Legislator Case Law & Legislation
2199178a-ef3a-4de6-9a9d-91e5f5aa6d17 AI generated

2199178a-ef3a-4de6-9a9d-91e5f5aa6d17 · Kauno apygardos teismas

Case Number 2199178a-ef3a-4de6-9a9d-91e5f5aa6d17
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17171-947/2015 pagal ieÅ¡kovės A. P. ieÅ¡kinį atsakovui J. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, atsakovo J. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, prievolės kreditoriui vykdymo, tretieji asmenys – Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarė R.

Legislator headnote

AI generated

2199178a-ef3a-4de6-9a9d-91e5f5aa6d17 · Kauno apygardos teismas: Dėl to Å¡eimoje prasidėjo ginčai, nesutarimai, barniai, nuo 2015 metų Å¡alys jau nebeveda bendro Å«kio, santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«ko. Po santuokos sudarymo Å¡alys apsigyveno pas ieÅ¡kovės tėvÄ B. B. adresu: (duomenys neskelbtini). Å iuo adresu gyveno ir B. B. sesuo A. K. 1973 metais A. K. buvo iÅ¡duotas leidimas naudotis žemės sklypu ir jame pagal projektÄ statyti mÅ«rinį gyvenamÄ jį namÄ ir mÅ«rinį sandėlį. A. K. buvo senyvo amžiaus ir sunkios sveikatos, todėl 1973 m. liepos 16 d. su Å¡alimis susitarė, kad gyvenamojo namo ir sandėlio statybÄ A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-912-221/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12003-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.7; 2.6.2.8; 3.2.4.11; 3.3.1.21.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 7 d.Kaunas             Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo J.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17171-947/2015 pagal ieÅ¡kovės A. P. ieÅ¡kinį atsakovui J. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, atsakovo J. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, prievolės kreditoriui vykdymo, tretieji asmenys – Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarė R.

I., A. K. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė            IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriame prašė:           1) nutraukti Å¡alių santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos biure, akto įraÅ¡o Nr. 436, pripažįstant atsakovÄ kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti santuokinę pavardę;           2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas tarp sutuoktinių J.

P. ir A. P. jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2004 m. liepos 1 d.;           3) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.           Nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Daug metų Å¡alys gyveno normaliai, nors atsakovas niekada nerodė iniciatyvos, kÄ nors padaryti Å¡eimos labui. Nepaisant Å¡ios aplinkybės, bendras Å¡alių gyvenimas tęsėsi iki 2004 metų vasaros, kuomet ieÅ¡kovė iÅ¡vyko gyventi į užsienį, nes nebegalėjo taikstytis su atsakovo nuolatiniu girtavimu, psichologiniu ir fiziniu smurtu, jo neiÅ¡tikimybe.

Santuokos metu Å¡alys neįgijo nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, kuris bÅ«tų dalijamas santuokos nutraukimo metu. Nuo 2004 m. liepos 1 d. sutuoktiniai neveda bendro Å«kio. 2015 m. sausio 6 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. RI-58, 2015 m. sausio 6 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 7SU-4 ieÅ¡kovė iÅ¡ valstybės įsigijo 0,3005 ha žemės sklypÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Å¡is turtas yra įregistruotas kaip ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė.

Perkant šį nekilnojamÄ jį turtÄ , atsakovas notariÅ¡kai patvirtintame 2015 m. sausio 6 d. sutikime nurodė, kad turtas perkamas iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančių asmeninių lėšų, todėl atsakovas ieÅ¡kovei pretenzijų neturi ir ateityje nereikÅ¡. Ä® dalintino turto balansÄ neįtrauktinas ir nekilnojamasis turtas, kurį ieÅ¡kovė asmeninės nuosavybės teise įgijo paveldėjimo teisės pagrindu: 2008 m. rugpjūčio 14 d. Kauno rajono notarės R. S. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ pagrindu (1986 m. rugsėjo 5 d. testamentas) ieÅ¡kovė paveldėjo gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), ir 14,19 Lt įmokÄ už žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Po A. K. mirties, ieÅ¡kovė su dukra rÅ«pinosi namu ir kitais pastatais, atsakovas neprisidėjo prie Å¡io turto priežiÅ«ros. Visi tolimesni gyvenamojo namo pagerinimai buvo atlikti už ieÅ¡kovės asmenines lėšas laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2015 metų, kuomet sutuoktiniai nebegyveno kartu ir nebevedė bendro Å«kio.             Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kiniu, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė:            1) nutraukti Å¡alių santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos biure, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;            2) pripažinti gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine J.

P. ir A. P. nuosavybe;            3) jeigu teismas netenkintų reikalavimo pripažinti gyvenamÄ jį namÄ ir pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine J. P. ir A. P. nuosavybe, priteisti iÅ¡ A. P. J. P. naudai 11 765,36 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už A. P. asmeninio turto pagerinimÄ ;            4) pripažinti negaliojančiu J. P. 2015 m. sausio 6 d. sutikimÄ , patvirtintÄ Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I., reg.

Nr. IR-55;            5) pripažinti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine J. P. ir A. P. nuosavybe;            6) po santuokos nutraukimo J. P. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: ½ (vienÄ antrÄ jÄ ) dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (dalies vidutinė rinkos vertė – 29 037 Eur);

½ (vienÄ antrÄ jÄ ) dalį pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (dalies vidutinė rinkos vertė – 143 Eur); ½ (vienÄ antrÄ jÄ ) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (dalies vidutinė rinkos vertė – 4 547 Eur);            7) po santuokos nutraukimo A. P. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: ½ (vienÄ antrÄ jÄ ) dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (dalies vidutinė rinkos vertė – 29 037 Eur);

½ (vienÄ antrÄ jÄ ) dalį pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (dalies vidutinė rinkos vertė – 143 Eur); ½ (vienÄ antrÄ jÄ ) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (dalies vidutinė rinkos vertė – 4 547 Eur);            8) skolinį įsipareigojimÄ kreditorei A. K. dėl 1 737,72 Eur (6 000 Lt) skolos grÄ Å¾inimo pripažinti solidaria J. P. ir A. P. prievole;            9) po santuokos nutraukimo J.

P. palikti prigimtinę pavardę „P.“, A. P. palikti santuokinę pavardę „P.“;           10) priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.           Nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai vedė bendrÄ Å«kį, gyveno kaip sutuoktiniai, nors ieÅ¡kovė nuo 2004 metų vasaros reguliariai iÅ¡vyksta uždarbiauti į užsienį. Tik 2014 metais atsakovas sužinojo, jog buvo apgautas ir santuokoje pastatytas gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas yra įregistruoti kaip ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė.

Dėl to Å¡eimoje prasidėjo ginčai, nesutarimai, barniai, nuo 2015 metų Å¡alys jau nebeveda bendro Å«kio, santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«ko. Po santuokos sudarymo Å¡alys apsigyveno pas ieÅ¡kovės tėvÄ B. B. adresu: (duomenys neskelbtini). Å iuo adresu gyveno ir B. B. sesuo A. K. 1973 metais A. K. buvo iÅ¡duotas leidimas naudotis žemės sklypu ir jame pagal projektÄ statyti mÅ«rinį gyvenamÄ jį namÄ ir mÅ«rinį sandėlį. A. K. buvo senyvo amžiaus ir sunkios sveikatos, todėl 1973 m. liepos 16 d. su Å¡alimis susitarė, kad gyvenamojo namo ir sandėlio statybÄ A.

K. patiki J. P. ir A. P. Å alys bendromis lėšomis įsipareigojo vykdyti statybas, o A. K. – pastatytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ perleisti J. P. ir A. P. Gyvenamasis namas buvo pastatytas 1975 metais. Tais pačiais metais buvo pastatyti Å¡ulinys, kanalizacijos Å¡ulinys, aikÅ¡telė, baseinas, rÅ«kykla, tvoros, stoginės. 1976 metais Å¡alys pasistatė garaÅ¾Ä , Å«kinį pastatÄ , Å¡iltnamį, katilinę, o 1988 metais – daržinę. Nors gyvenamasis namas ir jo priklausiniai buvo pastatyti dar iki A.

K. mirties (duomenys neskelbtini), tačiau pastatų inventorizacija buvo atlikta tik 1997 m. rugpjūčio 25 d. IeÅ¡kovė nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ Ä¯registravo 2008 m. rugpjūčio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ pagrindu, tačiau nuosavybės teisę įgijo nuo palikėjos A. K. mirties ((duomenys neskelbtini)). VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ Å¡alys iÅ¡ esmės gerino sutuoktinių bendromis lėšomis ir atsakovo darbu.

IÅ¡ viso santuokos metu atlikta remonto darbų už 23 530,72 Eur. Vadovaujantis VÄ® Registrų centro duomenimis, gyvenamojo namo vertė – 58 074 Eur. Atlikus remonto darbus, kurių vertė sudaro beveik pusę gyvenamojo namo vertės, nekilnojamasis turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas. Dėl to ginčo turtas pripažintinas bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe. Netenkinus Å¡io reikalavimo, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 11 765,36 Eur dydžio piniginė kompensacija, nes atsakovas savo lėšomis ir darbu yra prisidėjęs prie ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo ir dėl to įgyja teisę gauti kompensacijÄ (CK 3.98 str.).

Žemės sklypas buvo įregistruotas ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe 2015 m. sausio 6 d. atsakovo iÅ¡duoto sutikimo, kuris buvo patvirtintas Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I., reg. Nr. ER-55, pagrindu, tačiau Å¡is žemės sklypas nepagrįstai nurodytas kaip asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė, kadangi atsakovas buvo suklaidintas Å¡alių dukters A. B., kuri nurodė, kad ieÅ¡kovė savo nuosavybėn perka tik dalį žemės sklypo (1 arÄ ). IÅ¡ tiesų žemės sklypas buvo įsigytas iÅ¡ sutuoktinių bendrų lėšų: 2015 m. sausio 6 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 4 punkte nurodyta, jog už perkamÄ Å¾emės sklypÄ 14,19 Lt sumokėta valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis 1992 m. rugpjūčio 6 d. ir 198,48 Lt, iÅ¡ kurių iÅ¡skaičiuota 170,2 Lt suma, sumokėta už žemės sklypo įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre.

Taigi 2015 m. sausio 6 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ieÅ¡kovė sumokėjo tik 28,28 Lt, ir tik minėtÄ sumÄ atsakovas norėjo pripažinti ieÅ¡kovės asmeninėmis lėšomis. Dėl to žemės sklypas pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas kaip santuokoje įgytas turtas. Siekdamas iÅ¡sipirkti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 1997 metais iÅ¡ savo sesers A. K. atsakovas pasiskolino 6 000 Lt. Å i skola nėra grÄ Å¾inta, skolinis įsipareigojimas A.

K. pripažintinas solidaria Å¡alių skola, kadangi minėta 6 000 Lt (1 737,72 Eur) suma buvo panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė             Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu (raÅ¡ymo apsirikimas iÅ¡taisytas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi) ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos biure, akto įraÅ¡o Nr. 436, tarp J. P. ir A. P., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei A.

P. paliko santuokinę pavardę „P.“; po santuokos nutraukimo atsakovui J. P. paliko pavardę „P.“; nustatė, kad santuokos nutraukimas tarp sutuoktinių J. P. ir A. P. jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2004 m. liepos 1 d., atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, atmetė atsakovo J. P. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus.            Sprendė, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovė dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurtavimo, girtuokliavimo anksčiau nesikreipė į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, nepaneigia prielaidos dėl tokio atsakovo elgesio Å¡eimoje.

Pažymėjo, jog vien tai, kad parodymus dėl atsakovo netinkamo elgesio Å¡eimoje (girtavimo, neiÅ¡tikimybės, nesirÅ«pinimo Å¡eima) teikė Å¡alių Å¡eimos nariai ir artimieji giminaičiai (Å¡alių dukra A. B., anÅ«kė E. B., atsakovo brolio naÅ¡lė D. P., ieÅ¡kovės pusseserė J. B.) nesudaro pagrindo jų parodymais netikėti, tačiau pagal teismų praktikÄ tokius parodymus turėtų patvirtinti ir raÅ¡ytiniai įrodymai. Akcentavo, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui kitų leistinų įrodinėjimo priemonių, kurių sisteminis vertinimas leistų teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡imtinai tik dėl atsakovo kaltės nutrÅ«ko Å¡alių santuoka.

Nustatė, kad atsakovo pakviesti liudyti giminaičiai (atsakovo seserys M. B., T. K.) ir kaimynė (M. Č.) nurodė prieÅ¡ingas aplinkybes – liudytojos tvirtino atsakovo žodinius paaiÅ¡kinimus, kad sutuoktiniai darniai gyveno, nekonfliktavo. Padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui objektyvių įrodymų, jog dėl Å¡eimos iÅ¡irimo iÅ¡imtinai yra kaltas tik atsakovas. Nusprendęs, kad faktine Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastimi buvo netinkamas ir visiÅ¡kai skirtingas abiejų sutuoktinių požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nenoras dėti pastangas, jog bÅ«tų iÅ¡saugota Å¡eima, dėl ko sutriko tarpusavio bendravimas, bendras gyvenimas tapo negalimas (CK 3.27 str.), padarė iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

IÅ¡ bylos Å¡alių žodinių paaiÅ¡kinimų ir liudytojų parodymų nustatė Å¡eimos iÅ¡irimo laikÄ â€“ 2004 m. liepos mėnesį, kuomet ieÅ¡kovė iÅ¡vyko gyventi ir dirbti į užsienio valstybę. Pažymėjo, kad atsakovo argumentus, jog sutuoktiniai gyveno kaip Å¡eima, buvo vienas kitam artimi ir lojalÅ«s iki pat 2015 metų, paneigia paties atsakovo žodiniai paaiÅ¡kinimai: atsakovas pripažino, kad net sudėtingiausiais gyvenimo momentais, kuomet jam itin pablogėdavo sveikata, jis, nepasitaręs ir nepranešęs sutuoktinei, iÅ¡vykdavo kelioms savaitėms gydytis privačiai, leisdavo savo pinigines santaupas medicininėms procedÅ«roms ir pragyvenimui kitame mieste, atsakovas taip pat pripažino, kad jo sutuoktinė iÅ¡vyko į užsienį uždarbiauti, nesitardama su juo.

Sprendė, kad atsakovo nurodytas sutuoktinių epizodinis bendravimas, ieškovei lankantis jos gyvenamojoje vietoje Lietuvoje, dar neįrodo sutuoktinių bendro gyvenimo ir po 2004 m. liepos 1 d. Atsakovui pripažinus faktinę aplinkybę, kad ieškovė nuo 2004 m. liepos mėnesio išvyko uždarbiauti į užsienį ir į namus (duomenys neskelbtini) grįžta tik karts nuo karto, konstatavo, kad ieškovės prašymas nustatyti, jog santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo dienos, kada jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2004 m. liepos 1 d., yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pabrėžė, kad, galiojant ir esant nenuginčytiems 1986 m. rugsėjo 5 d. A. K. testamentui, Å¡io testamento pagrindu iÅ¡duotam 2008 m. rugpjūčio 14 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimui, nėra pagrindo atsižvelgti į atsakovo pretenzijas dėl paveldimo turto. Sutiko su ieÅ¡kovės atstovės pozicija, kad atsakovas palikimo atsiradimo momentu turėjo per įstatyme nustatytÄ terminÄ ginti savo galimai pažeistas civilines teises ir turtinius interesus, o ne santuokos nutraukimo byloje įrodinėti, kad testatorės A.

K. tikroji valia buvo turtÄ po mirties palikti ne asmeniÅ¡kai savo dukterėčiai A. P., o dukterėčiai ir jos sutuoktiniui J. P. Nurodė, kad atsakovas savo žodinių paaiÅ¡kinimų apie testatorės tikrÄ jÄ valiÄ nepatvirtino jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais (byloje atsakovas savo argumentus grindė 1973 m. liepos 16 d. sutartimi ir 1973 m. liepos 16 d. testamentu, kurie nebuvo sandorio Å¡alių pasiraÅ¡yti). Akcentavo, kad atsakovo pateiktos UAB „Daita“ lokalinės sÄ matos Nr. S001 ir Nr. S002 nepatvirtina atsakovo žodinių paaiÅ¡kinimų, kad visi sÄ matose nurodyti namų valdos remonto darbai buvo atlikti sutuoktinių bendromis ar atsakovo asmeninėmis lėšomis laikotarpiais nuo (duomenys neskelbtini) (po testatorės A.

K. mirties) iki 2004 m. liepos 1 d. ir nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Pažymėjo, kad atsakovo pakviesti liudyti giminaičiai (seserys M. B., T. K.) ir kaimynė (M. Č.) liudijo apie statybos darbus, vykdytus dar esant gyvai namų valdos savininkei A. K., todėl Å¡ie liudytojų parodymai nepatvirtina lokalinių sÄ matų duomenų. Lokalinių sÄ matų duomenų, kuriais atsakovas grindžia savo turtinius reikalavimus, nepatvirtina ir byloje pateikti statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai, iÅ¡duoti laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) (testatorės A.

K. mirties). Atsakovo žodiniai paaiÅ¡kinimai, kad už 1996 metais parduotÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), gautos piniginės lėšos buvo panaudotos namo rekonstrukcijos darbams, o ne kitiems Å¡eimos poreikiams tenkinti, nėra pagrįsti kitais įrodymais. Pažymėjo, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, jog ieÅ¡kovė nuo 2004 metų vasaros užsienyje uždirbtas pinigines lėšas (jų dalį) investavo į namo remontÄ , o atsakovas nuo Å¡io laikotarpio gyveno tik iÅ¡ senatvės pensijos, nuo 2005 metų jis yra nedarbingas, jam yra nustatytas neįgalumas ir vidutinis specialiųjų poreikių lygis.

Konstatavo, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos, t. y. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė teismui, kad atsakovas asmeninį sutuoktinės A. P. turtÄ pagerino iÅ¡ esmės santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis, atsakovo asmeninėmis lėšomis ar darbu (CK 3.90 str.). Sprendė, kad atsakovas neįvykdė įrodinėjimo naÅ¡tos ir dėl neturtinio pobÅ«džio reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovo 2015 m. sausio 6 d. sutikimÄ , patvirtintÄ Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R.

I., reg. Nr. IR-55. Pažymėjo, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovui sandorį tvirtinusi notarė perskaitė ir iÅ¡aiÅ¡kino sandorio sÄ lygas, 2015 m. sausio 6 d. sutikime yra nurodyta aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, kad už asmenines ieÅ¡kovės lėšas ir bÅ«tent asmeninės nuosavybės teise yra perkamas visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o ne dalis Å¡io žemės sklypo. Laikė, kad atsakovas neįrodė ir savo žodinių paaiÅ¡kinimų, jog jis iÅ¡ asmeninių lėšų mokėjo dalį žemės sklypo įsigijimo kainos, t. y. kad bÅ«tent savo, o ne mirusiosios A.

K. investicinius čekius panaudojo 1992 m. rugpjūčio 6 d. Remdamasis tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 43 straipsnio 2 punktu, 58, 293 straipsniais, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nepateikė teismui raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų ne tik sandorio sudarymÄ , bet ir realų sandorio vykdymÄ (pinigų perdavimÄ ir pan.), taip pat leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybės, kad jo nurodyta 6 000 Lt suma buvo panaudota iÅ¡imtinai Å¡eimos poreikiams tenkinti, konstatavo, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti solidaria sutuoktinių prievole grÄ Å¾inti 6 000 Lt paskolÄ trečiajam asmeniui yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai             Apeliaciniame skunde atsakovas J. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai ir nustatyta, jog santuokos nutraukimas tarp sutuoktinių J. P. ir A. P. jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2004 m. liepos 1 d., priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡oma nustatyti, kad santuokos nutraukimas tarp sutuoktinių J.

P. ir A. P. jų turtinėms teisėms teisines teises sukėlė nuo 2004 m. liepos 1 d.            Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:            1. Nevertintas faktas, kad A. K. ir Å¡alys, gyvendami kartu, sukÅ«rė jungtinės veiklos produktÄ , kurį tolimesnių įvykių pasekoje A. K. testamentu paliko ieÅ¡kovei, nors 1973 metų susitarime buvo sudarytas, bet nepasiraÅ¡ytas susitarimas, kuriuo A. K. įsipareigojo paraÅ¡yti testamentÄ abiejų sutuoktinių naudai. 1973 metais Å¡io dokumento negalėjo parengti nei A.

K., nei viena iÅ¡ ginčo Å¡alių, nes Å¡io dokumento parengimas priskirtinas teisinį iÅ¡silavinimÄ turinčiam asmeniui. 1973 m. liepos 16 d. buvo paruoÅ¡ti du dokumentai – A. K. testamentas ir susitarimas, kad A. K. įsipareigoja turtÄ palikti Å¡alims lygiomis dalimis. Dokumentai buvo paruoÅ¡ti notarinėje kontoroje, tačiau dėl Å¡alims nežinomų priežasčių nebuvo pasiraÅ¡yti. Vis dėlto Å¡io dokumento pagrindu atsakovas ginčo turtÄ laikė bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pinigų investavimo faktas patvirtintas notaro paruoÅ¡tame susitarime.

Dėl to laikytina, kad tarp A. K. ir Å¡alių buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai, kurie traktuotini kaip bendras įnaÅ¡as bendram produktui sukurti. Nėra reikalaujama, kad bendrai gyvenančių asmenų susitarimas dėl jungtinės veiklos sukÅ«rimo bÅ«tų raÅ¡ytinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Liudytojai patvirtino faktÄ , kad mirusioji ir Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį nuo 1971 metų.

Labiau vertinti liudytojų, kurios yra ieÅ¡kovės geriausios draugės ir/ar giminaitės, liudijimai. Å ios liudytojos gali bÅ«ti suinteresuotos bylos baigtimi, todėl jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, be to, jie prieÅ¡tarauja vieni kitiems.            2. RaÅ¡ytiniais įrodymais nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai apie atsakovo girtavimÄ , smurto naudojimÄ , neiÅ¡tikimybę. Nevienodai vertinti liudytojų parodymai, t. y. anÅ«kės, kuri svarstytinu metu buvo mažametė, paliudijimas vertintinas kaip pagrindinis argumentas, o atsakovo pakviestų liudytojų parodymai buvo vertinti neobjektyviai.

IeÅ¡kovė, teigdama, kad atsakovas kėlė grėsmę jai, jų nepilnametei dukrai, vėliau ir anÅ«kei, sau prieÅ¡tarauja, nes 2004 metais iÅ¡vyko į AirijÄ , palikdama kartu su atsakovu gyventi dukters Å¡eimÄ , leido atsakovui gyventi nekilnojamame turte, juo disponuoti, jį valdyti. Ä®vertintinas faktas, kad ieÅ¡kovė teigė, jog atsakovas alkoholį vartojo ir iki santuokos sudarymo, todėl ji galėjo santuokos nesudaryti ir/ar nutraukti santuokÄ Å¾ymiai anksčiau. Liudytojai parodė, kad pati ieÅ¡kovė bendro santuokinio gyvenimo su atsakovu metu turėjo nesantuokinių ryÅ¡ių, be to, 2004 metais iÅ¡vyko gyventi į užsienį, palikdama Å¡eimÄ , todėl, remiantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, preziumuojama, jog santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Kitų įrodymų ieÅ¡kovė teismui nepateikė.

Atsakovo rÅ«pinimÄ si Å¡eima ir jos interesais įrodo seniÅ«nijos iÅ¡raÅ¡ai apie atsakovo Å¡eimos Å«kį, kuriuose nurodyta, kad J. P. su Å¡eima gyveno A. K. namų valdoje, laikė gyvulius, papildomai Å¡iltnamyje augino rožes. Dėl to nepagrįstas ieÅ¡kovės argumentas, kad atsakovas visiÅ¡kai nesirÅ«pino Å¡eima. Be to, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«nė D. G. patvirtino, kad kaimynų nusiskundimų dėl J. P. elgesio seniÅ«nija nėra gavusi, J. P. yra charakterizuojamas teigiamai.

Nevertintas faktas, kad J. P. visada aktyviai sportavo. IeÅ¡kovės pozicija dėl to, kada iÅ¡iro sutuoktinių gyvenimas, jie nustojo vesti bendrÄ Å«kį, civilinėje byloje buvo nenuosekli. Tik liudytojos A. B. ir E. B. nurodė, kad Å¡alys kartu nevedė bendro Å«kio nuo 1996 metų. Kiti liudytojai tokių aplinkybių nepatvirtino. Santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jos iÅ¡saugoti nebuvo įmanoma, bet santuokos nutraukimo momentas turi bÅ«ti traktuojamas nuo Kauno apylinkės teismo sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo ieÅ¡kovės iÅ¡vykimo į užsienį datos, nes ieÅ¡kovė nepasirašė separacijos sutarties, jos neįregistravo Vedybų registre.

Dėl to santuokinio turto balansas turėjo bÅ«ti sudaromas ieÅ¡kinio padavimo momentui, pateikiant visus duomenis apie turimÄ nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , sÄ skaitose esančias lėšas.            3. Neatsižvelgta, kad ginčo turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės atsakovo lėšomis ir darbu. Dėl to yra visos aplinkybės taikyti CK 3.90 straipsnio 1 dalį, pripažįstant ieÅ¡kovės vardu įregistruotÄ ginčo turtÄ bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe.             4.

Pažeista pareiga įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, netinkamai iÅ¡tirti ir įvertinti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai, netinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių susiklostę santykiai. Nevertintas atsakovo alternatyvus reikalavimas –netenkinus reikalavimo pripažinti nekilnojamÄ jį turtÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turėjo bÅ«ti tenkintamas atsakovo reikalavimas priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 11 765,36 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovės asmeninio turto pagerinimÄ , kuris buvo gerinamas nuo A.

K. mirties (duomenys neskelbtini) iki 2014 metų. Atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo dienos gyveno ginčo turte, mokėjo mokesčius, šį turtÄ administravo. Atsakovas savo lėšomis ir darbu yra prisidėjęs prie ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo ir dėl to įgyja teisę gauti kompensacijÄ (CK 3.98 str). Atsakovas neginčija fakto, kad ieÅ¡kovė 2004 metais iÅ¡vyko į užsienį, tačiau nesutinka, kad nuo to laiko Å¡alys nebevedė bendro Å«kio, nes jų pajamos visÄ laikÄ buvo bendros.

Po A. K. mirties buvo atlikti šie statybos ir/ar rekonstrukcijos darbai: iki 2004 metų pastatyti metaliniai vartai, pakeisti langai, durys, sudėtos raudonmedžio grindys, perdažytos lubos, tapetais išklijuotos sienos; 2007 metais pakeista gyvenamojo namo stogo danga; 2008 metais pakeistas šildymo katilas, kainavęs 3 000 Lt (868,86 Eur); 2010 metais rekonstruotas ūkinis pastatas, šiltnamis, antrame aukšte sienos išklijuotos tapetais, pirmojo aukšto vonios patalpoje buvo išklotos naujos plytelės, pakeista vonia, tualetas, pakeista kanalizacija rūsyje (šiems darbams atsakovas nurodė davęs 1 000 Lt (289,62 Eur); 2014 metais rudenį iš lauko pusės subetonuoti laiptai.

Kadangi dalis darbų buvo vykdomi Å«kio bÅ«du, atsakovas negalėjo pateikti visų tam reikalingų dokumentų. Statybos remonto darbai nėra atsakovo Å«kinės komercinės veiklos sritis, todėl jam sunku pagrįsti visas dėl remonto turėtas iÅ¡laidas. Atsakovas pateikė dokumentus ir iÅ¡raÅ¡us apie gautas pajamas nuo 1991 metų, kurios įrodo faktÄ , kad atsakovas visÄ darbingÄ amžių dirbo, turėjo darbines pajamas, kurios buvo investuojamos į kuriamÄ santuokinį turtÄ . Tai patvirtina, jog atsakovas buvo pajėgus finansuoti gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato statybos ir/ar remonto darbus.

Nėra duomenų apie ieÅ¡kovės gautas pajamas iki 2004 metų, taip pat nėra raÅ¡ytinių įrodymų, kad ieÅ¡kovė visus remonto ir nekilnojamojo turto pagerinimo darbus atliko savo lėšomis. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė ir liudytoja A. B. teigė, kad visi nekilnojamojo turto pagerinimo darbai buvo atlikti ieÅ¡kovės ir liudytojos A. B. lėšomis, tačiau, kaip teigia liudytoja T. K., šį faktÄ pripažįsta ir liudytoja A. B., pastaroji nedirbo, nes augino vaikus. IeÅ¡kovė santuokos metu dirbo (duomenys neskelbtini), namuose audė juostas, pagalvėles, servetėles, todėl pagal to meto įkainius jos atlygis buvo labai nedidelis.

Dėl to tikėtina, kad ieÅ¡kovė ir liudytoja A. B. neturi įrodymų apie lėšų kilmę, kuriomis buvo apmokėtos ieÅ¡kovės pateiktos sÄ skaitos. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato statybai pirko statybines medžiagas, atliko kitas paslaugas. A. K. nepasiraÅ¡ytas susitarimas buvo pagrindu ir motyvacijos objektu atsakovui remtis kaip nuosavybės dokumentu, kad ateityje jis įgis teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ . Atsakovas su ginčo turtu elgėsi kaip savininkas, t. y. jį statė, remontavo, rekonstravo, iÅ¡laikė, rÅ«pinosi kaip savu turtu, įskaitant, bet neapsiribojant, 1997 m. birželio 13 d. atsakovas už 37 000 Lt pardavė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir Å¡iuos pinigus investavo į ginčo objektÄ .

Tik 2014 metais atsakovas sužinojo, kad turtas įregistruotas kaip ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė. Liudytojai patvirtino faktÄ , kad ir kokius santykius turėdami sutuoktiniai vedė bendrÄ Å«kį, statė, remontavo ir rekonstravo pastatus. IÅ¡ pridėtų kvitų datų matyti, kad prekėms apmokėti buvo panaudotos bendros lėšos. Liudytojai taip pat parodė, kad atsakovas prisidėjo prie gyvenamojo namo įrengimo savo darbu. Priimant sprendimÄ , padaryta teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 str.) prieÅ¡taraujanti iÅ¡vada, jog asmuo, visÄ santuokinį gyvenimÄ investuodamas į sutuoktinio asmeninį turtÄ , neturi teisės gauti piniginės kompensacijos.            5.

Liudytojos A. B. parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kaip turinčio turtinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi asmens. Å i liudytoja siekia padėti savo motinai pasiekti pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimÄ , kadangi bijo, jog jos tėvui priteisus dalį nekilnojamojo turto, kuriame ji pati gyvena, atsakovas Å¡iÄ dalį parduos ir tai iÅ¡ esmės pakenks jos gyvenimo sÄ lygoms ir interesams. Be to, ji nepateikė teismui nė vieno konkretaus fakto iÅ¡ tėvų gyvenimo. E. B. raÅ¡ytiniai parodymai taip pat turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi Å¡i liudytoja yra liudytojos A.

B. dukra, taip pat turinti tiesioginį turtinį suinteresuotumÄ iÅ¡laikyti gyvenamÄ jį namÄ tik ieÅ¡kovės nuosavybėje. IeÅ¡kovės kviesta liudytoja D. P. bendraudavo daugiau su ieÅ¡kove, su atsakovu beveik nebendravo po savo sutuoktinio mirties 1972 metais, be to, Lietuvoje negyveno 1999–2002 metais, todėl jos teiginiai, kad Å¡alys kartu negyvena nuo jų dukters vestuvių yra paremti vien tik ieÅ¡kovės pasakojimais. Liudytojos D. P. ir atsakovo santykių prieÅ¡iÅ¡kumÄ patvirtina pateiktas atsakovo pareiÅ¡kimas policijai apie liudytojos smurtÄ ir grasinimus, todėl ir Å¡ios liudytojos parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

Liudytojos M. B., T. K., M. Č., J. B. paliudijo nemačiusios Å¡alių konfliktuojančių, nurodė manančios, kad Å¡alys gyveno kaip Å¡eima ir po ieÅ¡kovės iÅ¡vykimo į užsienį. Atsakovas nuosekliai įrodinėjo, jog tik 2014 metais paaÅ¡trėjo Å¡alių konfliktai, Å¡alys iÅ¡ esmės pažeidė lojalumo, tarpusavio pagarbos, paramos pareigas, todėl sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas bÅ«tent tada, o ne 2004 metais.            6. Nepagrįstai spręsta, kad atsakovas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų sandorio, t. y. 6 000 Lt pasiskolinimÄ iÅ¡ A.

K., sudarymÄ . Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog santuokos metu Å¡alių Å¡eimos poreikiams tenkinti buvo skolinamasi iÅ¡ trečiųjų asmenų. Apie Å¡iÄ faktinę aplinkybę prasitarė liudytoja A. B., kuri paliudijo, kad ieÅ¡kovė yra skolinusis pinigų Å¡eimos poreikiams tenkinti. Atsakovas nurodė konkrečias aplinkybes, kad pinigus skolinosi siekdamas iÅ¡pirkti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nors sutartis nebuvo sudaryta raÅ¡tu, tačiau sandorio Å¡alys, t. y. paskolos davėjas (A.

K.) ir paskolos gavėjas (atsakovas), neginčijo fakto, kad paskolos sutartis buvo sudaryta.             Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o sprendimo nekeisti. Nurodo, kad ginčo statinių statybos metu galiojo 1964 metų redakcijos civilinis kodeksas, kurio 472–475 straipsniai reglamentavo jungtinę veiklÄ . Atsakovas turėjo pateikti įrodymus ir įrodinėti ne tik susitarimo buvimÄ su A. K. bei A. ir J. P. Å¡eima dėl bendro turto kÅ«rimo, A. P. ir J. P. Å¡eimos prisidėjimÄ prie bendro turto kÅ«rimo, bet taip pat pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl ginčo turto pripažinimo bendrÄ ja daline A.

K. ir A. P. bei J. P. nuosavybe. Tokio reikalavimo atsakovas nereiškė. A. P. vadovavosi 1973 m. liepos 16 d. sutartimi, kurios A. K. ir šalys nėra pasirašę. Atsakovas niekuo neprisidėjo prie A. K. vykdomų statybos darbų. Su A. K. bendras ūkis nebuvo vedamas, kitaip negalėjo būti, nes A. K. santykiai su atsakovu nebuvo normalūs dėl atsakovo netinkamo elgesio su ja, tai patvirtino byloje apklausti liudytojai. Ginčo turtas nuosavybės teise A. K. vardu buvo įregistruotas po jos mirties (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas neginčijo nuosavybės įregistravimo pagrindo.

Santuokos metu Å¡alys neįgijo jokio nekilnojamojo ar registruotino turto. IeÅ¡kovė po A. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) paveldėjo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , Å¡is turtas yra ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.), todėl, nutraukiant santuokÄ , atsakovas į jį neturi jokių teisių. Atsakovas neginčijo A. K. nuosavybės teisių atsiradimo pagrindo, jos testamento, ieÅ¡kovei iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo, kuris yra nuosavybės įregistravimo pagrindas.

Nesant panaikintiems nuosavybės atsiradimo pagrindams, kuriais nuosavybės teisės įregistruotos tik ieÅ¡kovės vardu, atsakovo reikalavimai dėl nurodyto nekilnojamojo turto padalijimo lygiomis dalimis pagrįstai atmesti. Atsakovas patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė gyvenamÄ jį namÄ ir pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ pripažinti sutuoktinių jungtine nuosavybe, nereiÅ¡kė reikalavimų dėl kitų pastatų – garažo, katilinės, daržinės, kiemo statinių, todėl taikytini CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

Atsakovas neįrodė, kad ginčo turtas pagerintas jo lėšomis ar darbu. IeÅ¡kovės po A. K. mirties paveldėtas nekilnojamasis turtas buvo gerintas 2007–2014 metais, ieÅ¡kovei užsienyje uždirbus pinigų ir jau nebevedant nei bendro Å«kio, nei santuokinio gyvenimo su atsakovu nuo 2004 m. liepos 1 d. A. K. mirė (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė jai priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ paveldėjo 2008 m. rugpjūčio 14 d., nuo 1996 metų iki 2007 metų ginčo pastatams nebuvo atlikta jokių pagerinimo darbų.

Visi darbai, nurodyti UAB „Daita“ lokalinėje sÄ matoje Nr. S002, atlikti 2007–2014 mėtais ieÅ¡kovės asmeninėmis lėšomis, jai jau negyvenant su atsakovu ir nevedant bendro Å«kio. IeÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad visi 2007–2014 metais įvykdyti pagerinimo darbai buvo atlikti tik ieÅ¡kovės užsakymu ir jos asmeninėmis lėšomis. Atsakovo pakviesti liudytojai (seserys M. B. ir T. K., kaimynė M. Č.) liudijo apie statybos darbus, vykdytus dar esant gyvai namų valdos savininkei A.

K., todėl UAB „Daita“ sudarytų lokalinių sÄ matų duomenų Å¡ie liudytojų parodymai nepatvirtino. Lokalinių sÄ matų duomenų, kuriais atsakovas grindžia savo turtinius reikalavimus, nepatvirtina ir byloje pateikti atsakovo statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai, iÅ¡duoti laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) (A. K. mirties). Atsakovas praÅ¡yme dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pats nurodė, kad nuo 2005 metų yra nedarbingas ir vienintelės jo pajamos yra 309,92 Eur pensija. 2015 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo nurodyti bendrovių, kurios atliko pagerinimo darbus 2007–2014 metais, pavadinimų, iÅ¡ kur Å¡ios bendrovės. Jis teigė, kad ieÅ¡kovė, grįžusi iÅ¡ užsienio, turėjo pinigų, o jis iÅ¡ pensijos kiek galėjo, tiek davė.

Taip pat atsakovas teigė, kad gydėsi privačiai, mėnesiui jo gydymo iÅ¡laidos sudarė iki 3 000 Lt. Tai paneigia jo galimybę prisidėti prie pagerinimo darbų, nes jo asmeninės iÅ¡laidos gaunasi didesnės nei pajamos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad per daugiau nei 10 metų jis bent palaikė ryÅ¡ius su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovei 2004 metais iÅ¡vykus į užsienį, jai priklausantį turtÄ prižiÅ«rėjo ten gyvenanti Å¡alių dukra A. B., kuri buvo sukÅ«rusi Å¡eimÄ , o ginčo turto iÅ¡laikymui pinigus dukrai siuntė ieÅ¡kovė.

Atsakovui buvo leista gyventi ginčo valdoje, tačiau jis privalėjo pats pirkti kurÄ . Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Jį pardavus, gauti pinigai buvo atiduoti vienintelei dukrai A. P. – B. kaip dovana vestuvių proga. Nei atsakovas, nei kreditorė A. K. nepateikė duomenų apie sutarties sudarymÄ , nenurodė konkrečios sutarties sudarymo datos. Tai, kad paskolos davėjas (A. K.) ir paskolos gavėjas (atsakovas) neginčija fakto, kad tokia paskolos sutartis buvo sudaryta, nesudaro pagrindo teismui skolinį įsipareigojimÄ pagal tokiÄ sutartį pripažinti solidaria Å¡alių prievole.

            Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo A. K. praÅ¡o jį patenkinti. Nurodo, kad 1996 metais atsakovui, kaip tremtiniui, buvo paskirtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 1997 m. birželio 6 d. atsakovas turėjo sudaryti ir pasiraÅ¡yti nurodyto buto privatizavimo sutartį, kurios pagrindu turėjo sumokėti 23 000 Lt. Å alys Å¡ios sumos neturėjo, todėl dalį skolinosi iÅ¡ giminaičių, t. y. A. K. ir vyriausiosios sesers sutuoktinio K. B., kuris Å¡iuo metu yra miręs. Å alys pageidavo pasiskolinti didesnę pinigų sumÄ , tačiau A.

K. tuo metu turėjo tik 6 000 Lt, kuriuos ir paskolino. Perduodant pinigus buvo abu sutuoktiniai, tačiau raÅ¡ytinės sutarties nesudarė, kadangi yra artimi giminės. Å alys pažadėjo, kad, privatizavę butÄ , jį parduos ir grÄ Å¾ins pinigus, tačiau to nepadarė. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad sandorio pasiraÅ¡ymo metu pinigus paėmė ieÅ¡kovė ir investavo į namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Apie Å¡eimos poreikį skolintis pinigus patvirtino ir liudytoja M. B., nurodžiusi, kad sutuoktiniai pinigus skolinosi iÅ¡ jos sutuoktinio K.

B. Neatsižvelgta į faktÄ , kad A. K. buvo ne tik liudytoja, bet kreditorė. Tai įrodo, kad abi sandorio pusės patvirtino sudarytos žodinės sutarties faktÄ .             Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.            Byloje kilo ginčas dėl turto padalijimo nutraukiant santuokÄ bei dėl termino, nuo kada santuokos nutraukimas sukėlė teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms.             Apeliantas (atsakovas) nesutinka su teismo priimtu sprendimu dėl turto dalybų ir skolinių įsipareigojimų bei teigia, kad santuokos nutraukimo momentas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, bet ne nuo ieÅ¡kovės iÅ¡vykimo į užsienį datos, motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.

            Dėl naujų įrodymų             Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti.

Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ , o praÅ¡ymas juos priimti ir iÅ¡tirti turi bÅ«ti iÅ¡imtinai argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.). Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (diplomus, padėkos, garbės raÅ¡tus, charakteristikÄ , įraÅ¡us iÅ¡ Å¡eimos knygos).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus apelianto rašytinius įrodymus, sprendžia, jog šiais įrodymais iš esmės yra papildomas apeliacinis skundas, o tokie veiksmai pagal CPK 323 straipsnio nuostatas nėra leidžiami. Be to, apeliantas, teikdamas naujus įrodymus, neteikia prašymo juos priimti, nenurodo, kodėl jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, kodėl iškilo būtinybė juos pateikti apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.

            Dėl momento, nuo kurio atsirado padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuokÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡alys nustojo kartu gyventi ir Å¡eima faktiÅ¡kai iÅ¡iro nuo 2004 m. liepos 1 d., kai ieÅ¡kovė iÅ¡vyko gyventi ir dirbti į užsienio valstybę, nustatė, kad bÅ«tent nuo Å¡ios datos santuokos nutraukimas sukėlė pasekmes Å¡alių turtinėms teisėms. Apelianto teigimu, santuokos nutraukimo momentas turi bÅ«ti traktuojamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo ieÅ¡kovės iÅ¡vykimo į užsienį datos, nes ieÅ¡kovė jokios separacijos sutarties nepasirašė, jos neįregistravo vedybų registre.

            Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, pritaria pirmosios instancijos teismui iÅ¡ įrodymų visumos padariusiam iÅ¡vadÄ , kad Å¡eima nagrinėjamu atveju iÅ¡iro nuo tada, kai ieÅ¡kovė iÅ¡vyko gyventi ir dirbti į užsienio valstybę.             Pagal bendrÄ jÄ taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo (CK 3.67 str. 1 d.). Tačiau minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, jog teismas nustatytų, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi.

Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe iÅ¡vengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 str. 1 d.). Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali iÅ¡vengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. PraÅ¡ymÄ taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiÅ¡kiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (iÅ¡vengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-916/2015).

            Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovei 2004 m. liepos 1 d. iÅ¡vykus į užsienio valstybę gyventi ir dirbti, Å¡alys faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi ir Å¡eima iÅ¡iro. Teismas, pagal vidinį įsitikinimÄ Ä¯vertinęs ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, nesant jas paneigiančių patikimų ir pakankamų įrodymų, atsakovo nurodytas aplinkybes, tinkamai taikė CPK 175 ir 185 straipsnių nuostatas ir teisiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi 2004 m. liepos 1 d.

Teismas, įvertinęs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo įtakÄ sutuoktinių turtinėms teisėms ir sprendė, kad santuokos nutraukimas ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2004 m. liepos 1 d.

            Dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe             Dėl jungtinės veiklos             Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame jis prašė pripažinti gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir padalinti po ½ dalį; netenkinus Å¡io reikalavimo, priteisti 11 765,36 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už A. P. asmeninio turto pagerinimÄ .

            Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad A. K. ir Å¡alys (A. P. ir J. P.) gyvendami kartu sukÅ«rė jungtinės veiklos produktÄ , kurį tolimesnių įvykių pasekoje A. K. testamentu paliko ieÅ¡kovei A. P., nors 1973 metais buvo sudarytas, bet nepasiraÅ¡ytas susitarimas, kuriuo A. K. įsipareigojo paraÅ¡yti testamentÄ abiejų sutuoktinių naudai, tačiau toks dokumentas pasiraÅ¡ytas nebuvo. Apeliantas teigia, kad Å¡io dokumento pagrindu jis ginčo turtÄ laikė bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o pinigų investavimo faktas patvirtintas notaro paruoÅ¡tame susitarime.

Esant Å¡ioms aplinkybėms traktuotina, kad tarp A. K. ir P. Å¡eimos buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai, kurie traktuotini kaip bendras įnaÅ¡as bendram produktui sukurti. Be to, apylinkės teismas nevertino mirusiosios A. K., ieÅ¡kovės ir atsakovo bendro gyvenimo įrodymų, nors, pasak apelianto, liudytojai patvirtino faktÄ , kad mirusioji ir Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį nuo 1971 metų.            Teisėjų kolegija su apelianto teiginiais dėl jungtinės veiklos fakto sutikti negali.            Šioje byloje nustatyta, kad ginčo pastatai, į kuriuos pretenduoja apeliantas, pastatyti 1975 ir 1976 metais.

Žemės sklypas suteiktas bei leidimas statybai buvo iÅ¡duotas A. K. Ginčo statinių statybos metu galiojo 1964 metų redakcijos Civilinis kodeksas, kurio 472 straipsnio 1 dalyje apibrėžta jungtinės veiklos sutarties sÄ voka – jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja bendrai veikti bendram Å«kiniam tikslui pasiekti, kaip antai: pastatyti ir eksploatuoti tarpkolÅ«kinę arba valstybinę-kolÅ«kinę įmonę ar įstaigÄ , neperduodamÄ operatyviai tvarkyti organizacijai, kuri yra juridinis asmuo, pastatyti vandens Å«kio įrenginius ir įtaisus, nutiesti kelius, pastatyti sporto įrenginius, mokyklas, gimdymo namus, gyvenamuosius namus ir pan.

Jungtinės veiklos sutarties dalyvių bendri reikalai tvarkomi bendru jų susitarimu (CK 473 str. 1 d.). Pasiekti tikslui, nurodytam Å¡io Kodekso 472 straipsnyje, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s. Sutarties dalyvių įnaÅ¡ai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (474 str. 1 ir 2 d.).            Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (1964 m.

CK 472, 474 str.). Tačiau tuo pačiu tokio pobÅ«džio bylose yra svarbu nustatyti konkretų turtÄ , dėl kurio sukÅ«rimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise, sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimÄ . Aplinkybė, kad Å¡alis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiÅ¡kia, kad visas Å¡ios sutarties galiojimo metu bet kurio iÅ¡ jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrÄ ja daline nuosavybe ir kad Å¡alys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-410/2011).

Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtÄ Ä¯gyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu.            Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovo į bylÄ pateiktais, neaiÅ¡ku kieno ir kada suraÅ¡ytais, nepasiraÅ¡ytais 1973 m. liepos 16 d sutartimi ir testamentu. Patikimų įrodymų (tokiais nelaikytini atsakovo seserų parodymai), kad J.

P. prisidėjo prie A. K. vykdomų statybos darbų, kad su A. K. buvo vedamas bendras Å«kis, byloje nėra. Sutiktina su ieÅ¡kove, kad atsakovas turėjo pateikti įrodymus ir įrodinėti ne tik dvi bÅ«tinas sÄ lygas – A. K. ir ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimos susitarimo buvimÄ dėl bendro turto kÅ«rimo; A. P. ir J. P. Å¡eimos prisidėjimÄ prie bendro turto kÅ«rimo, bet ir pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl pripažinimo nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato bendrÄ ja daline A. K. ir A.

P. su J. P. nuosavybe. Tačiau toks reikalavimas byloje nebuvo reiÅ¡kiamas, todėl apelianto argumentai, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog A. K. ir ieÅ¡kovė A. P. bei atsakovas J. P. sukÅ«rė jungtinės veiklos produktÄ , atmestini kaip nepagrįsti.             Dėl turto padalijimo, pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, kompensacijos priteisimo            Atsakovas patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. turtÄ , kurį pastatė A.

K. ir po to jį paveldėjo A. P., pripažinti sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe; teismui atmetus šį reikalavimÄ , prašė priteisti iÅ¡ A. P. 11 765,36 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už A. P. asmeninio turto pagerinimÄ .            Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.). Dalijant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 str.).

Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo ir sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, yra pripažįstamas asmeniniu sutuoktiniu turtu (CK 3.89 str. 1 d. 1 ir 2 p.). BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).

Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodytas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymų leidėjas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.) ar kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikÅ¡mingas yra turto įgijimo laikas ir pagrindas, turto pobÅ«dis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).             Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , kitus namų valdos statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė įgijo po A.

K. mirties 2008 m. rugpjūčio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimo, iÅ¡duoto pagal 1986 m. rugsėjo 5 d. A. K. testamentÄ , pagrindu. Žemės sklypÄ ieÅ¡kovė įsigijo 2015 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ir tos pačios dienos turto perdavimo akto pagrindu. Nors žemės sklypas įgytas esant nenutrauktai santuokai, tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Å¡alių santuoka iÅ¡irusi nuo 2004 m. liepos 1 d., be to, sklypas įgytas turint apelianto sutikimÄ ieÅ¡kovei sklypÄ Ä¯gyti asmeninėn nuosavybėn. Minėtas nekilnojamasis turtas registruotas ieÅ¡kovės vardu.

Tik nuginčijus pagrindus, kuriais remiantis padaryta teisinė registracija, gali būti panaikinta pati teisinė registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civ ilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007; 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2008; 2009 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. spalio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-291/2010; kt.).

Atsakovas byloje neginčijo nei testamento, nei paveldėjimo teisės liudijimo, kurių pagrindu ieškovė įgijo ginčo statinius. Kadangi nepanaikinti nuosavybės atsiradimo pagrindai, kuriais nuosavybės teisės įregistruotos tik A. P. vardu (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimus dėl ginčo statinių padalijimo lygiomis dalimis tarp sutuoktinių.            Apelianto teigimu, yra visos aplinkybės taikyti CK 3.90 straipsnio 1 dalį, pripažįstant ieškovės A.

P. paveldėtÄ turtÄ bendrÄ ja jungtine ieÅ¡kovės A. P. ir atsakovo J. P. nuosavybe, nes Å¡is turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės santuokos metu 1996-2014 metais, atsakovas savo lėšomis ir darbu prisidėjo prie Å¡io turto pagerinimo.             Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas kelia naujus reikalavimus. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos patikslintame ieÅ¡kinyje atsakovas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe prašė pripažinti tik gyvenamÄ jį namÄ ir pastatÄ - Å«kinį pastatÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodo, kad bendrÄ ja sutuoktinių jungtine nuosavybe pripažintini ir kiti statiniai: garažas, katilinė, daržinė, Å¡iltnamis, kiemo statiniai. Kadangi jis tokių reikalavimų pirmosios instancijos teisme nereiÅ¡kė, todėl teismas atsakovo reikalavimus iÅ¡nagrinėjo neperžengdamas pareikÅ¡tų reikalavimų ribų (CPK 265 str. 2 d.). Kelti naujus reikalavimus apeliacinės instancijos teisme draudžiama (CPK 312 str.).             Sutiktina su apeliantu, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), nes tai numatyta įstatyme (CK 3.90 str. 1 d.).

Tačiau civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Todėl pareiga įrodyti savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumÄ nagrinėjamu atveju tenka bÅ«tent atsakovui, t. y. jo pareiga įrodyti, kad jis turėjo pakankamas pajamas, jomis ir savo darbu prisidėjo prie turto pagerinimo ir turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – tiek raÅ¡ytinius (lokalines sÄ matas, statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus), tiek žodinius atsakovo, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus).

Lokalinių sÄ matų duomenų, kuriais apeliantas grindžia savo turtinius reikalavimus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina ir byloje jo pateikti statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai, iÅ¡duoti iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki A. K. mirties (1979 m. birželio 28 d. iÅ¡laidų važtaraÅ¡tis, iÅ¡raÅ¡ytas P. dėl skylėtų plytų pirkimo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ kitų byloje esančių įrodymų, ginčo pastatų statybos baigtos 1975-1976 metais, 1976 metais Å«kinis pastatas pastatytas panaudojus baltas neskylėtas plytas; iÅ¡ 1973 m. liepos 18 d. važtaraščio dėl lentų pirkimo matyti, kad lentos vežtos į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , tačiau ginčo pastatai yra (duomenys neskelbtini) kaime; pateiktas 1984 m. rugsėjo 5 d. cemento pirkimÄ patvirtinantis įrodymas, nors nenustatyta, kad tuo metu vyko ginčo statinių statybos ar pagerinimo darbai; 2010 m. birželio 4 d. ir 2011 m. vasario 14 d.

UAB „Gerunda“ komerciniai pasiÅ«lymai Nr. 100604011 ir Nr. 110209003 nepatvirtina, kad atsakovas bÅ«tų pirkęs nurodytas prekes ir sumokėjęs pinigus ir Å¡ios statybinės prekės buvo panaudotos darbų pagerinimui, nes tai yra tik pasiÅ«lymas; anglių įsigijimo ir pristatymo važtaraščiai nesusiję su turto pagerinimu; UAB „Rekesa“ iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita iÅ¡ankstiniam apmokėjimui nepatvirtina, kam ji iÅ¡raÅ¡yta, ar ji apmokėta).             Apelianto teigimu, Å¡alių dukros, anÅ«kės, jo brolio žmonos D.

P. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes dukra ir anÅ«kė yra suinteresuotos bylos baigtimi, o D. P. daugiau bendravo su ieÅ¡kove. Tačiau pastebėtina, kad liudytojos M. B. ir D. K. yra apelianto seserys, todėl manytina, kad jos taipogi suinteresuotos padėti broliui, kÄ apklausiama tvirtino Å¡alių dukra A. B.             Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktÄ , kad Å¡alys bendro Å«kio nevedė nuo 2004 metų. Pasak apelianto, jis iki teismo sprendimo priėmimo dienos gyveno ginčo turte, mokėjo mokesčius, šį turtÄ administravo.

Fakto, kad ieÅ¡kovė 2004 metais iÅ¡vyko į užsienį, apeliantas neginčija. Dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡irusi nuo 2004 m. liepos 1 d. teisėjų kolegija jau yra pasisakiusi, todėl nesikartoja. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad, apeliantas, gyvendamas name, pirko kurÄ ir mokėjo mokesčius, nepatvirtina bendro Å«kio vedimo. Kaip to nepatvirtina ir apelianto nurodytos liudytojos, jo sesers M. B., parodymai, kad dalyvavo Å¡alių anÅ«kės vairuotojo teisių iÅ¡laikymo paminėjime ir jai atrodė Å¡alių santykiai draugiÅ¡kais.              Atsakovo teiginio, kad pardavus butÄ (duomenys neskelbtini), gauti 37 000 Lt investuoti į ginčo objektÄ , nepatvirtinti jokiu kitu įrodymu.

Teisėjų kolegijai Å¡i nurodyta aplinkybė kelia abejonių ir dėl to, kad, kaip tiek ieÅ¡kinyje nurodė, tiek apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog minėto buto įsigijimui 6 000 Lt pasiskolino iÅ¡ sesers A. K. dar 1997 metais, nors įsigytas butas buvo už 23 000 Lt, parduotas už 37 000 Lt, tačiau skola, kaip teigia apeliantas, seseriai neatiduota iki Å¡iol (visi pinigai, anot apelianto, panaudoti ginčo objektui, nors, kaip minėta, Å¡i aplinkybė nepagrįsta įrodymais).             Apeliantas teigia, kad jis turėjo pakankamas pajamas ir buvo pajėgus finansuoti gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato statybÄ ir ieÅ¡kovės asmeninis turtas buvo gerinamas iki 2014 metų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad J. P. 2015 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismui pateiktame ieškinyje, sumokėdamas 41 Eur žyminį mokestį, prašė jį atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies (iš viso mokėtinas mokestis 1 638 Eur) dėl sunkios materialinės padėties. Prašyme nurodė, kad jis nuo 2007 metų yra pensininkas, nuo 2005 metų – nedarbingas, jam nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, vienintelės gaunamos pajamos 309,90 Eur pensija, gaunamų pajamų pakanka tik pragyvenimui ir namo išlaikymui.

             Teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2010; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant ir į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ pripažinti, jog atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovės asmeninis turtas buvo pagerintas santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis, atsakovo asmeninėmis lėšomis ar jo darbu (CK 3.90 str.), nes byloje padaryta tikėtinai pagrįsta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės paveldėtas po A. K. mirties nekilnojamas turtas buvo gerintas 2007-2014 metais, ieÅ¡kovei užsienyje uždirbus pinigų ir jau nebevedant jokio nei bendro Å«kio, nei santuokinio gyvenimo su atsakovu nuo 2004 m. liepos 1 d.

Å ias aplinkybes patvirtina ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: apie jos iÅ¡ UAB „BORGA“ pirktas 2007 m. birželio 4 d. medžiagas stogo dangai, lietaus nuvedimo sistemai keisti, jos sumokėtÄ pagal jai iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 10 114,79 Eur sumÄ , jos darbų vykdytojo suraÅ¡ytÄ ir su ja derintÄ numatomų darbų sÄ matÄ , A. P. ir UAB „Buiteka LT“ pasiraÅ¡ytÄ 2014 m. birželio 27 d. įrenginių perdavimo–priėmimo aktÄ , atsiskaitymo dokumentus UAB „BORGA“ su pirkėja (mokėtoja) A.

P., A. P. iÅ¡duotÄ Nuotekų valymo įrenginių NVB techninį pasÄ su garantiniu raÅ¡tu 10-čiai metų.             Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovo alternatyvaus reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 11 765,36 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovės asmeninio turto pagerinimÄ (CK 3.98 str.). Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimÄ atmetė, nurodydamas tokio atmetimo pagrindÄ â€“ atsakovas neįrodė CK 3.90 straipsnyje nustatytų sÄ lygų dėl turto pagerinimo.

            Dėl skolinių įsipareigojimų            Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas pripažinti skolinį įsipareigojimÄ kreditorei A. K. dėl 1 737,72 Eur solidariu su ieÅ¡kove, motyvuodamas netinkamu įrodymų vertinimu.             Teisėjų kolegija pastebi, kad toks atsakovo reikalavimas pareikÅ¡tas tik 2015 m. lapkričio 12 d. patikslintame ieÅ¡kinyje. Tuo tarpu tiek savo 2015 m. rugsėjo 3 d. atsiliepime į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo, tiek 2015 m. rugsėjo 24 d. patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad skolinių įsipareigojimų neturi. 2015 m. lapkričio 12 patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad, siekdamas iÅ¡sipirkti butÄ (duomenys neskelbtini), 1997 metais jis iÅ¡ savo sesers A.

K. pasiskolino 6000 Lt ir 5000 Lt pasiskolino iÅ¡ kitos savo sesers M. B. sutuoktinio K. B., mirusio (duomenys neskelbtini). Kadangi po K. B. mirties palikimas nebuvo priimtas, tai dėl Å¡ios skolos jis nepasisakė. Nurodė, kad seseriai skola negrÄ Å¾inta, nes ji leido grÄ Å¾inti, kai jis galės. Pasiskolinti pinigai buvo panaudoti Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl prašė skolinį įsipareigojimÄ pripažinti abiejų Å¡alių solidaria prievole.            Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , įvertino atsakovo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, duotus teismo posėdžio metu, taip pat tai, kad raÅ¡ytinė sutartis dėl 6 000 Lt paskolos nebuvo sudaryta, nors pagal tuo metu galiojusio 1964 metų CK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ raÅ¡ytine forma turėjo bÅ«ti sudaromi fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip 500 Lt, iÅ¡skyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi.

Pažymėjo, kad CK 58, 293 straipsniuose buvo numatyta, jog tais atvejais, kada paskolos sutartis turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡ytine forma, nuginčyti jÄ remiantis liudytojų parodymais, neleidžiama. Remiantis nurodytomis teisės normomis, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nepateikė teismui raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų ne tik sandorio sudarymÄ bet ir realų sandorio vykdymÄ (pinigų perdavimÄ ir pan.), taip pat leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybės, kad jo nurodyta 6 000 Lt suma buvo panaudota iÅ¡imtinai Å¡eimos poreikiams tenkinti, pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė.            Nesutikdamas su Å¡ia teismo sprendimo dalimi, apeliantas teigia, kad Å¡alių dukra A.

B. paliudijo, jog mama yra skolinusis pinigų. Taigi savo teiginius bando įrodinėti liudytojų parodymais, nors tokie minėtos liudytojos parodymai yra abstraktÅ«s ir nesusiję su konkrečiu nurodomu atveju. Tai, kad paskolos davėja A. K. bei paskolos gavėjas J. P. neginčija fakto, jog tokia paskolos sutartis buvo sudaryta, nesudaro pagrindo skolinį įsipareigojimÄ pagal tokiÄ sutartį pripažinti solidaria Å¡alių prievole. Teismas dar kartÄ atkreipia dėmesį į A. K. ir J. P. tarpusavio giminiÅ¡kus santykius (sesuo ir brolis), į tai, kad pinigai, anot jų, buvo paskolinti 1997 metais, kad juos grÄ Å¾inti nebuvo reikalaujama beveik 20 metų, kad apeliantas juos grÄ Å¾inti turėjo galimybę, nes pardavus butÄ buvo gauta 37 000 Lt, taip pat į tai, kad pats buvo nurodęs, jog skolinių įsipareigojimų neturi, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas Å¡ioje dalyje buvo pagrįstai atmestas.

            Dėl įrodymų vertinimo             Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo pareigÄ galima apibrėžti kaip bÅ«tinybę Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių.            Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, iÅ¡ įrodymų visumos padarė pagrįstas iÅ¡vadas, o kad įrodymus vertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantas, nereiÅ¡kia, jog įrodymai įvertinti netinkamai ir dėl to priimtas neteisingas sprendimas.

            Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).            Apeliacinį skundÄ atmetus, tenkintinas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliaciniame procese (CPK 93 str.).

IeÅ¡kovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ sumokėjo 400 Eur. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. IR- 85 patvirtintų Rekomenduojamų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių (2015 m. redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos.            Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

           Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Priteisti iÅ¡ apelianto J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliaciniame procese. Teisėjai                                                                                               Evaldas Burzdikas                                                                                                              Nijolia Indreikienė                                                                                                              Virginija Lozoraitytė