2022-09-07 Nr. AB-22558-3-63-3-00219-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-363-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00219-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas P. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 7 238 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. (imtinai) buvo laikomas LAVL Socialinės globos sektoriuje (toliau – ir SGS), 517 parų buvo laikomas SGS 3 korpuse pastate 3D2p.

2.2. Pareiškėjui atvykus į SGS, patalpos nebuvo visiškai paruoštos, materialiai aprūpintos ir tai tęsėsi iki pareiškėjo išvykimo iš LAVL. Gyvenamojoje patalpoje Nr. 219 nebuvo stalo, LAVL administracija teigė, jog stalas negalimas LAVL, nepriklauso, yra spintelė, tačiau po Seimo kontrolieriaus nurodymo 2019 m. spalio 7 d. stalai LAVL atsirado.

2.3. 2019 m. ir 2020 m. vasaros buvo labai sausos, karštos, švietė saulė, naktį tiesiai į akis švietė lempos, o miegamajame nebuvo užuolaidų. Tik po skundų LAVL administracijai ir LAVL administracijos atsakymų 2020 m. vasarą buvo pakabintos užuolaidos.

2.4. Bendrabučio tipo patalpose yra tik viena dušo patalpa su 2 dušo galvutėmis 1-ame aukšte. Dėl to, kad pareiškėjas yra neįgalus, išsimaudyti jam reikia ne 15 min., o 30-45 min., įmanoma maudytis tik prie lango esančiame duše, nes blogai veikia nubėgimo sistema. 50 žmonių dušo galvučių yra per mažai (15 žmonių numatyta 1 dušo galvutė).

2.5. LAVL nėra įrengtos normalios kojų plautuvės – pradžioje iš viso jos nebuvo, vėliau įrengė trumpą aukštą vonią, kurią pakėlė ant metalinio karkaso. Nurodyta vonia yra aukšta, slidi, čiaupas vos pasiekiamas, žmogui su negalia įlipti neįmanoma, nei atsisėsti, nei stovint plautis.

2.6. LAVL nėra rūbų spintų, neišduodama plastmasinių daiktų rūbams susidėti. Pareiškėjas SGS gavo geležinę lovą su nelygiu dugnu su 2,5-3 cm storio čiužiniu. Pareiškėjui pripažinta (duomenys neskelbtini), o dėl nepatogios lovos, čiužinio negali apsiversti, normaliai miegoti, išsimiegoti, pastovūs skausmai, mėšlungis, kančia, nemiga.

2.7. 2020 m. rugpjūčio 29 d. SGS buvo atlikta bendroji krata, kurios metu tikrinant asmeninius daiktus nedalyvavo jų savininkai. Grįžus buvo viskas sujaukta, išversta, išmėtyta, buvo sugadintas televizorius, nebebuvo plono čiužinio ant lovos (antras čiužinys buvo skirtas pagal prašymą).

2.8. Maistas LAVL yra beskonis, bekvapis, netinkamas vartoti, niekas iš administracijos maisto tinkamumo netikrina, niekur nefiksuojami maisto kokybės pažeidimai. Maistas nekokybiškas, jo trūksta, todėl maisto normos turėtų būti 2 kartus didesnės; racioną norisi papildyti šviežiais vaisiais, daržovėmis, kava, kakava, sultimis, mineraliniu ir pan. Pasirinkimas LAVL parduotuvėje mažas; kainos didelės, o antkainiai baisūs; administracija į skundus dėl parduotuvės nereaguoja ir nieko nedaro.

2.9. Pasibaigus pareiškėjo neįgalumui, niekas netvarko jo dokumentų, skelbimų lentose nėra informacijos, kuri turėtų būti pateikta.

2.10. Pareiškėjui atsisakė daryti dokumentų kopijas, be pateisinamos priežasties yra atsisakoma pervesti iš pareiškėjo sąskaitos pinigus į kitą sąskaitą.

2.11. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasines ir fizines kančias.

3. Atsakovas LAVL atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. SGS 2019 m. sausio-liepos mėnesiais vyko renovacijos darbai, kurių metu visos nuteistųjų gyvenamos patalpos atnaujintos ir aprūpintos: naujomis lovomis, spintelėmis prie lovų, stalais, ir kitu inventoriumi.

4.2. Teisės aktuose nenumatyta nuteistiesiems išduoti dėžes daiktams laikyti, o plastikiniai maišeliai yra buityje naudojamas daiktas skirtas, patogesniam daiktų saugojimui.

4.3. 2019 m. birželio 12 d. atvykus į LAVL toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės, iš pareiškėjo paimti daiktai, kurie viršijo nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę perduoti saugoti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

4.4. Kiekviename SGS gyvenamajame aukšte yra nuteistųjų daiktų laikymo sandėlis, kuriame laikomi nuteistųjų daiktai, esant, poreikiui nuteistieji gali reikiamus daiktus pasiimti. Pareiškėjas dėl stalo ir dėžių daiktams laikyti su pareiškimu į LAVL administraciją kreipėsi 2019 m. liepos 23 d., o išsamus atsakymas į pareiškimą pareiškėjui buvo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 21 d. Pareiškėjui atvykus į LAVL, jam buvo išduotas vienas naujas čiužinys, pagalvė, antklodė, susidėvėję čiužiniai yra pakeičiami naujais.

4.5. LAVL patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos nenumatė, kad SGS gyvenamose patalpose ant langų turi būti įrengtos užuolaidos, tačiau atsižvelgus į nuteistųjų išsakytus pageidavimus dėl užuolaidų gyvenamosiose patalpose reikalingumo, SGS visose gyvenamosiose patalpose užuolaidos buvo siuvamos ir pakabintos 2019 metų rugsėjo – 2020 metų sausio mėnesiais. Pareiškėjas dėl užuolaidų su pareiškimu į LAVL administraciją kreipėsi 2019 m. liepos 23 d., į pareiškėjo pareiškimą buvo išsamiai atsakyta 2019 m. rugpjūčio 21 d.

4.6. Atsižvelgiant į tai, kad SGS laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistieji, turintys sveikatos sutrikimų arba negalią ir siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas SGS nuteistieji dušu naudojasi neribotai (t. y. dušu naudojasi nuteistiesiems patogiu metu, neribojant maudymosi laiko), išskyrus dienotvarkėje nustatytą laiką miegui. Ši tvarka galiojo ir pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę.

4.7. Atliekant renovacijos darbus SGS ir įrenginėjant dušo patalpas buvo laikomasi reikalavimų nurodytų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nurodytų reikalavimų, bei pritaikant jas neįgaliųjų poreikiams, kas ir atsispindi pridedamose fotonuotraukose.

4.8. Siekiant dar labiau pagerinti nuteistųjų buvimo sąlygas LAVL, vonelė kojoms plauti buvo įrengta, taip, jog nuteistiesiems būtų patogu ja naudotis. Vonelės plauti kojoms įrengimas teisės aktuose nėra reglamentuotas. Informuoja, kad pareiškėjas dėl dušo patalpų, higieninio maudymosi ir vonelėms plauti kojoms pareiškimu į administraciją kreipėsi ir į pareiškėjo pareiškimą buvo išsamiai atsakyta 2019 m. rugpjūčio 21 d.

4.9. Vadovaujantis LAVL direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-129, SGS patalpose, tarp jų ir pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje Nr. 219, 2020 m. rugpjūčio 29 d. buvo atliekama bendroji krata, kuria buvo siekiama surasti ir paimti daiktus nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose. Atliekant kratą 219 gyvenamojoje patalpoje ir apžiūrint nuteistųjų asmeninius daiktus pareigūnai nepastebėjo sulaužytos pareiškėjo televizoriaus kojelės, tai patvirtina Ligoninės saugumo valdymo skyriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. tarnybinis pranešimas, o antras čiužinys iš pareiškėjo paimtas, kadangi teisės aktai nenumato nuteistajam turėti dviejų čiužinių. Pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje, nėra gydytojo įrašo / rekomendacijos skirti antrą čiužinį.

4.10. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 31 d. LAVL administracijai pateikė skundą dėl atliktos bendrosios kratos, kurios metu, pareiškėjo nuomone, buvo sugadintas televizorius, bei paimtas antras čiužinys, o 2020 m. rugsėjo 28 d. į pareiškėjo skundą dėl bendrosios kratos metu paimto čiužinio ir televizoriaus buvo išsamiai atsakyta.

4.11. LAVL resocializacijos skyriaus 2021 m. kovo 22 d. pažymoje užfiksuota, kad pareiškėjas į administraciją dėl galimybės įsidarbinti nuteistasis nesikreipė, o atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 125 straipsnio reikalavimus bei nuteistajam nustatytą 50 proc. darbingumo lygį, administracija jam dirbti nesiūlė. SGS esantiems nuteistiesiems nepriklausomai nuo jų amžiaus ar nustatyto darbingumo lygio, siūlomos resocializacijos priemonės; išvardija 2019 - 2020 metais SGS vykdytas pozityvaus užimtumo priemones. Nuteistiesiems įrengta koplytėlė, kur vyksta individualūs susitikimai su Rumšiškių Šv. Arkangelo Mykolo Parapijos klebonu; taip pat lankosi Kauno Stačiatikių Apreiškimo bažnyčios kunigas, Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos narys, Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos „Tarnavimas kaliniams” direktorius, Gailestingumo namų savanoris; laisvalaikiu nuteistieji motyvuojami užsiimti individualia menine veikla – tapyti paveikslus, gaminti atvirukus ar karpinius, groti muzikiniu instrumentu, žaisti stalo žaidimus, sportuoti pagal bendrąsias gydytojų rekomendacijas (siūloma mankštintis, rūpintis sveikata ir siekti gerų gydymosi rezultatų, mini sporto kambarys įrengtas Socialinės globos sektoriaus gyvenamojoje patalpoje).

4.12. Pareiškėjas bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, tačiau stengiasi keisti elgesį teigiama linkme. Nuteistųjų ruošimas į laisvę pradedamas jau nuo patekimo į pataisos įstaigą dienos, o intensyvus parengiamasis darbas atliekamas iki paleidimo likus ne mažiau kaip 3 mėnesiai.

4.13. LAVL pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2021 m. kovo 24 d. rašte nurodyta, jog pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo procedūra buvo atliekama įprasta tvarka, atsižvelgiant ir į tai, kad dėl koronoviruso plitimo šalyje buvo paskelbtas karantinas, kurio laikotarpiu buvo neteikiamos kai kurių specialistų planinės konsultacijos.

4.14. Ginčui aktualiu laikotarpiu, KTU Maisto instituto maisto tyrimų centras 2019 m. lapkričio 28 d. ir 2020 m. gegužės 13 d. atliko maisto laboratorinius, kurių metu pažeidimų nenustatyta. Informuoja, kad yra sudariusi Maitinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį, su viešąja įstaiga „Bruneros”, dėl įstaigos nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo. LAVL atsakė į pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 2 d. pretenziją dėl maitinimo.

4.15. Pareiškėjas prašymus dėl pinigų pervedimo administracijai pateikė: 2019 m. rugpjūčio 9 d. prašymas pervesti 50,00 Eur asmeniui, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam Pravieniškių pataisos namuose, pavedimas iš nuteistojo sąskaitos atliktas 2019 m. rugpjūčio 13 d.; 2019 m. spalio 1 d. prašymas pervesti 50,00 Eur asmeniui, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam Pravieniškių pataisos namuose, pavedimas iš nuteistojo sąskaitos atliktas 2019 m. spalio 8 d., 2019 m. gruodžio 18 d. prašymas pervesti 50,00 Eur asmeniui, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam Pravieniškių pataisos namuose, pavedimas iš nuteistojo sąskaitos atliktas 2019 m. gruodžio 20 d.

4.16. Nagrinėjamu atveju nėra visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl kietojo inventoriaus trūkumo, apžvelgė BVK nuostatas (173 str. 1 d., 5 d.), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (toliau – ir Normos), LAVL Turto valdymo skyriaus 2021 m. kovo 30 d. pažymą. Teismas pažymėjo, kad, nesant teisės aktuose įtvirtintos pareigos nuteistiesiems išduoti dėžes daiktams laikyti, ir esant nustatytoms aplinkybėms, kad pareiškėjas turėjo galimybę laikyti daiktus patalpoje su lentynomis, LAVL neteisėti veiksmai nenustatyti. Teismas taip pat pažymėjo, kad būtent teisinis reguliavimas – Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, nustato, jog lovos turi būti metalinės, todėl šiuo aspektu LAVL neteisėtų veiksmų nenustatyta.

7. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl stalų nebuvimo, teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytoje Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. spalio 7 d. pažymoje nėra konstatuoti pažeidimai, susiję su stalais, pareiškėjas kitų įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad jo nurodytu laikotarpiu stalo gyvenamojoje patalpoje nebuvo, nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas neteisėtų atsakovo veiksmų šiuo aspektu nenustatė. Teismas papildomai pažymėjo, kad dėl aptartų galimų pažeidimų pareiškėjas kreipėsi raštu į LAVL administraciją, jam 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo pateiktas atsakymas, kurio jis nustatyta tvarka ir terminais neskundė.

8. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl minkštojo inventoriaus trūkumo, teismas atsižvelgė į BVK 173 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 punktą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintų Lietuvos higienos normų HN 134:2015 41 punktą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog jam atvykus į LAVL, jam buvo išduotas vienas naujas čiužinys, pagalvė, antklodė. Pareiškėjas iš esmės sutinka, kad čiužinys jam buvo suteiktas, tačiau pažymi, jog čiužinys buvo plonas, nepatogus. Teismas akcentavo, kad teisės aktuose nėra nustatyti reikalavimai čiužinio patogumui, storiui, todėl, nesant kitų argumentų dėl pažeidimų, susijusių su išduotu čiužiniu, teismas konstatavo, kad LAVL neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.

9. Teismas pažymėjo, kad ginčo metu galioję teisės aktai užuolaidų ant langų gyvenamosiose patalpose nenumatė, todėl pareiškėjo argumentus dėl užuolaidų nebuvo SGS gyvenamosiose patalpose, atmetė.

10. Atsakydamas į pareiškėjo teiginius, kad maistas LAVL buvo netinkamos kokybės, teismas apžvelgė BVK 173 straipsnio 4 dalį, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatas (22.1, 22.3, 22.4 p.), Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad Sveikatos priežiūros tarnyba ginčo laikotarpiu būtų rekomendavusi ar skyrusi specialų maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas (dietinį maitinimą ar padidinto kaloringumo maisto davinį pagal ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, medicininės indikacijos), todėl, nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos skirti pareiškėjui kitokį maitinimą, nei maitinamą pagal valgiaraštį, atitinkantį fiziologines mitybos normas, pripažintina, jog LAVL neturėjo faktinio pagrindo individuliai koreguoti pareiškėjo maitinimą, nes teisės aktai nenustato kalinimo įstaigos pareigos koreguoti valgiaraštį individualiai konkrečiam asmeniui, jei toks valgiaraštis asmeniui nebuvo rekomenduotas sveikatos priežiūros specialistų.

11. Teismas pabrėžė, kad atsakovas pažymėjo, jog valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patvirtintas patiekalų receptūras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščiuose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų skaičių; LAVL reguliariai du kartus per metus atlieka maisto laboratorinius tyrimus; nustačius pažeidimų, jie nedelsiant šalinami; LAVL atsakingi už maitinimo organizavimą asmenys tikrina pristatyto maisto svorį, temperatūrą, jusliniu būdu įvertina pagaminto maisto kokybę. Pagrįsti nurodytus teiginius atsakovės atstovas pateikė Maisto instituto maisto tyrimų centro tyrimų protokolus, kuriuose nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 28 d. ir 2020 m. gegužės 13 d. atliktų maisto laboratorinius tyrimų metu pažeidimų nenustatyta. Teismas, įvertinęs LAVL argumentus ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, atsakovo atstovas atlieka nuteistiesiems teikiamo maisto kokybės tyrimus.

12. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas LAVL 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikė pretenziją dėl maitinimo, todėl LAVL 2019 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į VšĮ „Bruneros”, siekdama išsiaiškinti pareiškėjo pretenzijoje nurodytas aplinkybes ir apie tai informavo pareiškėją; pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) su prašymu dėl informacijos pateikimo, kuriame išsakė pastabas apie maisto kokybę; Kalėjimų departamentas pareiškėjo prašymą persiuntė LAVL, kuri 2020 m. kovo 28 d. pateikė atsakymą, kurio pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neginčijo, todėl vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad maistas buvo neskanus, kiekis per mažas, maistas buvo tiekiamas nesilaikant reikalavimų ir pan., nesant kitų objektyvių įrodymų, nepatvirtina atsakovės atstovo (jo pareigūnų) neteisėtų veiksmų. Teismas nenustatė, kad LAVL nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų, t. y. LAVL neatliko neteisėtų veiksmų.

13. Pasisakydamas dėl LAVL teritorijoje veikiančios parduotuvės prekių kainų kontrolės, teismas apžvelgė BVK 92 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu patvirtintų Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklių 5 ir 6 punktus, Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisyklių 3–5 punktus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nedetalizavo kokias konkrečiai ir kada prekes siekė įsigyti, kokia tų prekių rinkos vertė buvo tuo metu ir kiek ji kainavo LAVL teritorijoje esančioje parduotuvėje ir pan. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės (pvz., norėjo įsigyti konkrečią prekę, tačiau dėl per ženkliai per didelės jos kainos nepirko), o tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Nors pareiškėjas nurodo kaip pavyzdį voko kainą, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL dėl per didelės voko kainos parduotuvėje. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sprendė, kad LAVL tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo argumentus, todėl juos atmetė.

14. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad kelis kartus be pateisinamos priežasties buvo atsisakyta pervesti pinigus iš pareiškėjo sąskaitos į kitą sąskaitą, apžvelgė BVK 98 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjo prašymai dėl pinigų pervedimo buvo patenkinti, todėl pareiškėjo argumentus, kad jam neleido pervesti pinigų atmetė.

15. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl kratos neteisėtumo, teismas apžvelgė Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija), nuostatas (139 p., 149 p., 153 p., 156 p.). Teismas pažymėjo, kad pagal nurodytą teisinį reguliavimą nėra įtvirtinta, jog, atliekant bendrąją kratą, joje turi dalyvauti ir nuteistasis, todėl pareiškėjo teiginį, kad jo daiktai be teisėto pagrindo buvo apžiūrėti jam nedalyvaujant, teismas atmetė. Teismas pažymėjo, kad LAVL 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu atsakė į pareiškėjo skundą dėl bendrosios kratos metu paimto čiužinio ir televizoriaus, tačiau pareiškėjas nurodyto individualaus administracinio akto nustatyta tvarka ir terminais neskundė.

16. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad vienas 15 minučių trukmės prausimasis kartas per savaitę, atsižvelgus į visas sąlygas, nėra pakankamas bei neatitinka sanitarinių sąlygų, teismas apžvelgė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, HN 134:2015 44 punktą, LAVL direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-17 patvirtintos Pacientų higieninio maudymo tvarkos 13 punktą. Teismas pažymėjo, kad LAVL nurodė, jog SGS laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistieji turintys sveikatos sutrikimų arba negalią ir siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas SGS nuteistieji dušu naudojasi neribotai (t. y. dušu naudojasi nuteistiesiems patogiu metu, neribojant maudymosi laiko), išskyrus dienotvarkėje nustatytą laiką miegui. Teismas nurodė, kad šiuo atsakovo teiginius patvirtina LAVL 2019 m. rugpjūčio 21 d. atsakymas į pareiškėjo 2019 m. liepos 23 d. pareiškimą, minėto LAVL atsakymo pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neginčijo.

17. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių dėl dušo įrengimo (duše blogai veikia nubėgimo sistema ir 50 žmonių dušo galvučių yra per mažai, iš pradžių nebuvo vonelės kojoms plauti, o vėliau ji buvo nepatogi), teismas nurodė, kad dėl nurodytų galimų pažeidimų kreipėsi į LAVL, kuri jam atsakė 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštu. Pareiškėjas nurodyto rašto įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Be kita ko, pareiškėjas iš esmės nepagrindė savo teiginių, kad vienas dušo čiaupas turi tekti 15 asmenų, o iš Normų matyti, kad dušo patalpose turi būti 1 dušo čiaupas (galvutė) 1 besiprausiančiam asmeniui. Teismas papildomai pažymėjo, kad Normos nenustato pareigos įrengti vonelę plauti kojoms; taip pat teisės aktai nenustato reikalavimų tokių vonelių įrengimui.

18. Vadovaudamas BVK nuostatomis (136 str., 1371 str. 1–2 d.), LAVL Resocializacijos skyriaus 2021 m. kovo 22 d. pažyma Nr. 19-147, teismas nustatė, kad pareiškėjas į LAVL administraciją dėl galimybės įsidarbinti nuteistasis nesikreipė, o atsižvelgiant į BVK 125 straipsnio reikalavimus bei nuteistajam nustatytą 50 proc. darbingumo lygį, LAVL administracija jam dirbti nesiūlė. Teismas pažymėjo, kad SGS koridoriuje nuteistųjų skelbimo lentoje pateikiama bendro pobūdžio informacija nuteistiesiems apie bausmės vykdymo tvarką, sąlygas, planuojamus renginius ir pan.; pilna teisės aktų redakcija ar įvairių institucijų priimti norminiai teisės aktai yra laikomi nuteistųjų bibliotekoje, kurioje gali lankytis laisvalaikiui nustatytu laiku; sudarytos sąlygos kiekvieną dieną iki 20 min. naudotis ribota interneto prieiga, t. y. nuteistieji gali prisijungti prie Seimo kontrolierių interneto svetainės, elektroninių paslaugų portalo ir kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų interneto svetainių, neprieštaraujant teisės aktų reikalavimams. Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius, susijusius su resocializacijos programomis ir jų viešinimu.

19. Teismas pažymėjo, kad LAVL pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2021 m. kovo 24 d. raštas „Dėl informacijos suteikimo“ patvirtina, jog pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo procedūra buvo atliekama įprasta tvarka, atsižvelgiant ir į tai, kad dėl koronoviruso plitimo šalyje buvo paskelbtas karantinas, kurio laikotarpiu buvo neteikiamos kai kurių specialistų planinės konsultacijos. LAVL atsiliepime nurodė, kad būtent dėl apribotų specialistų konsultacijų Kauno miesto Nedarbingumo ir neįgalumo nustatymo tarnyba priėmė sprendimą pratęsti darbingumo lygio nustatymo terminus iki 2020 m. rugsėjo 14 d. ir ši informacija buvo perduota SODROS skyriams. Gydytojų specialistų tiesioginės konsultacijos buvo atnaujintos tik 2020 rugpjūčio mėnesį. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos 2020 m. rugsėjo 24 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina, kad pareiškėjas buvo užregistruotas planinei gydytojo reumatologo konsultacijai 2020 m. rugpjūčio 24 d. Teismas nustatė, kad šeimos gydytojas, gavęs specialisto atsakymą, nukreipimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) užpildė 2020 m. spalio 9 d. ir perdavė Ligoninės socialiniam darbuotojui, kuris, savo ruožtu surinkęs visą trūkstamą dokumentaciją, išsiuntė dokumentus į NDNT. Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius, kad LAVL nesiėmė jokių veiksmų dėl jo nedarbingumo lygio nustatymo.

20. Nenustatęs visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 21. Pareiškėjas P. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui, nurodo atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus. Papildomai pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:

22.1. Pirmosios instancijos teismas neatidžiai ir atmestinai išnagrinėjo bylą, nepagrįstai ir šališkai palaikė LAVL poziciją, ignoravo pareiškėjo pateiktus įrodymus ir nevertino pareiškėjo pateikto atsikirtimo į atsakovo atsiliepimą į skundą.

22.2. Pirmosios instancijos teismo sprendime neatsakyta, ar kalinimo sąlygos LAVL atitinka BVK 173 straipsnio 5 dalies nuostatas.

22.3. Pareiškėjo daiktai buvo laikomi LAVL priėmimo sandėlyje daugiau nei metus.

22.4. Pareiškėjas skundėsi ne dėl metalinės lovos, o dėl netinkamo čiužinio.

22.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė pareiškėjui, nors tokio pobūdžio bylose pareiškėjui pakanka detaliai nurodyti kalinimo sąlygas.

22.6. Pareiškėjas skunde akcentavo, kad su skundais nesikreipė į LAVL, nes ji yra suinteresuota, o pareiškėjo skundai, su kuriais jis kreipiasi į Kalėjimų departamentą ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją yra persiunčiami nagrinėti LAVL.

22.7. Pareiškėjui, kaip sergančiam asmeniui, turėjo tekti toks pat maitinimas kaip ir dirbantiems nuteistiesiems, tačiau taip nebuvo. Pirmosios instancijos teismui pateiktuose KTU Maisto instituto maisto tyrimų centro tyrimų protokoluose nėra pateiktos išvados, kad jokių pažeidimų nėra nustatyta.

22.8. Pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo iš atsakovo pareiškėjo prašymų dėl pinigų pervedimo kitam asmeniui.

22.9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kratos teisėtumą, neatsižvelgė į tai, kad pagal Rekomendacija asmens dalyvavimas kratoje yra privalomas.

22.10. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nusiskundimus dėl dušų ragelių, pareiškėjas skunde teigė, kad 2 dušo ragelių nepakanka, nesudaromas maudimosi grafikas, vanduo blogai nuteka į kanalizaciją.

22.11. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio, 80 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatų.

23. Atsakovas LAVL atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas pareiškėjo P. B. reikalavimas priteisti 7 238 Eur neturtinei žalai, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis jo kalinimo sąlygomis LAVL 2019 m. birželio 12 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. (imtinai), atlyginti.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Pažymėtina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

27. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017).

28. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisyklėmis, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą bei įvertinęs bylos medžiagą ir aktualų teisinį reglamentavimą, sprendė, kad pareiškėjas tinkamai nepagrindė jo nurodomų argumentų, o rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisėtam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

30. Atsakydama į pareiškėjo teiginius, kad pirmosios instancijos teismo sprendime neatsakyta, ar kalinimo sąlygos LAVL atitinka BVK 173 straipsnio 5 dalies nuostatas, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal BVK 173 straipsnio 5 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad jame išsamiai ir detaliai yra nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo maitinimu, teismas įvertino ginčui aktualų teisinį reguliavimą, byloje pateiktus įrodymus (be kita ko, KTU Maisto instituto maisto tyrimų centro tyrimų rezultatus), atsižvelgė į tai, kad nėra duomenų, jog Sveikatos priežiūros tarnyba ginčo laikotarpiu būtų rekomendavusi ar skyrusi specialų maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas (dietinį maitinimą ar padidinto kaloringumo maisto davinį pagal ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, medicininės indikacijos). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo jo maitinimo LAVL yra nepagrįsti.

32. Pareiškėjas teigia, kad jam buvo suteiktas netinkamas čiužinys, o pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šios aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog teisės aktuose nėra nustatyti reikalavimai čiužinio patogumui, storiui, todėl. nesant kitų argumentų dėl pažeidimų, susijusių su išduotu čiužiniu, konstatavo, kad LAVL neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas gavo čiužinį nėra, be to, nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui dėl sveikatos būklės būtų skirtas papildomas čiužinys, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jam buvo suteiktas netinkamas čiužinys, yra nepagrįsti.

33. Pareiškėjas nurodo, kad jis turėjo dalyvauti atliekant kratą, tačiau ši jo teisė nebuvo užtikrinta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Instrukcijų nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjo dalyvavimas kratos metu nėra privalomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog pagal Rekomendacijas asmuo turi dalyvauti vykstant kratai atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Rekomendacijos nustato tik rekomendacijas, kuriomis Europos Sąjungos institucijos išreiškia savo nuomonę ir pasiūlo gaires atitinkamais Bendrijos politikos klausimais, o ne įtvirtina pareiškėjo subjektines teises (žr., pvz., 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1377/2012; 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2125-575/2020; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1613-822/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad pareiškėjas, gavęs LAVL 2020 m. rugsėjo 28 d. raštą dėl atsakymo į pareiškėjo pretenzijas dėl kratos šio rašto neskundė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo argumentai dėl pažeidimų atliekant kratą yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjui atsirado neturtinė žala.

34. Pareiškėjas teigia, kad dušo galvučių skaičius buvo nepakankamas. Pareiškėjas šiuo klausimu kreipėsi į LAVL, pareiškėjui buvo atsakyta LAVL 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštu. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nustatyta, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės), 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui; suolas ir/arba kėdė, ir / arba taburetė – 1 sėdima vieta, 1 besiprausiančiam asmeniui; kilimėlis arba grotelės, 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos; veidrodis, 1 vnt.; sieninė pakaba drabužiams, 3 kabliukai 1 asmeniui; lentynėlė higienos priemonėms, 1 vnt.; prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės), kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai, pagal poreikį. Pareiškėjas neginčija, kad dušo galvutės buvo, neginčija atsakovo teiginių, kad SGS laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistieji, turintys sveikatos sutrikimų arba negalią, dušu naudojasi neribotai (t. y. dušu naudojasi nuteistiesiems patogiu metu, neribojant maudymosi laiko), išskyrus dienotvarkėje nustatytą laiką miegui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad dušo galvučių skaičius atitiko teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas galėjo pasirinkti sau patogų laiką išsimaudyti, todėl jo argumentai, kad dušo galvučių skaičius nebuvo pakankamas atmestini.

35. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo fiksuoti ir vykdyti jo prašymai pervesti pinigus į kito asmens sąskaita. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 9 d. prašymas pervesti 50 Eur asmeniui, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam Pravieniškių pataisos namuose buvo įvykdytas 2019 m. rugpjūčio 13 d., analogiški 2019 m. spalio 1 d. ir 2019 m. gruodžio 18 d. prašymai buvo įvykdyti atitinkamai 2019 m. spalio 8 d. ir 2019 m. gruodžio 20 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai, jog nebuvo fiksuoti ir vykdomi pareiškėjo prašymai pervesti pinigus į kito asmens sąskaita yra nepagrįsti, nes bylos medžiaga patvirtina, jog analogiškus pareiškėjo prašymus LAVL fiksavo ir vykdė.

36. EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

37. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Šioje byloje nenustačius vienos iš būtinų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti – neteisėtų LAVL veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

38. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė proceso ir materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė