2171f4c0-e284-4de3-b02f-106cdc1014c9 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2610-603/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00924-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.11.1.; 2.6.7. 3.2.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovė ,,Rimgauda“ ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Ignitis grupės paslaugų centras“ ir akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“ dėl pirkimo sÄ lygų neteisėtumo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas n u s t a t ė : I. IeÅ¡kinio esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ieÅ¡kiniu atsakovėms UAB ,,Ignitis grupės paslaugų centras“ ir akcinei bendrovei (toliau - AB) ,,Energijos skirstymo operatorius“ praÅ¡o teismo: pripažinti neteisėtomis skelbiamų derybų bÅ«du pagal kvalifikacijos vertinimo sistemÄ vykdomų pirkimų ,,(2022-(duomenys neskelbtini) DT ilgalaikės projektavimo paslaugos, Vilniaus ir Panevėžio regionai“ ir ,,(2022-(duomenys neskelbtini) DT ilgalaikės projektavimo paslaugos, Kauno, Klaipėdos ir Å iaulių regionai“ specialiųjų sÄ lygų 2.2 punktÄ , pasiÅ«lymo formos priedo Nr. 2 eilučių Nr. 1, 4, 10, 13, 16, 19, 22 nuostatas dėl maksimalių įkainių ir pasiÅ«lymo formos priedo Nr. 2 eilutės Nr. 19 nuostatÄ dėl sÄ matinės vertės;

3) ex officio spręsti dėl šių pirkimų nutraukimo.

2. Nurodo, kad ieÅ¡kinys teikiamas dėl perkančiosios organizacijos UAB ,,Ignitis grupės paslaugų centras“ (toliau ir – atsakovė, perkančioji organizacija) skelbiamų derybų bÅ«du pagal kvalifikacijos vertinimo sistemÄ vykdomų pirkimų ,,(2022-(duomenys neskelbtini) DT ilgalaikės projektavimo paslaugos, Vilniaus ir Panevėžio regionai“ (toliau ir – Konkursas1 arba Pirkimas1) ir ,,(2022-(duomenys neskelbtini) DT ilgalaikės projektavimo paslaugos, Kauno, Klaipėdos ir Å iaulių regionai“ (toliau ir – Konkursas2 arba Pirkimas2) (abu kartu – Konkursas ar Pirkimas) sÄ lygų neteisėtumo ir jų panaikinimo. Perkančioji organizacija buvo įgaliota vykdyti pirkimÄ AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ (toliau ir – ESO).

3. Perkančioji organizacija pateikė ieÅ¡kovei kvietimÄ pateikti pasiÅ«lymÄ pirkimuose, ir ieÅ¡kovė, įvertinusi Pirkimų sÄ lygas, pateikė atsakovei pretenzijas dėl pirkimų sÄ lygų neteisėtumo. Atsakovė raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę apie priimtÄ sprendimÄ atmesti pretenzijas kaip nepagrįstas. IeÅ¡kovės įsitikinimu, Pirkimų sÄ lygos pažeidžia imperatyvias teisės normas, fundamentaliuosius viešųjų pirkimų ir esminius teisės principus, todėl neabejotinai yra neteisėtos.

4. Teigia, kad specialiųjų Pirkimo sÄ lygų (toliau ir - SPS) 2.2 punktas, kuriuose nurodyta, jog Pirkimas nėra skaidomas ir turi bÅ«ti pateikti pasiÅ«lymai atitinkamiems regionams, yra neteisėti, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PÄ®) 29 straipsnio principus. SPS 2.2 punkte įtvirtinta: „Pirkimo objektas į pirkimo objekto dalis neskaidomas.“ Kaip detaliai nurodė ieÅ¡kovė pretenzijose, nors pagal PÄ® 40 straipsnį nėra pareigos skaidyti Pirkimo objektus ir pateikti neskaidymo pagrindimÄ , tačiau perkančioji organizacija taip pat turėjo vadovautis PÄ® 29 straipsnio principais: tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir sÄ Å¾iningos konkurencijos užtikrinimo.

Teismų praktikoje yra nurodyta, jog komunalinio sektoriaus pirkimams visgi taikoma skaidymo pareiga, vadovaujantis bÅ«tent pirmiau nurodytais principais. Pabrėžia, jog iki 2017 m. liepos 1 d. PÄ® priėmimo ir įsigaliojimo vieÅ¡uosius pirkimus ir komunalinio sektoriaus pirkimus reguliavo vienas įstatymas (Viešųjų pirkimų įstatymas), kuriame nebuvo pareigos skaidyti pirkimÄ Ä¯ dalis. Nepaisant to, jog komunalinio sektoriaus pirkimų nebuvo pareigos skaidyti į dalis, LAT netgi keliose nutartyse dėl komunalinio sektoriaus pirkimų sÄ lygų pasisakė, jog pirkimai turi bÅ«ti skaidomi, užtikrinant lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principus.

Kadangi po 2017 m. liepos 1 d., priėmus ir įsigaliojus PÄ® reguliavimui, nepasikeitė pirkimų skaidymo reikalavimai komunaliniame sektoriuje, tai jiems taikoma ta pati teismų praktika, suformuota iki PÄ® priėmimo ir įsigaliojimo. Kitaip sakant, netgi nesant pareigos skaidyti, tai turi bÅ«ti atliekama, remiantis PÄ® 29 straipsnio principais. LAT taip pat pasisakė, jog galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai bÅ«tų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikÅ¡mės nustatant neteisėtÄ konkurencijos iÅ¡kraipymÄ , nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ per se tiekėjų varžymÄ si riboja.

5. Atitinkamai perkančioji organizacija, priimdama sprendimÄ dėl pirkimo objekto neskaidymo, net jeigu savo pagrindų nenurodo pirkimo dokumentuose, turėjo įvertinti, ar tokio sprendimo priėmimui egzistuoja realios ir objektyvios priežastys. Realios, aktualios priežastys gali bÅ«ti susijusios su dvejomis kategorijomis: pirma, priežastys, susijusios su atitinkamu perkančiuoju subjektu ir bÅ«tent jam aktualiais poreikiais, t. y. turi bÅ«ti įrodyta, kÄ bÅ«tent Å¡iam konkrečiam perkančiajam subjektui reiÅ¡kia neskaidymas (pavyzdžiui, techninės ir ekonominės priežastys); antra, kita grupė priežasčių, kuriomis grindžiamas neskaidymas, gali bÅ«ti susijusi su rinka ir jos konjunktÅ«ra.

6. Vertina, kad perkančioji organizacija gali neskaidyti pirkimo objekto į dalis, jeigu neskaidymas susijęs su Å¡iomis aplinkybėmis: tiekėjų konkurencijos sumažėjimas; pirkimo sutarties vykdymas taptų per brangus ar sudėtingas techniniu požiÅ«riu; skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas bÅ«tų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų bÅ«tinybė koordinuoti Å¡ių dalių tiekėjus ir tai keltų rizikÄ netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį; kitos pagrįstos aplinkybės.

7. Teismų praktikoje pažymėta, kad atsižvelgiant į lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ , jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos (Å¡iuo atveju pirkėjo ar jį įgaliojusio perkančiojo subjekto) finansinių ir žmoniÅ¡kųjų iÅ¡teklių administravimo tikslais. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ turi bÅ«ti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis bÅ«tų Å¡iuos pirkimo objektus iÅ¡skaidžius. Taip pat pirkimo neskaidymas į dalis turi užtikrinti proporcingumo principÄ , t. y. turi bÅ«ti įrodyta ir pagrįsta, jog sprendimas neskaidyti yra vienintelis galimas ir bÅ«tinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis.

8. Ieškovė pretenzijose parodė, jog:

1) pirkimo neskaidymas apriboja tiekėjų, galinčių kokybiÅ¡kai suteiki paslaugas, konkurencijÄ . Kaip nurodyta pretenzijose, ir ko nepaneigė atsakovė atsakymuose, paslaugų teikimui yra bÅ«tinas važiavimas į objekto vietÄ , o tai gali lemti bent 300 km ar net ilgesnę kelionę (į abi puses). Dėl pirkimo objekto ypatumų, vienos kelionės į objektÄ nepakanka, todėl tiekėjams reikia įsivertinti dar papildomus transporto kaÅ¡tus. Dalis tiekėjų, veikiančių konkrečioje teritorijoje, neturi pajėgumų vykti į visiÅ¡kai kito regiono objektus, todėl negali pateikti konkurencingo pasiÅ«lymo. Suskaidžius pirkimus pagal teritorijas į smulkesnes dalis, pasiÅ«lymus galėtų pateikti daugiau ir mažesnių rinkos dalyvių, taip užtikrinant platesnę konkurencijÄ ;

2) pirkimų ir jų pagrindu sudarytos sutartys gali bÅ«ti taip pat efektyviai įvykdytos, esant iÅ¡skaidymui, t. y. užsakovui netenka papildomų kaÅ¡tų, administracinių ar kitų sÄ naudų. Pirkėjas Techninės specifikacijos 1.7 punkte, pasiÅ«lymo formos 2 priede nurodė, jog paslaugos bus teikiamos pagal atskirus užsakymus, tiekėjai turi pateikti atskirų darbų įkainius, t. y. ESO, kuri bus užsakovė, visiÅ¡kai be jokių papildomų kaÅ¡tų gali atskirus užsakymus pateikti atskiriems Å«kio subjektams pagal atskirus regionus, savivaldybes, o ne pagal sujungtus regionus;

3) pirkimų skaidymas užtikrintų racionalų lėšų panaudojimÄ , kadangi pasiÅ«lymus teikiant tiekėjams, esantiems arčiau objekto, bÅ«tų teikiami mažesnių įkainių pasiÅ«lymai dėl mažesnių kuro ir kitų sÄ naudų;

4) iki šių pirkimų vykdymo ESO buvo sudariusi sutartis dėl analogiškų paslaugų teikimo, tačiau analogiško pirkimo objektas buvo suskirstymas į mažesnes dalis (Techninės specifikacijos 2.1 punktas). ESO nebuvo nurodžiusi, jog toks suskirstymas neužtikrino konkurencijos, tapo sudėtingesnis techniniu pobūdžiu pačiai bendrovei.

9. Atsakovė atsakyme į pretenzijas nurodė tik vienÄ argumentÄ - Pirkimo objektÄ apimančiose teritorijose gaunama itin mažai užsakymų, todėl atsakovė priėmė sprendimÄ teritorijas apjungti ir Pirkimo objekto į teritorinius vienetus neskaidyti; neiÅ¡perkant minimalių kiekių, ESO tenka nutraukti sutartis.

10. Teigia, kad akivaizdu, jog atsakovės sprendimas yra grindžiamas tik jos patogumo kriterijumi, o ne dėl konkurencijos sumažėjimo, techninių kliūčių Pirkimo objektÄ iÅ¡skaidyti, Pirkimo objekto iÅ¡skirtinumo, jo svarbos, kitų priemonių pasiekti ESO tikslus. Neabejotina, kad esant atskiriems užsakymams ir (ar) jų trÅ«kumui, perkančioji organizacija galėjo taikyti kitas priemones ir vis tiek iÅ¡skaidyti Pirkimo objektÄ : dar kartÄ tinkamai įsivertinti Pirkimo objekto apimtis (kas yra bÅ«tent jos pareiga), Pirkimo sÄ lygose nenumatyti minimalių iÅ¡perkamų kiekių arba juos sumažinti pagal turimus istorinius duomenis, imtis kitų priemonių.

Å ie veiksmai bÅ«tų mažiau konkurencijÄ ribojančiomis priemonėmis užtikrinę ESO poreikius, atitiktų proporcingumo principÄ (PÄ® 29 straipsnis). Be to, netgi esant poreikiui nutraukti sutartis, mažesnės apimties (vienos teritorijos, regiono) sutarties, kurioje nėra užsakymų, nutraukimas bÅ«tų mažiau nuostolingas ESO, kadangi ji galėtų tęsti sutartį teritorijoje, regione, kuriame užsakymų yra. PrieÅ¡ingai, Å¡iuo atveju bÅ«tų nutraukiama visa sutartis, nepaisant to, kuriame regione trÅ«ksta užsakymų.

Ä®vertinus visus pirmiau nurodytus argumentus, atsakovės pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ atsakymuose į pretenzijas, darytina iÅ¡vada, jog atsakovė neturi tinkamų pagrindų sujungti Pirkimo objektus regionais, atsakovės argumentai susiję tik su ESO patogumu, bet ne su ypatinga svarba. Kitomis, mažiau konkurencijÄ varžančiomis priemonėmis galima pasiekti tÄ patį atsakovės tikslÄ . Dėl nurodytų priežasčių perkančiosios organizacijos sprendimas sujungti Pirkimus pagal regionus yra visiÅ¡kai neteisėtas, SPS 2.2 punktų sÄ lyga yra neteisėtos ir turi bÅ«ti panaikintos.

11. Dėl pernelyg mažų perkančiosios organizacijos nustatytų maksimalių įkainių nurodo, kad pasiūlymo formos 2 priedo lentelės 1, 4, 7, 10, 13, 16, 19, 22 punktuose įtvirtinti maksimalūs paslaugų įkainiai yra neteisėti, pažeidžiantys PĮ 29 straipsnio principus.

12. Pagal naujausiÄ teismų praktikÄ maksimali pirkimo vertė (Å¡iuo atveju maksimalÅ«s paslaugų įkainiai) yra sÄ lyga ribojanti tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime. Tiekėjai, negalintys pasiÅ«lyti itin žemų įkainių, nesudalyvaus pirkime, nors iÅ¡ esmės yra pajėgÅ«s įvykdyti užsakymus. Pagal pirmiau nurodytÄ praktikÄ perkančiajai organizacijai suteikiamos teisės vieÅ¡ojo pirkimo procese privalo bÅ«ti naudojamos taip, jog tai nelemtų neribotos jos diskrecijos, perkančiosios organizacijos sprendimai pagal VPÄ® (Å¡iuo atveju PÄ®) nuostatas ar pirkimų taisykles turi bÅ«ti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo.

Viešųjų pirkimų tikslas nėra pasiekiamas, jeigu vykdant vieÅ¡Ä jį pirkimÄ neužtikrinama nesuvaržyta tiekėjų konkurencija ar pažeidžiami VPÄ® 17 straipsnio 1 dalyje (Å¡iuo atveju PÄ® 29 straipsnio 1 dalis) įtvirtinti lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovė įrodo, kad perkančiosios organizacijos sprendimas pirkimo sÄ lygose nustatant tam tikrÄ pirkimui skirtų lėšų sumÄ neatitinka pirmiau nurodytų reikalavimų ir pažeidžia ieÅ¡kovės interesus, tokia pirkimo sÄ lyga iÅ¡ principo galėtų bÅ«ti pripažinta neteisėta.

Laimėjimo atveju perkančioji organizacija turėtų pareigÄ ne formaliai (minimaliai) padidinti maksimalius įkainius, tačiau iÅ¡ esmės pagal teismų sprendimo motyvus juos peržiÅ«rėti.

13. Nustačius aukÅ¡tesnius maksimaliuosius paslaugų įkainius yra užtikrinama tiek sÄ Å¾ininga konkurencija, tiek perkančiosios organizacijos tikslai. Esant kuo mažiau suvaržytai konkurencijai yra netgi tikimybė, jog perkančioji organizacija gaus tokį pasiÅ«lymÄ , kurio įkainiai atitiks ir Å¡iuo metu nustatytus maksimalius įkainius. Kita vertus, nesÄ Å¾iningomis sÄ lygomis (nustatytais itin žemais maksimaliais paslaugų įkainiais) neturi bÅ«ti privalomai reikalaujama dempinguoti paslaugų kainÄ .

KainÄ reguliuoja rinka ir sprendimÄ turi priimti paslaugų teikėjai, o ne pirkėjai. Tik esant tinkamoms sÄ lygoms konkuruoti, tiekėjai gali tinkamai įvertinti savo galimybes teikti pasiÅ«lymÄ už kainÄ , kuri galimai yra mažesnė už savikainÄ ir tuomet jau turėtų pareigÄ Ä¯rodinėti galimybę įvykdyti sutartį (pvz. neįprastai mažos kainos institutas ir pan.). Tuo tarpu, kai perkančioji organizacija pati nustato pernelyg maÅ¾Ä , rinkos kainų neatitinkančiÄ kainÄ (maksimalius įkainius), kuri neleidžia padengti net paslaugų savikainos, tai skatina: nekokybiÅ¡kų pasiÅ«lymų pateikimo rizikÄ , kai bus vengiama teikti paslaugas visa perkama apimtimi (lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimas kitų dalyvių atžvilgiu); potencialų negalėjimÄ Ä¯vykdyti sutarties ir gal net bankrotÄ (pasiÅ«lymo teikimas iÅ¡ anksto matant, kad sutartis bus nuostolinga, savaime lemia dideles finansines rizikas tiekėjui); rizikÄ , kad nebus gauta nei vieno tinkamo pasiÅ«lymo; rizikÄ , kad sudarius sutartį tiekėjas ieÅ¡kos kelių (PÄ® 97 straipsnis ir kt.) pasididinti paslaugų kainÄ (maksimalius įkainius), kas programuoja Å¡alių tarpusavio ginčus.

14. IeÅ¡kovės pretenzijose nurodyti argumentai pagrindžia, kad už atsakovės nustatytÄ maksimalių įkainių dydį tiekėjai, įskaitant ieÅ¡kovę, negali suteikti paslaugų, todėl ir pateikti konkurencingo pasiÅ«lymo. IeÅ¡kovei pateikus pasiÅ«lymÄ už realias kainas, paslaugų įkainiai virÅ¡ytų atsakovės nustatytus maksimaliuosius, todėl jos pasiÅ«lymas bÅ«tų atmestas pagal SPS 5.2 punktÄ , bendrųjų Pirkimo sÄ lygų 9.4.1.1 punktÄ .

15. Atsakovė atsakyme į pretenzijas nurodė: pagal naujausiÄ LAT praktikÄ , siekiant paneigti nustatytÄ biudžetÄ bÅ«tina pateikti konkrečius skaičiavimus, sÄ matas, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti dėl atitinkamu metu rinkoje egzistuojančių tokio pobÅ«džio paslaugų teikimo sÄ naudų, duomenis dėl konkrečių perkamų paslaugų (darbų) apimties, konkrečiais argumentais bei įrodymais pagrįsti aktualumÄ retrospektyvinių kitų sutarčių duomenų. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė pateikė skaičiavimus, kurie iÅ¡ esmės nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, t. y. nėra aiÅ¡ku, kuo vadovaujantis ieÅ¡kovė gauna tokius skaičiavimus; perkančioji organizacija reguliariai vykdo panaÅ¡aus pobÅ«džio projektavimo paslaugų pirkimus.

Pavyzdžiui, nuo 2022 m. pradžios vykdytuose elektros tinklų projektavimo ir projektų vykdymo priežiÅ«ros pirkimuose už analogiÅ¡kÄ techninio projekto sÄ matinę vertę (virÅ¡ 700 tÅ«kst. Eur iki 2,5 mln. Eur) nustatytas maksimalus įkainis yra 39 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad visuose pirkimuose galutinių pasiÅ«lymų metu gauti pasiÅ«lymai buvo kelis kartus mažesni nei nustatytas maksimalus įkainis; ieÅ¡kovė yra teikusi analogiÅ¡kas paslaugas pagal turėtas sutartis su ESO, kurias nutraukė prieÅ¡ pradedant vykdyti skundžiamus pirkimus.

IeÅ¡kovė paslaugas ESO teikė keletÄ kartų mažesniais įkainiais nei buvo nurodyti 2020 m. paskelbtuose pirkimuose, kur grindėsi neįprastai mažus įkainius; perkančioji organizacija atsižvelgdama į rinkoje susidariusiÄ ekonominę situacijÄ (infliacijos padidėjimas), padidino visus maksimalius įkainius 30% lyginant su turėtomis sutartimis.

16. IÅ¡ perkančiosios organizacijos atsakymų į pretenzijas yra matyti, jog ji iÅ¡ viso neatsakė bent į vienÄ dalį argumentų ir reikalavimų, t. y. nepasisakė, kodėl PasiÅ«lymo formos 2 priedo lentelės 19 eilutėje buvo teisėtai nurodžiusi žymiai didesnes sÄ matinės vertės ribas negu kitose eilutėse, kodėl nesutinka iÅ¡skaidyti Å¡ios eilutės į dvi atskiras eilutes bei nustatyti naujajai eilutei proporcingo maksimalaus paslaugų įkainio. Nors perkančioji organizacija pasisakė dėl kitų ieÅ¡kovės argumentų, tačiau jie itin abstraktÅ«s, nemotyvuoti.

17. Ieškovė pateikė šiuos įrodymus - kuro kaštus ir ieškovės specialiosios projekto dalies vadovo atlyginimo dydį vienam projektui. Ieškovė taip pat pateikė mėnesinio atlygio dydžio įrodymus. Kartu ieškovė rėmėsi tiek pačios atsakovės nurodytu projekto rengimo terminu (Techninės specifikacijos 6.2 punktas), tiek savo patirtimi dėl projektavimo darbų faktinio atlikimo termino. Kadangi teisės aktai, kitos taisyklės nenustato projektavimo atlikimo terminų, tai ieškovė objektyviai negalėjo pateikti faktinių įrodymų dėl tokių terminų teisingumo.

Kita vertus, pati atsakovė nurodė terminÄ projektavimui, todėl pretenzijos skaičiavimai nelaikytini tik ieÅ¡kovės abstrakčiais teiginiais. IeÅ¡kovės pateikti terminai yra netgi trumpesni už atsakovės Techninės specifikacijos 6.2 p. terminus, todėl jeigu ieÅ¡kovė pretenzijoje bÅ«tų skaičiavusi visÄ terminÄ , bÅ«tų susidariusi dar didesnė sÄ naudų suma. IeÅ¡kovė, siekdama parodyti, jog nėra permokama jos projektuotojui taip pat pateikė Lietuvos rinkoje taikomus vidutinius mėnesinius atlygius tokios kompetencijos darbuotojams.

18. Pažymi, kad pateikti įrodymai nėra susiję su istoriniais duomenimis, o tik su pačiais aktualiausiais duomenimis apie kuro kaÅ¡tus, projektuotojų darbo atlyginimÄ , topografinio plano parengimo kaÅ¡tus, ieÅ¡kovė nelygino ankstesnių metų vykdytų sutarčių. Duomenys taip pat buvo pateikti pačios atsakovės Pirkimo dokumentuose, todėl negali bÅ«ti laikytini pernelyg abstrakčiais ir nepakankamais. Taip pat ieÅ¡kovė nelygino sÄ naudų ginčo Pirkimo sutarties vykdymui ir kitų panaÅ¡ių sutarčių vykdymui skirtomis lėšomis / sÄ naudomis.

19. Teigia, kad atsakovė nepagrįstai rėmėsi ankstesnėse sutartyse nurodytais įkainiais, kaip pagrindu sutarčiai, sudaromai po daugiau negu 2 metų, taikyti analogiÅ¡kus įkainius. Pirma, ieÅ¡kovė pažymi, kad ankstesnės sutartys buvo sudarytos dėl smulkesnių regionų, t. y. galėjo bÅ«ti vertinti mažesni kuro kaÅ¡tai ir kitos sÄ naudos. Taigi, lyginti ginčo Pirkimo objekto maksimalių įkainių su ankstesnių sutarčių maksimaliais įkainiais ir faktiniais įkainiais negalima.

Antra, ankstesnės sutartys buvo sudarytos 2020 metais, t. y. iki aplinkybių, lemiančių Å¡iuo metu kylančias sÄ naudų kainas, atsiradimo. Rusijos karas Ukrainoje ir Rusijai, Baltarusijai taikomos sankcijos pradėtos tik 2022 m. vasario mėn. BÅ«tent tuo metu nustatytas itin didelis infliacijos lygis, prekių, paslaugų ir darbų sÄ naudų kaÅ¡tų augimas. Taigi, perkančioji organizacija negali remtis 2 metų senumo duomenimis, kad pagrįstų maksimalius įkainius. Trečia, nuo 2020 m. iÅ¡ esmės pasikeitė rinkos kainos, kurioms įtakos neturi ieÅ¡kovė.

Pavyzdžiui, 2020 m. Panevėžio regiono sutarties vykdymui ieÅ¡kovė buvo gavusi itin konkurencingas topografinių planų parengimo kainas, kurios Å¡iuos metu yra didesnės beveik dvigubai: 2020 m. projektams, kurių sÄ matinė vertė buvo nuo 25 000 iki 50 000 Eur, topografinis planas kainavo 300,00 Eur, tuo tarpu Pirkimo vykdymo metu jau 500,00 Eur (67 proc. didesnės kaina). Taip pat itin iÅ¡augo projektuotojų darbo užmokestis: 2020 m. projektams, kurių sÄ matinė vertė buvo nuo 25 000 iki 50 000 Eur, projektuotojo atlygis buvo 780,00 Eur, tuo tarpu Pirkimo vykdymo metu jau 933,33 Eur (20 proc. didesnės kaina).

Kuro kainos 2020 m. buvo apie 1,2 Eur / l, o Å¡iuo metu siekia 2 Eur / l (67 proc. didesnė kaina). Akivaizdu, jog perkančioji organizacija padidindama maksimalius įkainius 30 proc., nevykdė realaus rinkos kainos pasikeitimo vertinimo, neatsižvelgė į pagrindinių sudedamųjų dalių sÄ naudų pokyčius, kurie yra žymiai didesni nei 30 proc.

20. Taip pat 30 proc. padidinimas buvo atliekamas automatiškai, ir kaip minėta pirmiau, neatsižvelgiant į tai, jog yra itin sustambinti, sujungti Pirkimo objektai, t. y. iš esmės padidėja teritorija, kurioje vykdomi užsakymai, padidėja kuro kaštai dėl atstumų, kuriuos turi nuvažiuoti tiekėjai, įskaitant ieškovę. Kitaip sakant, yra iš esmės neatsižvelgta į Pirkimo objekto pokytį, remiamasi istoriniais duomenimis automatiškai.

21. Ketvirta, kaip nurodė ir pati atsakovė atsakymuose į pretenzijas dauguma sutarčių dėl to paties objekto buvo nutrauktos, ir tai reiÅ¡kia, jog Å¡alims nebuvo tinkamos sÄ lygos, kurioms esant buvo vykdomos Å¡ios sutartys, įskaitant nustatytas paslaugų kainas. Dėl Å¡ios priežasties, atsakovė negali remtis įkainiais, kurie buvo nustatyti Å¡alims nepriimtinose sutartyse.

22. Ä®vertinus visus pirmiau nurodytus argumentus, faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė visais leidžiamais bÅ«dais pagal LAT iÅ¡aiÅ¡kinimus pateikė atsakovės maksimalių įkainių nepakankamumÄ (tiek, kiek buvo įmanoma pateikti per itin trumpus pretenzijos pateikimo terminus). Atsakovė iÅ¡ viso nepateikė jokių įrodymų dėl maksimalių įkainių tinkamumo, jos pateikti įrodymai bÅ«tent prieÅ¡tarauja LAT iÅ¡aiÅ¡kinimams, kadangi remiamasi kitomis sutartimis, istoriniais duomenimis, kurie LAT nurodyti kaip nepakankami.

Atsižvel­giant į tai, laikytina, jog pasiÅ«lymo formos 2 priedo lentelės 1, 4, 7, 10, 13, 16, 19, 22 punktuose įtvirtinti maksimalÅ«s paslaugų įkainiai yra neteisėti, pažeidžiantys PÄ® 29 straipsnio principus. II. Atsiliepimo esmė 23. Atsakovės atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovės teigimu, SPS 2.2 punktas, kuriame nurodoma, jog Pirkimas nėra skaidomas ir turi bÅ«ti pateiktas pasiÅ«lymas regionams, yra neteisėtas, pažeidžiantis PÄ® 29 straipsnio principus.

IeÅ¡kovė pažymi, kad nors pagal PÄ® 40 straipsnį perkančiajai organizacijai nėra numatyta pareiga skaidyti Pirkimo objektÄ , tačiau teismų praktikoje aiÅ¡kinama prieÅ¡ingai. IeÅ¡kovė cituoja LAT nutartis, kuriose neva iÅ¡aiÅ¡kinta, kad toks atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ , atsižvelgiant į lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principus, yra negalimas. Pažymi, kad ieÅ¡kovė neneigia, jog atsakovei ESO pagal dabartinį viešųjų pirkimų reguliavimÄ pareiga skaidyti Pirkimo objektÄ ir / ar pateikti neskaidymo pagrindimÄ nekilo.

24. Atkreipia dėmesį, kad PÄ® komentaro autoriai yra pažymėję, jog pirkimo objekto skaidymas į dalis savaime nėra savitikslis, turi bÅ«ti atsižvelgiama į perkančiojo subjekto poreikius, įvairias galimybes juos patenkinti, siekį užtikrinti kuo didesnę konkurencijÄ , rinkoje susiklosčiusiÄ situacijÄ ir pan. Nei ankstesnė (pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reglamentavimÄ ) teismų praktika, nei dabartinis reguliavimas neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad perkantieji subjektai privalo pirkimo objektÄ skaidyti tol, kol pačios smulkiausios jo dalys liks savarankiÅ¡kos, nes tai lemtų neproporcingas perkančiųjų subjektų pastangas.

25. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, priimdama sprendimÄ dėl Pirkimo objekto neskaidymo, turėjo įvertinti, ar tokio sprendimo priėmimui egzistuoja realios ir objektyvios priežastys. Pažymi, kad atsakovės, priimdamos Pirkime sprendimÄ dėl Pirkimo objekto neskaidymo, įsivertino realias ir objektyvias priežastis, kurias iÅ¡dėstė ir atsakymuose į pretenzijas.

26. Perkančioji organizacija priėmė sprendimÄ teritorijas apjungti ir Pirkimo objekto į teritorinius vienetus neskaidyti atsižvelgdama į savo paties praktikÄ vykdant analogiÅ¡kas sutartis, pasiraÅ¡ytas 2020 m. bei istorinius duomenis, kurie rodo, kad Pirkimo objektÄ apimančiose teritorijose gaunama itin mažai užsakymų. ESO priimtu sprendimu neskaidyti Pirkimo objekto siekia užtikrinti minimalų teikiamų užsakymų kiekį, kuris nurodytas Sutarties priede Nr. 1 „Techninė specifikacija“.

Ankstesnė patirtis rodo, kad skaidant Pirkimo objektÄ Ä¯ mažesnes teritorijas, Sutarties vykdymo metu gali bÅ«ti teikiami tik keli užsakymai arba galimi atvejai, kai jų iÅ¡vis nebus teikiama, pavyzdžiui, nuo 2020 m. neapjungtose Pirkimo objekto teritorijose iÅ¡ viso buvo gauti tik 29 užsakymai. Taip pat pažymi, kad bÅ«tent istoriniai duomenys rodo, kad turėti daug smulkių sutarčių dėl kelių užsakymų (arba nė vieno) ekonomiÅ¡kai neproporcinga ir neracionalu nei paslaugų teikėjams, nei ESO.

Akcentuotina, kad ESO vertina ir tendencijÄ , kad naujų vartotojų pajungimo apimtys (tuo pačiu ir projektavimo) mažėja. Kaip jau buvo minėta atsakymuose į pretenzijÄ , ESO praktikoje yra buvę atvejų, kuomet sutartys bÅ«davo nutraukiamos dėl užsakymų trÅ«kumo. Vertina, kad iÅ¡ esmės neturint minimalaus užsakymų kiekio, paslaugų teikėjams reikės iÅ¡laikyti resursus ir užtikrinti sutartinius įsipareigojimus, nors tikėtina, kad negaus nei vieno užsakymo arba tik keletÄ per visÄ sutarties galiojimo laikotarpį.

Šiuo atveju nurodomas aplinkybes pagrindžia ir pačios ieškovės atsakovei 2022 m. kovo 4 d. pateiktas raštas Nr. SD-22-074 Dėl tipinių inžinerinių tinklų projektavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo.

27. Pažymi, kad priimant sprendimÄ , vertino visas aplinkybes, kurios bÅ«tų optimaliai palankios tiek ESO, tiek tiekėjams, tiek vartotojams. Pirkimo objekto neskaidymas nėra grindžiamas tik paties ESO finansinių ar žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių administravimo tikslais, prieÅ¡ingai – vienas pagrindinių atsakyme į pretenzijÄ ir atsiliepime nurodytų argumentų yra orientacija į tiekėjus, Pirkimo objekto apimties nustatymais taip, kad PirkimÄ laimėjęs tiekėjas galėtų tikėtis realių užsakymų, atsižvelgiant į istorinius duomenis.

28. IeÅ¡kovė nurodo, kad dalis tiekėjų, veikiančių konkrečioje teritorijoje, neturi pajėgumų vykti į visiÅ¡kai kito regiono objektus, todėl negali pateikti konkurencingo pasiÅ«lymo. Suskaidžius PirkimÄ pagal teritorijas į smulkesnes dalis, pasiÅ«lymus galėtų pateikti daugiau ir mažesnių rinkos dalyvių, taip užtikrinant platesnę konkurencijÄ . Toks deklaratyvus ieÅ¡kovės teiginys yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Atsakovės pažymi, kad ir pati ieÅ¡kovė nurodo, kad tik dalis tiekėjų neturi pajėgumų vykti į visiÅ¡kai kito regiono objektus, tačiau atsakovė ir neturi tikslo, kad Pirkime dalyvautų visi rinkoje veikiantys tiekėjai.

Bet kuri pirkimo sÄ lyga iÅ¡ esmės gali riboti tiekėjams galimybę dalyvauti pirkime, tačiau tai, kad kuris nors rinkos dalyvis neatitinka konkrečios pirkimo sÄ lygos savaime nereiÅ¡kia, kad tokia sÄ lyga yra neteisėta. Atsakovių įsitikinimu, rinkoje yra tiekėjų, galinčių pateikti konkurencingus pasiÅ«lymus ir kurie yra pajėgÅ«s įvykdyti Pirkimo sutartį. Pažymi, kad Pirkimo sÄ lygos nėra ir negali bÅ«ti adaptuojamos pagal vienÄ tiekėjÄ â€“ ieÅ¡kovę. Be to, ieÅ¡kovė niekaip neargumentuoja ir neįrodinėja, kad dėl Pirkimo objekto neskaidymo ji negalėtų dalyvauti Å¡iame Pirkime, jos pateikti argumentai yra bendrinio pobÅ«džio („apriboja tiekėjų“, „tiekėjams reikia įsivertinti“, „dalis tiekėjų“, „daugiau ir mažesnių rinkos dalyvių“), nukreipti tariamai apginti kitų tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime, todėl abejotina ieÅ¡kovės teisiniu suinteresuotumu ginčyti atsakovių sprendimÄ dėl Pirkimo neskaidymo į smulkesnes dalis.

29. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad iki Å¡io Pirkimo vykdymo ESO buvo sudariusi sutartis dėl analogiÅ¡kų paslaugų teikimo, tačiau analogiÅ¡ko pirkimo objektas buvo suskirstytas į mažesnes dalis. IeÅ¡kovės teigimu, ESO nebuvo nurodžiusi, jog toks suskirstymas neužtikrino konkurencijos, tapo sudėtingesnis techniniu pobÅ«džiu pačiai ESO. Atsakovės nesutinka su tokiu ieÅ¡kovės teiginiu, kadangi pati ESO stebi situacijÄ rinkoje, vykdomas sutartis, pastebi procesų trÅ«kumus ir stengiasi juos gerinti. ESO jau pažymėjo esmines priežastis, kas lėmė sprendimo neskaidyti Pirkimo objekto į dalis, todėl nors ESO ieÅ¡kovės minimu laikotarpiu ir nebuvo nurodžiusi, kad Pirkimo objekto skaidymas tapo sudėtingesnis techniniu pobÅ«džiu pačiai ESO, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad skaidymas pasiteisino. PrieÅ¡ingai, ESO susidÅ«rė su neigiamomis pasekmėmis, kurios ir iÅ¡vardintos.

30. Atsakovių vertinimu, ieÅ¡kovės teiginiai yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. Visų pirma, pažymi, kad ieÅ¡kovė neturi kompetencijos įvertinti ESO poreikių bei priemonių jiems patenkinti. ESO, geriausiai žinodama Pirkimo objektÄ , jo pobÅ«dį, specifikÄ ir (ar) kitus reikÅ¡mingus kriterijus, atsižvelgdama į konkretaus Pirkimo objekto ypatybes ir nepažeisdamas viešųjų pirkimų principų, Pirkimo dokumentuose nustato tokius reikalavimus, kokie dėl objektyvių priežasčių, jos manymu, yra reikalingi. Atsakovių įsitikinimu, vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovei Pirkimo sÄ lyga, kuria nustatoma, jog Pirkimo objektas yra neskaidomas, nepriimtina neturint pagrįstų argumentų, nesuponuoja nei Å¡ios sÄ lygos neteisėtumo, nei konkurencijos apribojimo. PrieÅ¡ingai, atsakovių įsitikinimu, ieÅ¡kovė turi pajėgumų pateikti konkurencingÄ pasiÅ«lymÄ bei yra pajėgi vykdyti Pirkimo sutartį.

31. Dėl ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, susijusių su nustatytais maksimaliais įkainiais, nurodo, kad ieÅ¡kovės teiginiai tik parodo, kad ji siekia dirbtinai Pirkime pasididinti įkainius, kurie bÅ«tų palankÅ«s tik jai pačiai, kai tuo tarpu ESO kiltų rizika nepasiekti Pirkimu siekiamo tikslo – įsigyti projektavimo paslaugas racionaliai naudojant Pirkimui skirtas lėšas. IeÅ¡kovė teigia, kad kainÄ reguliuoja rinka ir sprendimÄ turi priimti paslaugų teikėjai, o ne pirkėjai. Atsakovės su tokiu teiginiu nesutinka, kadangi ESO taip pat yra savo srities profesionalas, kuris stebi rinkÄ , įžvelgia jos pokyčius ir atitinkamai priima sprendimus pirkimuose. IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės bando teigti, kad atsakovės turėtų aklai vadovautis ieÅ¡kovės skaičiavimais ir įkainius nustatyti iÅ¡imtinai tik pagal juos, tačiau Å¡iuo atveju lieka neaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovė laiko save paslaugų teikėju, galinčiu nustatyti rinkos kainas.

32. IeÅ¡kovė nurodo, kad perkančioji organizacija pati nustato pernelyg maÅ¾Ä , rinkos kainų neatitinkančiÄ kainÄ (maksimalius įkainius), kuri neleidžia padengti net paslaugų savikainos, tačiau atsakovės tokius samprotavimus vertina kaip nepagrįstus, nes ieÅ¡kovės subjektyvÅ«s skaičiavimai niekaip neįrodo, kad atsakovių Pirkime nustatyti maksimalÅ«s įkainiai užkerta paslaugų teikėjams keliÄ pateikti konkurencingus pasiÅ«lymus bei sudaro prielaidas ieÅ¡kovės nurodomų pasekmių kilimui. ESO pažymi, kad rinkoje yra potencialių tiekėjų, kurie iÅ¡ tikrųjų gali teikti projektavimo paslaugas už Pirkime nustatytus maksimalius įkainius.

33. Atsakovė taip pat teikia duomenis apie neseniai (2022 m. liepos 8 d.) pasiraÅ¡ytos “(2022-(duomenys neskelbtini) ET Projektavimo ir projektų vykdymo priežiÅ«ros Kauno regione Kauno m., Kauno r. sav., paslaugos” sutarties įkainius, ir pateikiamoje lentelėje siekiama atspindėti tai, kad minėtas pirkimas buvo vykdytas identiÅ¡kais įkainiais, taip pat pateikti duomenys, atspindintys visų galutinių pasiÅ«lymų vidutinius įkainių dydžius. Nurodomi įkainių dydžiai, sulygti pirkimo sutartimi tik dar kartÄ patvirtina, kad rinkoje iÅ¡ tikrųjų yra tiekėjų, kurie yra pajėgÅ«s teikti projektavimo paslaugas nustatytais maksimaliais įkainiais.

34. Nesutinka su ieškovės kuro kaštų skaičiavimu. Visų pirma, nėra aišku, kodėl ieškovė skaičiuodama, kad jos automobilių vidutinis degalų sunaudojimas yra 10 l / 100 km nori įrodyti, jog tokių automobilių naudojimas sutarčių vykdyme yra įprasta praktika. Mano, kad rinkoje tikrai yra ekonomiškesnių automobilių, kurie sunaudoja žymiai mažiau degalų, juos gali naudoti tiek ieškovė, tiek kiti tiekėjai. Ieškovės pateiktas skaičiavimas yra subjektyvus, pagrįstas tik jai palankiu vertinimu, neatspindi realios situacijos visoje rinkoje ir niekaip negali būti laikomas rinkos vidurkiu ar pan.

35. IeÅ¡kovas nurodo, kad projektui parengti vidutiniÅ¡kai reikia bent 4 kelionių: vienos kelionės reikia topografinio plano parengimui, kurios metu vyksta geodezijos ekspertai; parengus planÄ , antrÄ kartÄ vykstama projektuotojo padaryti fotografijas projektui; parengus planÄ , projektuotojas vyksta suderinti projektinių sprendinių su vartotojais, esant poreikiui pakeisti sprendinius, dėl pakeistų sprendinių taip pat vykstama suderinti juos su vartotojais. Nesutinka su tokiais ieÅ¡kovės teiginiais ir pažymi, kad rengiant pirkimus ir nustatant maksimalius įkainius juose negali atsižvelgti į kiekvieno tiekėjo individualius poreikius vykdant sutartį, t. y. kitaip tariant atsakovė negali užtikrinti tinkamos Å«kio subjekto verslo veiklos ar jos patiriamų kaÅ¡tų, kurie susideda į paslaugų teikimÄ : vidutinio degalų sunaudojimo, 4 kelionių ir t. t.

Pažymi, kad ieškovė nurodo labai individualius duomenis, kurie kitų tiekėjų atžvilgiu gali skirtis ir priklauso nuo strateginių verslo sprendimų. Pavyzdžiui, naudojami automobiliai, kelionių skaičius siekiant suteikti paslaugas ir t. t. Papildomai pažymi, kad rinkoje yra paslaugų teikėjų, kurių veikla neapsiriboja viena turima būstine viename konkrečiame Lietuvos mieste, tokie tiekėjai turi savo atstovybes keliuose Lietuvos miestuose, todėl ieškovės skaičiavimai, matuojant atstumus išimtinai tik iš Vilniaus neparodo, kad būtent jos skaičiavimai atspindi rinkos kainas.

PrieÅ¡ingai, tai tik dar labiau patvirtina, kad ieÅ¡kinys grindžiamas iÅ¡imtinai subjektyviais skaičiavimais. Taip pat pažymi, kad turint ilgalaikę patirtį ir vykdant identiÅ¡kas ar panaÅ¡ias sutartis bei bendradarbiaujant su tokias paslaugas teikiančiais Å«kio subjektais žino, kad vykdant užsakymus nėra bÅ«tina dėl kiekvieno užsakymo į objektÄ vykti 4 kartus, o tuo labiau su tokiu automobiliu, kurio kuro sÄ naudos yra 10 l / 100 km. Mano, kad paslaugų teikėjų praktikoje didesnė dalis darbų apskritai vykdomi nuotoliniu bÅ«du, pavyzdžiui, projekto derinimai su atitinkamomis institucijomis, trečiosiomis Å¡alimis ir pan.

Atsakovių vertinimu, tokie ieÅ¡kovės teiginiai tėra siekis iÅ¡sireikalauti iÅ¡ perkančiosios organizacijos jai palankesnes Pirkimo sÄ lygas, t. y. didesnius priimtinus maksimalius įkainius.

36. Atsakovės nesutinka su teiginiu, kad Pirkime nustatyti maksimalÅ«s įkainiai nepagrindžia projektuotojui mokamo darbo užmokesčio kaÅ¡tų. Atsakovių vertinimu, ieÅ¡kovė, siekdama pagrįsti šį savo teiginį, pateikia realybės neatitinkančius skaičiavimus. Pažymi, kad ieÅ¡kovė skaičiuodama projektuotojo darbo užmokestį nurodo, kad tam tikrus objektus (pagal sÄ matinę vertę) skaičiuoja kaip nepertraukiamÄ projektavimo darbÄ darbo dienomis, tačiau Å¡iuo atveju bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad projektavimas nesusideda tik iÅ¡ vien fizinio projektavimo, o į terminÄ turi bÅ«ti įtraukiama ir topografinės nuotraukos derinimas bei kiti laukimo terminai sėkmingam projektavimo darbų užbaigimui, kurio metu projektuotojas gali vykdyti ir kitus užsakymus, kurie bÅ«tų atliekami lygiagrečiai.

Atkreipia dėmesį į virÅ¡ijantį terminÄ projektavimui, kai sÄ matinė vertė atitinkamai 2,5 mln. ir 5 mln., kurį pateikia ieÅ¡kovė. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ logikÄ , vykdant Å¡iuos užsakymus, ieÅ¡kovė užtruks atitinkamai 333,33 ir 666,667 darbo dienų, kas iÅ¡ esmės virÅ¡ytų Pirkimo Techninėje specifikacijoje nurodytus užsakymų vykdymo terminus, t. y. Techninėje specifikacijoje maksimalus nurodytas terminas yra 150 kalendorinių dienų. Atsakovės pažymi, kad yra siekiama įsigyti projektavimo paslaugas, kurias pajėgÅ«s tiekėjai, turėdami unikalių žinių ir bÅ«dami profesionalÅ«s Å«kio subjektai savo srityje, gali suteikti per objektyvų terminÄ mažiausia kaina.

Atsakovių nuomone, iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikiamų duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė, jei teiktų pasiÅ«lymÄ Pirkime, siektų dirbti lėtai ir brangiai. k o n s t a t u o j a: IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 37. Bylos medžiaga patvirtina, kad perkančioji organizacija vykdo skelbiamų derybų bÅ«du pagal kvalifikacijos vertinimo sistemÄ pirkimus ,,(2022-(duomenys neskelbtini) DT ilgalaikės projektavimo paslaugos, Vilniaus ir Panevėžio regionai“ ir ,,(2022-(duomenys neskelbtini) DT ilgalaikės projektavimo paslaugos, Kauno, Klaipėdos ir Å iaulių regionai.

Atsakovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ įgaliojo atsakovę UAB ,,Ignitis grupės paslaugų centras“ vykdyti nurodytus pirkimus.

38. Perkančioji organizacija atitinkamai 2022 m. birželio 22 d. ir 2022 m. birželio 23 d. pateikė ieÅ¡kovei kvietimÄ pateikti pasiÅ«lymus pirkimuose. IeÅ¡kovė 2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. liepos 1 d. pateikė pretenzijas dėl pirkimų sÄ lygų neteisėtumo, tačiau perkančioji organizacija 2022 m. liepos 12 d. raÅ¡tais informavo ieÅ¡kovę apie priimtus sprendimus atmesti pretenzijas kaip nepagrįstas. Dėl pirkimų objekto skaidymo 39. Specialiųjų Pirkimo sÄ lygų 2.2 punktuose numatyta, kad pirkimo objektas į pirkimo objekto dalis neskaidomas, dėl ko tiekėjai privalo pateikti pasiÅ«lymus atitinkamiems regionams, ir ieÅ¡kovės teigimu, tokios Pirkimo sÄ lygos yra neteisėtos, pažeidžiančios PÄ® 29 straipsnio principus; nors pagal PÄ® 40 straipsnį nėra pareigos skaidyti Pirkimo objektus ir pateikti neskaidymo pagrindimÄ , tačiau perkančioji organizacija taip pat turėjo vadovautis minėtame PÄ® 29 straipsnyje numatytais principais - tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir sÄ Å¾iningos konkurencijos užtikrinimo.

Taip pat, ieÅ¡kovės manymu, perkančiosios organizacijos sprendimas neskaidyti pirkimų objekto yra grindžiamas tik jos patogumo kriterijumi, o ne dėl konkurencijos sumažėjimo, techninių kliūčių pirkimų objektÄ iÅ¡skaidyti, pirkimų objekto iÅ¡skirtinumo, jo svarbos, kitų priemonių pasiekti ESO tikslus.

40. Ieškovė pretenzijose dėl pirkimų objekto skaidymo nurodė, kad:

1) pirkimo neskaidymas apriboja tiekėjų, galinčių kokybiÅ¡kai suteikti paslaugas, konkurencijÄ ; paslaugų teikimui yra bÅ«tinas važiavimas į objekto vietÄ , o tai gali lemti bent 300 km ar net ilgesnę kelionę (į abi puses); dėl pirkimo objekto ypatumų vienos kelionės į objektÄ nepakanka, todėl tiekėjams reikia įsivertinti dar papildomus transporto kaÅ¡tus; dalis tiekėjų, veikiančių konkrečioje teritorijoje, neturi pajėgumų vykti į visiÅ¡kai kito regiono objektus, todėl negali pateikti konkurencingo pasiÅ«lymo; suskaidžius pirkimus pagal teritorijas į smulkesnes dalis, pasiÅ«lymus galėtų pateikti daugiau ir mažesnių rinkos dalyvių, taip užtikrinant platesnę konkurencijÄ ;

2) pirkimų ir jų pagrindu sudarytos sutartys gali bÅ«ti taip pat efektyviai įvykdytos, esant iÅ¡skaidymui, t. y. užsakovui netenka papildomų kaÅ¡tų, administracinių ar kitų sÄ naudų; pirkėjas Techninės specifikacijos 1.7 punkte, pasiÅ«lymo formos 2 priede nurodė, jog paslaugos bus teikiamos pagal atskirus užsakymus, tiekėjai turi pateikti atskirų darbų įkainius, t. y. ESO, kuri bus užsakovė, visiÅ¡kai be jokių papildomų kaÅ¡tų gali atskirus užsakymus pateikti atskiriems Å«kio subjektams pagal atskirus regionus, savivaldybes, o ne pagal sujungtus regionus;

3) pirkimų skaidymas užtikrintų racionalų lėšų panaudojimÄ , kadangi pasiÅ«lymus teikiant tiekėjams, esantiems arčiau objekto, bÅ«tų teikiami mažesnių įkainių pasiÅ«lymai dėl mažesnių kuro ir kitų sÄ naudų;

4) iki Å¡ių pirkimų vykdymo ESO buvo sudariusi sutartis dėl analogiÅ¡kų paslaugų teikimo, tačiau analogiÅ¡ko pirkimo objektas buvo suskirstymas į mažesnes dalis (Techninės specifikacijos 2.1 punktas). Ir, ieÅ¡kovės teigimu, perkančioji organizacija atsakymuose į pretenzijas nurodė tik vienÄ argumentÄ , jog Pirkimo objektÄ apimančiose teritorijose yra gaunama itin mažai užsakymų, todėl atsakovė priėmė sprendimÄ teritorijas apjungti ir Pirkimo objekto į teritorinius vienetus neskaidyti; be to, neiÅ¡perkant minimalių kiekių, ESO tenka nutraukti sutartis.

41. PÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimas gali bÅ«ti atliekamas skaidant pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirÄ pirkimo sutartį, ir apibrėžiant Å¡ių dalių apimtį ir dalykÄ . Pirkimo objektas skaidomas kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Pažymėtina, kad pagal PÄ® perkantieji subjektai neprivalo nei skaidyti pirkimo objekto, nei pirkimo dokumentuose pagrįsti, kodėl jis yra neskaidomas; ir nors PÄ® tiesiogiai neįtvirtinta prievolė skaidyti pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, teismo vertinimu, pirkimų atveju sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis negali bÅ«ti grindžiamas formaliai nurodant, jog tokios prievolės PÄ® įstatyme nėra, nes bÅ«tent pirkimo objekto skaidymas į dalis praktikoje laikytinas itin efektyvia priemone į pirkimus pritraukti smulkų ir vidutinį verslÄ bei padidinti konkurencijÄ ; be to, neskaidant pirkimo objekto į dalis, galimybės dalyvauti pirkime smulkiam bei vidutiniam verslui sumažėja, atitinkamai sumažėja ir tikimybė, jog tiekėjai, siekdami sudaryti sutartį, siÅ«lys racionalesnes kainas.

Taigi, pirkimų reglamentavimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip suteikiantis teisę perkantiesiems subjektams apjungti bet kokio pobÅ«džio prekes, paslaugas ir darbus į vienÄ pirkimo objektÄ ir tokio pirkimo neskaidyti į dalis, ar sudarantis galimybes nevertinti neskaidymo įtakos konkretaus pirkimo efektyvumui.

42. Perkančiosios organizacijos teigimu, priimtas sprendimas teritorijas apjungti ir pirkimų objekto į teritorinius vienetus neskaidyti atsižvelgiant į savo pačios praktikÄ vykdant analogiÅ¡kas sutartis, pasiraÅ¡ytas 2020 m. bei istorinius duomenis, kurie bÅ«tent tvirtina, jog pirkimų objektus apimančiose teritorijose gaunama itin mažai užsakymų. Dėl to sutiktina su perkančiosios organizacijos teiginiais, jog tokiu priimtu sprendimu neskaidyti pirkimų objektų, yra siekiama užtikrinti minimalų teikiamų užsakymų kiekį, kuris yra nurodytas Sutarties priede Nr. 1 ,,Techninė specifikacija“.

Be to, atsakovių teigimu, ESO patirtis tvirtina, kad skaidant pirkimų objektus į mažesnes teritorijas, Sutarties vykdymo metu gali būti teikiami tik keli užsakymai arba galimi atvejai, kai jų išvis nebus teikiama (pvz., nuo 2020 m. neapjungtose pirkimų objekto teritorijose iš viso buvo gauti tik 29 užsakymai). Taip pat, kaip nurodo, istoriniai duomenys tvirtina, kad turėti daug smulkių sutarčių dėl kelių užsakymų (arba nė vieno) ekonomiškai neproporcinga ir neracionalu nei paslaugų teikėjams, nei pačiai atsakovei ESO, tuo labiau svarbi ir nurodoma aplinkybė, jog naujų vartotojų pajungimo apimtys (tuo pačiu ir projektavimo) mažėja.

Taigi, sutiktina su atsakovių teiginiais, jog iÅ¡ esmės neturint minimalaus užsakymų kiekio, paslaugų teikėjams reikės iÅ¡laikyti resursus ir užtikrinti sutartinius įsipareigojimus, nors ir tikėtina, kad negaus nei vieno užsakymo arba tik keletÄ per visÄ sutarties galiojimo laikotarpį. Å ias aplinkybės pagrindžia ir ieÅ¡kovės atsakovei ESO pateiktas 2022 m. kovo 4 d. raÅ¡tas Nr. SD-22-074 Dėl tipinių inžinerinių tinklų projektavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo.

Sutiktina su ieÅ¡kovės teiginiais, jog negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ , jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniÅ¡kųjų iÅ¡teklių administravimo tikslais, tačiau, kaip matyti iÅ¡ atsiliepimo į ieÅ¡kinį, priimant sprendimÄ , buvo vertintos visos aplinkybės, kurios bÅ«tų optimaliai palankios tiek ESO, tiek tiekėjams, tiek ir vartotojams, nes Å¡iuo atveju pirkimų objekto neskaidymas nėra grindžiamas tik ESO finansinių ar žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių administravimo tikslais, o bÅ«tent orientacija į tiekėjus; pirkimų objekto apimties nustatymais taip, kad pirkimus laimėjęs tiekėjas galėtų tikėtis realių užsakymų, atsižvelgiant į istorinius duomenis.

43. Taip pat ieÅ¡kovės teigimu, dalis tiekėjų, veikiančių konkrečioje teritorijoje, neturi pajėgumų vykdyti į visiÅ¡kai kito regiono objektus, todėl negali pateikti konkurencingo pasiÅ«lymo; ir suskaldžius pirkimų objektus pagal teritorijas į smulkesnes dalis, pasiÅ«lymus galėtų pateikti daugiau ir mažesnių rinkos dalyvių, taip užtikrinant platesnę konkurencijÄ . Kaip teisingai pastebi atsakovės, pati ieÅ¡kovė nurodo, kad tik dalis tiekėjų neturi pajėgumų vykti į visiÅ¡kai kito regiono objektus, tačiau Å¡iuo nagrinėjamu atveju ESO ir neturi tikslo, kad pirkimuose dalyvautų visi rinkoje veikiantys tiekėjai.

Be to, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės ir nepagrindžia, kad bÅ«tent dėl pirkimų neskaidymo ji negalėtų dalyvauti pirkimuose, ir apsiriboja bendro pobÅ«džio teiginiais - ,,apriboja tiekėjų“, ,,teikėjams reikia įsivertinti“, ,,dalis tiekėjų“, ,,daugiau ir mažesnių rinkos dalyvių“, kas niekaip nepatvirtina ieÅ¡kovės pažeistos teisės dalyvauti pirkimuose. Taigi, ieÅ¡kovei iÅ¡ esmės konkrečiai neįvardijant PÄ® nurodytų principų pažeidimo aplinkybių, ir tik argumentuojant buveinės turėjimu Vilniuje, dėl ko negali pateikti, kaip nurodo, konkurencingų pasiÅ«lymų dėl kitų regionų, nesudaro pagrindo laikyti ginčijamas pirkimų sÄ lygas neteisėtomis.

44. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose taip pat nurodo, kad pareiga skaidyti pirkimų objektus į atskiras dalis yra kildinama iÅ¡ viešųjų pirkimų principų ir grindžiama tuo, jog skirtinguose Lietuvos regionuose teikiamos ilgalaikės projektavimo paslaugos savo esme yra ir skirtingo pobÅ«džio paslaugos, nes jas teikiantys tiekėjai iÅ¡ esmės nulemti geografinės savo veiklos vykdymo lokacijos; tai, kad tam tikrose teritorijose gali bÅ«ti labai mažai užsakymų, kaip tik turėtų lemti pirkimų objekto iÅ¡skaidymÄ Ä¯ dalis, o ne jų sujungimÄ , nes yra itin sunku arba beveik neįmanoma įvertinti tokių paslaugų teikimo sÄ naudų ir tinkamai nustatyti pasiÅ«lymo kainos; paslaugos įvertintos maksimaliais įkainiais, todėl jos turi bÅ«ti aiÅ¡kiai tarpusavyje palyginamos (kad tiekėjas galėtų pasiÅ«lyti bendrÄ Ä¯kainį).

Tai padaryti itin sunku, kai perkama didelė tačiau neaiÅ¡ki skirtingų paslaugų (skirtinguose regionuose) apimtis; egzistuoja didelė tikimybė, kad paslaugos atskiruose regionuose teiks atskiri tiekėjai (priversti vienytis teikdami bendrÄ pasiÅ«lymÄ ), todėl galutiniame rezultate iÅ¡brangs paslaugų kaina ir tokiu bÅ«du bus dirbtinai ribojama konkurencija. Tačiau, teismo vertinimu, ir su Å¡iais teiginiais nėra pagrindo sutikti, nes visų pirma, nėra pateikta jokių duomenų, kaip projektavimo paslaugos skiriasi Lietuvos regionuose; be to, kaip nurodo atsakovės, ieÅ¡kovė yra vykdžiusi ilgalaikes sutartis Panevėžio ((2020-(duomenys neskelbtini) gamtinių dujų skirstymo sistemų projektavimo paslaugos Panevėžio regione) ir Å iaulių ((2020-(duomenys neskelbtini) gamtinių dujų skirstymo sistemų projektavimo paslaugos Å iaulių regione) regionuose, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovei yra žinomos Å¡ių paslaugų teikimo ypatybės; galiausiai ieÅ¡kovė nepagrindžia kurį / kuriuos įkainius sunku apskaičiuoti ir / ar kurių paslaugų apimtis nėra aiÅ¡ki.

Antra, sutiktina su atsakovėmis, kad ieÅ¡kovė vadovaujasi iÅ¡imtinai prielaidomis, net ir nurodant tokias aplinkybes, susijusias su didelės tikimybės buvimu, jog paslaugas atskiruose regionuose teiks atskiri tiekėjai, priversti vienytis teikdami bendrÄ pasiÅ«lymÄ ir tokiu bÅ«du tai turės įtakos paslaugų brangimui. Gi Å¡iuo atveju nėra atskleista, kaip priversti tiekėjai vienytis ir kaip turėtų dėl to pabrangti paslaugų teikimas.

45. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su ieÅ¡kovės teiginiais, jog ankstesnių sutarčių sudarymas ir vykdymas parodo, kad rinkos dalyviai, tame tarpe ir ieÅ¡kovė, yra suinteresuoti dalyvauti pirkimuose su smulkesnėmis teritorijomis, sudaryti sutartis, tačiau tai niekaip nepaneigia ir aplinkybės, jog rinkos dalyviai yra suinteresuoti dalyvauti pirkimuose ir dėl didesnių teritorijų. IeÅ¡kovė taip pat niekaip nepagrindžia Techninės specifikacijos 3.1 punkto korekcijos ir įkainių perskaičiavimo tvarkos bei sÄ lygų nustatymo bÅ«tinumo siekiant iÅ¡vengti situacijos pasikartojimo, bÅ«tent tuo pačiu pripažįstant, kad egzistuoja mažo užsakymo kiekio problema. Be to, kaip pagrįstai nurodo atsakovės, įkainių perskaičiavimo tvarka pirkimų sutartyse yra ir numatoma perskaičiavimus atlikti kas tris mėnesius, kai 2020 m. atsakovių vykdytuose pirkimuose įkainių perskaičiavimas buvo numatytas kas 12 mėnesių.

46. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog atsakovės pirkimais riboja tiekėjų galimybes dalyvauti ar pavieniui, ar kooperuojant pajėgumus, nes ieÅ¡kovė, nurodydama, kad atsakovės neužtikrina labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių galimybių dalyvauti pirkimuose, nepateikia pagrįsti jokių duomenų. Galiausiai sutiktina, kad ir negali bÅ«ti pirkimuose sudarytos sÄ lygos dalyvauti visiems Å¡ioje srityje veikiantiems rinkos dalyviams, ir kita svarbi aplinkybė, kad Å¡iuo atveju pirkimai vykdomi per kvalifikacinę vertinimo sistemÄ , kas leidžia atsakovių vykdomuose pirkimuose dalyvauti perkančiosios organizacijos kvalifikacinėje sistemoje esantys tiekėjai.

47. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra pagrindo iÅ¡vadai dėl SPS 2.2 punkto sÄ lygos neteisėtumo, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje yra atmetamas kaip neįrodytas ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Dėl įkainių 48. IeÅ¡kovės teigimu, PasiÅ«lymų formos 2 priedo lentelės 1, 4, 7, 10, 13, 16, 19, 22 punktuose įtvirtinti maksimalÅ«s paslaugų įkainiai yra neteisėti, pažeidžiantys PÄ® 29 straipsnio principus; nustačius aukÅ¡tesnius maksimaliuosius paslaugų įkainius yra užtikrinama tiek sÄ Å¾ininga konkurencija, tiek perkančiosios organizacijos tikslai; nesÄ Å¾iningomis sÄ lygomis (nustatytais itin žemais maksimaliais paslaugų įkainiais) neturi bÅ«ti privalomai reikalaujama dempinguoti paslaugų kainÄ ; taip pat teigia, kad už nustatytÄ maksimalių įkainių dydį tiekėjai, įskaitant ieÅ¡kovę, negali suteikti paslaugų, todėl ir pateikti konkurencingo pasiÅ«lymo, ir ieÅ¡kovei pateikus pasiÅ«lymÄ už realias kainas, paslaugų įkainiai virÅ¡ytų nustatytus maksimaliuosius, todėl jos pasiÅ«lymas bÅ«tų atmestas; mano, kad pasiÅ«lymo formos 2 priedo lentelės 19 eilutė turi bÅ«ti iÅ¡skaidyta, ir nurodo, kad perkančioji organizacija padidindama maksimalius įkainius 30 proc. nevykdė realaus rinkos pasikeitimo vertinimo, neatsižvelgė į pagrindinių sudedamųjų dalių sÄ naudų pokyčius, kurie yra žymiai didesni nei 30 proc.; net vertinant labai konservatyvius atsakovės skaičiavimus, nevertinant kitų ieÅ¡kovės patiriamų iÅ¡laidų (administravimo, automobilio amortizacija, draudimai, kt.) ieÅ¡kovės pelno, vis tiek nustatyti maksimalÅ«s įkainiai yra tokie maži, kad nepadengia paslaugų savikainos, tiekėjai verčiami teikti nuostolingus pasiÅ«lymus.

Gi atsakovių vertinimu, tokie ieškovės teiginiai tik parodo, kad ieškovė siekia dirbtinai pirkimuose pasididinti įkainius, kurie būtų palankūs tik jai pačiai, kai tuo tarpu atsakovei kiltų rizika nepasiekti pirkimais siekiamo tikslo – įsigyti projektavimo paslaugas racionaliai naudojant pirkimams skirtas lėšas.

49. Ieškovė, įrodinėdama nepagrįstus maksimalius įkainius, iš esmės remiasi:

1) kuro kaštais;

2) specialiosios projekto dalies vadovo atlyginimu;

3) topografinio plano parengimo sÄ naudomis. Tačiau, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės pateikti skaičiavimai yra subjektyvÅ«s ir nepagrįsti realia rinkos situacija. Pirma, niekuo nepagrįsti skaičiavimai dėl automobilių vidutinio degalų 10 l / 100 km sunaudojimo ir kad tokie degalų sunaudojimo dydžiai yra įprasta sutarčių vykdymo praktika. Antra, ieÅ¡kovė nurodo, kad projektui parengti vidutiniÅ¡kai reikia bent keturių kelionių – vienos kelionės reikia topografinio plano parengimui, kurios metu vyksta geodezijos ekspertai; parengus planÄ , antrÄ kartÄ vykstama projektuotojo atlikti fotografijas projektui; parengus planÄ , projektuotojas vyksta suderinti projektinių sprendinių su vartotojais, esant poreikiui pakeisti sprendinius, dėl pakeistų sprendinių taip pat vykstama suderinti su vartotojais.

Tačiau sutiktina su atsakovių pozicija, jog perkančiajai organizacijai rengiant pirkimus ir nustatant maksimalius įkainius, juose negali atsižvelgti į kiekvieno tiekėjo individualius poreikius vykdant sutartį, t. y. neturi galimybės užtikrinti tinkamos Å«kio subjekto verslo veiklos ar jos patiriamų kaÅ¡tų, kurie susideda į paslaugų teikimÄ â€“ vidutinio degalų sunaudojimo, keturių kelionių ir pan.; gi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė nurodo labai individualius duomenis, kurie kitų tiekėjų atžvilgiu gali skirtis ir priklauso nuo strateginių verslo sprendimų (pavyzdžiui, naudojami automobiliai, kelionių skaičius siekiant suteikti paslaugas, kt.); be to, kaip teisingai pastebėta, rinkoje yra paslaugų teikėjų , kurių veikla neapsiriboja viena turima bÅ«stine viename konkrečiame Lietuvos mieste ir tokie tiekėjai turi savo atstovybes keliuose Lietuvos miestuose, todėl ieÅ¡kovės skaičiavimai dėl atstumų vien iÅ¡ Vilniaus neatspindi rinkos kainų, o tik leidžia teigti, kad ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje grindžiamas iÅ¡imtinai subjektyviais skaičiavimais.

Nepaneigtos atsakovių nurodytos aplinkybės, kad paslaugų teikėjų praktikoje didesnė dalis darbų vykdoma nuotoliniu bÅ«du, bÅ«tent projekto derinimai su atitinkamomis institucijomis, trečiomis Å¡alimis ir yra vykdomi nuotoliniu bÅ«du. Svarbi atsakovių nurodyta aplinkybė, kad kuro sÄ naudos, net jei jos bÅ«tų skaičiuojamos pagal ieÅ¡kovės pateiktus duomenis apie patiriamus kuro kaÅ¡tus vykdant mažiausios apimties užsakymÄ â€“ nutolusį 300 km pirmyn ir atgal atstumu bei kelionėje patiriant 43,20 Eur iÅ¡laidas, t. y. kai projektavimo paslaugos įkainis, techninio projekto sÄ matinė vertė iki 25 tÅ«kst.

Eur, kurio maksimalus priimtas įkainio dydis yra 1950 Eur, sudarytų 2,2 proc. viso įkainio vertės. Taip pat pagrįstai pastebėta, kad ieÅ¡kovė skaičiuoja 96,38 Eur kaip vienos darbo dienos atlygį, o kita vertus, į keturių kelionių skaičiavimÄ Ä¯traukia jau kaip 96,38 Eur / val., kas nėra laikytina teisingu ir pagrįstu skaičiavimu. Taigi, Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovių pirkimuose nustatyti įkainiai yra neatitinkantys rinkos kainų, todėl ieÅ¡kovių pateikti skaičiavimai laikyti nepagrįstais.

50. Trečia, nėra pagrindo sutikti ir su ieÅ¡kovės argumentu, jog pirkimuose nustatyti maksimalÅ«s įkainiai nepagrindžia projektuotojui mokamo darbo užmokesčio kaÅ¡tų. IeÅ¡kovė, skaičiuodama projektuotojo darbo užmokestį, nurodo, kad tam tikrus objektus (pagal sÄ matinę vertę) skaičiuoja kaip nepertraukiamÄ projektavimo darbÄ darbo dienomis, tačiau, kaip pagrįstai pastebi atsakovės, projektavimas nesusideda tik iÅ¡ vien fizinio projektavimo, o į terminÄ turi bÅ«ti įtraukiama ir topografinės nuotraukos derinimas bei kiti laukimo terminai sėkmingam projektavimo darbų užbaigimui, kurio metu projektuotojas gali vykdyti ir kitus užsakymus, kurie bÅ«tų atliekami lygiagrečiai.

Be to, pagal viešai prieinamus SODROS duomenis, ieškovės vidutinis darbo užmokesčio dydis yra 1468,97 Eur, tačiau grindžiant skaičiavimus, ieškovė nurodo, kad projektuotojo vienos dienos darbo atlygis yra 140 Eur (t. y. nurodomas faktiškai dvigubai didesnis mėnesinis darbo užmokestis, nei visų įmonės darbuotojų atlygio vidurkis). Gi atsakovės pateikė viešai prieinamus duomenis, patvirtinančius, kad projektuotojo inžinieriaus (elektros ir energetikos inžinerija) atlygio mediana yra nurodoma nuo 817 Eur iki 1567 Eur.

Be to, ieÅ¡kovės su dubliku pateikia ne projektuotojo darbo užmokesčio skaičiavimus ar darbo sutarčių iÅ¡traukas, o duomenis apie projektų vadovÄ . Å iuo atveju taip pat akivaizdu, kad ieÅ¡kovė nepagrindžia savo iÅ¡dėstytų teiginių dėl pirkimų dokumentuose nurodytų per mažų, neatitinkančių rinkos kainų, įkainių.

51. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad rinkos kaina už topografinio plano rengimÄ yra 500 Eur. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ atsakovės pateiktų duomenų, ieÅ¡kovė Å¡iuo metu vykdo dujų rangos sutartis, pasiraÅ¡ytas 2020 m. ir kuriose yra pateikti įkainiai už topografinį planÄ :

1) kai dujotiekio (bendras objekto) ilgis 200,01 – 500,00 m – 100 Eur;

2) kai dujotiekio (bendras objekto) ilgis 500,01 – 1000,00 m – 100 Eur. Nors ir atsakovė neneigia, kad Å¡iuo metu rinkoje kainos yra didesnės nei pasiraÅ¡ytos 2020 m. laikotarpiu, tačiau byloje nepateikta patikimų duomenų, patvirtinančių tokį ženklų rinkos kainų pasikeitimÄ per nurodytÄ laikotarpį. Nesutiktina ir su ieÅ¡kovės teiginiais dėl atsakovės nepagrįsto rėmimosi ankstesnėse sutartyse nurodytais įkainiais, kaip pagrindu sutarčiai, sudaromai po daugiau negu 2 metų, taikyti analogiÅ¡kus įkainius.

Visų pirma, kaip nurodo atsakovė, kainų palyginimui pasitelkia 2020 m. sutartis, nes nori akcentuoti, jog pirkimų metu visi įkainiai nuo 2020 m. buvo padidinti 30 proc. Antra, kaip pagrįstai pastebi atsakovės, kainos rinkoje svyruoja, pavyzdžiui, ieÅ¡kovė nurodo kuro kainÄ â€“ 2 Eur / l, tačiau degalų kainos statistikos duomenimis Å¡iuo metu jau nesiekia 2 Eur / l. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose pateikia prieÅ¡taringus skaičiavimus, grindžiant topografinio plano kainos skaičiavimÄ (pavyzdžiui, ieÅ¡kinio 31 punkte nurodo, kad topografinio plano kaina yra 500 Eur, esant 50000 Eur techninio projekto maksimaliai sÄ matinei vertei, o dubliko 82 punkte nurodo, kad tokiu atveju topografinio plano kaina yra 300 Eur).

Be to, ieÅ¡kovė neįvardina kaip konkrečiai Rusijos karas Ukrainoje bei Rusijai ir Baltarusijai taikomos sankcijos įtakoja / paveikė projektavimo paslaugų įkainius; be kita ko, svarbi ir atsakovių nurodoma aplinkybė, jog net vykdant didžiausios apimties objektÄ iki 5 mln. sÄ matinės vertės, kuro sÄ naudos sudaro apie 0,15 proc. visų iÅ¡laidų.

52. IeÅ¡kovė, įrodinėdama pirkimuose nustatytus per mažus įkainius, pateikė 2022 m. rugsėjo 22 d. eksperto R. B. konsultacinę iÅ¡vadÄ Nr. A1870, tačiau, kaip pagrįstai teigia atsakovės, iÅ¡vada formuluojama siekiant parodyti ne rinkoje esančias kainas, o tik bÅ«tent tai, kad atsakovių nustatyti įkainiai neatitinka ieÅ¡kovės nurodomų kaÅ¡tų, kuriuo, kaip ji teigia, pati patirtų teikiant numatytas įsigyti paslaugas. Be to, kaip teisingai pastebėta, tyrime yra palyginti projektavimo įkainiai, nurodyti pirkimų medžiagoje su projektavimo įkainiais, apskaičiuotais pagal SISTELA bendruosius ekonominius normatyvus statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymui; gi Å¡iuo atveju pirkimų objektas yra dujų tinklo projektavimo paslaugos, kas reiÅ¡kia, jog perkamos inžinerinių tinklų (Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis) projektavimo paslaugos, o ne statinių statybos paslaugos (Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis).

Be to, iÅ¡vados 2 lentelėje yra nurodyti atsakovių vykdyti pirkimai, kurie buvo nutraukti dėl tiekėjų pateiktų per didelių, pirkimams skirtas virÅ¡ijusių pasiÅ«lymų kainų, tačiau, kaip nurodo atsakovės, iÅ¡vadoje nurodyti pirkimai nėra tapatÅ«s ginčo pirkimams (nes iÅ¡vadoje pirkimai apėmė ne tik projektavimo paslaugas, bet ir rangos darbus), dėl ko negali bÅ«ti objektyviai palyginami, tuo labiau įrodinėjant per maÅ¾Ä Ä¯kainių dydį; nurodytus kainų pasikeitimus lėmė ekonominiai pokyčiai bei geopolitinių įvykių seka, kas paveikė rangos darbų bei medžiagų kainas (ženklų iÅ¡augimÄ ), kas ir sÄ lygojo pirkimų nutraukimus.

Eksperto nurodymu, objektyviai ieÅ¡kovės visa savikaina plius faktiÅ¡kai ieÅ¡kovės uždirbamas pelno procentas parodo rinkos kaina, tačiau ir Å¡iuo atveju nėra pagrindo sutikti su eksperto teiginiu, nes ieÅ¡kovė nėra vienintelė inžinerinių tinklų projektavimo paslaugų tiekėja, kurios skaičiavimai turėtų bÅ«ti laikomi objektyvia informacija, pagrindžiančia atitinkamos rinkos kainÄ ; taip pat neobjektyvu teikti paskaičiavimo duomenis vien remiantis ieÅ¡kovės taikomais apskaitos metodais bei principais, ieÅ¡kovės projekto vadovo ir projektuotojų darbo laiko sÄ naudomis projektavimui ir pan.

Taigi, kaip matyti, eksperto skaičiavimai atlikti remiantis vien ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis, ir nebuvo atlikta jokio tyrimo pateikiant iÅ¡vadas apie inžinerinių tinklų projektavimo paslaugų teikimo terminus ir kainas rinkoje. Atsakovės pateikia duomenis iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos informacijos (pavyzdžiui, https://www.geoline.lt.kainos; https://www.geotera.lt/kainos/), iÅ¡ kurių matyti, jog rinkoje egzistuoja įmonės, kurios ginčo paslaugas atlieka ženkliai pigiau nei nurodo ieÅ¡kovė. Kaip pagrįstai pastebi atsakovės, iÅ¡vadoje (5 priedas) nėra detalizuota, ar pateikiami duomenys apie ieÅ¡kovės iÅ¡laidas atspindi iÅ¡imtinai dujų tinklo projektų vadovų ir projektuotojų ar ir vandentiekio bei nuotekų tinklo projektų vadovų ir projektuotojų darbo užmokesčio dydžius, tuo labiau ieÅ¡kovei be projektavimo vykdant įvairias kitas veiklas (https://rimgauda.lt/paslaugos/), kurių bendrosios ir administracinės sÄ naudos, jei tokias patiria vykdant kitas veiklas, neturėtų bÅ«ti perkeltos atsakovėms.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pateiktais skaičiavimais / išvadomis pagrindė, kad atsakovių nustatyti pirkimuose maksimalūs įkainiai yra neatitinkantys realių rinkos kainų, ir tokiu būdu nėra įrodyta, kad ginčo rinkoje nėra veikiančių dalyvių, galinčių pateikti konkurencingus pasiūlymus ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

53. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad ieškinys neįrodytas, todėl atmetamas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

54. Kadangi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nevirÅ¡ija 5 Eur, todėl jų priteisimas nespręstinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 47, 93, 98, 259 – 270, 4238, 4239 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimÄ priėmusį Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Loreta Bujokaitė