N-575-371-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-371/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01054-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.2; 45.4.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. kovo 23 d., 10.30 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) sustojo ties Savičiaus g. namu Nr. 12, bei paliko automobilį stovėti kelio ženklo Nr. 531 (rezervuota stovėjimo vieta) galiojimo zonoje, neturėdamas leidimo, taip pat savavališkai nuėmė blokavimo įtaisą, kuriuo buvo užblokuota automobilio važiuoklė ir iš pažeidimo vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto reikalavimus.

Institucija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. birželio 22 d. nutarimu, pripažino R. M. kaltu, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 2 dalyje ir 1244 straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, ir skyrė galutinę administracinę nuobaudą – 400 litų baudą.

II. R. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutarimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarimu R. M. skundą patenkino, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. M. atžvilgiu nutraukė.

Teismas padarė išvadą, kad faktiniai duomenys apie tai, jog R. M. individuali įmonė yra KET ženklu Nr. 531 nustatytą draudimą pažeidusio automobilio savininkė ir R. M. nurodė ne tą asmenį, kuris įvykio dieną vairavo automobilį, patys savaime neįrodo, kad 2010 m. kovo 23 d. užfiksuotą KET pažeidimą padarė būtent R. M.. Teismas pažymėjo, kad sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK 287 str.) negali remtis įtarimais ir prielaidomis. Atsižvelgdamas į tai, kad protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos pareigūnai nenustatė pažeidimo faktą mačiusių liudytojų, nesurinko jokių kitų objektyvių įrodymų (ATPK 256 str.), kurie galėtų tiesiogiai patvirtinti, kad protokole ir nutarime nurodytu laiku automobilį VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) vairavo, pastatė ir paliko stovėti rezervuotoje stovėjimo vietoje, o vėliau savavališkai nuėmė blokavimo įtaisą, kuriuo buvo užblokuota automobilio važiuoklė ir iš pažeidimo vietos pasišalino būtent R. M., teismas konstatavo, kad nėra įrodytas vienas būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų – R. M. kaltė, todėl skundžiamą nutarimą panaikino kaip nepagrįstą.

III. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarimą ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir nurodo, kad priimdamas sprendimą, teismas nepagrįstai vadovavosi tik atsakomybėn traukiamo asmens žodiniu paaiškinimu, o nesirėmė nutarimą priėmusio pareigūno ir liudytojų parodymais. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutarimą, turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad prieš R. M. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jis nurodė, kad įmonei priklausantį automobilį vairavo bei pažeidimą padarė S. J., su kuriuo nedelsiant buvo susisiekta, tačiau S. J. žodžiu, o vėliau ir raštu paneigė minėtus teiginius. Be to, pažymi, kad ir teismo posėdžio metu R. M. taip ir nenurodė, kad vairavo jo įmonei priklausantį automobilį, nors Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinta transporto priemonės savininko pareiga policijos pareigūnui pareikalavus, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, nurodyti asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jam priklausančia transporto priemone. Apelianto teigimu, nesant pakankamai įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, teismas galėjo grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą R. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 1241 straipsnio 2 dalies ir 1244 straipsnio pažeidimus, t. y. už tai, kad sustojo ir paliko transporto priemonę stovėti kelio ženklo Nr. 531 (rezervuota stovėjimo vieta) galiojimo zonoje, taip pat savavališkai nuėmė blokavimo įtaisą, kuriuo buvo užblokuota transporto priemonės važiuoklė ir iš pažeidimo vietos pasišalino, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarimu administracinės bylos teisena jo atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apeliaciniame skunde Institucija ginčija pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padaryta išvada, kad byloje nenustačius pažeidimo faktą mačiusių liudytojų, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų (ATPK 256 str.), kurie galėtų tiesiogiai patvirtinti, kad protokole ir nutarime nurodytu laiku automobilį VW Touran, v. n. (duomenys neskelbtini) vairavo, pastatė ir paliko stovėti rezervuotoje stovėjimo vietoje, o vėliau savavališkai nuėmė blokavimo įtaisą, kuriuo buvo užblokuota automobilio važiuoklė ir iš pažeidimo vietos pasišalino būtent R. M., nėra įrodytas vienas iš būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų – kaltė. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, R. M. nurodė, kad įmonei priklausantį automobilį vairavo bei pažeidimą padarė S. J. (kuris tą informaciją paneigė), o teismo posėdžio metu jis taip ir nenurodė, kas konkrečiai vairavo jo įmonei priklausantį automobilį, nesudaro pagrindo teigti, kad automobilį vairavo būtent R. M.. Taip pat pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog R. M. iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje galutinis procesinis sprendimas dar nebuvo priimtas, Institucijai nekliudė surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą R. M. pagal ATPK 1331 straipsnio atitinkamą dalį už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą.

Atsižvelgusi į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Dėl paminėtų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius