216d4c97-b69e-4f87-b561-eaf910c8129e · Panevėžio apygardos teismas

Teisėjas Vytautas KrikščiūnasTeisėjas V. K.                                                      Baudž. bylos Nr. 1A-298-72/2012                                                                                   Teisminio proceso Nr.1-08-3-00046-2011-6                                                            Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)                                                                                                                                                                         PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                               N U T A R T I S                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                         2012 m. gegužės 4 d.                                                              Panevėžys      Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Evaldo Vanago ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V.

K., jo atstovui advokatui Antanui Cemnolonskui, advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 155 str. 1 d., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. V. K. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ V.

T. bei V. T. praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ V. K. 6000 Lt palikti nenagrinėti. Netenkintas V. K. praÅ¡ymas pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ V. T. 1000 Lt, sumokėtų advokatui už jo pagalbÄ byloje.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė :V. T. buvo kaltinama tuo, kad 2011 m. birželio 19 d., apie 10 val., V. K. bÅ«nant lauke, Panevėžio r., KarsakiÅ¡kio sen., (duomenys neskelbtini) k. esančiame sode, bÅ«dama gretimame sklype Nr. (duomenys neskelbtini), vieÅ¡ai girdint A.

V., garsiai Å¡aukdama iÅ¡vadino V. K. „pyderu, debilu, idiotu, psichu“, taip užgauliai V. K. pažemino, t. y. buvo kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d., padarymu.Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. K. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-14 nuosprendį ir V. T. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį bei jai paskirti bausmę BK 155 str. 1 d. sankcijos ribose. Tenkinti jo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ V. T. atstovavimo iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas visus įrodymus vertino vienpusiškai, tik kaltinamosios V. T. naudai. Nuosprendyje jo parodymų vertinimo iš viso nėra, nors, mano, kad jo, kaip privataus kaltintojo, parodymai teismui turėjo būti itin svarbūs. Teismas nuosprendyje nurodė, kad A. V. parodymus vertina kaip neatitinkančius faktinių aplinkybių, nes jie prieštarauja kitiems parodymams, be to, ji yra gana artima jo draugė. Ši teismo išvada yra klaidinga. Visų pirma, A. V. nėra jo artima draugė. Ji yra tik jo sesers draugė ir jos leidimu naudojasi sodu.

Be to, tai, kad jie nėra artimi draugai teisme parodė ir pati A. V.. Nurodo, kad teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, jog liudytojos A. V. parodymai atitinka jo parodymus, o prieštarauja tik kaltinamosios V. T. bei jos pasikviestos liudytojos I. K. parodymams. Tai, kad A. V. buvo įvykio metu įvykio vietoje teisme patvirtino ir pati V. T.. Tai, kad V. T. leksikone, kalbant apie jį, vartojami tokie žodžiai, kaip „pyderas“, „durnius“, teisme patvirtino ir liudytoja S. R., tačiau jos parodymus teismas atmetė dėl ankstesnių S. R. ir V.

T. nesutarimų. Nurodo, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai objektyviausia liudytoja įvardija I. K.. Tačiau nei jis, nei liudytoja A. V. įvykio metu įvykio vietoje minėtos liudytojos nematė, todėl kyla pagrįstų abejonių ar minėta liudytoja apskritai buvo įvykio metu įvykio vietoje. Mano, kad I. K. negalima laikyti objektyviausia liudytoja dar ir dėl jų blogų santykių. Dėl triukÅ¡mavimo naktį K. sode jis buvo iÅ¡kvietęs policijos pareigÅ«nus, kurie I. K. vyrui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir jis už tai buvo nubaustas administracine tvarka.

Mano, kad dėl Å¡ių aplinkybių I. K. parodymus teismas turėjo vertinti itin kritiÅ¡kai, o ne laikyti juos objektyviais. Atsižvelgęs į tai, kaip teismas įvertino jo pasikviestų į teismo posėdį liudytojų, bei kaltinamosios ir jos pasikviestų į teismo posėdį liudytojų parodymus, mano, kad bylos nagrinėjimas teisme buvo Å¡aliÅ¡kas. Nurodo, kad abejones dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo sustiprina ir ta aplinkybė, kad teismas apie jį, kaip apie nukentėjusįjį, savo iniciatyva rinko charakterizuojančiÄ medžiagÄ .

Teismo posėdyje nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas V. K. bei jo atstovas gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintosios V. T. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl V. T. iÅ¡teisinimo pagal BK 155 str. 1 d. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant V. T. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino jÄ nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.) ir V.

T. dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 155 str. 1 d. išteisino.             Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu įrodymų įvertinimu ir abejoja jo nešališkumu, teigdamas, kad teismas rėmėsi tik tais įrodymais, kurie turėjo reikšmės kaltinamajai išteisinti, ir nesirėmė tais liudytojų parodymais, kurie patvirtino, jog V. T., išvadindama jį „pyderu, debilu, idiotu, psichu“, viešai žodžiu jį įžeidė, ir tokiu būdu teismas padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Bendra įrodymų vertinimo teisme samprata pateikta BPK 20 str. 5 d. BPK 20 str. 5 d., įtvirtintas nešališkumo principas, kuris yra teisėjo vidinio įsitikinimo neatskiriama dalis. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas teisingai įvertino byloje surinktus ir ištirtus duomenis, o apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu iš esmės jau yra įvertinti.

Priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis ir jame apraÅ¡ytos aplinkybės byloja, kad apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pakankamÄ dėmesį skyrė parodymų vertinimui, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga, ir visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad V. T. nepadarė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d. Nepažeisti ir BPK 305 str. 1 d. 2 p. numatyti reikalavimai: nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu visiÅ¡kai sutinka. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl įrodymų vertinimo, praÅ¡o juos vertinti pagal jo pateiktÄ variantÄ , tačiau įrodymų įvertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl Å¡iuo atveju nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui.

Apelianto nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis iÅ¡vadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo sprendimÄ dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo. Apeliantas skunde nurodo, kad jo abejones dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo sustiprina ir ta aplinkybė, jog teismas apie jį, kaip apie nukentėjusįjį, savo iniciatyva rinko charakterizuojančiÄ medžiagÄ . Tačiau apeliantas skunde nenurodė, kokiÄ konkrečiÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , jo nuomone, teismas rinko savo iniciatyva, nes iÅ¡ 2011-12-08 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas duomenis apie nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V.

K. darbo pobÅ«dį, staÅ¾Ä rinko neprieÅ¡taravus pačiam apeliantui, kad tokie duomenys bÅ«tų byloje (b. l. 78).              IÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. T. iÅ¡teisino, kaip jai nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d. Byloje nustatyta, kad V. T. ir V. K. yra sodo kaimynai ir jau ilgÄ laikÄ tarpusavyje konfliktuoja. V. T. parodė, kad V. K., kerÅ¡taudamas jai už tai, jog ji nesutiko su jo pasiÅ«lymu palikti elektros apskaitos skaitiklius namų viduje bei jų neiÅ¡kelti ant atramų, ir savo elektros apskaitos skaitiklį iÅ¡ namo vidaus iÅ¡kėlė ant atramos, kiekvienÄ rytÄ nuo 7.00 val. iki 7.10 val. jai po langais užveda benzininį pjÅ«klÄ ir minutę, dvi pjauna malkas, taip bandydamas iÅ¡provokuoti konfliktÄ .

Vos ne kasdienio tokio malkų pjovimo faktÄ teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats V. K., tas matyti ir iÅ¡ byloje esančių nuotraukų. Atsižvelgęs į tokias byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad dėl tokių V. K. veiksmų V. T. galėjo padaryti tokiÄ iÅ¡vadÄ , kad jiems už kažkÄ yra kerÅ¡taujama arba siekiama juos iÅ¡provokuoti, sutrikdyti jų rimtį. Nagrinėjamu atveju konflikto priežastis buvo nukirsta laistymo žarna ir elektros kabelis, kurie nuosavybės teise priklausė V.

T.. V. K. parodė, kad buvo kilęs incidentas dėl V. T. priklausančios laistymo žarnos, ėjusios per jam priklausantį žemės sklypÄ ir suniokojusios ten augančius augalus, todėl jis supykęs minėtÄ Å¾arnÄ nukirto. Dėl to kilus konfliktui V. T. jį iÅ¡vadino „pyderu“, kas jį labai įžeidė, įskaudino bei jam sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus. IÅ¡teisintoji V. T. savo kaltės dėl jai pareikÅ¡to kaltinimo vieÅ¡ai žodžiu įžeidus V. K., t. y. iÅ¡vadinus jį „pyderu, debilu, idiotu, psichu“, nepripažino ir parodė, kad 2011 m. birželio 18 d., apie 17 val., jai su vyru nebÅ«nant namuose, sodo kaimynas V.

K. nukirto jų iÅ¡tiestÄ vandentiekio žarnÄ ir elektros kabelį, buvusius kaimynų K. sodo sklype, kuris ribojasi su V. K. sklypu. KitÄ dienÄ dar bÅ«dama sukrėsta vakarykščio įvykio, pamačiusi V. K., pradėjo garsiai priekaiÅ¡tauti, kodėl Å¡is nukirto jos vandentiekio žarnÄ ir elektros kabelį. V. K. pasakė, kad „gal esi psichiÅ¡kai nesveikas, jeigu taip elgiesi, pasitikrink sveikatÄ â€œ. NecenzÅ«rinių žodžių V. K. atžvilgiu nevartojo. Nors V. T. ir V. K. parodymai iÅ¡ esmės skiriasi, kolegija Å¡iuo atveju neturi pagrindo abejoti iÅ¡teisintosios V.

T. parodymais, nes juos atitinka kiti faktiniai bylos duomenys. TÄ aplinkybę, kad V. T. priklausanti vandentiekio žarna ir elektros kabelis, kuriuos kirviu nukirto V. K., buvo K. sodo sklype, patvirtino liudytoja I. K.. Pastarosios liudytojos teigimu, V. T. su V. K. iÅ¡ pradžių buvo bendrai nusitiesę vandentiekio žarnÄ , tačiau vėliau V. T. jos paprašė vandentiekio žarnÄ nutiesti per jos sodÄ , su kuo ji sutiko, nes pati galėjo laistyti darÅ¾Ä . Anksčiau buvusius tarp kaimynų V. T. ir V. K. gerus santykius įrodo sodo bendrijos „V.“ valdybos pirmininko A.

M. paaiÅ¡kinimai bei byloje esanti nuotrauka, kurios pirmajame plane matyti V. K., antrajame – V. T., draugiÅ¡kai kasantys tranšėjÄ vandentiekio vamzdžiui ir elektros kabeliui, kurie po kiek laiko paties V. K. buvo atjungti. Liudytoja I. K. parodė, kad ji ravėdama darÅ¾Ä iÅ¡girdo garsÄ ir pamatė, kaip V. K. nukirto V. T. žarnÄ , gulėjusiÄ ant jos sodo sklype esančios vejos. Apie tai paskambinusi pranešė V. T.. IÅ¡ byloje esančios Administracinės komisijos prie Panevėžio r. savivaldybės tarybos medžiagos matyti, kad V.

K. savavaliavimo faktas yra patvirtintas įsiteisėjusiu 2011-07-22 nutarimu, V. K. už Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 188 str. pažeidimÄ nubaustas įspėjimu. IÅ¡ V. T. adresuoto Panevėžio apskrities VPK 2011-08-22 raÅ¡to Nr. 50-S-9628 matyti, kad dėl Å¡io fakto buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir konstatuotas V. K. tarnybinis nusižengimas bei taikytos profilaktinio poveikio priemonės. Taigi byloje nustatytas faktas, kad V. K. kirviu nukirto V. T. priklausiusiÄ vandentiekio žarnÄ ir elektros kabelį, buvusius I.

K. sodo sklypo ribose. Aptartame kontekste matyti, kad jau esant konfliktinei situacijai paties V. K. akivaizdžiai nekaimyniÅ¡ki, nedraugiÅ¡ki bei neteisėti veiksmai V. T. sukėlė įtarimÄ bei sudarė pagrindÄ pasakyti savo atitinkamÄ nuomonę apie jo sveikatos bÅ«klę, t. y. pasakyti, kad gal jis (V. K.) yra psichiÅ¡kai nesveikas taip darydamas, kad gal jam reikia pasitikrinti sveikatÄ pas medikus. Tokie V. T. pasakymai, esant nustatytai konfliktinei situacijai, kurios kaltininkas yra pats V. K., nevertinami kaip įžeidžiantys V.

K., nes jis pats neteisėtai elgdamasis galėjo tikėtis tokios V. T. reakcijos bei nuomonės apie jį, be to, jie buvo pasakyti klausiamÄ ja ar patariamÄ ja forma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo liudytojų A. K., A. V. ir S. R. parodymų įvertinimu. Nors paminėti liudytojai teisme ir patvirtino apelianto parodymus, teismas pagrįstai jais nesirėmė bei juos atmetė. Teismas pagrįstai nurodė, kad liudytojas A. K., kuris teisme parodė, kad jam sÅ«nus V. K. minėjo, jog kaimynė V.

T. jį iÅ¡vadino „pederastu, debilu“, paties įvykio nematė ir teisme perpasakojo tÄ , kÄ jam pasakė sÅ«nus V. K.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojos A. V. parodymais, kad ji girdėjo, kaip iÅ¡teisintoji V. T. ant V. K. Å¡aukė labai negražiais žodžiais „pyderas, debilas, durnius, tau kÄ , psichinėn atsigulti reikia?“, nes ji yra gana artima V. K. draugė. Nors V. K. su tokiu pirmosios instancijos teismo parodymų vertinimu nesutinka, teigdamas, kad A.

V. yra tik jo sesers draugė ir jos leidimu naudojasi sodu, tačiau kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti minėtos liudytojos parodymų, nes be V. T. parodymų, kad A. V. yra artima V. K. draugė, ir pats V. K. ne vienÄ kartÄ byloje minėtÄ liudytojÄ Ä¯vardija kaip savo draugę, pavyzdžiui, savo 2011-06-18 paaiÅ¡kinime Panevėžio RPK virÅ¡ininkui jis nurodė „Atvykus į sodÄ mane pasitiko mano draugė A. V. su sÅ«numi T. V.....“ (b. l. 111-112). Vertindamas liudytojos S. R. parodymų, kad V.

T. visÄ laikÄ vadino nukentėjusįjį „pyderu, durniumi“, objektyvumÄ , teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog ji yra susipykusi su V. T., kad tarp jų buvęs konfliktas net buvo persikėlęs į teismÄ . Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-07-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡keltÄ V. T. pagal ATPK 174 str., nutraukė nesant pažeidimo sudėties. Be to, minėta liudytoja paties įvykio nematė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ir liudytojo V.

T. parodymais, kad V. T. kalbėjo tik apie V. K. sveikatos pasitikrinimÄ , klausė, ar jis psichiÅ¡kai sveikas, nes jis yra iÅ¡teisintosios sutuoktinis. Apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad Å¡ioje situacijoje objektyviausia liudytoja yra I. K., kuri patvirtino visas žarnos ir elektros kabelio nukirtimo aplinkybes bei patvirtino ryte girdėtas visas V. T. V. K. pasakytas frazes. Liudytoja I. K. parodė, kad kažkokių įžeidžiančių keiksmažodžių, necenzÅ«rinių žodžių ji iÅ¡ V.

T. negirdėjo. Kaimynė V. T., tik priekaiÅ¡taudama V. K. dėl nukirstos laistymo žarnos, jam pasakė „kÄ tu darai, kam nukirtai, gal tu nesveikas, gal tau gydytis reikia?“. Kaip matyti, tokie liudytojos parodymai atitinka iÅ¡teisintosios V. T. parodymus. Ta aplinkybė, kad nei V. K., nei A. V. įvykio metu įvykio vietoje liudytojos I. K. nematė, neduoda pagrindo abejoti minėtos liudytojos parodymų objektyvumu. Liudytoja I. K. parodė, kad kaip tik tuo metu, kai kaimynė V. T. priekaiÅ¡tavo kaimynui V.

K. dėl nukirstos laistymo žarnos, ji gulėjo pavėsinėje, kurios apačia apie vienÄ metrÄ yra uždara, esančioje iki sklypo ribos gal apie 15 metrų, ir skaitė knygÄ , todėl tikėtina, kad V. K. ir A. V. liudytojos I. K. įvykio metu įvykio vietoje galėjo ir nematyti. Be to, liudytoja I. K. ne tik nurodė girdėjusi visas V. T. V. K. pasakytas frazes, bet parodė ir tai, kad V. K. į V. T. priekaiÅ¡tus nieko nepasakė, kas visiÅ¡kai atitinka ne tik V. T. parodymus, kad po jos pasakymo „gal esi psichiÅ¡kai nesveikas, jeigu taip elgiesi, pasitikrink sveikatÄ â€œ, V.

K. nieko nesakęs, apsisuko ir grįžo atgal į namÄ , bet atitinka ir paties nukentėjusiojo V. K. bei liudytojos A. V. parodymus, kad V. K. po to, kai V. T. jį iÅ¡vadino „pyderu, debilu, idiotu, psichu“, tylėjo ir nieko nesakė. Apeliantas skunde teigia, kad liudytoja I. K. suinteresuota duoti iÅ¡teisintajai palankius parodymus, nes jų santykiai yra blogi, jis dėl triukÅ¡mavimo naktį K. sode buvo iÅ¡kvietęs policijos pareigÅ«nus, kurie I. K. vyrui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir jis už tai buvo nubaustas administracine tvarka.

Tačiau kolegija pažymi, kad būtent liudytoja I. K. tiesiogiai matė visas žarnos ir elektros kabelio nukirtimo aplinkybes, apie tai pranešė V. T. ir šias aplinkybes nurodė savo 2011-06-18 paaiškinime, o vėliau tas pačias žarnos ir elektros kabelio nukirtimo aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teisme, kurios, kaip jau minėta, atitiko kitas faktines bylos aplinkybes. Todėl nėra pagrindo netikėti jos parodymais ir apie ryte girdėtas visas V. T. V. K. pasakytas frazes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo liudytojos I.

K. parodymų vertinti kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Taigi įvertinusi apeliacinio skundo argumentus kolegija sprendžia, kad jie nepaneigia teismo iÅ¡vadų, jog V. T. nepadarė jai inkriminuoto nusikaltimo, todėl tenkinti skundÄ ir pripažinti iÅ¡teisintÄ jÄ kalta pagal BK 155 str. 1 d. nėra pagrindo. IÅ¡teisinęs V. T. BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V.

K. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti klausimus. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. K. atstovas gynėjas advokatas apeliacinės instancijos teismui pateikė pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 547930 ir praÅ¡o iÅ¡ iÅ¡teisintosios priteisti 500 Lt už nukentėjusiojo atstovavimÄ byloje. Kolegija pažymi, kad priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti į tai, pagal kieno apeliacinį skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009, 2K-377/2009).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. K. skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl nukentėjusiojo turėtos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad sprendžiant iÅ¡teisintosios V. T. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , įrodymų vertinimo, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti turėjusiais esminės reikÅ¡mės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, nepadaryta.

Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-14 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nuosprendį nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. K. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :         Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                            Tomas Zdanavičius Teisėjai                                                                                                  Pranas Å imkus                                                                                                                                                                                     Evaldas Vanagas                                                                                                                Â