217b38b5-7943-487c-bdfd-3afb6f4ba7c3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-886-340/2016                            Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21145-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.2; 3.3.2.4; 3.5.1.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2016 m. gegužės 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens L. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo antstolio V.

Č. pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo D. J. už antstolio reikalavimo nevykdymÄ , suinteresuoti asmenys L. J., D. J., Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė pareiÅ¡kėjas antstolis V. Č. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl baudos skyrimo, kuriuo prašė skirti D. J. 20 Eur dydžio baudÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo L. J. naudai už kiekvienÄ 2009-10-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-278-603/2009, neįvykdymo dienÄ , skaičiuojant nuo 2014-12-20.

Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-10 iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas Nr. 2-278-603/2009 dėl L. J. bendravimo su nepilnametėmis dukromis N. J. ir G. J. bei dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Pagal vykdomÄ jį dokumentÄ L. J. gali pasiimti ir iÅ¡sivežti dukras N. J. ir/ar G. J. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos (vaikų darželio) kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 16 val. ar anksčiau ir parvežti vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki atitinkamo to savaitės sekmadienio 20 val., taip pat L.

J. gali pasiimti ir iÅ¡sivežti dukras ar vienÄ iÅ¡ mergaičių iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ar vaikų darželio praneÅ¡ant vaikų motinai vienÄ dienÄ per savaitę nuo 17 val. ar anksčiau ir parvežti jas/jÄ Ä¯ jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki tos dienos 21 val., savo atostogų metu iÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisę praleisti su mergaitėmis nuo 12 iki 24 d. 2013-12-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo pakeista L. J. bendravimo su dukromis tvarka. Minėtos nutarties pagrindu 2014-08-26 iÅ¡duotas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raÅ¡tas Nr. 2-2738-96/2013 vykdomas antstolio kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0116/14/01698.

Pagal nurodytÄ vykdomÄ jį dokumentÄ iÅ¡ieÅ¡kotojas su G. J. ir N. J. gali bendrauti kartÄ per savaitę iki 2 val., dalyvaujant psichologui. D. J. buvo įpareigota užtikrinti nepilnamečių dukrų N. J. ir G. J. susitikimus su iÅ¡ieÅ¡kotoju vaikų laikinosios globos namų „Atsigręžk į vaikus" metodinio centro patalpose. Tokia bendravimo su vaikais tvarka nustatyta pereinamajam vienerių metų laikotarpiui, vėliau nustatyta Å¡alių susitarta bendravimo su vaikais tvarka. Kadangi teismo nustatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis pasibaigė 2014-12-19, Å¡iuo metu galioja Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-10 vykdomajame raÅ¡te Nr. 2-278-603/2009 numatyta iÅ¡ieÅ¡kotojo L.

J. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka. Antstolio kontoroje gautas 2015-06-09 pareiškimas, kuriuo L. J. informavo, jog skolininkė D. J. niekada nevykdė ir iki šios dienos nevykdo 2014-08-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-2738-96/2013 ir 2011-10-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-278-603/2009, t.y. D. J. neužtikrino ir neužtikrina N. J. ir G. J. dalyvavimo susitikimuose su išieškotoju vaikų laikinosios globos namų „Atsigręžk į vaikus" patalpose, taip pat išieškotojo tiesioginio bendravimo su dukromis.

L. J. informavo antstolį, kad jam ne tik nesudaromos galimybės bendrauti su dukterimis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-10 vykdomajame raÅ¡te Nr. 2-278-603/2009 numatyta tvarka, bet apskritai nesudaromos galimybės su jomis bendrauti. N. J. ir G. J. atsisako bendrauti su iÅ¡ieÅ¡kotoju. L. J. atkreipė dėmesį, jog D. J. turi dukroms lemiamÄ Ä¯takÄ , tačiau nevykdo teismo sprendimo ir nesudaro sÄ lygų iÅ¡ieÅ¡kotojui bendrauti su dukromis. Vykdomojoje byloje surinktos medžiagos pagrindu 2015-06-11 buvo suraÅ¡ytas sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas (CPK 771 str. 1 d.).

Už 2009-10-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo, kurio pagrindu 2011-10-10 iÅ¡duotas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomasis raÅ¡tas Nr. 2-278-603/2009, nevykdymÄ skolininkei D. J. skirtina bauda, nes tik pati skolininkė gali užtikrinti vykdomajame raÅ¡te numatytÄ L. J. bendravimÄ su N. J. ir G. J.. Kaip matyti iÅ¡ vykdomosiose bylose surinktos medžiagos, iÅ¡ieÅ¡kotojas imasi aktyvių veiksmų, kad atkurtų bendravimÄ su dukromis (kreipėsi į psichologus, bando susitikti su dukromis, kalbėtis telefonu), tačiau vykdomojo raÅ¡to įvykdymas tiesiogiai priklauso nuo skolininkės, kuri turi pareigÄ užtikrinti, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas turėtų galimybes bendrauti su dukromis ir dalyvauti jų auklėjime taip, kaip numatyta vykdomajame raÅ¡te.

Antstolis prašė skolininkei skirti baudÄ už kiekvienÄ teismo sprendimo nevykdymo dienÄ skaičiuojamÄ nuo 2014-12-20, nes bÅ«tent nuo nurodytos datos baigėsi 2013-12-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2276-803/2013, nustatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis, kurio metu buvo pakeista iÅ¡ieÅ¡kotojo bendravimo su dukromis tvarka. Sprendžiant skirtinos baudos dydžio klausimÄ , antstolis praÅ¡o atsižvelgti į aplinkybę, kad skolininkė jau labai ilgÄ laikÄ nevykdo 2009-10-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-278-603/2009.

Antstolis atkreipia teismo dėmesį, kad D. J. taip pat nevykdė 2013-12-19 Vilniaus apygardos teismo nutarties – neužtikrino N. J. ir G. J. atvykimo į susitikimus su iÅ¡ieÅ¡kotoju vaikų laikinosios globos namų „Atsigręžk į vaikus“ metodinio centro patalpose, dalyvaujant psichologui (T. 1, b.l. 1-2).Suinteresuotas asmuo D. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo, kuriame nurodė, kad antstolis V. Č. taip ir nepaaiÅ¡kino, kaip skolininkė nevykdo minėto teismo sprendimo.

Skolininkės teigimu, antstolis V. Č., nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių faktÄ , jog skolininkė, nesudaro sÄ lygų vaikams ir iÅ¡ieÅ¡kotojui L. J. bendrauti su vaikais. Antstolis V. Č. ne kartÄ yra kreipęsis į teismÄ dėl baudos skyrimo motinai už teismo sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos nevykdymÄ ir trukdymÄ bendrauti su vaikais, tačiau bauda jai nebuvo paskirta nei vienoje byloje, kadangi teismas nenustatė, jog skolininkė nevykdo teismo sprendimo. Skolininkės nuomone, antstolis neturi teisės modifikuoti ir laisvai traktuoti vykdomajame raÅ¡te nurodytas vykdytinas prievoles bei jas sukurti, taip pat nėra aiÅ¡ku kokius konkrečius veiksmus vaikų motina D.

J. turi atlikti. Jokių nurodymų, įpareigojančių D. J. atlikti kokius nors veiksmus ar susilaikyti nuo jų, vykdomajame raÅ¡te nėra. Skolininkė teigia, kad ji teismo sprendimÄ vykdė ir vykdo iki Å¡iol. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-12660-859/2015 dalyvaujant Vilniaus apygardos teismo psichologei K. S., iÅ¡klausė nepilnamečių vaikų N. J. ir G. J. nuomones: N. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su tėčiu nenori bendrauti ir niekada nebendraus. G. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pas psichologę neis, nors mama praÅ¡o.

Su tėčiu nebendraus ir jo nenori matyti. Nors antstolis ir iÅ¡ieÅ¡kotojas teigia, kad skolininkė neskatina ir neragina nepilnamečių dukrų dalyvauti susitikimuose su tėvu, tai nėra pagrįsta jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Tėvas turi nepilnamečių vaikų telefono numerius, jis žino kuriÄ mokyklÄ lanko mergaitės ir kur treniruotes lanko, todėl jis gali netrukdomas bendrauti su dukromis. Kreipdamasis dėl baudos skyrimo, iÅ¡ieÅ¡kotojas sÄ moningai nepateikia teismo psichologinės ekspertizės iÅ¡vadų, kuriose yra iÅ¡vardytos visos nepilnamečių vaikų nuoskaudos.

Jame yra nurodyta, kad vaikų bendravimas su tėvu nutrÅ«ko dėl paties L. J. netinkamo elgesio su vaikais modelio pasirinkimo. Bet kokios nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis gali bÅ«ti sudėtingas, nes visų pirma dėl to patenkintos turi jaustis mergaitės, o Å¡iuo metu jos iÅ¡gyvena per daug neigiamų emocijų, yra įsiskaudinusios ir prieÅ¡iÅ¡kos bet kokiam kontaktui su tėvu. Teismo psichologijos ekspertai nenustatė, kad nepilnamečių vaikų nuomonei įtakÄ darytų kiti asmenys. Motina teigia nesuprantanti, kodėl tėvas tikisi „prisiteisti“ dukrų meilę ir pagarbÄ kreipdamasis su skundais į įvairias institucijas.

Skolininkė teigia, kad Å¡iuo metu vaikai yra ramÅ«s, jų emocinė bÅ«klė yra stabili, jos užsiima sportine veikla, kuri joms patinka. Jų mokslo rezultatai yra labai geri. Antstolis V. Č. jau prieÅ¡ tai net tris kartus (Å¡is pareiÅ¡kimas jau yra ketvirtas per 1,5 metų) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimais dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo ir baudos skolininkei skyrimo, tačiau visi antstolio pareiÅ¡kimai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Antstolis V. Č. eilinį kartÄ , virÅ¡ydamas savo įgaliojimus ir jam priskirtas vykdyti funkcijas, pateikė teismui aiÅ¡kiai nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ , dėl be jokių įrodymų patvirtinančių faktÄ , jog D.

J. nevykdo teismo sprendimo. Dėl to, siekiant užkirsti keliÄ antstoliui V. Č. piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, teismo praÅ¡o skirti antstoliui V. Č. 5 792 eurų baudÄ , 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos skiriant D. J. naudai (T. 1, b.l. 12-20).IÅ¡ieÅ¡kotojas L. J. pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad mergaitėms tiesioginės įtakos turi motina, o nepilnametės dukros nuolatos kaltina tėvÄ nebÅ«tais dalykais, tačiau niekada nemini, jog daug kartų praleido atostogas užsienyje su tėvu.

IÅ¡ieÅ¡kotojo nuomone, nepilnametės mergaitės buvo palaipsniui nuteikinėjamos prieÅ¡ tėvÄ , kadangi motina mato, jog tėvas labai iÅ¡gyvena negalėdamas bendrauti su dukromis. D. J. iÅ¡ esmės ir sistemingai pažeidžia savo nepilnamečių vaikų interesus. Užuot užtikrinusi ir skatinusi vaiko bendravimÄ su skyrium gyvenančiu tėvu, ji blokuoja bet kokius ryÅ¡ius tarp vaikų ir jų tėvo, taip pat vaikų ryÅ¡ius su jų artimaisiais giminaičiais iÅ¡ tėvo pusės, neleidžia iÅ¡ieÅ¡kotojui realiai dalyvauti vaikų auklėjime.

Motina nepripažįsta tėvo teisės dalyvauti vaikų auklėjime, neteikia tėvui jokios informacijos apie vaikus, mergaičių akyse juodina tėvÄ . Motina diegia vaikams tėvo atstÅ«mimo sindromÄ . IÅ¡ieÅ¡kotojas tvirtina, kad jo vaikai yra atsidÅ«rę aplinkoje, kurioje mergaitės nėra apsaugotos nuo jų motinos sukurtos neigiamos socialinės aplinkos, t.y. nuo psichologinio smurto demonstravimo iÅ¡ skolininkės pusės, vaikams ugdant neapykantÄ ir baimę tėvui, siekiant visiÅ¡kai nutraukti vaikų prigimtinį ryšį su jų tėvu (T. 1, b.l. 96-104).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi antstolio praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo atmetė; skolininkės praÅ¡ymÄ atmetė; iÅ¡aiÅ¡kino, kad baudos nepaskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimÄ (T. 1, b. l. 222-228). Teismas nustatė, kad Å¡iuo atveju baudos skyrimas motinai neatliktų savo kaip procesinės sankcijos užduoties, kadangi tėvas, jau ketvirtÄ jį kartÄ kreipdamasis dėl baudos skyrimo motinai, nesusigrÄ Å¾ins dukrų pasitikėjimo ir objektyvumo jo atžvilgiu.

Pažymėjo, jog tikėtina, kad labiau priartėti prie mergaičių tėvui pavyktų nesikreipiant dėl baudų skyrimo motinai, o atvirkščiai, stengiantis iÅ¡vengti konfliktų su vaikų motina. Skundų raÅ¡ymas į teismÄ /antstoliui problemų neiÅ¡spręs ir nesustiprins tėvo ir nepilnamečių dukrų susilpnėjusio tarpusavio ryÅ¡io. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog motina neskatina dukrų bendrauti su tėvu arba, kad aktyviais veiksmais trukdo mergaitėms bendrauti su tėvu.

Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kimas dėl baudos skyrimo privalo bÅ«ti ne tik argumentuotas, bet ir pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais. Konstatuojant skolininkės kaltę dėl sprendimo nevykdymo privalo bÅ«ti suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame atsispindėtų skolininkės veikimas/neveikimas nevykdant nurodytų teismo sprendimų. Teismas nutartyje nurodė, kad antstolis grindžia savo pareiÅ¡kimÄ tik iÅ¡ieÅ¡kotojo žodžiais. Antstolis V. Č. turėjo pagrįsti savo teiginius, nurodant D.

J. piktybinį, pakartotinÄ /tęstinio pobÅ«džio (ne)veikimÄ , daromÄ Å¾alÄ ir iÅ¡ieÅ¡kotojo interesų bei teisėtų lÅ«kesčių pažeidimÄ , kurį jam ar Å¡iuo atveju vaikui sukėlė suinteresuoto asmens nevykdomas sprendimas. Pažymėjo, jog antstolio praÅ¡oma skirti bauda bÅ«tų nepagrįstai didelė, atsižvelgiant tai, kad abi nepilnametės dukros Å¡iuo metu gyvena su motina, yra jos iÅ¡laikomos. IÅ¡tyręs vykdomosios bylos medžiagÄ ir pateiktus Å¡alių raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo skirti skolininkei D.

J. antstolio nurodytÄ baudÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo L. J. naudai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentai Apeliantas L. J. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį ir skirti skolininkei baudÄ už teismo sprendimo nevykdymÄ ; prašė, jog atskirÄ jį skundÄ nagrinėtų teisėjų kolegija, nes klausimas yra sudėtingas tiek teisine, tiek faktine prasme (T. 2, b. l. 1-9). Nurodė Å¡iuos atskirojo skundo argumentus:Teismo sprendimo nevykdymÄ patvirtina vykdymo proceso metu gauti iÅ¡ieÅ¡kotojo pareiÅ¡kimais, kuriais informuojama apie tai, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas negalėjo bendrauti su vaikais, kaip numatyta teismo sprendime.

Be to, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas skolininkę nuo sprendimo vykdymo tik todėl, kad sprendimo neįmanoma įvykdyti, nes to nenori skolininkės vaikai, pažeidė vaikų interesÄ bendrauti su abiem tėvais, nes toks tariamas vaikų nenoras akivaizdžiai prieÅ¡tarauja jų interesams;Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimÄ dėl sprendimo neįvykdymo, neiÅ¡siaiÅ¡kino visų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių klausimui dėl sprendimo neįvykdymo iÅ¡spręsti ir dėl to galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡nagrinėta byla.

Baudos skyrimas skolininkei yra bÅ«tinas, nes ji piktybiÅ¡kai nevykdo ir nevykdys teismo sprendimų, be to, tokiu savo elgesiu atgraso vaikus nuo bendravimo su tėvu, sukeldama vaikams lojalumo konfliktÄ ;Byloje yra pateikta daug įrodymų, kad skolininkės nuolatinis maksimalus bendravimas kenkiam vaikų interesams, o sprendimas yra nevykdomas sÄ moningai dėl skolininkės liguisto prieÅ¡iÅ¡kumo tėvui, ir dėl to vaikams sparčiai vystosi psichinis sutrikimas, vadinamas tėvo atstÅ«mimo sindromu. Akivaizdu, kad dabartinis vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina neatitinka vaikų interesų.

Reikia gerbti vaiko teisę bendrauti ir neprarasti ryÅ¡io su abiems tėvais, nors jie gyventų skyrium.Skolininkė D. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė skundÄ atmesti (T. 2, b.l. 16-17). Nurodė, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas piktybiÅ¡kai jai kerÅ¡ija ir jau daug metų tampo po teismus, reikÅ¡damas nepagrįstus skundus, kuriuos teismai yra ne kartÄ atmetę. Pažymėjo, kad antstolio ir iÅ¡ieÅ¡kotojo skundai nėra pagrįsti jokiais faktais ar įrodymais, o atskirajame skunde nėra teiginių, kodėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisinga.

PraÅ¡ymas dėl teisėjų kolegijos, kuriÄ sudarytų ir teisėjai vyrai, ne tik teisėjos moterys, yra neetiÅ¡kas ir nekorektiÅ¡kas, nes niekas negali duoti nurodytų teismui.2016 m. kovo 8 d. teisme gauti skolininkės D. J. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodoma, kad ji skatina dukras bendrauti su tėvu, tačiau jis jÄ persekioja ir nuolat kaltina nebÅ«tais dalykais. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.). IÅ¡ bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0116/13/01286 duomenų nustatyta, kad antstolis V. Č. vykdo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-278-603/2009, iÅ¡duotÄ 2011-10-10 pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-09 sprendimÄ , kuriuo nustatyta tėvo L.

J. ir nepilnamečių dukrų N. J. ir G. J. bendravimo tvarka (v.b.l. 30). Vilniaus apygardos teismo 2013-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2276-803/2013 buvo pakeista Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-09 sprendimu nustatyta tėvo ir dukrų bendravimo tvarka, t.y. kartÄ per savaitę atsakovas gali bendrauti su vaikais iki 2 val., dalyvaujant psichologui, numatant, jog dėl galinčio teikti paslaugas psichologo ieÅ¡kovė ir atsakovas susitaria per mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Nesusitarus per teismo nustatytÄ terminÄ , atsakovas L.

J. įpareigojamas suderinti ir susitarti su namų „Atsigręžk į vaikus“ specialistu dėl psichologo konsultacijų teikimo, nedelsiant informuoti ieÅ¡kovę apie paskirtÄ laikÄ . IeÅ¡kovė įpareigota užtikrinti N. J. ir G. J. susitikimÄ vaikų laikinosios globos namų „Atsigręžk į vaikus“ metodinio centro patalpose su L. J. nurodytu laiku. Tokia bendravimo tvarka yra nustatoma vienerių metų pereinamajam laikotarpiui, kuriam pasibaigus nustatoma Å¡alių susitarta tvarka, nurodyta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendime.

PareiÅ¡kėjas antstolis V. Č. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl baudos skyrimo, kuriuo prašė skirti D. J. 20 Eur dydžio baudÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo L. J. naudai už kiekvienÄ 2009-10-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-278-603/2009, neįvykdymo dienÄ . Savo pareiÅ¡kimÄ antstolis motyvavo tuo, jog antstolio kontoroje buvo gautas L. J. praneÅ¡imas, kad skolininkė D. J. niekada nevykdė ir iki Å¡ios dienos nevykdo 2014-08-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo raÅ¡to Nr. 2-2738-96/2013 ir 2011-10-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomojo raÅ¡to Nr. 2-278-603/2009, t.y.

D. J. neužtikrino ir neužtikrina N. J. ir G. J. dalyvavimo susitikimuose su iÅ¡ieÅ¡kotoju vaikų laikinosios globos namų „Atsigręžk į vaikus" patalpose, taip pat iÅ¡ieÅ¡kotojo tiesioginio bendravimo su dukromis. L. J. informavo antstolį, kad jam ne tik nesudaromos galimybės bendrauti su dukterimis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-10 vykdomajame raÅ¡te Nr. 2-278-603/2009 numatyta tvarka, bet apskritai nesudaromos galimybės su jomis bendrauti. Antstolis nurodė, jog iÅ¡ieÅ¡kotojas imasi aktyvių veiksmų, kad atkurtų bendravimÄ su dukromis (kreipėsi į psichologus, bando susitikti su dukromis, kalbėtis telefonu), tačiau vykdomojo raÅ¡to įvykdymas tiesiogiai priklauso nuo skolininkės, kuri turi pareigÄ užtikrinti, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas turėtų galimybes bendrauti su dukromis ir dalyvauti jų auklėjime taip, kaip numatyta vykdomajame raÅ¡te.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi antstolio praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo atmetė. Savo sprendimÄ teismas motyvavo tuo, jog nagrinėjamu atveju negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog motina neskatina dukrų bendrauti su tėvu arba, kad aktyviais veiksmais trukdo mergaitėms bendrauti su tėvu. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kimas dėl baudos skyrimo privalo bÅ«ti ne tik argumentuotas, bet ir pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais. Konstatuojant skolininkės kaltę dėl sprendimo nevykdymo privalo bÅ«ti suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame atsispindėtų skolininkės veikimas/neveikimas nevykdant nurodytų teismo sprendimų.

Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad antstolis grindžia savo pareiÅ¡kimÄ tik iÅ¡ieÅ¡kotojo žodžiais. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas skunde nurodė, jog teismo sprendimo nevykdymÄ patvirtina vykdymo proceso metu gauti iÅ¡ieÅ¡kotojo pareiÅ¡kimais, kuriais informuojama apie tai, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas negalėjo bendrauti su vaikais, kaip numatyta teismo sprendime. Be to, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas skolininkę nuo sprendimo vykdymo tik todėl, kad sprendimo neįmanoma įvykdyti, nes to nenori skolininkės vaikai, pažeidė vaikų interesÄ bendrauti su abiem tėvais, nes toks tariamas vaikų nenoras akivaizdžiai prieÅ¡tarauja jų interesams.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.Pažymėtina, jog CPK 771 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių eurų baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai. Taigi, už sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymÄ CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkcijÄ , nes skiriama iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai veiksmus gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas, suraÅ¡ytÄ aktÄ antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Susipažinus su bylos ir vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog praÅ¡ymas skirti skolininkei baudÄ už sprendimo nevykdymÄ iÅ¡ esmės yra grindžiamas 2015-06-11 Sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktu, kuriame nurodyta, kad D. J. nevykdo 2011-10-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomojo raÅ¡to Nr. 2-278-603/2009.

Akcentuotina, jog minėtas aktas remiasi iÅ¡imtinai tik L. J. pareiÅ¡kimais antstoliui, kuriais pareiÅ¡kėjas informavo antstolį, jog skolininkė D. J. nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nei iÅ¡ieÅ¡kotojo antstoliui teikiami pareiÅ¡kimai, nei antstolio 2015-06-11 Sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas nėra pagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurių dėka bÅ«tų galima spręsti apie netinkamÄ sprendimo vykdymÄ .

Dėl nurodyto sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiÅ¡kimas dėl baudos skyrimo privalo bÅ«ti pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, t.y. konstatuojant skolininkės kaltę dėl sprendimo nevykdymo privalo bÅ«ti suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame atsispindėtų konkretus skolininkės veikimas/neveikimas nevykdant nurodytų teismo sprendimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog antstolis grindė savo pareiÅ¡kimÄ tik iÅ¡ieÅ¡kotojo žodžiais.

Kartu su atskiruoju skundu iÅ¡ieÅ¡kotojas taip nepateikė tokių įrodymų, todėl jo argumentas, kad teismo sprendimo nevykdymÄ patvirtina vykdymo proceso metu gauti jo paties pareiÅ¡kimai, nepagrindžia teismo sprendimo nevykdymo fakto, kurio vykdymu yra suinteresuotas bÅ«tent pats iÅ¡ieÅ¡kotojas.Skunde apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimÄ dėl sprendimo neįvykdymo, neiÅ¡siaiÅ¡kino visų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių klausimui dėl sprendimo neįvykdymo iÅ¡spręsti ir dėl to galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡nagrinėta byla.

Baudos skyrimas skolininkei yra bÅ«tinas, nes ji piktybiÅ¡kai nevykdo ir nevykdys teismo sprendimų, be to, tokiu savo elgesiu atgraso vaikus nuo bendravimo su tėvu, sukeldama vaikams lojalumo konfliktÄ . Vadovaujantis CPK 178 str., Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.).

Skunde nurodydamas aukščiau minėtus teiginius, apeliantas nenurodė Å¡iuos teiginius pagrindžiančių aplinkybių ar įrodymų, todėl tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Skunde dėstomos aplinkybės apie skolininkės neva tyčia nevykdomÄ teismo sprendimÄ ir vaikų nuteikinėjimÄ prieÅ¡ tėvÄ yra grindžiamos tik subjektyviais iÅ¡ieÅ¡kotojo, kaip tėvo, pasisakymais ir niekuo nepagrįsta jo nuomone. Tokiais pačiais motyvais atmestini ir atskirojo skundo argumentai, jog skolininkės nuolatinis maksimalus bendravimas kenkiam vaikų interesams, o sprendimas yra nevykdomas sÄ moningai dėl skolininkės liguisto prieÅ¡iÅ¡kumo tėvui.Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui patikrinti, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas            n u t a r ė:                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                  Tatjana Žukauskienė