Legislator Case Law & Legislation
21854634-8461-4b3e-b228-d257f2efcd73 AI generated

21854634-8461-4b3e-b228-d257f2efcd73 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 21854634-8461-4b3e-b228-d257f2efcd73
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas LBaudž. byla Nr. 1S-119-174/2010Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.9.1.; 1.2.28.4.; 2.12.4. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2010 m. balandžio 30d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,sekretoriaujant AuÅ¡rai Čybieneidalyvaujant I. R. ir jos atstovei advokatei Renatai Petrylaitei,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-17 nutarties, kuria patenkintas I.

Legislator headnote

AI generated

21854634-8461-4b3e-b228-d257f2efcd73 · Klaipėdos apygardos teismas: parodymų, jog susitikimo su I. R. metu ji matė, jog I. R. nesiruoÅ¡ia eiti į jokius kompromisus dėl vaiko perdavimo, neketino daryti jokių nuolaidų. J. N. paaiÅ¡kino, kad gyvenamosios vietos pakeitimas tiek suaugusiajam, tiek vaiku gali bÅ«ti stresas, taip pat nurodė, jog abu tėvai, neradę bendro taikaus susitarimo, bet kokiu atveju traumavo vaikÄ . Å ie duomenys rodo, jog dėl L. R. psichinės bÅ«klės bet kokiu atveju yra atsakingi abu tėvai – tiek mama, tiek tėvas.Teismas nevertino įtariamojo parodymų, jo elgesio motyvų, neįvertino to fakto, jog pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teismų sprendimus M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas LBaudž. byla Nr. 1S-119-174/2010Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.9.1.; 1.2.28.4.; 2.12.4. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2010 m. balandžio 30d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,sekretoriaujant AuÅ¡rai Čybieneidalyvaujant I. R. ir jos atstovei advokatei Renatai Petrylaitei,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-17 nutarties, kuria patenkintas I.

R. atstovės advokatės Renatos Petrylaitės skundas dėl nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimÄ panaikinimo ir nustatė: 2008-10-20 Klaipėdos miesto 2-ajame PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 32-1-00860-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 156 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos pareiÅ¡kimu, kuriame nurodoma, jog        2008-10-20. apie 14 val.

Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, esančioje I. Kanto g. 11, Klaipėdoje, turėjo įvykti suplanuotas M. R. pasimatymas su dukra L. R. . Pasimatymo metu M. R. savo dukrÄ iÅ¡sinešė pro duris. Vaikas buvo paimtas prievarta, nežinant Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, psichologui, tai prieÅ¡tarauja įstatymais numatytai vaiko perdavimo vykdymo tvarkai. 2008-10-20 taip pat buvo gautas I. R. pareiÅ¡kimas, kuriame ji nurodė, kad iÅ¡ Vaiko teisių apsaugos tarnybos M. R. savavaliÅ¡kai pagrobė ir iÅ¡sivežė jos mažametę dukrÄ L.

R. .Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės Ginos Skersinskytės 2009-11-24 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius M. R. veiksmuose vaiko pagrobimo ir savavaldžiavimo sudėties požymių.2009-12-11 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«rai nukentėjusiosios I. R. atstovė advokatė Renata Petrylaitė pateikė skundÄ panaikinti prokurorės G. Skersinskytės 2009-11-24 nutarimÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir jį atnaujinti.Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo 2009-12-16 nutarimu netenkintas nukentėjusiosios I.

R. atstovės advokatės Renatos Petrylaitės skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės G. Skersinskytės 2009-11-24 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl vaiko pagrobimo ir savavaldžiavimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinimo, ir Å¡is nutarimas paliktas galioti.Skundžiama nutartimi panaikinti žemesniojo ir aukÅ¡tesniojo prokurorų 2009-11-24 ir 2009-12-16 nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 32-1-00860-08 dėl vaiko pagrobimo ir savavaldžiavimo.Skundu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V.

Kičiatovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Violetos BalčiÅ«nienės 2010-03-17 nutartį kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės G. Skersinskytės 2009-11-24 nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 32-1-00860-08 ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo 2009-12-16 nutarimÄ atmesti I. R. atstovės advokatės Renatos Petrylaitės skundÄ dėl prokurorės G.

Skersinskytės 2009-11-24 nutarimo panaikinimo. Skundžiamoje nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėja nurodydama, kad M. R. netinkamai įgyvendino VFR Oranienburgo apylinkės teismo nutartimi jam suteiktas teises bei iš byloje esančių duomenų negalima daryti kategoriškos išvados, kad M. R. nepadarė veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, šios savo išvados niekuo nepagrindė ir nemotyvavo, neanalizavo ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, nenurodė, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai yra nepadaryti ar netinkamai padaryti bei kokie duomenys leidžia manyti, jog yra padaryta nusikalstama veika.

Teismas apsiribojo tik nusikalstamos veikos sudėties iÅ¡dėstymu. Prokuroras pažymi, kad bÅ«tent dėl to, jog M. R. netinkamai įgyvendino VFR Oranienburgo apylinkės teismo nutartimi jam suteiktas teises, 2008-10-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Taigi siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar M. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei renkami atitinkami duomenys, kuriais remiantis vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.Teismas padarydamas iÅ¡vadÄ , jog veika turi nurodyto nusikaltimo požymių, visiÅ¡kai nevertino ir neanalizavo surinktų duomenų, neįvertino tos aplinkybės, jog pati nukentėjusioji I.

R. ignoravo ir nevykdė teismo sprendimų, nevykdė susitarimo su M. R. bei kitomis institucijomis, sudaryto 2008-09-25, pas antstolį, jog vaikas kiekvienÄ dienÄ po 4 valandas matysis su tėvu ir tokiu bÅ«du prie jo pratinsis, mažametės neruošė iÅ¡vykimui gyventi su tėvu, kad L. R. patirtų kuo mažesnį stresÄ (tai I. R. pati nurodė apklausiama nukentėjusiÄ ja), ne kartÄ atsisakė leisti M. R. bendrauti su dukra, tai patvirtina suraÅ¡yti atitinkami aktai, M. R. pareiÅ¡kimai Vaiko teisių apsaugos tarnybai, liudytojų bei įtariamojo parodymai.Teismas neįvertino aplinkybės, jog tėvo ir vaiko bendravimas, nepaisant trukdžių, vyko, ir ryÅ¡ys tarp vaiko ir tėvo egzistavo.

Ä® 2008-10-20 susitikimÄ Vaiko teisių apsaugos tarnyboje atėjo I. R. , L. R. ir M. R. susikibę už rankų. Vaikas nebijodavo bÅ«ti tik su tėvu Vaiko teisių apsaugos tarnybos patalpose, žaisdavo su juo. Kaip liudytojos apklaustos Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos parodė, kad I. R. iÅ¡eidavo iÅ¡ bendravimui su vaiku skirtos patalpos kalbėtis telefonu, bei palikdavo vaikÄ su tėvu vienÄ . Filmuota medžiaga parodo, jog kelionės į VokietijÄ metu vaikas drÄ siai bendravo su tėvu bei žaidė su juo.Teismas taip pat nevertino kaip liudytojos apklaustos psichologės J.

N. parodymų, jog susitikimo su I. R. metu ji matė, jog I. R. nesiruoÅ¡ia eiti į jokius kompromisus dėl vaiko perdavimo, neketino daryti jokių nuolaidų. J. N. paaiÅ¡kino, kad gyvenamosios vietos pakeitimas tiek suaugusiajam, tiek vaiku gali bÅ«ti stresas, taip pat nurodė, jog abu tėvai, neradę bendro taikaus susitarimo, bet kokiu atveju traumavo vaikÄ . Å ie duomenys rodo, jog dėl L. R. psichinės bÅ«klės bet kokiu atveju yra atsakingi abu tėvai – tiek mama, tiek tėvas.Teismas nevertino įtariamojo parodymų, jo elgesio motyvų, neįvertino to fakto, jog pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teismų sprendimus M.

R. yra pripažintas vieninteliu mažametės L. R. globėju, o nuo 2007-06-13 nebuvo įvykdytas teismo sprendimas dėl L. R. perdavimo į Vokietijos Federacinę RespublikÄ , jog Å¡io sprendimo nevykdymas daro žalÄ mažametei L. R. , nes teisėtas jos globėjas negali ja tinkamai pasirÅ«pinti, jog M. R. siÅ«lė I. R. paramÄ geranoriÅ¡kai įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, įpareigojančiÄ perduoti L. R. tėvui M. R. , tačiau ji priimti pagalbÄ atsisakė, slapstėsi nuo sprendimo vykdymo, jog I.

R. veiksmai buvo konfliktiÅ¡ki ir provokuojantys, o M. R. vertintini kaip spontaniÅ¡ki, siekiant iÅ¡vengti triukÅ¡mo ir fizinio smurto. Teismas taip pat nevertino L. R. psichologinės ekspertizės iÅ¡vadų, kad L. R. staigus atskyrimas nuo motinos I. R. bei staigus gyvenamosios aplinkos pakeitimas sukėlė L. amžiui bÅ«dingÄ iÅ¡siskyrimo ir liÅ«desio reakcijÄ , tai yra normalu iÅ¡siskyrus su artimais žmonėmis, tačiau kitų pasekmių Å¡is iÅ¡siskyrimas neturėjo.Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog prieÅ¡ I.

R. ar mažametę L. R. bÅ«tų buvusi pavartota fizinė ar psichinė prievarta. Prokuroro skunde pažymima, kad mažamečiai vaikai gali bÅ«ti neÅ¡iojami tėvų ant rankų, todėl teisėto mažametės globėjo veiksmai iÅ¡neÅ¡ant dukrÄ iÅ¡ patalpos ir įsodinant į automobilį negali bÅ«ti traktuojami kaip fizinės jėgos pavartojimas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie tai, jog vaikas verkė. IÅ¡ nukentėjusiosios I. R. apklausos matyti, kad ji bėgo paskui M. R. ir vaikÄ .

Vaikas matė klykiančiÄ mamÄ ir tuomet pradėjo irgi klykti. I. R. parodymai sudaro prielaidÄ manyti, jog vaiko verksmÄ sukėlė artimo žmogaus – mamos –reakcija į esamÄ situacijÄ . IÅ¡ kitų liudytojų parodymų, filmuotos medžiagos matyti, kad vaikÄ M. R. , pasodinęs į maÅ¡inÄ , nuramino. Prokuroras pažymi, kad verksmÄ gali sukelti ne tik fizinio smurto pavartojimas, tačiau ir kitos emocijos – iÅ¡gÄ stis, baimė, liÅ«desys ir kt., bei atkreipia dėmesį į tai, jog L.

R. psichologinės ekspertizės iÅ¡vadose nurodyta, kad L. R. iÅ¡gyveno jos amžiui bÅ«dingÄ iÅ¡siskyrimo ir liÅ«desio reakcijÄ , tai yra normalu. Taigi reakcijos į tam tikras emocijas gali pasireikÅ¡ti ir verkimu, tačiau Å¡is faktas negali patvirtinti fizinės prievartos pavartojimo.Be to, prokuroras skunde pažymi, jog Å¡iuo konkrečiu atveju taip pat svarbu įvardyti, kieno teisės buvo pažeistos – vaiko motinos I. R. ar mažametės L. R. , kam konkrečiai ir kieno veiksmais Å¡iuo atveju buvo padaryta žala bei kas gali atstovauti mažametės L.

R. interesams.Prokuroras praÅ¡o skundÄ tenkinti.Skundas tenkintinas.Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros žemesniojo ir aukÅ¡tesniojo prokurorų nutarimuose, prieÅ¡ingai nei nustatė ikiteisminio tyrimo teisėja, pagrįstai konstatuota, jog byloje nėra aplinkybių, rodančių, kad M. R. veiksmuose buvo vaiko pagrobimo ir savavaldžiavimo sudėties požymių.Ikiteisminis tyrimas atliktas iÅ¡samiai, buvo atlikti bÅ«tini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant įrodymus bei aplinkybes, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai iÅ¡tirti.2006 m. rugpjūčio 14 d.

Oranienburgo apylinkės teismas panaikino bendrÄ tėvų M. R. ir I. R. teisę į jų dukters L. R. globÄ ir laikinai suteikė mažametės L. globÄ vien tik jos tėvui M. R. . Å is sprendimas paliktas nepakeistas Aukščiausiojo Brandenburgo žemės teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartimi. I. R. su dukra L. R. iÅ¡ Vokietijos, kur iki tol gyveno, į LietuvÄ iÅ¡vyko 2006 m. liepos 21 d. D. L. iÅ¡vykimÄ I. R. suderino su jos tėvu M. R. , su kuriuo nuo 2005 m. kovo mėnesio gyveno atskirai. M. R. davė sutikimÄ ribotam terminui iÅ¡vežti dukrÄ LuisÄ atostogų laikui iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ , tačiau pasibaigus atostogų laikui I.

R. su dukra Luisa į VokietijÄ negrįžo.Nors vaiko – L. R. – globėju pripažintas jos tėvas M. R. , o vaiko motina I. R. įpareigota nedelsiant grÄ Å¾inti vaikÄ â€“ L. R. – jos teisėtam globėjui M. R. , tačiau sprendimas iki 2008-10-20 nebuvo vykdomas, nors įsiteisėję Vokietijos teismų sprendimai, priimti 2006-08-14 ir 2007-06-20, niekada nebuvo sustabdyti, o Vokietijos teismui iÅ¡davus PažymėjimÄ dėl vaiko grÄ Å¾inimo pagal EB Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 42 straipsnį, teismo sprendimas yra pripažįstamas ir vykdomas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jo skelbti vykdytinu ir be galimybės ginčyti jo pripažinimÄ .

Nors Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo I. R. iki 2007-04-15 perduoti L. R. jos teisėtam globėjui M. R. , o 2007-06-13 buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas sprendimo vykdymui, tačiau iki 2008-10-20 Å¡is sprendimas nebuvo įvykdytas. Å ios aplinkybės, kaip teisingai nurodyta prokurorų 2009-11-24 ir 2009-12-16 nutarimuose, rodo, kad L. R. pas savo motinÄ I. R. gyveno neteisėtai. Todėl prokurorė G. Skersinskytė, nutraukdama ikiteisminį tyrimÄ , padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad M. R. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 156 straipsnio 2 dalyje, požymių.IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad M.

R. nuo pat sprendimo vykdymo pradžios siekė teisėto ir taikaus teismų sprendimų vykdymo. Siekdamas iÅ¡vengti priverstinio teismo sprendimo vykdymo, jis siÅ«lė pagalbÄ I. R. – siÅ«lė padengti L. R. ir I. R. kelionės į VokietijÄ iÅ¡laidas, suteikti finansinę paramÄ ir gyvenamÄ jį plotÄ Vokietijoje, taip pat jai buvo pateiktas darbo pasiÅ«lymas Vokietijoje, tačiau I. R. su jo siÅ«lymais nesutiko. Siekdamas atkurti kuo glaudesnį ryšį su vaiku, M. R. konsultavosi su psichologe, kaip su vaiku bendrauti ir kaip užmegzti kuo glaudesnį ryšį, kad vaikÄ kuo mažiau traumuotų, skundėsi, jog mama neleidžia jam bendrauti su vaiku, neva Luisa pavargsta nuo bendravimo.

Tokie M. R. veiksmai rodo, jog jis siekė geranoriÅ¡ko, teisėto sprendimo įvykdymo, kad kuo mažesnė žala bÅ«tų padaryta vaikui, tačiau I. R. nesilaikė 2008-09-25 pas antstolį A. SelezniovÄ suraÅ¡yto susitarimo, kuriame ji pati įsipareigojo užtikrinti M. R. teisę bendrauti su L. R. 4 valandas per dienÄ , motyvuodama tuo, kad susitikimai per dažni ir nuo jų vaikas pavargsta. Aplinkybę, kad vaiko motina trukdė tėvui bendrauti su vaiku, patvirtina 2007-09-12 suraÅ¡ytas aktas.Ikiteisminio tyrimo duomenys rodo, jog M.

R. iÅ¡ankstinės tyčios savavaliÅ¡kai įvykdyti teismo sprendimÄ neturėjo, nes jis ruošėsi teisėtam vaiko perdavimui pasirÅ«pindamas, jog visi L. R. perdavime privalantys dalyvauti asmenys atitinkamu laiku bÅ«tų Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, kur turėjo bÅ«ti įvykdytas sprendimas. 2008-10-20 M. R. iÅ¡bėgo iÅ¡ Vaiko teisių apsaugos tarnybos su dukra L. R. ant rankų. Apklausiamas kaip įtariamasis M. R. patvirtino šį faktÄ ir paaiÅ¡kino, jog 2008-10-20 14.15 val. turėjo bÅ«ti vykdomas teismo sprendimas.

Jis iÅ¡ Vaiko teisių apsaugos tarnybos iÅ¡bėgo su dukra L. R. ant rankų, sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo į VokietijÄ . Taip pasielgė pamatęs anksčiau atėjusius policijos pareigÅ«nus ir norėdamas iÅ¡vengti triukÅ¡mo, nes pamanė, kad I. R. gali pavartoti fizinę jėgÄ prieÅ¡ vaikÄ ar imtis kitokių veiksmų. Pažymėtina, kad M. R. ne kartÄ bendravo su vaiku, jis nebuvo svetimas savo dukrai. M. R. vienintelis turėjo iÅ¡imtinę dukros L. R. globos teisę, taigi turėjo teisę laikyti jÄ ant rankų, neÅ¡ioti.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, jog prieÅ¡ I. R. bÅ«tų pavartota psichinė ar fizinė prievarta. Taip pat nėra jokių duomenų, kad vaikÄ â€“ L. R. – ant rankų M. R. paėmė ir iÅ¡nešė pavartodamas fizinę prievartÄ . IÅ¡ nukentėjusiosios I. R. parodymų matyti, jog ji sutiko tarpduryje M. R. su vaiku, jai buvo pasakyta, kad jie eina į tualetÄ . Tuo metu mergaitė neverkė, neÅ¡aukė, neparodė, jog ji ant rankų laikoma per prievartÄ . Nors liudytoja Ž.

L. parodė, jog tėvo neÅ¡ama į automobilį L. R. kažkÄ Å¡aukė, o žurnalistų filmuotoje medžiagoje užfiksuota, jog vaikas verkė važiuodamas į VokietijÄ ir ne kartÄ reikėjo jį raminti, tačiau vaiko verksmas negali bÅ«ti siejamas su fizinės prievartos ar smurto prieÅ¡ jį pavartojimu, be to, nustatyta, jog iÅ¡ filmuotos medžiagos matyti, kad M. R. , pasodinęs dukrÄ Ä¯ maÅ¡inÄ , jÄ nuramino.Žemesnysis teismas visiÅ¡kai nevertino ikiteisminio tyrimo byloje esančių duomenų, patvirtinančių, kad pati I.

R. nevykdė teismo sprendimų. Nors 2008-09-25 antstolio kontoroje, dalyvaujant I. R. , M. R. , Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovėms, buvo sudarytas susitarimas, jog vaikas kiekvienÄ dienÄ po keturias valandas matysis su tėvu ir taip pratinsis prie jo, L. R. motina I. R. nevykdė Å¡io susitarimo. Tai patvirtino kaip nukentėjusioji apklausiama pati I. R. , nurodydama, kad ne kartÄ atsisakė leisti M. R. bendrauti su dukra, nurodydama, kad vaikas pavargsta nuo dažnų pasimatymų su tėvu. I. R. nepaneigė, jog neruošė vaiko iÅ¡vykimui į VokietijÄ gyventi kartu su tėvu, nesirÅ«pino, kad L.

R. patirtų kuo mažesnį stresÄ . IÅ¡ nukentėjusiosios I. R. parodymų matyti, kad ji neruošė mažamečio vaiko perdavimui tėvui – nieko nesakė vaikui apie tai, jog ji turės vykti gyventi į VokietijÄ su tėvu. Pas psichologus, kad paruoÅ¡tų vaikÄ iÅ¡važiavimui ir gyvenimui su tėvu, taip pat nesilankė, motyvuodama tuo, kad tam vykdymo procese turėjo bÅ«ti paskirtas psichologas. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ji neketino vykdyti teismo sprendimo perduoti L. R. teisėtam vaiko globėjui.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, psichologinės ekspertizės iÅ¡vadas, prokurorai padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad I. R. M. R. veiksmais nebuvo padaryta didelė žala.Esant Å¡ioms aplinkybėms M. R. veiksmuose nėra vaiko pagrobimo ir savavaldžiavimo sudėties požymių. Kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai ir atnaujinti jo nėra pagrindo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo skundÄ tenkinti.Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-17 nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo 2009-12-16 nutarimÄ , kuriuo netenkintas nukentėjusiosios I. R. atstovės advokatės Renatos Petrylaitės skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokurorės Ginos Skersinskytės 2009-11-24 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ panaikinimo.Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                                         Violeta Miliuvienė