2021-07-28 Nr. AB-15002-3-62-3-01241-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2021-07-28 Nr. AB-15002-3-62-3-01241-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinės žalos, patirtos nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. birželio 5 d.
Full text
Administracinė byla Nr. TA-699-662/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01241-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinės žalos, patirtos nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. birželio 5 d.
2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad bausmę atliko 2 lokaliniame sektoriuje, 19 būryje, bendrabutyje, kurio patalpos buvo avarinės būklės. Be to, gyvenamosiose patalpose buvo netinkama temperatūra ir kaupėsi drėgmė. Pareiškėjas patyrė diskomfortą, baimę ir įtampą.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Alytaus PN 2 lokaliniame sektoriuje, bendrabutyje Nr. 2. Alytaus PN užtikrina higienos normų reikalavimus atitinkančią temperatūrą. Bendrabutis Nr. 2 yra neavarinis, o tik blogos būklės. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.
II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. birželio 5 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus PN, kitą skundo dalį atmetė.
5. Teismas akcentavo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus ginčui aktualiais aspektais, vadovavosi Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), įtvirtintais reikalavimais ir nustatė, kad atsakovo atstovas patvirtino, jog bendrabučio Nr. 2, kuriame ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, būklė buvo bloga. Akcentavo, kad pareiškėjas skunde konkrečių atvejų, kuomet dėl statinio būklės jam buvo sukeltas tariamas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, nenurodė, nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui kėlė pretenzijas dėl konkrečių statinio būklės sąlygotų jo teisių ar interesų pažeidimų. Teismas sprendė, kad ginčo laikotarpiu Alytaus PN pažeidė pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas saugias bausmės atlikimo sąlygas ir pažeidė Higienos normos HN 134:2015 12 punktą. Tai, kad Alytaus PN yra finansuojami iš valstybės biudžeto skiriant tikslinį finansavimą ir jo neskyrus bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos darbai negalėjo būti pradėti, nepašalina atsakovo padaryto pažeidimo, kadangi teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas yra garantuojama teisės aktais.
6. Teismas, Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų kontekste įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus ir atsakovo atstovo atsikirtimus, pareiškėjo argumentus dėl gyvenamųjų patalpų temperatūros ir drėgmės atmetė kaip nepagrįstus.
7. Teismas vertino, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos, todėl jis patyrė neturtinę žalą.
8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų pažeidimų į Alytaus PN administraciją nesikreipė, darė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.
III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo iš dalies panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 8 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
10. Pareiškėjas nurodo, jog ginčo laikotarpiu jis ir kiti nuteistieji ne kartą kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl drėgmės gyvenamosiose patalpose ir dėl to, kad nuo pastato stogo krenta plytos, kas kelia pavojų saugumui, gyvybei. Alytaus PN nėra registruojami prašymai, yra registruojami tik laiškai į valstybines institucijas, taip siekiant nuslėpti įrodymus. Todėl nėra galimybės įrodyti, kad kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų. Šalto sezono metu Alytaus PN administracija, kad sumažėtų drėgmė gyvenamuosiuose patalpose, išdavė po elektrinį šildytuvą. Dėl elektrinio šildytuvo 2018 m. pavasarį gyvenamojoje patalpoje kilo gaisras. Įrodymai, kurie patvirtintų šį įvykį, išreikalautini iš atsakovo atstovo. Šia aplinkybe pareiškėjas siekia įrodyti, kad elektriniai šildytuvai į gyvenamąsias patalpas buvo išduodami, nes buvo šalta. Visas 2 lokalinis sektorius buvo perkeltas į kitą pastatą, kuris buvo geros būklės. Tai, kad 2 lokalinio sektoriaus pastato būklė buvo bloga, patvirtina atsakovo atstovo į bylą pateikti dokumentai. Konkrečiu atveju dėl padarytų pažeidimų patyrė neturtinę žalą, kuri atlygintina priteisiant 5 000 Eur sumą. Neturtinės žalos faktą patvirtina tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno drėgmėje ir šaltyje, o išeidamas į lauką patirdavo baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, nes nuo stogo galėjo kristi plytos.
11. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palinkti nepakeistą.
12. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti teismui, teismo buvo tinkamai išnagrinėti ir įvertinti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
13. Atsakovo atstovas pažymi, kad Alytaus PN esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas. Nėra duomenų apie tai, kad 2 lokalinio sektoriaus nuteistiesiems būtų išduodami šildytuvai ir kristų nuo statinio plytos. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus pagal Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Pareigūnai nuolatos prižiūri tvarką ir švarą gyvenamose patalpose bei sanitariniuose mazguose, todėl esant poreikiui šios patalpos yra kuo skubiau remontuojamos. Alytaus pataisos namų bendrabutis Nr. 2 nėra avarinės būklės, nes jeigu būtų nustatyta šio pastato avarinė būklė, nuteistieji negalėtų šiame pastate gyventi ir būtų perkelti į kitas patalpas. Statinys yra tik blogos būklės. Jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būtyje ar lokaliniame sektoriuje, jis turėjo teisę kreiptis dėl perkėlimo į kitą būrį, tačiau šia teise nepasinaudojo. Taip pat ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.
14. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. birželio 5 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, atlyginimo.
16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu Alytaus PN pažeidė pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas saugias bausmės atlikimo sąlygas, nesilaikydamas Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimo – laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, – pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad dėl gyvenamosiose patalpose esančios drėgmės, netinkamos temperatūros (buvo šalta) ir blogos būklės pastato, kuriame buvo laikomas, jis patyrė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnyje, todėl turi teisę į 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimą.
18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Dėl pareiškėjo teiginių dėl gyvenamosiose patalpose vyraujančios drėgmės pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu atliko išsamų vertinimą, teisingai pažymėdamas, kad siekiant išvengti drėgmės turi būti sudarytos sąlygos išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Byloje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos Alytaus PN vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip išvengiant ir drėgmės patalpose. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus (nagrinėjamu atveju dėl drėgmės, netinkamos temperatūros), taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017). Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017).
21. Nagrinėjamu atveju nors pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų (drėgmės ir temperatūros gyvenamosiose patalpose), tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde neneigia aplinkybės, kad Alytaus PN administracijoje registruojami laiškai į valstybines institucijas, tačiau pareiškėjas nenurodė, kad dėl netinkamų sąlygų būtų kreipęsis į visuomenės sveikatos centrą ar kitą kompetentingą instituciją. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, kad šiuo atveju nenustatyti Alytaus PN neteisėti veiksmai (neveikimas) dėl pareiškėjo skunde nurodyto pažeidimo – drėgmės ir netinkamos temperatūros gyvenamosiose patalpose.
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 255 paras buvo kalinamas blogos būklės pastate (Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas). Teismui nekilo abejonių, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos, todėl jis patyrė neturtinę žalą.
23. Vertindama, ar pareiškėjui galėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
24. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
25. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017).
26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Alytaus PN bendrabutis Nr. 2, kuriame ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, buvo blogos būklės, tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas teikė skundus dėl jo netenkinančių buities ir higienos sąlygų Alytaus PN ar kitoms kompetentingoms institucijoms, o atsakovo atstovas į juos nereagavo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjui vertintu laikotarpiu atsirado kokios nors sunkios pasekmės. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala ir pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas blogos būklės pastate 255 paras, tačiau byloje nėra duomenų, kad šios sąlygos kaip nors blogino jo sveikatos būklę), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
28. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Ričardas Piličiauskas