2199178a-ef3a-4de6-9a9d-91e5f5aa6d17 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-17171-947/2015 pagal ieÅ¡kovÄs A. P. ieÅ¡kinį atsakovui J. P. dÄl santuokos nutraukimo dÄl sutuoktinio kaltÄs, atsakovo J. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. P. dÄl santuokos nutraukimo dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs, santuokoje įgyto turto padalinimo, sandorio pripažinimo negaliojanÄiu, prievolÄs kreditoriui vykdymo, tretieji asmenys â Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarÄ R.
Legislator headnote
AI generated2199178a-ef3a-4de6-9a9d-91e5f5aa6d17 · Kauno apygardos teismas: DÄl to Å¡eimoje prasidÄjo ginÄai, nesutarimai, barniai, nuo 2015 metų Å¡alys jau nebeveda bendro Å«kio, santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«ko. Po santuokos sudarymo Å¡alys apsigyveno pas ieÅ¡kovÄs tÄvÄ B. B. adresu: (duomenys neskelbtini). Å iuo adresu gyveno ir B. B. sesuo A. K. 1973 metais A. K. buvo iÅ¡duotas leidimas naudotis žemÄs sklypu ir jame pagal projektÄ statyti mÅ«rinį gyvenamÄ jį namÄ ir mÅ«rinį sandÄlį. A. K. buvo senyvo amžiaus ir sunkios sveikatos, todÄl 1973 m. liepos 16 d. su Å¡alimis susitarÄ, kad gyvenamojo namo ir sandÄlio statybÄ A.
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2A-912-221/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12003-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.7; 2.6.2.8; 3.2.4.11; 3.3.1.21.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 7 d.Kaunas             Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: Evaldo Burzdiko, Nijolios IndreikienÄs, Virginijos LozoraitytÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovo J.
P. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-17171-947/2015 pagal ieÅ¡kovÄs A. P. ieÅ¡kinį atsakovui J. P. dÄl santuokos nutraukimo dÄl sutuoktinio kaltÄs, atsakovo J. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. P. dÄl santuokos nutraukimo dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs, santuokoje įgyto turto padalinimo, sandorio pripažinimo negaliojanÄiu, prievolÄs kreditoriui vykdymo, tretieji asmenys â Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarÄ R.
I., A. K. TeisÄjų kolegija nustatÄ: I. GinÄo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â IeÅ¡kovÄ pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡Ä:           1) nutraukti Å¡alių santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinÄs metrikacijos biure, akto įraÅ¡o Nr. 436, pripažįstant atsakovÄ kaltu dÄl santuokos iÅ¡irimo. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti santuokinÄ pavardÄ;           2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas tarp sutuoktinių J.
P. ir A. P. jų turtinÄms teisÄms teisines pasekmes sukÄlÄ nuo 2004 m. liepos 1 d.;           3) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo bylinÄjimosi iÅ¡laidas.           NurodÄ, kad su atsakovu susituokÄ (duomenys neskelbtini). Daug metų Å¡alys gyveno normaliai, nors atsakovas niekada nerodÄ iniciatyvos, kÄ nors padaryti Å¡eimos labui. Nepaisant Å¡ios aplinkybÄs, bendras Å¡alių gyvenimas tÄsÄsi iki 2004 metų vasaros, kuomet ieÅ¡kovÄ iÅ¡vyko gyventi į užsienį, nes nebegalÄjo taikstytis su atsakovo nuolatiniu girtavimu, psichologiniu ir fiziniu smurtu, jo neiÅ¡tikimybe.
Santuokos metu Å¡alys neįgijo nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, kuris bÅ«tų dalijamas santuokos nutraukimo metu. Nuo 2004 m. liepos 1 d. sutuoktiniai neveda bendro Å«kio. 2015 m. sausio 6 d. valstybinÄs žemÄs pirkimoâpardavimo sutartimi Nr. RI-58, 2015 m. sausio 6 d. priÄmimoâperdavimo aktu Nr. 7SU-4 ieÅ¡kovÄ iÅ¡ valstybÄs įsigijo 0,3005 ha žemÄs sklypÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Å¡is turtas yra įregistruotas kaip ieÅ¡kovÄs asmeninÄ nuosavybÄ.
Perkant šį nekilnojamÄ jį turtÄ , atsakovas notariÅ¡kai patvirtintame 2015 m. sausio 6 d. sutikime nurodÄ, kad turtas perkamas iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausanÄių asmeninių lÄšų, todÄl atsakovas ieÅ¡kovei pretenzijų neturi ir ateityje nereikÅ¡. Ä® dalintino turto balansÄ neįtrauktinas ir nekilnojamasis turtas, kurį ieÅ¡kovÄ asmeninÄs nuosavybÄs teise įgijo paveldÄjimo teisÄs pagrindu: 2008 m. rugpjÅ«Äio 14 d. Kauno rajono notarÄs R. S. iÅ¡duoto paveldÄjimo teisÄs liudijimo pagal testamentÄ pagrindu (1986 m. rugsÄjo 5 d. testamentas) ieÅ¡kovÄ paveldÄjo gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius, esanÄius (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), ir 14,19 Lt įmokÄ už žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).
Po A. K. mirties, ieÅ¡kovÄ su dukra rÅ«pinosi namu ir kitais pastatais, atsakovas neprisidÄjo prie Å¡io turto priežiÅ«ros. Visi tolimesni gyvenamojo namo pagerinimai buvo atlikti už ieÅ¡kovÄs asmenines lÄÅ¡as laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2015 metų, kuomet sutuoktiniai nebegyveno kartu ir nebevedÄ bendro Å«kio.             Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kiniu, pareiÅ¡kÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡Ä:            1) nutraukti Å¡alių santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinÄs metrikacijos biure, dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs;            2) pripažinti gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ â Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄius (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine J.
P. ir A. P. nuosavybe;            3) jeigu teismas netenkintų reikalavimo pripažinti gyvenamÄ jį namÄ ir pastatÄ â Å«kinį pastatÄ , esanÄius (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine J. P. ir A. P. nuosavybe, priteisti iÅ¡ A. P. J. P. naudai 11 765,36 Eur dydžio piniginÄ kompensacijÄ už A. P. asmeninio turto pagerinimÄ ;            4) pripažinti negaliojanÄiu J. P. 2015 m. sausio 6 d. sutikimÄ , patvirtintÄ Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarÄs R. I., reg.
Nr. IR-55;            5) pripažinti žemÄs sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine J. P. ir A. P. nuosavybe;            6) po santuokos nutraukimo J. P. asmeninÄs nuosavybÄs teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: ½ (vienÄ antrÄ jÄ ) dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini), (dalies vidutinÄ rinkos vertÄ â 29 037 Eur);
½ (vienÄ antrÄ jÄ ) dalį pastato â Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini), (dalies vidutinÄ rinkos vertÄ â 143 Eur); ½ (vienÄ antrÄ jÄ ) dalį žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini), (dalies vidutinÄ rinkos vertÄ â 4 547 Eur);            7) po santuokos nutraukimo A. P. asmeninÄs nuosavybÄs teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: ½ (vienÄ antrÄ jÄ ) dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini), (dalies vidutinÄ rinkos vertÄ â 29 037 Eur);
½ (vienÄ antrÄ jÄ ) dalį pastato â Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini), (dalies vidutinÄ rinkos vertÄ â 143 Eur); ½ (vienÄ antrÄ jÄ ) dalį žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini), (dalies vidutinÄ rinkos vertÄ â 4 547 Eur);            8) skolinį įsipareigojimÄ kreditorei A. K. dÄl 1 737,72 Eur (6 000 Lt) skolos grÄ Å¾inimo pripažinti solidaria J. P. ir A. P. prievole;            9) po santuokos nutraukimo J.
P. palikti prigimtinÄ pavardÄ âP.â, A. P. palikti santuokinÄ pavardÄ âP.â;           10) priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidas.           NurodÄ, kad santuoka iÅ¡iro dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs. Sutuoktiniai vedÄ bendrÄ Å«kį, gyveno kaip sutuoktiniai, nors ieÅ¡kovÄ nuo 2004 metų vasaros reguliariai iÅ¡vyksta uždarbiauti į užsienį. Tik 2014 metais atsakovas sužinojo, jog buvo apgautas ir santuokoje pastatytas gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas yra įregistruoti kaip ieÅ¡kovÄs asmeninÄ nuosavybÄ.
DÄl to Å¡eimoje prasidÄjo ginÄai, nesutarimai, barniai, nuo 2015 metų Å¡alys jau nebeveda bendro Å«kio, santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«ko. Po santuokos sudarymo Å¡alys apsigyveno pas ieÅ¡kovÄs tÄvÄ B. B. adresu: (duomenys neskelbtini). Å iuo adresu gyveno ir B. B. sesuo A. K. 1973 metais A. K. buvo iÅ¡duotas leidimas naudotis žemÄs sklypu ir jame pagal projektÄ statyti mÅ«rinį gyvenamÄ jį namÄ ir mÅ«rinį sandÄlį. A. K. buvo senyvo amžiaus ir sunkios sveikatos, todÄl 1973 m. liepos 16 d. su Å¡alimis susitarÄ, kad gyvenamojo namo ir sandÄlio statybÄ A.
K. patiki J. P. ir A. P. Å alys bendromis lÄÅ¡omis įsipareigojo vykdyti statybas, o A. K. â pastatytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ perleisti J. P. ir A. P. Gyvenamasis namas buvo pastatytas 1975 metais. Tais paÄiais metais buvo pastatyti Å¡ulinys, kanalizacijos Å¡ulinys, aikÅ¡telÄ, baseinas, rÅ«kykla, tvoros, stoginÄs. 1976 metais Å¡alys pasistatÄ garaÅ¾Ä , Å«kinį pastatÄ , Å¡iltnamį, katilinÄ, o 1988 metais â daržinÄ. Nors gyvenamasis namas ir jo priklausiniai buvo pastatyti dar iki A.
K. mirties (duomenys neskelbtini), taÄiau pastatų inventorizacija buvo atlikta tik 1997 m. rugpjÅ«Äio 25 d. IeÅ¡kovÄ nuosavybÄs teisÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ Ä¯registravo 2008 m. rugpjÅ«Äio 14 d. paveldÄjimo teisÄs liudijimo pagal testamentÄ pagrindu, taÄiau nuosavybÄs teisÄ Ä¯gijo nuo palikÄjos A. K. mirties ((duomenys neskelbtini)). VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ Å¡alys iÅ¡ esmÄs gerino sutuoktinių bendromis lÄÅ¡omis ir atsakovo darbu.
IÅ¡ viso santuokos metu atlikta remonto darbų už 23 530,72 Eur. Vadovaujantis VÄ® Registrų centro duomenimis, gyvenamojo namo vertÄ â 58 074 Eur. Atlikus remonto darbus, kurių vertÄ sudaro beveik pusÄ gyvenamojo namo vertÄs, nekilnojamasis turtas buvo iÅ¡ esmÄs pagerintas. DÄl to ginÄo turtas pripažintinas bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe. Netenkinus Å¡io reikalavimo, iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovui priteistina 11 765,36 Eur dydžio piniginÄ kompensacija, nes atsakovas savo lÄÅ¡omis ir darbu yra prisidÄjÄs prie ieÅ¡kovei asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausanÄio nekilnojamojo turto pagerinimo ir dÄl to įgyja teisÄ gauti kompensacijÄ (CK 3.98 str.).
ŽemÄs sklypas buvo įregistruotas ieÅ¡kovÄs asmenine nuosavybe 2015 m. sausio 6 d. atsakovo iÅ¡duoto sutikimo, kuris buvo patvirtintas Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarÄs R. I., reg. Nr. ER-55, pagrindu, taÄiau Å¡is žemÄs sklypas nepagrįstai nurodytas kaip asmeninÄ ieÅ¡kovÄs nuosavybÄ, kadangi atsakovas buvo suklaidintas Å¡alių dukters A. B., kuri nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ savo nuosavybÄn perka tik dalį žemÄs sklypo (1 arÄ ). IÅ¡ tiesų žemÄs sklypas buvo įsigytas iÅ¡ sutuoktinių bendrų lÄšų: 2015 m. sausio 6 d. valstybinÄs žemÄs pirkimoâpardavimo sutarties 4 punkte nurodyta, jog už perkamÄ Å¾emÄs sklypÄ 14,19 Lt sumokÄta valstybÄs vienkartinÄmis iÅ¡mokomis 1992 m. rugpjÅ«Äio 6 d. ir 198,48 Lt, iÅ¡ kurių iÅ¡skaiÄiuota 170,2 Lt suma, sumokÄta už žemÄs sklypo įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre.
Taigi 2015 m. sausio 6 d. valstybinÄs žemÄs pirkimoâpardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ieÅ¡kovÄ sumokÄjo tik 28,28 Lt, ir tik minÄtÄ sumÄ atsakovas norÄjo pripažinti ieÅ¡kovÄs asmeninÄmis lÄÅ¡omis. DÄl to žemÄs sklypas pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas kaip santuokoje įgytas turtas. Siekdamas iÅ¡sipirkti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 1997 metais iÅ¡ savo sesers A. K. atsakovas pasiskolino 6 000 Lt. Å i skola nÄra grÄ Å¾inta, skolinis įsipareigojimas A.
K. pripažintinas solidaria Å¡alių skola, kadangi minÄta 6 000 Lt (1 737,72 Eur) suma buvo panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Kauno apylinkÄs teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu (raÅ¡ymo apsirikimas iÅ¡taisytas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi) ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinÄs metrikacijos biure, akto įraÅ¡o Nr. 436, tarp J. P. ir A. P., nutraukÄ dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei A.
P. paliko santuokinÄ pavardÄ âP.â; po santuokos nutraukimo atsakovui J. P. paliko pavardÄ âP.â; nustatÄ, kad santuokos nutraukimas tarp sutuoktinių J. P. ir A. P. jų turtinÄms teisÄms teisines pasekmes sukÄlÄ nuo 2004 m. liepos 1 d., atmetÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl santuokos nutraukimo dÄl atsakovo kaltÄs, atmetÄ atsakovo J. P. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus.            SprendÄ, kad aplinkybÄ, jog ieÅ¡kovÄ dÄl atsakovo fizinio ir psichologinio smurtavimo, girtuokliavimo anksÄiau nesikreipÄ Ä¯ teismÄ dÄl santuokos nutraukimo, nepaneigia prielaidos dÄl tokio atsakovo elgesio Å¡eimoje.
PažymÄjo, jog vien tai, kad parodymus dÄl atsakovo netinkamo elgesio Å¡eimoje (girtavimo, neiÅ¡tikimybÄs, nesirÅ«pinimo Å¡eima) teikÄ Å¡alių Å¡eimos nariai ir artimieji giminaiÄiai (Å¡alių dukra A. B., anÅ«kÄ E. B., atsakovo brolio naÅ¡lÄ D. P., ieÅ¡kovÄs pusseserÄ J. B.) nesudaro pagrindo jų parodymais netikÄti, taÄiau pagal teismų praktikÄ tokius parodymus turÄtų patvirtinti ir raÅ¡ytiniai įrodymai. Akcentavo, kad ieÅ¡kovÄ nepateikÄ teismui kitų leistinų įrodinÄjimo priemonių, kurių sisteminis vertinimas leistų teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡imtinai tik dÄl atsakovo kaltÄs nutrÅ«ko Å¡alių santuoka.
NustatÄ, kad atsakovo pakviesti liudyti giminaiÄiai (atsakovo seserys M. B., T. K.) ir kaimynÄ (M. Ä.) nurodÄ prieÅ¡ingas aplinkybes â liudytojos tvirtino atsakovo žodinius paaiÅ¡kinimus, kad sutuoktiniai darniai gyveno, nekonfliktavo. PadarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄ nepateikÄ teismui objektyvių įrodymų, jog dÄl Å¡eimos iÅ¡irimo iÅ¡imtinai yra kaltas tik atsakovas. NusprendÄs, kad faktine Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastimi buvo netinkamas ir visiÅ¡kai skirtingas abiejų sutuoktinių požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nenoras dÄti pastangas, jog bÅ«tų iÅ¡saugota Å¡eima, dÄl ko sutriko tarpusavio bendravimas, bendras gyvenimas tapo negalimas (CK 3.27 str.), padarÄ iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs (CK 3.61 str. 2 d.).
IÅ¡ bylos Å¡alių žodinių paaiÅ¡kinimų ir liudytojų parodymų nustatÄ Å¡eimos iÅ¡irimo laikÄ â 2004 m. liepos mÄnesį, kuomet ieÅ¡kovÄ iÅ¡vyko gyventi ir dirbti į užsienio valstybÄ. PažymÄjo, kad atsakovo argumentus, jog sutuoktiniai gyveno kaip Å¡eima, buvo vienas kitam artimi ir lojalÅ«s iki pat 2015 metų, paneigia paties atsakovo žodiniai paaiÅ¡kinimai: atsakovas pripažino, kad net sudÄtingiausiais gyvenimo momentais, kuomet jam itin pablogÄdavo sveikata, jis, nepasitarÄs ir nepraneÅ¡Äs sutuoktinei, iÅ¡vykdavo kelioms savaitÄms gydytis privaÄiai, leisdavo savo pinigines santaupas medicininÄms procedÅ«roms ir pragyvenimui kitame mieste, atsakovas taip pat pripažino, kad jo sutuoktinÄ iÅ¡vyko į užsienį uždarbiauti, nesitardama su juo.
SprendÄ, kad atsakovo nurodytas sutuoktinių epizodinis bendravimas, ieÅ¡kovei lankantis jos gyvenamojoje vietoje Lietuvoje, dar neįrodo sutuoktinių bendro gyvenimo ir po 2004 m. liepos 1 d. Atsakovui pripažinus faktinÄ aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovÄ nuo 2004 m. liepos mÄnesio iÅ¡vyko uždarbiauti į užsienį ir į namus (duomenys neskelbtini) grįžta tik karts nuo karto, konstatavo, kad ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymas nustatyti, jog santuokos nutraukimas ieÅ¡kovÄs ir atsakovo turtinÄms teisÄms pasekmes sukÄlÄ nuo dienos, kada jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2004 m. liepos 1 d., yra pagrįstas ir tenkintinas.
PabrÄžÄ, kad, galiojant ir esant nenuginÄytiems 1986 m. rugsÄjo 5 d. A. K. testamentui, Å¡io testamento pagrindu iÅ¡duotam 2008 m. rugpjÅ«Äio 14 d. paveldÄjimo teisÄs pagal testamentÄ liudijimui, nÄra pagrindo atsižvelgti į atsakovo pretenzijas dÄl paveldimo turto. Sutiko su ieÅ¡kovÄs atstovÄs pozicija, kad atsakovas palikimo atsiradimo momentu turÄjo per įstatyme nustatytÄ terminÄ ginti savo galimai pažeistas civilines teises ir turtinius interesus, o ne santuokos nutraukimo byloje įrodinÄti, kad testatorÄs A.
K. tikroji valia buvo turtÄ po mirties palikti ne asmeniÅ¡kai savo dukterÄÄiai A. P., o dukterÄÄiai ir jos sutuoktiniui J. P. NurodÄ, kad atsakovas savo žodinių paaiÅ¡kinimų apie testatorÄs tikrÄ jÄ valiÄ nepatvirtino jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais (byloje atsakovas savo argumentus grindÄ 1973 m. liepos 16 d. sutartimi ir 1973 m. liepos 16 d. testamentu, kurie nebuvo sandorio Å¡alių pasiraÅ¡yti). Akcentavo, kad atsakovo pateiktos UAB âDaitaâ lokalinÄs sÄ matos Nr. S001 ir Nr. S002 nepatvirtina atsakovo žodinių paaiÅ¡kinimų, kad visi sÄ matose nurodyti namų valdos remonto darbai buvo atlikti sutuoktinių bendromis ar atsakovo asmeninÄmis lÄÅ¡omis laikotarpiais nuo (duomenys neskelbtini) (po testatorÄs A.
K. mirties) iki 2004 m. liepos 1 d. ir nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. PažymÄjo, kad atsakovo pakviesti liudyti giminaiÄiai (seserys M. B., T. K.) ir kaimynÄ (M. Ä.) liudijo apie statybos darbus, vykdytus dar esant gyvai namų valdos savininkei A. K., todÄl Å¡ie liudytojų parodymai nepatvirtina lokalinių sÄ matų duomenų. Lokalinių sÄ matų duomenų, kuriais atsakovas grindžia savo turtinius reikalavimus, nepatvirtina ir byloje pateikti statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai, iÅ¡duoti laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) (testatorÄs A.
K. mirties). Atsakovo žodiniai paaiÅ¡kinimai, kad už 1996 metais parduotÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), gautos piniginÄs lÄÅ¡os buvo panaudotos namo rekonstrukcijos darbams, o ne kitiems Å¡eimos poreikiams tenkinti, nÄra pagrįsti kitais įrodymais. PažymÄjo, kad atsakovas neginÄijo aplinkybÄs, jog ieÅ¡kovÄ nuo 2004 metų vasaros užsienyje uždirbtas pinigines lÄÅ¡as (jų dalį) investavo į namo remontÄ , o atsakovas nuo Å¡io laikotarpio gyveno tik iÅ¡ senatvÄs pensijos, nuo 2005 metų jis yra nedarbingas, jam yra nustatytas neįgalumas ir vidutinis specialiųjų poreikių lygis.
Konstatavo, kad atsakovas neįvykdÄ jam tenkanÄios įrodinÄjimo naÅ¡tos, t. y. leistinomis įrodinÄjimo priemonÄmis neįrodÄ teismui, kad atsakovas asmeninį sutuoktinÄs A. P. turtÄ pagerino iÅ¡ esmÄs santuokos metu sutuoktinių bendromis lÄÅ¡omis, atsakovo asmeninÄmis lÄÅ¡omis ar darbu (CK 3.90 str.). SprendÄ, kad atsakovas neįvykdÄ Ä¯rodinÄjimo naÅ¡tos ir dÄl neturtinio pobÅ«džio reikalavimo pripažinti negaliojanÄiu atsakovo 2015 m. sausio 6 d. sutikimÄ , patvirtintÄ Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarÄs R.
I., reg. Nr. IR-55. PažymÄjo, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovui sandorį tvirtinusi notarÄ perskaitÄ ir iÅ¡aiÅ¡kino sandorio sÄ lygas, 2015 m. sausio 6 d. sutikime yra nurodyta aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, kad už asmenines ieÅ¡kovÄs lÄÅ¡as ir bÅ«tent asmeninÄs nuosavybÄs teise yra perkamas visas žemÄs sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o ne dalis Å¡io žemÄs sklypo. LaikÄ, kad atsakovas neįrodÄ ir savo žodinių paaiÅ¡kinimų, jog jis iÅ¡ asmeninių lÄšų mokÄjo dalį žemÄs sklypo įsigijimo kainos, t. y. kad bÅ«tent savo, o ne mirusiosios A.
K. investicinius Äekius panaudojo 1992 m. rugpjÅ«Äio 6 d. Remdamasis tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 43 straipsnio 2 punktu, 58, 293 straipsniais, taip pat atsižvelgÄs į tai, kad atsakovas nepateikÄ teismui raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų ne tik sandorio sudarymÄ , bet ir realų sandorio vykdymÄ (pinigų perdavimÄ ir pan.), taip pat leistinomis įrodinÄjimo priemonÄmis neįrodÄ aplinkybÄs, kad jo nurodyta 6 000 Lt suma buvo panaudota iÅ¡imtinai Å¡eimos poreikiams tenkinti, konstatavo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti solidaria sutuoktinių prievole grÄ Å¾inti 6 000 Lt paskolÄ treÄiajam asmeniui yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai             Apeliaciniame skunde atsakovas J. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai ir nustatyta, jog santuokos nutraukimas tarp sutuoktinių J. P. ir A. P. jų turtinÄms teisÄms teisines pasekmes sukÄlÄ nuo 2004 m. liepos 1 d., priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, atmesti ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡oma nustatyti, kad santuokos nutraukimas tarp sutuoktinių J.
P. ir A. P. jų turtinÄms teisÄms teisines teises sukÄlÄ nuo 2004 m. liepos 1 d.            Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:            1. Nevertintas faktas, kad A. K. ir Å¡alys, gyvendami kartu, sukÅ«rÄ jungtinÄs veiklos produktÄ , kurį tolimesnių įvykių pasekoje A. K. testamentu paliko ieÅ¡kovei, nors 1973 metų susitarime buvo sudarytas, bet nepasiraÅ¡ytas susitarimas, kuriuo A. K. įsipareigojo paraÅ¡yti testamentÄ abiejų sutuoktinių naudai. 1973 metais Å¡io dokumento negalÄjo parengti nei A.
K., nei viena iÅ¡ ginÄo Å¡alių, nes Å¡io dokumento parengimas priskirtinas teisinį iÅ¡silavinimÄ turinÄiam asmeniui. 1973 m. liepos 16 d. buvo paruoÅ¡ti du dokumentai â A. K. testamentas ir susitarimas, kad A. K. įsipareigoja turtÄ palikti Å¡alims lygiomis dalimis. Dokumentai buvo paruoÅ¡ti notarinÄje kontoroje, taÄiau dÄl Å¡alims nežinomų priežasÄių nebuvo pasiraÅ¡yti. Vis dÄlto Å¡io dokumento pagrindu atsakovas ginÄo turtÄ laikÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pinigų investavimo faktas patvirtintas notaro paruoÅ¡tame susitarime.
DÄl to laikytina, kad tarp A. K. ir Å¡alių buvo susiklostÄ jungtinÄs veiklos santykiai, kurie traktuotini kaip bendras įnaÅ¡as bendram produktui sukurti. NÄra reikalaujama, kad bendrai gyvenanÄių asmenų susitarimas dÄl jungtinÄs veiklos sukÅ«rimo bÅ«tų raÅ¡ytinis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Liudytojai patvirtino faktÄ , kad mirusioji ir Å¡alys vedÄ bendrÄ Å«kį nuo 1971 metų.
Labiau vertinti liudytojų, kurios yra ieÅ¡kovÄs geriausios draugÄs ir/ar giminaitÄs, liudijimai. Å ios liudytojos gali bÅ«ti suinteresuotos bylos baigtimi, todÄl jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, be to, jie prieÅ¡tarauja vieni kitiems.            2. RaÅ¡ytiniais įrodymais nepagrįsti ieÅ¡kovÄs teiginiai apie atsakovo girtavimÄ , smurto naudojimÄ , neiÅ¡tikimybÄ. Nevienodai vertinti liudytojų parodymai, t. y. anÅ«kÄs, kuri svarstytinu metu buvo mažametÄ, paliudijimas vertintinas kaip pagrindinis argumentas, o atsakovo pakviestų liudytojų parodymai buvo vertinti neobjektyviai.
IeÅ¡kovÄ, teigdama, kad atsakovas kÄlÄ grÄsmÄ jai, jų nepilnametei dukrai, vÄliau ir anÅ«kei, sau prieÅ¡tarauja, nes 2004 metais iÅ¡vyko į AirijÄ , palikdama kartu su atsakovu gyventi dukters Å¡eimÄ , leido atsakovui gyventi nekilnojamame turte, juo disponuoti, jį valdyti. Ä®vertintinas faktas, kad ieÅ¡kovÄ teigÄ, jog atsakovas alkoholį vartojo ir iki santuokos sudarymo, todÄl ji galÄjo santuokos nesudaryti ir/ar nutraukti santuokÄ Å¾ymiai anksÄiau. Liudytojai parodÄ, kad pati ieÅ¡kovÄ bendro santuokinio gyvenimo su atsakovu metu turÄjo nesantuokinių ryÅ¡ių, be to, 2004 metais iÅ¡vyko gyventi į užsienį, palikdama Å¡eimÄ , todÄl, remiantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, preziumuojama, jog santuoka iÅ¡iro dÄl kito sutuoktinio kaltÄs. Kitų įrodymų ieÅ¡kovÄ teismui nepateikÄ.
Atsakovo rÅ«pinimÄ si Å¡eima ir jos interesais įrodo seniÅ«nijos iÅ¡raÅ¡ai apie atsakovo Å¡eimos Å«kį, kuriuose nurodyta, kad J. P. su Å¡eima gyveno A. K. namų valdoje, laikÄ gyvulius, papildomai Å¡iltnamyje augino rožes. DÄl to nepagrįstas ieÅ¡kovÄs argumentas, kad atsakovas visiÅ¡kai nesirÅ«pino Å¡eima. Be to, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«nÄ D. G. patvirtino, kad kaimynų nusiskundimų dÄl J. P. elgesio seniÅ«nija nÄra gavusi, J. P. yra charakterizuojamas teigiamai.
Nevertintas faktas, kad J. P. visada aktyviai sportavo. IeÅ¡kovÄs pozicija dÄl to, kada iÅ¡iro sutuoktinių gyvenimas, jie nustojo vesti bendrÄ Å«kį, civilinÄje byloje buvo nenuosekli. Tik liudytojos A. B. ir E. B. nurodÄ, kad Å¡alys kartu nevedÄ bendro Å«kio nuo 1996 metų. Kiti liudytojai tokių aplinkybių nepatvirtino. Santuoka iÅ¡iro dÄl abiejų sutuoktinių kaltÄs, jos iÅ¡saugoti nebuvo įmanoma, bet santuokos nutraukimo momentas turi bÅ«ti traktuojamas nuo Kauno apylinkÄs teismo sprendimo priÄmimo dienos, o ne nuo ieÅ¡kovÄs iÅ¡vykimo į užsienį datos, nes ieÅ¡kovÄ nepasiraÅ¡Ä separacijos sutarties, jos neįregistravo Vedybų registre.
DÄl to santuokinio turto balansas turÄjo bÅ«ti sudaromas ieÅ¡kinio padavimo momentui, pateikiant visus duomenis apie turimÄ nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , sÄ skaitose esanÄias lÄÅ¡as.            3. Neatsižvelgta, kad ginÄo turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmÄs atsakovo lÄÅ¡omis ir darbu. DÄl to yra visos aplinkybÄs taikyti CK 3.90 straipsnio 1 dalį, pripažįstant ieÅ¡kovÄs vardu įregistruotÄ ginÄo turtÄ bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe.             4.
Pažeista pareiga įvertinti byloje esanÄius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, netinkamai iÅ¡tirti ir įvertinti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai, netinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių susiklostÄ santykiai. Nevertintas atsakovo alternatyvus reikalavimas ânetenkinus reikalavimo pripažinti nekilnojamÄ jį turtÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turÄjo bÅ«ti tenkintamas atsakovo reikalavimas priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 11 765,36 Eur dydžio piniginÄ kompensacijÄ už ieÅ¡kovÄs asmeninio turto pagerinimÄ , kuris buvo gerinamas nuo A.
K. mirties (duomenys neskelbtini) iki 2014 metų. Atsakovas iki teismo sprendimo priÄmimo dienos gyveno ginÄo turte, mokÄjo mokesÄius, šį turtÄ administravo. Atsakovas savo lÄÅ¡omis ir darbu yra prisidÄjÄs prie ieÅ¡kovei asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausanÄio nekilnojamojo turto pagerinimo ir dÄl to įgyja teisÄ gauti kompensacijÄ (CK 3.98 str). Atsakovas neginÄija fakto, kad ieÅ¡kovÄ 2004 metais iÅ¡vyko į užsienį, taÄiau nesutinka, kad nuo to laiko Å¡alys nebevedÄ bendro Å«kio, nes jų pajamos visÄ laikÄ buvo bendros.
Po A. K. mirties buvo atlikti Å¡ie statybos ir/ar rekonstrukcijos darbai: iki 2004 metų pastatyti metaliniai vartai, pakeisti langai, durys, sudÄtos raudonmedžio grindys, perdažytos lubos, tapetais iÅ¡klijuotos sienos; 2007 metais pakeista gyvenamojo namo stogo danga; 2008 metais pakeistas Å¡ildymo katilas, kainavÄs 3 000 Lt (868,86 Eur); 2010 metais rekonstruotas Å«kinis pastatas, Å¡iltnamis, antrame aukÅ¡te sienos iÅ¡klijuotos tapetais, pirmojo aukÅ¡to vonios patalpoje buvo iÅ¡klotos naujos plytelÄs, pakeista vonia, tualetas, pakeista kanalizacija rÅ«syje (Å¡iems darbams atsakovas nurodÄ davÄs 1 000 Lt (289,62 Eur); 2014 metais rudenį iÅ¡ lauko pusÄs subetonuoti laiptai.
Kadangi dalis darbų buvo vykdomi Å«kio bÅ«du, atsakovas negalÄjo pateikti visų tam reikalingų dokumentų. Statybos remonto darbai nÄra atsakovo Å«kinÄs komercinÄs veiklos sritis, todÄl jam sunku pagrįsti visas dÄl remonto turÄtas iÅ¡laidas. Atsakovas pateikÄ dokumentus ir iÅ¡raÅ¡us apie gautas pajamas nuo 1991 metų, kurios įrodo faktÄ , kad atsakovas visÄ darbingÄ amžių dirbo, turÄjo darbines pajamas, kurios buvo investuojamos į kuriamÄ santuokinį turtÄ . Tai patvirtina, jog atsakovas buvo pajÄgus finansuoti gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato statybos ir/ar remonto darbus.
NÄra duomenų apie ieÅ¡kovÄs gautas pajamas iki 2004 metų, taip pat nÄra raÅ¡ytinių įrodymų, kad ieÅ¡kovÄ visus remonto ir nekilnojamojo turto pagerinimo darbus atliko savo lÄÅ¡omis. CivilinÄs bylos nagrinÄjimo metu ieÅ¡kovÄ ir liudytoja A. B. teigÄ, kad visi nekilnojamojo turto pagerinimo darbai buvo atlikti ieÅ¡kovÄs ir liudytojos A. B. lÄÅ¡omis, taÄiau, kaip teigia liudytoja T. K., šį faktÄ pripažįsta ir liudytoja A. B., pastaroji nedirbo, nes augino vaikus. IeÅ¡kovÄ santuokos metu dirbo (duomenys neskelbtini), namuose audÄ juostas, pagalvÄles, servetÄles, todÄl pagal to meto įkainius jos atlygis buvo labai nedidelis.
DÄl to tikÄtina, kad ieÅ¡kovÄ ir liudytoja A. B. neturi įrodymų apie lÄšų kilmÄ, kuriomis buvo apmokÄtos ieÅ¡kovÄs pateiktos sÄ skaitos. Bylos nagrinÄjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato statybai pirko statybines medžiagas, atliko kitas paslaugas. A. K. nepasiraÅ¡ytas susitarimas buvo pagrindu ir motyvacijos objektu atsakovui remtis kaip nuosavybÄs dokumentu, kad ateityje jis įgis teisÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį turtÄ . Atsakovas su ginÄo turtu elgÄsi kaip savininkas, t. y. jį statÄ, remontavo, rekonstravo, iÅ¡laikÄ, rÅ«pinosi kaip savu turtu, įskaitant, bet neapsiribojant, 1997 m. birželio 13 d. atsakovas už 37 000 Lt pardavÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir Å¡iuos pinigus investavo į ginÄo objektÄ .
Tik 2014 metais atsakovas sužinojo, kad turtas įregistruotas kaip ieÅ¡kovÄs asmeninÄ nuosavybÄ. Liudytojai patvirtino faktÄ , kad ir kokius santykius turÄdami sutuoktiniai vedÄ bendrÄ Å«kį, statÄ, remontavo ir rekonstravo pastatus. IÅ¡ pridÄtų kvitų datų matyti, kad prekÄms apmokÄti buvo panaudotos bendros lÄÅ¡os. Liudytojai taip pat parodÄ, kad atsakovas prisidÄjo prie gyvenamojo namo įrengimo savo darbu. Priimant sprendimÄ , padaryta teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 str.) prieÅ¡taraujanti iÅ¡vada, jog asmuo, visÄ santuokinį gyvenimÄ investuodamas į sutuoktinio asmeninį turtÄ , neturi teisÄs gauti piniginÄs kompensacijos.            5.
Liudytojos A. B. parodymai turÄtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kaip turinÄio turtinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi asmens. Å i liudytoja siekia padÄti savo motinai pasiekti pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimÄ , kadangi bijo, jog jos tÄvui priteisus dalį nekilnojamojo turto, kuriame ji pati gyvena, atsakovas Å¡iÄ dalį parduos ir tai iÅ¡ esmÄs pakenks jos gyvenimo sÄ lygoms ir interesams. Be to, ji nepateikÄ teismui nÄ vieno konkretaus fakto iÅ¡ tÄvų gyvenimo. E. B. raÅ¡ytiniai parodymai taip pat turÄjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi Å¡i liudytoja yra liudytojos A.
B. dukra, taip pat turinti tiesioginį turtinį suinteresuotumÄ iÅ¡laikyti gyvenamÄ jį namÄ tik ieÅ¡kovÄs nuosavybÄje. IeÅ¡kovÄs kviesta liudytoja D. P. bendraudavo daugiau su ieÅ¡kove, su atsakovu beveik nebendravo po savo sutuoktinio mirties 1972 metais, be to, Lietuvoje negyveno 1999â2002 metais, todÄl jos teiginiai, kad Å¡alys kartu negyvena nuo jų dukters vestuvių yra paremti vien tik ieÅ¡kovÄs pasakojimais. Liudytojos D. P. ir atsakovo santykių prieÅ¡iÅ¡kumÄ patvirtina pateiktas atsakovo pareiÅ¡kimas policijai apie liudytojos smurtÄ ir grasinimus, todÄl ir Å¡ios liudytojos parodymai turÄtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.
Liudytojos M. B., T. K., M. Ä., J. B. paliudijo nemaÄiusios Å¡alių konfliktuojanÄių, nurodÄ mananÄios, kad Å¡alys gyveno kaip Å¡eima ir po ieÅ¡kovÄs iÅ¡vykimo į užsienį. Atsakovas nuosekliai įrodinÄjo, jog tik 2014 metais paaÅ¡trÄjo Å¡alių konfliktai, Å¡alys iÅ¡ esmÄs pažeidÄ lojalumo, tarpusavio pagarbos, paramos pareigas, todÄl sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas bÅ«tent tada, o ne 2004 metais.            6. Nepagrįstai sprÄsta, kad atsakovas nepateikÄ raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų sandorio, t. y. 6 000 Lt pasiskolinimÄ iÅ¡ A.
K., sudarymÄ . Bylos nagrinÄjimo metu buvo nustatyta, jog santuokos metu Å¡alių Å¡eimos poreikiams tenkinti buvo skolinamasi iÅ¡ treÄiųjų asmenų. Apie Å¡iÄ faktinÄ aplinkybÄ prasitarÄ liudytoja A. B., kuri paliudijo, kad ieÅ¡kovÄ yra skolinusis pinigų Å¡eimos poreikiams tenkinti. Atsakovas nurodÄ konkreÄias aplinkybes, kad pinigus skolinosi siekdamas iÅ¡pirkti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nors sutartis nebuvo sudaryta raÅ¡tu, taÄiau sandorio Å¡alys, t. y. paskolos davÄjas (A.
K.) ir paskolos gavÄjas (atsakovas), neginÄijo fakto, kad paskolos sutartis buvo sudaryta.             Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovÄ praÅ¡o sprendimo nekeisti. Nurodo, kad ginÄo statinių statybos metu galiojo 1964 metų redakcijos civilinis kodeksas, kurio 472â475 straipsniai reglamentavo jungtinÄ veiklÄ . Atsakovas turÄjo pateikti įrodymus ir įrodinÄti ne tik susitarimo buvimÄ su A. K. bei A. ir J. P. Å¡eima dÄl bendro turto kÅ«rimo, A. P. ir J. P. Å¡eimos prisidÄjimÄ prie bendro turto kÅ«rimo, bet taip pat pareikÅ¡ti reikalavimÄ dÄl ginÄo turto pripažinimo bendrÄ ja daline A.
K. ir A. P. bei J. P. nuosavybe. Tokio reikalavimo atsakovas nereiÅ¡kÄ. A. P. vadovavosi 1973 m. liepos 16 d. sutartimi, kurios A. K. ir Å¡alys nÄra pasiraÅ¡Ä. Atsakovas niekuo neprisidÄjo prie A. K. vykdomų statybos darbų. Su A. K. bendras Å«kis nebuvo vedamas, kitaip negalÄjo bÅ«ti, nes A. K. santykiai su atsakovu nebuvo normalÅ«s dÄl atsakovo netinkamo elgesio su ja, tai patvirtino byloje apklausti liudytojai. GinÄo turtas nuosavybÄs teise A. K. vardu buvo įregistruotas po jos mirties (duomenys neskelbtini), taÄiau atsakovas neginÄijo nuosavybÄs įregistravimo pagrindo.
Santuokos metu Å¡alys neįgijo jokio nekilnojamojo ar registruotino turto. IeÅ¡kovÄ po A. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) paveldÄjo jai asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ , Å¡is turtas yra ieÅ¡kovÄs asmeninÄ nuosavybÄ (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.), todÄl, nutraukiant santuokÄ , atsakovas į jį neturi jokių teisių. Atsakovas neginÄijo A. K. nuosavybÄs teisių atsiradimo pagrindo, jos testamento, ieÅ¡kovei iÅ¡duoto paveldÄjimo teisÄs pagal testamentÄ liudijimo, kuris yra nuosavybÄs įregistravimo pagrindas.
Nesant panaikintiems nuosavybÄs atsiradimo pagrindams, kuriais nuosavybÄs teisÄs įregistruotos tik ieÅ¡kovÄs vardu, atsakovo reikalavimai dÄl nurodyto nekilnojamojo turto padalijimo lygiomis dalimis pagrįstai atmesti. Atsakovas patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡Ä gyvenamÄ jį namÄ ir pastatÄ â Å«kinį pastatÄ pripažinti sutuoktinių jungtine nuosavybe, nereiÅ¡kÄ reikalavimų dÄl kitų pastatų â garažo, katilinÄs, daržinÄs, kiemo statinių, todÄl taikytini CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimai.
Atsakovas neįrodÄ, kad ginÄo turtas pagerintas jo lÄÅ¡omis ar darbu. IeÅ¡kovÄs po A. K. mirties paveldÄtas nekilnojamasis turtas buvo gerintas 2007â2014 metais, ieÅ¡kovei užsienyje uždirbus pinigų ir jau nebevedant nei bendro Å«kio, nei santuokinio gyvenimo su atsakovu nuo 2004 m. liepos 1 d. A. K. mirÄ (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovÄ jai priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ paveldÄjo 2008 m. rugpjÅ«Äio 14 d., nuo 1996 metų iki 2007 metų ginÄo pastatams nebuvo atlikta jokių pagerinimo darbų.
Visi darbai, nurodyti UAB âDaitaâ lokalinÄje sÄ matoje Nr. S002, atlikti 2007â2014 mÄtais ieÅ¡kovÄs asmeninÄmis lÄÅ¡omis, jai jau negyvenant su atsakovu ir nevedant bendro Å«kio. IeÅ¡kovÄs pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad visi 2007â2014 metais įvykdyti pagerinimo darbai buvo atlikti tik ieÅ¡kovÄs užsakymu ir jos asmeninÄmis lÄÅ¡omis. Atsakovo pakviesti liudytojai (seserys M. B. ir T. K., kaimynÄ M. Ä.) liudijo apie statybos darbus, vykdytus dar esant gyvai namų valdos savininkei A.
K., todÄl UAB âDaitaâ sudarytų lokalinių sÄ matų duomenų Å¡ie liudytojų parodymai nepatvirtino. Lokalinių sÄ matų duomenų, kuriais atsakovas grindžia savo turtinius reikalavimus, nepatvirtina ir byloje pateikti atsakovo statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai, iÅ¡duoti laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) (A. K. mirties). Atsakovas praÅ¡yme dÄl atleidimo nuo dalies žyminio mokesÄio sumokÄjimo pats nurodÄ, kad nuo 2005 metų yra nedarbingas ir vienintelÄs jo pajamos yra 309,92 Eur pensija. 2015 m. gruodžio 11 d. teismo posÄdžio metu atsakovas negalÄjo nurodyti bendrovių, kurios atliko pagerinimo darbus 2007â2014 metais, pavadinimų, iÅ¡ kur Å¡ios bendrovÄs. Jis teigÄ, kad ieÅ¡kovÄ, grįžusi iÅ¡ užsienio, turÄjo pinigų, o jis iÅ¡ pensijos kiek galÄjo, tiek davÄ.
Taip pat atsakovas teigÄ, kad gydÄsi privaÄiai, mÄnesiui jo gydymo iÅ¡laidos sudarÄ iki 3 000 Lt. Tai paneigia jo galimybÄ prisidÄti prie pagerinimo darbų, nes jo asmeninÄs iÅ¡laidos gaunasi didesnÄs nei pajamos. Atsakovas nepateikÄ Ä¯rodymų, kad per daugiau nei 10 metų jis bent palaikÄ ryÅ¡ius su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovei 2004 metais iÅ¡vykus į užsienį, jai priklausantį turtÄ prižiÅ«rÄjo ten gyvenanti Å¡alių dukra A. B., kuri buvo sukÅ«rusi Å¡eimÄ , o ginÄo turto iÅ¡laikymui pinigus dukrai siuntÄ ieÅ¡kovÄ.
Atsakovui buvo leista gyventi ginÄo valdoje, taÄiau jis privalÄjo pats pirkti kurÄ . Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausÄ Å¡alims bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise. Jį pardavus, gauti pinigai buvo atiduoti vienintelei dukrai A. P. â B. kaip dovana vestuvių proga. Nei atsakovas, nei kreditorÄ A. K. nepateikÄ duomenų apie sutarties sudarymÄ , nenurodÄ konkreÄios sutarties sudarymo datos. Tai, kad paskolos davÄjas (A. K.) ir paskolos gavÄjas (atsakovas) neginÄija fakto, kad tokia paskolos sutartis buvo sudaryta, nesudaro pagrindo teismui skolinį įsipareigojimÄ pagal tokiÄ sutartį pripažinti solidaria Å¡alių prievole.
            Atsiliepime į apeliacinį skundÄ treÄiasis asmuo A. K. praÅ¡o jį patenkinti. Nurodo, kad 1996 metais atsakovui, kaip tremtiniui, buvo paskirtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 1997 m. birželio 6 d. atsakovas turÄjo sudaryti ir pasiraÅ¡yti nurodyto buto privatizavimo sutartį, kurios pagrindu turÄjo sumokÄti 23 000 Lt. Å alys Å¡ios sumos neturÄjo, todÄl dalį skolinosi iÅ¡ giminaiÄių, t. y. A. K. ir vyriausiosios sesers sutuoktinio K. B., kuris Å¡iuo metu yra mirÄs. Å alys pageidavo pasiskolinti didesnÄ pinigų sumÄ , taÄiau A.
K. tuo metu turÄjo tik 6 000 Lt, kuriuos ir paskolino. Perduodant pinigus buvo abu sutuoktiniai, taÄiau raÅ¡ytinÄs sutarties nesudarÄ, kadangi yra artimi giminÄs. Å alys pažadÄjo, kad, privatizavÄ butÄ , jį parduos ir grÄ Å¾ins pinigus, taÄiau to nepadarÄ. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad sandorio pasiraÅ¡ymo metu pinigus paÄmÄ ieÅ¡kovÄ ir investavo į namų valdÄ , esanÄiÄ (duomenys neskelbtini). Apie Å¡eimos poreikį skolintis pinigus patvirtino ir liudytoja M. B., nurodžiusi, kad sutuoktiniai pinigus skolinosi iÅ¡ jos sutuoktinio K.
B. Neatsižvelgta į faktÄ , kad A. K. buvo ne tik liudytoja, bet kreditorÄ. Tai įrodo, kad abi sandorio pusÄs patvirtino sudarytos žodinÄs sutarties faktÄ .             Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. ApeliacinÄs instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nÄra absoliuÄių ginÄijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
AbsoliuÄių ginÄijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.            Byloje kilo ginÄas dÄl turto padalijimo nutraukiant santuokÄ bei dÄl termino, nuo kada santuokos nutraukimas sukÄlÄ teisines pasekmes sutuoktinių turtinÄms teisÄms.             Apeliantas (atsakovas) nesutinka su teismo priimtu sprendimu dÄl turto dalybų ir skolinių įsipareigojimų bei teigia, kad santuokos nutraukimo momentas turi bÅ«ti skaiÄiuojamas nuo teismo sprendimo priÄmimo dienos, bet ne nuo ieÅ¡kovÄs iÅ¡vykimo į užsienį datos, motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.
            DÄl naujų įrodymų             Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakÄ priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti.
Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinÄti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes. PažymÄtina, kad naujų įrodymų priÄmimas apeliacinÄs instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ , o praÅ¡ymas juos priimti ir iÅ¡tirti turi bÅ«ti iÅ¡imtinai argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.). Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikÄ naujus įrodymus (diplomus, padÄkos, garbÄs raÅ¡tus, charakteristikÄ , įraÅ¡us iÅ¡ Å¡eimos knygos).
TeisÄjų kolegija, įvertinusi pateiktus apelianto raÅ¡ytinius įrodymus, sprendžia, jog Å¡iais įrodymais iÅ¡ esmÄs yra papildomas apeliacinis skundas, o tokie veiksmai pagal CPK 323 straipsnio nuostatas nÄra leidžiami. Be to, apeliantas, teikdamas naujus įrodymus, neteikia praÅ¡ymo juos priimti, nenurodo, kodÄl jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, kodÄl iÅ¡kilo bÅ«tinybÄ juos pateikti apeliacinÄs instancijos teismui. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.
            DÄl momento, nuo kurio atsirado padariniai sutuoktinių turtinÄms teisÄms nutraukiant santuokÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡alys nustojo kartu gyventi ir Å¡eima faktiÅ¡kai iÅ¡iro nuo 2004 m. liepos 1 d., kai ieÅ¡kovÄ iÅ¡vyko gyventi ir dirbti į užsienio valstybÄ, nustatÄ, kad bÅ«tent nuo Å¡ios datos santuokos nutraukimas sukÄlÄ pasekmes Å¡alių turtinÄms teisÄms. Apelianto teigimu, santuokos nutraukimo momentas turi bÅ«ti traktuojamas nuo teismo sprendimo priÄmimo dienos, o ne nuo ieÅ¡kovÄs iÅ¡vykimo į užsienį datos, nes ieÅ¡kovÄ jokios separacijos sutarties nepasiraÅ¡Ä, jos neįregistravo vedybų registre.
            TeisÄjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, pritaria pirmosios instancijos teismui iÅ¡ įrodymų visumos padariusiam iÅ¡vadÄ , kad Å¡eima nagrinÄjamu atveju iÅ¡iro nuo tada, kai ieÅ¡kovÄ iÅ¡vyko gyventi ir dirbti į užsienio valstybÄ.             Pagal bendrÄ jÄ taisyklÄ santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinÄms teisÄms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kÄlimo (CK 3.67 str. 1 d.). TaÄiau minÄto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dÄl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, jog teismas nustatytų, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinÄms teisÄms teisinius padarinius sukÄlÄ nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi.
Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe iÅ¡vengti turtinių pasekmių, atsirandanÄių dÄl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 str. 1 d.). Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukÄ, taÄiau kartu gyventi nustojÄ sutuoktiniai, gali iÅ¡vengti turto įgijimo bendrojon jungtinÄn nuosavybÄn ir bendrų prievolių atsiradimo. PraÅ¡ymÄ taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiÅ¡kiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinÄs naudos (iÅ¡vengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-398/2013; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-94-916/2015).
            Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovei 2004 m. liepos 1 d. iÅ¡vykus į užsienio valstybÄ gyventi ir dirbti, Å¡alys faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi ir Å¡eima iÅ¡iro. Teismas, pagal vidinį įsitikinimÄ Ä¯vertinÄs ieÅ¡kovÄs nurodytas aplinkybes, nesant jas paneigianÄių patikimų ir pakankamų įrodymų, atsakovo nurodytas aplinkybes, tinkamai taikÄ CPK 175 ir 185 straipsnių nuostatas ir teisiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovas faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi 2004 m. liepos 1 d.
Teismas, įvertinÄs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisÄms atsiradimo momentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Esant tokioms nustatytoms aplinkybÄms, sprÄstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikÄ materialiosios teisÄs normas, reglamentuojanÄias santuokos nutraukimo įtakÄ sutuoktinių turtinÄms teisÄms ir sprendÄ, kad santuokos nutraukimas ieÅ¡kovÄs ir atsakovo turtinÄms teisÄms teisinius padarinius sukÄlÄ nuo 2004 m. liepos 1 d.
            DÄl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe             DÄl jungtinÄs veiklos             Pirmosios instancijos teismas atmetÄ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame jis praÅ¡Ä pripažinti gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ , esanÄius (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir padalinti po ½ dalį; netenkinus Å¡io reikalavimo, priteisti 11 765,36 Eur dydžio piniginÄ kompensacijÄ už A. P. asmeninio turto pagerinimÄ .
            Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad A. K. ir Å¡alys (A. P. ir J. P.) gyvendami kartu sukÅ«rÄ jungtinÄs veiklos produktÄ , kurį tolimesnių įvykių pasekoje A. K. testamentu paliko ieÅ¡kovei A. P., nors 1973 metais buvo sudarytas, bet nepasiraÅ¡ytas susitarimas, kuriuo A. K. įsipareigojo paraÅ¡yti testamentÄ abiejų sutuoktinių naudai, taÄiau toks dokumentas pasiraÅ¡ytas nebuvo. Apeliantas teigia, kad Å¡io dokumento pagrindu jis ginÄo turtÄ laikÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o pinigų investavimo faktas patvirtintas notaro paruoÅ¡tame susitarime.
Esant Å¡ioms aplinkybÄms traktuotina, kad tarp A. K. ir P. Å¡eimos buvo susiklostÄ jungtinÄs veiklos santykiai, kurie traktuotini kaip bendras įnaÅ¡as bendram produktui sukurti. Be to, apylinkÄs teismas nevertino mirusiosios A. K., ieÅ¡kovÄs ir atsakovo bendro gyvenimo įrodymų, nors, pasak apelianto, liudytojai patvirtino faktÄ , kad mirusioji ir Å¡alys vedÄ bendrÄ Å«kį nuo 1971 metų.            TeisÄjų kolegija su apelianto teiginiais dÄl jungtinÄs veiklos fakto sutikti negali.            Šioje byloje nustatyta, kad ginÄo pastatai, į kuriuos pretenduoja apeliantas, pastatyti 1975 ir 1976 metais.
ŽemÄs sklypas suteiktas bei leidimas statybai buvo iÅ¡duotas A. K. GinÄo statinių statybos metu galiojo 1964 metų redakcijos Civilinis kodeksas, kurio 472 straipsnio 1 dalyje apibrÄžta jungtinÄs veiklos sutarties sÄ voka â jungtinÄs veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja bendrai veikti bendram Å«kiniam tikslui pasiekti, kaip antai: pastatyti ir eksploatuoti tarpkolÅ«kinÄ arba valstybinÄ-kolÅ«kinÄ Ä¯monÄ ar įstaigÄ , neperduodamÄ operatyviai tvarkyti organizacijai, kuri yra juridinis asmuo, pastatyti vandens Å«kio įrenginius ir įtaisus, nutiesti kelius, pastatyti sporto įrenginius, mokyklas, gimdymo namus, gyvenamuosius namus ir pan.
JungtinÄs veiklos sutarties dalyvių bendri reikalai tvarkomi bendru jų susitarimu (CK 473 str. 1 d.). Pasiekti tikslui, nurodytam Å¡io Kodekso 472 straipsnyje, jungtinÄs veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s. Sutarties dalyvių įnaÅ¡ai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinÄs jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinÄ jų nuosavybÄ (474 str. 1 ir 2 d.).            Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninÄmis lÄÅ¡omis ir bendru jų paÄių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dÄl bendros jungtinÄs veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ (1964 m.
CK 472, 474 str.). TaÄiau tuo paÄiu tokio pobÅ«džio bylose yra svarbu nustatyti konkretų turtÄ , dÄl kurio sukÅ«rimo ar įgijimo bendrosios nuosavybÄs teise, sugyventiniai buvo sudarÄ jungtinÄs veiklos susitarimÄ . AplinkybÄ, kad Å¡alis sieja jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) teisiniai santykiai, nereiÅ¡kia, kad visas Å¡ios sutarties galiojimo metu bet kurio iÅ¡ jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrÄ ja daline nuosavybe ir kad Å¡alys negali įgyti tam tikro turto asmeninÄs nuosavybÄs teise (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. lapkriÄio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K3-410/2011).
JungtinÄs veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisÄ susitarti, kokį turtÄ Ä¯gyti bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinÄs veiklos rezultatu.            TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovo į bylÄ pateiktais, neaiÅ¡ku kieno ir kada suraÅ¡ytais, nepasiraÅ¡ytais 1973 m. liepos 16 d sutartimi ir testamentu. Patikimų įrodymų (tokiais nelaikytini atsakovo seserų parodymai), kad J.
P. prisidÄjo prie A. K. vykdomų statybos darbų, kad su A. K. buvo vedamas bendras Å«kis, byloje nÄra. Sutiktina su ieÅ¡kove, kad atsakovas turÄjo pateikti įrodymus ir įrodinÄti ne tik dvi bÅ«tinas sÄ lygas â A. K. ir ieÅ¡kovÄs ir atsakovo Å¡eimos susitarimo buvimÄ dÄl bendro turto kÅ«rimo; A. P. ir J. P. Å¡eimos prisidÄjimÄ prie bendro turto kÅ«rimo, bet ir pareikÅ¡ti reikalavimÄ dÄl pripažinimo nekilnojamojo turto â gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato bendrÄ ja daline A. K. ir A.
P. su J. P. nuosavybe. TaÄiau toks reikalavimas byloje nebuvo reiÅ¡kiamas, todÄl apelianto argumentai, kad apylinkÄs teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, jog A. K. ir ieÅ¡kovÄ A. P. bei atsakovas J. P. sukÅ«rÄ jungtinÄs veiklos produktÄ , atmestini kaip nepagrįsti.             DÄl turto padalijimo, pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, kompensacijos priteisimo            Atsakovas patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡Ä nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. turtÄ , kurį pastatÄ A.
K. ir po to jį paveldÄjo A. P., pripažinti sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe; teismui atmetus šį reikalavimÄ , praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ A. P. 11 765,36 Eur dydžio piniginÄ kompensacijÄ už A. P. asmeninio turto pagerinimÄ .            Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡sprÄsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.). Dalijant bendrÄ jÄ jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 str.).
Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo ir sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldÄtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nÄra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinÄn sutuoktinių nuosavybÄn, yra pripažįstamas asmeniniu sutuoktiniu turtu (CK 3.89 str. 1 d. 1 ir 2 p.). BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, kol nÄra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ (CK 3.88 str. 2 d.).
Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodytas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymų leidÄjas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ (CK 3.89 str. 2 d.) ar kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninÄn, o ne bendrojon nuosavybÄn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.; Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005 m. lapkriÄio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-529/2005).
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra nurodÄs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninÄs ar bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs reikÅ¡mingas yra turto įgijimo laikas ir pagrindas, turto pobÅ«dis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-193/2005).             Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , kitus namų valdos statinius, esanÄius (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovÄ Ä¯gijo po A.
K. mirties 2008 m. rugpjÅ«Äio 14 d. paveldÄjimo teisÄs liudijimo, iÅ¡duoto pagal 1986 m. rugsÄjo 5 d. A. K. testamentÄ , pagrindu. ŽemÄs sklypÄ ieÅ¡kovÄ Ä¯sigijo 2015 m. sausio 15 d. valstybinÄs žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutarties ir tos paÄios dienos turto perdavimo akto pagrindu. Nors žemÄs sklypas įgytas esant nenutrauktai santuokai, taÄiau, kaip pagrįstai nustatÄ pirmosios instancijos teismas, Å¡alių santuoka iÅ¡irusi nuo 2004 m. liepos 1 d., be to, sklypas įgytas turint apelianto sutikimÄ ieÅ¡kovei sklypÄ Ä¯gyti asmeninÄn nuosavybÄn. MinÄtas nekilnojamasis turtas registruotas ieÅ¡kovÄs vardu.
Tik nuginÄijus pagrindus, kuriais remiantis padaryta teisinÄ registracija, gali bÅ«ti panaikinta pati teisinÄ registracija (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civ ilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2007 m. rugsÄjo 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-329/2007; 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-116/2008; 2009 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. spalio 11d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K3-291/2010; kt.).
Atsakovas byloje neginÄijo nei testamento, nei paveldÄjimo teisÄs liudijimo, kurių pagrindu ieÅ¡kovÄ Ä¯gijo ginÄo statinius. Kadangi nepanaikinti nuosavybÄs atsiradimo pagrindai, kuriais nuosavybÄs teisÄs įregistruotos tik A. P. vardu (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.), todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetÄ apelianto reikalavimus dÄl ginÄo statinių padalijimo lygiomis dalimis tarp sutuoktinių.            Apelianto teigimu, yra visos aplinkybÄs taikyti CK 3.90 straipsnio 1 dalį, pripažįstant ieÅ¡kovÄs A.
P. paveldÄtÄ turtÄ bendrÄ ja jungtine ieÅ¡kovÄs A. P. ir atsakovo J. P. nuosavybe, nes Å¡is turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmÄs santuokos metu 1996-2014 metais, atsakovas savo lÄÅ¡omis ir darbu prisidÄjo prie Å¡io turto pagerinimo.             Atkreiptinas dÄmesys, kad apeliantas kelia naujus reikalavimus. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos patikslintame ieÅ¡kinyje atsakovas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe praÅ¡Ä pripažinti tik gyvenamÄ jį namÄ ir pastatÄ - Å«kinį pastatÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodo, kad bendrÄ ja sutuoktinių jungtine nuosavybe pripažintini ir kiti statiniai: garažas, katilinÄ, daržinÄ, Å¡iltnamis, kiemo statiniai. Kadangi jis tokių reikalavimų pirmosios instancijos teisme nereiÅ¡kÄ, todÄl teismas atsakovo reikalavimus iÅ¡nagrinÄjo neperžengdamas pareikÅ¡tų reikalavimų ribų (CPK 265 str. 2 d.). Kelti naujus reikalavimus apeliacinÄs instancijos teisme draudžiama (CPK 312 str.).             Sutiktina su apeliantu, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmÄs pagerintas sutuoktinių bendromis lÄÅ¡omis arba kito sutuoktinio lÄÅ¡omis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), nes tai numatyta įstatyme (CK 3.90 str. 1 d.).
TaÄiau civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinÄjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinÄjant tenka įrodinÄjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). TodÄl pareiga įrodyti savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumÄ nagrinÄjamu atveju tenka bÅ«tent atsakovui, t. y. jo pareiga įrodyti, kad jis turÄjo pakankamas pajamas, jomis ir savo darbu prisidÄjo prie turto pagerinimo ir turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmÄs. TeisÄjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus â tiek raÅ¡ytinius (lokalines sÄ matas, statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus), tiek žodinius atsakovo, ieÅ¡kovÄs paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus).
Lokalinių sÄ matų duomenų, kuriais apeliantas grindžia savo turtinius reikalavimus, kaip teisingai pažymÄjo pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina ir byloje jo pateikti statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai, iÅ¡duoti iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki A. K. mirties (1979 m. birželio 28 d. iÅ¡laidų važtaraÅ¡tis, iÅ¡raÅ¡ytas P. dÄl skylÄtų plytų pirkimo, taÄiau, kaip matyti iÅ¡ kitų byloje esanÄių įrodymų, ginÄo pastatų statybos baigtos 1975-1976 metais, 1976 metais Å«kinis pastatas pastatytas panaudojus baltas neskylÄtas plytas; iÅ¡ 1973 m. liepos 18 d. važtaraÅ¡Äio dÄl lentų pirkimo matyti, kad lentos vežtos į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , taÄiau ginÄo pastatai yra (duomenys neskelbtini) kaime; pateiktas 1984 m. rugsÄjo 5 d. cemento pirkimÄ patvirtinantis įrodymas, nors nenustatyta, kad tuo metu vyko ginÄo statinių statybos ar pagerinimo darbai; 2010 m. birželio 4 d. ir 2011 m. vasario 14 d.
UAB âGerundaâ komerciniai pasiÅ«lymai Nr. 100604011 ir Nr. 110209003 nepatvirtina, kad atsakovas bÅ«tų pirkÄs nurodytas prekes ir sumokÄjÄs pinigus ir Å¡ios statybinÄs prekÄs buvo panaudotos darbų pagerinimui, nes tai yra tik pasiÅ«lymas; anglių įsigijimo ir pristatymo važtaraÅ¡Äiai nesusijÄ su turto pagerinimu; UAB âRekesaâ iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita iÅ¡ankstiniam apmokÄjimui nepatvirtina, kam ji iÅ¡raÅ¡yta, ar ji apmokÄta).             Apelianto teigimu, Å¡alių dukros, anÅ«kÄs, jo brolio žmonos D.
P. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes dukra ir anÅ«kÄ yra suinteresuotos bylos baigtimi, o D. P. daugiau bendravo su ieÅ¡kove. TaÄiau pastebÄtina, kad liudytojos M. B. ir D. K. yra apelianto seserys, todÄl manytina, kad jos taipogi suinteresuotos padÄti broliui, kÄ apklausiama tvirtino Å¡alių dukra A. B.             Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatÄ faktÄ , kad Å¡alys bendro Å«kio nevedÄ nuo 2004 metų. Pasak apelianto, jis iki teismo sprendimo priÄmimo dienos gyveno ginÄo turte, mokÄjo mokesÄius, šį turtÄ administravo.
Fakto, kad ieÅ¡kovÄ 2004 metais iÅ¡vyko į užsienį, apeliantas neginÄija. DÄl to, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ, jog Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡irusi nuo 2004 m. liepos 1 d. teisÄjų kolegija jau yra pasisakiusi, todÄl nesikartoja. TeisÄjų kolegijos nuomone, tai, kad, apeliantas, gyvendamas name, pirko kurÄ ir mokÄjo mokesÄius, nepatvirtina bendro Å«kio vedimo. Kaip to nepatvirtina ir apelianto nurodytos liudytojos, jo sesers M. B., parodymai, kad dalyvavo Å¡alių anÅ«kÄs vairuotojo teisių iÅ¡laikymo paminÄjime ir jai atrodÄ Å¡alių santykiai draugiÅ¡kais.              Atsakovo teiginio, kad pardavus butÄ (duomenys neskelbtini), gauti 37 000 Lt investuoti į ginÄo objektÄ , nepatvirtinti jokiu kitu įrodymu.
TeisÄjų kolegijai Å¡i nurodyta aplinkybÄ kelia abejonių ir dÄl to, kad, kaip tiek ieÅ¡kinyje nurodÄ, tiek apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog minÄto buto įsigijimui 6 000 Lt pasiskolino iÅ¡ sesers A. K. dar 1997 metais, nors įsigytas butas buvo už 23 000 Lt, parduotas už 37 000 Lt, taÄiau skola, kaip teigia apeliantas, seseriai neatiduota iki Å¡iol (visi pinigai, anot apelianto, panaudoti ginÄo objektui, nors, kaip minÄta, Å¡i aplinkybÄ nepagrįsta įrodymais).             Apeliantas teigia, kad jis turÄjo pakankamas pajamas ir buvo pajÄgus finansuoti gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato statybÄ ir ieÅ¡kovÄs asmeninis turtas buvo gerinamas iki 2014 metų.
TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad J. P. 2015 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkÄs teismui pateiktame ieÅ¡kinyje, sumokÄdamas 41 Eur žyminį mokestį, praÅ¡Ä jį atleisti nuo likusios žyminio mokesÄio dalies (iÅ¡ viso mokÄtinas mokestis 1 638 Eur) dÄl sunkios materialinÄs padÄties. PraÅ¡yme nurodÄ, kad jis nuo 2007 metų yra pensininkas, nuo 2005 metų â nedarbingas, jam nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, vienintelÄs gaunamos pajamos 309,90 Eur pensija, gaunamų pajamų pakanka tik pragyvenimui ir namo iÅ¡laikymui.
             Teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. gegužÄs 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. lapkriÄio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-437/2010; kt.).
TeisÄjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant ir į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turÄjo pagrindÄ pripažinti, jog atsakovas neįrodÄ, kad ieÅ¡kovÄs asmeninis turtas buvo pagerintas santuokos metu sutuoktinių bendromis lÄÅ¡omis, atsakovo asmeninÄmis lÄÅ¡omis ar jo darbu (CK 3.90 str.), nes byloje padaryta tikÄtinai pagrįsta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄs paveldÄtas po A. K. mirties nekilnojamas turtas buvo gerintas 2007-2014 metais, ieÅ¡kovei užsienyje uždirbus pinigų ir jau nebevedant jokio nei bendro Å«kio, nei santuokinio gyvenimo su atsakovu nuo 2004 m. liepos 1 d.
Å ias aplinkybes patvirtina ieÅ¡kovÄs pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: apie jos iÅ¡ UAB âBORGAâ pirktas 2007 m. birželio 4 d. medžiagas stogo dangai, lietaus nuvedimo sistemai keisti, jos sumokÄtÄ pagal jai iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 10 114,79 Eur sumÄ , jos darbų vykdytojo suraÅ¡ytÄ ir su ja derintÄ numatomų darbų sÄ matÄ , A. P. ir UAB âBuiteka LTâ pasiraÅ¡ytÄ 2014 m. birželio 27 d. įrenginių perdavimoâpriÄmimo aktÄ , atsiskaitymo dokumentus UAB âBORGAâ su pirkÄja (mokÄtoja) A.
P., A. P. iÅ¡duotÄ Nuotekų valymo įrenginių NVB techninį pasÄ su garantiniu raÅ¡tu 10-Äiai metų.             Esant tokioms nustatytoms aplinkybÄms, atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovo alternatyvaus reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovo naudai 11 765,36 Eur dydžio piniginÄ kompensacijÄ už ieÅ¡kovÄs asmeninio turto pagerinimÄ (CK 3.98 str.). Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimÄ atmetÄ, nurodydamas tokio atmetimo pagrindÄ â atsakovas neįrodÄ CK 3.90 straipsnyje nustatytų sÄ lygų dÄl turto pagerinimo.
            DÄl skolinių įsipareigojimų            Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas pripažinti skolinį įsipareigojimÄ kreditorei A. K. dÄl 1 737,72 Eur solidariu su ieÅ¡kove, motyvuodamas netinkamu įrodymų vertinimu.             TeisÄjų kolegija pastebi, kad toks atsakovo reikalavimas pareikÅ¡tas tik 2015 m. lapkriÄio 12 d. patikslintame ieÅ¡kinyje. Tuo tarpu tiek savo 2015 m. rugsÄjo 3 d. atsiliepime į ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį dÄl santuokos nutraukimo, tiek 2015 m. rugsÄjo 24 d. patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad skolinių įsipareigojimų neturi. 2015 m. lapkriÄio 12 patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad, siekdamas iÅ¡sipirkti butÄ (duomenys neskelbtini), 1997 metais jis iÅ¡ savo sesers A.
K. pasiskolino 6000 Lt ir 5000 Lt pasiskolino iÅ¡ kitos savo sesers M. B. sutuoktinio K. B., mirusio (duomenys neskelbtini). Kadangi po K. B. mirties palikimas nebuvo priimtas, tai dÄl Å¡ios skolos jis nepasisakÄ. NurodÄ, kad seseriai skola negrÄ Å¾inta, nes ji leido grÄ Å¾inti, kai jis galÄs. Pasiskolinti pinigai buvo panaudoti Å¡eimos poreikiams tenkinti, todÄl praÅ¡Ä skolinį įsipareigojimÄ pripažinti abiejų Å¡alių solidaria prievole.            Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , įvertino atsakovo ir treÄiojo asmens paaiÅ¡kinimus, duotus teismo posÄdžio metu, taip pat tai, kad raÅ¡ytinÄ sutartis dÄl 6 000 Lt paskolos nebuvo sudaryta, nors pagal tuo metu galiojusio 1964 metų CK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ raÅ¡ytine forma turÄjo bÅ«ti sudaromi fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnÄ kaip 500 Lt, iÅ¡skyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo paÄiu metu, kai jie sudaromi.
PažymÄjo, kad CK 58, 293 straipsniuose buvo numatyta, jog tais atvejais, kada paskolos sutartis turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡ytine forma, nuginÄyti jÄ remiantis liudytojų parodymais, neleidžiama. Remiantis nurodytomis teisÄs normomis, taip pat atsižvelgÄs į tai, kad atsakovas nepateikÄ teismui raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų ne tik sandorio sudarymÄ bet ir realų sandorio vykdymÄ (pinigų perdavimÄ ir pan.), taip pat leistinomis įrodinÄjimo priemonÄmis neįrodÄ aplinkybÄs, kad jo nurodyta 6 000 Lt suma buvo panaudota iÅ¡imtinai Å¡eimos poreikiams tenkinti, pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetÄ.            Nesutikdamas su Å¡ia teismo sprendimo dalimi, apeliantas teigia, kad Å¡alių dukra A.
B. paliudijo, jog mama yra skolinusis pinigų. Taigi savo teiginius bando įrodinÄti liudytojų parodymais, nors tokie minÄtos liudytojos parodymai yra abstraktÅ«s ir nesusijÄ su konkreÄiu nurodomu atveju. Tai, kad paskolos davÄja A. K. bei paskolos gavÄjas J. P. neginÄija fakto, jog tokia paskolos sutartis buvo sudaryta, nesudaro pagrindo skolinį įsipareigojimÄ pagal tokiÄ sutartį pripažinti solidaria Å¡alių prievole. Teismas dar kartÄ atkreipia dÄmesį į A. K. ir J. P. tarpusavio giminiÅ¡kus santykius (sesuo ir brolis), į tai, kad pinigai, anot jų, buvo paskolinti 1997 metais, kad juos grÄ Å¾inti nebuvo reikalaujama beveik 20 metų, kad apeliantas juos grÄ Å¾inti turÄjo galimybÄ, nes pardavus butÄ buvo gauta 37 000 Lt, taip pat į tai, kad pats buvo nurodÄs, jog skolinių įsipareigojimų neturi, todÄl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas Å¡ioje dalyje buvo pagrįstai atmestas.
            DÄl įrodymų vertinimo             Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginÄui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. lapkriÄio 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3- 526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužÄs 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinÄjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinÄjant tenka įrodinÄjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Ä®rodinÄjimo pareigÄ galima apibrÄžti kaip bÅ«tinybÄ Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustaÄius jai gali atsirasti neigiamų padarinių.            TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas įrodinÄjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidÄ, iÅ¡ įrodymų visumos padarÄ pagrįstas iÅ¡vadas, o kad įrodymus vertino ne taip, kaip tikÄjosi apeliantas, nereiÅ¡kia, jog įrodymai įvertinti netinkamai ir dÄl to priimtas neteisingas sprendimas.
            Esant nurodytoms aplinkybÄms, sprÄstina, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai iÅ¡nagrinÄjo bylos aplinkybes, priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nÄra pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).            Apeliacinį skundÄ atmetus, tenkintinas ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymas priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas, turÄtas apeliaciniame procese (CPK 93 str.).
IeÅ¡kovÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ sumokÄjo 400 Eur. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. IR- 85 patvirtintų Rekomenduojamų civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių (2015 m. redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos.            ApeliacinÄs instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:
           Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Priteisti iÅ¡ apelianto J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas apeliaciniame procese. TeisÄjai                                                                                               Evaldas Burzdikas                                                                                                              Nijolia IndreikienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Virginija LozoraitytÄ