2019-08-08 Nr. BB-4556-1-01-1-32960-2017-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. 2P-644/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32960-2017-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su civilinės atsakovės UAB „E“ atstovo advokato Mindaugo Barkausko kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 20 d. nutarties A. Ž. baudžiamojoje byloje, prašymu sustabdyti nuosprendžio vykdymą bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Civilinės atsakovės UAB „E“ atstovas advokatas M. Barkauskas kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos palikti nenagrinėtą arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba sumažinti nukentėjusiesiems iš civilinės ieškovės priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžius, taip pat sustabdyti nuosprendžio vykdymą iki kasacinio skundo išnagrinėjimo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nesant nuteistojo A. Ž. veikoje visų būtinų nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, jo veiksmus nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį; apeliaciniu skundu buvo prašoma skirti ekspertizę tam, kad pašalinti esminius prieštaravimus dėl eismo įvykio aplinkybių, nurodant konkrečius tokį prašymą pagrindžiančius duomenis, tačiau dėl šios dalies apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas (BPK 320 straipsnio 3 dalies esminis pažeidimas); nukentėjusiesiems priteisti nepagrįstai (neproporcingai) dideli neturtinės žalos dydžiai, kurie ženkliai viršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamus dydžius.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016).

Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas ir tokio pobūdžio teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais netinkamą BK 281 straipsnio 5 dalies taikymą ir/ar esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą vertinant įrodymus. Šiuo atveju kasacinio skundo turinys patvirtina, kad jame nesutinkama su teismų išvadomis dėl nuteistojo A. Ž. kaltės, pateikiant savą įvykio aplinkybių ir įrodymų vertinimą, taip pat pateikiamas automobilio „Audi A4“ vairuotojos V. S. (žuvusiosios) veiksmų įvertinimas, ginčijant nustatytas faktines aplinkybes ir darant priešingas išvadas nei padarė teismai. Dėl neišnagrinėto apeliacinio skundo nėra nurodyta aiškių teisinių argumentų, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ekspertizės skyrimo būtinumo, tačiau iš priimtos nutarties turinio matyti, kad teismas aptarė ekspertizės skyrimo klausimą ir nerado pagrindo skirti dar vieną ekspertizę, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykio kilimo priežastis buvo nuteistojo A. Ž. veiksmai. Dėl civilinio ieškinio nėra nurodoma konkrečių teisinių argumentų, paneigiančių teismų išvadas dėl ieškinio dydžio, nenurodoma, kokią įstatymo nuostatą teismai pažeidė nustatydami priteistos neturtinės žalos dydį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų teismų sprendimų vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti civilinės atsakovės UAB „E“ atstovo advokato Mindaugo Barkausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arvydas Daugėla

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Pažarskis