Legislator Case Law & Legislation
218170d4-9265-4c77-ada2-a7df53dce08f AI generated

218170d4-9265-4c77-ada2-a7df53dce08f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 218170d4-9265-4c77-ada2-a7df53dce08f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-6274-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-00230-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:1.

Legislator headnote

AI generated

218170d4-9265-4c77-ada2-a7df53dce08f · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Tualetas nuo likusios kameros ploto turi bÅ«ti atskirtas sienele, kuri turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. LukiÅ¡kių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Keywords

AI generated
extraordinary risk safety regulations violation exposure to danger traumatic hand injury radiation exposure human rights violations
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-6274-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-00230-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:1.

PareiÅ¡kėjas R. V. su skundu (b. l. 1–8) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 95 000 Lt (27 513,90 Eur) neturtinei žalai atlyginti už tai, kad nuo 2008-07-15 iki 2009-08-21 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.2. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose, kurių plotas nuo 7,28 iki 8,20 m2, kartu su dar 3 asmenimis, tuo nesilaikant reikalavimų dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto.

Be to, visose kamerose buvo įrengtos dviaukÅ¡tės metalinės lovos, kurios buvo aÅ¡triais kampais, surÅ«diję. Čiužiniai nesivėdino, todėl po jais nuolat buvo drėgna, atsirasdavo pelėsis. PareiÅ¡kėjui dažnai tekdavo miegoti antrame lovos aukÅ¡te, iÅ¡ kur pareiÅ¡kėjas bijojo iÅ¡kristi, todėl miegojo mažai, patyrė stresÄ , nervinius priepuolius. Lipdamas į lovÄ dažnai susižeisdavo į aÅ¡trius jos kampus, tai sukėlė fizinį skausmÄ , daug nedidelių traumų. PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose buvo prasta ventiliacija, nes ventiliacijos angoje buvo įrengta naktinė lempa.

Drėgmė kameroje siekė 80 proc., nedžiuvo ir pelijo išskalbti drabužiai. Dėl to pareiškėjas nuolat kosėjo, atsirado itin stiprūs galvos skausmai, pareiškėjas tapo irzlus, nervingas. Langas buvo vienintelis ventiliacijos šaltinis, tačiau per viduje esančias grotas ne visada buvo įmanoma jį atidaryti ir uždaryti. Be to, pareigūnai neleisdavo už grotų tiesti rankų. Dėl vieno tokių incidentų pareiškėjui yra paskirta nuobauda, motyvuojant tuo, kad jis bandė perduoti daiktus.Ant kamerose įrengtų klozetų nebuvo dangčių, todėl iš jų sklindantis kvapas buvo jaučiamas kameroje.

Tualetas buvo atskirtas pertvara, tačiau viskas buvo matoma kitų kameroje esančių asmenų, todėl nebuvo privatumo. Be to, per mėnesį buvo skiriamas tik vienas rulonas tualetinio popieriaus, kurio užtekdavo tik vienai savaitei. Kamerose, ypač kameroje Nr. 381, buvo daug parazitų, kurie pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu nė karto nebuvo naikinami. PareiÅ¡kėjui nebuvo praneÅ¡ta apie galimybę gyventi nerÅ«kančiųjų kamerose, pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas kartu su visais, o patirdamas pareigÅ«nų psichologinį spaudimÄ pradėjo dar labiau rÅ«kyti ir taip sau kenkti.

Pasak pareiÅ¡kėjo, į duÅ¡Ä leisdavo tik kartÄ per savaitę. DuÅ¡e buvo tik du purkÅ¡tuvai, o vesdavo visus keturi kameroje esančius asmenis. Kai kuriose duÅ¡o patalpose ant vamzdžio nebuvo purkÅ¡tuvų, todėl tekdavo praustis po vientisa srove. Kartais nebÅ«davo Å¡ilto vandens. LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas nebuvo supažindintas su Lietuvos Respublikos įstatymais, jo teisėmis ir pareigomis, o pareiÅ¡kėjui panorėjus kreiptis dėl informacijos suteikimo, jam buvo grasinama fiziniu smurtu bei nuobaudomis.Kalinimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui sukėlė dvasinius iÅ¡gyvensimus, depresijÄ .PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.3.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 29–36) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl pažeidimų už laikotarpį nuo 2008-07-15 iki 2009-08-21, tačiau savo skundÄ parašė tik 2014-12-09. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Šis sutrumpintas terminas turėtų būti taikomas pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų tvarkymÄ ir valymÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Taip pat iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. LukiÅ¡kių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai). Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Tualetas nuo likusios kameros ploto turi būti atskirtas sienele, kuri turi būti ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad dalis pareiÅ¡kėjo nurodyto kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus, be to, tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo nebuvo LukiÅ¡kių TI-K. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Teismask o n s t a t u o j a:PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas.1.

Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso Å¡alių pateiktais dokumentais, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais.2. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).3. Remiantis Å¡ioje byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas: 2008-07-24 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 114, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2008-07-25 iÅ¡vyko į Trakų areÅ¡tinę; 2008-08-07 atvyko iÅ¡ Trakų areÅ¡tinės, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2008-08-08 perkeltas į kamerÄ Nr. 293, kurios plotas 8,20 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2008-08-27, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1-4 asmenys; 2008-08-28 iÅ¡vyko į Trakų areÅ¡tinę; 2008-09-04 atvyko iÅ¡ Trakų areÅ¡tinės, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 121, kurios plotas 7,38 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2008-09-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 178, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2008-09-11, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2008-09-12 perkeltas į kamerÄ Nr. 162, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2008-09-17, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2008-09-18 iÅ¡vyko į Trakų areÅ¡tinę; 2008-09-25 atvyko iÅ¡ Trakų areÅ¡tinės, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 114, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2008-09-26 perkeltas į kamerÄ Nr. 181, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2008-10-08, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2008-10-09 iÅ¡vyko į Trakų areÅ¡tinę; 2008-10-16 atvyko iÅ¡ Trakų areÅ¡tinės, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 104, kurios plotas 7,31 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2008-10-17 perkeltas į kamerÄ Nr. 132, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2008-12-10, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2008-12-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 197, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2009-03-08, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1-4 asmenys; 2009-03-09 perkeltas į kamerÄ Nr. 132, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2009-06-15, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2009-06-16 perkeltas į kamerÄ Nr. 286, kurios plotas 7,60 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2009-06-18, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1-3 asmenys; 2009-06-19 perkeltas į kamerÄ Nr. 291, kurios plotas 7,73 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2009-06-26, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1-4 asmenys; 2009-06-27 perkeltas į kamerÄ Nr. 170, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2009-07-16, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2009-07-17 perkeltas į kamerÄ Nr. 381, kurios plotas 7,28 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2009-08-20, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1-4 asmenys; 2009-08-21 iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ .Taigi pareiÅ¡kėjas nuo 2008-07-24 iki 2009-08-21 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 359 dienas.4.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2. Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas, bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, buvo užtikrintas 21 dienÄ . Vadinasi, 338 dienas LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ .5.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.6.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl įstatymų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų patyrė stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ . Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais bÅ«dais, pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių.

Vadinasi, valstybė 338 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .Å ios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Taigi, įvertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas periodiÅ¡kai buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo ženkliai pažeista.Kita vertus, teismo nuomone, Å¡ioje administracinėje byloje svarbi yra ta aplinkybė, kad, nors dalį laikotarpio nuo 2008-07-24 iki 2009-08-21 pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K ir buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, į teismÄ jis kreipėsi praėjus daugiau kaip 5 metams nuo paskutinės dienos, kai, remiantis byloje nustatytais duomenimis, buvo pažeista jo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jo patirta dvasinė skriauda ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai nėra tokie dideli.7. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad tualetai kamerose buvo atskirti pertvara, tačiau viskas buvo matoma kitų kameroje esančių asmenų, todėl nebuvo privatumo.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m aukščio pertvara. Taigi Å¡i patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistema.

Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su LukiÅ¡kių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas.8. Pasak pareiÅ¡kėjo, jam buvo iÅ¡duodamas tik vienas rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį, tačiau jo užtekdavo tik savaitei.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose (redakcija, galiojusi nuo 2004-06-15 iki 2009-04-01 ir nuo 2009-04-01 iki 2010-03-03) nustatyta, kad vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, iÅ¡duodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį.

Ginčo byloje dėl to, ar pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį, nėra. Konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K ar jos pareigÅ«nai, iÅ¡duodami vienÄ rulonÄ tualetinio popieriaus per mėnesį tuo metu galiojusių teisės normų nepažeidė.9. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad kamerose buvo prasta ventiliacija, vėdinimas buvo įmanomas tik per langÄ , todėl buvo drėgna (drėgmė siekė 80 proc.), pelijo skalbiniai, čiužiniai, pelėsio buvo ir kamerose.

Kamerose taip pat buvo daug parazitų, kurie, pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu, esÄ nė karto nebuvo naikinami.PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių Å¡iuos jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Nenurodė, kokiais duomenimis remiantis nustatė, kad drėgmė kamerose siekė bÅ«tent 80 proc., nedetalizavo kuriose kamerose tai buvo. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais dėl blogų sÄ lygų kamerose, jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu, bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ .

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-02-02 rašte Nr. 05(4.3)-2-1144 (b. l.

28) taip pat nurodyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nuo 2009-01-01 nėra gavęs R. V. skundų dėl apgyvendinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, o duomenų apie ankstesnius laikotarpius (t. y. iki 2009-01-01) Vilniaus visuomenės sveikatos centras nebesaugo. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad už tvarkÄ ir Å¡varÄ gyvenamosiose kamerose atsakingi patys suimtieji (nuteistieji), kuriems iÅ¡duodamas visas reikalingas inventorius. Be to, siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri buvo pratęsiama kiekvienais metais. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Pagrįsdamas Å¡iuos teiginius, LukiÅ¡kių TI-K prie skundo pridėjo: 2009-12-24 paslaugų teikimo sutartį, sudarytÄ su UAB „Vilniaus profilaktine dezinfekcijos stotis“ Nr. 102 (b. l. 40–43), dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo 2010 metams (Å¡i sutartis 2010-11-30 susitarimu dėl sutarties pratęsimo buvo pratęsta dar vieneriems kalendoriniams metams (b. l. 44)); taip pat 2012-01-03 paslaugų teikimo sutartį, sudarytÄ su UAB „Vilniaus profilaktine dezinfekcijos stotis“ Nr. 102 (b. l. 45–48), dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo 2012 metams (Å¡i sutartis 2012-01-03 „Šalių susitarimu“ Nr. 1 buvo pratęsta nuo 2013-01-03 iki 2014-01-03 (b. l. 50)).

Å ių sutarčių pagrindu UAB „Vilniaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ (kuri nuo 2012-05-18 pakeitė pavadinimÄ Ä¯ UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 49)) įsipareigojo vienÄ kartÄ per mėnesį atlikti sandėlių, virtuvės, pirties ir miegamųjų patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbus. Su UAB „Dezinfa“ LukiÅ¡kių TI-K 2013-12-30 sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 (b. l. 51–53). Å ios sutarties pagrindu UAB „Dezinfa“ įsipareigojo du kartus per mėnesį atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimÄ .LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime taip pat nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus.

Ši aplinkybė nurodyta ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-01-26 pažymoje „Dėl R. V. skundo“ Nr. 24-388 (b. l. 39). Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto nuostatas, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai, kad langus per viduje esančias grotas ne visada buvo įmanoma atidaryti ir kad Lukiškių TI-K pareigūnai neleisdavo už grotų tiesti rankų, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini.Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų normas dėl graužikų ir buitinių parazitų naikinimo bei kamerų vėdinimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, kad dėl kamerose esančios drėgmės bei susidariusio pelėsio jam prasidėjo galvos skausmai, jis nuolat kosėjo.

PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų bÅ«tų pablogėjusi jo sveikata. Ä® bylÄ pateiktame Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2015-01-29 raÅ¡te Nr. S-640 (b. l.

19) nurodyta, kad R. V. nuo 2008-07-15 iki 2009-08-21 į Laisvės atėmimo vietų ligoninę su nusiskundimais dėl sveikatos bÅ«klės nesikreipė. Byloje pateiktoje pareiÅ¡kėjo Asmens sveikatos istorijoje (b. l. 21–27) laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2009-08-21 taip pat nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ , atsiradusį dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl kamerų ventiliacijos, vėdinimo, drėgmės kamerose, parazitų naikinimo ir su tuo susijusių neigiamų padarinių pareiÅ¡kėjui atmestini, kaip nepagrįsti.10.

PareiÅ¡kėjas skundžiasi tuo, kad galimybė nusiprausti po duÅ¡u jam buvo sudaroma tik vienÄ kartÄ per savaitę, duÅ¡e bÅ«davo tik du purkÅ¡tuvai, nors praustis vesdavo po keturis asmenis, ne visada bÅ«davo Å¡ilto vandens.PareiÅ¡kėjas nepateikė Å¡iuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais dėl naudojimosi duÅ¡u tvarkos, jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu, bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ir ar kitas institucijas.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos galimybės kartÄ per savaitę nusiprausti po duÅ¡u, Å¡ioje byloje nėra. LukiÅ¡kių TI-K pateiktoje Ūkio skyriaus 2015-01-26 pažymoje „Dėl R. V. skundo“ Nr. 24-388 nurodyta, kad į dušų patalpas karÅ¡tas vanduo tiekiamas nuolat, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai vyksta hidrauliniai bandymai arba vandens trasos remonto darbai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl naudojimosi duÅ¡u sÄ lygų ir tvarkos atmestini, kaip nepagrįsti.11. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuolat susižeisdavo į aÅ¡trius kamerose esančių lovų kampus, tai sukėlė fizinį skausmÄ bei nedideles traumas. Be to, pareiÅ¡kėjui dažnai teko miegoti antrajame lovos aukÅ¡te, iÅ¡ kurio jis bijojo iÅ¡kristi, todėl suprastėjo jo miego kokybė. Teismo vertinimu, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra bendro pobÅ«džio nusiskundimai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl Å¡ie jo argumentai atmestini.12.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie galimybę gyventi kameroje kartu su nerūkančiais asmenimis.Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas vyrai laikomi atskirai nuo moterų, nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų, moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų; asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių ir t. t.

Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirÄ arba izoliuotÄ laikymÄ pataisos įstaigose, 1–5 dalyse nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali bÅ«ti izoliuotos. Minėtose normose rÅ«kantieji asmenys nėra iÅ¡skirti, kaip izoliuotina grupė. Kita vertus, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vienÄ arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.Ä®vertinus nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę bÅ«ti laikomas atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, tačiau jis privalo raÅ¡tu dėl to pateikti praÅ¡ymÄ .

Byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl jo laikymo atskirai nuo rÅ«kančių asmenų. Be to, pareiÅ¡kėjo Asmens sveikatos istorijos Pirminės gydytojų apžiÅ«ros (tardymo izoliatoriuje) lape (b. l.

25) pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas rÅ«ko.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjÄ laikant vienoje kameroje su rÅ«kančiais asmenimis LukiÅ¡kių TI-K ar jos pareigÅ«nai pažeidė teisės aktus, ar kad pareiÅ¡kėjas nežinojo apie galimybę gyventi kameroje kartu su nerÅ«kančiais asmenimis.13. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K jis nebuvo supažindintas su Lietuvos Respublikos įstatymais, jo teisėmis ir pareigomis, o pareiÅ¡kėjui panorėjus kreiptis dėl informacijos suteikimo, jam buvo grasinama fiziniu smurtu bei nuobaudomis.Ä®rodymų, pagrindžiančių Å¡iuos teiginius, pareiÅ¡kėjas teismui taip pat nepateikė.

Suėmimo vykdymo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad: suimtieji turi teisę gauti raÅ¡ytinę informacijÄ apie jų laikymo tardymo izoliatoriuose tvarkÄ ir sÄ lygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus. Å iÄ informacijÄ tardymo izoliatoriaus administracija pateikia lietuvių kalba arba suimtojo gimtÄ ja kalba, arba ta kalba, kuriÄ suimtasis supranta (1 dalis); tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad kiekvienoje kameroje bÅ«tų iÅ¡kabinta informacija apie Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas suimtųjų teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę (2 dalis); tardymo izoliatorių darbuotojai, lankydami suimtuosius kamerose, taip pat jų asmeninio priėmimo metu prireikus iÅ¡aiÅ¡kina suimtiesiems jų laikymo Å¡iose įstaigose tvarkÄ ir sÄ lygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus (3 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija bÅ«tų pažeidusi Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytas suimtųjų informavimo taisykles, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo jo informavimo apie jo turimas teises, taip pat dėl grasinimo fiziniu smurtu bei nuobaudomis atmestini kaip nepagrįsti.14.

Minėta, kad atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K savo atsiliepime praÅ¡o teismo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.CK nustatyta, kad: ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (1.127 straipsnio 5 dalis); ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis).

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sÄ lygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Å is terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Pagal CK1.131straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr.

LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2008-07-24 iki 2009-08-21, o skundÄ dėl to teismui surašė tik 2014-12-09 (b. l. 1), t. y. praėjus daugiau kaip 5 metams nuo paskutinės dienos, kada, remiantis byloje nustatytais duomenimis, buvo pažeista jo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas per Å¡iuos 5 metus bÅ«tų veikęs protingai ir sÄ Å¾iningai, bÅ«tų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki bylos iÅ¡kėlimo siekdamas ginti savo pažeistas teises.

Ä®rodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo nepateikė ir pats pareiÅ¡kėjas. Tokios aplinkybės nenustatytos ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, todėl teismas neturi pagrindo praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti ex officio.15. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nors pareiÅ¡kėjas dalį laikotarpio nuo 2008-07-24 iki 2009-08-21 LukiÅ¡kių TI-K ir buvo laikomas netinkamai, tačiau į teismÄ kreipėsi praėjus daugiau kaip 5 metams nuo paskutinės dienos, kada, remiantis byloje nustatytais duomenimis, buvo pažeista jo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas, todėl pareiÅ¡kėjo R.

V. skundas atmestinas.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a:SkundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                      Rytis Krasauskas