217ec73e-830b-4d83-afd7-e9af99e386f9 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. A2-809-739/2020 Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00783-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4.; 3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.9.; 3.3.4.3. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 29 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-8197-783/2020 pagal pareiÅ¡kėjos G. K. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-889-1005/2016 pagal pareiÅ¡kėjų G. B. ir R. B. pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu buvo nutraukta pareiÅ¡kėjų G.

B. (dabar – K.) ir R. B. santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendimas nutraukti santuokÄ Ä¯siteisėjo 2016 m. spalio 1 d.

2. Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«muose 2020 m. rugpjūčio 24 d. gautas pareiÅ¡kėjos G. K. praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, nurodant, kad procesui atnaujinti yra pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose. 2.1. PareiÅ¡kėja G. K. nurodė, kad KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ visas santuokoje įgytas turtas (326165 Eur) atiteko pareiÅ¡kėjui R.

B., o Å¡is per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įsipareigojo iÅ¡mokėti 50000 Eur piniginę kompensacijÄ , netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1, 2, ir 3 dalių, CK 3.119 straipsnio ir CK 3.123 straipsnio nuostatas, pažeidė CK 1.5 straipsnyje, 3.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus principus, nes nesiaiÅ¡kino, ar pateikta sutartis atitinka tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , ar Å¡alys suderino tarpusavyje turto padalinimo ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius turtinius klausimus, teisingai supranta joje nustatytas sÄ lygas ir ar pagrįstai nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. 2.2.

Teigė, kad teismas, patvirtindamas sutartį, kuria akivaizdžiai nelygiomis dalimis buvo padalintas santuokoje įgytas turtas (pareiÅ¡kėjui R. B. atiteko daugiau nei 5 kartus didesnės vertės turtas), sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytas ne visas dalintinas turtas (jai, pareiÅ¡kėjai G. B., priklausanti pajamų dalis nuo 212 ha deklaruotų laukų (iÅ¡mokos už 2016 m. deklaruotus plotus, Å¡ias iÅ¡mokas gavo vienas R. B.), visos turtinės prievolės (skolos), kilnojamasis turtas – buities ir apyvokos daiktai, kitas turtas, padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ , kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ ir Å¡is sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. 2.3.

PareiÅ¡kėja taip pat teigė, kad santuokos nutraukimo metu ji sirgo onkologine liga, jautė buvusio sutuoktinio psichologinį spaudimÄ , todėl dėl sveikatos, emocinės bÅ«klės bei neiÅ¡prusimo tinkamai nesuvokė jai primestos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių esmės. PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad iÅ¡ sÅ«naus B. B. 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. elektroninių laiÅ¡kų sužinojo, kad su R. B. dar bÅ«nant santuokoje jiems buvo skolingi Å«kininkai, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo aptarta, kaip Å¡alys pasidalins atgautas skolas.

Jai tapo žinoma, kad Å«kininkas A. K. buvo skolingas 5000,00 Eur, tačiau Å¡iÄ aplinkybę pareiÅ¡kėjas G. B. tiek nuo jos, tiek nuo teismo nuslėpė, Å¡is Å«kininkas nebuvo įtrauktas ir į civilinės bylos nagrinėjimÄ . Be Å¡ios skolos, į dalintino turto balansÄ nebuvo įtrauktos iÅ¡mokos, pareiÅ¡kėjo R. B. gautos iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros už 2016 metus bei pajamos už 2015/2016 metų derlių, apie Å¡iÄ aplinkybę ji taip pat sužinojo iÅ¡ sÅ«naus B. B. 2020 m. rugpjūčio 13 d. elektroninio laiÅ¡ko.

Teigė, kad praÅ¡ymÄ dėl sprendimo peržiÅ«rėjimo ji pateikė nepažeisdama trijų mėnesių termino nuo naujų aplinkybių paaiÅ¡kėjimo, nes naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės dėl Å«kininko A. K. įsiskolinimo pareiÅ¡kėjui R. B. ir dėl pareiÅ¡kėjo gautų pajamų už 2016 metus ir 2015/2016 m. derlių ji sužinojo 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d., gavusi iÅ¡ sÅ«naus B. B. elektroninius laiÅ¡kus.

3. PareiÅ¡kėjas R. B. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė nesutinkantis su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ civilinėje byloje. 3.1. PareiÅ¡kėjas R. B., nurodė, kad pati pareiÅ¡kėja G. K. buvo santuokos nutraukimo iniciatorė ir pati kreipėsi į UAB „Tikroji turto kaina“ Skyrybų centro Panevėžio filialÄ , kurio teisininkai ir ruošė tiek pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek pačiÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. PareiÅ¡kėjas R. B. nurodė, jog jis Skyrybų centrui pateikė visus reikiamus dokumentus apie turimÄ turtÄ ir kreditorinius įsipareigojimus, po ko vyko derybos dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo, prievolių kreditoriams vykdymo. 3.2.

Teigė, kad pareiÅ¡kėjai G. B. nereikėjo nei žemės sklypų, nei technikos, taip pat ji nenorėjo vykdyti prievolių kreditoriams, ji tik sutiko bÅ«ti įkaito davėja. Nurodo, jog civilinė byla dėl santuokos nutraukimo buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, dalyvaujant abiem pareiÅ¡kėjams, teismo posėdyje pareiÅ¡kėja G. K. patvirtino, kad ji laisva valia sutinka su santuokos nutraukimo sutartyje nurodytomis sÄ lygomis, pagal kurias R. B. po santuokos nutraukimo atitenka didesnė santuokos metu įgyto turto dalis. 3.3.

Pareiškėjas R. B. teigė, kad G. K. teiginiai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių neatitinka tikrovės, nes ūkio turtas tarp šalių buvo padalintas, pareiškėjos teiginius paneigia teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 56 punktas, kuriame nurodyta, kad „R. B. vardu (duomenys neskelbtini) įregistruotas ūkininko ūkis, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka R.

B.. G. B. nereiÅ¡kia pretenzijų už R. B. paliekamÄ Å«kį.“ Ūkiui tapus R. B. nuosavybe iÅ¡ jo gautos pajamos ir iÅ¡mokos taip pat tapo R. B. nuosavybe ir yra nedalintinos. 3.4. Atsiliepime R. B. taip pat nurodė, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. spalio 1 d., todėl terminas praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo Å¡ios datos ir pasibaigė 2017 m. sausio 1 d. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mai 2020 m. spalio 12 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos G.

K. praÅ¡ymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2YT-889-1005/2016.

5. Teismas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo nurodė, kad CK 3.117 straipsnio, CK 3.119 straipsnio ir CK 3.123 straipsnio nuostatos, apie kurių netinkamÄ taikymÄ praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodė pareiÅ¡kėja G. K., taikomos tik tuo atveju, jeigu nėra abiejų sutuoktinių sutarimo. Nurodė, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ dėl santuokos bendru sutarimu, tai yra supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, prievolių pobÅ«džio ir atsiradimo pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008). Todėl sprendė, kad ir pareiÅ¡kėjos G. B. argumentai apie netinkamai taikytas CK normas, reglamentuojančias turto padalijimÄ tarp sutuoktinių esant ginčui, yra nepagrįsti ir jais remtis nėra pagrindo.

6. Be to, nurodė, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ ir priimdamas sprendimÄ nutraukti pareiÅ¡kėjų G. K. ir R. B. santuokÄ bei patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nusprendė jÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, į posėdį kvietė abu pareiÅ¡kėjus, aiÅ¡kinosi, ar pareiÅ¡kėjos G. B. pasiraÅ¡yta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjui R. B. atiteko didesnės vertės turtas, atitinka jos valiÄ .

7. Taip pat nurodė, kad, kiek galima suprasti iÅ¡ pareiÅ¡kimo nutraukti santuokÄ , sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinio, Å«kininko veiklÄ iÅ¡ esmės vykdė vienas pareiÅ¡kėjas R. B., dalintino nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto, nesusijusio su žemės Å«kio veikla vertė pagal pareiÅ¡kėjų susitarimÄ buvo 45089 Eur, tai yra bendro ne žemės Å«kio veiklai skirto turto vertė buvo mažesnė už pareiÅ¡kėjai G. K. iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ (50000 Eur).

Nors pareiÅ¡kėja G. K. tvirtino, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pasiraÅ¡yta dėl neteisėto pareiÅ¡kėjo R. B. psichologinio spaudimo santuokos nutraukimo procese, tačiau teismas iÅ¡ pareiÅ¡kimo, atstovavimo sutarties nustatė, kad pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo pasekmių parengė specializuotos teisinių paslaugų bendrovės UAB „Tikroji turto kaina“ skyrybų centro teisininkas advokatas V. B., į kurį, tikėtina, kreipėsi pati pareiÅ¡kėja G. K., nes pareiÅ¡kėjÄ R.

B. atstovavo advokatas A. S.. Teisininkui, parengusiam pareiÅ¡kimÄ , sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat nekilo abejonių apie pareiÅ¡kėjo R. B. neteisėtus veiksmus pareiÅ¡kėjos atžvilgiu ar sutarties turinį, prieÅ¡taraujantį pareiÅ¡kėjos valiai. Teismas taip pat sprendė, kad byloje duomenų apie pareiÅ¡kėjos sunkiÄ sveikatos bÅ«klę 2016 m. vasarÄ ir rudenį, tai yra tuo metu, kai vyko santuokos nutraukimo procesas, nėra.

8. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja G. K. tokiomis aplinkybėmis įvardija R. B. pajamas, gautas už 2015/2016 metų sėjos derlių, taip pat iÅ¡mokas iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros, apie kurių gavimÄ pareiÅ¡kėja G. B. negalėjo nežinoti: Å«kininko R. B. Å«kis buvo įregistruotas 2006 m. gegužės 11 d., jis nuo to laiko vykdė Å«kinę veiklÄ , iÅ¡ kurios, tikėtina, gaudavo pajamas, taip pat Å«kininko R. B. Å«kiui nuo Å«kio įregistravimo iki santuokos nutraukimo, tikėtina, buvo mokama ir parama už žemės Å«kio naudmenas ir kitus plotus iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros.

Sprendė, kad Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjai G. K., jeigu ir nebuvo žinomos, ji turėjo jas žinoti (objektyvusis kriterijus), jeigu kartu su juo gyveno santuokoje, ir dėl teisių į pajamas/kompensacijas už Å«kio pajamas, iÅ¡mokas Å«kiui iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros, jeigu tokios buvo santuokos nutraukimo metu, turėjo nuspręsti prieÅ¡ nutraukiant santuokÄ bei patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendė, kad atitinkamai pareiÅ¡kėja G. K. turėjo objektyviÄ galimybę susižinoti ir dėl jos minimos Å«kininko A.

K. skolos pareiÅ¡kėjui R. B. buvimo, iÅ¡sireikalavusi pati/per atstovÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo R. B. visus Å«kio buhalterinius dokumentus ir iÅ¡spręsti dėl teisių į Å«kio reikalavimus atskiriems vienetams ar kompensacijas už Å¡iuos reikalavimus, jeigu bÅ«tų tam pagrindas.

9. Be to, aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas R. B. Å¡ias pajamas gavo vėliau, po santuokos nutraukimo, nedaro sprendimo nutraukti santuokos nutraukimÄ neteisėtu, nes, tiek pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (sutarties 56 punktas), tiek pagal esantį teisinį reguliavimÄ (vadovaujantis Ūkininko Å«kio įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, Å«kininko Å«kis – Å«kininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma), Å«kininko R. B. vardu registruotas Å«kis su visomis teisėmis ir prievolėmis po santuokos nutraukimo atiteko pareiÅ¡kėjui R. B., ir pajamos, gautos iÅ¡ Å«kio po sprendimo nutraukti santuokÄ , tapo asmenine pareiÅ¡kėjo R. B. nuosavybe. Todėl pripažino, kad ir Å¡is pareiÅ¡kėjos G. K. proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagrindas yra nepagrįstas.

10. Teismas nurodė, kad pripažinus, jog pareiÅ¡kėja G. K. apie pareiÅ¡kėjo R. B. gautas pajamas už 2015/2016 m. derlių, paramÄ iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros, jeigu tokios buvo gautos, Å«kininko A. K. skolÄ R. B., turėjo sužinoti dar prieÅ¡ teismui nutraukiant santuokÄ ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar netrukus po santuokos nutraukimo, konstatuoti, jog pareiÅ¡kėja G. K. nėra praleidusi termino praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, taip pat nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja G. K. praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti civilinės bylos Nr. 2YT-889-1005/2016 dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesÄ . 11.1. Apeliantės teigimu, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, egzistavo aplinkybės dėl kurių pateikta sutartis negalėjo bÅ«ti tvirtinama. Mano, kad nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog santuokos nutraukimo bylÄ nagrinėjęs teismas, įvertino sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitikimÄ pareiÅ¡kėjos G.

K. valiai, nes buvo organizuotas žodinis teismo procesas. PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka pagrindžia egzistavus įtemptus santykius tarp sutuoktinių bei nenorÄ matytis. Be kita ko, nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad santuokos nutraukimo bylÄ nagrinėjęs teismas aiÅ¡kinosi pareiÅ¡kėjos G. K. valiÄ ir nenustatė, jog pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iÅ¡ esmės pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. 11.2.

Nors teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui R. B. atiteko ne penkis kartus, kaip savo praÅ¡yme nurodė pareiÅ¡kėja G. K., daugiau turto, o tris kartus daugiau, tačiau tai esmės nekeičia, nes tiek vienu, tiek kitu atveju, teismas nenurodė jokių argumentų, kokiu pagrindu buvo nukrypta nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo. Teismas, vertindamas sutarties teisėtumÄ , privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CR 3.123 straipsnis).

Santuokoje įgytas turtas yra dalytinas lygiomis dalimis, todėl teismo motyvas, kad santuokoje įgytÄ turtÄ sudarė žemės Å«kio paskirties sklypai, žemės Å«kio technika, o Å«kio veiklÄ iÅ¡ esmės vykdė vienas pareiÅ¡kėjas R. B., todėl turto dalinti nereikia, pakanka iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai 50000,00 Eur dydžio kompensacijÄ , yra nepagrįstas. PareiÅ¡kėjui R. B. atiteko ženkliai didesnė turto dalis, be kita ko, santuokos nutraukimo byloje teismas nesiaiÅ¡kino, ar pareiÅ¡kėjai G.

K., neturint kito gyvenamojo ploto, kompensacijos iÅ¡mokėjimas per 6 mėnesius nepažeis pareiÅ¡kėjos G. K. interesų bei kokia apimtimi ji liks atsakinga už kreditÄ . Turto vertės pareiÅ¡kėjas R. B. su pareiÅ¡kėja G. K. nederino, todėl ir pareiÅ¡kėjui R. B. atitenkančio turto masto ir jai mokėtinos kompensacijos santykio pareiÅ¡kėja G. K. suvokti negalėjo. 11.3. PraÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo pareiÅ¡kėja G. K. iÅ¡samiai nurodė aplinkybes dėl R. B. elgesio jos atžvilgiu susirgus onkologine liga (neskyrė pinigų gydymui), kad buvo iÅ¡varyta su vaikais iÅ¡ namų, todėl teismui net nebuvo pagrindo abejoti, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pasiraÅ¡yta psichologinio spaudimo įtakoje.

Teismo teiginiai, kad pareiÅ¡kėja G. K. turėjo atstovÄ advokatÄ V. B. prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjos G. K. praÅ¡yme nurodytiems paaiÅ¡kinimams, prieÅ¡taravimų teismas nepaÅ¡alino. Duomenų apie advokato V. B. įgalinimus atstovauti pareiÅ¡kėjÄ G. K. byloje nėra, su jokiu advokatu pareiÅ¡kėja nebendravo. Akivaizdu, kad sutarties sÄ lygos pareiÅ¡kėjai G. K. buvo primestos stipresnės Å¡alies (R. B. turėjo advokatÄ ), tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nevertino. Teismas, nepagrįstai nevertino, kad pareiÅ¡kėja, žinodama, jog dėl ligos negali patirti streso, su jai primestomis sutarties sÄ lygomis sutiko saugodama savo sveikatÄ , kad bÅ«tų greitesnis procesas, nes nei sveikatos, nei lėšų ginčo teisenai ji neturėjo.

Teismas taip pat nevertino, kokie buvo Å¡alių tarpusavio santykiai sutarties dėl turto pasidalijimo sudarymo metu, ar pareiÅ¡kėja dėl onkologinės ligos galėjo tinkamai įgyvendinti savo teises, ar turėjo jos interesus tinkamai atstovaujantį atstovÄ . 11.4. Mano, kad teismas netinkamai ir neiÅ¡samiai vertino pareiÅ¡kėjos G. K. praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių aplinkybių, kurių pareiÅ¡kėja nežinojo ir negalėjo žinoti santuokos nutraukimo metu.

Kaip praÅ¡yme nurodė pareiÅ¡kėja G. K., ji buvo R. B. nuÅ¡alinta nuo Å«kio reikalų, o R. B. pateikė dokumentus sutarties dėl santuokos nutraukimo parengimui skyrybų centrui savo nuožiÅ«ra, t. y. nurodė ne visus kreditorius, nuslėpė nuo pareiÅ¡kėjos ir nuo teismo gautas iÅ¡mokas iÅ¡ Nacionalinės mokėjimų agentÅ«ros, dėl ko Å¡is turtas nebuvo įtrauktas į dalintino turto balansÄ , taip pažeidžiant pareiÅ¡kėjos interesus.

12. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjas R. B. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. 12.1. Nurodo, kad byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiÅ¡kėjai abu dalyvavo teismo posėdyje, pareiÅ¡kėja tiek pasiraÅ¡ydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek dalyvaudama teisme suvokė sutarties pasiraÅ¡ymo ir patvirtinimo pasekmes, ir teismas, priimdamas sprendimÄ , nepadarė jokios aiÅ¡kios ir esminės teisės normos taikymo klaidos, t. y., tokios, kuri daro teismo sprendimÄ neteisėtÄ .

PareiÅ¡kėja G. K. pati inicijavo santuokos nutraukimo procesÄ , dirbo (duomenys neskelbtini) specialiste, todėl negalėjo nesuvokti tiek sudaromos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, tiek ir sprendimo esmės. G. K. Å¡ioje situacijoje turėjo veikti pagal bonus pater familias standartÄ ir dar bylos nagrinėjimo metu bei 30 dienų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo turėjo galimybę pasikonsultuoti dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų su kitu profesionaliu teisininku, ne tik su tuo, kuris rengė teismui pareiÅ¡kimÄ ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 12.2.

Teismas patvirtino pačių Å¡alių sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o ne pats teismas byloje esančių įrodymų pagrindu nustatė sutarties sÄ lygas ir padarė aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ . Pateikiant praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančiÄ CK 3.53 str. reikalavimus, buvo pareiÅ¡kėjų pareiga. IÅ¡ atskirojo skundo argumentų akivaizdu, jog apeliantė savo, kaip pareiÅ¡kėjos, procesines pareigas bando perkelti teismui, tvirtinusiam santuokos nutraukimo sutartį.

Pažymi, kad CK 3.123 straipsnio nuostata yra taikoma, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. O santuoka supaprastinto proceso tvarka yra nutraukiama tais atvejais, kai nėra sutuoktinių ginčo. 12.3. Atsiliepime pažymima, kad santuokos nutraukimo iniciatorė buvo G. B. (dabar – K.), sutarties sÄ lygos buvo derinamos prie jos norų ir pageidavimų, ji pati norėjo kuo greičiau nutraukti santuokÄ . G. K. tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) vyr. specialiste, yra įgijusi aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , yra baigusi (duomenys neskelbtini) fakultetÄ , todėl Å¡ie faktai paneigia apeliantės atstovo teiginius, jog ji negalėjo suvokti R.

B. atitenkančio turto masto ir jai mokėtinos kompensacijos santykio. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Byloje nustatyta, kad KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-889-1005/2016 pagal pareiÅ¡kėjų G. B. ir R. B. pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu tenkintas, santuoka nutraukta, ir patvirtinta tarp pareiÅ¡kėjų 2016 m. liepos 27 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir joje numatytų sÄ lygų. PareiÅ¡kėja G. K. (buvusi B.) 2020 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-889-1005/2016, kuriuo prašė, atnaujinus procesÄ , 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo panaikinti ir bylos nagrinėjimÄ dėl Å¡ios dalies atnaujinti.

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo buvo grindžiamas dviem pagrindais, numatytais CPK, t. y. kai naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

16. Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Teismas savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad pareiÅ¡kėja tiek sutartyje, tiek teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl sutarties sÄ lygų, liečiančių turto padalijimÄ , kad pareiÅ¡kėja neįrodė jos nurodomų aplinkybių dėl sunkios ligos santuokos nutraukimo metu ir negalėjimo suprasti savo veiksmų. Taip pat skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad aiÅ¡ki teisės taikymo klaida nepadaryta, nes pareiÅ¡kėjos nurodomos CK 3.117 straipsnio, CK 3.119 straipsnio ir CK 3.123 straipsnio nuostatos, taikomos tik tuo atveju, jeigu nėra abiejų sutuoktinių sutarimo. Dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių teismas sprendė, kad tiek apie Å«kio kreditorius, tiek apie gautinas iÅ¡mokas pareiÅ¡kėjai turėjo bÅ«ti žinoma dar bÅ«nant santuokoje, nes Å«kininko Å«kis įregistruotas dar 2006 m.

17. Proceso atnaujinimÄ užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas iÅ¡imtiniu bÅ«du įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti, praÅ¡ymai dėl proceso atnaujinimo turi bÅ«ti ribojami laiku, ir res judicata galiÄ Ä¯gijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiÅ«rėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos Å¡alims nesuteikiama teisė atnaujinti procesÄ vien siekiant pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Tai neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

18. Procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiÅ¡ki pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , įstatyme neatskleista, Å¡i sÄ voka vertinamoji.

Klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ . Pirmosios instancijos teismo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

19. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-889-1005/2016 netinkamai taikė CK 3.117 straipsnio 1, 2, ir 3 dalių, CK 3.119 straipsnio ir CK 3.123 straipsnio nuostatas, pažeidė CK 1.5 straipsnyje, 3.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus principus, nes nesiaiÅ¡kino, ar pateikta sutartis atitinka tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , ar Å¡alys suderino tarpusavyje turto padalinimo ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius turtinius klausimus, teisingai supranta joje nustatytas sÄ lygas ir ar pagrįstai nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių principo.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismui 2016 m. rugpjūčio 5 dienÄ pateiktÄ praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutarimu bei prie jo pridėtÄ 2016 m. liepos 27 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, Å¡ioje byloje esančius įrodymus dėl pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klės, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis iÅ¡vadomis dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo.

21. Visų pirma, kÄ pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, CK 3.116 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog CK trečiosios knygos VIII skyriaus „Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas“ normos taikomos, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, t. y. Å¡iuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008); bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra Å¡alių, o ne teismo pareiga – tokios pat sÄ lygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006).

22. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad Å¡ioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas. Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik vieÅ¡osios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar iÅ¡ esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011).

23. Nagrinėjamu atveju Å¡alys, 2016 m. teismui pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė dėl visų, be kita ko, su turto padalijimu susijusių klausimų, pareiÅ¡kėjai sutarė, kad visos banko sÄ skaitose ir faktiÅ¡kai valdomos piniginės lėšos lieka pareiÅ¡kėjų asmenine nuosavybė, sutarė dėl nekilnojamojo turto, transporto priemonių bei Å«kininko Å«kio priteisimo pareiÅ¡kėjui R. B.. PareiÅ¡kėja sutarties 50 punkte patvirtino, kad pasiraÅ¡ydama Å¡iÄ sutartį nei Å¡iai dienai, nei ateityje jokių pretenzijų dėl gyvenamojo namo nereikÅ¡, t. y. ji patvirtino, jog sutinka, kad Å¡is statinys po santuokos nutraukimo bÅ«tų įregistruotas VÄ® Registrų centras kaip R.

B. asmeninė nuosavybė. 58 sutarties punkte nurodyta, kad G. B. nereiÅ¡kia jokių pretenzijų už R. B. paliekamÄ Å«kininko Å«kį. Sutarties 59 punkte Å¡alys sutarė, kad už R. B. tenkančiÄ didesnę santuokos metu įgyto turto dalį sumoka G. B. 50000 Eur piniginę kompensacijÄ . Sutarties 60 punkte pareiÅ¡kėja G. B. patvirtino, kad atsižvelgiant į tai, jog R. B. įdėjo daugiau asmeninio darbo ir pastangų įsigyjant bendrÄ jÄ sutuoktinių nuosavybę, piniginės kompensacijos už R.

B. atitekusiÄ didesnę santuokos metu įgyto turto dalį nereikalauja. Sutarties 62 punkte pareiÅ¡kėjai patvirtino, kad sutartyje numatytas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto ir kreditinių įsipareigojimų padalinimo bÅ«das atitinka pareiÅ¡kėjų tikrÄ jÄ valiÄ ir neprieÅ¡tarauja jų interesams. Visos Å¡ios Å¡alių sudarytos sutarties nuostatos yra aiÅ¡kios ir konkrečiai aptartos, jose aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia, todėl teigti, kad pareiÅ¡kėja galėjo nesuprasti savo tikrosios valios, nėra jokio pagrindo.

24. Nors pareiÅ¡kėja nurodo, kad teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybės, kokia apimtimi pareiÅ¡kėja liko atsakinga už kreditÄ , sutuoktiniams laisva valia sutartyje nurodžius, kad sutartinius įsipareigojimus bankui pagal 2014 m. lapkričio 4 d. sutartį po santuokos nutraukimo prisiima ir vykdo asmeniÅ¡kai R. B., nuostata, kad įsipareigojimai pagal laidavimo sutartį ir toliau bus vykdomi laidavimo sutartyje nustatytomis sÄ lygomis, savaime nevertintina kaip esminis pareiÅ¡kėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, kadangi nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjos padėtis pasidarytų daug blogesnė nei kito sutuoktinio.

PareiÅ¡kėjas R. B. nurodė, kad visas prievoles kreditoriams yra įvykdęs, pateikė tai patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus (103 b. l.), todėl akivaizdu, kad minėtos sutarties nuostatos niekaip nepažeidė pareiÅ¡kėjos teisių ir teisėtų interesų. PareiÅ¡kėja taip pat teigia, kad R. B. su ja nederino turto vertės, todėl ji negalėjo suprasti R. B. atitenkančio turto vertės, tačiau iÅ¡ Å¡alių sudarytos sutarties akivaizdžiai matyti, kad visas tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis turtas buvo įvertintas, pareiÅ¡kėja su tokiu vertinimu sutiko, suprato, kad pareiÅ¡kėjui atitenka santuokoje įgytas turtas, patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas savo darbu prisidėjo labiau dėl santuokoje įgyto turto sukÅ«rimo, todėl sutiko gauti kompensacijÄ , mažesnę nei pusė viso santuokoje įgyto turto vertės.

25. Nors pareiÅ¡kėja nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė jokių argumentų, kokiu pagrindu buvo nukrypta nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, toks pareiÅ¡kėjos argumentas yra visiÅ¡kai nepagrįstas ne tik atsižvelgus į santuokos nutraukimÄ bendru sutarimu reglamentuojančias nuostatas ir kasacinio teismo praktikÄ , nurodytÄ Å¡ios nutarties 21 punkte, bet ir nuostatÄ , kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių taikomi tokie pat principai kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, jos Å¡alys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Å iuo atveju ne teismas nusprendė kaip bus padalintas Å¡alių santuokoje įgytas turtas, nukrypstant nuo lygių dalių principo, o pareiÅ¡kėjai sutartyje patys sutarė dėl tokių sutarties sÄ lygų – dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo.

26. PareiÅ¡kėja praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo taip pat įrodinėjo, kad tuo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo, ji sunkiai sirgo, todėl negalėjo suprasti savo veiksmų, buvo labai pažeidžiama. Nors pareiÅ¡kėja pateikė teismui duomenis, kad jai 2009 m. buvo atlikta operacija, toliau gydymas buvo tęsiamas vaistais, jokių objektyvių duomenų, kad 2016 m. pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klė buvo tokia sunki, kad ji dėl ligos negalėjo suprasti atliekamų veiksmų esmės, kÄ nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nebuvo pateikta. Å ių pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateiktų iÅ¡vadų apeliantė nepaneigė ir pateikusi atskirÄ jį skundÄ , todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjos liga buvo tokio pobÅ«džio, dėl kurios asmuo negalėtų suprasti pasiraÅ¡omų dokumentų prasmės ar iÅ¡reikÅ¡ti savo tikrosios valios.

27. Be to, santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu procesas įprastai vyksta rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka (CPK 540 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kad klausimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu yra nagrinėjamas ne ginčo teisena, žodinis teismo posėdis paprastai daromas tik tuomet, jei teismui kyla abejonių, ar sutuoktinių sudaryta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, įstatymo imperatyvams, nepažeidžia kitų asmenų teisių, ir kitais atvejais, kai teismo vertinimu, tai yra būtina.

Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju teismas, paskyręs žodinį bylos nagrinėjimÄ , siekė paÅ¡alinti kilusias abejones dėl Å¡alių pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų. IÅ¡ teismo sprendimo matyti, kad teismo posėdžio metu G. B. patvirtino, kad ji laisva valia sutinka su santuokos nutraukimo sutartyje nurodytomis sÄ lygomis, pagal kurias R. B. po santuokos nutraukimo atitenka didesnė santuokos metu įgyto turto dalis. Teismui, teismo posėdžio metu paÅ¡alinus abejones dėl tikrosios pareiÅ¡kėjų valios, konkrečiai dėl pareiÅ¡kėjos G.

B. tikrosios valios, nebuvo jokio pagrindo remtis CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostata ir netvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip prieštaraujančios viešajai tvarkai ar pažeidžiančios vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus.

28. PareiÅ¡kėjos argumentai dėl to, kad sutartis negalėjo bÅ«ti tvirtinama, nes dokumentus jai paruoÅ¡ti pateikė R. B., jis savo nuožiÅ«ra nurodė kreditorius, kad pareiÅ¡kėjai tik primetė savo valiÄ kaip stipresnė Å¡alis yra deklaratyvus ir pareiÅ¡kėjos neįrodyti (CPK 178 str.). Kaip galima suprasti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos atskirojo skundo motyvų, pareiÅ¡kėja laikosi pozicijos, kad ji buvo silpnesnioji sutarties Å¡alis, nebuvo atstovaujama advokato, pati nesuvokė Å«kininko Å«kio buhalterinės apskaitos, dėl to nesuprato, kad santuokos nutraukimo metu galėjo bÅ«ti daugiau sutuoktinių turto (Å«kininko Å«kio skolininkai, gautinos iÅ¡mokos), tačiau pareiÅ¡kėjo R.

B. atsiliepime į praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių apie pareiÅ¡kėjos aukÅ¡tÄ jį universitetinį ekonomikos srities iÅ¡silavinimÄ nepaneigė. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ji nesuvokė savo teisių pažeidimo sutarties sudarymo, bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu dėl sveikatos, tiek dėl bendro pasiraÅ¡omos sutarties sÄ lygų pasekmių nesuvokimo, nes CK 1.6 straipsnis, nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali bÅ«ti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sÄ Å¾iningai, apdairiai ir rÅ«pestingai (CK 1.137 straipsnis).

Teisėjų kolegijos vertinumu, pareiÅ¡kėja nesielgė kaip apdairus, atsakingas ir protingas asmuo, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar pasiraÅ¡ant sutartį nebus pažeisti jo interesai, net ir gavusi teismo sprendimÄ pareiÅ¡kėja turėjo teisę kreiptis teisinės pagalbos ir, jei manė, kad jos teisės yra pažeistos, paduoti apeliacinį skundÄ dėl sprendimo panaikinimo. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja po keturių metų po santuokos nutraukimo ir turto padalijimo persigalvojo dėl savo padarytų sprendimų, nelemia praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo.

29. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo tuo pagrindu, kai padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

30. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad:

1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) jos turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada dėl ginčo iÅ¡sprendimo, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Jeigu praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymio, jos negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

31. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja teigė, kad iÅ¡ sÅ«naus B. B. 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. elektroninių laiÅ¡kų sužinojo, kad su R. B. dar bÅ«nant santuokoje jiems buvo skolingi Å«kininkai, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo aptarta, kaip Å¡alys pasidalins atgautas skolas. Å ie pareiÅ¡kėjos laiÅ¡kai yra byloje (54–59 b. l.). PareiÅ¡kėjos teigimu, jai tapo žinoma, kad Å«kininkas A. K. buvo skolingas 5000,00 Eur, tačiau Å¡iÄ aplinkybę pareiÅ¡kėjas G. B. tiek nuo jos, tiek nuo teismo nuslėpė, Å¡is Å«kininkas nebuvo įtrauktas ir į civilinės bylos nagrinėjimÄ . Be Å¡ios skolos, į dalintino turto balansÄ nebuvo įtrauktos iÅ¡mokos, pareiÅ¡kėjo R. B. gautos iÅ¡ NMA (Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros) už 2016 metus bei pajamos už 2015/2016 metų derlių, apie Å¡iÄ aplinkybę ji taip pat sužinojo iÅ¡ sÅ«naus B. B. 2020 m. rugpjūčio 13 d. elektroninio laiÅ¡ko.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iuos pareiÅ¡kėjos teiginius, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad pareiÅ¡kėjos nurodomos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip naujai paaiÅ¡kėjusios. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad apeliantei, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ dėl atsisakymo visų pretenzijų į Å«kininko R. B. Å«kį, pareiÅ¡kėjos nurodomos jos naujai sužinotos aplinkybės (apie Å«kio skolininkus, valstybės iÅ¡mokas) negalėtų turėti esminės reikÅ¡mės teismo sprendimo teisėtumui.

Be to, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, Å«kininko R. B. Å«kis buvo įregistruotas dar 2006 m., todėl apeliantė turėjo objektyviÄ galimybę prieÅ¡ nutraukiant santuokÄ susipažinti su Å«kininko Å«kio buhalterinės apskaitos dokumentais. Tačiau pačios pareiÅ¡kėjos pozicija santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, atsisakant visų pretenzijų į R. B. Å«kininko Å«kį, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja tokia galimybe nesinaudojo ir nesidomėjo Å«kininko Å«kio veikla bei jo turtu (gautinomis pajamomis, skolininkais), be to byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad bÅ«tent Å¡ias aplinkybes pareiÅ¡kėjas R.

B. nuo pareiškėjos būtų slėpęs.

33. Kaip matyti iÅ¡ civilinės bylos duomenų, pareiÅ¡kėja dėl bylos kopijos iÅ¡davimo kreipėsi dar 2020 m. gegužės 22 d., praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2020 m. rugpjūčio 24 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiÅ¡kėjos veiksmai ir pareiÅ¡kėjos argumentai dėl, jos manymu, naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, yra labiau grįsti siekiu pateisinti kreipimosi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ terminus bei siekiu pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo, kuris bÅ«tų naudingesnis pareiÅ¡kėjai.

34. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas bylos aplinkybių iÅ¡imtinumas proceso atnaujinimo taikymui, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, nurodydamas iÅ¡samius argumentus, kurių pareiÅ¡kėja nepaneigė, ir tinkamai motyvuodamas nutartį, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjos nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tiek dėl teisės taikymo klaidos, tiek dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, neleidžia pagrįstai abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

35. Nors atskirajame skunde pareiÅ¡kėja neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje konstatuota, kad pareiÅ¡kėja taip pat praleido ir įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ paduoti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i nutarties dalis, atmestus pareiÅ¡kėjos argumentus dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, yra teisėta ir pagrįsta, o termino pateikti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo praleidimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas tokį praÅ¡ymÄ atmesti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

36. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teisingai nustačius ir iÅ¡tyrus visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, įvertinus jas nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo pagrindus, kasacinio teismo suformuotos praktikos, todėl naikinti jÄ remiantis pareiÅ¡kėjos atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. spalio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjos Dalia Pranckienė Laimutė Sankauskaitė Birutė Valiulienė