2019-10-24 Nr. AB-20435-3-61-3-03431-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1436-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03431-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. (R. Š.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. Š. (R. Š.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) (teisių perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos), 1 987,50 Eur turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Vilniaus RAAD skyriaus vedėjas A. M. 2016 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AM-VILP-69163640-16 (toliau – ir Protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. atvežė V. M. dviejų neteisėtai sumedžiotų vilkų galvas, suvyniotas į polietileninius maišus ir paprašė jas pasaugoti šaldiklyje. Pareiškėjas nepripažino padaręs Vilniaus RAAD pareigūno jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimo. Šalčininkų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukė. 2017 m. vasario 20 d. Vilniaus RAAD pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašė panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. priėmė nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-254-256/2017, kuria nutarė Vilniaus RAAD apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.

2.2. Pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso metu naudojosi teisine advokato pagalba. Viso proceso metu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – be pagrindo, pažeidžiant ATPK 7 straipsnyje bei 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus imperatyvius reikalavimus, nesant veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, surašius Protokolą bei pateikus akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą – pareiškėjas patyrė turtinę žalą, t. y. 1 987,5 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurias prašo atlyginti kaip turtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus RAAD (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Pareigūnai, gavę informaciją apie daromą nusižengimą, teisės aktų nustatyta tvarka privalo atitinkamai reaguoti į galimai daromą ar padarytą nusižengimą, ištirti aplinkybes ir įvertinti galimai neteisėtus veiksmus bei užkardyti naujus nusižengimus. Vilniaus RAAD pareigūnai, 2016 m. rugpjūčio 18 d. surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, rėmėsi asmens pranešimu ir liudytojų parodymais. Nutarimui priimti visa bylos medžiaga buvo teisės aktų nustatyta tvarka pateikta Šalčininkų rajono apylinkės teismui. Nagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos atveju Vilniaus RAAD, kaip viešojo administravimo subjektas, gavęs pranešimą apie galimai įvykusį administracinį teisės pažeidimą, privalėjo pradėti vykdyti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Atsižvelgiant į aplinkybes, t. y. pranešimą apie administracinį teisės pažeidimą, liudytojų parodymus, pagrindo nepradėti administracinio teisės pažeidimo tyrimo procedūros nebuvo. Ištyrus bylos aplinkybes, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris perduotas nagrinėti (ir nutarimą priimti) teismui. Tai, jog Vilniaus RAAD pateikė apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-2-371/2017 Vilniaus apygardos teismui dar nereiškia, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai, atvirkščiai, Vilniaus RAAD siekė ginti viešąjį interesą teismine tvarka. Administracinio teisės pažeidimo byloje neteisėtų Vilniaus RAAD veiksmų konstatuota nebuvo, veiksmai nebuvo vertinti nei žinybine tvarka (pvz., tarnybinis patikrinimas), nei teismine tvarka, todėl nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kad atstovavimo išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 425 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 324 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 18 d. surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AM-VILP-69163640-16, kuriame nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. pareiškėjas atvežė V. M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dviejų neteisėtai sumedžiotų vilkų galvas, suvyniotas į polietileninius maišus, ir paprašė jas pasaugoti šaldiklyje, paaiškinęs, kad tai yra mėsa, o jo šaldytuve vietos nėra, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 58.1.2 punkto nuostatas, už kurių pažeidimą atsakomybė numatyta ATPK 85 straipsnio 4 dalyje. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-2-371/2017 pareiškėjui pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, nurodydamas, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. priėmė nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-254-256/2017, kuria atmetė Vilniaus RAAD apeliacinį skundą ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2017 m. birželio 27 d. Vilniaus RAAD pateikė prašymą atlyginti 1 987,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias jis patyrė bylą nagrinėjant Šalčininkų rajono apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose, tačiau atsakovas 2017 m. liepos 24 d. RAAD raštu Nr. (38-20)-VR-1.7-5505 „Dėl prašymo sumokėti patirtas bylinėjimosi išlaidas“ atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymo priteisti turtinės žalos atlyginimą, kurios kilo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teismuose, pagrįstumo klausimą, pažymėjo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.3.-2-371/2017 nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos, pradėtos pareiškėjo atžvilgiu pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, teiseną, kadangi pareiškėjo veiksmuose nebuvo nustatyta pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas konstatavo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad pareiškėjas 2016 m. kovo mėnesį atvežė V. M. dviejų neteisėtai sumedžiotų vilkų galvas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi šį nutarimą paliko nepakeistą. ATPK 250 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus panašaus pobūdžio bylose ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Protokolas pareiškėjui surašytas iš esmės pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y., priešingai nei teigia atsakovas teismui pateiktame atsiliepime, nesurinkus pakankamai įrodymų, kurie sudarytų pagrindą pradėti administracinio teisės pažeidimo procedūrą. Dėl nurodytų priežasčių teismas Vilniaus RAAD pareigūnų veiksmus pripažino neteisėtais.

7. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad iš skunde nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimo bei Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad pareiškėjas dėl to, jog Vilniaus RAAD pareigūnai neteisėtai iniciavo administracinio teisės pažeidimo bylą, kuri buvo nagrinėjama tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijose, patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato jam teikiama teisine pagalba. Atsižvelgdamas į pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis, teismas priteisė pareiškėjui 1 425 Eur turtinės žalos atlyginimą.

8. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkinęs pareiškėjos skundą dėl turtinės žalos, patirtos Šalčininkų rajono apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimo, iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas šios bylos nagrinėjimo metu, ir priteisė pareiškėjo naudai 324 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.

III. 9. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo:

10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju pareigūno veiksmai buvo neteisėti, todėl valstybė turi atlyginti tokio pareigūno veiksmais padarytą žalą nukentėjusiajam. Vilniaus RAAD, kaip viešojo administravimo subjektas, gavęs pranešimą apie galimai įvykusį administracinį teisės pažeidimą, privalėjo pradėti vykdyti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo. Analizuojant administracinio pažeidimo bylos medžiagą tai ir buvo padaryta: 2016 m. birželio 13 d. į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūrą kreipėsi medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas N. O. su pranešimu, kuriame jis nurodė, jog „2016 m. balandžio 15 d. medžiotojas V. M. perdavė šiam dvi užšaldytas sumedžiotų vilkų galvas. Vilkus sumedžiojo R. Š. 2016 m. kovo mėn.“. N. O. paaiškinime taip pat nurodė, kad medžiotojų būrelio susirinkimo metu R. Š. prisipažino, jog sumedžiojo šiuos vilkus. Įvertinus paaiškinimą, surinktą papildomą informaciją, gautą apklausus visus medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ narius, dalyvavusius minėtame susirinkime, gavus būrelio susirinkimo protokolą bei foto nuotraukos, kuriuose pavaizduotas R. Š. su negyvais vilkais bei apklausus patį R. Š., pagrindų nepradėti administracinio teisės pažeidimo tyrimo procedūrą, o galiausiai ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-254-256/2017, nebuvo. Pats faktas, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.3-2-371/2017 nutraukė bylą dėl įrodymų trūkumo, o Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi atmetė Vilniaus RAAD apeliacinį skundą ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimą paliko nepakeistą, savaime nereiškia, jog institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) ar priėmusi nutarimą, veikė neteisėtai. Pareigūno veiksmuose, surašant Protokolą, nenustatyta jokių pažeidimų, o teisės aktai, taip pat ir teismų praktika nenustato pareigūno veiksmų neteisėtumo prezumpcijos.

10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteistos sumos pagrįstumą grindė vien faktu, kad 324 EUR suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimaliai priteistino dydžio, tačiau teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog byla nėra sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, paruoštas tik skundas teismui dėl turtinės žalos atlyginimo, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose. Dėl nurodytų priežasčių 324 EUR suma, nepaisant fakto, jog ji neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, yra neadekvati bylos ir parengto procesinio dokumento sudėtingumui ir neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

11. Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime į apeliacinį nurodo:

11.1. Nors atsakovo atstovas teigia, kad Protokolas surašytas remiantis ir foto nuotraukomis, kuriose užfiksuotas pareiškėjas su vilkais, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo, jog dar iki Protokolo surašymo buvo atlikta vilkų dantų ekspertizė, kurioje konstatuota, kad vilkų dantys, kuriuos neva pareiškėjas atvežė V. M., negali būti tų gyvūnų, kurie užfiksuoti nuotraukose, todėl šie duomenys (t. y. foto nuotraukos) iškart turėjo būti atmesti. Išnagrinėjus kiekvieno iš medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ asmenų rašytinius paaiškinimus, matyti, jog jie yra „sufabrikuoti“ (t. y. paaiškinimai surašyti kone žodis į žodį), todėl tyrimą atlikęs pareigūnas tokius rašytinius paaiškinimus turėjo vertinti kritiškai. Aplinkybė, jog rašytiniai paaiškinimai buvo „sufabrikuoti“, vėliau pasitvirtinto teisme, kuomet paaiškinimus vienodai parašę būrelio nariai teismo posėdyje duodami parodymus kaip liudytojai apie tas pačias aplinkybės davė skirtingus parodymus. Be to, tyrimą atlikęs pareigūnas taip pat turėjo kritiškai vertinti ir paties V. M. nurodytas aplinkybes, kadangi jo paaiškinimai prieštaringi, pats pareiškėjas tyrimą atlikusiam pareigūnui ne kartą buvo nurodęs, kad pareiškėjas yra kaltinamas neteisėtai sumedžiojęs du vilkus, nes jis yra su ieškiniu kreipęsis dėl medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ sprendimų panaikinimo (t. y. tokiu būdu jam yra kerštaujama), be to, jis palaiko blogus santykius su V. M.

11.2. Vilniaus RAAD pareigūno surinkti duomenys dar iki Protokolo surašymo privalėjo sukelti pagrįstas abejones tyrimą atlikusiam pareigūnui dėl pačių duomenų tikrumo, teisingumo ir objektyvumo. Administracinio teisės pažeidimo tyrimą atlikusiam pareigūnui turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl V. M. nurodytų aplinkybių ir paties pažeidimo padarymo fakto. Siekiant visapusiškai išaiškinti aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pareiškėjas kaltas jo padarymu ir ar trauktinas administracinėn atsakomybėn, egzistuojantiems esminiams prieštaravimams pašalinti, bei pareiškėjo paaiškinimams paneigti, buvo būtina rinkti papildomus įrodymus. Tokiu būdu administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, savo įgaliojimų ribose neįvykdė visų jam teisės aktais priskirtų funkcijų, o dalį šių funkcijų vykdydamas, veikė pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl nurodytų įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo, veikiant taip, kaip pagal įstatymus pareigūnas privalėjo veikti, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, t. y. turėjo samdyti advokatą, kad teisme būtų apgintos jo teisės dėl nepagrįsto apkaltinimo.

11.3. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog pareiškėjui priteistos per didelės patirtos bylinėjimosi išlaidos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nebuvo nei neadekvatus, nei nepagrįstai didelis. Atmestini atsakovo argumentai, kad byla nebuvo sudėtinga ir kad pareiškėjo atstovo surašytas procesinis dokumentas nebuvo sudėtingas. Tiek pati byla, tiek pareiškėjo atstovo surašytas skundas yra pakankami sudėtingi, skundas yra motyvuotas, jame aiškiai išdėstytos bylos faktinės aplinkybės, skundo pagrįstumas buvo grindžiamas tiek konkrečiais įstatymais, tiek įvairia Lietuvos teismų praktika, skundas surašytas profesionalia teisine kalba, o ir pati skundo apimtis yra pakankamai didelė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo atstovo pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Vilniaus RAAD pareigūnų neteisėtų veiksmų surašant Protokolą.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, nustatęs visas CK 6.271 straipsnyje įtvirtintas sąlygas viešajai atsakomybei kilti. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų.

15. Byloje nustatyta, kad: Vilniaus RAAD skyriaus vedėjas A. M. 2016 m. rugpjūčio 18 d. surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AM-VILP-69163640-16 už tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. atvežė V. M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dviejų neteisėtai sumedžiotų vilkų galvas, suvyniotas į polietileninius maišus, ir paprašė jas pasaugoti šaldiklyje, paaiškinęs, kad tai yra mėsa, o jo šaldytuve vietos nėra, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 58.1.2 punkto nuostatas, už kurių pažeidimą atsakomybė numatyta ATPK 85 straipsnio 4 dalyje (b. l. 9–10). Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-2-371/2017 pareiškėjui pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, nurodydamas, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 18–29). Atsakovas, nesutikdamas su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimu, padavė apeliacinį skundą, kurį Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-254-256/2017 atmetė ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimą paliko nepakeistą (b. l. 32–37). Pareiškėjas 2017 m. birželio 27 d. Vilniaus RAAD pateikė prašymą atlyginti 1 987,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias jis patyrė bylą nagrinėjant Šalčininkų rajono apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose, tačiau atsakovas 2017 m. liepos 24 d. Vilniaus RAAD raštu Nr. (38-20)-VR-1.7-5505 „Dėl prašymo sumokėti patirtas bylinėjimosi išlaidas“ atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą (b. l. 12–14, 30–31).

16. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarime nustatytas aplinkybes, kurioms pritarė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, konstatavo, jog Vilniaus RAAD pareigūnai, tirdami administracinį teisės pažeidimą bei surašydami Protokolą, neveikė taip, kaip privalėjo veikti, tuo padarydami pareiškėjui turtinę žalą.

17. Atsakovo atstovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Savo nesutikimą iš esmės grindžia argumentais, kad: Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutarime nepasisakė dėl Vilniaus RAAD pareigūnų neteisėtų veiksmų; aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutraukta, savaime neįrodo pareigūnų veiksmų neteisėtumo, o įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūnų, nagrinėjusių administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų.

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atstovavimo išlaidų atlyginimas administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nėra nustatytas, nors ATPK 272 straipsnyje yra nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Įgyvendindamas nustatytą teisę į gynybą, asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos išlaidos gynybai turi būti atlygintos vadovaujantis principu „pralaimėjęs moka“. Esant šioms aplinkybėms asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, gali būti pripažinti žala, atlygintina pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1615-261/2016, 2016 m. kovo 3 d. nutartį Nr. A-631-756/2016, 2018 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5215-261/2017 ir kt.).

19. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

20. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).

21. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio (ne)buvimas, būtina visapusiškai išanalizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, įvertinti deliktinės atsakomybės apimtį, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės.

22. Šios bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, jog vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

23. Nagrinėjamu atveju Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutarimu nenustatė R. Š. veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 4 dalyje įvykio ir sudėties, kuris jam buvo inkriminuotas Vilniaus RAAD pareigūno Protokolu, dėl to administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimo turinio matyti, kad teismas, įvertinęs byloje apklaustų liudytojų parodymus, kurių pagrindu R. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, sprendė, jog jie (parodymai) yra prieštaringi: vieni liudytojai teigė, kad susirinkimo metu buvo tik kalbėta apie neteisėtai sumedžiotus vilkus, kurie sumedžioti rudenį, (ar vasarį), dėl vieno vilko oficialiai apiforminti dokumentai, dėl kito vilko – neapiforminti, dėl vieno neteisėtai sumedžioto vilko R.

Š. prisiėmė atsakomybę. Kiti parodė, kad susirinkimo metu apie vilkų galvas kalbėta nebuvo, apie tai sužinojo tik atvykus pas inspektorių, vieni neprisimena, ar buvo susirinkimo metu kalbėta apie vilkų galvas, kiti nurodė, kad buvo parodytos nuotraukos, kur R. Š. nufotografuotas šalia vilkų, o dalis liudytojų parodė, kad šių nuotraukų nematė ir niekas jų nerodė. Iš byloje esančio 2016 m. birželio 10 d. pranešimo taip pat matyti, kad N. O. pranešė apie vilko galvas Šalčininkų rajono agentūrai (po dviejų mėnesių po susirinkimo) 2016 m. birželio 13 d., o ne kitą, po 2016 m. balandžio 16 d.

įvykusio susirinkimo, dieną kaip jis teigia, prie šio pranešimo pridėtas 2016 m. balandžio 15 d. V. M. paaiškinimas. Todėl esant tokiems prieštaravimams tarp visų apklaustų liudytojų parodymų, kurių pagrindu buvo surašytas R. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, Šalčininkų rajono apylinkės teismas padarė išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog R. Š. 2016 m. kovo mėnesį atvežė V. M. dviejų neteisėtai sumedžiotų vilkų galvas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi pritardamas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimu padarytoms išvadoms, akcentavo, jog asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus surinktus įrodymus nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi vertino, kad nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog R. Š. 2016 m. kovo mėnesį atvežė V. M. dviejų neteisėtai sumedžiotų vilkų galvas. Taigi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą buvo sąlygotas Vilniaus RAAD pareigūnų surinktų įrodymų nepakankamumo.

24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Vilniaus RAAD pareigūnai šiuo atveju neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal ATPK normas, reglamentuojančias Protokolo surašymą, taip pat faktinių duomenų, kuriais remdamiesi pareigūnai nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, nustatymą (ATPK 259, 260, 284 str.).

25. Atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas nepasisakė, jog pareiškėjui buvo neteisėtai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, taip pat nepasisakė, jog Vilniaus RAAD pareigūnai netinkamai rinko įrodymus (žr. nutarties 10.1 p.), šiuo nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos, kadangi teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018 ir kt.).

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovo atstovo teiginiais, kad teismo priteista 324 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra neadekvati bylos ir parengto procesinio dokumento sudėtingumui ir neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (žr. nutarties 10.2 p.). Įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prie jo pridėtus dokumentus, pareiškėjo atstovo pateiktus procesinius dokumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas gavo suteiktas teisines paslaugas ir realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų dalį. Atsakovo atstovo teiginiai apie priteistas per dideles bylinėjimosi išlaidas yra abstraktūs, pirmosios instancijos teismo atlikto išsamaus bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl skundo parengimo, pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje, apskaičiavimo teisingumas ir atitikimas Rekomendacijoms šiuo atveju teisėjų kolegijai abejonių nekelia.

27. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, o atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodomas kitokio pobūdžio įrodymų vertinimas nėra pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą dėl Vilniaus RAAD pareigūnų neteistų veiksmų, nepagrįsta. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė