219874fe-3bb3-421e-9ae8-d1f66c33ac07 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3285-621/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00056-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 17 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Žanas Kubeckas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus su skundu (2-4 b. l.) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas, Å iaulių TI), 800 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2018-10-01 iki 2019-01-16, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Å iaulių TI laikotarpiu, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas.

Be to, buvo laikomas kamerose, kuriose buvo nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, neįrengta ventiliacija, didelė oro drėgmė, pelėsinis grybelis. Dėl per didelės oro drėgmės nuo lubų byrėjo kreida. Sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo bendro kameros ploto, todėl trÅ«ko privatumo, o dėl nepakankamos ventiliacijos, kameroje nuolat tvyrojo fekalijų ir Å¡lapimo smarvė. PareiÅ¡kėjas buvo verčiamas laikytis dienotvarkės, o už jos nesilaikymÄ buvo skiriamos drausminės nuobaudos. Atvykus ar iÅ¡vykstant etapu, buvo laikomas laikino sulaikymo bei paskirstymo kamerose, kurios buvo perpildytos, kameros įrengtos rÅ«syje, jose didelė drėgmė, žiema buvo žema oro temperatÅ«ra, kameros be langų, sienos dengtos nelygiu, aÅ¡triabriauniu tinku, dulkėtos, į jas lengva susižaloti, jų neįmanoma nuvalyti drėgnuoju bÅ«du ar dezinfekuoti.

Sanitarinis mazgas neatskirtas nuo bendros kameros erdvės, dėl ko patalpos smirdi Å¡lapimu ir fekalijomis, o patalpinti asmenys gamtinius reikalus priversti atlikinėti atvirai, be jokio privatumo. Vandens čiaupas įrengtas virÅ¡ sanitarinio mazgo. Tokiose patalpose trÅ«ko oro, skaudėdavo galvÄ . Asmens krata buvo atliekama Å¡altoje, purvinoje patalpoje, esant žemai temperatÅ«rai, asmenys verčiami nusirengti ir rÅ«bus sudėti į neÅ¡varias dėžes. Ä® paskirstymo kameras reikia nusileisti siaurais, slidžiais, metaliniais laiptais.

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė psichologinį bei emocinį stresÄ , privatumo trÅ«kumÄ , fizinius nepatogumus. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Å iaulių TI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (10-18 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Taip pat nurodė, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,84 kv. m iki 16,3 kv. m. Be to, pažymi, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas – durimis arba užuolaidėle, todėl tiek teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini. Iš 2018-12-13 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-9198 matyti, kad kameroje Nr. 8 apšvieta tinkama.

Temperatūra neturėtų būti vertinama, kadangi tikrinimo metu buvo atidarytas langas. Oro drėgmė tinkama, pelėsio nėra. Iš 2018-11-16 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-8051 matyti, kad kameroje Nr. 44 apšvieta, temperatūra, drėgmė tinkama. Pelėsio nėra. Iš 2019-01-15 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-96 matyti, kad kameroje Nr. 37 apšvieta tinkama.

Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Pelėsio nėra. Pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatorius susiduria su ypač aÅ¡tria problema: suimtieji (nuteistieji) nuolat gadina ir laužo elektros instaliacijÄ , rozetes, Å¡viestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus. Todėl, nors elektros instaliacijos ir apÅ¡vietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tačiau tai neturi ilgalaikio efekto. Kitos kameros pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu nebuvo patikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sÄ lygų kamerose nei j Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , nei j Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti Å¡iose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

AnalogiÅ¡ka nuostata nustatyta ir higienos normose. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės dėl sÄ lygų Å iaulių TI yra nepagrįstos. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. Å iaulių TI akcentavo, kad pareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių TI sÄ lygomis. Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, Å iaulių TI manė, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Å iaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas M. J. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės 800 Eur žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2019-01-16. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2018-10-01 iki 2019-01-16 Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 10 (plotas 16,26 kv. m.), Nr. 8 (plotas 16,72 kv. m.), Nr. 44 (plotas 17,92 kv. m.), Nr. 6 (plotas 22,55 kv. m.), Nr. 37 (plotas 7,68 kv. m.). IÅ¡ byloje esančios pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos.

BÅ«tent Å¡iame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis.

Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas konstatuoja, kad netgi atsižvelgiant į mažiausiÄ pareiÅ¡kėjui tekusį plotÄ iÅ¡skaičiavus sanitarinio mazgo plotÄ , minimalus 3 kv. m standartas bÅ«tų iÅ¡laikytas ir nebÅ«tų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiÅ¡kėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog patalpos (gyvenamosios kameros, trumpalaikio laikymo kameros, kratos atlikimo ir kt.), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015). IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-9048 (83-84 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2018-12-05 kameroje Nr. 10 higienos normos pažeidimų nenustatyta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-9198 (85-87 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2018-12-05 kameroje Nr. 8 nustatytas higienos normos HN 134:2015 16 punkto pažeidimas (per žema oro temperatūra). Kitų pažeidimų šioje kameroje nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (88-90 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2018-11-12 kameroje Nr. 44 nustatytas higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai (praustuvė nesaugi – kraštai stipriai pažeisti korozijos, aštrūs).

Kitų pažeidimų šioje kameroje, nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-96 (91-93 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2019-01-15 kameroje Nr. 6 nustatyti higienos normos HN 134:2015 16, 39 punktų pažeidimai (per žema oro temperatūra, ant lubų ir sienų yra vizualiai matomų pelėsių), kamerose Nr. 6, 10 nustatyti higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai (kameroje Nr. 6 sutrūkinėję lango stiklai, kameroje Nr. 10 ant sienų ir lubų ištrupėjęs tinkas).

Kitų pažeidimų šiose kamerose bei pažeidimų kameroje Nr. 37, nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-378 (94-96 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2018-02-13 kratos patalpose higienos normos pažeidimų nenustatyta. Iš pažymos apie 2018 metais atliktus remonto darbus (66-76 b. l.) matyti, kad 2018-02-09 buvo atliktas remontas kameroje Nr.

8. Bylai aktualiu laikotarpiu, kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas (pareiÅ¡kėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieÅ¡ ar po pareiÅ¡kėjo patalpinimo į Å¡ias patalpas), nebuvo atlikti sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas atitikimÄ higienos normų reikalavimams. PareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Å iaulių TI administracijÄ su skundais nesikreipė (103 b. l.).

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Teisės aktai neįpareigoja Å iaulių TI administracijÄ nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) bÅ«klės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliÅ«tis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 6, 8, 10 ir 44, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose kamerose ir trumpalaikio laikymo kamerose sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo bendro kameros ploto, dėl to buvo pažeistas pareiškėjo privatumas. Iš sanitarinio mazgo nuolat sklido nemalonus kvapas. Šiaulių TI nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių TI pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ (57-58 b. l.) matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,81 m (kamera Nr.

8) iki 2,37 m (kamera Nr. 6), o Å¡ias aplinkybes patvirtina pateiktos kamerų fotonuotraukos (100-101 b. l.). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad laikino sulaikymo patalpose sanitariniai mazgai atitverti iÅ¡ trijų pusių ne žemesne, kaip 1,5 metro aukščio pertvara, tačiau asmenys, pagal jų žodinį praÅ¡ymÄ nuvedami ir į atskirÄ tualeto patalpÄ . PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo yra abstraktaus pobÅ«džio, skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas kamerose nebuvo atitvertas, tačiau atsakovas Å¡ias aplinkybes paneigė.

PareiÅ¡kėjas nenurodė kaip toks sanitarinio mazgo atitvėrimas pažeidė jo privatumÄ . Taip pat pažymėtina, kad laikino sulaikymo patalpose asmenys laikomi kelias valandas ir pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kad laikino sulaikymo patalpose jam reikėjo naudotis sanitariniu mazgu ir atsakovas ir atsakovas neužtikrino galimybės nueiti į atskirÄ patalpÄ . PareiÅ¡kėjas bylai aktualiu laikotarpiu į laikino sulaikymo patalpas buvo patalpintas tris kartus, tačiau nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ar jam reikėjo ir kada naudotis sanitariniu mazgu, ar kreipėsi į Å iaulių TI pareigÅ«nus dėl nuvedimo į uždarÄ sanitarinio mazgo patalpÄ , nenurodė jokių aplinkybių, kad atsakovas nebÅ«tų jam sudaręs galimybės nueiti į atskirÄ patalpÄ .

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , naudojantis sanitariniu mazgu, pažeista nebuvo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas iki lubų, o vėdinimas buvo tik per langÄ , todėl pripažintini pagrįstais pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl kameroje ir trumpalaikio laikymo patalpose buvusio blogo oro. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad į paskirstymo kameras reikia nusileisti siaurais, slidžiais, metaliniais laiptais. Å ie pareiÅ¡kėjo teiginiai abstraktÅ«s, pareiÅ¡kėjas nenurodo kuo pasireiÅ¡kė neturtinė žala, kaip buvo pažeistos jo teisės, kokios jam kilo neigiamos pasekmės. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo verčiamas laikytis dienotvarkės, o už jos nesilaikymÄ buvo skiriamos drausminės nuobaudos. Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVÄ®) 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad dienotvarkė yra viena iÅ¡ suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemonių. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad suimtųjų dienotvarkėje privalo bÅ«ti numatytas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas. SVÄ® 34 straipsnyje numatyta, kad už suėmimo vykdymo režimo pažeidimÄ suimtiesiems gali bÅ«ti skiriamos nuobaudos.

PareiÅ¡kėjas nenurodo jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, nenurodo jokių faktinių aplinkybių kada jam buvo nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ dėl dienotvarkės laikymosi. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istorijÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiÅ¡kėjui pablogėjo sveikata bÅ«tent dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudencijÄ , teismo pareiga motyvuoti priimtÄ spendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieÅ¡ SuomijÄ ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI, buvo kalinamas sÄ lygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, pareiÅ¡kėjas, Å iaulių TI per ginčo laikotarpį buvo laikomas sÄ lygomis, atitinkančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui.

Byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančiÄ jo asmens sveikatos istorijÄ , dėl kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, nenustatyti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02).

Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.) Vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo M. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo M. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas buvo pažeista. PareiÅ¡kėjo M. J. reikalavimÄ dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Žanas Kubeckas