219b2a4f-8bbf-417d-bb85-4ccf7acc2139 · TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                    Civilinė byla Nr.2-57-304/2012                 Teisminio proceso Nr.2-47-3-02032-2012-8                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                                          116.1.;764.;125.1.;128.1.                                                                                                                                                                                                                                                   TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                 S P R E N D I M A S                                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                  2013 m. kovo 29 d.                         Telšiai     Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė, sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, dalyvaujant pareiškėjai L.

G., jos atstovei advokatei Irenai Sinkevičienei, suinteresuotam asmeniui E. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui E. P. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo).n u s t a t ė:pareiÅ¡kėja L. G. kreipėsi į teismÄ CPK 444 str. tvarka praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. P., gim. 1928-03-09, a.k(duomenys neskelbtini) miręs 2009 balandžio 17 d., pripažino save L.

G. (mergautinė pavardė Balskutė), gimusios 1956-12-25, a.k(duomenys neskelbtini) gim. Stoties g.8-3, TelÅ¡iai, tėvu. Teismo posėdyje L. G. ir jos atstovė advokatė Irena Sinkevičienė pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino kad nori, jog bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad P. P. - jos tėvas jÄ pripažino savo vaiku. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktÄ praÅ¡o nustatyti P. P., gim. 1928-03-09, a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2009 balandžio 17 d., palikimo priėmimui.  PareiÅ¡kėja L.

G. paaiškino, kad gimė 1956 m. gruodžio 25 d., tėvams gyvenant nesusituokus. Tėvai susituokė tik 1958 metais, kai gimė brolis. Ji augo toje pačioje šeimoje. Tėvai nesutarė, todėl 1972 metais išsituokė. Tėvas jos nenorėjo pripažinti, nes kiek žino iš mamos, nenorėjo duoti išlaikymo, tačiau teismas 1972 metais priteisė iš jo 10 rub. jos išlaikymui. Tėvams išsituokus, ji liko gyventi kartu su mama. Su mama gyveno iki 1978 metų ir nuo 16 metų pradėjo gyventi atskirai.

Santykiai su mama buvo ne kokie. Susirado draugÄ ir iÅ¡važiavo gyventi pas tėvÄ , kur su pertraukomis iÅ¡gyveno iki 1993 metų. Namas buvo abiejų tėvų, per iÅ¡tuokÄ padalintas. Ji gyveno mamos dalyje. Su tėvu bendravo, padėjo vienas kitam. Visi augino gyvulius, dalinosi darbais, derliumi. Tėvas buvo silpnos sveikatos. Jam susirgus jį slaugė, mirus jį palaidojo ir prižiÅ«ri jo kapÄ . P. P. jÄ laikė savo dukra. Gerai tarpusavyje sugyveno, tėvas jai padėjo sunkiÄ valandÄ , rėmė finansiÅ¡kai, visada jÄ vadino dukra ir niekada neiÅ¡skyrė iÅ¡ kitų savo vaikų, jos sesers ir brolio.

PraÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Suinteresuotas asmuo E. P. paaiÅ¡kino, kad L. G. yra tikrai Pociaus dukra, nors jis nenorėjo to pripažinti. Per jų iÅ¡tuokos bylÄ teismas priteisė iÅ¡ P. P. dukros Laimutės iÅ¡laikymui 10 rublių. Pocius nenorėjo pripažinti tėvystės, nes nenorėjo mokėti alimentų kadangi buvo gobÅ¡us. Jis išėjo net į mažiau apmokamÄ darbÄ , kad tik vaikams pinigų nemokėti. Su Pociumi tris metus iÅ¡gyveno kartu, bet ne santuokoje. Vėliau susituokė, tačiau bendras gyvenimas nesisekė, todėl iÅ¡situokė.

Po iÅ¡tuokos ji iÅ¡vyko gyventi į Akmenės rajonÄ , o P. P. liko VieÅ¡vėnuose. Kai pas jį atvažiavo gyventi Laimutė, ji apsigyveno jos namo dalyje. NeprieÅ¡tarauja dėl pareiÅ¡kimo patenkinimo.                   L. Z. Jurevičienė parodė, kad anksčiau su Laimute ir jos tėvais buvo kaimynai. E. P. pas P. P. atėjo gyventi dar bÅ«dama nepilnametė. Gyvenant su P. P. jiems gimė duktė L. G.. Kiek žino, tėvo ir dukros santykiai buvo neblogi. P. P. Laimutę vadino dukra, elgdavosi su ja gerai.

Pociai turėjo tris vaikus ir visi jie buvo vienodai pripažįstami jų vaikais. S. L. pas tėvÄ parėjo gyventi kartu su vyru. Ilgai jie visi kartu gyveno. Jaunieji padėjo tėvui prie visų Å«kio darbų. Žino tiek, kad P. P. Laimutę vadino ir vardu, ir dukra, o kad nenorėjo pripažinti, to nežinojo. Tikrai Laimutė tėvui padėdavo dirbti visus Å«kio darbus, o jis su ja dalindavosi derliumi. Niekam net toks klausimas nekilo, kad Laimutė ne Petro dukra. Laimutė tėvÄ slaugė, jį laidojo, o dabar prižiÅ«ri kapÄ .L.

S. Najulis paaiÅ¡kino, kad E. P. ir L. G. yra jo buvę kaimynai. Pociai turėjo tris vaikus: Laimutę, JonukÄ ir dar viena dukrÄ . L. P. vadino tėveliu, o jis jÄ Laimute. Pagal jo supratimÄ Pocius laikė LaimÄ savo dukra. Gyveno jie viename name, padėjo vieni kitiems. Laima tėvÄ nukarÅ¡ino. Kas palaidojo, nežino, negali pasakyti, bet laidotuves tvarkė Laima.   L. V. Å limienė paaiÅ¡kino, kad P. P. buvo jos mamos brolis, Laimutė yra jos pusseserė. E. P. mamos brolio žmona. Ji su Laimute, jos broliu Jonu augo kartu.

Dirbo visus Å«kio darbus kartu, turėjo daug gyvulių. Kai dėdė iÅ¡siskyrė, turtÄ pasidalino, jo žmona Elzė susirado jaunÄ vaikinÄ ir iÅ¡ namų iÅ¡važiavo. Petrui liko vienas kambariukas. Po kiek laiko pas tėvÄ parėjo gyventi Laima, atvažiuodavo ir Jonas. Petras laikė LaimÄ dukra, net abejonių nekildavo. Visi augo kartu. NesÄ monė, kad jis nenorėjo Laimos pripažinti dukra. Mano, kad iÅ¡tuokos metu kildavo barniai, todėl taip ir išėjo, kad nenorėjo mokėti iÅ¡laikymo.

S. P., LaimÄ jį apskalbdavo, prižiÅ«rėdavo. Petras turėjo 2 ha žemės ir jie net neprieÅ¡tarauja, kad ta žemė bÅ«tų atiduota Laimai. Žemė turi atitekti Laimai, nes ji tėvÄ slaugė, mirusį palaidojo, tvarko kapÄ . Ten jos bočių žemė ir ji turi priklausyti Laimai. Jos mamos ir Pociaus tokia valia. Mama tai dabar galėtų paliudyti, bet labai serga, todėl į teismo posėdį neatvyko. Patikslintu pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėja L. G. siekia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. P., gim. 1928-03-09, a.k(duomenys neskelbtini) miręs 2009 balandžio 17 d., pripažino save L.

G. (mergautinė pavardė Balskutė), gimusios 1956-12-25, a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Stoties g. 8-3, TelÅ¡iai, tėvu. PareiÅ¡kėja juridinę reikÅ¡mę turinį faktÄ siekia nusistatyti dėl palikimo priėmimo.CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymas mirus spėjamam vaiko, gimusio iÅ¡ nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvai. Å is faktas gali bÅ«ti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip tėvas nėra įraÅ¡ytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. Kadangi pareiÅ¡kėja L.

G. gimusi 1956 m. gruodžio 25 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusio 1969-12-02 įsaku „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir Å¡eimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ nuostatomis, reglamentuojančiomis tėvystės nustatymÄ . Pagal 1969-12-02 įsako Nr. VII-538 „ Dėl Lietuvos TSR Santuokos ir Å¡eimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ (toliau – ir įsakas) 10 p. vaikams, gimusiems iki 1968-10-01 iÅ¡ nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvystė gali bÅ«ti nustatyta pagal bendrÄ vaiko motinos ir asmens, pripažįstančio save vaiko tėvu, pareiÅ¡kimÄ .

Mirus asmeniui, kuris iÅ¡laikė vaikÄ ir pripažino save vaiko tėvu, tėvystės faktas gali bÅ«ti nustatytas teismine tvarka. Taigi tėvystės pripažinimo faktas Å¡ioje byloje gali bÅ«ti nustatytas, esant dviem aplinkybėms: pirma, asmuo iÅ¡laikė vaikÄ ; antra, pripažino save vaiko tėvu. BÅ«tent Å¡ie du įrodomieji faktai turi bÅ«ti ir jie sudaro įrodinėjimo dalykÄ nagrinėjamoje byloje.Byloje neginčijamai nustatyta, kad P. P., gim. 1928-03-09, a.k(duomenys neskelbtini) ir E. P., gim. 1936-08-25, a.k(duomenys neskelbtini) trejus metus iki santuokos, kuri įregistruota 1958-06-28, gyveno faktinėje santuokoje, jos metu gimė pareiÅ¡kėja L.

G.. TelÅ¡ių rajono liaudies teismo 1972 m. birželio 27 d. sprendimu iÅ¡ P. P. buvo priteistas iÅ¡laikymas dukrai L. B. (Gailienei) (b.l.29). Tuo metu vykusio teismo posėdžio metu P. P. nesutiko savo noru mokėti vaikui 10 rublių iÅ¡laikymo, tačiau teismas L. B. iÅ¡laikymui iÅ¡ jo priteisė mokėti kas mėnesį po 10 rub. (b. l. 29,30). IÅ¡ liudytojų E. P., V. Å ., S. N., Z. J., paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis iÅ¡laikymÄ pareiÅ¡kėjai teikė jÄ augino, maitino, rengė ir neiÅ¡skyrė iÅ¡ kitų savo vaikų.

Teisme jos nenorėjo pripažinti tik dėl to, jog buvo labai taupus, be to nebuvo geri santykiai su žmona, t.y. pareiÅ¡kėjos mama, su kuria 1981 m. liepos 14 d. iÅ¡situokė. Tačiau po iÅ¡tuokos, grįžus pareiÅ¡kėjai Laimutei gyventi pas tėvÄ , jis jai finansiÅ¡kai jai padėjo. IÅ¡ jų bendro gyvenimo matyti, kad vedė net bendrÄ Å«kį, kartu augino gyvulius, dalinosi derliumi ir buvo geri tarpusavio santykiai. P. P. susirgus jį Laimutė slaugė. Mirusį palaidojo ir prižiÅ«ri jo kapÄ .

VisÄ tai neginčytinai paliudijo P. P. sesers duktė L. V. Å limienė, kad P. P. iÅ¡laikė Laimutę ir neginčytinai pripažino jÄ savo dukra.Be to, nustatinėjant pripažinimo save vaiko tėvu faktÄ svarbi aplinkybė ta, kad (spėjamo tėvo) žodinį pripažinimÄ , bet ir kitus leistinus įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad tėvystė pripažįstama, t.y. įraÅ¡as pareiÅ¡kėjos Gimimo akte, kad pareiÅ¡kėjos tėvavardis – Petras. Visi paminėti liudytojų ir raÅ¡ytiniai įrodymai nesudaro pagrindo abejoti, kad nuo pareiÅ¡kėjos gimimo P. P. pripažino save pareiÅ¡kėjos tėvu.

Be to svarbu, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėja slaugė P. P., rÅ«pinosi laidotuvėmis ir prižiÅ«ri jo kapÄ . CPK 185 str. leidžia teismui įvertinti bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris turi bÅ«ti pagrįstas visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada kaip byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės neginčytinai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog P. P. pripažino save pareiÅ¡kėjos tėvu ir teikė jai iÅ¡laikymÄ .Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iki 1968-10-01 iÅ¡ nesančių tarpusavyje santuokoje tėvų, tėvui gali bÅ«ti nustatytas tėvystės pripažinimo faktas, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad P. P., gim. 1928-03-09, a.k(duomenys neskelbtini) miręs 2009 balandžio 17 d., pripažino save L.

G. (mergautinė pavardė Balskutė), gimusios 1956-12-25, a.k(duomenys neskelbtini) tėvu.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas P. P., gim. 1928-03-09, a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2009 balandžio 17 d., palikimo priėmimui.              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 9 punktu, 307 straipsniu n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. P., gim. 1928-03-09, a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2009 balandžio 17 d., pripažino save L.

G. (mergautinė pavardė Balskutė), gimusios 1956-12-25, a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Stoties g. 8-3, TelÅ¡iai, tėvu.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas P. P., gim. 1928-03-09, a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2009 balandžio 17 d., palikimo priėmimui.      Sprendimas per 30d. gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėjas                                                                                     Judita StaÅ¡evičienė             Â