N-575-567-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-567/2012

Teisminio proceso Nr. 4-65-3-00358-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarimo R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 21 d. nutarimu panaikino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio (toliau – ir Institucija) tyrėjos 2010 m. lapkričio 19 d. nutarimą, kuriuo R. Š. (toliau – ir R. Š.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK)127 straipsnio 1 dalį paskirta 500 Lt bauda ir skyrė R. Š. administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.

Teismas nustatė, jog administracinė nuobauda R. Š. buvo skirta už tai, kad ji 2010 m. rugpjūčio 8 d., apie 15 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį „Honda HR-V“, važiuodama gyvenamojoje zonoje, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti automobilį iki iš anksto numatomos kliūties ir atsiradus kliūčiai, t y. mažametei M. P. išbėgus iš už transformatorinės į kelią, nesiėmė priemonių, kad automobilis iš karto būtų visiškai sustabdytas bei padarytos kuo mažesnės pasekmės, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta M. P. sveikata. Teismas pažymėjo, jog R. Š. kaltė padarius pažeidimą buvo įrodyta bylos duomenimis. Rėmėsi ATPK 20, 30 ir 302 straipsniais ir nurodė, jog byloje buvo nustatyta R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidimo pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, tačiau taip pat nustatyta, kad R. Š. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai 2009 m. rugpjūčio 21 d. pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį buvo skirta 220 Lt bauda, todėl Institucijos tyrėja priimdama 2010 m. lapkričio 19 d. nutarimą (toliau – ir Nutarimas) nepagrįstai nenustatė atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), be to, prieš tai R. Š. 2009 m. balandžio 3 d. pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį taip pat buvo skirta 100 Lt bauda. Konstatavo, jog šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuoja neigiamai, rodo R. Š. neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į vairavimą bei jos polinkį pažeisti Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), o paskirtos baudos už anksčiau padarytus pažeidimus nepasiekė joms keliamų tikslų. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei tai, jog R. Š. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, kurio metu buvo sužalota mažametė M. P., teismas jai taikytiną nuobaudą pakeitė. Pridūrė, jog non reformatio in peius principas nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiamas, nes skundą padavė nukentėjusiosios įstatyminis atstovas.

II. R. Š., nesutikdama su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 30 – 31), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą pakeisti, sušvelninant jai skirtą administracinę nuobaudą.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pripažįsta, kad vairuodama automobilį gyvenamojoje zonoje nebuvo pakankamai atidi, dėl ko nepastebėjo į kelią išbėgusios M. P. ir ją kliudė, tačiau nesutinka su tuo, kad jai taikytina griežtesnė iš įstatymo numatomų alternatyviųjų nuobaudų. Teigia, jog teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą apie tai, jog du jos anksčiau padaryti KET pažeidimai rodo neatsakingą ir lengvabūdišką jos požiūrį į vairavimą. Mano, jog tik sistemingi KET pažeidimai gali sąlygoti išvadą, kad vairuotojas ignoruoja KET. Pažymi, jog Institucija, skirdama Nutarimą, pagrįstai įvertino jos nuoširdų gailestį dėl pažeidimo padarymo, taip pat tai, kad eismo įvykį iš dalies nulėmė ir didelis nukentėjusiosios neatsargumas, be to, buvo nustatyta, jog jos vairuojamo automobilio greitis eismo įvykio metu buvo nedidelis. Pateikia ją teigiamai charakterizuojančius duomenis bei nurodo, jog augina du nepilnamečius vaikus. Taip pat nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga dėl darbo pobūdžio bei važinėti į darbą.

Nukentėjusioji M. P. per savo įstatyminį atstovą R. P. atsiliepimu į R. Š. apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti.

Institucija atsiliepime į R. Š. apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu R. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų.

Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktosios R. Š. kaltės padarius šį pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodoma, kad teismas nepagrįstai skyrė griežtesnę iš alternatyvių nuobaudą ir prašoma ją sušvelninti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, atsižvelgusi į tai, kad R. Š. kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (atsakomybę lengvinanti aplinkybė), įvertinusi pažeidėjos asmenybę, tai yra tai, kad ji yra anksčiau bausta už KET pažeidimus, be to, pažeidimo padarymo metu, kurio metu buvo sužalotas mažametis vaikas, turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (atsakomybę sunkinanti aplinkybė), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo paskirta nuobaudos rūšis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam sankcijoje nurodytam 1 metų terminui – atitinka apeliantės padaryto pažeidimo pavojingumą ir konkrečiu atveju yra efektyvesnė priemonė, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, nei alternatyvi sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda.

Tuo pačiu pažymėtina, kad išskirtinių aplinkybių, dėl kurių šioje byloje pažeidėjai galėtų būti skiriama švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo švelninti R. Š. skirtąją administracinę nuobaudą nesudaro subjektyvūs jos paaiškinimai apie tai, kad ji KET laikosi, bei apie pačios nukentėjusiosios neatsargumą eismo įvykio metu. Tokiu pagrindu taip pat nelaikytinos apeliantės nurodytos aplinkybės, kad transporto priemonė jai reikalinga atlikti darbines funkcijas, o atėmus teisę ją vairuoti, nukentėtų jos šeimos interesai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek ir savo artimiesiems dar prieš darydamas pažeidimą. Todėl padaręs jį, jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo

144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius