218b8528-53d2-4c3e-b2ba-e2e9a97e4a88 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                    Civilinė byla Nr. 2-162/2014Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00389-2013-3             Procesinio sprendimo kategorija: 126.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Tempo invest“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria iÅ¡spręstas bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aqua Service“ iÅ¡kėlimo klausimas, civilinėje byloje Nr. B2-1580-513/2013, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Tempo invest“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡kelti UAB „Aqua Service“ bankroto bylÄ , įmonės bankroto administratoriumi skirti M. M.. Nurodė, kad 2010 m. birželio 1 d. buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. 2010/015 pagrindu ieÅ¡kovas teikė atsakovui buhalterinės apskaitos paslaugas. Atsakovui sistemingai pažeidinėjant atsiskaitymų tvarkÄ , ieÅ¡kovas 2011 m. balandžio 30 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Å¡iÄ sutartį. Iki Å¡iol atsakovas nėra apmokėjęs 3 sÄ skaitų faktÅ«rų ir yra skolingas ieÅ¡kovui 2 000 Lt sumÄ ; atsakovas nevykdo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtintos Å¡alių sudarytos taikos sutarties sÄ lygų, pagal kurias iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteista 2 000 Lt skola.

Be to, remiantis atsakovo 2012 metų finansinės ataskaitos duomenimis įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija įmonės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę, todėl yra pagrindas iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ .Atsakovas UAB „Aqua Service“ su praÅ¡ymu iÅ¡kelti bankroto bylÄ nesutiko, nurodė, kad įmonė yra moki. Teismui yra pateikti įmonės finansinės atskaitomybės ir kiti dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovo turtas 2013 m. gegužės 31 dienai yra 812 916 Lt, o pradelstos skolos – tik 2 000 Lt.

Atsakovas taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovo nurodytos taikos sutarties sÄ lygos nėra vykdomos, nes ieÅ¡kovas pats nėra įvykdęs teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sÄ lygų.Pirmosios instancijos teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsisakė atsakovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Ä®vertinęs pateiktus įrodymus teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas yra mokus, nustatė, jog turto įmonė turi už 812 916 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai –sudaro 120 312 Lt, iÅ¡ kurių pradelstos skolos 2013 m. liepos 31 dienai yra tik skola ieÅ¡kovui – 2 000 Lt, t. y.

įmonės įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės ir įmonė yra moki. Nors ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu ir abejojo įmonės pelningumu ir jos konkurencingumu rinkoje, tačiau nepaneigė atsakovo nurodytų pradelstų skolų dydžio. Å ios aplinkybės lėmė teismo sprendimÄ atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylÄ . Lietuvos apeliacinis teismas pagal ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ Ä¯vertinęs minėtos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , sprendė, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų teisingam klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių, nereikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, kas galėjo suponuoti neteisingo procesinio sprendimo priėmimÄ , todėl skundžiamÄ 2013 m. rugpjūčio 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo nutartį panaikino ir atsakovo bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti atsakovui UAB „Aqua Service“ bankroto bylÄ .Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis konstatavo, kad atsakovo įmonė vykdo veiklÄ , skolų valstybės ir privalomojo socialinio draudimo biudžetams neturi, o įmonės turtas virÅ¡ija vykdytinus įmonės įsipareigojimus, todėl pagrindo įmonei kelti bankroto bylÄ nenustatyta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Tempo invest“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Atskiruoju skundu apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo į bylÄ pateiktais įrodymais, kurie kelia abejones ir sÄ lygojo neteisėto teismo sprendimo priėmimÄ . Atsiliepimu į ieÅ¡kovo UAB „Tempo invest“ atskirÄ jį skundÄ atsakovas UAB „Aqua Service“ praÅ¡o skundÄ atmesti, palikti galioti skundžiamÄ nutartį bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai jo bylos nagrinėjimo teisme metu patirtas iÅ¡laidas.Atsiliepime teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, visapusiÅ¡kai analizavo atsakovo pateiktus įrodymus, vertino jų patikimumÄ ir pagrįstai nustatė, jog jie neįrodo atsakovo nemokumo, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ nutartį tik dėl to, jog ieÅ¡kovas abejoja atsakovo pateiktų įrodymų pagrįstumu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Å is klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338str.). Teismas, spręsdamas klausimÄ ar įmonei keltina bankroto byla ir vertindamas jos (ne)mokumo klausimÄ , prioritetÄ turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi bÅ«ti keliama tik tada, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.

Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesÄ , tai yra sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė iÅ¡ tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008).

Teismas įmonei gali iÅ¡kelti bankroto bylÄ dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog įmonė faktiÅ¡kai yra nemoki. Tuo atveju, jei iÅ¡tyrus pateiktus ir teismo iÅ¡sireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiÅ¡kėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sÄ lygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio1 d. nutartyje akcentuotas aplinkybes bei įvertinęs atsakovo pateiktus aktualius duomenis apie įmonės kreditorius, debitorius bei kitus finansinės atskaitomybės dokumentus sprendė, jog pagrindo įmonei kelti bankroto bylÄ nėra, kadangi įmonės turtas virÅ¡ija pradelstas ir vykdytinas skolas, atsakovo įmonė vykdo veiklÄ . Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir teigia, jog teismas buvo suklaidintas atsakovo pateiktais realios įmonės finansinės padėties neatspindinčiais duomenimis.

Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė, pagal kuriÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Å i įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant ieÅ¡kinio dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pagrįstumo klausimÄ .

Todėl teismui, remiantis atsakovo pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, nustačius, jog pagrindo UAB „Aqua Service“ kelti bankroto bylÄ nėra, o ieÅ¡kovui siekiant įrodyti prieÅ¡ingas aplinkybes, jis turi pateikti teismui tai patvirtinančias aplinkybes. Å iuo atveju iÅ¡ atskirojo skundo argumentų matyti, jog apeliantas siekia sukelti teismui abejones dėl atsakovo pateiktų duomenų pagrįstumo, tačiau jos remiasi tik niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir teiginiais. Konkrečių argumentų ir įrodymų, dėl ko teismas turėtų nesivadovauti atsakovo pateiktomis finansinėmis ataskaitomis, nepateikta, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo pagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais įrodymais.Ä®monių bankroto įstatymo (toliau tekste – Ä®BÄ® ) 9 straipsnio 7 dalyje, numatyta, jog bankroto byla yra iÅ¡keliama, jeigu yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus;

2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies nuostatÄ , įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Byloje pateiktas 2012 m. UAB „Aqua Service“ balansas pagrindė, jog įmonė 2012 metais turėjo turto už 556 547 Lt, o 2013 metų gegužės mėnesio balanso duomenimis – 812 916 Lt (t. 1, b. l. 47, 77).

Balanso duomenimis, minėtÄ sumÄ iÅ¡ esmės sudaro trumpalaikis įmonės turtas – atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 502 483 Lt, gautinos sumos – 283 048 Lt (t. 1, b. l. 77). Remiantis 2013 m. spalio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo pastabomis, jog minėto turto sudėtis nėra detalizuota, atsakovas, bylÄ grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, pateikė įrodymus apie įmonės prekių ir sandėlio likučius, gautus iÅ¡ankstinius apmokėjimus (t. 2, b. l. 17-20).

Atsakovas taip pat pateikė 2013 m. liepos 31 d. debitorių sÄ raÅ¡o papildymÄ , kuriame detalizavo sÄ raÅ¡o 7 punkte įvardintų individualia veikla užsiimančių asmenų skolas įmonei (t. 1, b. l. 79; t. 2, b. l. 11). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog debitoriai, kurie sÄ raÅ¡e įvardinti kaip „kiti debitoriai“ konkrečiai neįvardinti, todėl, negalint nustatyti jų įsiskolinimų realumo, vertinant įmonės finansinę padėtį, Å¡ios mokėtinos sumos neturėtų bÅ«ti įskaičiuojamos į bendrÄ Ä¯monės turto masę, kuri atsižvelgus į Å¡iuos argumentus turėtų sudaryti – 801 710,64 Lt.

Atsakovo pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog įmonės kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 627 760 Lt (t. 2, b. l. 12), iÅ¡ kurių pirmosios instancijos teismo paskaičiavimu 111 036,67 Lt sudaro pradelsti įsipareigojimai, tačiau apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, jog atsakovas nedetalizavo kreditorių, sÄ raÅ¡e įvardintų „kiti kreditoriai“ ir nenurodė mokėjimų jiems terminų, skolÄ jiems, kuri sudaro 7 275,33 Lt, reikėtų vertinti kaip pradelstÄ mokėti skolÄ , todėl atsakovo įmonės vykdytinų įsipareigojimų suma laikytina 118 312 Lt (t. 2, b. l. 12).

Nepaisant Å¡ių netikslumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai (118 312 Lt) nevirÅ¡ija pusės įmonės į balansÄ Ä¯raÅ¡ytos turto vertės– 400 855 Lt (pusė 801 710,64 Lt sumos). Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡e nurodytos 509 448 Lt dydžio skolos ir jos apmokėjimo terminų įmonės akcininkui pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi jog Å¡ioje byloje nagrinėjamas atsakovo mokumo, o ne atsakovo ir jo akcininko sudarytų Paskolos sutarčių galiojimo klausimas, todėl atskirojo skundo argumentai dėl Paskolos sutarčių realumo ir jomis nustatytų skolos grÄ Å¾inimo terminų pagrįstumo nevertinami.

Apeliantas taip pat kritiÅ¡kai vertina atsakovo argumentus dėl minėtomis paskolomis gautų lėšų panaudojimo realumo. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu atsakovas teigė, jog jos naudojamos įmonės veiklai vystyti ir atsiskaityti su tiekėjais, nes įmonė vykdo veiklÄ kuomet yra perkama su atidėjimu, todėl atsiranda skolos, kurios Å¡iomis lėšomis ir dengiamos. Å iais atsakovo paaiÅ¡kinimais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi palyginus 2012 metų balanso ir 2013 metų gegužės mėnesio balanso duomenis matyti, jog per penkis 2013 metų mėnesius įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos sumažėjo (t. 1, b. l. 47, 77).

Apeliacinės instancijos teismas siekdamas visapusiÅ¡kai įvertinti atsakovo finansinę padėtį taip pat įvertino ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ informacijÄ , kuria remiantis nustatyta, jog Å¡iuo metu atsakovo atžvilgiu nėra iÅ¡kelta civilinių bylų dėl skolos iÅ¡ įmonės priteisimo, o iÅ¡ esmės visi teisminiai ginčai buvo kilę pagal ieÅ¡kovo UAB „Tempo invest“ ieÅ¡kinius ar pareiÅ¡kimus atsakovui, kas rodo, jog tarp Å¡alių yra susiklostę įtempti tarpusavio santykiai, tačiau jie, nesant pakankamai svarių pagrindų, negali bÅ«ti bankroto bylos atsakovui inicijavimo pagrindu.

Bankroto bylos inicijavimas negali bÅ«ti taikomas kaip Å¡alis siejusių teisinių santykių ir kilusių tarpusavio ginčų teisinio įvertinimo bÅ«das, kadangi bankroto bylos iÅ¡kėlimas neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto bylos inicijavimas taikytina kaip kraÅ¡tutinė priemonė įmonėms akivaizdžiai negalinčioms vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne kaip Å¡alių tarpusavio ginčų sprendimo bÅ«das.Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nutartyje detaliai aptartus atsakovo finansinių ataskaitų duomenis, taip pat į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktÄ aktualiÄ informacijÄ , kuri patvirtina, jog atsakovo įmonė nėra skolinga valstybės biudžetui, mano, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog nėra pagrindo atsakovui UAB „Aqua Service“ kelti bankroto bylÄ , iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis apie atsakovo finansinę bÅ«klę, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas klausimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo iÅ¡sprendimui, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti (CPK 337 str. 1 p.). Teismas taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ .              Teisėja                                                                                 Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė