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ieÅ¡kovo ir atsakovės darbo santykiai nutrÅ«ko, nes atsakovai siekė nevaržomai vykdyti nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu. Aplinkybės, kad atsakovė 2011 m. sausio 11 d. – 2011 m. sausio 14 d. atsakovė kaip atsakovo atstovė dalyvavo Vokietijoje vykusioje tarptautinės verslo dovanų organizacijos PSI rengtoje specializuotoje verslo dovanų ir reklaminių suvenyrų parodoje, 2011 m. sausio 7 d. – 2011 m. sausio 10 d. tarp ieÅ¡kovo partnerio bendrovės „Midoceanbrands” ir atsakovės kaip atsakovo atstovės vyko elektroninis susiraÅ¡inėjimas dėl verslo dovanų ir reklaminių suvenyrų įsigijimo, patvirtina, kad faktiniai atsakovų santykiai susiklostė dar iki to, kai atsakovė nutraukė darbo sutartį.

BÅ«tent atsakovės darbo pareigų pobÅ«dis ir geri darbo rezultatai suteikė ieÅ¡kovui pagrindÄ manyti, kad darbo metu sukauptÄ patirtį, žinias bei informacijÄ atsakovė gali panaudoti tiek pati nesÄ Å¾iningai konkuruodama su ieÅ¡kovu, tiek padėdama tai daryti tretiesiems asmenims. Tam, kad iÅ¡vengti tokios grėsmės ir buvo sudaryti ginčijamas susitarimas. Atsakovės nepateisinamas neveikimas neatsakant į ieÅ¡kovo ikiteismines pretenzijas, prieÅ¡iekinio pareiÅ¡kimas daugiau nei po metų nuo darbo sutarties nutraukimo patvirtina atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ .

Nekonkuravimo susitarime nustatytas kompensacijos dydis visiÅ¡kai atitinka atsakovės interesus, kadangi tiek sudarant susitarimÄ , tiek vėliau jį vykdant atsakovė nerodė jokio suinteresuotumo Å¡ios kompensacijos padidinimu ir gavimu. Bet kuriuo atveju vien tik kompensacijos dydis negali bÅ«ti pagrindas pripažinti Nekonkuravimo susitarimÄ negaliojančiu. K. L. kaip liudytojos parodymus teismas turėtų atsisakyti priimti pagal CPK 314 str.              Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovai praÅ¡o jį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PaaiÅ¡kina, kad atsakovė įsidarbino atsakovo įmonėje projektų vadove tik po to, kai buvo nutrauktas Nekonkuravimo susitarimas (2011 m. vasario 1 d.). Atsakovės dalyvavimas Vokietijoje vykusioje PSI rengtoje specializuotoje verslo dovanų ir reklaminių suvenyrų parodoje negali bÅ«ti laikomas neteisėtų veiksmų atlikimu. Byloje nėra jokių duomenų, kad bÅ«tent atsakovė siuntė informacijÄ klientams dėl jų perviliojimo ir atsakovo vardu atliko kokius nors neva neteisėtus nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovė bÅ«tų atlikusi jokio atžvilgiu kokius nors nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus. IeÅ¡kovas taip pat neįrodė, kad dėl atsakovų veiksmų buvo pakenkta jo galimybėms konkuruoti. Atsakovė darbo sutartį su ieÅ¡kovu nutraukė ne dėl nesÄ Å¾iningų ketinimų, bet dėl nuolat vėluojančio atlyginimo, prastos darbo atmosferos, priverstinai sudaromo darbo grafiko. Nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovo neva turima klientų duomenų bazė buvo komercinė paslaptis ir atsakovai pasinaudojo Å¡ia informacija, siekdami nesÄ Å¾iningai konkuruoti.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad bÅ«tent atsakovė sukÅ«rė komercinį pasiÅ«lymÄ UAB „Panevėžio statybos trestas“, nes dokumentas atsakovės kompiuteryje rastas jau po darbo sutarties nutraukimo ir jį galėjo parengti ir kiti asmenys. Atsakovo naudojamų pirkimo – pardavimo sutarčių formos yra skelbiamos internete, be to, atsakovo vadovas yra įgijęs teisinį iÅ¡silavinimÄ ir turi pakankamai įgÅ«džių paruoÅ¡ti teisinius dokumentus. Atsakovo ir ieÅ¡kovo internetiniuose puslapiuose pateikiama informacija nėra ta pati, o be to, Å¡i informacija yra prieinama vieÅ¡ai ir negali bÅ«ti prilyginama konfidencialiai.

Nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokios aplinkybės, kurios pateisintų absoliutų draudimÄ testi darbo santykius tarp atsakovų, o atsakovui drausti vykdyti veiklÄ , susijusiÄ su verslo dovanų prekyba. IeÅ¡kovas taip pat neturi pagrindo reikalauti, kad atsakovas bÅ«tų įpareigotas iÅ¡stoti iÅ¡ tarptautinės verslo dovanų organizacijos PSI, nes narystė joje negali bÅ«ti laikoma nesÄ Å¾iningais konkurencijos veiksmais. Papildomų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė kilo tik gavus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , todėl Å¡ie įrodymai turėtų bÅ«ti prijungti prie bylos ir iÅ¡tirti bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados             Nustatytos faktinės aplinkybės.              IeÅ¡kovas ir atsakovė 2007 m. liepos 17 d. sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė ieÅ¡kovo įmonėje pradėjo dirbti pardavimų vadybininke (t. 1, b. l. 13-17). 2007 m. liepos 18 d. ieÅ¡kovas ir atsakovė sudarė Konfidencialumo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė darbo sutarties galiojimo metu įsipareigojo saugoti ieÅ¡kovo konfidencialiÄ informacijÄ , o pasibaigus Å¡alių tarpusavio darbo santykiams tokios informacijos neatskleisti, nenaudoti ir neplatinti tol, kol informacija ne taps vieÅ¡a, tačiau ne trumpiau nei 5 metus (t. 1, b. l. 18-19).

PrieÅ¡ pasibaigiant darbo sutartyje nustatytam 3 mėnesių iÅ¡bandymo terminui, t.y. 2007 m. spalio 16 d., su atsakove ieÅ¡kovas sudarė Nekonkuravimo susitarimÄ , pagal kurį atsakovė darbo sutarties galiojimo metu ir 2 metų laikotarpiu po jos pasibaigimo įsipareigojo susitarime nustatymos sÄ lygomis ir apimtimi neužsiimti konkuruojančia veikla, o ieÅ¡kovas įsipareigojo mokėti atsakovei kompensacijÄ (t. 1, b. l. 21-22). 2008 m. liepos 1 d. atsakovės pareigos buvo pakeistos į projektų vadovės (t. 1, b. l. 15). 2010 m. gruodžio 21 d. atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ užimamų pareigų nuo 2010 m. gruodžio 21 d. jos noru (t. 1, b. l. 23), ieÅ¡kovas šį praÅ¡ymÄ tenkino ir darbo sutartį nutraukė nuo 2010 m. gruodžio 21 d. pagal DK 127 str. 1 d. (t. 1, b. l. 17). 2010 m. vasario 1 d. praneÅ¡imu atsakovė informavo ieÅ¡kovÄ , kad vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia Nekonkuravimo susitarimÄ dėl esminio susitarimo 2.5. p. nustatyto įsipareigojimo pažeidimo (t. 1, b. l. 27).

IeÅ¡kovas 2011 m. vasario 8 d. atsakyme į atsakovės praneÅ¡imÄ nurodė, kad laikysis Nekonkuravimo susitarimo ir atsakovės vienaÅ¡alis susitarimo nutraukimas yra neteisėtas (t. 1, b. l. 25-26). IeÅ¡kovo įsipareigojimų laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2011 m. rugpjūčio 8 d. mokėti atsakovei Nekonkuravimo susitarime nustatytÄ kompensacijÄ vykdymÄ patvirtina pateikti mokėjimo nurodymai (t. 1, b. l. 28-34), tačiau ieÅ¡kovo pervestas kompensacijas atsakovė ieÅ¡kovui grÄ Å¾indavo atgal (t. 1, b. l. 199-209). 2011 m. kovo 14 d. atsakovė įsidarbino atsakovo įmonėje projektų vadove (t. 1, b. l. 254). 2011 m. balandžio 1 d. bei 2011 m. birželio 15 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovus reikalaudamas nutraukti vykdomÄ verslo dovanų prekybÄ naudojantis prekės ženklu „VIC Dovanos“ bei iÅ¡stoti iÅ¡ tarptautinės verslo dovanų organizacijos (PSI) (t. 1, b. l. 126-127).

             Ginčas tarp Å¡alių yra kilęs dėl Nekonkuravimo susitarimo galiojimo, nesÄ Å¾iningų konkurencijos veiksmų atlikimo.              Dėl atsakovės D. S. apeliacinio skundo.              CK 6.156 str. 1 d. įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams.

Esant ginčui tarp Å¡alių dėl sutarties kvalifikavimo, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu.

AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.).IeÅ¡kovas ir atsakovė Nekonkuravimo susitarimu susitarė, kad nutraukus darbo sutartį atsakovė ne daugiau kaip dvejus metus neužsiims veikla, kuri pagal susitarimÄ priskirtina konkuruojančiai veiklai.

Taigi Nekonkuravimo susitarimui remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismine doktrina pagal įstatymo analogijÄ taikytinas CK 2.164 str., reglamentuojantis konkurencijos draudimÄ , taip pat taikytinos CK Å¡eÅ¡tosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ normos, CK 1.5 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007). Kasacinis teismas Å¡ioje nutartyje be kita ko iÅ¡aiÅ¡kino, kad nekonkuravimo susitarimas, pirma, turi atitikti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, antra, atsižvelgiant į tokio susitarimo tikslus, interesų teisėtumÄ , jis negali bÅ«ti sudaromi su bet kuriuo darbuotoju, trečia, susitarime turi bÅ«ti nustatyta pusiausvyra tarp abiejų jos Å¡alių interesų – darbdavio interesas turi bÅ«ti ginamas kuo mažiau suvaržant darbuotojo veiksmus, jo naudai nustatant sÄ Å¾iningÄ ir teisingÄ kompensacijÄ .

Taigi konkretaus nekonkuravimo susitarimo neatitikimas Å¡ioms sÄ lygoms konkrečiu atveju traktuotinas kaip pagrindas pripažinti tokį susitarimÄ negaliojančiu ir nesaistančiu jo Å¡alių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokie susitarimai dėl nekonkuravimo turėtų bÅ«ti vertinami atsižvelgiant ir į konkurencijos teisės principus, tokius kaip draudimas suvaržyti verslo laisvę, monopolizuoti rinkÄ , piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ir pan. Pagal Nekonkuravimo susitarimo 2.1., 2.2. punktus atsakovė įsipareigojo darbo sutarties galiojimo metu ir dvejų metų laikotarpiu po jos pasibaigimo be iÅ¡ankstinio ieÅ¡kovo sutikimo ar virÅ¡ijant tokiame sutikime numatytus apribojimus savarankiÅ¡kai, kaip partneris, įmonių valdymo organų narys bei jų įgaliotinis neužsiimti jokia Konkuruojančia veikla, t.y. verslo veikla, tapačia ar panaÅ¡ia į ieÅ¡kovo: reklamos verslo; verslo dovanos reklaminių suvenyrų verslo vykdymÄ , įsigijimÄ , turėjimÄ nuosavybės teise, valdymÄ , kontrolę, dalyvavimÄ ir (ar) investimÄ (tiesiogiai ir netiesiogiai, individualiai ir kartu su kitais asmenimis) į asmenį, užsiimantį Konkuruojančia veikla bei kitokį su ieÅ¡kovu konkuruojančių įmonių veiklos skatinimÄ ar vystymÄ ; ir neatlikti darbų bei neteikti paslaugų pagal darbo sutartis arba civilinės teisės reguliuojamas sutartis bet kokiam asmeniui, užsiimančiam Konkuruojančia veikla.

Iš tokio Nekonkuravimo susitarimo turinio matyti, kad, pirma, atsakovė įsipareigojo po darbo sutarties nutraukimo be ieškovo sutikimo neužsiimti jokia Konkuruojančia veikla, antra, atsakovė taipogi įsipareigojo neteikti paslaugų jokiam subjektui, užsiimančiam Konkuruojančia veikla, ir tokios su ieškovu konkuruojančio subjekto veiklos neskatinti. Vienas ginčo aspektų yra nekonkuravimo ribojimų turinio apimtis. Nekonkuravimo susitarime Konkuruojanti veikla apibrėžta kaip draudimas užsiimti verslo veikla, tapačia ar panašia į ieškovo: reklamos verslo ir verslo dovanų reklaminių suvenyrų verslo vykdymas.

Tačiau faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo vykdoma Å«kinė veikla iÅ¡ esmės yra susijusi tik su verslo dovanų ir reklaminių suvenyrų prekyba, todėl ir Konkuruojančios veiklos apibrėžties turinys turėtų bÅ«ti iÅ¡ esmės subordinuotas ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai vykdomos Å«kinės veiklos apimčiai (CK 6.193 str.). Taigi pagal Nekonkuravimo susitarimÄ konkurencijos ribojimas horizontaliai yra apibrėžtas ieÅ¡kovo vykdomos verslo veiklos ribomis, tačiau vertikaliai jis apima besÄ lyginį draudimÄ , kaip minėta, ne tik užsiimti tokia veikla, bet ir neteikti tokio pobÅ«džio paslaugų konkuruojančiam su ieÅ¡kovu subjektui ir tokios jo veiklos neskatinti. Tokie ribojimai pagal Nekonkuravimo susitarimÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, yra aiÅ¡kiai neproporcingi.

Ribojimai darbuotojui pasirinkti savo veiklÄ ar darbÄ atitinkamoje verslo srityje negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai pateisinami vien tuo pagrindu, kad jį su verslo subjektu siejo darbo santykiai. Tokie ribojimai pagal savo prigimtį gali bÅ«ti nustatomi tiems darbuotojams, kurie savo darbinių funkcijų vykdymo metu įgija specialių įgÅ«džių, kurie darbdavio buvo apmokyti vykdyti specifinę veiklÄ ir panaÅ¡iai. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nustatyta nebuvo. Atsakovės, darbo pas ieÅ¡kovÄ metu, darbinės funkcijos buvo susijusios iÅ¡ esmės su ieÅ¡kovo platinamos produkcijos pardavimais.

Duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų investavęs į atsakovės apmokymus, tam kad ji galėtų dirbti sutartÄ darbÄ , kaip prekybos vadybininkas, kaip ir prekybos agentas (CK 2.164 str.), ieÅ¡kovo įmonėje bÅ«tų glaudžiai susijęs su įmonės veikla, ieÅ¡kovas nepateikė. Todėl laikytina, kad draudimas nekonkuruoti tokiam darbuotojui negali bÅ«ti suabsoliutinamas bei atsiejamas nuo draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, Å«kinės – komercinės veiklos vykdymo laisvės ir pan.

IÅ¡dėstyto pagrindu darytina iÅ¡vada, kad ginčo Nekonkuravimo susitarimas su atsakove apskritai neturėjo bÅ«ti sudaromas, nes, pirma, atsakovės vykdytos darbo funkcijos ieÅ¡kovo veikloje nebuvo esminės; antra, atsakovė darbo pas ieÅ¡kovÄ metu nebuvo kaip nors specialiai apmokyta ar kelta jos kvalifikacija; trečia, nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovės pasitraukimas iÅ¡ ieÅ¡kovo įmonės sÄ lygojo ieÅ¡kovui jo veikloje svarbios patirties ir informacijos (ne komercinės paslapties), suteiktų bÅ«tent ieÅ¡kovo, netekimÄ , kurios atskleidimas su ieÅ¡kovu konkuruojančiam subjektui ar asmeninis panaudojimas sÄ lygotų ieÅ¡kovo konkurencinės veiklos aplinkos pabloginimÄ ; ketvirta, ieÅ¡kovo interesų apsaugÄ bet kuriuo atveju turėjo užtikrinti su ieÅ¡kove sudaryta Konfidencialumo sutartis, remiantis kuria atsakovė įsipareigojo tretiesiems asmenims neatskleisti informacijos, kuriÄ ieÅ¡kovas laiko gamybine, komercine ar technologine paslaptimiTaigi Nekonkuravimo susitarimas pirmosios instancijos teismo turėjo bÅ«ti pripažintas negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantis CK 2.164 str. 8 d., nes su atsakove tokio pobÅ«džio susitarimas pagal jos vykdytas darbines funkcijas neturėjo bÅ«ti sudaromas, o susitarime apibrėžtas draudimas užsiimti veikla akivaizdžiai neproporcingai suvaržė atsakovės Å«kinės veiklos laisvę ir blogino jos padėtį. Esant Å¡ioms aplinkybėms atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinys, naikintinas ir toje dalyje priimtinas naujas sprendimas – prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti ir Nekonkuravimo susitarimas pripažįstamas negaliojančiu ab initio (CK 1.84, 2.164 str. 8 d.).

Kadangi atsakovė ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino viskÄ , kÄ buvo gavusi pagal Nekonkuravimo susitarimÄ , restitucijos klausimas nespręstinas (CK 6.145 str.). Papildomai pažymėtina, kad Nekonkuravimo susitarimo sudarymo aplinkybės, t.y. tos, jog atsakovę ir ieÅ¡kovÄ siejo subordinaciniai darbo teisiniai santykiai, susitarimas buvo sudarytas prieÅ¡ pasibaigiant iÅ¡bandymo terminui, susitarimÄ parengė bÅ«tent ieÅ¡kovas, suponuoja, kad atsakovė tikėtinai negalėjo ne tik iÅ¡ esmės įtakoti susitarimo turinio, bet ir buvo apribota jos galimybė tokio susitarimo nepasiraÅ¡yti.

Todėl bet kuriuo atveju Nekonkuravimo susitarimo atitikimas įstatymų nustatytiems reikalavimams (pvz., CK 2.164 str.) turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į minėtÄ tarp ginčo Å¡alių buvusį santykį. Taigi net ir tuo atveju, jeigu laikytume, kad ieÅ¡kovas turėjo teisę sudaryti su atsakove Nekonkuravimo susitarimÄ , tokio susitarimo negaliojimÄ kaip prieÅ¡taraujantį CK 1.5, 2.164 str. 8 d. lemtų ir neadekvačiai maža susitarime nustatyta kompensacija už nekonkuravimÄ palyginus su nustatytos konkurencijos ribojimo apimti, t.y. ribojimas susietas ne su atsakovės vykdytomis darbinėmis funkcijomis, bet su visa ieÅ¡kovo vykdoma Å«kine - komercine veikla.

Nors ieškovas teisus teigdamas, kad atsakovė turėjo teisę reikšti pretenzijas dėl kompensacijos dydžio, tačiau tai nekeičia ginčo susitarimo turinio, kaip neatitinkančio CK 1.5, 2.164 str. 8 d., vertinimo, nes favor contractus principas negali sukurti prievolės šalims išsaugoti sutarties, neatitinkančios įstatymų leidėjo nustatytų reikalavimų. Išdėstyto pagrindu pirmosios instancijos teismo dalis, kuria atmestas priešieškinys, naikintina ir toje dalyje priimtinas naujas sprendimas – priešieškinį tenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl ieÅ¡kovo UAB „JG reklamos dovanos“ apeliacinio skundo. Pripažinus Nekonkuravimo susitarimÄ negaliojančiu, apeliacijos objektÄ pagal ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ sudaro patikrinimas, ar atsakovė pradėdama dirbti pas atsakovÄ , ieÅ¡kovo konkurentÄ , kartu su atsakovu neatliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų. IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovo vadovas yra atsakovės sutuoktinis, atsakovas tarptautinės verslo dovanų organizacijos PSI nariu tapo 2010 m. gruodžio 7 d. (t. 1, b. l. 48-63).

Atsakovė pas atsakovÄ projektų vadove įsidarbino 2011 m. kovo 14 d. IÅ¡ esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovas vykdo verslo dovanų ir reklaminių suvenyrų prekybos veiklÄ . Atsižvelgiant į ieÅ¡kinio dalykÄ , esminę reikÅ¡mę nagrinėjamu atveju turi nustatymas, ar atsakovas konkuruojančiÄ veiklÄ pradėjo vystyti bei vysto pasinaudojęs ir/ar naudodamasis ieÅ¡kovo konfidencialia informacija, disponavimas kuria sudaro prielaidas nesÄ Å¾iningai įgyti pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ konkuruojantį asmenį.

Nors atsakovo ir atsakovės tarpusavio ryÅ¡ių pobÅ«dis, atsakovės darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimo ir atsakovo pradėjimo verstis verslo dovanų ir reklaminių suvenyrų prekybos veikla panaÅ¡us laikas, sudaro prielaidas konstatuoti buvus atsakovų kryptingus veiksmus pradėti veiklÄ , analogiÅ¡kÄ vykdomÄ ieÅ¡kovo, tačiau vien tik Å¡is faktas pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti buvus nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, ar to, kad atsakovė bÅ«tų suteikusi atsakovui pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ panaudodama naujoje darbovietėje informacijÄ , kuri yra ieÅ¡kovo komercinė paslaptis, ir Å¡ios informacijos panaudojimas bÅ«tų padėjęs atsakovui įsitvirtinti konkurencinėje ginčo rinkos srityje ir tokiu apribojant bei pabloginant ieÅ¡kovo konkurencijos galimybes.

IÅ¡ kasacinio teismo jurisprudencijos, aiÅ¡kinant ir taikant CK 1.116 str. 1 d., kurioje apibrėžiama komercinės (gamybinės) paslapties samprata, darytina iÅ¡vada, kad informacija, sudaranti komercinę paslaptį, turi bÅ«ti slapta, ji turi turėti tikrÄ ar potencialiÄ vertę (naudÄ ), komercinės paslapties subjektas turi imtis priemonių jai apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007).

PareigÄ neatskleisti informacijos, kuri ieÅ¡kovo laikoma konfidencialia, bei buvo detalizuota Priede Nr. prie Konfidencialumo sutarties (t. 1, b. l. 20), atsakovė prisiėmė 2007 m. liepos 18 d. pasiraÅ¡ydama Konfidencialumo sutartį. Pažymėtina, kad informacija, turinčia ieÅ¡kovui potencialę vertę ar teikiančia naudÄ jo vykdomoje veikloje, galima laikyti tokiÄ , kuri analogiÅ¡kÄ veiklÄ vykdančiam subjektui yra neprieinama dėl jos specifiÅ¡kumo ir jos įgyjimas yra siejamas su tam tikrais kaÅ¡tais bei įdirbiu, o disponavimas ja sÄ lygotų pranaÅ¡umo prieÅ¡ jos savininkÄ Ä¯gyjimÄ .

Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė buvus tokios ieÅ¡kovo informacijos atskleidimÄ atsakovui iÅ¡ atsakovės pusės. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Ä®rodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumÄ teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumÄ , detalumÄ ir kitas aplinkybes. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodÄ tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikÅ¡mę. Antai kasacinėje byloje teismas yra pasisakęs, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikÅ¡mę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ .

Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikÅ¡mės iÅ¡vados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Netiesioginiai įrodymai turi silpnesnę įrodomÄ jÄ vertę. Tai svarbu darant iÅ¡vadÄ , ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba jÄ paneigti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).IeÅ¡kovas nurodo, kad konfidencialios informacijos atskleidimÄ besÄ lygiÅ¡kai patvirtina UAB „Panevėžio statybos trestas“ sprendimas nebepirkti verslo dovanų iÅ¡ ieÅ¡kovo (t. 3, b. l. 76-77).

Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad nėra pateikta duomenų, kurie patys savaime suponuotų, jog atsakovas iÅ¡ tiesų bÅ«tų vertęsis verslo dovanų prekybos veikla laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis). Be to, iÅ¡ atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovo vardu 2012 m. vasario 1 d. komercinį pasiÅ«lymÄ UAB „Panevėžio statybos trestas“ ruošė darbuotoja, su kuria atsakovas darbo sutartį nutraukė dar 2011 m. gruodžio 29 d. (t. 4, b. l. 39).

Å ie įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nėra tikėtina, kad bÅ«tent atsakovas bÅ«tų ruošęs ieÅ¡kovo pateiktÄ 2012 m. vasario 1 d. komercinį pasiÅ«lymÄ , skirtÄ UAB „Panevėžio statybos trestas“. Net ir laikantis prieÅ¡ingos pozicijos, iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto el. laiÅ¡ko (t. 3, b. l.

77) akivaizdu, kad UAB „Panevėžio statybos trestas“ organizavo prekių pirkimo konkursÄ , todėl abejotina, kad atsakovei, nutraukusiai darbo sutartį su ieÅ¡kovu daugiau nei prieÅ¡ metus, bÅ«tų buvusi žinoma ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo UAB „Panevėžio statybos trestas“ kaina bei turinys. Be to, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad UAB „Panevėžio statybos trestas“ iki tol bÅ«tų buvęs ieÅ¡kovo klientas. Pažymėtina, kad klientų perviliojimo faktui patvirtinti ieÅ¡kovas nepateikė daugiau jokių kitų įrodymų, o pateikti įrodymai patvirtina tik tai, kad UAB „Panevėžio statybos trestas“ atsakovo pasiÅ«lymÄ pasirinko ne dviÅ¡alių derybų, bet konkurso bÅ«du. Atskirai pažymėtina, kad ieÅ¡kovo klientų perviliojimo ar ieÅ¡kovo konfidencialios informacijos atskleidimo atsakovui iÅ¡ atsakovės pusės nepatvirtina ir pateikta susiraÅ¡inėjimo el. paÅ¡tu medžiaga tarp atsakovės ir bendrovės „Midoceanbrands“ (t. 1, b. l. 97-100), atsakovo ir UAB „Floravitas“ susiraÅ¡inėjimas, ir tarp jų susiklostę pirkimo – pardavimo santykiai (t. 1, b. l. 105-120).

Pažymėtina, kad nepateikta ir įrodymų, jog UAB „Floravitas“ bÅ«tų buvęs ieÅ¡kovo klientu, kad bendrovė „Midoceanbrands“ bÅ«tų nutraukusi verslo santykius su ieÅ¡kovu, ar kad ieÅ¡kovas bÅ«tų buvusi vienintelė įmonė, veikianti ginčo rinkos srityje, turėjusi verslo santykių su minėta bendrove (CPK 12, 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas verčiasi ne tik prekyba verslo dovanomis ir reklaminiais suvenyrais, ieÅ¡kovo teismo posėdžio metu pateikti atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai nepatvirtina fakto, jog tarp atsakovo ir UAB „Vilniaus regiono keliai“, UAB „Soliris“ ir UAB „Klijų pasaulis“ bÅ«tų susiklostę verslo dovanų ir reklaminių suvenyrų pirkimo – pardavimo santykiai ir net laikant, kad jie egzistuoja, jog jie bÅ«tų susiklostę iÅ¡imtinai dėl to, kad atsakovas disponuotų ieÅ¡kovo komercine paslaptimi – ieÅ¡kovo klientų duomenų baze.

Be to, ieÅ¡kovas pats pripažįsta, kad minėtos įmonės iki Å¡iol yra ieÅ¡kovo klientai, todėl nepateikus įrodymų, kad ieÅ¡kovo iÅ¡ minėtų klientų gaunamos pajamos bÅ«tų sumažėjusios atsakovui pradėjus verstis ginčo Å«kine veikla, ieÅ¡kovo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip neįrodyti. Nepagrįsti ir ieÅ¡kovo argumentai esÄ atsakovės darbiniame kompiuteryje rastas 2010 m. gruodžio 16 d. datuojamas komercinis pasiÅ«lymas (t. 1, b. l. 35-43) buvo sukurtas tikslu jį perduoti atsakovui ir Å¡ie ketinimai buvo realizuoti.

BÅ«tina pastebėti, jog nėra jokių objektyvių duomenų, remiantis kuriais bÅ«tų galima nustatyti Å¡io komercinio pasiÅ«lymo autorių. Net ir laikant, kad jo autorė – atsakovė, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jis bÅ«tų buvęs perduotas atsakovui, ar kad jis bÅ«tų sukurtas minėtu tikslu, o ne atsakovei vykdant savo tiesiogines darbines pareigas. Negalima nesutikti su tuo, jog į bylÄ pateikta neva atsakovo komercinio pasiÅ«lymo UAB „Panevėžio statybos trestas“ forma yra panaÅ¡i į minėtÄ 2010 m. gruodžio 16 d. pasiÅ«lymÄ , tačiau vien tik konkrečios formos naudojimas pats savaime negali lemti nesÄ Å¾iningų konkurencijos veiksmų atlikimo, kai konkretaus sandorio su klientu sudarymÄ iÅ¡ esmės lemia tokių pasiÅ«lymų turinys.

Konfidencialios informacijos atskleidimo fakto nepatvirtina nei atsakovo savo veikloje naudojamų pirkimo – pardavimo sutarčių forma, nei atsakovo ir ieÅ¡kovo galimi internetinių svetainių panaÅ¡umai. Ginčo pirkimo – pardavimo sutartys skiriasi tiek vizualiai, tiek iÅ¡ dalies turinio požiÅ«riu, kurio panaÅ¡umas yra neiÅ¡vengiamas, atsižvelgiant į tapatų sutarčių dalykÄ bei teisinį reglamentavimÄ . Taigi nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė atsakovui bÅ«tų perdavusi ieÅ¡kovo naudojamus sutarčių Å¡ablonus.

Atkreiptinas ieÅ¡kovo dėmesys, jog jo internetinėje svetainėje publikuojama informacija yra vieÅ¡ai prieinama, todėl ja pasinaudoti gali bet kuris subjektas, be to, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad svetainėje publikuojama informacija bÅ«tų iÅ¡imtinai jo intelektinės nuosavybės dalis. Visetas nustatytų aplinkybių neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atsakovė bÅ«tų askleidusi atsakovui ieÅ¡kovo konfidencialiÄ informacijÄ ar informacijÄ , kuri leistų atsakovui nesÄ Å¾iningai įgyti pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ konkurencinėje veikloje ar gauti naudos ieÅ¡kovo sÄ skaita.

Papildomai pasisakytina, kad net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų pagrindas pripažinti buvus konfidencialios informacijos atskleidimÄ iÅ¡ atsakovės pusės atsakovui, ieÅ¡kinio reikalavimai bet kuriuo atveju negalėtų bÅ«ti tenkinami, kadangi įpareigojimas atsakovus nutraukti tarpusavio darbo santykius aiÅ¡kiai prasilenktų su darbo teisinių santykių laisvės principu, juolab, kad atsakovas verčiasi ne tik prekyba verslo dovanomis ir reklaminiais suvenyrais; įpareigojimas atsakovams nutraukti atsakovo vykdomÄ verslo dovanų prekybÄ , įskaitant, bet neapsiribojant ta prekyba, kuri yra vykdoma naudojantis prekės ženklu VIC Dovanos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pradėjo Å¡ia veikla verstis dar iki nutrÅ«ko darbo santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, nėra duomenų, jog atsakovo pasirinkimÄ verstis ginčo veikla lėmė bÅ«tent atsakovė, prieÅ¡tarautų CK 1.137 str. 4 d.;

įpareigojimas atsakovui iÅ¡stoti iÅ¡ tarptautinės verslo dovanų organizacijos PSI apskritai bÅ«tų nesuderinamas su kiekvieno subjekto teise jungtis į asociacijas. IÅ¡dėstyto pagrindu keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindų (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).              Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. papildomo sprendimo.              Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu neiÅ¡sprendė dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir paskirstymo klausimo, Å¡is klausimas pagrįstai buvo iÅ¡spręstas priimant papildomÄ sprendimÄ (CPK 277 str. 1 d. 3 p.).

             Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo atmestas kaip nepagrįstas, aplinkybė, jog Å¡alims nepavyko kilusio ginčo iÅ¡spręsti neteisminiu bÅ«du negali bÅ«ti priežastis be pagrindo mažinti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovÄ atsakovo sÄ skaitÄ apsaugant nuo turtinių netekimų, susijusių su nepagrįstu kreipimusi į teismÄ ir civilinės bylos iniciavimu. Nenustačius, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui pastarojo patirtų iÅ¡laidų advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti atlyginimÄ bÅ«tų netinkamai taikęs CPK 98 str.

įtvirtintas normas, nėra pagrindo nei naikinti skundžiamo papildomo sprendimo, nei teismo priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų mažinti dar labiau nei jos buvo sumažintos.              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.              Tenkinus atsakovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ naujo tarp Å¡alių paskirstytinos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 5 d.).              Atmetus ieÅ¡kinį, o prieÅ¡iekinį pripažinus pagrįstu, paÅ¡to iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, valstybei priteistinos tik iÅ¡ ieÅ¡kovo.

IÅ¡ ieÅ¡kovo taip pat priteistina atsakovei už prieÅ¡iekinį sumokėtas žyminis mokestis ir atsižvelgiant į parengtų procesinių dokumentų kiekį, spręstų klausimų sudėtingÄ , visos atsakovės patirtos iÅ¡laidos, atsiskaitant su advokate už suteiktÄ teisinę pagalbÄ (t. 2, b. l. 113; t. 3, b. l. 144, 172) (CPK 93, 98 str.).              IÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei taip pat priteistinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundÄ .              Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 8 951,26 Lt patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, tačiau Å¡iam savo praÅ¡ymui pagrįsti nepateikė mokėjimus patvirtinančių dokumentų, todėl Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos.

Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo 13 049,77 Lt dydžio atstovavimo iÅ¡laidas, tačiau atsižvelgiant į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į parengtų procesinių dokumentų skaičių, suteiktos teisinės pagalbos apimtį, žodinį skundų nagrinėjimÄ , teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus mažintinos iki 2 500 Lt.

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 331 straipsniu, n u t a r i a :              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės D. S. prieÅ¡ieÅ¡kinys ieÅ¡kovui UAB „JG reklamos dovanos“ dėl Nekonkuravimo ir neviliojimo 2007 m. spalio 16 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.              Pripažinti tarp ieÅ¡kovo UAB „JG reklamos dovanos“ ir atsakovės D.

S. 2007 m. spalio 16 d. sudarytÄ Nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimÄ negaliojančiu ab initio.              Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „JG reklamos dovanos“ atsakovei D. S. 3 772 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 23,16 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.              Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „JG reklamos dovanos“ atsakovei D. S. 142 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ .

             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „JG reklamos dovanos“ atsakovui UAB „Verslo inkorporacijos centras“ 2 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „JG reklamos dovanos“ valstybei 12,85 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, apeliacinės instancijos teisme.              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                     Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                               Asta Radzevičienė                                                                                                                                   Zita Smirnovienė            Â