Legislator Case Law & Legislation
2179955b-ca2a-4ea1-a02b-180a4c02ebdc AI generated

2179955b-ca2a-4ea1-a02b-180a4c02ebdc · Kauno apygardos teismas

Case Number 2179955b-ca2a-4ea1-a02b-180a4c02ebdc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) nedelsiant nutraukti Å«kinę veiklÄ , vykdomÄ adresu (duomenys neskelbtini).; panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ Nr. 5/73;

Legislator headnote

AI generated

2179955b-ca2a-4ea1-a02b-180a4c02ebdc · Kauno apygardos teismas: Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1707-254/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13906-2013-5;                                                                          Procesinio dokumento kategorijos: 30.12.2.;50.8; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

AuÅ¡ros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolitos Cirulienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1032-773/2014 pagal ieÅ¡kovų D. F., R. R. ieÅ¡kinį atsakovams UAB (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos dėl įmonės neteisėtos veiklos sustabdymo bei leidimo panaikinimo ir n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė Ieškovai patikslintu ieškiniu ir rašytiniais paaiškinimais teismo prašė:

1) įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) nedelsiant nutraukti Å«kinę veiklÄ , vykdomÄ adresu (duomenys neskelbtini).;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ Nr. 5/73;

3) priteisti ieškovams iš atsakovų šioje byloje patirtas išlaidas (t 2, b. l. 72, t. 4, b. l. 145).  Ieškovai nurodė, kad 2011 m. kovo 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) jiems buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį 0,5026 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Ieškovams D. F. ir R. R. lygiomis dalimis buvo atkurtos nuosavybės teisės į 632/5026 dalį žemės sklypo, o jų senelei O.

L. - į 1265/5026 dalis Žemės sklypo. O. L. priklausiusiÄ 1265/5026 žemės sklypo dalį ieÅ¡kovai D. F. ir R. R. paveldėjo 2011 m. balandžio 19 d. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Å iuo metu ieÅ¡kovams D. F. ir R. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2529 ha žemės sklypo, o likusi mažesnė (0,2497 ha) sklypo dalis priklauso Lietuvos Respublikai (T. 1, b. l. 20-23). IeÅ¡kovai nurodė, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis yra kita, naudojimo bÅ«das - komercinės paskirties objektų teritorija ir jo naudojimo pobÅ«dis yra prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos.

Šalia šio žemės sklypo yra dar vienas žemės sklypas adresu, (duomenys neskelbtini)kuris visas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams. Ieškovai taip pat nurodė, kad žemės sklype yra atsakovei UAB (duomenys neskelbtini)priklausanti 55/100 fermų paskirties pastato - karvidės, kuri žymima 4Glp, dalis. Lietuvos Respublikos ir atsakovo 2008 m. sausio 24 d. sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu žemės sklypas keturiasdešimčiai metų buvo išnuomotas atsakovui.

IeÅ¡kovams atkÅ«rus nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, kartu su nuosavybės teise ieÅ¡kovams perėjo ir nuomotojo teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį į žemės sklypo dalį.IeÅ¡kovai teigė, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini)vykdoma Å«kinė veikla yra neteisėta, nes pažeidžia žemės nuomos sutarties sÄ lygas, teisės aktų reikalavimus, žemės sklypo bendrasavininkų bei kaimyninio žemės sklypo savininkų teises. IeÅ¡kovai pažymėjo, kad žemės nuomos sutarties 4 punkte numatyta, kad „žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis – kita paskirtis, naudojimo bÅ«das – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobÅ«dis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos“, sutarties 8 punkte „ Kiti žemės naudojimo apribojimai - naudoti pagal paskirtį.“ Žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – „kita“, naudojimo bÅ«das – „prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos“.

Tuo tarpu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) veiklÄ vykdo 2009-07-30 Kauno RAAD UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoto TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 5/73 (TIPK leidimas) pagrindu. IeÅ¡kovai pažymėjo, kad TIPK leidimas atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) suteikia teisę vykdyti plastiko, medžio, kartono ir popieriaus atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo ir sandėliavimo Å«kinę veiklÄ . Be to, atsakovė žemės sklype užsiima ir papildoma veikla (plastiko atliekų smulkinimo ir perdirbimo), kurios netgi ir TIPK leidimas nesuteikia teisės vykdyti.

IeÅ¡kovai nurodė, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla prieÅ¡tarauja žemės sklypo naudojimo bÅ«dui, nes ji nepatenka į sÄ vokÄ â€žkomercinės objektų teritorijos“. IeÅ¡kovų teigimu, tai, kad bÅ«tent atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo ir sandėliavimo, o ne prekybos ar paslaugų teikimo veikla yra vykdoma jų žemės sklype, patvirtina ir Kauno RAAD atliktų patikrinimų (tiek planinių, tiek neplaninių) aktai. IeÅ¡kovai teigia, kad žemės sklypo naudojimas taip pat pažeidžia Kauno r. sav. bendrÄ jį planÄ , nes jis patenka į Prioritetinę gyvenamųjų teritorijų plėtros teritorijÄ , kur neleidžiama aplinkÄ terÅ¡ianti veikla, tuo tarpu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) Å¡ioje teritorijoje vykdo pramoninę veiklÄ .

IeÅ¡kovai taip pat nurodė, jog atsakovės vykdoma veikla žemės sklypas (dirvožemis) yra terÅ¡iamas ir alinamas, taip pat kenkiama aplinkos ekologinei bÅ«klei ir daroma neigiama įtaka teritorijos patrauklumui ir žemės vertei. Dėl reikalavimo panaikinti Kauno RAAD 2009 m. liepos 30 d. atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ Nr. 5/73 ieÅ¡kovai nurodė, kad jis iÅ¡duotas netinkamai įvertinus pateiktus dokumentus ir nepagrįstai nusprendus iÅ¡duoti TEPK leidimÄ , suteikiantį teisę vykdyti atliekų rūšiavimo ir sandėliavimo veiklÄ Å¾emės sklype, kuriame atliekų rūšiavimo ir sandėliavimo veiklos vykdymas yra negalimas, kadangi jis skirtas prekybos, paslaugų ir pramogų, o ne gamybos, pramonės ir sandėliavimo veiklai.

IeÅ¡kovai nurodė, kad nepagrįstai iÅ¡duotas TIPK leidimas, sudarė sÄ lygas atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) vykdyti žemės sklype teisės aktų ir žemės nuomos sutartyje uždraustÄ veiklÄ . VÄ® „Registrų centras“ registro ir kadastro bylos su pastato 4G1p (karvidės) patalpų eksplikacija aiÅ¡kiai patvirtina, kad pastate yra verÅ¡idės, arklidės ir pagalbinės patalpos, tačiau nėra gamybinių ir sandėliavimo patalpų. Karvidės pastato rekonstrukcija vykdoma neteisėtai, nes statybos leidimas projekto pagrindu gautas nebuvo, projektas nesuderintas su privalėjusiomis jį tikrinti institucijomis.

Kauno RAAD turėjo projektÄ laikyti niekiniu ir juo nesivadovauti, o vertinti faktinę pastato ir žemės sklypo paskirtį, t.y. tÄ , kuri numatyta Nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti TIPK leidimÄ ir dėl to, kad atsakovė veiklÄ vykdo sistemingai ir reguliariai pažeisdama TIPK leidime numatytas veiklos sÄ lygas. IeÅ¡kovai nurodė, kad Kauno RAAD paskutinį kartÄ atliko neplaninį atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos patikrinimÄ 2013-06-12, surašė patikrinimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nustatytas pakartotinai daromas pažeidimas – neiÅ¡rūšiuotos ir iÅ¡rūšiuotos atliekos sandėliuojamos TIPK leidime nenumatytoje vietoje – žemės sklypo kieme.

Taip pat pakartotinai buvo nustatyta, kad įmonė vykdo TIPK leidime nenumatytÄ plastiko atliekų smulkinimo (apdorojimo) jas mechaniÅ¡kai malant veiklÄ . UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. L. įpareigotas nedelsiant sustabdyti plastiko atliekų smulkinimo (apdorojimo) veiklÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė             Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu (4 t. b. l. 169-182) ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo atsakovę nedelsiant nutraukti Å«kinę veiklÄ , vykdomÄ (duomenys neskelbtini;, Å¡iais motyvais:1.

Teismas įpareigojo UAB (duomenys neskelbtini) nedelsiant nutraukti Å«kinę veiklÄ , nurodydamas, kad iÅ¡ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. kovo 30 d., 2011 m. birželio 27 d. ir 2013 m. birželio 12 d. patikrinimo aktų, 2009 m. birželio 12 d. patikrinimo (t. 3, b. l. 24-37), Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. birželio 12 d. patikrinimo akto (t. 2, b. l. 34), iÅ¡ Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. rugsėjo 16 d. patikrinimo akto įmonės teritorijoje matyti, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) vykdo veiklÄ ne pagal Å¡io žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ â€“ komercinės paskirties objektų teritorijos, nes jame vykdo Å¡epečių gamybos, atliekų surinkimo, rūšiavimo ir sandėliavimo veiklÄ , taip pat nustatyta ir neteisėta plastiko atliekų smulkinimo (apdorojimo) veikla, kuriai TIPK leidimas nėra iÅ¡duotas.

Teismas atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) argumentus, kad įmonė savo veikla nepažeidžia žemės naudojimo bÅ«do, nes jame gali bÅ«ti kitų paslaugų įmonių statiniai atmetė, nes nustatė, kad jos vykdoma gamybos, atliekų surinkimo, rūšiavimo ir sandėliavimo veikla nėra paslaugų veikla, kadangi antrinių žaliavų įsigijimas nėra paslauga. Be to, atsakovė norėdama vykdyti dabar faktiÅ¡kai vykdomÄ veiklÄ turėtų parengti sklypo detalųjį planÄ Å¾emės sklypo naudojimo bÅ«dui ir pobÅ«džiui nustatyti.

Teismo vertinimu, aplinkybę, kad atsakovė terÅ¡ia ginčo žemės sklypÄ Ä¯rodo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. kovo 30 d., 2011 m. birželio 27 d. ir 2013 m. birželio 12 d. patikrinimo aktai, antstolio M. P. 2014 m. balandžio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, (t. 3, b. l. 115) be to, tai, kad plastiko ir kitokios atliekos žemės sklype buvo dar 2014 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio metu patvirtino ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R.

L. (2014 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 2 val. 10 min.). Teismas sprendė, kad tik visiÅ¡kas atsakovės Å«kinės veiklos nutraukimas žemės sklype laikytinas pakankama nustatytų pažeidimų paÅ¡alinimo priemonė, nes nenustatyta, kad kuri tai dalis atsakovės vykdomos veiklos žemės sklype bÅ«tų vykdoma pagal teisės aktų reikalavimus, ir tik nutraukus atsakovės Å«kinę veiklÄ ieÅ¡kovų žemės sklype pasibaigs jų teisių pažeidimas.

2. Teismas panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis neteisėtas iÅ¡ esmės ir savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams (Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto nuostatoms).Teismas iÅ¡tyręs leidimo turinį nustatė, kad buvo įvertinti ir leidime nustatyti duomenys apie įrenginį, Å«kinę veiklÄ , vykdomÄ veiklos aplinkosauginį valdymÄ ir kontrolę, tačiau nebuvo įvertinta, ar teisės aktų nustatytas žemės sklypo, kuriame bus vykdoma Å«kinė veikla, naudojimo bÅ«das neprieÅ¡tarauja praÅ¡omai leisti vykdyti Å«kinei veiklai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008 m. rugpjūčio 7 d. Atrankos iÅ¡vadoje nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ pradedant Å«kinę veiklÄ turi bÅ«ti parengtas sklypo detalusis planas žemės sklypo naudojimo bÅ«dui ir pobÅ«džiui nustatyti (t. 3, b. l. 85), todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas pripažino, jog pagal UAB (duomenys neskelbtini) paraiÅ¡kÄ dėl TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo iÅ¡davimo ir joje nurodytÄ Å«kinę veiklÄ buvo bÅ«tina pakeisti žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, nes jis neatitiko nustatytajam.

Teismo vertinimu, atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento argumentas, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikdama paraiÅ¡kÄ TIPK leidimui gauti, pateikė ir pastato 4G1p rekonstravimo į gamybos ir sandėliavimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), techninio projekto „Aplinkos apsaugos“ dalį, kuri buvo suderinta su departamentu, tik dar kartÄ patvirtina, kad žemės sklype prieÅ¡ atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡duodant TIPK leidimÄ buvo bÅ«tina pakeisti ir žemės naudojimo bÅ«dÄ , ir atitinkamai koreguoti Å¡io žemės sklypo nuomos sutartį, bet ne atvirkščiai, iÅ¡ pradžių iÅ¡duoti TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ , t. y. suteikti teisę vykdyti Å«kinę veiklÄ , o po to aiÅ¡kintis dėl galimybės pakeisti žemės naudojimo bÅ«dÄ .

Teismas konstatavo, kad nustatyti TIPK leidimo pažeidimai nėra mažareikÅ¡miai, kelia realiÄ grėsmę aplinkinių gyvenamųjų namų savininkams, jų teisių į sveikÄ ir Å¡variÄ aplinkÄ pažeidimams.3. Teismas byloje atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė, kad skundžiamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoto TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijÄ gavo 2013 m. liepos 26 d., o 2013 m. rugpjūčio 16 d. gavo trÅ«kstamÄ 2009 m. liepos 27 d. paraiÅ¡kos TIPK leidimui gauti kopijÄ (t. 1, b. l. 11), tuo tarpu į teismÄ su ieÅ¡kiniu ginčijant Å¡io leidimo iÅ¡davimÄ kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 26 d. (t. 1, b. l. 3).

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų nurodomas aplinkybes, kad jie TIPK leidimo Nr. 5/73 kopijÄ gavo 2013 m. liepos 26 d. patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. liepos 24 d. raÅ¡tas, adresuotas ieÅ¡kovų advokatės R. Č. kontorai, kuriuo buvo iÅ¡siųsta skundžiamo leidimo kopija ir ant voko esantis spaudas, patvirtinantis Å¡ios siuntos įteikimÄ (t. 2, b. l. 3, 17), todėl atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) nepateikus kitų įrodymų, patvirtinančių ankstesnę ieÅ¡kovų D.

F. ir R. R. susipažinimo su ginčijamu TIPK leidimu datÄ , teismas laikė, kad ieÅ¡kovai nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreiptis į teismÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ­â€“ ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:1. Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes iÅ¡nagrinėjo jam neteismingÄ bylÄ , vilkino bylÄ tenkindamas ieÅ¡kovų praÅ¡ymus atidėti bylos nagrinėjimÄ , jiems neatvykstant į teismo posėdžius be jokių svarbių priežasčių, atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu (4 t., b.l. 31, 32). Teismas bylos nagrinėjimo metu iÅ¡sakė atsakovei pretenzijas, kad ji neperka žemės sklypo, nors buvo paaiÅ¡kinta, kad už praÅ¡omÄ nerealiÄ kainÄ jo įsigyti neturi lėšų.

Teismas rodė aiÅ¡kų nepasitenkinimÄ tokiu atsakymu ir bylos nagrinėjimo metu rodė aiÅ¡kų dėmesį tik ieÅ¡kovų pusei, neklausydamas atsakovės ir demonstruodamas nepagarbÄ atsakovams. Å aliÅ¡kumÄ liudija tai, kad teismas nagrinėjo tik ieÅ¡kovų argumentus, faktiÅ¡kai netirdamas ir nepasisakydamas dėl atsakovų argumentų, apsiribojant keliais sakiniais dėl jų nurodytų motyvų.   2. Teismas nuspręsdamas sprendimu įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) nedelsiant nutraukti Å«kinę veiklÄ , vykdomÄ adresu (duomenys neskelbtini) pažeidė ne tik UAB (duomenys neskelbtini) visų įmonės darbuotojų teises, eilę teisės aktų, bet ir vieÅ¡Ä interesÄ , o bÅ«tent: bendrovė įsteigta teisėtai, gali vykdyti bet kokiÄ Å«kinę komercinę veiklÄ , kurios nedraudžia įstatymai, be to įmonė įregistruota, kaip neįgaliųjų socialinė įmonė ir teismui nutraukus įmonės veiklÄ ji sužlugdyta, nes negalės atsiskaityti su kreditoriais, visi neįgalieji turės bÅ«ti atleisti, todėl teismo sprendimu taikyta sankcija yra neadekvati ir neproporcinga, prilyginama kriminalinio pobÅ«džio bausmei (BK 43 str.).

Apeliantės vertinimu, ieÅ¡kovų teisių pažeidimai yra neįrodyti, nes jie gyvena užsienyje, nuomos mokestis mokamas laiku, žala ieÅ¡kovams nepadaryta, o nesutarimai kilo atsakovei nesutikus mokėti ieÅ¡kovų praÅ¡omos nerealios 73 000 EUR kainos už žemės sklypo pardavimÄ . VisiÅ¡kai nepagrista teismo iÅ¡vada, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikla nutrauktina tuo pagrindu, kad ji terÅ¡ia žemės sklypÄ . Teismas nepagrindė Å¡ios savo iÅ¡vados jokia teisės doktrina, kuri numatytų visiÅ¡kÄ Å«kinės veiklos uždraudimÄ Å¡iuo pagrindu.

Teismas Å¡iuo atveju nesivadovavo, nors turėjo vadovautis, specialiomis teisės normomis. Apeliantės nuomone, vien faktas, kad UAB“ (duomenys neskelbtini) sandėliavo sandėliavimo medžiagas ne TIPK leidime numatytose vietose, negali bÅ«ti pagrindu nutraukti Å«kinę veiklÄ ar laikyti, kad terÅ¡iamas dirvožemis ar kitu bÅ«du gadinamas žemė. Tai yra neadekvatu padarytiems pažeidimams. Bendrovės vykdoma specifinė veikla yra susijusi su atliekų surinkimu, vežimu, eksportavimu, todėl dėl veiklos specifikos ne visuomet pavyksta tiksliai prognozuoti, kokie atliekų kiekiai bus surinkti ir/ar sukaupti.

Pasitaiko situacijų dėl įvairių gedimų ir pan., kuomet bendrovė atliekas ir/ar medžiagas sandėliuoja ir kitose negu TIPK leidime numatytose vietose, tačiau tokie pažeidimai yra mažareikÅ¡miai, kÄ nurodė ir įmonę kontroliuojanti institucija. Teismas, aiÅ¡kindamas sklypo terÅ¡imo sÄ vokÄ , nepaisė ir netaikė ginčo santykį reglamentuojančių teisės aktų. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad aplinkai kenksminga veikla - fizinių ar juridinių asmenų konkreti veikla, kuri daro neigiamÄ poveikį aplinkai, virÅ¡ijantį teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus ar standartus.

Å iuo atveju byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių veiklos daromÄ aplinkai kenksmingÄ poveikį. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentÅ«ros 2013 m. rugpjūčio 26-27 d. patikrinimo akte Nr. 94 nustatyta, kad 2013 m. birželio 12 d. nurodyme nurodytos atliekos yra iÅ¡vežamos, tuo tarpu įmonėje pavojingų atliekų nesusidaro, nes įmonė tokios veiklos nevykdo (t. 2, b. 1. 185).Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas Kauno rajono agentÅ«ros vedėjas V.

R. taip pat paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 26-27 d patikrinimo metu nustatyta, jog plastikas nebesmulkinamas, žaliavos išvežamos, jų kiekis ženkliai sumažėjęs, o veiklos, kuri kenktų aplinkai, žemei ar gyventojams įmonė nevykdo (t.

3. b. 1. 8-9). Jokių kitų neįvykdytų reikalavimų UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nėra.Kauno apylinkės teismo posėdžio metu atsakovo LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) objektas pastoviai yra stebimas, o veiklos stabdyti dėl mažareikÅ¡mių pažeidimų nėra jokios bÅ«tinybės, kad jokių kenksmingų aplinkai veiksmų atliekant eilę patikrinimų nebuvo nustatyta, todėl bendrovės veiklos sustabdymas ir/ar uždraudimas sÄ lygotų neigiamÄ poveikį ekologinei bÅ«klei, nes sukauptos antrinės žaliavos nebÅ«tų sutvarkytos ir tinkamai perdirbtos.3. Apeliantas nesutinka, kad naudoja žemę ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ . Tiek nuomos sutarties, tiek VÄ® Registrų centro pažymėjime (1 t. b. l.

20) numatyta, kad pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - kita, žemės naudojimo bÅ«das – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobÅ«dis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Pagal Žemės įstatymo 29 straipsnį, kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, tarp kurių yra ir komercinės paskirties objektų teritorijos. Be to, valstybinės institucijos, formuojant 0,5026 ha žemės sklypÄ prie pastato - karvidės ir atliekant kadastrinius matavimus, bÅ«tent ir nustatė, kad Å¡io pastato eksploatacijai formuotinas kitos paskirties žemės sklypas, kuris apima paslaugas, todėl valstybinės institucijos suformavo tokį žemės sklypÄ , kaip tinkamÄ prie pastato - fermos.

Pabrėžiama, kas apeliantė užsiima tik prekybos ir paslaugų veikla. Teismas visiÅ¡kai nevertino 2012-06-05 Kauno rajono savivaldybės raÅ¡tiÅ¡ko pritarimo, kuriuo buvo pritarta fermų paskirties pastato dalies patalpų pakeitimui ir pastato kapitaliniam remontui pagal IÄ® „EFI projektai“. Todėl apeliantas užsiima tik prekybos ir paslaugų veikla, kas atitinka aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimams, nors teismas sprendime aiÅ¡kino, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) veiklÄ Å¾emė turėjo bÅ«ti Pramonės ir sandėliavimo teritorijos, kurioje pagal žemės naudojimo bÅ«do turinio apraÅ¡Ä sklypai naudojami pramonės, gamybos įmonių sandėlių, branduolinės energetikos objektų statiniams, branduolinių medžiagų ir radioaktyvių medžiagų saugykloms ir t,t., kas visiÅ¡kai neatitinka apeliantės veiklos.

UAB (duomenys neskelbtini) LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2009-07-30 iÅ¡davė TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ Nr.5/73, kuris ginčijamas teisme ir kurio medžiagoje labai aiÅ¡kiai nurodyta leidžiamos vykdyti leidimu veiklos UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiose patalpose, kurias atsakovė ir vykdo. Analizuojant bendrovės veiklos pobÅ«dį pagal ginčijamÄ leidimÄ ir vykdomÄ veiklÄ akivaizdu, kad tai yra tik paslaugų ir prekybos veikla. Teismas labai siaurai aiÅ¡kino LR CK 6.716 str. nuostatas nurodydamas, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) vykdoma gamybos, atliekų surinkimo, rūšiavimo veikla nėra paslaugų veikla CK 6.716 str. 1 d. prasme.

Apeliantės vertinimu, aiÅ¡kinant ir taikant LR CK 6.716 straipsnį, paslaugÄ reglamentuojančios nuostatos taikomos tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo - subordinacijos santykių, o 4 dalis numato, kad kai klientas fizinis asmuo, paslaugų sutartimis mutatis mmiandis taikomos LR CK 6.188 str., 6.350-6.370 str. taisyklės, reglamentuojančios vartojimo sutarčių ypatumus, vartojimo pirkimÄ -pardavimÄ ir panaÅ¡iai. Jeigu ir laikyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikloje, surenkant Å¡epečius, gali bÅ«ti rangos sutarties elementų, tai pastebėtina, jog LR CK 6.645 str. 4d. numato, kad jeigu „atliekamų darbų pobÅ«dis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli , tai sutartis yra pažįstama ne rangos , o pirkimo-pardavimo sutartimi“ .

Pastebėtina, kad visiÅ¡kai kitaip nei manė teismas, suprantama pramonės ir sandėliavimo pramonės žemė. Tokiai žemei priskirtina žemė, kurioje yra esami arba numatomi statyti pramonės, _gamybos įmonių, sandėlių pastatai ar terminalai. Å iuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) veikla toli gražu negali bÅ«ti prilyginama pramonės ar gamybos įmonei, ar sandėliavimo terminalui.Teismas netinkamai, pažeidžiant LR CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, vertino įrodymus, patvirtinančius UAB (duomenys neskelbtini) vykdomÄ paslaugų ir prekybos veiklÄ , nes pagal sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis su pirkėjais, darbuotojų pareigybes negalima buvo spręsti apie pramoninę gamybÄ , nes bendrovė vykdo paslaugų ir prekybos verslÄ .

Teismas sprendimÄ grindė prieÅ¡taringais argumentais, nurodė, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. birželio 12 d. patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad įmonė vykdo TIPK leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nenumatytÄ plastiko atliekų smulkinimo (apdorojimo) jas mechaniÅ¡kai malant, veiklÄ , kuriai, vadovaujantis TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų davimų, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 2 priedo 8 punktu, privaloma turėti leidimÄ , tačiau teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 m. rugsėjo 26-27 d. patikrinimo aktu nustatė, jog plastiko atliekų smulkinimo (apdorojimo) veiklos įmonė nebevykdo, o atliekos iÅ¡ neteisėtų sandėliavimo vietų yra iÅ¡vežamos.

Minėti argumentai reiÅ¡kia, kad teismas nutraukia UAB (duomenys neskelbtini) veiklÄ ir dėl tokių priežasčių, kurių, pasak paties teismo, bendrovė jau nebevykdo ( 2 t. bl. 1.185)4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad žemės sklype siekiant vykdyti atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai vykdomÄ veiklÄ reikia parengti sklypo detalųjį planÄ Å¾emės sklypo naudojimo bÅ«dui ir pobÅ«džiui nustatyti. Akcentuotina tai, jog teismo nepagrįstos iÅ¡vados yra daromos vadovaujantis rekomendacinio pobÅ«džio pastabomis ir pasiÅ«lymais, kurie ginčo atveju jokios teisinės reikÅ¡mės neturi.

Byloje pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008-08-07 atrankos iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ruoÅ¡iama tikslu nustatyti ar reikalingas atlikti poveikio aplinkai vertinimas prieÅ¡ atsakovei iÅ¡duodant TIPK leidimÄ . Atrankos iÅ¡vada buvo ta, jog poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinyje bei teismo sprendime nurodyti argumentai, susiję su bÅ«tinumu rengti detalųjį planÄ yra paprasčiausiai perraÅ¡yti iÅ¡ paminėtos iÅ¡vados konteksto, todėl ginčo atveju pastarosios iÅ¡vados pastabos ir pasiÅ«lymai, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo, o ne detaliojo plano rengimo, jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali sukelti, kas taip pat patvirtina teismo sprendimo ydingumÄ bei CPK normų, reglamentuojančių įrodymus ir įrodinėjimÄ , pažeidimÄ .6.

VisiÅ¡kai nepagristas ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas teismo argumentas, kad neva UAB (duomenys neskelbtini) naudoja žemę, pažeidžiant Kauno rajono savivaldybės bendrÄ jį planÄ 2007-2017m. bei, kad žemės sklypas patenka į prioritetinę gyvenamųjų namų plėtrÄ . Ginčo žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje yra buvęs kolÅ«kis, čia yra vien tik fermos, bei kitos komercinės paskirties objektai, kas akivaizdu iÅ¡ byloje pateiktų VÄ® Registrų centro pažymėjimų, kadastro žemėlapio iÅ¡traukos .Objektai 5E, 5D, 5A, 5N, 5M,5C,5B, 5P T ir 1.1. yra fermų paskirties, skerdyklos, karvidės, pagalbinio Å«kio, silosinė ir pan. (1 t., bl.1.26-43).

Å iuo atveju jokio prieÅ¡taravimo su bendruoju planu nėra ir negali bÅ«ti. Prioritetinės teritorijos jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad Å¡i teritorija turi bÅ«ti naudojama gyvenamųjų namų teritorijai. PrieÅ¡ingai teismo argumentams, LR Žemės įstatymo 24 straipsnis numato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir bÅ«das (bÅ«dai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus ir žemė naudojama pagal VÄ® Registrų centre nurodytÄ Å¾emės paskirtį.7. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai panaikino LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009-07-30 atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ , nes ieÅ¡kovai nėra tinkami subjektai jį ginčyti.

Pagal LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 str., leidimus iÅ¡duoda, keičia bei panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija, todėl ieÅ¡kovai turėjo kreiptis į Å¡iÄ institucijÄ , o institucijai jų skundo netenkinus, skųsti tokius institucijos veiksmus administraciniam teismui. Apelianto vertinimu, Å¡iuo atveju nebuvo Aplinkos apsaugos įstatymo 191 str. sÄ lygų, kurioms esant gali bÅ«ti panaikinamas leidimas. IeÅ¡kovai leidimo panaikinimÄ Ä¯rodinėjo Aplinkos apsaugos įstatymo 191 str. 1 punktu, tačiau, pasak atsakovės, tam, kad panaikinti leidimÄ Å¡iuo pagrindu turi bÅ«ti nustatyta visuma sÄ lygų:

įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant TIPK leidime nustatytų sÄ lygų; ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais; per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytÄ laikotarpį nepaÅ¡alina nustatytu pažeidimų. Å iuo atveju, įmonės veikla nebuvo sustabdyta ir nėra nepaÅ¡alintų per nustatytÄ terminÄ pažeidimų.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme yra nurodyta, kad net ir esant nustatytam pažeidimui, jeigu pažeidimas yra mažareikÅ¡mis, kuriuo nepadaryta žalos Å¡io įstatymo ir Europos SÄ jungos teisės aktų, reglamentuojančių pramoninių iÅ¡metamų terÅ¡alų kontrolę, saugomiems interesams ir kuriuo nepadaryta esminės žalos aplinkai, žmonių sveikatai, ir asmuo, turintis TIPK leidimÄ , nutraukė veiksmus, kuriais pažeidžiama teisė, paÅ¡alino veiksmų padarinius ir atlygino žalÄ , o Å¡io įstatymo reikalavimų laikymasis gali bÅ«ti užtikrintas kitais bÅ«dais, aplinkos ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali nepanaikinti TIPK leidimo galiojimo.             IÅ¡ teismo sprendimo apeliantė supranta, jog leidimas naikintinas dėl to, kad 2008-08-07 Atrankos iÅ¡vadoje nurodyta, jog turi bÅ«ti parengtas sklypo detalus planas žemės sklypo naudojimo bÅ«dui ir pobÅ«džiui nustatyti.

Visų pirma, iÅ¡ Atrankos iÅ¡vados nėra aiÅ¡ku koks žemės naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis turi bÅ«ti nustatytas, antra 2010-10-25 žemės sklypui buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu buvo patikslinti visi duomenys (1t. bl.1.20 ). Todėl Å¡is teismo nurodytas pagrindas naikinti leidimui yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas ir nepagrįstas. Nei vienoje teisės normoje nėra nurodyta, kad leidimu suteikta vykdyti veikla gali bÅ«ti vykdoma tik atitinkamos paskirties pastate ar žemės sklype. Teismas sprendimÄ grindė tik savo subjektyviu vertinimu, bet ne nuoseklia teisės normų analize.

VisiÅ¡kai suprantama, kad įvardintose karvidžių paskirtis pastate ateityje turi bÅ«ti pakeista, bet tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad tokios veiklos, kokiÄ vykdo UAB (duomenys neskelbtini) negalima vykdyti esamose karvidėse. Kita vertus, teisės aktuose nėra nurodyta jokių teisinių pasekmių dėl veiklos vykdymo analogiÅ¡kose patalpose. UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis pastatas, dėl kurio kyla ginčas, yra miestelio pramoniniame rajone, Å¡alia yra įsikÅ«rusios kitos gamybinės ar smulkaus verslo įmonės. Sklype nėra istorinių, kultÅ«rinių ir archeologinių vertybių, į saugomas teritorijas ir apsaugos zonas sklypas taip pat nepatenka, kÄ patvirtina 2008-08-07 atrankos iÅ¡vada Nr. KR12-4151/90.Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.

Atsiliepime pažymima, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pateikta paraiÅ¡ka tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti 2009-03-02 buvo suderinta su Kauno raj. savivaldybe, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, sprendžia teritorijų planavimo klausimus. UAB (duomenys neskelbtini) departamentui taip pat pateikė pastato 4G1p rekonstravimo į gamybos ir sandėliavimo patalpas (duomenys neskelbtini) techninio projekto „Aplinkos apsaugos“ dalį, kuri buvo suderinta su departamentu, todėl departamentas turėdamas šį dokumentÄ ir valstybinės žemės nuomos sutartį, iÅ¡davė skundžiamÄ leidimÄ .

Atsiliepime teigiama, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 patvirtintų TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 64 punktas nustato atvejus, kai leidimas yra panaikinamas, Å¡iuo atveju, nėra nei vieno pagrindo. Be to, minėtų taisyklių 66 punktas numato, kad leidimas panaikinamas jį iÅ¡davusio Regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimu, ir tik departamento sprendimai paskui skundžiami teismui. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, sudarydama žemės nuomos sutartį 40 m., kurioje nurodė žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį – kita, naudojimo bÅ«dÄ â€“ komercinės paskirties objektų teritorijos, pobÅ«dį – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, ir neleisdama keisti žemės naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, turėjo žinoti kokiÄ veiklÄ vykdys nuomininkas ir leido jam užsiimti atliekų tvarkymo veikla.

IeÅ¡kovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, Å¡iais motyvais:1. IeÅ¡kovų teigimu, teismingumo klausimas byloje buvo iÅ¡spręstas tinkamai. IeÅ¡kinio dalykas byloje buvo dvejopas, t.y. buvo reikalaujama ne tik panaikinti TIPK LeidimÄ bei įpareigoti atsakovę nutraukti veiklÄ Å¾emės sklype, bet tuo pačiu buvo keliamas ieÅ¡kovų, kaip žemės sklypo bendrasavininkių, nuosavybės teisės gynimo klausimas. Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikiama Specialiosios teismingumo kolegijos 2014-01-07 nutartis Å¡iuo atveju neaktuali, kadangi kolegijos nagrinėtoje byloje buvo keliami tik administracinio teisinio pobÅ«džio reikalavimai, o nuosavybės apsaugos klausimas keliamas nebuvo.

Tuo tarpu bylos, kuriose reikalavimas panaikinti TIPK leidimÄ ir nutraukti veiklÄ yra kildinamas ne tik iÅ¡ administracinių teisės aktų pažeidimo, bet ir iÅ¡ konkrečių savininkų nuosavybės teisės apsaugos imperatyvo, yra nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teisme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013). IeÅ¡kovai nesutinka, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, nes teismas visas savo procesines pareigas vykdė tinkamai. Teismo posėdis buvo atidėtas, nes ieÅ¡kovai bylos nagrinėjimo metu pakeitė vienÄ savo atstovÄ (advokatÄ ).

Be to, poreikį kelis kartus atidėti teismo posėdį sÄ lygojo ir tai, kad ieÅ¡kovai yra ne Lietuvoje gyvenantys asmenys. Kadangi ieÅ¡kovas D. F. pageidavo pats asmeniÅ¡kai dalyvauti teismo posėdžiuose ir bandė susitarti dėl plastiko veiklos iÅ¡kėlimo iÅ¡ sklypo derybomis. Jam dėl objektyvių priežasčių nesant galimybės atvykti į teismo posėdį ir vėliau susirgus, naujai ieÅ¡kovų atstovei teismo posėdį teko praÅ¡yti atidėti. Pažymėtina, kad tiek apie negalėjimÄ atvykti į teismo posėdį, tiek apie advokato byloje pakeitimÄ , teismas buvo informuojamas iÅ¡ anksto.

Teismas, taip, kaip to reikalauja CPK, domėjosi galimybėmis ginÄÄ užbaigti taikiai ir skatino Å¡alis rasti taikų ginčo sprendimo bÅ«dÄ , tačiau Å¡alims nevykus susitarti taikiai, iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės ir priėmė pagrįstÄ teismo sprendimÄ . Pažymima, kad atsakovė, manydama, kad egzistuoja teismo nuÅ¡alinimo pagrindai, turėjo teisę reikÅ¡ti atitinkamus praÅ¡ymus nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tačiau tokio pobÅ«džio praÅ¡ymai reiÅ¡kiami nebuvo.

2. Atsiliepime nesutinkama, su skundo argumentu dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo. Teismas pagrįstai konstatavo, jog neturi teisinės reikÅ¡mės, kad atsakovės darbuotojai yra neįgalÅ«s asmenys, kadangi atsakovė, kaip ir bet kuri kita įmonė, besiverčianti atliekų rūšiavimo ir sandėliavimo veikla, turi laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir nepažeidinėti trečiųjų asmenų teisių bei interesų. Pažymima, kad teismas nuspręsdamas patenkinti ieÅ¡kinį, įvertino tokio sprendimo proporcingumÄ ir pagrįstai pasisakė, kad, viena vertus, tokio sprendimo priėmimas yra vienintelis bÅ«das apginti ieÅ¡kovų pažeistas teises, kita vertus, teismas nurodė, kad atsakovė turi visas sÄ lygas įvykdyti teisės aktų reikalavimus ir toliau vykdyti savo veiklÄ .

Be to, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (NŽT), savo atsiliepime į ieÅ¡kinį taip pat detaliai nurodė, kokius veiksmus reikėtų atlikti, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos atsakovei žemės sklypÄ naudoti teisėtai, todėl visiÅ¡kai nepagrįsti teiginiai, kad atsakovei pritaikytos pasekmės (veiklos uždraudimas) yra neproporcingos.

3. IeÅ¡kovai pažymėjo, kad teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino žemės sklypo naudojimo paskirčių ir bÅ«dų turinį. Teismas pagrįstai palaikė ieÅ¡kovų pozicijÄ ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė žemės sklype užsiima pramonės, gamybos ir sandėliavimo veikla (vykdo Å¡epečių gamybos, atliekų surinkimo, rūšiavimo ir sandėliavimo, taip pat neteisėtÄ atliekų smulkinimo veiklÄ ), tuo tarpu atsakovės teiginiai neva ji vykdo tik paslaugų ir prekybos veiklÄ , visiÅ¡kai nepagrįsti ir neatitinka faktinės situacijos.

Jeigu atsakovė vykdytų tik prekybos ar paslaugų veiklÄ , tokiu atveju jai TIPK leidimo apskritai nebÅ«tų reikėję. IeÅ¡kovų teigimu, apeliantė savo apeliaciniame skunde visiÅ¡kai nepagrįstai ir dirbtinai mėgina pramoninę, gamybinę ir sandėliavimo veiklÄ prilyginti paslaugų (plačiÄ ja prasme) veiklai. Toks aiÅ¡kinimas visiÅ¡kai neatitinka nei Žemės įstatymo, nei Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d.

įsakymo Nr. 3D-830/D1-920 redakcija ) patvirtinto „Žemės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡o“ (ApraÅ¡as) turinio. IeÅ¡kovai atkreipė dėmesį, kad Å¡ie teisės aktai yra imperatyvÅ«s ir juose nustatyti reikalavimai yra suformuluoti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai. Taip pat pažymėjo, kad jeigu teismas vadovautųsi atsakovės pateikiama žemės sklypo paskirties ir bÅ«dų turinio interpretacija (t.y. sandėliavimo veiklÄ prilygintų paslaugų veiklai plačiÄ ja prasme), tokiu atveju bÅ«tų sukurtas precedentas, kuris iÅ¡ esmės sudarytų sÄ lygas bet kokiÄ veiklÄ , kurioje yra sudaroma bent viena pirkimo-pardavimo ir paslaugų sutartis prilyginti paslaugų ar prekybos veiklai, nors tai visiÅ¡kai neatitinka veiklos, kuri yra vykdoma esmės, pvz., Å¡iuo atveju yra akivaizdu, kad atsakovas vykdo gamybos ir sandėliavimo veiklÄ , o ta aplinkybė, kad atsakovui tenka sudaryti tam tikras pirkimo- pardavimo ar paslaugų sutartis nekeičia veiklos esmės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė žemės sklype vykdo gamybos, pramonės ir sandėliavimo veiklÄ , teismas pagrįstai pripažino, kad žemės sklypÄ ji naudoja pažeisdama tiek Žemės įstatymo 21 str., tiek ir Žemės nuomos sutartį.

Žemės nuomos sutarties 4 punkte numatyta, kad „žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis - kita paskirtis, naudojimo bÅ«das - komercinės paskirties objektų teritorijos, pobÅ«dis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, o „galimybė keisti žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį, numatytus pagal savivaldybės ar jos teritorijos bendrÄ jį ar specialųjį planÄ - nenumatyta. Žemės nuomos sutarties 8 punkte nurodyta ,,Kiti žemės naudojimo apribojimai - naudoti pagal paskirtį.“.

Gamybos, pramonės ir sandėliavimo veikla pagal minėto ApraÅ¡o 19 punktÄ yra leidžiama „kitos paskirties žemės sklypuose“, kuriuose nustatytas žemės naudojimo bÅ«das „Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos". Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad pramonės, gamybos ir sandėliavimo veiklos vykdymas galimas tik pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, tačiau ne komercinės paskirties objektų teritorijose. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, neva pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose yra skirtos branduolinėms ir radioaktyvioms atliekoms.

Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos skirtos įvairių atliekų naudojimui, saugojimui ir tvarkymui. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad TIPK leidime buvo nuoroda į tai, jog reikia keisti Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ , kÄ nurodė ir NŽT savo atsiliepime.4. Apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, kad byloje nebuvo įrodytas ieÅ¡kovų teisių pažeidimas. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, žemės sklypo nuomos sutartis nėra vykdoma tinkamai - ji pažeidžia esmines žemės sklypo nuomos sutarties sÄ lygas, t.y. naudoja žemės sklypÄ ne pagal žemės sklypo paskirtį ir bÅ«dÄ .

Teismas padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovės vykdomos veiklos neigiamo poveikio ieškovų žemės sklypui, atsižvelgė į KRAAD patikrinimo aktus, taip pat antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kuriuose aiškiai užfiksuota, kad žemės sklypas yra teršiamas, t.y. žemės sklype mėtosi šiukšlės, jos nėra išrūšiuotos, guli plastikiniai konteineriai, sustumtos grunto krūvos, maišuose supiltos ir lauke sustatytos atliekos, šiukšlės, atliekų krūvos vietomis siekia pusės pastato pirmo aukšto aukštį ir pan., be to, šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės direktorius R.

L..5. IeÅ¡kovų vertinimu, teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog nustačius tÄ aplinkybę, kad veikla, kuriai vykdyti iÅ¡duotas TIPK leidimas, prieÅ¡tarauja žemės sklypo naudojimo bÅ«dui ir žemės sklypo nuomos sutarčiai, tai iÅ¡duotas TIPK leidimas yra neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas (neteisės pagrindu negali atsirasti teisė (lot. ex in iuria ius non oritur)). Teismas sprendime pagrįstai atsižvelgė į tai, jog plastiko, medžio, kartono ir popieriaus atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo ir sandėliavimo Å«kinę veiklÄ TIPK leidimu buvo leista vykdyti komercinės paskirties objektų teritorijoje.

Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė veiklÄ vykdo sistemingai ir reguliariai pažeidinėdama TIPK leidime numatytas veiklos sÄ lygas. Atsakovė pati Å¡ių aplinkybių neneigė ir nepateikė jokių paneigiančių įrodymų ir atsiliepime jas pripažino. Nors atsakovė teigė, kad Å¡ie pažeidimai buvo paÅ¡alinti, tačiau antstolio 2014-02-27 užfiksuotos faktinės aplinkybės patvirtino prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, t.y. atliekamos tebelaikomos žemės sklype kieme, toliau vykdoma atliekų smulkinimo, mechaniÅ¡kai malant, veikla.

Apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, kad TIPK leidimų iÅ¡davimo tvarkÄ reglamentuojantys teisės aktai numato privalomÄ iÅ¡ankstinę ginčų sprendimo tvarkÄ ir neva nėra galimybės iÅ¡duotÄ TIPK leidimÄ ginčyti tiesiogiai teisme. Tokių teisės normų nėra, o tai, kad TIPK leidimas suinteresuotų asmenų gali bÅ«ti ginčijamas teisme patvirtina ir teismų praktika. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad nebuvo teisinio pagrindo TIPK leidimui panaikinti. ABTÄ® 89 str. 1 punkte numatyta, kad administracinis aktas panaikinamas, jeigu jis neteisėtas iÅ¡ esmės, t.y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.

Teismas sprendime konstatavo, kad TIPK leidimas prieÅ¡tarauja Žemės įstatymo 21 str., kuris įpareigoja žemės sklypÄ naudoti pagal nustatytÄ naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ . Atitinkamai teismas pagrįstai pripažino, kad TIPK leidimas yra niekinis ir negalioja. Pažymima, kad atsakovė, nepaisydama reguliariai Kauno RAAD skiriamų baudų už nustatytus pažeidimus, ir toliau pažeidinėja TIPK leidimÄ ir teisės aktų reikalavimus. Byloje nustatyta, kad atsakovė atliekų rūšiavimo ir sandėliavimo veiklÄ vykdo fermų paskirties pastate, žemės sklype, kuriame tiek pagal žemės sklypo nuomos sutartį, tiek pagal Kauno raj. savivaldybės bendrÄ jį planÄ pramonės, gamybos sandėliavimo veiklos vykdymas apskritai negalimas.

Negana to, atliekų rūšiavimo ir sandėliavimo veikla vykdoma didesniais mastais nei yra numatyta ir leidžiama TIPK leidime. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ dalyje dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo, kuriuo teismas įpareigojo UAB (duomenys neskelbtini) nedelsiant nutraukti Å«kinę veiklÄ , vykdomÄ adresu (duomenys neskelbtini) tenkinti, o kitoje dalyje dėl apeliacinio skundo pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Atsiliepime pažymima, kad teismas įpareigodamas UAB (duomenys neskelbtini) nedelsiant nutraukti Å«kinę veiklÄ pažeidė teisinio apibrėžtumo ir proporcingumo principus bei Å¡iuo atveju yra pažeistas ir vieÅ¡asis interesas, nes suteiktas prioritetas ieÅ¡kovams. IeÅ¡kovai, bÅ«dami dalies žemės sklypo nuomotojais ir manydami, kad žemės sklypas naudojamas ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, turi galimybę CK 6.564 str. nustatyta tvarka siekti žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ .

Trečiasis asmuo sutinka su apelianto teigimu, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, patvirtinančius UAB (duomenys neskelbtini) vykdomÄ veiklÄ , nes plastiko atliekų, kartono ir popieriaus atliekų, medžio atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo sandėliavimo, importo eksporto vykdoma veikla neprieÅ¡tarauja komercinės paskirties objektų teritorijoje leidžiamai vykdyti Å«kinei veiklai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1, 2 d.). Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl apeliantės argumentų, susijusių su rūšinio bylos teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimu, kas suponuotų absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 str. 2 d. 6 p.) teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas panaikinti TIPK leidimÄ ir nutraukti veiklÄ yra kildinamas ne tik iÅ¡ administracinių teisės aktų pažeidimo, bet ir iÅ¡ konkrečių savininkų – ieÅ¡kovų nuosavybės teisės apsaugos imperatyvo, todėl toks ginčas yra nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013). Apeliantė savo argumentus šiuo aspektu grindė Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teisimingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014-01-07 nutartimi, priimta teismingumo byloje Nr. T-5, tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybės su bylos, dėl kurios ši nutartis buvo priimta, aplinkybėmis skiriasi. Būtent iš pastarosios nutarties turinio matyti, kad toje byloje, priešingai nei nagrinėjamoje, nuosavybės apsaugos klausimas nekilo, todėl apelianto argumentai dėl bylos rūšinio teismingumo pažeidimo yra nepagrįsti.  Dėl šališko teismo.

Apeliantė nurodė, kad teismas buvo akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas ir tuo buvo pažeistos tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normos įtvirtinančios Å¡alies teisę, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta neÅ¡aliÅ¡ko ir nepriklausomo teismo. Savo argumentus dėl Å¡aliÅ¡ko teismo apeliantė sieja su tuo, kad teismas iÅ¡nagrinėjo jam neteisingÄ bylÄ , vilkino jos nagrinėjimÄ , tenkindamas ieÅ¡kovų praÅ¡ymus atidėti bylos nagrinėjimÄ , atmetė atsakovų praÅ¡ymÄ ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , tuo suteikdamas ieÅ¡kovams iÅ¡skirtines teises, o atsakovo neklausė, demonstravo jam nepagarbÄ .

Å aliÅ¡kumÄ , apelianto manymu, liudija ir ginčijamo teismo sprendimo analizė, kuomet buvo pažeistos procesinės teisės normos ir neatskleista bylos esmės. Atmestini apeliantės argumentai, kad atsisakymas tenkinti jos praÅ¡ymus dėl pirmiau nurodytų proceso veiksmų, t.t. 2013-12-11 raÅ¡ytine nutartimi atmetus atsakovų praÅ¡ymÄ palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu, kuomet ieÅ¡kovams apie teismo posėdį nebuvo tinkamai praneÅ¡ta, reiÅ¡kia teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju.

Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

Nagrinėjamu atveju apelianto argumentai dėl bylos rūšinio teismingumo, nors ir nesietini su pirmiau nurodytais aspektais, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė procesinių teisės normų pažeidimo, dėl ko galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Konstatuoti bylÄ nagrinėjusio teisėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ar tendencingumÄ nėra pagrindo. Teisėjų kolegija iÅ¡klausė teismo posėdžių garso įraÅ¡us ir sprendžia, kad bylÄ nagrinėjantis teisėjas buvo vienodai dėmesingas abiems Å¡alims, taip pat imdamasis priemonių Å¡alis sutaikyti, todėl apelianto argumentai dėl Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo pažeidimo ir Å¡aliÅ¡ko teismo yra atmetami. Dėl žemės sklypo naudojimo bÅ«do ir jame vykdomos atsakovo veiklos.                          Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovams D.

F. ir R. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2529 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), likusi Å¡io sklypo 0,2497 ha dalis priklauso Lietuvos Respublikai (t. 1, b. l. 20-23). Å io žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra kita, naudojimo bÅ«das - komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobÅ«dis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (Žemės įstatymo 25 str. 2 d. 5 p., 29 str. 1 d. 5 p.). Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities virÅ¡ininko, ir UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. sausio 24 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), pagal kuriÄ visas 0,5026 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 40 metų laikotarpiui buvo iÅ¡nuomotas atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44-46) ir 4 punkte buvo numatyta, jog Å¡io žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis – kita paskirtis, naudojimo bÅ«das - komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobÅ«dis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; nuomos sutartyje nenumatyta galimybė keisti žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį, numatytus pagal savivaldybės ar jos teritorijos bendrÄ jį ir specialųjį planÄ .

Å iuo aspektu pažymima, kad kitos paskirties žemei priskiriami ir sklypai pramonės bei sandėliavimo objektų teritorijose (Žemės įstatymo 29 str. 1 d. 4 p.). Pirmosios instancijos teismas, remdamasi Žemės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡u (redakcija, galiojusia nuo 2014-01-01 bei redakcija, galiojusia nuo 2005-11-18 iki 2009-12-13) pagrįstai atribojo Å¡iuos žemės sklypų naudojimo bÅ«dus ir nustatė, kad atsakovė ginčo žemės sklype vykdo Å¡epečių gamybos, atliekų surinkimo, rūšiavimo ir sandėliavimo veiklÄ , kuri gali bÅ«ti vykdoma tik pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos žemės sklype (žemės sklypuose, skirtuose gamybos ir pramonės įmonių, sandėlių statiniams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys – radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruoÅ¡imo naudoti ar Å¡alinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, Å¡alinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams), kai tuo tarpu pagal Nuomos sutartyje nurodyto žemės sklypo naudojimo bÅ«das yra komercinės paskirties objektų teritorijos (žemės sklypai, skirti vieÅ¡bučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (iÅ¡skyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iÅ¡ valstybės ar savivaldybių biudžetų iÅ¡laikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams).

Apeliantė nurodo, kad prie jai nuosasvybės teise priklausančio pastato- karvidės buvo suformuotas jai eksploatuoti skirtas žemės sklypas, todėl jokio pažeidimo nėra, kuomet jis Å¡iame pastate vykdo veiklÄ . Tačiau teisės pažeidimÄ suponavo ne pastato paskirtis, o jame vykdomos veiklos pobÅ«dis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais ir jų nekartoja, kuriais buvo konstatuota, kad žemės sklype vykdoma veikla atitinka veiklai, galimai vykdyti pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose (skundžiamo teismo sprendimo 7 lapas).

O apeliantės argumentus dėl jos vykdomos veiklos kvalifikavimo kaip paslaugų, grindžiamus 2005-04-20 Atliekų vežimo sutartimi, pagal kuriÄ ji buvo užsakove (1 t., b.l. 125-130), 2006-08-28 Sutartimi, pagal, kuriÄ ji buvo plastmasės laužo pirkėja (1 t., b.l. 131-132), 2008-09-01 Antrinių žaliavų pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kuriÄ ji yra pardavėja, įsipareigojusi pirkėjui tiekti įmonės veiklos procesuose susidarančias antrines žaliavas (1 t., b.l. 137-140) teisėjų kolegija atmeta, kuomet Å¡ios sutartys nepatvirtina, kad apeliantė teikė paslaugas klijentams, todėl nagrinėjamu atveju ir nekyla CK 6.645 straipsnio 4 dalies nuostatų aiÅ¡kinimo klausimas.

Apeliantės veikla detalizuota teismo sprendime ir ji nustatyta pagal jos pačios atsiliepimo aplinkybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos departamento patikrinimo aktus laikotarpiu nuo 2009-06-12 iki 2013-09-26-27. Byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovė 2012-12-20 kreipėsi į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentÄ dėl TIPK leidimo atnaujinimo ir nurodė, kad įmonė didina atliekų perdirbimo veiklos mastÄ bei deklaracija bendrovės vadovas patvirtino, kad paraiÅ¡koje pateikta informacija yra teisinga (2.t b.l. 75-93).

Joje nurodė, kad objekte vykdoma veikla - plastiko, kartono ir popieriaus atliekų surinkimas, vežimas, rūšiavimas, perdirbimas (smulkinimas), sandėliavimas ir t.t. (7.1 p., 2 t., b.l. 78), o apraÅ¡ant pagrindinius procesus nurodė, kad jie yra antrinių žaliavų perdirbimas (smulkinimas) (8.2 p., 2 t., b.l. 79). Pažymėtina, kad dar 2008-08-07 Kauno regiono aplinkos departamentas Atrankos iÅ¡vadoje buvo nurodyta, kad atsakovė planuoja žemės sklype plastiko atliekų perdirbimo ir naujų gaminių gamybos veiklÄ , todėl prieÅ¡ jÄ pradedant turi bÅ«ti parengtas detalusis planas žemės naudojimo bÅ«dui ir pobÅ«džiui nustatyti.

Jeigu atsakovė bÅ«tų planavusi tik prekybos ar paslaugų veiklÄ , tokiu atveju jai nereikėtų nei keisti žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, nei Å¡iai institucijai duoti nurodymus dėl detalaus plano parengimo, nei gauti TIPK leidimo. Apeliantės nurodo, kad Å¡i iÅ¡vada buvo duota dėl poveikio aplinkai vertinimo nebÅ«tinumo, su kuo teisėjų kolegija sutinka, tačiau jos motyvai akivaizdžiai patvirtina teismo sprendimo argumentus, kad užsakovės planuojama Å«kinė veikla bei žemės naudojimo bÅ«das jau tuomet buvo nesuderinama su iÅ¡nuomoto žemės sklypo naudojimo bÅ«du ir pobÅ«džiu pagal tuo metu ir dabar galiojantį teisinį reglamentavimÄ (Žemės įstatymo 25 str. 2 d. 5 p., 29 str. 1 d. 5 p., 29 str. 1 d. 4 p.).

Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino apeliantės vykdomÄ veiklÄ komercinės paskirties žemės sklype.              Dėl TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo panaikinimo ir atsakovės Å«kinės veiklos nutraukimo Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pirmiau apraÅ¡yta apeliantės veikla atitinka pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos žemės sklype galimÄ vykdyti veiklÄ , todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d.

UAB (duomenys neskelbtini) išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b.l.

4) nurodyta veikla - plastiko, medžio, kartono ir popieriaus atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo ir sandėliavimo negali bÅ«ti vykdoma komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose pagal TIPK leidime nustatytas sÄ lygas Å is TIPK leidimas yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas, kurio panaikinimui taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatos, t.t. konstatuojant, kad jis neteisėtas iÅ¡ esmės, nes savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams (1 p).

Å iuo aspektu nesutinkama su apeliantų argumentais, kad TIPK leidimÄ galima panaikinti tik nustačius Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 64 punkte numatytÄ atvejį ir tik jį iÅ¡davusio Regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimu (66 punktas), kuris vėliau gali bÅ«ti skundžiamas teismui, yra nepagrįsti. IeÅ¡kovai įrodė, kad jiems nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas naudojamas ne pagal jo naudojimo bÅ«dÄ , numatytÄ Nuomos sutartyje, o tokiam naudojimui įteisinti iÅ¡duotas TIPK leidimas, todėl ieÅ¡kovai turėjo teisę ne tik reikalauti panaikinti TIPK leidimÄ , kuriuo atsakovei buvo leista vykdyti leidime nurodytÄ Å«kinę veiklÄ pažeidžiant Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto nuostatas, bet ir ginti savo pažeistas teises civilinių prievolinių teisių gynimo bÅ«dais, reikalaujant nutraukti Å«kinę veiklÄ (CK 1.138 straipsnio 4 punktas).

Teisiniam rezultatui neturi įtakos atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepimo argumentai, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) paraiÅ¡ka TIPK leidimui gauti 2009-03-02 buvo suderinta su Kauno raj. savivaldybe, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, sprendžia teritorijų planavimo klausimus ar su paraiÅ¡ka pateikta pastato 4G1p rekonstravimo į gamybos ir sandėliavimo patalpas (duomenys neskelbtini) techninio projekto „Aplinkos apsaugos“ dalis, kuri buvo suderinta su departamentu, kadangi žemės naudojimo bÅ«das iÅ¡duodant TIPK leidimÄ nebuvo pakeistas, taip pat fermų paskirties patalpos nebuvo pakeistos į gamybos ir sandėliavimo patalpas, kas bÅ«tų pagrindu nepripažinti atsakovų veiksmus neteisėtais, taip pat nekonstatuoti ieÅ¡kovų teisių pažeidimo.

Apeliantė mano, kad vykdo veiklÄ , kuri atitinka leidime nurodytas sÄ lygas ir reikalavimus, todėl leidimas panaikintas nepagrįstai. Tačiau Å¡iuo atveju TIPK leidimas ir buvo panaikintas todėl, kad jame nurodytos veiklos apeliantė vykdyti ginčo paskirties žemės sklype dėl jo naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio negalėjo. Apeliantė mano, kad Å«kinės veiklos nutraukimas yra neadekvati ir neproporcinga, net kriminalinio pobÅ«džio bausmė neįgaliųjų socialinei įmonei, kuri nepažeidė ieÅ¡kovų teisių ir nepadarė jokių pažeidimų - neteršė žemės sklypo; nenaudojo jo ne pagal paskirtį, nes vykdė tik paslaugų ir prekybos veiklÄ ; tokiai veiklai vykdyti nėra reikalinga parengti detalųjį planÄ Å¾emės sklypo naudojimo bÅ«dui ir pobÅ«džiui nustatyti.

Nagrinėjamu atveju negalima sutikti nei su vienu apelianto nurodytu argumentu. Tai, kad apelianto veikla susijusi su pramonės ir sandėliavimo objektų, o ne komercinės paskirties objektų teritorijomis reiÅ¡kia, kad atsakovė pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto reikalavimus bei jos veikla neatitiko Nuomos sutarties 4 punkto nuostatų. Tai, kad žemės sklypas buvo terÅ¡iamas, pirmosios instancijos teismas konstatavo atsižvelgęs į KRAAD patikrinimo aktus, antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kuriuose užfiksuota, kad žemės sklype mėtosi Å¡iukÅ¡lės, jos neiÅ¡rūšiuotos, guli plastikiniai konteineriai, sustumtos grunto krÅ«vos, maiÅ¡uose supiltos ir lauke sustatytos atliekos, Å¡iukÅ¡lės, atliekų krÅ«vos vietomis siekia pusės pastato pirmo aukÅ¡to aukÅ¡tį ir pan., kuomet TIPK leidimas nustatė įmonei sÄ lygas vykdyti veiklÄ tik įmonės pastate.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad TIPK leidimo 14 punkte taip pat buvo nurodyta, jog įmonės darbuotojai supažindinti su Atliekų tvarkymo įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimais, įpareigoti jų nepažeisti, neterÅ¡ti aplinkos pavojingomis ir nepavojingomis medžiagomis, puoselėti gamtÄ . Todėl aplinkos terÅ¡imo konstatavimui pakanka pirmiau nurodytų aplinkybių dėl žemės sklype esančių Å¡iukÅ¡lių ir kitokių atliekų kaupimo, kas duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovas savo veikla neužtikrina sveikos ir Å¡varios aplinkos (Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipnsio 1 dalis) bei pažeidžia žemės savininkų teises.

Tuo tarpu apeliantas aplinkos terÅ¡imÄ tapatina tik su aplinkai kenksminga veikla, kurios sÄ voka nurodyta Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bei nurodo, jog įmonėje pavojingų atliekų nesusidaro, nes įmonė tokios veiklos nevykdo (t. 2, b. 1. 185), tačiau tai neeliminuoja aplinkybių dėl žemės sklypo terÅ¡imo nepavojingomis aplinkomis. Be to TIPK 8.1 punktas atsakovei draudė gaminių ir mežiagų gamybÄ , o pats atsakovas teisme pripažino, kad užsiima gaminių iÅ¡ plastmasės, techninių, buitinių Å¡epečių gamyba ir prekyba (3 t., b.l. 30).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės vykdomai Å«kinei veiklai privalomas TIPK leidimas, todėl jo panaikinimas sukelia tiesioginius padarinius – atsakovės veiklos pripažinimÄ neteisėta ir jos nutraukimÄ . Sprendžiant dėl apeliantas argumentų, kad Å«kinės veiklos nutraukimas yra neadekvati ir neproporcinga, pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad veiklos uždraudimas nelaikytinas absoliučiu ar neterminuotu – atsakovei tinkamai įvykdžius visų teisės aktų reikalavimus bei teisėtai gavus TIPK leidimÄ , ji galės užsiimti norima Å«kine veikla, juolab, kad Nuomos sutarties terminas nėra pasibaigęs. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pažeidžiant teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ vykdomos atsakovo veiklos uždraudimas nelaikytinas neproporcingu Å«kinės veiklos laisvės ribojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

             Dėl ieÅ¡kinio senaties                          Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas. IeÅ¡kovams atkÅ«rus nuosavybės teises į ginčo žemės sklypÄ , jie žinojo kokiÄ veiklÄ vykdo UAB (duomenys neskelbtini) ir turėjo žinoti apie iÅ¡duotÄ TIPK leidimÄ jau 2009 m., tačiau į teismÄ kreipėsi praleidę 1 mėnesio terminÄ .

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė administracinio ir civilinio pobÅ«džio reikalavimus – prašė įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) nedelsiant nutraukti veiklÄ bei prašė panaikinti TIPK leidimÄ . Pagal ginčui aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ , tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2013).

Pažymėtina, kad ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011) ir Å¡is terminas nėra naikinamasis. Asmenims, kuriems administracinis aktas turėjo bÅ«ti įteiktas, Å¡is terminas skaičiuojamas nuo įteikimo dienos, o kitiems pradedamas skaičiuoti nuo jų sužinojimo apie skundžiamo akto priėmimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2010; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-27/2011).

GinÄÄ sprendęs teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovai skundžiamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoto TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijÄ gavo 2013 m. liepos 26 d., o 2013 m. rugpjūčio 16 d. gavo trÅ«kstamÄ 2009 m. liepos 27 d. paraiÅ¡kos TIPK leidimui gauti kopijÄ (t.1, b. l. 11), o į teismÄ su ieÅ¡kiniu ginčijant Å¡io leidimo iÅ¡davimÄ kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 26 d. (t.1, b. l. 3), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo terminÄ kreiptis į teismÄ skaičiuoti nuo TIPK leidimo iÅ¡davimo atsakovei dienos ir atsisakyti ginti ieÅ¡kovų pažeistÄ teisę (ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                                                                      Dalė Burdulienė                                                                                                       AuÅ¡ra Baubienė Jolita Cirulienė